Category: Technologijos

„Samsung“ nuolat atsiduria dėmesio centre, tačiau apie „Galaxy S22“ seriją pastaruoju metu buvo girdėti rečiau. Šie telefonai pasirodė 2022 metais ir jau sulaukė paskutinio didžiojo atnaujinimo. Po jo įrenginiams dar turėtų būti teikiami saugumo atnaujinimai, o vėliau oficialus palaikymas bus nutrauktas.

Vis dėlto daliai „Galaxy S22“ savininkų pastaruoju metu kyla nemalonių problemų. Nors neaišku, kiek plačiai tai paplitę, „Android Authority“ praneša, kad kai kurie vartotojai po gamyklinių nustatymų atkūrimo savo telefone pamato apribojimus.

Remiantis internete pasirodžiusiais liudijimais, po atstatymo daliai žmonių įrenginys rodo, kad jį valdo organizacija. Tokiu atveju telefonu praktiškai neįmanoma naudotis, nes savininkas negali prisijungti prie savo paskyros ir užbaigti pradinės įrenginio konfigūracijos.

Paprastai panaši situacija pasitaiko naudojant įmonės išduotą telefoną. Organizacija tokiu atveju išlaiko kontrolę: nors iš pirmo žvilgsnio viskas gali atrodyti įprastai, įmonė gali riboti nustatymus ar blokuoti tam tikrus veiksmus.

Tačiau šį kartą, panašu, kalbama ne apie įmonėms priklausiusius įrenginius. Diskusijose žmonės teigia, kad telefonus pirko kaip naujus iš mažmeninės prekybos parduotuvių, pavyzdžiui, „Best Buy“. Vis dėlto viešuose įrašuose paprastai nepateikiama pirkimo įrodymų, todėl pilnai patikrinti šių teiginių neįmanoma.

Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad pirmieji pranešimai internete pasirodė dar prieš maždaug devynis mėnesius. Vadinasi, problema nėra visiškai nauja, o tai leidžia manyti, kad su ja ateityje gali susidurti ir daugiau žmonių. Kol kas aiškaus ir paprasto sprendimo nematyti.

Vartotojai teigia, kad vien pakartotinis atstatymas nepadeda, o kodėl telefonas apskritai galėjo būti priskirtas organizacijai, jei niekada jai nepriklausė, išlieka neaišku. Taip pat kelia klausimų ir tai, kodėl šie pranešimai dažniausiai siejami būtent su „Galaxy S22 Ultra“ modeliu. Tikimasi, kad „Samsung“ imsis veiksmų ir išsiaiškins, kas vyksta.

Greitai peržvelgus diskusijas „Reddit“, apie šią problemą kalbančių žmonių nėra itin daug, todėl galima spėti, kad atvejų skaičius ribotas. Jei atsidūrėte tokioje situacijoje, šiuo metu patikimiausias kelias – kreiptis į „Samsung“ klientų aptarnavimą ir ieškoti pagalbos oficialiais kanalais.

„Google“ pastaruosius kelis mėnesius JAV testavo dirbtinio intelekto (DI) pagrindu veikiantį sveikatos trenerį „Fitbit Premium“ naudotojams. Ši funkcija, pavadinta „Fitbit“ asmeniniu sveikatos treneriu, vasarį buvo pradėta diegti ir tarptautiniu mastu, tačiau tik keliuose regionuose. Dabar, praėjus dar dviem mėnesiams, pristatoma didžiausia plėtra iki šiol.

Oficialiame pranešime „Google“ teigia, kad „Fitbit“ naudotojai jau 37 šalyse gali naudotis DI valdomu asmeninio sveikatos trenerio sprendimu. Tarp naujų valstybių – Austrija, Belgija, Brazilija, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Vengrija, Indija, Indonezija, Airija, Italija, Japonija, Latvija, Lietuva, Malaizija, Meksika, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Pietų Korėja, Ispanija, Švedija, Šveicarija ir Taivanas.

Be to, asmeninis sveikatos treneris dabar palaiko 32 kalbas, įskaitant vokiečių, hindi, lenkų, švedų, ispanų ir kinų.

„Google“ nurodo, kad funkcija naujose šalyse bus įdiegiama per „Fitbit“ programėlės atnaujinimą artimiausiomis savaitėmis. Anot kai kurių naudotojų, atnaujinimai pasirodo gana greitai.

Svarbu žinoti, kad norint gauti prieigą prie šios funkcijos, reikės prisijungti prie viešos peržiūros (public preview) programos. Kvietimas tai padaryti turėtų atsirasti pačioje „Fitbit“ programėlėje.

Asmeninis treneris pasitelkia DI tam, kad padėtų sudaryti individualizuotus planus ir rutiną, kelti fizinio aktyvumo tikslus bei sekti pažangą, sudaryti treniruočių planus, pateikti detalesnę miego analizę ir asmenines rekomendacijas.

Kartu su tarptautine plėtra „Fitbit“ asmeninis sveikatos treneris pradės rodyti ir VO2 Max rodiklį, anksčiau vadintą kardio fizinio pasirengimo įverčiu (Cardio Fitness Score), bei teikti DI pagrįstas įžvalgas.

Vis dėlto, kadangi funkcija kol kas veikia peržiūros režimu, joje trūksta dalies įprastų programėlės galimybių. Pavyzdžiui, nebus galima žymėti ir sekti kraujo gliukozės bei kūno temperatūros duomenų. Taip pat nenumatyta galimybė redaguoti miego sesijas ir įrašytą informaciją.

Peržiūros programoje dalies funkcijų gali netekti ir „Pixel Watch 3“ bei „Pixel Watch 4“ naudotojai – jiems gali būti nepasiekiami išplėstiniai bėgimo rodikliai.

Nors kai kurių galimybių kol kas stinga, viešos peržiūros programa kai kuriems vartotojams gali pasirodyti patraukli dėl atnaujintos vartotojo sąsajos. Atnaujinta „Fitbit“ programėlės versija taip pat gali integruoti trečiųjų šalių programėlių duomenis per „Health Connect“, todėl rekomendacijos ir įžvalgos gali tapti dar labiau pritaikytos individualiai, remiantis bendrais sveikatos duomenimis.

„Motorola“ jau kurį laiką nėra tarp ryškiausių išmaniųjų telefonų rinkos žaidėjų, tačiau bendrovė ir toliau leidžia naujus modelius, daugiausia orientuodamasi į biudžetinį ir vidutinės klasės segmentą. Vis dėlto pastaraisiais metais ji garsiau priminė apie save dėl sėkmingų atlenkiamų telefonų su „Razr“ vardu.

Nors tai tradiciškai buvo „Samsung“ stiprybės zona, JAV rinkoje pasirodę duomenys parodė netikėtą tendenciją – „Motorola“ šiame segmente užima itin stiprias pozicijas. Bendrovė siekia šį pagreitį išlaikyti ir 2026 metais, be to, pristatė planus dėl planšetės tipo sulankstomo įrenginio „Razr Fold“.

Šiuo metu „Motorola“ situacija atrodo palanki: pristatyti nauji „G“ serijos įrenginiai ir planšetė, skirta JAV rinkai. Tačiau kartu pasirodė informacija, kad bendrovė didina kainas savo prieinamesniems produktams – tai gali būti ženklas, ko tikėtis artimiausiu metu.

Iš pirmo žvilgsnio 2026 metų „Motorola“ biudžetinė linija vis dar atrodo nebrangi: „Moto G“ kainuoja 300 dolerių, „Moto G Play“ – 250 dolerių, o „Moto G Power“ – 400 dolerių. Vis dėlto palyginus su ankstesnės kartos įrenginiais, „Moto G“ ir „Moto G Power“ pabrango po 100 dolerių. Ankstesni modeliai dar parduodami „Motorola“ svetainėje, todėl kainų skirtumas lengvai pastebimas.

Vartotojams tokios naujienos nėra malonios, tačiau kainų augimą skatina bendros rinkos tendencijos – brangsta operatyvioji atmintis (RAM) ir kiti komponentai. Pabrėžiama, kad tai nėra išskirtinai „Motorola“ problema: su tuo susiduria ir kiti gamintojai, tik sprendžia skirtingais būdais.

Vieni, kaip „Motorola“, pasirenka kelti kainas, kiti koreguoja technines specifikacijas ar komplektaciją, kad kainų šuolis būtų mažiau juntamas. Aiškaus universalaus sprendimo nėra, nes tai paliečia beveik visus rinkos dalyvius, o neapibrėžtumas išlieka – kol kas nematyti greitos šių pokyčių pabaigos.

Kol kas neaišku, ar tai taps nauja „Motorola“ norma. Bendrovė dar nepaskelbė būsimo „Razr Fold“ kainos ir taip pat nepateikė šių metų atnaujintų atlenkiamų „Razr“ modelių. Pastaruoju metu „Motorola“ pamažu grįžta į dėmesio centrą, tačiau lieka klausimas, ar jai pavyks išlaikyti augantį tempą, kai pigesni telefonai nebeatrodo tokie pigūs.

Pradinė „Samsung Galaxy Z Fold 7“ kaina JAV siekia 2 000 JAV dolerių, todėl tai – vienas brangiausių šiuo metu parduodamų telefonų. „Samsung“ siūlomos senų įrenginių supirkimo programos ir įvairios akcijos šią sumą neretai sumažina, tačiau pirkėjams tai vis tiek išlieka itin brangus pirkinys. Vis dėlto dabar, dėl besitęsiančio DRAM ir NAND atminties tiekimo trūkumo, sulankstomas flagmanas pabrango dar labiau.

Pastebėta, kad „Samsung“ be jokio išankstinio pranešimo padidino „Galaxy Z Fold 7“ 512 GB ir 1 TB versijų kainas 80 JAV dolerių. Išleidimo metu rekomenduojama mažmeninė 512 GB modelio kaina siekė 2 119 JAV dolerių, o 1 TB – 2 419 JAV dolerių. Dabar jos atitinkamai nurodomos kaip 2 199 ir 2 499 JAV doleriai.

Kol kas 256 GB „Galaxy Z Fold 7“ versija tebeparduodama už pradinę 2 000 JAV dolerių kainą.

Nurodytos sumos – be nuolaidų. „Samsung“ paprastai taiko vieną ar kitą akciją, todėl reali kaina dažnai būna mažesnė. Tiems, kurie už telefoną planuoja mokėti 2 200–2 500 JAV dolerių, papildomi 80 dolerių greičiausiai nebus lemiamas veiksnys ir neprivers rinktis kito modelio.

Kainos didėjimas atkreipia dėmesį į tai, kaip DRAM ir NAND tiekimo trūkumas verčia net „Samsung“ koreguoti 2025 metų sulankstomo flagmano kainodarą, nors įrenginys jau yra vėlyvesnėje savo gyvavimo ciklo stadijoje. Be to, aukščiausios klasės įrenginiai paprastai turi didesnę maržą, todėl gamintojui lengviau amortizuoti komponentų brangimą. Vis dėlto tai, kad „Samsung“ vis tiek buvo priversta kelti kainą, rodo, jog situacija rinkoje yra rimta.

Šis kainos šuolis JAV – pirmasis ryškesnis tokio pobūdžio atvejis „Samsung“ įrenginiams, tačiau kitose šalyse bendrovė jau yra didinusi daugelio biudžetinių ir vidutinės klasės modelių kainas. Pavyzdžiui, Indijoje kai kurių pradinio lygio „Galaxy A“ telefonų kainos buvo padidintos 10–20 JAV dolerių, nors tokie įrenginiai dažniausiai kainuoja apie 120 JAV dolerių.

Norintiems įsigyti „Galaxy Z Fold 7“ patariama pasidomėti ir kitų prekybininkų pasiūlymais, nes jie kai kuriais atvejais taiko 150–200 JAV dolerių nuolaidas. Teigiama, kad 256 GB modelį galima rasti ir maždaug už 1 599 JAV dolerius – tai būtų apie 400 dolerių mažiau nei rekomenduojama mažmeninė kaina.

Kol kas ši kainų korekcija nepalietė „Samsung Galaxy S26 Ultra“. Nepabrango ir kartu su „Galaxy Z Fold 7“ pristatytas „Samsung Galaxy Z Flip 7“. Vis dėlto neatmetama, kad ilgainiui „Samsung“ gali būti priversta didinti ir kitų modelių rekomenduojamas mažmenines kainas, siekdama kompensuoti išaugusias komponentų sąnaudas.

„Galaxy Z Fold 7“ pristatomas kaip vienas geriausių sulankstomų telefonų, kurį galima įsigyti JAV: išskiriamas plonas korpusas, galinga įranga, ryškūs ekranai ir pažangios dirbtinio intelekto funkcijos.

„Apple“ savo teisinėje kovoje su JAV vyriausybe ieško netikėto sąjungininko – ilgamečio konkurento „Samsung“.

Tiesa, kalbėti apie tiesioginį pagalbos prašymą būtų netikslu. „Apple“ siekia teisiškai įpareigoti „Samsung“ pateikti dokumentus, kurie, bendrovės teigimu, padėtų įrodyti, kad perėjimas nuo „iPhone“ prie „Android“ įrenginių nėra dirbtinai apsunkinamas.

Tai naujausias žingsnis ilgai trunkančiame ginče su JAV institucijomis. 2024 metų kovą JAV Teisingumo departamentas kartu su keliomis valstijomis apkaltino „Apple“ naudojantis „iPhone“ funkcijų kontrole, „App Store“ taisyklėmis ir trečiųjų šalių programėlių ribojimais, siekiant sukurti monopoliją. „Apple“ šiuos kaltinimus atmeta ir teigia, kad taip nėra.

Pasak „Apple“, „Samsung“ turimi dokumentai galėtų parodyti, kokia konkurencinga iš tiesų yra išmaniųjų telefonų ir išmaniųjų laikrodžių rinka, taip pat – kaip dažnai vartotojai keičia ekosistemas ir pereina tarp skirtingų gamintojų. Remdamasi tokia informacija, „Apple“ tikisi įrodyti, kad jos politika nepadarė žalos visai rinkai.

Anksčiau „Apple“ prašė „Samsung“ padalinio JAV pateikti minėtus duomenis, tačiau šis atsisakė, motyvuodamas tuo, kad reikalinga informacija esą yra tik „Samsung“ būstinėje Pietų Korėjoje. Dėl to „Apple“ savo prašymą nukreipė į „Samsung“ Pietų Korėjoje.

Norėdama gauti šiuos duomenis, „Apple“ kreipėsi pagal Hagos įrodymų konvenciją, kuri leidžia JAV teismams prašyti įrodymų iš užsienio subjektų. Vis dėlto net ir tuo atveju, jei JAV teismas tokiam prašymui pritartų, galutinis sprendimas dar turėtų būti priimtas Pietų Korėjos teismuose – tik tuomet „Samsung“ galėtų būti įpareigota pateikti prašomą informaciją.

Tokio pobūdžio prašymai anksčiau būdavo atmetami, jei teismams atrodydavo per plačios apimties. Pavyzdžiui, vienas prašymas Pietų Korėjai buvo atmestas, nes nepakankamai aiškiai įvardyta, kokių konkrečiai dokumentų siekiama gauti iš kūrėjo „Kakao“.

Nors byla tęsiasi jau dvejus metus, tikėtina, kad tai dar tik pradžia. Teismui atmetus „Apple“ prašymą nutraukti bylą, abi pusės perėjo į įrodymų rinkimo etapą, kai dalijamasi dokumentais ir renkama informacija pozicijoms pagrįsti. Dėl to procesas gali užsitęsti, kol bus pasiektas galutinis sprendimas.