CP v2

Category: Technologijos

  • Suomijos žvalgybos vadovas perspėja: Europa gali taip ir neišsivaduoti nuo JAV ir Kinijos technologijų

    Suomijos žvalgybos vadovas perspėja: Europa gali taip ir neišsivaduoti nuo JAV ir Kinijos technologijų

    Europos priklausomybė nuo užsienio technologijų artimiausioje ateityje greičiausiai nesibaigs, perspėja Suomijos Saugumo ir žvalgybos tarnybos vadovas Juha Martelius. Jo teigimu, žemynas pernelyg remiasi JAV kuriama programine įranga ir Kinijoje gaminama aparatine įranga, todėl visiškas savarankiškumas gali būti nepasiekiamas.

    Kalbėdamas Taline vykusios Lennarto Meri saugumo konferencijos užkulisiuose, J. Martelius technologinę priklausomybę prilygino dviem skirtingoms ilgalaikėms grėsmėms. Tokia situacija, anot jo, gali būti valdoma, tačiau ji riboja valstybių galimybes savarankiškai užtikrinti saugumą ir atsparumą krizėms.

    Kur slypi didžiausia rizika?

    Suomijos žvalgybos vadovas išskyrė jautrių valstybės duomenų tvarkymą, ypač kai kalbama apie rinkimų procesus ir nacionalinį saugumą. Jo vertinimu, kritinė informacija neturėtų būti patikima užsienio bendrovėms, net jei jų paslaugos yra patogios ir plačiai naudojamos.

    „Tokia informacija, kuri yra kritinė nacionaliniam saugumui, pavyzdžiui, su rinkimais susiję duomenys, tikrai neturėtų būti tvarkoma jokios užsienio įmonės“, – sakė J. Martelius.

    Jis pateikė ir konkretų pavyzdį: Suomijoje buvo svarstoma dalį rinkimų informacijos perkelti į debesijos paslaugas, tačiau idėjos galiausiai atsisakyta. Argumentas paprastas: esama sistema veikia patikimai, todėl papildoma priklausomybė nuo išorinių tiekėjų tik didintų rizikas.

    Europos siekis sukurti technologinį suverenitetą

    Pastaraisiais metais Europos Sąjungoje vis dažniau kalbama apie strateginę autonomiją: norą daugiau kontroliuoti kritines technologijas, gynybos pajėgumus ir skaitmeninę infrastruktūrą. Europos Komisija artimiausiu metu turėtų pristatyti technologinio suvereniteto priemonių paketą, kuriuo siekiama griežčiau apibrėžti, kada ir kaip viešasis sektorius gali naudotis užsienio debesijos tiekėjais dirbdamas su jautriais duomenimis.

    Tokios iniciatyvos siejamos ne tik su kibernetiniu saugumu, bet ir su teisinėmis rizikomis, kai duomenų prieiga gali priklausyti nuo kitų valstybių įstatymų ar geopolitinių santykių. Praktikoje tai reiškia, kad valstybės ieško būdų mažinti priklausomybę nuo užsienio infrastruktūros, ypač ten, kur svarbi kontrolė ir atsekamumas.

    Vis dėlto J. Martelius kelia klausimą, ar Europa pajėgi sukurti tokią pat efektyvią, mastelį ir patikimumą turinčią debesijos ekosistemą, kokią siūlo didieji JAV tiekėjai. Jo vertinimu, problema čia ne vien technologinė, bet ir finansinė: Europoje yra stiprių mokslinių tyrimų krypčių, įskaitant kvantines technologijas ir kosmoso sprendimus, tačiau dažnai trūksta kapitalo, kad inovacijos greitai taptų konkurencingais produktais.

    Dar viena įtampa atsiranda gynybos kontekste: siekis didinti savarankiškumą susiduria su realybe, kad moderni gynyba ir kibernetinis atsparumas neišvengiamai remiasi tarptautinėmis technologijų tiekimo grandinėmis. Tai ypač aktualu, kai Europa vienu metu stiprina atsparumą Rusijos grėsmėms ir bando mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų.

    Kas keistųsi valstybėms ir verslui?

    Jei Europos Sąjunga imtųsi griežtesnių ribojimų dėl užsienio debesijos paslaugų naudojimo, poveikį pajustų ne tik institucijos, bet ir jų rangovai bei IT paslaugų teikėjai. Valstybėms tektų aiškiau apibrėžti, kokie duomenys gali būti tvarkomi tik nacionalinėje ar europinėje infrastruktūroje, o viešieji pirkimai labiau akcentuotų tiekimo grandinės saugumą.

    Toks kursas galėtų paskatinti europinių sprendimų plėtrą, bet kartu didintų pereinamojo laikotarpio kaštus ir sudėtingumą. J. Marteliaus perspėjimas iš esmės primena, kad technologinis suverenitetas nėra vien politinis šūkis: tai ilgas procesas, kuriam reikia investicijų, rinkos masto ir realistiško požiūrio į tai, kur Europa gali būti nepriklausoma, o kur neišvengiamai liks tarpusavio priklausomybė su sąjungininkais ir pasauliniais tiekėjais.

  • Rusija „narvina“ savo laivus: naujos apsaugos nuo Ukrainos dronų kelia klausimų

    Rusija „narvina“ savo laivus: naujos apsaugos nuo Ukrainos dronų kelia klausimų

    Rusijos pajūrio pajėgos pradėjo diegti improvizuotas apsaugos priemones savo patruliniuose laivuose, siekdamos sumažinti Ukrainos dronų keliamą grėsmę. Socialiniuose tinkluose pasirodžiusiose nuotraukose matyti, kad dalis projekto 22460 „Ochotnik“ laivų apjuosti specialiais tinklais, turinčiais veikti kaip fizinis barjeras.

    Toks sprendimas rodo, kaip sparčiai keičiasi karo jūroje realybė: grėsmę kelia ne tik oro, bet ir jūriniai bepiločiai, galintys atakuoti uostus, bazes ar patruliavimo metu veikiančius laivus. Pastaraisiais metais būtent dronai tapo vienu svarbiausių veiksnių, verčiančių abi puses ieškoti pigių ir greitai įgyvendinamų apsaugos priemonių.

    Ekspertai pabrėžia, kad tinklai gali padėti tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, jei dronas įsipainioja arba sprogsta nepasiekęs korpuso. Tačiau toks „narvas“ taip pat turi trūkumų: jis gali riboti įgulos matomumą, apsunkinti ginkluotės panaudojimą ir darbą denyje, o prieš geriau sukonstruotus smogiamuosius dronus ar koordinuotą ataką gali būti nepakankamas.

    Rusijos informaciniuose kanaluose teigiama, kad tinklų įrengimas finansuotas viešosiomis lėšomis, o tai leidžia spėti, jog sprendimai priimami skubiai, reaguojant į didėjančias atakų rizikas. Rusijos pusė viešai pripažįsta, kad priemonė nėra ideali, tačiau pasirenkama kaip greitas kompromisas, kai trūksta laiko arba techninių galimybių diegti sudėtingesnes sistemas.

    Projekto 22460 „Ochotnik“ laivai sukurti pakrančių patruliavimui ir jūrų sienų apsaugai, dažniausiai siejami su Rusijos Federalinės saugumo tarnybos Pakrančių apsauga. Šių laivų ilgis siekia apie 62 metrus, o vandentalpa yra maždaug 700 tonų, todėl jie laikomi palyginti lengvais ir manevringais pakrančių vienetais.

    Skelbiama, kad maksimalus greitis gali siekti apie 30 mazgų, o nuotolis be papildymo gali būti apie 3 500 jūrmylių. Autonomiškumas dažniausiai nurodomas iki 30 dienų, tad laivai tinkami ilgalaikiam patruliavimui, tačiau jų įprasta ginkluotė nėra pritaikyta intensyvioms kovinėms operacijoms prieš modernias grėsmes.

    Standartinė konfigūracija paprastai minima su 30 milimetrų šešiavamzdžiu AK-630M pabūklu, taip pat lengvesne ginkluote. Laivo projekte numatyta galimybė naudoti lengvą sraigtasparnį, pavyzdžiui, Ka-226, ar bepiločius, nors pilnaverčio angaro nebuvimas riboja nuolatinį bazavimą ir mažina operacinį lankstumą.

    Pastaruoju metu matoma platesnė tendencija: Rusija panašius apsauginius „narvus“ ir tinklus diegė ne tik ant šarvuotos technikos sausumoje, bet ir virš logistikai svarbių ruožų, o dabar vis dažniau jie fiksuojami jūroje. Tai signalizuoja, kad kova su dronais tampa ne atskira taktine užduotimi, o nuolatine gynybos architektūros dalimi, kur greta sudėtingų sistemų atsiranda ir paprasti, masiškai pritaikomi sprendimai.

  • Neįprastas vaizdas Lenkijos geležinkeliuose: „PKP Intercity“ vėl leidžia dvigubus „Pendolino“

    Neįprastas vaizdas Lenkijos geležinkeliuose: „PKP Intercity“ vėl leidžia dvigubus „Pendolino“

    Lenkijos keleivių vežėja „PKP Intercity“ per ilgąjį birželio savaitgalį vėl planuoja į reisus leisti dvigubai sujungtus „Pendolino“ sąstatus. Tokia praktika pasitaiko retai, tačiau ji leidžia greitai padidinti vietų skaičių populiariausiuose maršrutuose, kai kelionių paklausa šokteli.

    Vienas „Pendolino“ traukinys Lenkijoje turi 402 sėdimas vietas, iš jų 45 yra pirmoje klasėje. Sujungus du tokius sąstatus į vieną, keleiviams pasiūloma maždaug 804 vietos, todėl mažėja rizika, kad bilietai bus išpirkti dar prieš kelionės datą.

    „PKP Intercity“ savo parke turi 20 ED250 tipo „Pendolino“ traukinių, tačiau dvigubi sąstatai įprastai formuojami tik išskirtinėmis progomis. Vežėjas tokį sprendimą dažniausiai taiko per vadinamuosius ilgus savaitgalius, kai srautai tam tikromis kryptimis tampa gerokai didesni nei įprastomis dienomis.

    Vežėjo pateiktais duomenimis, per ilgąjį birželio savaitgalį kasdien planuojama vykdyti daugiau nei 530 reisų, o toks mastas įvardijamas kaip rekordas. Didesnis reisų skaičius ir ilgesni sąstatai yra klasikinės priemonės, kuriomis geležinkeliai valdo pikines apkrovas, ypač kai kelionės planuojamos trumpu laikotarpiu.

    Dvigubai sujungti „Pendolino“ numatyti dviejuose pagrindiniuose maršrutuose: EIP 1502 reise Varšuva–Gdynė ir EIP 5353 reise Gdynė–Zakopanė per Krokuvą. Šie traukiniai turėtų išvykti birželio 3 dieną, o birželio 4 dieną suplanuotas dvigubas reisas iš Zakopanės į Gdynę.

    Dar vienas sustiprintas susisiekimas numatytas birželio 7 dieną, kai turėtų kursuoti EIC „Morskie Oko“ maršrutu Varšuva–Zakopanė–Varšuva. Bilietų prekyba papildomiems ir sustiprintiems reisams jau pradėta, juos galima įsigyti internetu ir stočių kasose.

    „PKP Intercity“ pastaraisiais mėnesiais fiksuoja augančius keleivių srautus. Vežėjas skelbia, kad balandį jo traukiniais pasinaudojo 7,63 mln. keleivių, tai yra 12,7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o lyginant su 2023 metais augimas siekia beveik 46 proc.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie sprendimai kaip dvigubi sąstatai tampa svarbūs, kai infrastruktūros pralaidumas ribotas, o poreikis keliauti didėja dėl turizmo, vidaus mobilumo ir kainų jautrumo. Geležinkeliams tai leidžia didinti pasiūlą greitai, nekeičiant tvarkaraščių iš esmės ir papildomai neapkraunant stočių grafiko.

  • „Microsoft“ keičia „Windows 11“ iš esmės: pagaliau grįžta funkcijos, kurių visi prašė

    „Microsoft“ keičia „Windows 11“ iš esmės: pagaliau grįžta funkcijos, kurių visi prašė

    „Microsoft“ rengia reikšmingus „Windows 11“ sąsajos pakeitimus, kuriais siekia atsakyti į ilgametę naudotojų kritiką ir pagerinti kasdienį patogumą. Daugiausia dėmesio šį kartą skiriama užduočių juostai ir meniu Start – dviem elementams, kurie po „Windows 11“ debiuto sulaukė daugiausia priekaištų.

    Pirmieji atnaujinimai jau pasirodo bandomosiose sistemos versijose „Windows Insider“ programoje, todėl pokyčiai dar nėra prieinami visiems. „Microsoft“ tradiciškai naujoves diegia etapais, vertindama suderinamumą, stabilumą ir naudotojų atsiliepimus.

    Užduočių juosta tampa lankstesnė

    Vienas laukiamiausių patobulinimų – daugiau užduočių juostos valdymo galimybių. Bandomose versijose atsiranda nustatymai, leidžiantys keisti užduočių juostos padėtį darbalaukyje, pavyzdžiui, perkelti ją į viršų ar prie šoninių ekrano kraštų.

    Taip pat testuojama galimybė reguliuoti užduočių juostos dydį, kad ji užimtų daugiau arba mažiau vietos ekrane. Tokie pakeitimai ypač aktualūs nešiojamųjų kompiuterių naudotojams ir tiems, kurie dirba su mažesnės įstrižainės ekranais.

    Keisis ir meniu Start

    „Microsoft“ patvirtina, kad atnaujinamas ir meniu Start, kuris „Windows 11“ tapo labiau centralizuotas, bet kartu mažiau pritaikomas. Tikimasi, kad nauja kryptis orientuosis į didesnį konfigūruojamumą, kad naudotojai galėtų patogiau susidėlioti dažniausiai naudojamas programas ir greičiau pasiekti reikalingas funkcijas.

    Pastaraisiais metais „Microsoft“ nuolat pabrėžia, kad „Windows 11“ vystymas remiasi telemetrija ir „Windows Insider“ bendruomenės grįžtamuoju ryšiu. Tai reiškia, kad galutinis naujų sąsajos sprendimų vaizdas dar gali kisti, kol pasieks stabilią viešąją „Windows 11“ laidą.

    Kada naujovės pasieks visus?

    Šiuo metu pakeitimai platinami tik bandomuosiuose kanaluose, o daliai testuotojų jie įjungiami palaipsniui. Dėl to skirtingi naudotojai gali matyti nevienodą funkcijų rinkinį, net jei naudoja panašios laidos bandomąją versiją.

    Oficialaus grafiko, kada atnaujinimai pasieks visus „Windows 11“ naudotojus, kol kas nėra, tačiau dažniausiai tokios naujovės į stabilias versijas atkeliauja per kelis mėnesius. Galutinis pristatymo tempas priklausys nuo to, kaip sklandžiai veiks pakeitimai ir kiek korekcijų prireiks testavimo metu.

  • Rusija ruošia dvivietį Su-57: kodėl šis žingsnis gali išduoti tikrąjį Maskvos planą?

    Rusija ruošia dvivietį Su-57: kodėl šis žingsnis gali išduoti tikrąjį Maskvos planą?

    Rusijos lėktuvų gamintojas „Suchoj“ vysto dvivietę penktos kartos naikintuvo Su-57 versiją. Naujausiose nuotraukose iš antžeminių bandymų matyti pailginta priekinė fiuzeliažo dalis ir didesnis kabinos gaubtas, rodantys tandeminių vietų sprendimą dviem įgulos nariams.

    Neoficialiai šis projektas dažniausiai vadinamas Su-57D, tačiau viešai patvirtinto žymėjimo kol kas nėra. Pats faktas, kad orlaivis jau bandomas riedėjimo bandymuose, leidžia daryti prielaidą, jog programa perėjo į ankstyvą praktinių testų etapą.

    Dvivietė versija taikosi į eksportą

    Dvivietis naikintuvo variantas dažniausiai kuriamas ne vien kovai, bet ir mokymui, perėjimui nuo senesnių platformų bei sudėtingų misijų planavimui. Daugelis potencialių pirkėjų už Rusijos ribų neturi tokios plačios simuliatorių ir rengimo infrastruktūros, kokią gali turėti didžiosios karinės aviacijos valstybės.

    Dėl to dvivietė mokomoji kovinė modifikacija tampa praktiškai būtina, jei gamintojas nori parduoti modernų naikintuvą valstybėms, kurios greitai siekia sukurti naujus pilotų rengimo ciklus. Tokia logika jau seniai taikoma ir kitų šalių naikintuvų programose, kai eksporto sėkmei svarbi ne tik platforma, bet ir visas parengimo paketas.

    Minimi užsienio klientai ir ankstesni planai

    Rusijos šaltiniai teigia, kad nauja modifikacija kuriama pirmiausia užsienio rinkoms, o vienu iš galimų pirmųjų naudotojų minimas Alžyras. Kartu pastaraisiais metais Maskva aktyviau kalba apie naujus kontraktus ir siekia išlaikyti ginkluotės eksporto srautus, nors realūs pristatymų tempai dažnai priklauso nuo gamybinių pajėgumų ir politinių rizikų.

    Dviviečio Su-57 idėja nėra nauja ir siejasi su anksčiau svarstytu Rusijos ir Indijos projektu FGFA, kuriuo buvo planuojama sukurti eksporto penktos kartos naikintuvo versiją. Tuomet buvo numatytas Indijos indėlis į dalį borto sistemų, įskaitant avioniką ir savisaugos sprendimus, tačiau programa nutrūko, kai Indija 2018 metais pasitraukė.

    Ką signalizuoja Su-57D projektas

    Grįžimas prie dvivietės konfigūracijos rodo Rusijos pastangas padidinti Su-57 patrauklumą tarptautinėje rinkoje ir sumažinti įėjimo barjerą naujiems klientams. Toks sprendimas taip pat gali reikšti bandymą pasiūlyti platesnį produktą, kuriame svarbu ne tik stealth klasės ambicijos, bet ir praktinis parengimas, aptarnavimas bei pilotų rengimo tęstinumas.

    Su-57 išlieka labiausiai pažangi Rusijos kovinė platforma, tačiau jos įsisavinimas ir gamyba ilgą laiką susidūrė su vėlavimais ir ribotais tempais. Todėl eksporto perspektyva gali tapti vienu iš kertinių veiksnių, nulemiančių, kiek sparčiai programa bus vystoma artimiausiais metais.

  • „Netflix“ TV testas stebina: DI balso asistentas pasakys, ką žiūrėti, užteks pulto mygtuko

    „Netflix“ TV testas stebina: DI balso asistentas pasakys, ką žiūrėti, užteks pulto mygtuko

    „Netflix“ pradėjo ribotą naujos funkcijos bandymą televizoriuose: platformoje atsirado DI paremtas balso asistentas, turintis padėti greičiau išsirinkti filmą ar serialą. Sprendimas kuriamas kaip atsakas į dažną vartotojų klausimą, ką žiūrėti, kai pasiūla didelė, o laiko paieškai nesinori skirti.

    Pirmieji bandymai vyksta „Netflix“ programėlėje televizoriuose su „Google“ TV, o prieiga kol kas suteikiama tik daliai vartotojų JAV. Tai reiškia, kad funkcija dar nėra išleista plačiai, o galutinis jos veikimas ir išvaizda gali keistis pagal bandomojo etapo rezultatus.

    Kaip veikia naujovė

    Asistentas pateikiamas kaip atskiras kvietimas klausti, o paieška vyksta balsu: vartotojas gali pasakyti, kokios nuotaikos ar žanro turinio ieško, apibūdinti siužeto elementus ar norimą temą. DI išgirstus raktinius žodžius apdoroja ir pagal juos pateikia rekomendacijas.

    Kai kuriuose įrenginiuose asistentą galima įjungti ir per pultą, paspaudus mygtuką su „Netflix“ logotipu. Tokia integracija sumažina veiksmų skaičių iki minimumo ir leidžia pradėti paiešką nardant po meniu.

    Dar vienas žingsnis, bet ribojimų netrūksta

    Šiuo metu bandymo versija dar turi aiškių ribojimų. Pavyzdžiui, asistentas ne visada geba pateikti pasiūlymus remdamasis konkretaus vartotojo ankstesne žiūrėjimo istorija ir kai kuriais atvejais praneša, kad tokios užklausos dar nepalaikomos.

    Tai rodo, kad „Netflix“ funkciją vis dar šlifuoja, o personalizacija, kuri paprastai yra viena svarbiausių rekomendacijų sistemos dalių, gali atsirasti vėlesniuose etapuose. Įprastai tokie pilotiniai projektai plečiami tik tuomet, kai bendrovė surenka pakankamai atsiliepimų apie tikslumą, patogumą ir klaidų dažnį.

    Kada pasieks daugiau šalių

    „Netflix“ neatskleidžia tikslaus grafiko, kada balso asistentas bus prieinamas plačiau ir ar jis bus perkeltas į mobilias programėles. Vis dėlto rinkos praktika rodo, kad sėkmingi bandymai dažniausiai baigiasi etapine plėtra į daugiau įrenginių ir regionų, o pirmiausia dėmesys skiriamas didžiausioms rinkoms.

    Jei funkcija pasiteisins, ji gali tapti dar vienu būdu sumažinti laiką, praleidžiamą renkantis turinį, ir paskatinti vartotojus dažniau įsijungti platformą. Tuo pat metu „Netflix“ turės spręsti privatumo, balso atpažinimo tikslumo ir personalizacijos balansavimo klausimus, kurie paprastai lydi tokio tipo DI sprendimus.

  • Europoje pirmas toks centras: Dėbline remontuos „Abrams“ širdį – AGT 1500 turbinas

    Europoje pirmas toks centras: Dėbline remontuos „Abrams“ širdį – AGT 1500 turbinas

    Dėbline pasirašyta sutartis, kuri turėtų iš esmės pakeisti M1 „Abrams“ tankų eksploataciją regione: čia planuojama įkurti autorizuotą AGT 1 500 dujų turbinų aptarnavimo ir remonto centrą. Susitarimą sudarė Wojskowe Zakłady Lotnicze Nr. 1 S.A. ir „Honeywell“.

    Projektas pristatomas kaip pirmasis tokio tipo centras Europoje, skirtas pramoninio lygio remontui. Skelbiama, kad centras veiklą turėtų pradėti 2028 metų pirmąjį ketvirtį, o investicijų vertė siekia apie 300 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug 280 mln. eurų.

    Kodėl AGT 1 500 tokia svarbi?

    AGT 1 500 yra vienas labiausiai išskirtinių „Abrams“ konstrukcijos elementų, nes tai dujų turbina, o ne dyzelinis variklis, kaip daugumoje šiuolaikinių pagrindinių kovos tankų. Ši turbina siejama su dideliu galingumu ir specifine eksploatacija, reikalaujančia specializuoto aptarnavimo.

    Viešai pabrėžiama ir turbinų universalumo idėja: AGT 1 500 paprastai naudoja dyzeliną, tačiau tam tikromis sąlygomis gali būti pritaikyta ir kitokiam kurui. Kartu tai technologija, kurios remonto grandinė ir atsarginių dalių tiekimas kariniu požiūriu laikomi kritiškai svarbiais.

    Ką tai reiškia Lenkijos kariuomenei?

    Esminis pokytis tas, kad sudėtingiausi variklių remonto darbai būtų atliekami šalies teritorijoje, o ne siunčiant agregatus į užsienį. Tai trumpina logistikos grandinę, didina parengtį ir leidžia planuoti techninį aptarnavimą patikimiau, ypač augant sunkiųjų platformų skaičiui.

    Lenkija yra viena didžiausių „Abrams“ naudotojų Europoje, todėl poreikis turėti vietinę pramoninę kompetenciją tampa praktiškai neišvengiamas. Šalia tankų minimi ir giminingi, jų bazę naudojantys šarvuoti remonto bei evakuacijos variantai, kuriems taip pat reikia tos pačios jėgainės aptarnavimo.

    Ar centras aptarnaus ir kitų šalių techniką?

    Nors Dėblino projektas įvardijamas kaip potencialiai reikšmingas visam regionui, realistiškai jis pirmiausia kuriamas nacionaliniams poreikiams. Vis dėlto teoriškai ateityje paslaugomis galėtų domėtis ir kitos valstybės, įsigyjančios „Abrams“, taip pat Europoje dislokuojami JAV padaliniai.

    Tokios infrastruktūros atsiradimas dera su platesne Europos tendencija stiprinti gynybos pramonės pajėgumus arčiau naudotojo, kad technikos priežiūra nepriklausytų nuo ilgų tiekimo grandinių. Praktinis centro efektyvumas paaiškės artėjant 2028 metams, kai bus matomas realus remonto apimčių ir kompetencijų spektras.

  • 326 dienos jūroje be pertraukos: pasaulio didžiausias lėktuvnešis USS Ford grįžo į JAV

    326 dienos jūroje be pertraukos: pasaulio didžiausias lėktuvnešis USS Ford grįžo į JAV

    Į Jungtines Amerikos Valstijas po 11 mėnesių dislokacijos sugrįžo „USS Gerald R. Ford“ – didžiausias ir technologiškai pažangiausias JAV karinio jūrų laivyno lėktuvnešis. Laivas bazę Norfolke, Virdžinijos valstijoje, pasiekė po misijos, vykdytos Atlanto vandenyne, Viduržemio jūroje ir Artimųjų Rytų regione.

    JAV karinio jūrų laivyno duomenimis, „USS Gerald R. Ford“ jūroje be pertraukos praleido 326 dienas. Tai vienas ilgiausių tokio tipo laivo operacinių laikotarpių per pastaruosius penkis dešimtmečius, atspindintis išaugusį lėktuvnešių vaidmenį ilgalaikėse atgrasymo ir buvimo operacijose.

    Kas yra „USS Gerald R. Ford“

    „USS Gerald R. Ford“ (CVN-78) – pirmasis „Gerald R. Ford“ klasės lėktuvnešis, į tarnybą priimtas 2017 metais. Laivo ilgis siekia apie 333 metrus, o vandentalpa viršija 100 000 tonų, todėl jis laikomas didžiausiu karo laivu pasaulyje.

    Ant denio gali veikti mažiausiai 75 orlaiviai, o bendras įgulos ir aviacijos sparno personalas gali viršyti 5 000 žmonių. Laivas varomas branduoline energija, o pagrindinis jo tikslas – užtikrinti ilgalaikį JAV oro pajėgumą jūroje ir greitą reagavimą krizių zonose.

    Technologijos, keičiančios lėktuvnešius

    Vienas svarbiausių šios klasės sprendimų – elektromagnetinė orlaivių paleidimo sistema EMALS, pakeitusi tradicines garines katapultas. JAV karinio jūrų laivyno vertinimu, tai leidžia tiksliau valdyti starto parametrus ir didinti skrydžių tempą, o kartu geriau pritaikyti denį skirtingų tipų orlaiviams.

    Kita reikšminga naujovė – pažangesnės energijos paskirstymo ir automatizavimo sistemos, kurios turi sumažinti dalies darbų poreikį rankiniu būdu. Tokie sprendimai ypač svarbūs, kai laivams tenka ilgai išlikti jūroje, o logistinė parama ir įgulos resursai tampa kritiniu veiksniu.

    Ką signalizuoja 326 dienų dislokacija

    Ilgas buvimas jūroje rodo, kad JAV vis dažniau remiasi nuolatiniu kariniu buvimu svarbiausiuose regionuose, ypač Viduržemio jūroje ir Artimųjų Rytų prieigose. Lėktuvnešio smogiamoji grupė tokiuose scenarijuose tampa ne tik karine, bet ir politine priemone, skirta greitam atgrasymui bei sąjungininkų užtikrinimui.

    Istoriškai panašūs rekordai JAV laivyne buvo fiksuoti ir anksčiau, tačiau dabartinis laikotarpis išsiskiria tuo, kad aukšto intensyvumo parengties reikalaujama ilgiau, o grėsmių spektras yra platesnis. Tai didina spaudimą laivų techninei priežiūrai, įgulų rotacijoms ir visai tiekimo grandinei, ypač kai operacijos vyksta keliuose teatruose.

    Sugrįžęs į Norfolką lėktuvnešis ir jo smogiamoji grupė buvo sutikti JAV gynybos vadovybės atstovų, o vienetui skirtas įvertinimas už tarnybą. Tikėtina, kad po tokio dislokacijos laikotarpio laivas pereis planinius priežiūros ir parengties ciklus, prieš vėl grįždamas į budėjimą.

  • Didžiulė Švedijos CB90 flotilė Baltijoje: paviešino kadrus ir atskleidė, kam ruošiasi

    Didžiulė Švedijos CB90 flotilė Baltijoje: paviešino kadrus ir atskleidė, kam ruošiasi

    Balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje Švedijoje vyko didelio masto pratybos „Aurora-26“, kurių metu Švedijos karinės jūrų pajėgos surengė demonstracinį greitaeigių desantinių šturmo katerių CB90 flotilės praplaukimą. Kariškiai paviešino pratybų nuotraukas, parodančias, kaip vienoje vietoje telkiamas toks laivų junginys.

    Švedija pratybose treniravosi gynybinius veiksmus ir sąveiką su sąjungininkais, o Baltijos regionas išlieka vienu jautriausių Europos saugumo taškų. Tokie mokymai atspindi pastarųjų metų tendenciją Šiaurės Europoje stiprinti pakrančių gynybą, greitą reagavimą ir mobilias jūrines operacijas.

    CB90 yra greitas, manevringas desantinis šturmo kateris, skirtas veikti priekrantėje, fiorduose ir salynuose, kur dideli laivai turi ribotas galimybes. Švedijos taktikoje šie kateriai gali būti naudojami uostų ir pakrančių patruliavimui, žvalgybai, ugnies paramai, taip pat staigiems desantams, įskaitant operacijas priešininko pajėgų užnugaryje.

    Šį modelį 1990-aisiais sukūrė laivų gamintojas Dockstavarvet, priklausantis koncernui „Saab“. Kateris yra apie 14,9 metro ilgio, jo įgula ir desanto skyrius leidžia pervežti iki 21 pilnai ginkluoto kario, o krovinio talpa siekia iki 4,5 tonos.

    CB90 varomas dviem dyzeliniais varikliais ir vandens čiurkšlių pavaromis, todėl priekrantėje gali pasiekti iki 74 kilometrų per valandą greitį. Bazinė ginkluotė paprastai apima kelis sunkiuosius kulkosvaidžius, o priklausomai nuo versijos gali būti montuojami papildomi moduliai, įskaitant granatsvaidį ar kitas priemones, pritaikytas konkrečioms užduotims.

    Švedijos karinės jūrų pajėgos turi daugiau nei 100 CB90 vienetų, o pats tipas naudojamas ir kitose institucijose bei valstybėse. Baltijos jūroje, kur svarbų vaidmenį vaidina salynai, siauri sąsiauriai ir trumpi reagavimo laikai, tokie greitaeigiai kateriai laikomi vienu efektyviausių įrankių greitai permesti pajėgas ir kontroliuoti pakrantės ruožus.

    CB90 dėmesio sulaukia ir regione už Švedijos ribų, nes šio tipo platformos tinka tiek specialiosioms operacijoms, tiek pakrančių apsaugai. Pastaraisiais metais Baltijos valstybės ir Šiaurės šalys vis dažniau akcentuoja būtent tokias lanksčias, mažesnio masto, bet greitai sutelkiamas pajėgas, kurios papildo tradicinius karo laivus ir aviaciją.

  • Britai žada atgaivinti „Spitfire“: naujas korpusas gali kainą nurėžti iki maždaug 900 000 eurų

    Britai žada atgaivinti „Spitfire“: naujas korpusas gali kainą nurėžti iki maždaug 900 000 eurų

    Legendinis britų naikintuvas Supermarine Spitfire gali sulaukti netikėto sugrįžimo į gamybą, nors nuo jo aukso amžiaus praėjo beveik devyni dešimtmečiai. Inžinierių komanda pristatė koncepciją, kuri remiasi šiuolaikinėmis kompozitinėmis medžiagomis ir žada gerokai mažesnę vieneto kainą.

    Supermarine Spitfire yra vienvietis, stūmoklinį variklį turėjęs naikintuvas, tapęs vienu ryškiausių Antrojo pasaulinio karo aviacijos simbolių. Jis buvo naudojamas įvairiuose frontuose, o Spitfire vardas iki šiol siejamas su manevringumu, lengva konstrukcija ir pilotų vertintu valdymo pojūčiu.

    Iš maždaug 20 000 pagamintų Spitfire, kaip skelbiama aviacijos paveldo organizacijų apžvalgose, iki šių dienų išliko tik keli šimtai, o skraidyti tinkamų yra kelios dešimtys. Dėl to rinkoje egzistuojančios modernios replikos ar rekonstrukcijos paprastai kainuoja ypač brangiai ir yra skirtos kolekcininkams ar komerciniams skrydžiams su keleiviu.

    Projektą vystanti bendrovė „Great British Supermarine Ltd“ teigia kurianti Aerolite Spitfire Type 433 koncepciją, kurios esmė yra kompozitinis fiuzeliažas. Sprendimas siejamas su istorine idėja karo metais dalį aliuminio konstrukcijų keisti medžiaga, vadinta Gordon Aerolite, tačiau dabar ji perkeliama į šiuolaikinės inžinerijos kontekstą.

    Komandos vertinimu, tokia konstrukcija galėtų sumažinti rekonstrukcijos kainą iki mažiau nei 1 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug iki 900 000 eurų. Palyginimui, kai kurie šiuo metu siūlomi projektai, paremti originaliais brėžiniais ir istorinėmis technologijomis, gali kainuoti daugiau nei 4 mln. JAV dolerių, arba apie 3 700 000 eurų, priklausomai nuo komplektacijos ir sertifikavimo.

    „Atėjo tinkamas metas iš naujo įsivaizduoti Supermarine Spitfire, nes šiandienos medžiagos, varikliai ir skaitmeninė inžinerija leidžia patobulinti ikoną neprarandant to, kas ją darė išskirtinę“, – sakė „Great British Supermarine Ltd“ vadovas Jeremy Meeson.

    Įdomu ir tai, kad koncepcijoje numatoma dvivietė versija, kurios istorinių analogų buvo nedaug, dažniausiai tai būdavo perdirbti vienviečiai lėktuvai arba vėlesnės konstrukcijos komerciniams skrydžiams. Tokia modifikacija galėtų išplėsti projekto pritaikymą aviacijos renginiams ir edukacinėms programoms.

    Kol kas tikslas yra sukurti skraidyti galintį prototipą ir įvertinti rinkos susidomėjimą. Projekto autoriai teigia, kad sėkmė priklausys nuo finansavimo, užsakymų ir sertifikavimo procesų, o mažos apimties serijinė gamyba teoriškai dar labiau sumažintų vieneto kainą.

    „Šiemet planuojame dalyvauti keliuose aviacijos šou, kad įvertintume susidomėjimą ir pakviestume investuotojus, nes skraidančio prototipo parengimas bus brangus“, – sakė su projektu dirbantis David Spencer Evans, anksčiau vadovavęs Spitfire entuziastų organizacijoms.

    Pasak projekto komandos, realistiškas terminas iki prototipo, galinčio pakilti į orą, yra apie dveji su puse metų nuo aktyvių darbų pradžios. Jei planai pasiteisins, Spitfire vardas galėtų sugrįžti ne vien į muziejus ar pavienių kolekcininkų angarus, bet ir į šiuolaikinių aviacijos renginių programą.