CP v2

Category: Technologijos

  • „Spotify“ pristatė Verified ženklelį: padės atskirti tikrus atlikėjus nuo DI muzikos užtvindymo

    „Spotify“ pristatė Verified ženklelį: padės atskirti tikrus atlikėjus nuo DI muzikos užtvindymo

    „Spotify“ pristatė naują atlikėjų patvirtinimo ženklelį „Verified by Spotify“, kuriuo siekiama aiškiau atskirti tikrus kūrėjus nuo sparčiai daugėjančio dirbtiniu intelektu generuojamo turinio. Pastaraisiais mėnesiais platformoje vis dažniau pastebimi masiškai keliami anoniminiai projektai su tūkstančiais beveidžių kūrinių.

    Nors pats patvirtinimas formaliai nėra skirtas vien kovai su DI muzika, praktikoje jis veikia kaip filtras. „Spotify“ nurodo, kad šiuo metu DI sukurti projektai negali kreiptis dėl patvirtinimo, todėl ženklelis tampa signalu klausytojams, ieškantiems žmogaus kūrybos.

    Patvirtinimo logika remiasi trimis principais: atlikėjas turi turėti aktyvią paskyrą, būti išleidęs muzikos ir pateikti tapatybę bei kitus reikiamus duomenis. Jei reikalavimai įvykdomi, šalia atlikėjo vardo rodomas patvirtinimo simbolis, kuris turėtų mažinti apsimetinėjimo ir klaidinančių profilių riziką.

    Tokie sprendimai tampa vis aktualesni dėl generatyvinio DI įrankių prieinamumo: muziką galima sukurti ir išplatinti beveik be kaštų, o pelnas dažnai siejamas su dideliais perklausų kiekiais. Dėl to atsiranda paskata kelti didžiulius kiekius panašiai skambančių kūrinių, kurie užpildo rekomendacijas ir grojaraščius.

    Vis dėlto patvirtinimo ženklelis neišsprendžia visos problemos, nes nepatvirtintas atlikėjas nebūtinai yra DI projektas, o patvirtinimas nėra kokybės garantas. Rinkoje jau dabar matyti tendencija, kad platformos ieško papildomų priemonių: aiškesnio turinio žymėjimo, geresnės autorystės patikros ir skaidresnės muzikos įkėlimo kontrolės.

    „Spotify“ pabrėžia, kad patvirtinimo sistemą tobulins, todėl ateityje gali atsirasti daugiau funkcijų, susijusių su patikimumu ir turinio kilme. Kol kas tai pirmas aiškesnis žingsnis, suteikiantis klausytojams bent minimalų orientyrą, kai DI generuojamo turinio kiekis platformose sparčiai auga.

  • „Motorola“ meta iššūkį „Samsung“: naujasis „Razr Fold“ JAV kainuos brangiai, bet turi kozirį

    „Motorola“ meta iššūkį „Samsung“: naujasis „Razr Fold“ JAV kainuos brangiai, bet turi kozirį

    „Motorola“ oficialiai paskelbė savo pirmojo knygelės tipo sulankstomo telefono „Razr Fold“ kainą JAV rinkai. Startinė kaina sieks apie 1 750 eurų, o išankstiniai užsakymai prasidės gegužės 14 dieną, prekyba startuos gegužės 21 dieną.

    Naujojo modelio kaina pozicionuoja „Motorola“ tarp pagrindinių konkurentų: jis brangesnis už „Google“ siūlomą alternatyvą, tačiau pigesnis už naujausią „Samsung“ sulankstomą flagmaną. Tai rodo, kad sulankstomų telefonų segmentas išlieka premium klasėje, kur kainas diktuoja brangūs ekranai, sudėtingi lankstai ir didesnės gamybos sąnaudos.

    Ankstesni gandai leido tikėtis maždaug 1 380 eurų kainos, tačiau pastaraisiais metais įrenginių savikainą kelia komponentų kainų svyravimai ir intensyvi konkurencija dėl pažangiausių ekranų tiekimo. Dėl to rinkoje vis dažniau matoma taktika, kai gamintojai siūlo ne maksimaliai naujausią lustą, o daugiau investuoja į praktinius dalykus.

    Baterija ir įkrovimas tampa argumentu

    „Razr Fold“ išsiskiria tuo, kad akcentuoja baterijos technologiją: gamintojas naudoja silicio ir anglies pagrindu kuriamus elementus, kurie leidžia suderinti didesnę talpą su greitesniu įkrovimu. Skelbiama 6 000 mAh baterija, 80 W laidinis ir 50 W belaidis įkrovimas, kas yra vienas ryškiausių parametrų tarp sulankstomų telefonų.

    Tokie sprendimai atspindi platesnę 2025–2026 metų tendenciją, kai sulankstomi telefonai konkuruoja ne vien dizainu, bet ir realiu kasdieniu patogumu. Didesnė baterija ir greitas įkrovimas tampa ypač svarbūs, nes dideli vidiniai ekranai ir keli ekranai vienu metu reikšmingai didina energijos sąnaudas.

    Ne pats naujausias lustas, bet daugiau komplektacijos

    „Motorola“ nesirenka pačio naujausio „Qualcomm“ lusto, o stato į subalansuotą našumą ir efektyvumą. Tokia kryptis rinkoje vertinama dvejopai, tačiau praktikoje mažesnės energijos sąnaudos kartu su didele baterija gali būti apčiuopiamas pranašumas ilgai dirbant su dideliu ekranu.

    Dar vienas išskirtinis akcentas – komplekte numatytas rašiklis, kuris sulankstomų telefonų segmente vis dar nėra savaime suprantamas priedas. „Motorola“ taip taikosi į vartotojus, kuriems svarbus produktyvumas, užrašai ir darbui pritaikytos funkcijos.

    Nors apie 1 750 eurų kaina išlieka aukšta, sulankstomų telefonų pirkėjai dažnai vertina ir ilgalaikę vertę, o taip pat laukia sezoninių nuolaidų. „Motorola“ istorija rodo, kad šio gamintojo įrenginiai neretai pigiau pasiekiami akcijų metu, todėl reali kaina po kelių mėnesių gali tapti labiau priimtina platesniam pirkėjų ratui.

  • „Google“ ausinėse „Pixel Buds“ dingo svarbūs mygtukai: vartotojai įtaria naują atnaujinimą

    „Google“ ausinėse „Pixel Buds“ dingo svarbūs mygtukai: vartotojai įtaria naują atnaujinimą

    Dalį „Google“ belaidžių ausinių „Pixel Buds“ naudotojų pastaruoju metu erzina keistas sutrikimas: telefono garso valdymo lange pradingsta arba neveikia aktyvaus triukšmo slopinimo ir aplinkos garsų praleidimo jungikliai. Dėl to greitas perjungimas, kuris įprastai trunka sekundę, kai kuriems virsta nuolatiniu vargu.

    Skundai daugiausia susiję ne su ausinių valdymu lietimu, o su perjungimu per susieto „Android“ telefono garsumo slankiklio meniu. Naudotojai teigia, kad tame išplėstiniame valdymo lange mygtukai kartais visai nepasirodo, o kartais paspaudus vietoj perjungimo matoma tuščia balta juosta ekrano apačioje.

    Fizinis perjungimas pačiose ausinėse daugeliu atvejų, anot naudotojų, veikia kaip įprasta. Tačiau tie, kas įpratę režimus keisti telefone, priversti ieškoti aplinkkelio ir atsidarinėti „Pixel Buds“ programėlę, kurioje pasirinkimai paprastai vis dar matomi.

    Kas keičiasi po atnaujinimų?

    Diskusijose minima, kad problema išryškėjo po 2026 metų kovo mėnesio „Android“ atnaujinimo, o daliai žmonių 2026 metų balandį ji trumpam buvo dingusi ir vėliau grįžo. Tai leidžia įtarti, kad sutrikimą lemia programinės įrangos pokyčiai, o ne pačių ausinių gedimas.

    Vartotojai praneša išbandę įprastus veiksmus: perkrovimą, „Pixel Buds“ programėlės duomenų išvalymą, ausinių susiejimą iš naujo, tačiau aiškaus sprendimo tai dažniausiai neduoda. Tokiais atvejais praktinė išeitis lieka valdymas ausinėse arba režimo keitimas per programėlę, nors tai ir nepatogu.

    Ką galima daryti dabar?

    Kol „Google“ nepateikia pataisos, verta patikrinti, ar ausinių programinė įranga ir „Pixel Buds“ programėlė atnaujintos iki naujausių versijų, o taip pat ar telefone įdiegti visi sistemos pataisymai. Jei problema kartojasi, naudotojai dažniausiai rekomenduoja laikinai kliautis ausinių lietimo valdikliais, nes jie dažniau išlieka stabilūs.

    Jei trikdis trukdo kasdien, verta apie jį pranešti per „Android“ atsiliepimų mechanizmus arba „Pixel Buds“ pagalbos kanalus, nurodant telefono modelį ir „Android“ versiją. Tokie pranešimai dažnai padeda gamintojui greičiau identifikuoti, kuriuose įrenginiuose ir kokiomis sąlygomis klaida pasireiškia.

    Kol kas aišku viena: belaidžių ausinių patirtį vis dažniau lemia ne vien garsas, o programinė įranga ir sklandus valdymas. Kai išnyksta pagrindiniai mygtukai, net ir brangus priedas staiga tampa gerokai mažiau patogus.

  • „Samsung“ telefonai ima strigti nuo šio „Good Lock“ modulio: pataria jo vengti iki atnaujinimo

    „Samsung“ telefonai ima strigti nuo šio „Good Lock“ modulio: pataria jo vengti iki atnaujinimo

    Dalį „Samsung Galaxy“ telefonų naudotojų pasiekė naujas trikdis: įrenginys kelioms sekundėms tarsi „užšąla“ atliekant kai kuriuos gestus. Pranešimai siejami su „One Hand Operation+“ įrankiu, kuris yra „Samsung“ pritaikymo rinkinį „Good Lock“ papildantis modulis.

    „One Hand Operation+“ skirtas patogesniam valdymui viena ranka, kai veiksmus galima atlikti braukimo gestais nuo ekrano kraštų. Tačiau naudotojai pastebi, kad bandant padaryti ekrano nuotrauką ar suaktyvinti su tuo susijusius gestus, braukimas laikinai nereaguoja, o telefonas atgyja tik po kelių sekundžių.

    Apie problemą pranešta „Samsung“ bendruomenės forumuose, o situaciją papildomai aptarė technologijų žiniasklaida. Kol kas neaišku, kiek plačiai trikdis paplitęs, nes viešų pranešimų nėra daug, todėl neatmetama, kad tai gali būti pavieniai atvejai arba konkrečių nustatymų derinio klaida.

    „Samsung“ atstovas forumuose patvirtino, kad bendrovė žino apie sutrikimą ir ruošia sprendimą. Pasak moderatoriaus, problema kyla dėl to, kaip gestų valdikliai elgiasi, kai jiems priskiriama spalva ir įjungiamas jų slėpimas, nes jie gali patekti į ekrano kopiją.

    „Peržiūrėsime pakeitimus, kad gestų valdikliai būtų skaidrūs, o ne slepiami, ir tai įtrauksime į būsimą atnaujinimą“, – sakė „Samsung“ forumo moderatorius.

    Kol pataisa neįdiegta, paprasčiausia išeitis yra laikinai išjungti „One Hand Operation+“ arba pakeisti jo nustatymus, ypač susijusius su gestų rankenėlių rodymu ir jų išvaizda. Jei modulis būtinas kasdieniam naudojimui, verta stebėti naujinimus per „Galaxy Store“ ir pačios sistemos atnaujinimų skiltį.

    Toks atvejis primena, kad gilesni sistemos valdymo įrankiai, ypač tie, kurie keičia gestus ir ekrano veikimą, kartais gali konfliktuoti su kitomis funkcijomis. „Good Lock“ paprastai laikomas vienu stipriausių „Samsung“ privalumų personalizacijos srityje, tačiau kilus nesklandumams saugiausia laikina taktika yra išjungti probleminį modulį ir palaukti oficialaus pataisymo.

  • „Google“ tyliai pašalino COSMO iš „Play Store“: kas tai per DI įrankis ir ko laukti per I/O?

    „Google“ tyliai pašalino COSMO iš „Play Store“: kas tai per DI įrankis ir ko laukti per I/O?

    „Google“ iš „Play Store“ netikėtai pašalino programėlę „COSMO“, kuri trumpam buvo pasirodžiusi kaip eksperimentinis DI asistentas „Android“ įrenginiams. Programėlė išnyko taip pat greitai, kaip ir atsirado, todėl kilo klausimų, ar ji buvo paskelbta per anksti, ar skirta tik vidiniams bandymams.

    Apie „COSMO“ viešai sužinota po to, kai ją pastebėjo „Android“ naujienas sekantys šaltiniai. Aprašyme ji buvo įvardijama kaip eksperimentinė DI asistento programėlė, o jos atsiradimas iškart įsipaišė į platesnę „Google“ kryptį DI funkcijas diegti visoje produktų ekosistemoje.

    Skelbiama, kad „COSMO“ dydis siekė kiek daugiau nei 1 GB, o viduje buvo integruotas „Gemini Nano“ modelis. Tokia architektūra signalizuoja bandymus DI funkcijų dalį perkelti arčiau įrenginio, kad kai kurios užduotys būtų apdorojamos lokaliai, o ne vien debesyje.

    Lokaliai veikiantis DI paprastai reiškia mažiau priklausomybės nuo ryšio ir potencialiai daugiau privatumo, tačiau tam reikia daugiau įrenginio resursų. Dėl to praktikoje dažnai taikomi hibridiniai sprendimai, kai dalis užklausų atliekama telefone, o sudėtingesnės užduotys perduodamos į internetinius modelius, siekiant taupyti bateriją ir užtikrinti spartą.

    Pagal ankstyvą informaciją, „COSMO“ turėjo įrankių rinkinį, orientuotą į kasdienes užduotis: sąrašų stebėjimą, dokumentų rengimą, renginių siūlymus, pokalbių santraukas ir gilesnės analizės režimą. Tokios funkcijos atitinka šiuo metu populiariausius DI naudojimo scenarijus, kai vartotojai nori greitai susisteminti informaciją ar sugeneruoti tekstus.

    Nustatymuose esą buvo numatyta galimybė rinktis lokalų modelį, internetinį modelį arba jų derinį. Būtent toks pasirinkimas leidžia „Google“ testuoti, kaip skirtingi veikimo režimai pasiteisina realiomis sąlygomis, atsižvelgiant į įrenginių galią ir vartotojų lūkesčius.

    Kol kas „Google“ oficialiai nepaaiškino, kodėl „COSMO“ dingo iš „Play Store“, ir nepatvirtino, ar programėlė bus grąžinta. Vis dėlto artėjant „Google I/O“ renginiui, tikėtina, kad įmonė gali pristatyti naujų „Gemini“ ir „Android“ DI funkcijų, tarp jų ir bandymus su atskirais asistento sprendimais.

    Neatmetama ir kita versija: „COSMO“ galėjo būti laikinas eksperimentas ar vidinis prototipas, netyčia tapęs matomas viešai. Tokie atvejai technologijų bendrovėse pasitaiko, o galutinis produktas neretai būna pervadinamas, integruojamas į esamas programėles arba visai nebeišleidžiamas.

  • Prancūzija ir Ispanija siekia apriboti palydovinio ryšio dažnius: pirmenybė ES įmonėms

    Prancūzija ir Ispanija siekia apriboti palydovinio ryšio dažnius: pirmenybė ES įmonėms

    Prancūzija ir Ispanija ragina Europos Sąjungą būsimame mobiliojo palydovinio ryšio dažnių paskirstyme numatyti aiškias nuostatas, kurios suteiktų pirmenybę ES įmonėms. Dviejų šalių iniciatyva vertinama kaip bandymas sumažinti ne ES žaidėjų, ypač Jungtinių Valstijų bendrovių, galimybes dalyvauti konkurse.

    Šis pasiūlymas įsilieja į platesnę Briuselio ir valstybių narių diskusiją apie technologinę priklausomybę nuo JAV ir Kinijos sprendimų. Pastaraisiais metais ES vis dažniau kalba apie skaitmeninį suverenitetą ir kritinės infrastruktūros kontrolę, o ryšių tinklai ir palydovinės paslaugos šiame kontekste laikomi strateginiais.

    Kas sprendžiama dėl 2 GHz juostos?

    2009 metais Europos Komisija suteikė leidimus 2 GHz dažnių juostose, kurios naudojamos mobiliojo palydovinio ryšio paslaugoms, dviem JAV bendrovėms „Viasat“ ir „EchoStar“. Šių leidimų galiojimas baigiasi 2027 metais, todėl ES turi apsispręsti, ar juos pratęsti, ar rengti naują konkursą su naujomis dalyvavimo sąlygomis.

    Jei būtų pasirinktas naujas konkursas, svarbiausias klausimas taptų kriterijai, pagal kuriuos būtų sprendžiama, kas gali pretenduoti į šį spektrą. Prancūzija ir Ispanija siekia, kad palydovinio ryšio dažniai būtų įtraukti į bendresnę ES liniją, kuri kritiniuose sektoriuose teikia pirmenybę vietos technologijoms ir tiekėjams.

    Skaitmeninis suverenitetas ar rinkos uždarymas?

    Ispanijos skaitmeninės transformacijos ministras Óscar López kolegoms akcentavo, kad ryšio infrastruktūra yra kritinis turtas, jei ES nori realiai įgyvendinti skaitmeninio suvereniteto tikslus. Jo teigimu, sprendimas dėl dažnių turi būti priimamas taip, kad Europa mažiau priklausytų nuo išorės tiekėjų, o nacionalinės sostinės turėtų aktyviau dalyvauti formuojant taisykles.

    „Atėjo metas apsispręsti, ar norime stipresnio dangaus, ar priklausomybės“, – sakė Óscar López.

    Europos Komisijos technologijų vadovė Henna Virkkunen žurnalistams pažymėjo, kad dažnių paskirstymas bus bendras procesas, kuriame dalyvaus tiek Komisija, tiek ES šalys. Pasak jos, Briuselis baigia rengti pasiūlymą, kuris turėtų pasirodyti artimiausiu metu.

    Diskusiją papildomai kaitina geopolitinė įtampa: Kinija pastaruoju metu yra perspėjusi apie galimus atsakomuosius veiksmus, jei ES ribos Kinijos įmonių prieigą prie kritinių technologijų rinkos. Tuo pačiu Komisija pabrėžia, kad bet kokie apribojimai, jei jie būtų taikomi, turėtų būti pagrįsti rizikos vertinimu ir saugumo argumentais, o ne universaliu draudimu.

    Kontekstas: palydovai ir naujos ES taisyklės

    ES paraleliai svarsto, kaip reguliuoti palydovinių ryšių operatorius pagal naujas bendras taisykles, kurios reikštų didesnę priežiūrą visame bloke. Šiame fone dažniau minimos ir JAV bendrovės, tarp jų ir Elonui Muskui priklausanti „SpaceX“, kurios palydovinės paslaugos sparčiai plečiasi Europoje.

    JAV ryšių reguliuotojo vadovas Brendanas Carras anksčiau yra perspėjęs ES, kad pernelyg griežtas reguliavimas gali tapti neproporcinga našta tarptautinėms bendrovėms. Europos pusė savo ruožtu pabrėžia, kad saugumo kriterijai ryšių infrastruktūroje yra teisėtas pagrindas nustatyti papildomas sąlygas.

    Artėjant 2027 metams, sprendimas dėl 2 GHz juostos gali tapti precedentu, kaip ES praktikoje derina rinkos atvirumą su strateginių technologijų apsauga. Nuo pasirinkto modelio priklausys, ar Europa labiau remsis pasauline konkurencija, ar stiprins vidaus pramonės pozicijas palydovinio ryšio grandinėje.

  • Baltieji rūmai spaudžia technologijų įmones: kaip stabdyti DI skatinamas kibernetines atakas

    Baltieji rūmai šią savaitę kreipėsi į technologijų ir kibernetinio saugumo bendroves, prašydami atsakyti į klausimus, kaip apsisaugoti nuo skaitmeninių atakų, kurias artimiausiu metu gali palengvinti pažangūs dirbtinio intelekto įrankiai. Iniciatyva siejama su augančiu Vašingtono nerimu dėl to, kaip DI keičia pažeidžiamumų paiešką, programų kodo analizę ir atakų automatizavimą.

    Klausimus įmonėms siunčia Baltųjų rūmų Nacionalinio kibernetinio direktoriaus biuras, siekiantis aiškiau suprasti, kokių gynybos priemonių reikia kritinei infrastruktūrai ir plačiai naudojamai programinei įrangai. Įmonių buvo prašoma pateikti atsakymus iki savaitės pabaigos, teigiama su diskusijomis susipažinusių šaltinių nurodoma informacija.

    Ko nori sužinoti administracija

    Pasak su procesu susipažinusių asmenų, dalis klausimų aptarta už uždarų durų vykusiame susitikime, kuriame dalyvavo apie 30 pramonės atstovų ir JAV kibernetinio saugumo pareigūnų. Kai kurie dalyviai teigė, kad dalis formuluočių buvo pernelyg plačios, o prašymai atskleisti vidines praktikas kėlė įtampą.

    Tarp pateiktų temų minimi įmonių prioritetai skenuojant ir taisant pažeidžiamumus, taip pat tai, kokias sistemas bendrovės jau testuoja pasitelkdamos DI. Administracija taip pat aiškinasi, kaip viešasis ir privatus sektoriai galėtų efektyviausiai dalintis informacija, kad pataisos pasiektų kritinės infrastruktūros operatorius, bet kartu nesukurtų papildomų galimybių užpuolikams.

    Vienas esminių klausimų, anot diskusijose dalyvavusių šaltinių, yra valstybės vaidmuo: ką vyriausybė turėtų daryti pati, o kur geriau remtis pramonės iniciatyvomis. Praktikoje tai apima standartus, incidentų valdymą, pažeidžiamumų atskleidimo taisykles ir mechanizmus, kaip koordinuoti taisymus, kai pažeidžiamumai paliečia tiek viešojo sektoriaus sistemas, tiek privačias platformas.

    Kas paskatino suaktyvėjimą

    Papildomą impulsą diskusijoms suteikė dėmesys „Anthropic“ pristatytam pažangiam modeliui „Claude Mythos“, kurio gebėjimai, pasak su situacija susipažinusių asmenų, gali reikšmingai paspartinti paslėptų programinės įrangos spragų aptikimą. Šiuo metu prieiga prie modelio yra ribojama ir suteikiama siauram saugumo tyrėjų bei technologijų bendrovių ratui per iniciatyvą, kuri viešai vadinama „Project Glasswing“.

    Tuo pat metu Vašingtone svarstomi ir platesni politiniai sprendimai, įskaitant galimus prezidento vykdomuosius veiksmus, susijusius su DI naudojimu ir rizikų valdymu. Su procesu susipažinę šaltiniai nurodo, kad dokumentų projektai jau pereina tarpinstitucinį derinimą, nors vis dar esama skirtingų nuomonių dėl priemonių apimties.

    Technologijų sektoriui aktualu ir tai, kad pastaraisiais mėnesiais suintensyvėjo konkurencija kuriant specializuotus kibernetiniam saugumui pritaikytus DI modelius. Didesnis tokių įrankių prieinamumas gali vienu metu duoti priešingus efektus: padėti gynybai greičiau aptikti klaidas, bet kartu sudaryti sąlygas nusikaltėliams automatizuoti atakas ir taikymąsi į silpniausias grandis.

    Ką tai gali reikšti įmonėms ir vartotojams

    Pagrindinis administracijos iššūkis yra „pažeidžiamumų lavina“: jei DI įrankiai masiškai aptiks klaidas atvirojo kodo projektuose ir populiariose bibliotekose, reikės aiškaus prioritizavimo, kas taisoma pirmiausia. Kartu svarbu, kad pažeidžiamumų informacija būtų dalijama taip, jog nepadidėtų rizika iki pataisų diegimo.

    Įmonėms tai gali reikšti didesnį spaudimą dokumentuoti testavimo praktikas, greitinti pataisų išleidimą ir aiškiau pagrįsti, kaip jos mažina rizikas tiek viduje, tiek tiekimo grandinėje. Vartotojams ir organizacijoms praktinė žinutė paprasta: atnaujinimų disciplina, kelių veiksnių autentifikavimas ir incidentų pasirengimas tampa dar svarbesni, kai atakų kūrimo kaštai mažėja, o jų mastas gali augti.

    „Kuo labiau DI įrankiai spartina pažeidžiamumų paiešką, tuo svarbiau iš anksto susitarti, kaip greitai ir saugiai diegiamos pataisos bei kaip dalijamasi informacija“, – sakė su diskusijomis susipažinęs šaltinis.

    Baltieji rūmai viešai kol kas išsamiai nekomentuoja, kokių konkrečių veiksmų imsis po gautų atsakymų. Vis dėlto siunčiami klausimai rodo aiškią kryptį: Vašingtonas nori greitesnio, struktūruoto bendradarbiavimo su pramone, kol DI skatinamos kibernetinės atakos netapo kasdienybe kritinei infrastruktūrai ir plačiai naudojamoms skaitmeninėms paslaugoms.

  • Tyrimas perspėja: per daug malonūs DI pokalbių robotai dažniau klysta ir stiprina mitus

    Tyrimas perspėja: per daug malonūs DI pokalbių robotai dažniau klysta ir stiprina mitus

    Technologijų bendrovės vis dažniau siekia, kad DI pokalbių robotai skambėtų šilčiau, empatiškiau ir labiau primintų žmogų. Tačiau naujausi tyrėjų rezultatai rodo, kad toks „malonumo“ didinimas gali turėti kainą: prastėja atsakymų tikslumas ir lengviau įtvirtinami klaidingi įsitikinimai.

    Oksfordo universiteto ir Oxford Internet Institute komanda įvertino kelių didelių kalbos modelių elgseną, tarp jų „OpenAI“ GPT-4o ir „Meta“ „Llama“. Mokslininkai dalį modelių papildomai sureguliavo taip, kad atsakymai būtų draugiškesni, labiau palaikantys ir mažiau konfrontuojantys.

    Eksperimentuose paaiškėjo, kad „sušildyti“ modeliai padarė apie 10–30 proc. daugiau klaidų. Be to, jie buvo maždaug 40 proc. labiau linkę pritarti vartotojo pateiktoms neteisingoms prielaidoms, užuot aiškiai jas paneigę ir paaiškinę, kodėl jos klaidingos.

    Praktikoje tai reiškia, kad mandagus tonas pradeda konfliktuoti su gebėjimu pasakyti nemalonią, bet tikslią tiesą. Tyrėjai pastebėjo, kad jautriausiose temose, pavyzdžiui, kalbant apie sąmokslo teorijas, „miela“ DI versija dažniau renkasi miglotas formuluotes ir vengia aiškaus paneigimo.

    Viename bandyme vartotojas pateikė teiginį, kad Adolfas Hitleris esą išgyveno Antrąjį pasaulinį karą ir pabėgo į Argentiną. Šiltesnis modelio variantas vietoj tiesmuko paneigimo labiau linko pripažinti, kad „kai kas taip mano“, ir paminėti tariamus „įrodymus“, nors istoriniai faktai tam nepritaria.

    Panašus efektas pastebėtas ir aptariant Mėnulio misijas: „malonus“ modelis dažniau kalbėjo apie „skirtingas nuomones“, o ne patvirtino patikrintą faktą. Dar rimtesnė problema išryškėjo sveikatos temose, kai DI palankiau vertino mitus apie tariamai naudingus veiksmus kritinėse situacijose, nors tokia informacija gali būti pavojinga.

    Pasak tyrėjų, tikslas buvo patikrinti, ar DI pasireiškia žmonėms būdingas socialinis mechanizmas: kuo daugiau empatijos, tuo sunkiau būti kategoriškai atviram. Rezultatai rodo, kad modeliai, imituodami mandagumą, dažniau renkasi pritariantį toną ir mažiau konfrontuoja, net kai reikėtų aiškiai nubrėžti ribą tarp fakto ir prasimanymo.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad vartotojai jau ima atpažinti „per saldžius“ atsakymus iš šabloninių frazių ir nuolatinio pritarimo. Toks elgesys dažnai yra sąmoningo modelių mokymo pasekmė, nes kuriant komercinius produktus siekiama didesnio patrauklumo ir „draugo“ įspūdžio.

    Problema ypač paaštrėja, kai žmogus yra emociškai pažeidžiamas, pavyzdžiui, patiria stresą ar liūdesį. Tyrime pabrėžiama, kad tokiose būsenose DI gali būti labiau linkęs patvirtinti klaidingus įsitikinimus, nes „palaikymo“ logika nustelbia tikslumo ir faktų tikrinimo prioritetą.

    Augant DI naudojimui kaip skaitmeniniams palydovams, konsultantams ar net savipagalbos pokalbių partneriams, tokios klaidos gali turėti realių pasekmių. Tyrėjai įspėja, kad kuriant sistemas būtina rasti pusiausvyrą tarp draugiško bendravimo ir patikimumo, ypač kai kalbama apie sveikatą, saugumą ir visuomenei jautrias temas.

  • Lenkijos palydovas „Eycore-1“ jau ant starto linijos: „SpaceX“ atskleidė pakilimo laiką

    Lenkijos palydovas „Eycore-1“ jau ant starto linijos: „SpaceX“ atskleidė pakilimo laiką

    Lenkija artėja prie svarbaus žingsnio kosmoso technologijų srityje: į orbitą netrukus turėtų pakilti palydovas „Eycore-1“. Tai pirmasis šalies palydovas, aprūpintas sintetinės apertūros radaru SAR, leidžiančiu stebėti Žemę ir naktį, ir esant visiškam debesuotumui.

    Skrydis patikėtas bendrovei „SpaceX“ ir planuojamas iš Vandenbergo kosminių pajėgų bazės JAV. Nurodoma, kad startas numatytas gegužės 3 dieną, o starto langas turėtų prasidėti 8.59 valandos Lenkijos laiku ir trukti apie 40 minučių.

    „Eycore-1“ bus paleistas „Falcon 9“ raketa, o tai dar kartą pabrėžia komercinių misijų tendenciją naudoti pakartotinai skraidintus nešėjus. Skelbiama, kad pirmoji pakopa iki šiol buvo panaudota 32 kartus ir kiekvienąsyk sėkmingai grįžo į Žemę, o po šio skrydžio planuojamas nusileidimas ant aikštelės Landing Zone 4.

    Pati misija bus vadinamoji bendroji, kai viena raketa į orbitą iškelia keliasdešimt skirtingų krovinių. Šį kartą numatoma, kad į kosmosą bus išgabenta 46 naudingieji kroviniai, o „Eycore-1“ nuo antrosios pakopos turėtų atsiskirti kaip 20-as.

    Po atsiskyrimo pirmojo ryšio su palydovu tikimasi per parą. Vėliau kelias savaites turėtų trukti sistemų įjungimas, testai ir kalibravimas, kol palydovas pradės reguliariai teikti duomenis.

    „Pagrindinis misijos tikslas yra pasiekti SAR naudingojo krovinio operacinę būseną ir patvirtinti pirmuosius radarinius vaizdus“, – sakė „Eycore“ atstovas Tomaszas Kusowskis.

    SAR technologija laikoma viena svarbiausių Žemės stebėsenos sričių, nes radaras, skirtingai nei optiniai jutikliai, nėra toks priklausomas nuo apšvietimo ir oro sąlygų. Dėl to tokie palydovai ypač vertingi stebint potvynius, nuošliaužas, miškų kirtimus, infrastruktūros pokyčius ar vertinant žalą po stichinių nelaimių.

    Palydovas sukurtas bendradarbiaujant „Eycore“ ir „Kongsberg Nanoavionics“, kuri taip pat žinoma kaip „NanoAvionics“. Partneriai skelbia, kad „NanoAvionics“ suteikė palydovo platformą, o lenkų komanda atsakinga už originalų SAR sprendimą.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokio tipo misijos stiprina valstybių gebėjimą savarankiškai gauti aktualius duomenis, o ne remtis vien užsienio tiekėjais. Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija plėsti Žemės stebėjimo pajėgumus ir didinti atsparumą, ypač saugumo ir kritinės infrastruktūros kontekste.

  • „Google“ atveria „Youtube“ funkciją visiems: „Premium“ nebėra būtinas, bet yra viena svarbi išimtis

    „Google“ atveria „Youtube“ funkciją visiems: „Premium“ nebėra būtinas, bet yra viena svarbi išimtis

    Kas keičiasi „Youtube“ programėlėje

    „Google“ pradeda visame pasaulyje nemokamai įjungti „Youtube“ vaizdo vaizde (PiP) režimą, kuris iki šiol daugelyje rinkų buvo siejamas su „Youtube Premium“. Tai reiškia, kad „Android“ ir „iOS“ naudotojai galės toliau žiūrėti vaizdo įrašą mažame lange, kol tuo pačiu metu naudojasi kitomis programėlėmis.

    Iki šiol nemokamas PiP mobiliojoje „Youtube“ versijoje buvo plačiau prieinamas tik JAV, o kitur dažnai reikėjo mokamos prenumeratos. Dabar „Google“ šį funkcionalumą plečia globaliai, tačiau pabrėžia, kad naujovė visus pasieks ne iš karto.

    Kada atsiras ir kam neveiks

    „Youtube“ nurodo, kad pilnas PiP įjungimas visiems vartotojams gali užtrukti iki kelių mėnesių. Dėl tokio diegimo etapo dalis žmonių Lietuvoje kurį laiką dar gali nematyti pasikeitimų, net jei programėlė atnaujinta.

    Svarbi sąlyga yra turinio tipas: nemokamas PiP bus taikomas ilgų formatų vaizdo įrašams, bet ne muzikos turiniui. Kitaip tariant, kai kuriems klipams ar muzikiniams vaizdo įrašams mažasis grotuvo langas vis dar gali būti neprieinamas be prenumeratos.

    Ką vis dar suteikia „Youtube Premium“

    Nors PiP tampa lengviau pasiekiamas, „Youtube Premium“ išlieka su papildomomis naudomis, kurios nepriklauso nuo šio vieno režimo. Mokamas planas paprastai užtikrina platesnį funkcijų paketą, įskaitant galimybę naudoti PiP su įvairiu turiniu ir be minėtų ribojimų.

    Praktiškai tai reiškia, kad daliai vartotojų nemokamas PiP bus pakankamas kasdieniam žiūrėjimui, tačiau aktyviau „Youtube“ muzikai naudojantys žmonės vis dar gali susidurti su apribojimais. „Google“ šiuo žingsniu akivaizdžiai siekia suvienodinti funkcijų prieinamumą skirtingose rinkose ir sumažinti skirtį tarp regionų.

    Kaip įjungti vaizdo vaizde režimą

    Norint naudoti PiP, reikia paleisti vaizdo įrašą „Youtube“ programėlėje ir perjungti vaizdą į mažą plaukiojantį langą, leidžiantį vienu metu naršyti kitose programėlėse. Toks langas paprastai gali būti tempiamas į patogią ekrano vietą ir, priklausomai nuo įrenginio, keisti dydį gestais.

    Jei funkcijos dar nėra, verta patikrinti, ar atnaujinta „Youtube“ programėlė, ir įsitikinti, kad telefono operacinės sistemos nustatymuose leidžiama naudoti vaizdą vaizde. Kadangi diegimas vyksta etapais, daliai naudotojų pokytis gali atsirasti vėliau.