CP v2

Category: Technologijos

  • „Stellantis“ užsimojo šoktelėti JAV rinkoje: žada 35 proc. pardavimų augimą ir „Chrysler“ sugrįžimą

    „Stellantis“ užsimojo šoktelėti JAV rinkoje: žada 35 proc. pardavimų augimą ir „Chrysler“ sugrįžimą

    Automobilių koncernas „Stellantis“ pristatė planą iki 2030 metų Šiaurės Amerikoje pardavimus padidinti 35 proc. Bendrovė siekia kilstelėti apimtis nuo maždaug 1 400 000 automobilių pernai iki 1 900 000, nors visa rinka, prognozuojama, iš esmės liks stabili.

    Strategija remiasi tradiciniais JAV prekių ženklais ir jų modelių plėtra. Skelbiama, kad „Chrysler“ ir „Ram Trucks“ pardavimai turėtų augti po 60 proc., „Jeep“ – 15 proc., o „Dodge“ sportinių versijų kryptis – 10 proc.

    „Mes nesirenkame tarp augimo ir pelningumo. Sieksime gerinti abu dalykus kartu“, – sakė „Stellantis“ generalinis direktorius Antonio Filosa.

    Kaip ketinama pasiekti augimą

    „Stellantis“ planuoja Šiaurės Amerikoje padidinti modelių skaičių apie 50 proc. Bendrovė taip pat kelia tikslą regione pajamas iki 2030 metų padidinti 25 proc. ir pasiekti 8–10 proc. pakoreguotą veiklos pelno maržą.

    Vienas akcentų – vadinamųjų įperkamų automobilių pasiūla. Koncernas nurodo, kad automobilių, kainuojančių mažiau nei apie 37 000 eurų, skaičių iki 2030 metų ketina išplėsti nuo dviejų iki devynių, taip taikydamas į pirkėjus, jautrius kainai ir finansavimo sąlygoms.

    „Chrysler“ atgaivinimas ir „Ram“ naujovės

    „Ram Trucks“ vadovas Timas Kuniskis, prižiūrintis ir kitus JAV prekių ženklus, teigė, kad augimas bus grindžiamas naujais modeliais bei geresne aprėptimi segmentuose. Pasak jo, rinka gali išlikti apie 20 000 000 automobilių per metus, todėl „Stellantis“ tikisi laimėti dalį pirkėjų iš konkurentų.

    Didelį dėmesį koncernas skiria „Chrysler“ prekės ženklo stiprinimui, kuris pastaraisiais metais praktiškai rėmėsi vienu pagrindiniu modeliu. Planuojama pristatyti tris naujus krosoverius, tarp jų ir pigesnius modelius, kad pasiūla būtų platesnė nei dabartinis vienatūris.

    „Stellantis“ taip pat žada „Ram“ naują vidutinio dydžio pikapą ir didelį visureigį, o „Jeep“ – atnaujinimus plačiam esamam asortimentui. „Dodge“ numatytas naujas krosoveris, siekiant išlaikyti auditoriją, kuri nori praktiškesnių modelių, bet tikisi sportiškesnio įvaizdžio.

    SRT grąžinimas ir pelningumo statymai

    Dar viena ašis – sportinės SRT versijos, vadinamos įvaizdžio automobiliais, skirtos pritraukti dėmesį ir kelti viso prekės ženklo vertę. „Stellantis“ ketina pristatyti aštuonis naujus SRT modelius ir pakelti jų pardavimus nuo maždaug 3 000 pernai iki maždaug 50 000 per laikotarpį iki 2030 metų.

    Pasak T. Kuniskio, SRT automobiliai dažnai dalijasi daugeliu komponentų su įprastomis versijomis, tačiau gali generuoti gerokai didesnę grąžą. Koncernas šią kryptį sieja ir su tikslu pritraukti jaunesnį bei didesnes pajamas gaunantį pirkėją, kuris labiau linkęs rinktis brangesnes komplektacijas.

    Planuojami pokyčiai vyksta tuo metu, kai JAV rinkoje automobilių gamintojai bando suderinti investicijas į elektrifikaciją, griežtėjančius taršos reikalavimus ir pirkėjų norą gauti gerą kainos bei vertės santykį. „Stellantis“ planas rodo bandymą išplėsti pasiūlą tiek prieinamesniuose, tiek aukštos maržos segmentuose, ypač pikapų ir visureigių klasėse.

  • „Google“ pagaliau gaivina Magic Cue: žada daugiau programų ir pertvarką, kad funkcija nebūtų triukas

    „Google“ pagaliau gaivina Magic Cue: žada daugiau programų ir pertvarką, kad funkcija nebūtų triukas

    „Google“ per „Pixel 10“ pristatymą garsiai reklamavo Magic Cue kaip iš anksto poreikius numatančią pagalbos funkciją, tačiau realybėje ji ilgai atrodė per siaura kasdieniam naudojimui. Praėjus maždaug devyniems mėnesiams, bendrovė per I/O 2026 patvirtino, kad Magic Cue netrukus palaikys daugiau trečiųjų šalių programų.

    Iki šiol Magic Cue vertė daugeliui buvo ribota, nes ji veikė tik su keliomis „Google“ programomis, tokiomis kaip „Gmail“, „Messages“, „Maps“ ir „Keep“. Idėja patraukli, bet jei rekomendacijos atsiranda tik siaurame programų rate, funkcija lengvai tampa labiau demonstracija nei praktišku įrankiu.

    Kas keisis po I/O 2026?

    „Google“ pristatyme nenurodė, kurios konkrečios programos bus pridėtos, tačiau demonstracijoje Magic Cue buvo parodyta veikianti su „Snapchat“. Tai aiškus signalas, kad bendrovė siekia išeiti už savo ekosistemos ribų ir suteikti funkcijai realesnį pritaikomumą.

    Kartu pastebėta ir numanoma dizaino kryptis: Magic Cue gali būti perpieštas taip, kad apačioje atsirastų labiau matomas plaukiojantis elementas. Vizualiai jis primintų „Gemini“ stilių, o tai reikštų, kad „Google“ stengiasi suvienodinti pagalbos funkcijų išvaizdą ir elgseną.

    Kodėl svarbiausia yra programų palaikymas

    Proaktyvios rekomendacijos turi prasmę tik tuomet, kai jos apima tas programas, kuriose žmonės realiai praleidžia laiką. Jei Magic Cue pradės veikti su plačiau naudojamomis susirašinėjimo, kelionių, muzikos ar darbo programomis, ji galėtų tapti patogiu kontekstiniu asistentu, o ne retai pasirodančiu pranešimu.

    Praktiniai scenarijai būtų paprasti: laiku priminti apie kelionės informaciją, pasiūlyti greitą veiksmą pagal ekrane matomą kontekstą ar ištraukti susijusią pastabą prieš skambutį. Tokios funkcijos Android ekosistemoje tampa vis aktualesnės, nes telefonuose daugėja DI pagrįstų sprendimų, tačiau vartotojai vis griežčiau vertina jų naudą kasdienybėje.

    Kada galima tikėtis atnaujinimo?

    „Google“ neįvardijo tikslios datos, tačiau logiškiausi du keliai būtų atnaujinimas kartu su Android 17 per artimiausias savaites arba didesnis įjungimas su nauja „Pixel“ serija, kuri paprastai pasirodo vasaros pabaigoje. Ne mažiau svarbu ir tai, ar Magic Cue bus plečiamas į daugiau rinkų bei kalbų, nes ribotas prieinamumas taip pat mažina funkcijos vertę.

    Kol kas esminis klausimas išlieka tas pats: ar „Google“ sugebės pakankamai greitai pritraukti populiarias trečiųjų šalių programas ir pasiūlyti stabilų veikimą. Jei taip, Magic Cue gali pagaliau priartėti prie pažadėto proaktyvaus asistento vaidmens.

  • Skandalas dėl „Ray-Ban Meta“ akinių: politikai reikalauja skubios kontrolės, įsitraukia ES

    Skandalas dėl „Ray-Ban Meta“ akinių: politikai reikalauja skubios kontrolės, įsitraukia ES

    Išmanieji akiniai su kamera, tokie kaip „Ray-Ban Meta“, sparčiai populiarėja, o rinkoje artėja ir nauji konkurentų sprendimai. Tačiau kartu auga ir įtampa dėl privatumo, nes šie įrenginiai leidžia filmuoti aplinką beveik nepastebimai.

    Airijoje politikai ir žmogaus teisių gynėjai viešai perspėja, kad dabartinis reguliavimas nebespėja su technologijų raida. Diskusijos įsižiebė po pranešimų apie atvejus, kai žmonės buvo filmuojami be sutikimo viešose vietose ir darbo aplinkoje.

    Privatumo baimės tampa politine tema

    Airijos parlamento komitetuose ir viešose diskusijose akcentuojama, kad kamerą turintys akiniai gali tapti kasdienės stebėsenos įrankiu. Kritikai teigia, jog rizika ypač išauga, kai turinys kuriamas pramogai ar socialiniams tinklams, o filmuojami asmenys apie tai net neįtaria.

    Žmogaus teisių organizacijų atstovai komitetų posėdžiuose pabrėžia, kad tokie įrenginiai yra invaziniai, nes keičia socialines normas ir apsunkina galimybę suprasti, kada žmogus yra įrašinėjamas. Politikai sako, kad visuomenė turi teisę į aiškias taisykles ir veikiančius ribojimus.

    „Išmanieji akiniai yra gąsdinantys ir pernelyg invaziniai“, – sakė Olga Cronin.

    Kodėl ginčai paaštrėjo dabar?

    Pasak Airijos politikų, nerimą sustiprino vietiniai incidentai, kai moterys esą buvo filmuojamos be sutikimo darbo vietose, taip pat jautrių situacijų metu, įskaitant medicinines ekstremalias būkles. Tokie atvejai išryškina, kad nukentėjusiems dažnai sudėtinga greitai apginti savo teises, o pažeidimus įrodyti ne visada paprasta.

    Šalies atstovai akcentuoja, kad technologija gali turėti ir aiškią naudą, pavyzdžiui, padėti regos negalią turintiems žmonėms. Vis dėlto jie ragina atskirti pagalbines funkcijas nuo pramoginio filmavimo, kai privatumo kaina tampa pernelyg didelė.

    „Turime saugoti privatumą, ypač kai šie įrenginiai naudojami pramoginiam filmavimui“, – teigė Laura Harmon.

    Ką galėtų reikšti griežtesnė kontrolė Europoje?

    Vietos politikai inicijavo raginimus skubiai peržiūrėti taisykles dėl vadinamosios nešiojamos stebėsenos technologijos, o dalis kreipimųsi nukreipti ir į Europos lygmens institucijas. Jei iniciatyvos įgaus pagreitį, gamintojams gali tekti diegti papildomus saugiklius, kad būtų mažinama slapto filmavimo rizika.

    Technologijų rinkai tai reikštų didesnį spaudimą aiškiai informuoti aplinkinius apie filmavimą, gerinti indikatorius, riboti tam tikrus naudojimo scenarijus ir stiprinti duomenų apsaugą. Kartu tai gali paveikti ir planuojamus naujų modelių pristatymus, nes reguliavimas gali tapti vienu svarbiausių konkurencinių veiksnių.

    Privatumo klausimas išlieka esminis: kuo labiau išmanieji akiniai tampa kasdieniu aksesuaru, tuo didesnė tikimybė, kad visuomenė ir įstatymų leidėjai reikalaus aiškesnių ribų, kada filmuoti galima, o kada tai laikoma pažeidimu.

  • Android 17 keičia muzikos valdymą: „Google“ pagaliau ištaiso erzinantį perjungimą

    Android 17 keičia muzikos valdymą: „Google“ pagaliau ištaiso erzinantį perjungimą

    Android 17 testinėse versijose atsirado atnaujinta Now Playing juosta, kuri turėtų palengvinti garso ir vaizdo turinio perjungimą telefone. Vietoje vieno valdymo lango sistema rodys kelis neseniai naudotus grotuvus greta, kad tarp jų būtų galima persijungti vienu bakstelėjimu.

    Naujas sprendimas pastebėtas Android 17 QPR1 Beta 3 leidime, kuris paprastai skirtas „Pixel“ įrenginiams ir į Android atkeliauja dar iki stabilaus viešo atnaujinimo. Tokiose beta versijose funkcijos dažnai dar keičiasi, tačiau jos aiškiai parodo, kuria kryptimi juda „Google“.

    Kas keičiasi Now Playing juostoje?

    Iki šiol Now Playing perjungimas rėmėsi braukimu, o tai dažnai kirsdavosi su progreso juosta: pakakdavo netikslaus gesto ir vartotojas netyčia atsukdavo ar persukdavo turinį. Be to, braukiant buvo nesunku „pamesti“ grojamą programą, jei valdiklis būdavo netyčia pašalintas.

    Atnaujintoje sąsajoje šalia pagrindinio valdiklio atsiras papildomi neseniai groję šaltiniai, pateikiami kaip vertikalios „tabletės“. Jas bus galima bakstelėti arba perbraukti, todėl perjungimas tarp muzikos, tinklalaidžių, garso knygų ar vaizdo įrašų turėtų tapti greitesnis ir tikslesnis.

    Patogiau, bet yra kompromisų

    Didžiausias tokio pokyčio minusas gali būti ekrano vieta, ypač mažesniuose telefonuose, kur vertikalus plotas ribotas. Kelių valdiklių rodymas vienu metu gali „suvalgyti“ dalį erdvės, kuri įprastai tenka pranešimams ar kitai informacijai.

    Kita vertus, daugialypės medijos naudojimas telefone tapo kasdienybe: vienu metu gali groti muzika, vėliau įsijungti navigacijos instrukcijos ar trumpas vaizdo įrašas, o grįžti atgal norisi akimirksniu. Tokiais scenarijais bakstelėjimu paremtas perjungimas dažnai pranašesnis už braukimą.

    Android 17 kryptis: daugiau tęstinumo

    Now Playing juostos atnaujinimas dera su platesne Android 17 kryptimi, kai „Google“ daugiau dėmesio skiria sklandesniam veiksmų tęsimui ir patogesnei sąsajai. Beta versijose jau matyti ir kiti pokyčiai, orientuoti į spartesnę kasdienę navigaciją tarp programų bei įrenginių.

    Android 17 dar nėra galutinai išleista, todėl dalis funkcijų iki stabilios versijos gali pasikeisti arba pasirodyti tik dalyje įrenginių. Visgi jau dabar aišku, kad „Google“ pagaliau imasi vienos iš labiausiai erzinančių medijos valdymo vietų Android sistemoje.

  • Pirmasis „Google“ Chromecast staiga miršta: neveikia „Youtube“ ir kitos programos, įtaria tyčinį žingsnį

    Pirmasis „Google“ Chromecast staiga miršta: neveikia „Youtube“ ir kitos programos, įtaria tyčinį žingsnį

    Pirmosios kartos „Google“ Chromecast, prieš daugiau nei dešimtmetį pakeitęs vaizdo transliavimą į televizorius, pastaruoju metu daliai naudotojų ima veikti vis prasčiau. Socialiniuose tinkluose ir forumuose daugėja pranešimų, kad įrenginys nebepriima transliacijų iš kai kurių populiarių programų.

    Dažniausiai minima, kad pirmos kartos Chromecast nebepavyksta transliuoti iš „Youtube“, taip pat stringa ar visai neveikia ryšys su kai kuriomis vaizdo platformomis ir naršykle „Chrome“. Tuo metu dalis kitų paslaugų kai kuriems žmonėms dar veikia, tačiau nėra aiškumo, kiek ilgai situacija išliks stabili.

    Ši istorija ypač jautri todėl, kad „Google“ pirmos kartos Chromecast oficialų gyvavimo ciklą buvo užbaigusi 2023 metais, kai įrenginys nebegavo programinės įrangos atnaujinimų. Praktikoje tai reiškia, kad senasis modelis ilgainiui neišvengiamai pradeda atsilikti nuo naujų saugumo reikalavimų, transliavimo protokolų ir turinio apsaugos mechanizmų.

    Dalis naudotojų įtaria, kad paslaugų veikimas ribojamas sąmoningai, siekiant paskatinti atsinaujinti į naujesnius įrenginius. Vis dėlto labiau tikėtina priežastis yra techninė: senesnė programinė įranga gali nebesuderėti su atnaujintais kodekais, šifravimo sprendimais ar sertifikatų grandinėmis, kurias naudoja turinio tiekėjai ir programėlių kūrėjai.

    Tokie pokyčiai dažnai įvyksta ne vienu metu, o palaipsniui, kai atskiri paslaugų teikėjai atnaujina savo infrastruktūrą. Dėl to vienos programos gali nustoti veikti anksčiau, o kitos dar kurį laiką veikti įprastai, kol ir joms prireikia naujesnių saugumo ar transliavimo funkcijų.

    Naudotojams tai reiškia paprastą realybę: net jei įrenginys fiziškai dar veikia, pasibaigęs palaikymas anksčiau ar vėliau tampa kasdienio naudojimo problema. Sprendimai dažniausiai apsiriboja įrenginio keitimu į naujesnį modelį arba alternatyvų pasirinkimu, kuris turi aktyviai palaikomą programinę įrangą ir naujausius saugumo atnaujinimus.

  • Kobo netikėtai pabrangino skaitykles: kainos kyla net senesniems modeliams, pirkėjai piktinasi

    Kobo netikėtai pabrangino skaitykles: kainos kyla net senesniems modeliams, pirkėjai piktinasi

    Elektroninių knygų skaityklių gamintojas „Kobo“ JAV ir Kanadoje pakėlė kelių populiarių įrenginių kainas. Pokytis ypač erzina pirkėjus dėl to, kad brangsta ne naujos kartos, o jau kurį laiką rinkoje esantys modeliai.

    Labiausiai kainos palietė „Kobo Clara BW“, „Kobo Clara Colour“ ir „Kobo Libra Colour“. Tokie pakėlimai, nors ir atrodo nedideli, pigesnių įrenginių segmente turi didelę įtaką galutiniam pirkėjo sprendimui.

    Kiek pabrango ir ką tai reiškia

    Pagal viešai skelbtą informaciją, „Kobo Clara BW“ kaina pakilo nuo maždaug 130 eurų iki maždaug 150 eurų, „Kobo Clara Colour“ nuo maždaug 150 eurų iki maždaug 170 eurų. „Kobo Libra Colour“ pabrango labiausiai: nuo maždaug 215 eurų iki maždaug 245 eurų.

    Kainos perskaičiuotos apytiksliai pagal įprastus valiutų kursų santykius, todėl skirtingose parduotuvėse jos gali skirtis. Vis dėlto bendra tendencija aiški: už tą patį įrenginį tenka mokėti daugiau, nors jo techninė bazė iš esmės nepasikeitė.

    Galimos brangimo priežastys

    Rinkoje dažnai minimi du veiksniai: prekybos tarifai ir komponentų, ypač atminties bei kaupiklių, kainų svyravimai. Pastaraisiais metais atminties lustų paklausą smarkiai veikė duomenų centrų plėtra ir su DI susijęs pajėgumų pirkimas, o tai persiduoda ir į vartotojų elektroniką.

    Be to, kainų skirtumai tarp JAV ir Kanados leidžia spėti, kad dalį pokyčių gali lemti skirtingi mokesčiai ar importo sąlygos. Galutinę kainą pirkėjams dažnai didina ne vien gamintojo sprendimas, bet ir tiekimo grandinės bei logistikos kaštai.

    Prastas laikas, kai „Kindle“ gerbėjai ieško alternatyvų

    „Kobo“ daugeliui laikomas pagrindiniu „Amazon“ „Kindle“ konkurentu, todėl brangimas įvyksta nepalankiu momentu. Pastaruoju metu „Amazon“ sprendimai dėl senesnių „Kindle“ palaikymo ir programinės įrangos atnaujinimų sulaukė kritikos, o dalis vartotojų pradėjo dairytis kitų platformų.

    Tačiau brangesnės „Kobo“ skaityklės silpnina argumentą, kad verta pereiti į kitą ekosistemą, ypač tiems, kurie skaičiuoja biudžetą. Kai bazinis „Kindle“ dažnai parduodamas su didelėmis nuolaidomis, vartotojams paprasčiau rinktis pigesnį įrenginį ir likusius pinigus skirti el. knygoms.

    „Kobo“ gerbėjams papildomą nusivylimą kelia ir tai, kad kainos kyla modeliams, kurie jau nebėra naujiena. Tokiais atvejais pirkėjai tikisi arba aiškaus techninio atnaujinimo, arba agresyvesnės kainos, o ne brangimo be apčiuopiamos naudos.

  • „Google“ „Gemini“ netrukus keis vaizdo kūrimą: integruoja „CapCut“ ir žada redagavimą vienoje vietoje

    „Google“ „Gemini“ netrukus keis vaizdo kūrimą: integruoja „CapCut“ ir žada redagavimą vienoje vietoje

    „Google“ kuriamas dirbtinio intelekto įrankis „Gemini“ artėja prie to, kad taptų visaverte kūrybos darbo vieta: netrukus jame turėtų atsirasti „CapCut“ vaizdo redagavimo įrankių integracija. Tai reikštų, kad turinį būtų galima ne tik sugeneruoti, bet ir apkarpyti, patobulinti bei paruošti publikavimui nepaliekant „Gemini“ aplinkos.

    Iki šiol „Gemini“ sugeneruotus vaizdus ar vaizdo įrašus dažniausiai tekdavo atsisiųsti ir redaguoti trečiųjų šalių programomis, o tai lėtino procesą, ypač socialinių tinklų turinio kūrėjams ir rinkodaros specialistams. Integracija šią trintį mažintų, nes redagavimas persikeltų į tą pačią darbo eigą, kurioje gimsta idėja ir pirminė medžiaga.

    Kas keisis kūrėjams ir verslams?

    „CapCut“ yra plačiai naudojama vaizdo redagavimo platforma, ypač trumpų formatų turiniui, todėl jos atsiradimas „Gemini“ gali tapti reikšmingu postūmiu mažesniems kūrėjams ir įmonėms. Vietoje kelių skirtingų įrankių grandinės, atsirastų vienas langas, kuriame būtų galima kurti, taisyti ir iškart ruošti galutinį variantą.

    Kol kas neaišku, kaip tiksliai atrodys redagavimas: ar tai bus įprasti valdikliai su laiko juosta, ar labiau komandomis paremtas valdymas, kai vartotojas DI nurodo, ką pakeisti. Praktikoje tai galėtų reikšti užklausas, pavyzdžiui, kad būtų nukirptos paskutinės penkios sekundės, pakeistas kadravimo santykis ar pritaikytas konkretus stilius.

    Ką sako „CapCut“ ir kada laukti?

    „CapCut“ viešai akcentuoja kryptį į labiau susietas ir vientisas kūrybines darbo eigas, kuriose skirtingi įrankiai „susikalba“ tarpusavyje.

    „Tikime, kad kūrybos ateitis bus labiau pokalbinė, intuityvi ir išmaniai integruota per įrankius bei patirtis“, – teigė „CapCut“.

    Konkreti integracijos paleidimo data kol kas nėra įvardyta, o diegimas gali prasidėti ribota apimtimi. Tokia praktika technologijų bendrovėms įprasta, kai naujovė pirmiausia išbandoma su mažesne vartotojų grupe, stebint kokybę, stabilumą ir apkrovas.

    Ar funkcija bus mokama?

    Dar vienas atviras klausimas yra kainodara: dalis galimybių gali būti susieta su mokamais „CapCut“ planais arba „Gemini“ prenumeratomis, jei tokios redagavimo funkcijos būtų priskirtos pažangesniam lygiui. Rinkoje vis dažniau matomas modelis, kai bazinės DI funkcijos prieinamos plačiai, o aukštesnės kokybės eksportas, pažangūs efektai ar spartesnis apdorojimas atsiduria mokamoje dalyje.

    Bet kuriuo atveju, „CapCut“ integracija rodo aiškią tendenciją: DI įrankiai vis labiau virsta universaliomis kūrybos platformomis, kuriose generavimas, redagavimas ir publikavimas tampa vienu nenutrūkstamu procesu. Tai ypač aktualu trumpų vaizdo formatų eroje, kai greitis ir paprastumas neretai lemia, ar turinys apskritai pasieks auditoriją laiku.

  • „Spotify“ mestelėjo iššūkį „NotebookLM“: „Studio“ žada kurti asmeninius podcastus iš jūsų duomenų

    „Spotify“ mestelėjo iššūkį „NotebookLM“: „Studio“ žada kurti asmeninius podcastus iš jūsų duomenų

    „Spotify“ pristatė atskirą programą „Studio by Spotify Labs“, kuri primena „NotebookLM“ principu veikiančius įrankius: vartotojas įveda temą ar užduotį, o programa sugeneruoja klausomą dialogo formato podcastą. Sprendimas žymiai plečia įprastą muzikos transliavimo platformos kryptį ir rodo, kad personalizuoto turinio kūrimas tampa nauju didžiųjų žaidėjų mūšio lauku.

    „Studio“ kuriamas kaip DI pagrįstas asmeninis pagalbininkas, galintis remtis kontekstu iš vartotojo skaitmeninių šaltinių. „Spotify“ nurodo, kad programa gali integruotis su kalendoriumi, el. paštu, žymėmis ir kitais informacijos kanalais, kad sugeneruotų labiau situacijai pritaikytą garso pasakojimą.

    „Norime, kad žmonės galėtų tyrinėti temas ir gauti asmeniškai pritaikytą garsinį turinį, paremtą jų kontekstu“, – teigiama „Spotify“ pranešime.

    Praktikoje tai gali reikšti kasdienį privatų garso apžvalgos epizodą, kelionei parengtą maršruto pasakojimą ar trumpą mokomąjį podcastą apie dominančią sritį. Pavyzdžiui, planuojant kelionę programa gali sujungti dienotvarkę, rezervacijas ir pasiūlyti vakarienės vietą pagal numatomą buvimo vietą.

    Kaip ir panašiuose sprendimuose, rezultatus galima koreguoti: tikslinti užklausą, keisti toną ar kryptį, kad galutinis įrašas atitiktų poreikį. Sukurtą turinį siūloma išsaugoti „Spotify“ bibliotekoje kaip asmeninį podcastą, o įrašai turėtų sinchronizuotis per įrenginius.

    „Studio by Spotify Labs“ startuos kaip atskira kompiuterinė programa tyrimų peržiūros režimu, pradžioje prieinama ribotam vartotojų skaičiui daugiau nei 20 rinkų. Nurodoma, kad naudotis galės asmenys nuo 18 metų, o platesnio prieinamumo detalės turėtų paaiškėti artimiausiomis savaitėmis.

    Toks žingsnis atspindi platesnę tendenciją: DI įrankiai vis dažniau orientuojami ne tik į teksto generavimą, bet ir į patogų garsinį formatą, kuris konkuruoja dėl vartotojo dėmesio kelionėse ar atliekant kasdienius darbus. Kartu auga diskusijos dėl privatumo, nes didesnis personalizavimas dažnai priklauso nuo jautrių duomenų, tokių kaip el. paštas ar kalendoriaus įrašai.

  • „Clicks“ meta rimtą iššūkį rinkai: telefonas su QWERTY klaviatūra gaus didesnę bateriją ir „Android 17“

    „Clicks“ meta rimtą iššūkį rinkai: telefonas su QWERTY klaviatūra gaus didesnę bateriją ir „Android 17“

    „Clicks“, 2024 metais išgarsėjusi prisegamais QWERTY klaviatūros dėklais, ruošiasi žengti dar toliau ir pristatyti nebe aksesuarą, o pilnavertį telefoną. Įrenginys vadinsis „Clicks Communicator“ ir turėtų pasirodyti 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį.

    Iki šiol „Clicks“ daugiausia siejo vardą su klaviatūros dėklais, pirmiausia skirtais „iPhone“, vėliau pasiūla išplėsta ir į „Android“ telefonų segmentą. Dabar bendrovė taikosi į nišą, kurią pastaraisiais metais paliko masiniai gamintojai: fizinės klaviatūros telefonus.

    Bendrovė išankstinių užsakymų pirkėjams pradėjo siųsti laiškus su svarbiausiomis specifikacijomis. Iš jų matyti, kad „Clicks Communicator“ sieks išvengti dažnos naujų įrenginių problemos, kai operacinė sistema atsilieka nuo naujausios rinkoje.

    Skelbiama, kad telefonas bus pristatytas su „Android 17“ iš karto. Tai reikštų, kad pirkėjams nereikės laukti kelių mėnesių atnaujinimų, o įrenginys startuotų su naujausiomis „Android“ saugumo ir funkcijų naujovėmis, kurios paprastai itin svarbios ir verslo auditorijai.

    Kartu atnaujinti ir akumuliatoriaus planai: vietoj anksčiau minėtos 4 000 miliampervalandžių talpos dabar nurodoma 4 450 miliampervalandžių silicio ir anglies baterija. Tai sudaro apie 11,25 proc. augimą ir signalizuoja, kad gamintojas reaguoja į vieną jautriausių vartotojų lūkesčių – realią, o ne teorinę autonomiją.

    Fizinės klaviatūros sugrįžimas taip pat atspindi platesnę tendenciją, kai dalis vartotojų pavargsta nuo vien tik jutiklinių ekranų ir ieško patikimesnio teksto rinkimo. Tokie telefonai dažniausiai taikosi į profesionalus, daug rašančius žmones ir tuos, kuriems svarbus tikslumas bei taktilinis grįžtamasis ryšys.

    „Clicks“ kol kas žada daugiau informacijos atskleisti artimiausiais mėnesiais. Iki oficialaus pristatymo dar liko laiko, tačiau jau dabar aišku, kad „Clicks Communicator“ sieks būti ne vien nostalgijos įrenginys, o konkurencingas „Android“ telefonas su aiškiai apibrėžta auditorija.

  • NATO vadas: Europa karo DI srityje kol kas neturi greitos alternatyvos „Palantir“ sprendimams

    NATO vadas: Europa karo DI srityje kol kas neturi greitos alternatyvos „Palantir“ sprendimams

    NATO vadovybė pripažįsta, kad Europai šiandien trūksta greitai įgyvendinamų alternatyvų „Palantir“ kuriamoms karo DI technologijoms. Apie tai kalbėjo admirolas Pierre’as Vandier, einantis NATO vyriausiojo sąjungininkų pajėgų transformacijos vado pareigas ir atsakingas už inovacijas bei pasirengimą ateities karui.

    NATO sprendimą remtis „Palantir“ sprendimais lėmė greitis ir praktinis poreikis. Aljansas 2025 metų kovą įsigijo „Maven Smart System“ sistemą, skirtą gerinti žvalgybos analizę, taikinių parinkimą, situacijos mūšio lauke suvokimą ir planavimą, taip pat spartinti sprendimų priėmimą pasitelkiant dirbtinį intelektą.

    Sprendimas „iš lentynos“

    P. Vandier teigė, kad NATO pasirinko jau patikrintą sprendimą, kurį anksčiau naudojo Jungtinės Valstijos, nes alternatyvų, galinčių būti pristatytų per trumpą laiką, šiuo metu beveik nėra. Pasak jo, aljansui kritiškai svarbu gauti veikiančias sistemas ne per dešimtmetį, o per mėnesius ar kelerius metus.

    „Jie pasakė: imkime tai, kas jau yra paruošta ir ką naudojo Jungtinės Valstijos. Kiek man žinoma, šiandien „Palantir“ neturi realaus konkurento“, – sakė P. Vandier.

    NATO pabrėžia, kad šis pasirinkimas nėra įsipareigojimas vienam tiekėjui visam laikui, tačiau praktikoje tokios platformos dažnai sukuria priklausomybę dėl integracijų, duomenų struktūrų ir apmokymų. Kritikai Europoje ne kartą akcentavo, kad perėjimas prie kito tiekėjo gali būti brangus ir užtrukti, ypač kai sistemos tampa kasdienės veiklos dalimi.

    Europos priklausomybė nuo JAV gynybos technologijų

    Diskusiją aštrina ir platesnis Europos nerimas dėl priklausomybės nuo JAV gynybos technologijų, ypač kai geopolitinė aplinka tampa mažiau nuspėjama. Straipsnyje pažymima, kad pastaraisiais metais viešojoje erdvėje skambėjo signalų, verčiančių Europos valstybes aktyviau galvoti apie savo pajėgumus ir savarankiškumą.

    Tuo pat metu Europoje jau atsiranda atskirų bandymų rinktis vietinius tiekėjus. Pavyzdžiui, Vokietijos vidaus žvalgybos institucija neseniai pasirinko Prancūzijos DI bendrovę „ChapsVision“, o šalies skaitmenizavimo ministras viešai ragino kurti europinę alternatyvą, kuri mažintų priklausomybę nuo JAV tiekėjų.

    Kas NATO ir Europai svarbiausia?

    P. Vandier išskyrė, kad Europos debatas apie skaitmeninį suverenumą dažnai supainioja kelias skirtingas problemas. Viena jų yra priklausomybė nuo vieno tiekėjo, kita – priklausomybė nuo neeuropinės infrastruktūros, o trečia – duomenų kontrolė ir nuosavybė.

    NATO požiūriu, artimiausias praktinis tikslas yra mažinti riziką, kai kritinėse grandyse atsiranda vienas dominuojantis tiekėjas. Tai, anot P. Vandier, galima pasiekti vystant sąveikias sistemas ir atvirus skaitmeninius sprendimus, kad prie aljanso tinklų galėtų jungtis daugiau įmonių, o šalys galėtų keisti tiekėjus arba juos rotuoti.

    Ilguoju laikotarpiu problema, pasak NATO vado, yra struktūrinė: Europa daug metų nepakankamai investavo į kai kurias bazines technologijas. Tai apima lustų gamybą, debesijos infrastruktūrą ir kitus kritinius skaitmeninius pajėgumus, nuo kurių priklauso ir modernių gynybos DI sistemų kūrimas bei diegimas.

    Trumpuoju laikotarpiu realistiškiausia kryptis, kurią pabrėžia NATO, yra ne absoliuti technologinė autonomija, o duomenų kontrolė. Tai reiškia, kad europiečiai turėtų turėti apdorotų duomenų nuosavybę, su jais susijusią intelektinę nuosavybę ir aiškiai spręsti, ką ir su kuo dalintis.