CP v2

Category: Technologijos

  • „Palantir“ vadovas Berlyne kritikuoja Vokietiją: nepasitikėjimas mūšio programine įranga brangiai kainuos

    „Palantir“ vadovas Berlyne kritikuoja Vokietiją: nepasitikėjimas mūšio programine įranga brangiai kainuos

    JAV duomenų analizės bendrovės „Palantir“ vadovas Alexas Karpas viešai sukritikavo Vokietijos požiūrį į karinės paskirties programinę įrangą ir pareiškė, kad Berlyno skepticizmas dėl mūšio lauko sprendimų jam atrodo nepagrįstas. Jo komentarai nuskambėjo tuo metu, kai Vokietijos pareigūnai aiškiai signalizuoja: Bundesveras artimiausiu metu neketina skirti naujų sutarčių šiai amerikiečių įmonei.

    Diskusiją pakurstė aukšto rango Vokietijos kariuomenės atstovo pozicija, jog Bundesveras šiuo metu nemato pagrindo rinktis „Palantir“ sprendimų. Tuo pat metu Vokietijos skaitmeninimo politikoje stiprėja kryptis ieškoti europinės alternatyvos, kad kritinės gynybos sistemos nekurtų priklausomybės nuo JAV tiekėjo.

    Interviu Vokietijos žiniasklaidai A. Karpas teigė nesuprantantis, kaip Vokietija gali sau leisti atsisakyti technologijos, kuri, jo žodžiais, naudojama daugelyje rimtų šiuolaikinių konfliktų. Jis bandė įrodyti, kad tokie sprendimai realiomis sąlygomis padeda greičiau apdoroti informaciją, koordinuoti veiksmus ir priimti sprendimus.

    „Nesuprantu, kaip Vokietija mano galinti sau tai leisti“, – sakė Alexas Karpas.

    Kartu jis pripažino, kad Vokietijos noras kurti savarankiškas sistemas yra suprantamas, tačiau pačią viešą diskusiją pavadino pernelyg emocionalia ir paremta baimėmis. Vokietijoje „Palantir“ jau ne vienerius metus vertinama kontroversiškai, nes kritikai įžvelgia privatumo, duomenų apsaugos ir fundamentalių teisių rizikas, o taip pat strateginį pažeidžiamumą, jei gynybos infrastruktūra būtų susieta su užsienio tiekėju.

    „Palantir“ savo ruožtu pabrėžia, kad jos programinė įranga yra naudojama kelių šalių kariuomenėse, o atskirais atvejais diegimas vyksta taip, kad klientas pats valdo kodą, prieigas ir duomenis. A. Karpas tvirtino, kad Ukrainoje naudojant bendrovės sprendimus kontrolė lieka šalies institucijų rankose, todėl suvereniteto klausimas, jo vertinimu, neturėtų kilti.

    „Kai jie vykdo oro gynybą ar taikinių parinkimą, beveik visas kodas parašytas jų, kontroliuojamas jų. Mes neturime prieigos“, – sakė Alexas Karpas.

    Vokietijos laikysena šioje istorijoje atspindi platesnę Europos tendenciją: po Rusijos karo prieš Ukrainą sustiprėjo siekis greičiau modernizuoti gynybą, bet kartu augo jautrumas technologinei priklausomybei. Daugelis Europos valstybių didina karines išlaidas, tačiau vis dažniau keliami klausimai, ar lėšos bus nukreiptos į realiai patikrintas, veikiančias technologijas, ar į ilgo ciklo projektus, kurių nauda mūšio lauke neįrodyta.

    Ši įtampa ypač ryški tose srityse, kur susikerta nacionalinis saugumas ir duomenų apsauga: žvalgybinė analizė, taikinių nustatymas, oro gynybos integracija, logistikos optimizavimas. Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad tokios sistemos nebėra vien programos, jos tampa sprendimų priėmimo infrastruktūra, todėl tiekėjo pasirinkimas ilgainiui lemia ir standartus, ir interoperabilumą su sąjungininkais.

    A. Karpas taip pat kritikavo Europos gynybos biudžetų planavimą, užsimindamas, kad didelės sumos gali būti išskirstytos nepakankamai suprantant, kaip veikia modernios karinės technologijos ir kokie sprendimai duoda rezultatą realiomis sąlygomis. Jo teigimu, tai gali sukurti politiškai įtakingas, bet technologiškai silpnas interesų grupes, kurių vėliau bus sunku atsisakyti.

    Vokietijai ši diskusija tampa testu, kaip suderinti du tikslus: greitą Bundesvero modernizavimą ir ilgalaikį strateginį savarankiškumą. Sprendimas, ar rinktis „Palantir“, ar investuoti į europinę alternatyvą, neapsiribos vien technologija: jis palies teisinę aplinką, duomenų valdymo modelį ir tai, kaip Europa ateityje pirks bei kurs kritines gynybos sistemas.

  • Pinigų medžio lapuose aptiko Voronojaus diagramą: mokslininkai paaiškino, kaip susidaro gyslos

    Pinigų medžio lapuose aptiko Voronojaus diagramą: mokslininkai paaiškino, kaip susidaro gyslos

    Niujorko valstijoje veikiančios Cold Spring Harbor Laboratory mokslininkai pranešė atradę aiškų Voronojaus diagramos pėdsaką populiaraus kambarinio augalo, vadinamo pinigų medžiu, lapuose. Tyrėjai išnagrinėjo, kaip aplink lapų poras susiformuoja kilpinis gyslų tinklas, ir padarė išvadą, kad augalas tarsi „taiko“ paprastą geometrinę taisyklę.

    Voronojaus diagrama matematikoje apibūdina erdvės padalijimą į sritis taip, kad kiekvienas taškas priklausytų artimiausiam „centrui“. Tokie principai gamtoje pasitaiko įvairiai, pavyzdžiui, vabzdžių sparnų struktūrose ar kai kuriuose raštuose, tačiau šiame tyrime išskirtinė detalė ta, kad lapuose galima atsekti aiškiai apibrėžtus centrus ir ribas aplink poras.

    Kas yra Voronojaus diagrama

    Paprastai tariant, jei turėtume daug taškų plokštumoje, Voronojaus diagrama nubrėžtų ribas taip, kad kiekvienas plokštumos plotelis būtų arčiausiai vieno konkretaus taško. Būtent dėl šios „artimiausio centro“ logikos tokios diagramos plačiai naudojamos ir technologijose, pavyzdžiui, optimizuojant maršrutus, ryšio tinklus ar teritorijų padalijimą.

    Mokslininkai pabrėžia, kad biologijoje tokie modeliai padeda paaiškinti, kaip gyvi organizmai formuoja efektyvias struktūras be sąmoningo „planavimo“. Lapų audiniuose augimas ir medžiagų pernaša turi vykti taupiai, todėl gyslų tinklo architektūra gali būti ne atsitiktinė, o išauganti iš paprastų fizinių ir biologinių apribojimų.

    Ką parodė pinigų medžio lapai

    Tyrėjai analizavo lapų poras ir jas supančias gyslas, ypač vietas, kur matyti kilpinės, tinklą sudarančios linijos. Jų teigimu, būtent porų išsidėstymas ir aplink jas susiformuojantys „uždari“ gyslų kontūrai leidžia atkurti Voronojaus principą: aplink kiekvieną porą tarsi susidaro jai „priklausanti“ teritorija.

    Paaiškinimui galima įsivaizduoti vazoną, kuriame auga daug lapų, ir kiekvienas lapas „pasiimtų“ arčiausiai esančius išteklius. Tokiu atveju vazono paviršius natūraliai pasidalytų į zonas, o ribos tarp jų būtų analogiškos Voronojaus diagramos linijoms.

    Prie algoritmo prisidėjo lenkų mokslininkas

    Komanda į darbą įtraukė ir augalų formų modeliavimo srityje žinomą mokslininką Przemysławą Prusinkiewiczių, prisidėjusį prie modelio, aiškinančio gyslų tinklo susidarymą. Tyrėjų tikslas buvo ne tik aprašyti formą, bet ir pasiūlyti mechanizmą, kuris galėtų paaiškinti, kodėl lapai „renkasi“ būtent tokią struktūrą.

    „Algoritmus gamtoje vertiname kaip būdą paaiškinti organizmų elgseną ir geriau suprasti pasaulį. Šis pavyzdys gražiai sujungia klasikinę geometriją, šiuolaikinę augalų biologiją ir informatiką“, – sakė tyrėjai.

    „Stebina, kiek matematikos slypi dar viename augalų formų aspekte. Ilgą laiką klausimas, kaip tiksliai formuojasi gyslos, buvo atviras, o dabar turime įtikinamą paaiškinimą“, – sakė Przemysławas Prusinkiewiczius.

    Mokslininkai tikisi, kad toks modeliavimas padės geriau suprasti, kaip augalai paskirsto vandens ir maisto medžiagų tiekimą audiniuose, o ilgainiui gali būti pritaikomas ir biomedžiagų kūrime ar efektyvių tinklų projektavime. Tokie tyrimai taip pat stiprina bendrą kryptį biologijoje: sudėtingos struktūros dažnai atsiranda iš paprastų taisyklių, kurias galima aprašyti matematika.

  • „Netflix“ pigesnis planas su reklamomis ateina į Lenkiją: atskleidė, kada jis pasieks ir mus

    „Netflix“ pigesnis planas su reklamomis ateina į Lenkiją: atskleidė, kada jis pasieks ir mus

    „Netflix“ skelbiasi fiksuojantis rekordinius rezultatus su pigesniu prenumeratos planu, kuriame rodoma reklama. Pasak bendrovės, šiuo planu jau naudojasi daugiau kaip 250 000 000 žiūrovų visame pasaulyje, tačiau Lietuvoje ir Lenkijoje jis kol kas dar nepasiūlytas.

    Apie plėtrą „Netflix“ pranešė reklamos rinkai skirtame renginyje „Upfront“. Bendrovė nurodė, kad planą su reklamomis ketina išplėsti į dar 15 naujų rinkų, o tarp jų įvardyta ir Lenkija.

    Kada planas atsiras regione?

    „Netflix“ teigia, kad plėtra numatyta 2027 metais, tačiau tikslesnės datos kol kas nepateikė. Tai reiškia, kad pigesnio plano su reklamomis mūsų regione gali tekti palaukti, o konkretesni terminai veikiausiai paaiškės artėjant startui.

    Nors oficialiai kalbama apie Lenkiją, tokie sprendimai dažnai daromi regioniniu principu, todėl vartotojai Lietuvoje taip pat stebi, ar planas galiausiai bus pasiūlytas ir mūsų rinkoje. Kol kas „Netflix“ Lietuvai atskiro grafiko nepaskelbė.

    Kiek galėtų kainuoti Lietuvoje?

    „Netflix“ kainos Lietuvoje priklauso nuo pasirinkto plano, o pigesnis variantas su reklama, jei būtų pristatytas, tikėtina būtų pozicionuojamas kaip įėjimo į platformą pasiūlymas. Lenkijos žiniasklaidoje svarstoma, kad kaina turėtų būti apčiuopiamai mažesnė už bazinį planą, tačiau oficialių skaičių nėra.

    Jungtinėse Valstijose pigiausias „Netflix“ planas su reklama šiuo metu kainuoja apie 8 eurus per mėnesį. Pagal įprastą kainodarą Europoje tai nebūtinai reikštų identišką sumą Lietuvoje, nes įtaką daro mokesčiai, valiutų kursai ir rinkos specifika.

    Kodėl „Netflix“ stumia reklamomis paremtą modelį?

    Bendrovė pabrėžia, kad reklaminis planas yra vienas populiariausių tarp naujų klientų ir pastaraisiais ketvirčiais sudarė daugiau kaip 60 proc. naujų prenumeratų tose rinkose, kur jis prieinamas. Tai signalizuoja, kad vartotojai vis dažniau renkasi mažesnę kainą mainais į reklamas.

    „Netflix“ taip pat akcentuoja reklamos verslo augimą ir skaičiuoja, kad per šiuos metus reklamos pajamos gali siekti maždaug 2 800 000 000 eurų. Bendrovė nurodo bendradarbiaujanti su daugiau kaip 4 000 reklamuotojų ir tikisi, kad reklaminis planas taps svarbia ilgalaikės strategijos dalimi.

    „Daugiau kaip 80 proc. reklaminio plano naudotojų į platformą sugrįžta kiekvieną savaitę“, – teigia „Netflix“.

    Kol kas Lietuvos žiūrovams belieka laukti oficialių naujienų, ar ir kada reklaminis planas pasieks mūsų šalį. Akivaizdu viena: srautinių transliacijų rinkoje pigesni, reklama paremti pasiūlymai tampa vis svarbesne kova dėl auditorijos.

  • „Meta“ išleido naują programėlę „Instants“: jau veikia Lenkijoje, atsisiųsti galima ir Lietuvoje

    „Meta“ išleido naują programėlę „Instants“: jau veikia Lenkijoje, atsisiųsti galima ir Lietuvoje

    „Meta“ plečia „Instagram“ galimybes ir dalyje rinkų pristato naują funkciją bei atskirą programėlę „Instants“. Ji jau pasiekiama ir mūsų regione, todėl atsisiųsti gali ir naudotojai Lietuvoje.

    „Instants“ idėja paprasta: tai greitas, privatumu paremtas nuotraukų siuntimas, kai vaizdas dingsta vos jį peržiūrėjus. Tokie sprendimai socialiniuose tinkluose dažnai vadinami efemeriniu turiniu ir yra skirti spontaniškam bendravimui.

    Naudotojai gali nufotografuoti ir išsiųsti kadrą tiesiai iš „Instagram“ žinučių skilties arba pačios „Instants“ programėlės. Gavėjas gali reaguoti emocijomis, parašyti žinutę arba atsakyti savo nuotrauka, o atsakymai matomi privačiuose pokalbiuose.

    Nors nuotrauka dingsta po peržiūros, siuntėjas turi galimybę matyti išsiųstą turinį savo privačiame archyve. Jis saugomas ribotą laiką, kad žmogus galėtų prisiminti, ką siuntė, tačiau nepaverstų šios funkcijos įprastu viešu albumu.

    „Meta“ teigia, kad „Instants“ taikomos tos pačios saugumo ir privatumo priemonės kaip ir kitose „Instagram“ dalyse, įskaitant apsaugą nuo šlamšto bei nepageidaujamo turinio. Praktikoje tai reiškia, kad veikia tie patys blokavimo, pranešimų ir paskyrų kontrolės mechanizmai.

    Atskira „Instants“ programėlė, skirtingai nei „Instagram“, yra sąmoningai supaprastinta ir orientuota tik į dingstančių nuotraukų siuntimą. Tokie ribotos apimties bandymai dažnai naudojami įvertinti, ar funkcija prigis, prieš diegiant ją plačiau visiems „Instagram“ naudotojams.

  • „mObywatel“ atnaujinta: atsirado paieška ir galimybė pranešti apie spartaus interneto poreikį

    „mObywatel“ atnaujinta: atsirado paieška ir galimybė pranešti apie spartaus interneto poreikį

    Lenkijos valdžios kuriama programėlė „mObywatel“ sulaukė naujo atnaujinimo 4.82.0, kuriame atsirado dvi praktiškos funkcijos. Pagrindinė naujovė – integruota paieška, leidžianti greičiau rasti dokumentus ir paslaugas pačioje programėlėje.

    Iki šiol naudotojams dažnai tekdavo naršyti per kelias skiltis, kol pavykdavo pasiekti reikiamą funkciją, todėl paieškos laukelis laikomas vienu svarbiausių naudojimo patogumo patobulinimų. Paieška veikia pagal raktinius žodžius, tad pakanka įvesti dokumento ar paslaugos pavadinimo dalį.

    Po paieškos juosta taip pat pateikiamos naujausios platformos funkcijos, sugrupuotos piktogramomis, kad naudotojai greičiau pamatytų, kas pasikeitė. Toks sprendimas dažnai taikomas skaitmeninių viešųjų paslaugų platformose, nes padeda mažinti informacinę sumaištį ir skatina naudotis naujomis galimybėmis.

    Antroji atnaujinimo naujovė – įrankis, skirtas pranešti apie spartaus interneto poreikį konkrečioje vietovėje. Programėlėje atsidarius atitinkamą paslaugą, galima pateikti užklausą, kuri vėliau perduodama ryšio operatoriams, o naudotojas mato, kurie teikėjai jo vietovėje siūlo paslaugas.

    Jei paaiškėja, kad šviesolaidžio ar kito plataus spektro sprendimo adresu nėra, užklausą vis tiek verta pateikti. Tokie signalai rinkoje dažnai naudojami planuojant tinklų plėtrą, nes sukaupta paklausa leidžia operatoriams ir viešajam sektoriui tiksliau nustatyti prioritetines teritorijas.

    „mObywatel“ pastaraisiais mėnesiais nuosekliai plečiamas: atnaujinimais didinamas dokumentų ir paslaugų spektras, gerinamas valdymas ir saugumas. Skaitmeninių tapatybės ir paslaugų sprendimų kryptis sutampa su Europos Sąjungos siekiu plėtoti skaitmeninės tapatybės ekosistemą, kad paslaugomis būtų patogiau naudotis ir už savo šalies ribų.

    Naujausia „mObywatel“ versija jau platinama programėlių parduotuvėse, o atnaujinimo diegimo laikas gali skirtis priklausomai nuo įrenginio ir sistemos. Naudotojams rekomenduojama atnaujinti programėlę, kad būtų pasiekiami visi patobulinimai ir naujausios saugumo pataisos.

  • „PKP Intercity“ ruošia dviratininkų vagonus: 24 dviračiai, 160 km/val., bet vėl vėluoja

    „PKP Intercity“ ruošia dviratininkų vagonus: 24 dviračiai, 160 km/val., bet vėl vėluoja

    Lenkijos keleivių vežėja „PKP Intercity“ rengia specialius vagonus, kurie vienu reisu galės vežti iki 24 dviračių. Projektas turėjo pajudėti greičiau, tačiau jo įgyvendinimas dar kartą atidėtas, nes modernizavimo darbai vis dar siejami su rangos sutarties etapais.

    Planuojami vagonai kuriami modernizuojant 609A tipo riedmenis, kurie anksčiau buvo naudojami kaip bagažo vagonai. Po pertvarkos juose numatoma įrengti patogesnes vidurines duris, kad dviračius būtų lengviau įkelti ir iškelti, o pats krovinių skyrius būtų pritaikytas intensyviam srautui sezono metu.

    „Projektas šiuo metu yra rangos sutarties pasirašymo etape“, – sakė „PKP Intercity“ atstovė spaudai Anna Zakrzewska.

    Be dviračių zonos, vagonuose numatytos ir keleiviams skirtos erdvės: planuojama apie 32 sėdimas vietas, taip pat kondicionavimas. Dviračiai galės būti tvirtinami ant laikiklių arba statomi vertikaliai, kad būtų išnaudota didesnė vidaus erdvė.

    Vežėjas taip pat nurodo, kad pakeitus važiuoklės mazgus vagonai galės važiuoti greičiau, o maksimalus greitis turėtų siekti 160 km/val. Tokie sąstatai būtų skiriami maršrutams, kurie dažniausiai pasirenkami keliaujant su dviračiais, pavyzdžiui, į pajūrio kryptis ar į ežeringus regionus.

    „PKP Intercity“ dviratininkams skirtų vietų didinimą vykdo ir kitomis priemonėmis: dalis turimų vagonų jau dabar turi zonas, kuriose galima vežti kelis ar keliolika dviračių. Vis dėlto specializuoti 609A modernizacijos projektai turėtų tapti didžiausiu šuoliu, jei planuojami terminai bus išlaikyti.

  • Ukraina skelbia perėmusi šiurpų rusų įsakymą: liepta išniekinti žuvusių karių kūnus

    Ukraina skelbia perėmusi šiurpų rusų įsakymą: liepta išniekinti žuvusių karių kūnus

    Ukrainos Generalinis štabas pranešė perėmęs radijo ryšio pokalbį, kuriame Rusijos pajėgų vadas esą davė įsakymą išniekinti žuvusių Ukrainos karių kūnus. Pasak Ukrainos pusės, nurodymas apėmė kūnų žalojimą ir palikimą matomoje vietoje.

    Ukrainos teigimu, incidentas galėjo įvykti 2026 metų gegužės 12 dieną Huliajpolės kryptimi, kai rusų grupė surengė pasalą 225-ojo atskirojo šturmo pulko kariams. Skelbiama, kad per susišaudymą žuvo du Ukrainos kariai, o perimtame ryšyje pavaldinys patvirtino esąs pasirengęs vykdyti įsakymą.

    Kas laikoma karo nusikaltimu

    Ukraina šį atvejį įvardija kaip šiurkštų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimą. Pagal Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus žuvusiųjų palaikų išniekinimas laikomas draudžiamu elgesiu, o rimti pažeidimai gali būti traktuojami kaip karo nusikaltimai.

    Ukrainos pareigūnai pabrėžia, kad tokie veiksmai neapsiriboja pavieniais epizodais, o atsakomybė gali būti taikoma ne tik tiesioginiams vykdytojams, bet ir vadams. Tarptautinėje teisėje svarbi vadų atsakomybės doktrina numato, kad vadai gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jei žinojo ar turėjo žinoti apie nusikaltimus ir nesiėmė priemonių jiems užkirsti kelią.

    Kaip renkami įrodymai

    Ukrainos Generalinis štabas nurodo, kad su įvykiu siejama Rusijos padalinio tapatybė esą jau preliminariai nustatyta. Taip pat teigiama, kad įsakymą galėjo duoti vadas, anksčiau sietas su piktnaudžiavimu prieš Ukrainos karo belaisvius.

    Ukrainos institucijos žada surinktą informaciją kruopščiai dokumentuoti ir perduoti tarptautinėms institucijoms, kurios nagrinėja galimus karo nusikaltimus. Praktikoje tokiuose tyrimuose svarbūs radijo ryšio perėmimų įrašai, liudytojų parodymai, vietos apžiūros duomenys, skaitmeniniai pėdsakai ir papildomas patvirtinimas iš kelių nepriklausomų šaltinių.

    Rusija tokius Ukrainos pareiškimus paprastai vertina kaip informacinio karo dalį, o nepriklausomas faktų patvirtinimas karo sąlygomis dažnai užtrunka. Vis dėlto Ukrainos pusė tvirtina, kad atsakomybė, įskaitant vadovybės grandį, yra neišvengiama, o identifikuoti asmenys bus siejami su konkrečiomis komandomis, laiku ir vieta.

  • „Microsoft“ atleidžia vadovą Izraelyje: „Azure“ siejama su palestiniečių sekimu

    „Microsoft“ atleidžia vadovą Izraelyje: „Azure“ siejama su palestiniečių sekimu

    „Microsoft“ atleido Izraelio padalinio vadovą Aloną Haimovichą po vidinio tyrimo, susijusio su „Azure“ debesijos paslaugų naudojimu Izraelio gynybos institucijose. Įmonė viešai patvirtino vadovybės pokyčius, tačiau detalių pateikė mažai, pabrėždama tik organizacinius sprendimus.

    Vidinio tyrimo esmė buvo tai, ar ir kaip „Azure“ infrastruktūra galėjo būti naudojama kariniams ir žvalgybiniams tikslams, ypač duomenų apdorojimui ir saugojimui. Pasak kelių žiniasklaidos pranešimų, dėmesys krypo į technologijų panaudojimą stebėsenai ir duomenų rinkimui apie palestiniečius.

    „Mes vertiname privatumo apsaugą ir siekiame užkirsti kelią masinei civilių stebėsenai“, – sakė „Microsoft“ atstovai, komentuodami, kodėl buvo inicijuotas vidinis patikrinimas.

    Nors Haimovichui viešai nebuvo pateikta konkrečių kaltinimų, tyrimas esą atskleidė skaidrumo trūkumą dėl to, kaip paslaugos buvo naudojamos ir kaip apie tai buvo informuojama centrinė būstinė. Tokie signalai įmonei kelia ne tik reputacinę, bet ir atitikties riziką, ypač dėl Europos Sąjungos privatumo ir duomenų apsaugos reikalavimų.

    Po šių įvykių „Microsoft“ peržiūrėjo Izraelio padalinio valdymo modelį ir sustiprino priežiūrą, dalį sprendimų perduodama Europos regiono grandžiai. Tai rodo, kad technologijų milžinės vis dažniau centralizuoja jautrius valdžios sektoriaus kontraktus, kai kyla etikos ir atitikties klausimų.

    Situaciją kaitina ir vidinis darbuotojų spaudimas: pastaraisiais metais vis garsiau keliami klausimai dėl didžiųjų debesijos tiekėjų sutarčių su kariuomenėmis. Tokie protestai tapo platesnės tendencijos dalimi, kai darbuotojai reikalauja aiškesnių ribų, kam ir kokiomis sąlygomis gali būti naudojamos DI, debesijos ir didžiųjų duomenų technologijos.

    Tuo pat metu Izraelio institucijos plačiai naudoja ir kitų tiekėjų sprendimus, o rinkoje tęsiasi konkurencija dėl strateginių viešojo sektoriaus kontraktų. Artėjant sutarčių atnaujinimui, sprendimai dėl apimčių ir sąlygų gali tapti lakmuso popierėliu, kaip griežtai technologijų bendrovės taikys savo etikos ir naudojimo taisykles.

  • „SpaceX“ žvalgosi į Europą: kur galėtų startuoti milžiniška Musko „Starship“ raketa

    „SpaceX“ žvalgosi į Europą: kur galėtų startuoti milžiniška Musko „Starship“ raketa

    „SpaceX“ toliau intensyviai vysto milžinišką „Starship“ raketą, kuri ateityje turėtų tapti pagrindiniu bendrovės įrankiu dažniems skrydžiams į orbitą ir dar toliau. Iki šiol bandymai vyko „Starbase“ bazėje Teksase, tačiau įmonei jau dabar tenka galvoti apie papildomas starto vietas.

    Plėtra susijusi ne tik su ambicijomis, bet ir su praktika: jei „Starship“ būtų naudojama masiškai, vienos aikštelės neužtektų nei pagal infrastruktūrą, nei pagal saugumo zonas ir skrydžių grafiką. Dėl to „SpaceX“ ruošia kelių kosmodromų modelį, kuris leistų paskirstyti startus.

    Starto aikštelės JAV ir už jos ribų

    Šiuo metu „Starship“ bandomieji skrydžiai vyksta Teksase, kur „SpaceX“ yra įrengusi dvi starto pozicijas. Bendrovė taip pat plečia pajėgumus Floridoje, kur ruošiamos kelios starto infrastruktūros vietos, siejamos su NASA Kennedy kosmoso centru ir JAV Kosmoso pajėgų objektų teritorijomis.

    Tačiau didėjant planuojamų raketų skaičiui ir startų dažniui, vis dažniau kalbama apie papildomas aikšteles už Jungtinių Amerikos Valstijų ribų. Tam būtinos ne tik techninės galimybės, bet ir tarptautiniai suderinimai dėl saugumo, technologijų apsaugos bei eksporto kontrolės.

    Europa tarp svarstomų krypčių

    Tarp minimų potencialių krypčių įvardijama Norvegija, kur Andøya saloje pastaraisiais metais vystoma kosminių paleidimų infrastruktūra. Tokios vietos patrauklios dėl mažesnio gyventojų tankio, galimybės suformuoti saugias kritimo zonas ir vystomos kosmoso pramonės.

    Be Europos, kaip galimos kryptys viešai minimos ir Naujoji Zelandija, Australija, Jungtinė Karalystė bei Brazilija. Šalys, su kuriomis lengviau suderinti technologijų apsaugos ir saugumo procedūras, teoriškai galėtų greičiau priartėti prie realių derybų dėl infrastruktūros.

    Kas lems tolimesnius sprendimus

    Artimiausi sprendimai dėl geografijos vis tiek priklausys nuo to, kaip sėkmingai „SpaceX“ užbaigs „Starship“ kūrimo etapą ir pereis į stabilų, prognozuojamą bandymų ritmą. Kiekvienas bandymas yra ir techninis, ir reguliacinis įvykis, po kurio dažnai tenka koreguoti tiek konstrukciją, tiek procedūras.

    Jei programa pasieks tikslą ir „Starship“ taps dažnai naudojama platforma, naujų starto vietų klausimas taps nebe hipotetinis, o būtinas. Tokiu atveju Europa, turinti augančią kosmoso ekosistemą ir naujai kuriamas aikšteles, gali atsidurti realių „SpaceX“ planų žemėlapyje.

  • Apskrido pasaulį be lašo kuro, bet baigėsi katastrofa: solarinis lėktuvas sudužo

    Apskrido pasaulį be lašo kuro, bet baigėsi katastrofa: solarinis lėktuvas sudužo

    2016 metais pasaulį apskridęs be jokio aviacinio kuro saulės energija varomas lėktuvas Solar Impulse 2 šį pavasarį patyrė avariją virš Meksikos įlankos. Apie incidentą pranešta po bandymų, kuriuos vykdė su JAV kariniu jūrų laivynu susijusi programa.

    Solar Impulse 2 ilgą laiką buvo laikomas vienu ryškiausių XXI amžiaus aviacijos eksperimentų, demonstravusių, kad ilgos distancijos įmanomos naudojant vien saulės energiją. Projektą kūrė šveicarų pilotai Bertrand Piccard ir André Borschberg, o jo 2016 metų kelionė aplink pasaulį tapo simboliniu švarios energetikos proveržio ženklu.

    Skrydžio aplink Žemę metu lėktuvas įveikė apie 43 000 kilometrų, kirsdamas keturis žemynus ir du vandenynus. Pagrindinė idėja buvo paprasta, bet technologiškai itin sudėtinga: dieną saulės elementai krauna baterijas, o naktį lėktuvas skrenda vien iš sukauptos energijos.

    Konstrukcija buvo sukurta maksimaliai lengva, didelę dalį sudarė anglies pluošto sprendimai. Ant sparnų buvo sumontuota daugiau nei 17 000 saulės elementų, o sparnų ilgis siekė beveik 72 metrus, tai yra daugiau nei „Boeing“ 747, nors masė tesiekė apie 2 300 kilogramų.

    Vėliau orlaivis buvo parduotas bendrovei „Skydweller Aero“, kuri pertvarkė platformą į bepilotį orlaivį, orientuotą į itin ilgus stebėjimo skrydžius. Tokie sprendimai pastaraisiais metais tampa vis aktualesni, nes kariuomenės ir civiliniai operatoriai ieško alternatyvų palydovams ir tradiciniams žvalgybos lėktuvams, galinčių ore išbūti dienomis ar net savaitėmis.

    Pasak įmonės pateiktos informacijos, orlaivis pakilo balandžio 26 dieną iš Stennis bazės Misisipėje. Avarija įvyko gegužės 4 dieną virš Meksikos įlankos, o bendrovė nurodė, kad buvo atliekamas vadinamasis kontroliuojamas nusileidimas ant vandens, tai yra planuotas vandens nusileidimas.

    „Nepaisant orlaivio praradimo, bandymų programa patvirtino pagrindinius technologinius sprendimus ir pasiekė rekordinę trukmę“, – sakė bendrovės atstovai.

    Įmonė pranešė, kad skrydis truko 8 dienas ir 14 minučių, o tai tapo svarbiu rezultatu kuriant ilgai ore išsilaikančius saulės energija maitinamus bepiločius. Tuo metu JAV Nacionalinė transporto saugos taryba pradėjo incidento tyrimą, kuris turėtų atsakyti, kas tiksliai nulėmė avariją ir ar ją lėmė techniniai, programiniai ar eksploataciniai veiksniai.

    Nors Solar Impulse 2 buvo demonstracinė, o ne komercinė platforma, jo istorija išryškina platesnę kryptį aviacijoje: siekį mažinti emisijas, didinti energijos efektyvumą ir automatizuoti ilgos trukmės misijas. Pastaruoju metu šią sritį vis labiau veikia ir DI sprendimai, ypač skrydžių valdymo, maršrutų optimizavimo bei gedimų prognozavimo srityse, tačiau pagrindinis iššūkis išlieka tas pats: patikimai sukaupti ir taupiai panaudoti energiją skrydžiui bet kokiomis sąlygomis.