CP v2

Category: Technologijos

  • Vokietijos mokesčių inspekcija siunčia laiškus lenkams: prašo grąžinti 300 eurų energijos priedą

    Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metais Vokietija, kaip ir kitos Europos šalys, įvedė priemones gyventojams ir darbuotojams paremti, kai staigiai brango energija. Viena jų buvo vienkartinis 300 eurų energijos priedas, kurį gavo ir dalis Vokietijoje dirbusių lenkų.

    Praėjus keleriems metams Vokietijos mokesčių inspekcija (Finanzamt) pradėjo tikslinti, ar išmokos buvo skirtos teisėtai. Dalis žmonių dabar gauna laiškus, kuriuose nurodoma, kad priedas galėjo būti išmokėtas nepagrįstai, todėl prašoma jį grąžinti.

    Kas turėjo teisę į priedą?

    Kaip rašo Lenkijos žiniasklaida, teisė į 300 eurų išmoką buvo siejama su mokestiniu statusu Vokietijoje. Esminis kriterijus daugeliu atvejų buvo neribota mokestinė prievolė, kuri paprastai taikoma asmenims, nuolat gyvenantiems Vokietijoje arba joje turintiems pagrindinę gyvenamąją vietą.

    Praktikoje dalis darbdavių, per kuriuos priedas buvo išmokamas, ne visada galėjo ar spėjo detaliai patikrinti darbuotojų aplinkybes. Vėliau, atliekant su darbo užmokesčiu susijusius mokesčių patikrinimus, iškilo atvejų, kai, mokesčių administratoriaus vertinimu, išmokos gavėjai neatitiko visų reikalavimų.

    Kodėl atsakomybė tenka darbuotojui?

    Iš pradžių dalis reikalavimų dėl neteisingai išmokėtų sumų buvo adresuojama darbdaviams. Tačiau teismo sprendimas Miunsteryje, apie kurį praneša žiniasklaida, pakeitė praktiką: pripažinta, kad darbdavys gali remtis įstatyme nustatyta formalia tvarka ir neprivalo kiekvienu atveju giliai tikrinti darbuotojo teisės į priedą.

    Dėl to atsakomybė dažniau perkeliama pačiam išmoką gavusiam asmeniui. Tai reiškia, kad tie, kurie gavo 300 eurų priedą, bet, mokesčių administratoriaus vertinimu, tuo metu neturėjo reikiamo mokestinio statuso ar gyvenamosios vietos Vokietijoje, gali būti įpareigoti grąžinti visą sumą.

    Ką daryti gavus laišką?

    Gavus pranešimą iš Finanzamt, svarbu neignoruoti termino ir patikrinti, kokiu pagrindu prašoma grąžinti išmoką. Paprastai laiške nurodoma, kokių dokumentų ar paaiškinimų prašoma, ir kokia tvarka galima pateikti atsakymą arba skundą.

    Jei žmogus iš tiesų atitiko sąlygas, dažnai pakanka pateikti tai pagrindžiančią informaciją apie gyvenamąją vietą, registraciją ar mokestinį statusą atitinkamu laikotarpiu. Jei sąlygų nebuvo, gali tekti derinti grąžinimo tvarką pagal Vokietijos mokesčių administratoriaus nurodymus.

  • Dūmų stulpas virš Dombrovos Gurničos: „ArcelorMittal“ plieno gamykloje įvyko šlako išmetimas

    Penktadienio vakarą Lenkijos mieste Dombrovoje Gurničoje gyventojai pirmiausia išgirdo garsų dundėjimą, o netrukus virš miesto pamatė kylantį dūmų stulpą. Kaip patvirtino tarnybos ir įmonė, incidentas kilo „ArcelorMittal“ plieno gamykloje, kurioje neseniai vėl pradėjo veikti trečiasis didysis krosnies agregatas.

    Valstybinė priešgaisrinė tarnyba pranešė, kad įvyko šlako išmetimas iš šlako granuliavimo įrenginio. Tai technologinė grandis, kurioje aukštakrosnėse susidaręs šlakas apdorojamas ir aušinamas, todėl bet koks sutrikimas gali sukelti staigų karštų medžiagų išsiveržimą ir dūmų debesį.

    Įmonė: gamyba nestabdyta

    Incidentą patvirtinusi „ArcelorMittal“ nurodė, kad žmonės nenukentėjo, o įrenginiai nebuvo sustabdyti. Pasak bendrovės, padarinių neišvengta gamyklos teritorijoje, kur nuo karščio buvo apdeginti keli ten stovėję automobiliai.

    „Prieš 19 valandą Dombrovos Gurničos gamykloje įvyko aukštakrosnių šlako išmetimas. Niekas nenukentėjo, tačiau buvo apdeginti keli automobiliai; gesinimo darbuose dalyvavo mūsų gamyklos ugniagesiai ir valstybinės tarnybos. Nebuvo poreikio stabdyti įrenginių, taip pat nebuvo išlaisvintos pavojingos medžiagos“, – teigė įmonė.

    Gesinimo darbai, kuriuose dalyvavo tiek gamyklos, tiek valstybiniai ugniagesiai, buvo baigti dar iki vidurnakčio. Šiuo metu aiškinamos incidento priežastys ir vertinama, ar reikės papildomų techninių patikrų.

    Kontekstas: ką tik atnaujintas darbas

    Šis įvykis įvyko netrukus po to, kai gamykloje buvo atnaujintas trečiosios aukštakrosnės darbas. Anksčiau jos veikla buvo pristabdyta dėl sudėtingos rinkos situacijos, o balandžio pabaigoje įrenginys vėl paleistas, siekiant grįžti prie įprastų gamybos apimčių.

    Pramonės ekspertai atkreipia dėmesį, kad po ilgesnės prastovos paleidimo laikotarpis yra jautresnis: temperatūros režimai, medžiagų srautai ir aušinimo procesai turi būti tiksliai suvaldyti. Vis dėlto galutines incidento priežastis paprastai nustato vidiniai tyrimai ir atsakingų tarnybų vertinimai.

  • Mažojo atomo proveržis Kanadoje: Darlington paklotas 950 tonų SMR pamatas, taikinys – 2029 metai

    Kanadoje, Ontarijo provincijoje, žengtas svarbus žingsnis mažųjų modulių branduolinių reaktorių (SMR) projekte Darlingtono elektrinės teritorijoje. „Ontario Power Generation“ pranešė, kad į vietą įkeltas ir į paruoštą šachtą nuleistas pagrindinis reaktoriaus pastato pamato modulis, laikomas vienu ryškiausių statybos etapų pradžios signalų.

    Pasak bendrovės, tai pirmas kartas Kanados praktikoje, kai reaktoriaus pamatas suformuotas moduline technologija: pagrindo konstrukcijos elementai buvo pilnai surinkti ant paviršiaus, o vėliau vienu pakėlimu perkelti į numatytą vietą. Toks metodas branduolinėje statyboje vertinamas kaip būdas sumažinti darbų rizikas, sutrumpinti kritinių operacijų laiką ir tiksliau kontroliuoti kokybę.

    Kas padaryta Darlingtone?

    Projekto komandos įkėlė vadinamąjį „Basemat“ modulį, kuris yra būsimo reaktoriaus pastato pamato dalis. Konstrukcija sveria apie 950 tonų, jos skersmuo siekia 37 metrus, o nuleidimo gylis – apie 35 metrus į anksčiau paruoštą šachtą.

    „Ontario Power Generation“ taip pat akcentuoja, kad dalis pamato elementų pagaminti naudojant plieno ir betono kompozitą, kuris pristatomas kaip technologiškai pažangi medžiaga. Tokios medžiagos paprastai diegiamos siekiant suderinti didelį tvirtumą, konstrukcinį stabilumą ir greitesnį montavimą.

    Koks tai reaktorius ir koks grafikas?

    Darlingtono naujajame branduoliniame projekte planuojami keturi BWRX-300 tipo SMR, kurių kiekvieno elektrinė galia – apie 300 MWe. Šį reaktorių modelį vysto GE Vernova Hitachi Nuclear Energy, o pats BWRX-300 dažniausiai minimas tarp tų SMR koncepcijų, kurios rinkoje siekia pranašumo dėl supaprastinto projekto ir statybos standartizavimo.

    Pagal viešai skelbiamą projekto eigą pirmojo bloko komercinė parengtis numatoma 2029 metais, o 2030 metais jis turėtų tiekti elektrą į tinklą. Iki šio etapo Darlingtone jau atlikti ir didelės apimties paruošiamieji darbai, įskaitant kelių šachtų iškasimą – atskirai pamato zonai ir vandens paėmimo infrastruktūrai.

    Kodėl tai svarbu ir Europai?

    Darlingtono projektas tarptautinėje rinkoje vertinamas kaip referencinė aikštelė, pagal kurią bus matuojamas BWRX-300 technologijos realus įgyvendinamumas, darbų tempas ir sąnaudų kontrolė. SMR šalininkai tikisi, kad moduliniai sprendimai leis greičiau išplėsti mažos anglies dioksido emisijos generaciją, ypač regionuose, kuriems reikia patikimos bazinės galios.

    Šios naujienos aktualios ir Lenkijai, kur „Orlen Synthos Green Energy“ yra deklaravusi planus plėtoti SMR kryptį, remiantis ta pačia reaktorių technologijos linija. Todėl Darlingtono progresas tampa praktiniu indikatoriumi, kaip tokio tipo projektai gali judėti nuo paruošiamųjų darbų prie realios statybos etapų.

    „Pirmą kartą Kanadoje reaktoriaus pamatas buvo sukonstruotas moduline technologija ir tik tada perkeltas į galutinę vietą“, – sakė „Ontario Power Generation“ atstovai.

  • Energoimli pramonė vis dar laukia sprendimų: net valdančiosios koalicijos politikai spaudžia Vyriausybę

    Lenkijos energoimli pramonė vis dar nesulaukia aiškaus Vyriausybės sprendimo, kaip būtų mažinamos elektros kainos didžiausiems vartotojams. Plėtros ir technologijų ministerija, atsakydama į žiniasklaidos klausimus, nenurodo, kada galėtų pateikti konkretų planą.

    Tuo metu dalis Europos Sąjungos valstybių jau yra suderinusios su Europos Komisija paramos modelius, kuriais siekiama stabilizuoti energijos kainą pramonei. Tokios priemonės ypač aktualios metalurgijai, chemijos ir kitoms šakoms, kurių sąnaudos tiesiogiai priklauso nuo elektros ir taršos leidimų kainų.

    Europos Komisija leidžia taikyti kainų lubas

    Pastaraisiais mėnesiais kelios šalys, tarp jų Vokietija, Bulgarija ir Slovėnija, gavo Europos Komisijos pritarimą taikyti valstybės pagalbos schemą, paremtą Clean Industrial Deal State Aid Framework nuostatomis. Pagrindinė idėja – valstybė kompensuoja dalį kainos skirtumo, kad itin daug elektros naudojančioms įmonėms faktinė kaina neviršytų 50 eurų už megavatvalandę.

    Toks mechanizmas stiprina vietos gamintojų konkurencingumą, nes mažina riziką, kad energijos sąnaudų šuoliai staiga „suvalgytų“ maržas. Kartu jis vertinamas kaip laikina priemonė, skirta amortizuoti energetikos rinkos nepastovumą ir pramonės transformaciją į mažiau taršius procesus.

    Ministerija: darbai vyksta, bet terminų nėra

    Plėtros ir technologijų ministerija teigia, kad vyksta darbai dėl galimybės perkelti Europos Komisijos komunikate numatytas priemones į nacionalinę praktiką. Tačiau ministerija neįvardija nei konkretaus grafiko, nei datos, kada planas pasiektų Vyriausybės programinių ir teisėkūros darbų sąrašą.

    Be to, Lenkijoje paraleliai svarstoma atnaujinti kompensacijų sistemą energoimliems sektoriams, tačiau ji nėra tiesiogiai tapati Europos Komisijos patvirtintoms schemoms, kurios remiasi 50 eurų už megavatvalandę ribos logika. Dėl to rinkoje išlieka neapibrėžtumas, kokio tipo priemonė galiausiai bus pasirinkta ir ar ji bus pakankamai greita.

    Koalicijos politikas: tai Vyriausybės silpnoji vieta

    Europos ekonomikos kongrese valdančiajai daugumai priklausantis parlamentaras Rafałas Komarewiczius viešai kritikavo užsitęsusį sprendimų priėmimą. Jo teigimu, apie paramą energoimliai pramonei kalbama jau kelerius metus, tačiau realių veiksmų pramonė nemato.

    „Tai yra Vyriausybės Achilo kulnas. Apie paramą pramonei kalbama jau dvejus su puse metų, bet veiksmų nematyti“, – sakė Rafałas Komarewiczius.

    Parlamentaras taip pat siūlė svarstyti atskiro Vyriausybės įgaliotinio pareigybę, kuris koordinuotų energijos kainų ir energoimlios pramonės klausimus. Pasak jo, šiuo metu sprendimai „išsiskaido“ per kelias ministerijas, todėl įmonėms ir politikams tampa neaišku, kas turi imtis lyderystės ir prisiimti atsakomybę už rezultatą.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad delsimas gali turėti ir praktinių pasekmių: pramonės investicijos į modernizaciją, tiekimo grandinių perkėlimą ar naujus pajėgumus dažnai planuojamos keleriems metams į priekį. Jei aiškios paramos architektūros neatsiras laiku, dalis gamybos gali prarasti konkurencingumą, o Vyriausybei tektų rinktis tarp vėluojančių sprendimų ar taikymo atgaline data.

  • DI tampa ekonominiu ginklu: Europa rizikuoja priklausomybę be investicijų, duomenų centrų ir švietimo

    DI varžybos: kas kuria taisykles

    Diskusijos apie dirbtinį intelektą Europoje vis rečiau sukasi apie klausimą, ar DI pakeis ekonomiką. Vis dažniau kalbama apie tai, ar pokytis vyks Europos sąlygomis, ar žemynas taps tik kitur sukurtų sprendimų vartotoju.

    Tokia žinutė nuskambėjo XVIII Europos ekonomikos kongrese Katovicuose, kur politikos, bankų, technologijų ir konsultacijų atstovai akcentavo skaitmeninio suvereniteto svarbą. Jų teigimu, DI tampa konkurencinio pranašumo įrankiu, bet kartu ir priklausomybės rizikos šaltiniu.

    Skaitmeninis suverenitetas: investicijos svarbiau už popierių

    Lenkijos skaitmenizacijos viceministras Dariusz Standerski pabrėžė, kad skaitmeninis suverenitetas neapsiriboja vien DI modeliais. Jis apima infrastruktūrą, duomenis, skaičiavimo galią, talentus ir gebėjimą technologijas diegti versle bei viešajame sektoriuje.

    Pasak jo, vien reguliavimas suvereniteto neužtikrins, jei procesai užstringa biurokratijoje. Kaip pavyzdį jis minėjo bandymus kurti paramos mechanizmus įmonėms DI diegimui, kai sprendimų terminai, anot jo, gali tapti neadekvatūs technologijų vystymosi tempui.

    „Į skaitmeninį suverenitetą mus atves investicijos ir Europos įmonių stiprinimas“, – sakė Dariusz Standerski.

    Vienu ryškiausių praktinių testų įvardijamos planuojamos DI gigafabrikos Europoje, kurios turėtų suteikti itin didelę skaičiavimo galią modelių kūrimui ir diegimui. Lenkija siekia, kad viena iš tokių infrastruktūrų atsirastų šalyje, tačiau sprendimai dėl lokacijos, kaip nurodyta diskusijoje, vėluoja.

    Energetika, vanduo ir reali kaina

    DI infrastruktūra remiasi ne tik serveriais, bet ir energetikos sistema bei aušinimu. Ekspertė Katrin Gülden Le Maire atkreipė dėmesį, kad daliai Europos valstybių didžiausias ribojimas gali būti ne talentų ar idėjų trūkumas, o elektros tinklų pajėgumas ir energijos šaltinių struktūra.

    Ji pabrėžė ir vandens aspektą, nes dideliems duomenų centrams reikia aušinimo. Tokiose diskusijose vis dažniau keliamas klausimas, kaip suderinti DI plėtrą su vietos išteklių ribotumu ir visuomenės poreikiais.

    „Mes ieškome sprendimo daugeliui trūkumų, bet ne visos šalys turi tinklus, galinčius išlaikyti DI įrankius“, – sakė Katrin Gülden Le Maire.

    mBank atstovas Krzysztof Gerlach kėlė klausimą, ar visais atvejais siekis viską daryti patiems yra racionalus. Jo vertinimu, per griežtas užsidarymas gali kainuoti atsilikimą, todėl verta galvoti apie išmintingą technologijų perėmimą ir nišų paiešką, o ne vien apie brangų „lenktynių“ modelį.

    Kas laimi: demokratizacija ar didžiųjų darvinizmas?

    Comarch atstovas Łukasz Bolikowski teigė, kad DI vienu metu ir demokratizuoja, ir didina atotrūkį. Iš vienos pusės, mažoms komandoms tapo paprasčiau greitai sukurti prototipą ir patikrinti idėją, tačiau iš kitos pusės DI sustiprina organizacijų stiprybes ir silpnybes.

    EY atstovas Bartosz Pacuszka diskusijoje ragino vertinti situaciją „gigavatų kalba“, akcentuojant skaičiavimo galios koncentraciją ir tai, kad be europinio masto sprendimų atskiroms šalims bus sunku konkuruoti kuriant didelės apimties DI modelius nuo nulio.

    „DI sustiprina ir teigiamus, ir neigiamus organizacijų veikimo aspektus“, – sakė Łukasz Bolikowski.

    Meta atstovas Jakub Turowski pabrėžė, kad svarbu ne tik rizikų valdymas, bet ir rizika neturėti DI kompetencijų. Jo teigimu, būtina subalansuota reguliacija, tačiau taip pat reikalingas praktinis diegimas, kad DI duotų produktyvumo, švietimo ir sveikatos apsaugos naudą.

    „Europoje dažnai labiau bijome DI rizikos, nei rizikos jo neturėti“, – sakė Jakub Turowski.

    Kita ryški tema buvo kasdienis DI naudojimas. Diskusijos dalyviai akcentavo, kad net turint įrankius, daugelis žmonių ir mažų įmonių jų vis dar neįdarbina ten, kur tai galėtų sutaupyti laiko ir padidinti efektyvumą, todėl švietimas ir įgūdžių ugdymas tampa tokia pat svarbia investicija kaip ir infrastruktūra.

  • Jim Cramer paskelbė 2 pirkinius po „Big Tech“ rezultatų: įvardijo ir didžiausią nusivylimą

    Jim Cramer paskelbė 2 pirkinius po „Big Tech“ rezultatų: įvardijo ir didžiausią nusivylimą

    Po įtemptos nakties, kai finansines ataskaitas paskelbė dalis didžiųjų technologijų bendrovių, televizijos laidų vedėjas ir investuotojas Jimas Crameris išskyrė dvi akcijas, kurias, jo teigimu, verta svarstyti kaip pirkinius. Rinka į rezultatus reagavo nevienodai, o nuotaikas papildomai kaitino diskusijos apie dirbtinio intelekto investicijų grąžą.

    Remiantis jo aptarta rinkos dinamika, „Alphabet“ po rezultatų išsiskyrė teigiama reakcija, o „Meta Platforms“ sulaukė daugiausia kritikos iš investuotojų ir patyrė ryškiausią smukimą. J. Crameris teigė, kad jo aiškiausia pirkimo rekomendacija tarp didžiųjų technologijų bendrovių šį kartą tenka „Amazon“.

    Dalis rinkos dalyvių tikisi, kad būtent šis ketvirtis taps lūžio tašku, kai įmonių išlaidos DI infrastruktūrai pradės labiau atsispindėti pajamose ir pelningume. Tačiau įmonių komentarai apie savo lustus ir spartinimo sprendimus, pasak investuotojų, kelia klausimų, ar DI grandinėje neįvyks persiskirstymas.

    Vienu didesnių pralaimėtojų po šių rezultatų bangos buvo laikoma „Nvidia“, kurios akcijos krito, nors pastarosiomis savaitėmis buvo pradėjusios atsigauti. J. Crameris akcentavo, kad dalį kritimo gali lemti ne fundamentiniai veiksniai, o rinkos baimė dėl to, kaip greitai didžiosios bendrovės gali keisti tiekėjus ar daugiau remtis vidiniais sprendimais.

    Jis pabrėžė, kad net ir kalbėdamos apie nuosavus procesorius, tokios bendrovės kaip „Alphabet“ ar „Amazon“ vis dar išlieka reikšmingos „Nvidia“ klientės. Jo vertinimu, aiškesnį vaizdą, kiek realiai didieji žaidėjai išleido „Nvidia“ produkcijai, turėtų parodyti būsimi pačios bendrovės rezultatai.

    J. Cramerio teigimu, investuotojams, kurie jau turi „Nvidia“ poziciją, skubėti parduoti nereikėtų, o neturintys šios akcijos galėtų svarstyti įėjimą, ypač jei kaina dar šiek tiek sumažėtų. Tuo pat metu jis išlaikė aiškią žinutę dėl „Amazon“ kaip pagrindinio pasirinkimo tarp vadinamųjų hiperskalerų po šios rezultatų nakties.

    Analitikai pastaraisiais mėnesiais dažnai pabrėžia, kad didžiausia rizika DI temoje slypi ne pačiose technologijose, o lūkesčių tempuose: rinkai svarbu ne tik augančios pajamos, bet ir tai, kaip greitai investicijos į duomenų centrus ir skaičiavimo pajėgumus virsta pelningumu. Dėl to trumpalaikiai akcijų kainų svyravimai po ataskaitų dažnai būna didesni nei įprastai.

  • Jimas Crameris šokiruoja: „Amazon“ dar šaus 15 proc. ir ties tuo nesustos

    Jimas Crameris šokiruoja: „Amazon“ dar šaus 15 proc. ir ties tuo nesustos

    Finansų komentatorius Jimas Crameris teigia, kad „Amazon“ akcijoms dar yra daug erdvės kilti, o pastarojo ketvirčio rezultatai, jo vertinimu, buvo vieni įspūdingiausių, kokius jis yra matęs. Anot jo, rinka dar iki galo neįkainavo, kaip sparčiai stiprėja bendrovės pelno variklis.

    J. Crameris viešai svarstė, kad „Amazon“ akcijų kaina gali kilti dar apie 15 proc., o judėjimas aukštyn esą neturėtų tuo pasibaigti. Jis taip pat akcentavo, kad po rekordinėmis kainomis pasibaigusio laikotarpio pasitaikęs trumpalaikis kritimas gali būti proga investuotojams.

    „Amazon“ paskelbė geresnius nei tikėtasi finansinius rodiklius, o didžiausias dėmesys teko debesijos padaliniui „Amazon Web Services“. Būtent AWS augimo pagreitėjimas tapo centrine istorija, nes paklausą vis labiau kelia dirbtinis intelektas ir su juo susijusi skaičiavimo infrastruktūra.

    Pasak J. Cramerio, AWS reikšmė „Amazon“ finansams didėja dėl didesnio masto ir pelningumo, o bendrovė vis aktyviau investuoja į specializuotus lustus, skirtus DI užduotims. Tokie sprendimai leidžia mažinti priklausomybę nuo bendros paskirties grafinių procesorių ir optimizuoti kaštus dideliems skaičiavimo krūviams.

    „Jie dabar uždirba milžiniškus pinigus iš Amazon Web Services, tai tikros fortūnos“, – sakė Jimas Crameris.

    „Amazon“ vadovas Andy Jassy per rezultatų pristatymą pabrėžė, kad naujesnės kartos „Trainium“ lustai jau turi didelę paklausą, o kainos ir našumo santykis, bendrovės teigimu, gerėja. Tai svarbu platesniame kontekste, nes didžiosios technologijų įmonės toliau didina išlaidas DI infrastruktūrai, siekdamos neprarasti tempo konkurencinėje kovoje.

    Rinkoje ši tema vertinama kaip viena pagrindinių artimiausių metų tendencijų: debesijos paslaugų teikėjai stengiasi ne tik parduoti skaičiavimo galią, bet ir pasiūlyti efektyvesnius komponentus, kurie mažintų klientų sąnaudas. Dėl to investuotojai vis dažniau vertina ne vien pajamų augimą, bet ir tai, kaip greitai įmonė geba paversti DI paklausą tvariu pelningumu.

  • „Apple“ rezultatai ir JAV sprendimai sudrebino rinkas: investuotojai nubudo į kitokią dieną

    „Apple“ rezultatai ir JAV sprendimai sudrebino rinkas: investuotojai nubudo į kitokią dieną

    JAV akcijų rinkos balandį užbaigė įspūdingu šuoliu: „S&P 500“ ir „Nasdaq“ pasiekė naujas aukštumas, o mėnesio prieaugis tapo vienu didžiausių per kelerius metus. Investuotojų nuotaikas ypač pakėlė geresni nei tikėtasi kai kurių didžiųjų bendrovių rezultatai ir sumažėjęs trumpalaikis nerimas dėl geopolitinių rizikų poveikio ekonomikai.

    Prie optimizmo prisidėjo ir puslaidininkių sektorius, kuriam pastaruoju metu itin palankus DI bumo ciklas. Rinka vis dažniau vertina ne tik pardavimus, bet ir tai, ar bendrovės pajėgs užsitikrinti tiekimo grandines, nes didėja atminties ir kitų komponentų paklausos spaudimas.

    „Matome, kad atminties sąnaudos turės vis didesnį poveikį mūsų verslui“, – sakė „Apple“ vadovas Timas Cookas.

    „Apple“ paskelbė viršijusi analitikų lūkesčius pagal pelną ir pajamas bei pateikė geresnes nei prognozuota dabartinio ketvirčio pardavimų gaires. Nors „iPhone“ pardavimai ne visur pasiekė tikslus, telefono segmento pajamos, bendrovės teigimu, augo, o investuotojai reagavo į signalą, kad paklausa išlieka atspari net ir brangstant kai kurioms tiekimo grandinės dedamosioms.

    Atminties kainų tema šią savaitę skambėjo plačiau: panašius argumentus, vertindamos didesnes kapitalo išlaidas, minėjo ir „Microsoft“ bei „Meta“. Rinkoje tai vertinama dvejopai: išlaidos trumpuoju laikotarpiu gali spausti maržas, tačiau kartu rodo, kad bendrovės ruošiasi ilgalaikei DI infrastruktūros plėtrai.

    Politikos fronte JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė teisės aktą, kuriuo finansuojama didžioji dalis Vidaus saugumo departamento, taip užbaigiant užsitęsusį dalinį federalinės valdžios uždarymą. Vis dėlto dalis su migracijos kontrole susijusių funkcijų finansavimo, kaip skelbiama, liko už šio susitarimo ribų, todėl politinės įtampos tema Vašingtone neišnyko.

    Tuo pat metu JAV Senate priimtas sprendimas dėl draudimo senatoriams prekiauti prognozių rinkose, reaguojant į vis garsiau keltas abejones dėl galimų interesų konfliktų. Finansų rinkų dalyviai tokias iniciatyvas stebi atidžiai, nes jos gali keisti taisykles ir rizikos suvokimą platesniame investavimo ekosistemos kontekste.

    Žaliavų rinkose dėmesį prikaustė išaugusios degalų kainos JAV, ypač Kalifornijoje, kur vidurkiai pasiekė naujas aukštumas. Kainų šuoliai siejami su įtampa Artimuosiuose Rytuose ir dėl jos brangstančia nafta, o tai didina infliacijos riziką ir gali koreguoti vartotojų išlaidas artimiausiais mėnesiais.

    Dar viena iš pirmo žvilgsnio netikėta tendencija – auganti kramtomosios gumos ir mėtų produktų paklausa, kurią JAV gamintojai sieja su GLP-1 vaistų vartojimo plėtra. Vis daugiau žmonių renkasi vadinamąjį funkcionalų užkandžiavimą, o svorio mažinimo vaistų rinka, remiantis bendrovių pranešimais, toliau plečiasi, skatindama ir šalutinių vartojimo įpročių pokyčius.

    Investuotojams tai reiškia, kad artimiausiu metu rinkas judins ne viena kryptis: nuo ketvirčio rezultatų ir DI infrastruktūros investicijų iki energijos kainų, geopolitikos ir reguliavimo iniciatyvų Vašingtone. Tokia aplinka didina dienos svyravimus, tačiau kartu atveria erdvę sektoriams, kurie greičiausiai prisitaiko prie naujos paklausos.

  • Lustas nutrūko: lustų akcijos šovė rekordiškai, bet rinką temdo Irano karo rizikos

    Lustas nutrūko: lustų akcijos šovė rekordiškai, bet rinką temdo Irano karo rizikos

    Po kelių savaičių įtampos dėl dirbtinio intelekto infrastruktūros kaštų puslaidininkių sektorius balandį vėl tapo vienu karščiausių Volstryte. „Nasdaq“ PHLX puslaidininkių indeksas po kritimo kovą balandį šoktelėjo dešimtimis procentų, investuotojams grįžtant į rizikingesnes pozicijas.

    Rinkos nuotaikas labiausiai pakurstė geresni nei tikėtasi ketvirčio rezultatai ir optimistiškesnės prognozės. Tarp ryškiausių šuolių minimas „Intel“, kurio akcijos po rezultatų paskelbimo fiksavo vieną geriausių dienų per kelis dešimtmečius.

    Augimas palietė ne vieną bendrovę, siejamą su DI skaičiavimo pajėgumais ir duomenų centrų plėtra. Investuotojai šįkart akcentuoja, kad paklausa plečiasi ir apima daugiau grandžių nei vien kelis akivaizdžiausius DI laimėtojus.

    Kas stumia kainas aukštyn

    Analitikai pabrėžia tris veiksnius: didžiųjų debesijos paslaugų teikėjų investicijų atsparumą, kylančius pelno lūkesčius ir didėjantį tikėjimą, kad DI projektai generuoja apčiuopiamas pajamas. Po anksčiau išaugusio skepticizmo rinkai prireikė kelių stipresnių ataskaitų, kad sugrįžtų pasitikėjimas.

    Kartu mažėjo baimė, jog milžiniškos kapitalo išlaidos duomenų centrams taps per didele našta įmonių pinigų srautams. Dalis investuotojų dabar vertina, kad DI infrastruktūros ciklas pereina iš pažadų į realius užsakymus, o tai matoma ir puslaidininkių tiekimo grandinėje.

    Geopolitika gali įkąsti

    Vis dėlto optimistinį scenarijų temdo geopolitinė rizika ir tiekimo grandinės pažeidžiamumas. Rinkoje aptariama, kad Irano karo kontekstas didina trikdžių tikimybę logistikoje, o įmonės ir pirkėjai gali skubėti didinti atsargas, kad apsidraustų nuo vėlavimų.

    Ypač jautri tema yra helis, kuris naudojamas įvairiuose puslaidininkių gamybos procesuose. Sutrikus žaliavų ir transporto srautams, brangsta ne tik komponentai, bet ir didėja rizika, kad gamintojams teks perplanuoti pristatymus, o užsakovams atidėti projektus.

    Įtampą kelia ir pati duomenų centrų plėtra: vis dažniau kalbama apie ribotą fizinę infrastruktūros talpą, pavyzdžiui, elektros tinklų prijungimų, transformatorių ir kitos įrangos trūkumą. Tai reiškia, kad noras investuoti nedingsta, tačiau realūs pajėgumai ne visuomet spėja paskui planus.

    Ko lauks rinka toliau

    Artimiausiais mėnesiais sektoriaus kryptį lems tai, ar didžiosios technologijų grupės išlaikys investicijų tempą, o įmonių prognozės bus keliamos, o ne karpomos. Ne mažiau svarbu, ar geopolitiniai veiksniai nepavers tiekimo grandinės dar labiau nepastovia, nes būtent čia puslaidininkių rinka tradiciškai jautriausia.

    Jei užsakymų augimas išliks platus, o DI infrastruktūros išlaidos bus pateisinamos pajamomis, ralio potencialas gali tęstis. Tačiau bet koks ženklas, kad projektai vėluoja, o žaliavos ar logistika stringa, gali greitai sugrąžinti didesnį kintamumą.

  • Pentagonas „Anthropic“ laiko rizika, bet DI modelis „Mythos“ kelia naują saugumo lūžį

    Pentagonas „Anthropic“ laiko rizika, bet DI modelis „Mythos“ kelia naują saugumo lūžį

    Pentagono vyriausiasis technologijų pareigūnas Emilis Michaelas pareiškė, kad bendrovė „Anthropic“ ir toliau laikoma tiekimo grandinės rizika, todėl jos DI sprendimai JAV gynybos sektoriuje išlieka faktiškai uždrausti. Vis dėlto, pasak jo, atskirai vertinamas „Anthropic“ modelis „Mythos“, turintis pažangių kibernetinių galimybių.

    Emilis Michaelas teigė, kad „Mythos“ klausimas tapo platesniu, visos valdžios mastu sprendžiamu nacionalinio saugumo iššūkiu. Jo logika paprasta: jei modelis gali padėti aptikti pažeidžiamumus, valstybė privalo įsitikinti, kad tinklai yra pakankamai sustiprinti ir taisymo procesai veikia greitai.

    „„Mythos“ klausimas yra atskiras nacionalinio saugumo momentas: turime užtikrinti, kad tinklai būtų sustiprinti, nes modelis turi specifinių gebėjimų rasti kibernetines spragas ir padėti jas taisyti“, – sakė Emilis Michaelas.

    Šis komentaras pasirodė po viešai įsiplieskusio Pentagono ir „Anthropic“ konflikto, kai JAV Gynybos departamentas įvardijo bendrovę tiekimo grandinės rizika. Toks statusas reiškia, kad gynybos rangovai privalo patvirtinti nenaudojantys „Anthropic“ modelių, įskaitant „Claude“, vykdydami darbus kariuomenei.

    „Anthropic“ su tokiu sprendimu nesutinka ir siekia jį panaikinti teisme, todėl lieka neaišku, kaip Pentagono struktūros galėtų naudoti „Mythos“ nepažeisdamos pačio rizikos įvardijimo logikos. Pats Emilis Michaelas pabrėžė, kad Gynybos departamentas nori aiškių apsauginių ribų, tačiau jos, pasak jo, yra derinamos ir skiriasi priklausomai nuo įmonių.

    Tuo pat metu JAV Gynybos departamentas paskelbė sudaręs susitarimus su keliomis DI bendrovėmis dėl technologijų diegimo įslaptintuose tinkluose teisėtam operaciniam naudojimui. Tarp minimų partnerių įvardijamos „Google“, „Microsoft“, „Nvidia“ ir „Amazon Web Services“, taip pat „OpenAI“ bei kitos įmonės, kurios kuria tiek uždarus, tiek atviro svorio modelius.

    Šis kontekstas išryškina platesnę tendenciją: valstybės institucijos bando suderinti dvi priešingas kryptis, spartų DI įsisavinimą ir griežtėjančius tiekimo grandinės bei kibernetinio saugumo reikalavimus. Didžiausia įtampa kyla ten, kur pažangūs modeliai gali būti naudingi gynybai, bet kartu didina nutekėjimo, piktnaudžiavimo ar priklausomybės nuo vieno tiekėjo riziką.

    „Anthropic“ vadovas Dario Amodei pastaruoju metu taip pat bendravo su aukšto lygio JAV administracijos pareigūnais, o viešojoje erdvėje nuskambėjo svarstymai, kad susitarimas tarp „Anthropic“ ir Pentagono teoriškai galėtų būti pasiektas. Tačiau kol teisiniai ginčai tęsiasi, o rizikos statusas nepanaikintas, praktiniai sprendimai dėl „Mythos“ panaudojimo išlieka politiškai ir teisiškai jautrūs.