CP v2

Category: Technologijos

  • Apklausa rodo: 3 iš 4 europiečių nori amžiaus ribos socialiniams tinklams, dažniausiai – nuo 16

    Apklausa rodo: 3 iš 4 europiečių nori amžiaus ribos socialiniams tinklams, dažniausiai – nuo 16

    Trys iš keturių Europos gyventojų mano, kad valdžia turėtų nustatyti minimalų amžių socialiniams tinklams, rodo POLITICO European Pulse apklausa šešiose didžiosiose Europos Sąjungos valstybėse. Dažniausiai siūloma riba – 16 metų, nors dalis respondentų pritartų ir žemesnei, 13–15 metų ribai.

    Apklausoje pusė žmonių teigė, kad socialinių tinklų paskyras reikėtų leisti kurti nuo 16 metų, o dar ketvirtadalis rinkosi 13–15 metų intervalą. Tik 4 proc. respondentų sakė, kad amžiaus ribojimų apskritai nereikia, o 22 proc. nuomone, tai turėtų spręsti tėvai.

    Šalys labiausiai palaiko ribojimus

    Didžiausias palaikymas fiksuotas Italijoje ir Lenkijoje, kur ribojimams pritarė atitinkamai 84 proc. ir 83 proc. apklaustųjų. Belgijoje ribojimus palaikė 76 proc., o Vokietijoje ir Ispanijoje – po 70 proc. respondentų.

    Prancūzijoje nuomonės labiausiai išsiskyrė: 69 proc. pasisakė už valdžios nustatytas taisykles, 31 proc. buvo prieš. Tyrimo duomenys rodo, kad net ir šalyje, kur diskusijos aštriausios, dauguma vis tiek linksta prie bendros ribos.

    16 metų riba – populiariausia

    Vertinant konkrečiai 16 metų slenkstį, jam labiausiai pritarė Italijos gyventojai, kur taip pasisakė 64 proc. respondentų. Toliau rikiuojasi Ispanija (55 proc.), Belgija (54 proc.), Lenkija (53 proc.), Prancūzija (48 proc.) ir Vokietija (39 proc.).

    Vokietijoje taip pat fiksuota didžiausia dalis žmonių, kurie apskritai atmeta bet kokias amžiaus ribas, tačiau ir ten tokių buvo tik 7 proc. Šalies kancleris Friedrichas Merzas viešai yra užsiminęs apie galimą pritarimą draudimui jaunesniems nei 14 metų, o Vokietijos valdžia yra subūrusi ekspertų grupę rekomendacijoms parengti.

    Politikai skuba, ekspertai įspėja

    Amžiaus ribojimų tema Europoje tampa vis aktualesnė, nes atskiros šalys jau ruošia konkrečius sprendimus. Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis paskelbė apie planą nuo 2027 metų sausio riboti socialinius tinklus jaunesniems nei 15 metų, o Prancūzija siekia, kad tokie apribojimai įsigaliotų nuo rugsėjo.

    Europos Komisija taip pat svarsto galimybę nustatyti bendrą, visoje Europos Sąjungoje galiojančią amžiaus ribojimo taisyklę. Diskusijų centre atsiduria ir amžiaus patvirtinimo priemonės, kurios turėtų užtikrinti, kad ribojimai veiktų praktikoje.

    Vis dėlto kritikai pabrėžia, kad vien draudimais problema neišsisprendžia, o netinkamai suprojektuotos patikros sistemos gali kelti privatumo ir vaikų teisių rizikų. Kovo pradžioje 371 saugumo ir privatumo ekspertas atvirame laiške perspėjo, kad kai kurios amžiaus tikrinimo priemonės gali būti nesaugios ir socialiai nepriimtinos.

    Apklausa atlikta 2026 metais kovo 13–21 dienomis, internetu apklausus 6 698 suaugusiuosius Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje ir Ispanijoje. Kiekvienoje šalyje apklausta ne mažiau kaip 1 000 respondentų, o rezultatai sverti pagal amžių, lytį ir geografiją.

    Šaltiniai:
    – https://www.politico.eu/article/most-europeans-want-minors-off-social-media/
    – https://www.politico.eu/article/greece-proposed-social-media-ban-movement/
    – https://www.politico.eu/article/age-check-social-media-scientist-warning/

  • Lenktynių žaidimo kūrėjai staiga išėmė DLC iš prekybos: įtariama licencijų krizė

    Lenktynių žaidimo kūrėjai staiga išėmė DLC iš prekybos: įtariama licencijų krizė

    Simuliacinių lenktynių gerbėjai dar praėjusių metų rudenį tikėjosi, kad „Project Motor Racing“ taps rimtu konkurentu „Gran Turismo“ tipo žaidimams. Vis dėlto po lapkričio 25 dieną įvykusio debiuto žaidimą lydėjo aštri kritika dėl techninės būklės ir bendro išbaigtumo.

    Pirmieji žaidėjų atsiliepimai „Steam“ platformoje buvo negailestingi: teigiamai įvertinta tik maždaug penktadalis daugiau nei 500 ankstyvųjų recenzijų. Vartotojai dažniausiai minėjo prastą optimizaciją, nestabilų veikimą, nepatogius meniu sprendimus, taip pat priekaištus grafikai ir vairavimo fizikai.

    Atnaujinimas 2.0.0 situacijos neišgelbėjo

    Kūrėjai iš „Straight4 Studios“ ilgą laiką žadėjo didelį lūžį, pristatydami atnaujinimą 2.0.0. Tačiau naujausi vertinimai rodo, kad pokyčių žaidėjams neužteko: per pastarąsias 30 dienų „Steam“ apžvalgose teigiamų atsiliepimų dalis laikėsi tik kiek daugiau nei ties puse.

    Tuo pat metu kūrėjai bandė papildyti turinį mokamu priedu, tačiau šis žingsnis netikėtai virto nauju galvos skausmu. Kovo 31 dieną pasirodęs papildymas „PMR: Japanese GT500 Pack“ netrukus buvo išimtas iš prekybos.

    DLC dingo iš visų platformų

    „PMR: Japanese GT500 Pack“ siūlė kelis išskirtinius automobilius, tarp jų 2022 metų „Nissan Calsonic Impul Z GT500“ ir 2024 metų „Honda Civic GT500“, taip pat du lenktynių trasų papildymus. Vis dėlto šiuo metu DLC nebegalima įsigyti nei „PlayStation“, nei „Xbox“, nei kompiuteriams skirtoje „Steam“ versijoje.

    Oficialaus paaiškinimo, kodėl turinys buvo skubiai pašalintas iš prekybos, kūrėjai kol kas nepateikė. Tai paliko erdvės spėlionėms, o žaidėjų bendruomenė ėmė ieškoti priežasčių, kodėl įprastas DLC staiga tapo neprieinamas.

    Įtariami licencijų klausimai

    Viešojoje erdvėje įsitvirtino versija, kad sprendimą galėjo lemti licencijavimo problemos. Apie tokią galimybę pranešta remiantis žaidimų žiniasklaidoje pasirodžiusiais svarstymais, tačiau patys kūrėjai situacijos nekomentuoja, todėl galutinės išvados išlieka nepatvirtintos.

    Lenktynių žaidimų rinkoje licencijos automobiliams, komandų spalviniams deriniams ir trasoms yra viena jautriausių sričių, nes sutartys dažnai turi griežtas naudojimo ribas pagal regionus, platformas ar terminus. Tokiais atvejais net ir išleistas turinys kartais gali būti laikinai sustabdytas, kol išsprendžiami teisiniai ar komerciniai nesutarimai.

    Kol kas neaišku, ar DLC sugrįš į parduotuves, ar pirkėjams bus siūlomi alternatyvūs sprendimai. Aiškiau turėtų paaiškėti tuomet, kai „Straight4 Studios“ pateiks oficialią poziciją ir nurodys, ar problemos buvo techninės, ar susijusios su teisių valdymu.

    Šaltiniai:
    – https://store.steampowered.com/
    – https://traxion.gg/

  • Apklausa: 8 iš 10 europiečių nepasitiki JAV ir Kinijos technologijų įmonėmis dėl duomenų

    Apklausa: 8 iš 10 europiečių nepasitiki JAV ir Kinijos technologijų įmonėmis dėl duomenų

    Daugiau nei 8 iš 10 europiečių nepasitiki JAV ir Kinijos technologijų bendrovėmis, kai kalba pasisuka apie asmens duomenų tvarkymą. Tai rodo nauja POLITICO European Pulse apklausa, atlikta šešiose didžiosiose Europos Sąjungos valstybėse.

    Apklausos duomenimis, 84 proc. respondentų teigė nepasitikintys JAV technologijų įmonėmis, kad jos atsakingai elgtųsi su jų asmeniniais duomenimis. Kinijos technologijų įmonių atžvilgiu nepasitikėjimas dar didesnis: net 93 proc. apklaustųjų sakė nematantys pagrindo joms patikėti savo duomenis.

    Šie rezultatai pasirodė tuo metu, kai Europa vis aktyviau siekia stiprinti vietines technologijų ekosistemas, įskaitant dirbtinis intelektas, debesijos paslaugas ir telekomunikacijas. Kartu ES institucijos ir valstybės narės ieško būdų mažinti priklausomybę nuo užsienio technologijų gigantų, ypač iš JAV ir Kinijos.

    Pasitikėjimas Europoje taip pat ribotas

    Nors europiečiai vietines technologijų įmones vertina palankiau nei JAV ar Kinijos bendroves, pasitikėjimas jomis nėra aukštas. Tik 51 proc. respondentų nurodė pasitikintys Europos technologijų įmonėmis, kai šios tvarko jų asmeninius duomenis.

    Dar atsargiau vertinamos nacionalinės valdžios institucijos: 45 proc. apklaustųjų teigė pasitikintys savo šalies vyriausybe, kai kalba eina apie jų informacijos naudojimą. Tokie skaičiai rodo, kad duomenų apsaugos tema europiečiams yra jautri ne tik tarptautinių korporacijų, bet ir valstybės lygmeniu.

    Kur nepasitikima labiausiai

    Apklausoje išsiskyrė Vokietija, kur respondentai buvo skeptiškiausi. Net 91 proc. vokiečių teigė nepasitikintys JAV technologijų įmonėmis, o 98 proc. nurodė nepasitikintys Kinijos bendrovėmis.

    Tuo metu Lenkijoje nepasitikėjimas buvo mažesnis nei kitose tirtose šalyse. 38 proc. respondentų sakė pasitikintys JAV įmonėmis, o 20 proc. nurodė pasitikintys Kinijos technologijų bendrovėmis, kai šios tvarko asmens duomenis.

    Belgijoje palankiausiai vertinamos Europos įmonės: 59 proc. apklaustųjų tikino manantys, kad Europos technologijų bendrovės su jų duomenimis elgtųsi atsakingai. Vis dėlto net ir šis rodiklis rodo, kad reikšminga visuomenės dalis vis dar lieka skeptiška.

    Kodėl duomenų klausimas kelia įtampą

    Pagal ES taisykles bet kuri įmonė, tvarkanti europiečių asmens duomenis, nepriklausomai nuo to, kur yra registruota, privalo laikytis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento. Šis reglamentas nustato griežtus reikalavimus duomenų rinkimui, saugojimui, naudojimui ir vartotojų teisėms.

    Tačiau įmonėms, veikiančioms JAV ar Kinijos jurisdikcijose, papildomą riziką kelia nacionaliniai saugumo įstatymai, pagal kuriuos valdžios institucijos gali reikalauti perduoti duomenis. Būtent ši įtampa tarp ES privatumo standartų ir kitų valstybių teisinio reguliavimo, kaip ne kartą akcentavo Europos teismai ir priežiūros institucijos, išlieka viena centrinių priežasčių, kodėl pasitikėjimas užsienio technologijų bendrovėmis Europoje yra trapus.

    POLITICO European Pulse apklausą 2026 metais kovo 13 dieną–kovo 21 dieną atliko „Cluster17“ POLITICO ir „beBartlet“ užsakymu. Joje dalyvavo 6 698 respondentai iš Ispanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Lenkijos ir Belgijos.

    Šaltiniai:
    – https://www.politico.eu/article/8-in-10-europeans-dont-trust-us-chinese-firms-with-data/
    – https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2016/679/oj

  • „Google“ į „Drive“ įleidžia DI: „Ask Gemini“ ir apžvalgos jau rieda – kam bus prieinama?

    „Google“ į „Drive“ įleidžia DI: „Ask Gemini“ ir apžvalgos jau rieda – kam bus prieinama?

    „Google“ pradeda platesnį dviejų naujų dirbtinio intelekto funkcijų diegimą „Google Drive“ aplinkoje: „AI Overviews“ ir „Ask Gemini“. Abi priemonės jau buvo išbandytos ribotoje beta versijoje, o dabar, kaip skelbia bendrovė, tampa prieinamos didesnei daliai naudotojų.

    Kas yra „Ask Gemini“?

    „Ask Gemini“ „Drive“ sistemoje veikia kaip pažangesnis pokalbių asistentas, skirtas sudėtingesnėms užklausoms ir kontekstui. Skirtingai nei apžvalgos, ši funkcija labiau orientuota į dialogą, todėl naudotojai gali tikslinti klausimus, grįžti prie ankstesnių atsakymų ir išsaugoti pokalbius ateičiai.

    Su „Ask Gemini“ taip pat siejami „Drive“ projektai, skirti komandoms ir bendradarbiavimui: vienoje vietoje sujungiami svarbūs failai ir kita susijusi medžiaga, o „Gemini“ gali remtis šiuo kontekstu nuoseklesniam darbui. „Google“ tikslas – kad vartotojas galėtų ne tik rasti dokumentą, bet ir suprasti jo turinį per kelias sekundes.

    Kam ir kada funkcijos atsiras?

    „Google“ nurodo, kad diegimo tempas priklausys nuo „Workspace“ atnaujinimų grafiko. „Ask Gemini“ diegimas anglų kalba pradėtas balandžio 22 dieną, o daugumai tinkamų paskyrų turėtų pasiekti iki gegužės pradžios ar vidurio.

    Kitos 28 kalbos, kurios palaikomos „Gemini“ šoniniame skydelyje, planuojamos nuo gegužės pradžios, tačiau platesnis prieinamumas gali nusikelti į vėlesnę mėnesio dalį. „AI Overviews“ „Drive“ sistemoje bus diegiama panašiu ritmu: pirmiausia anglų kalba, o kitų kalbų palaikymas numatomas iki gegužės pabaigos.

    Kokiems planams tai skirta?

    Šios dirbtinio intelekto galimybės numatytos „Workspace“ verslo ir įmonių planams, įskaitant „Business Standard“, „Business Plus“, „Enterprise Standard“ ir „Enterprise Plus“. Taip pat jos siejamos su „Google AI Pro“ prenumeratomis ir su švietimui skirtu „Google AI Pro for Education“ priedu.

    Praktikoje tai reiškia, kad daliai vartotojų funkcijos atsiras automatiškai atnaujinus paslaugą, tačiau nemokamų arba mažesnių planų paskyrose jų gali nebūti. „Google“ tokį funkcijų paskirstymą grindžia tuo, kad dirbtinio intelekto įrankiai reikalauja papildomų resursų ir administravimo kontrolės, ypač organizacijų aplinkoje.

    Pastaraisiais mėnesiais „Google“ spartina DI integraciją į „Workspace“ programas, o „Drive“ atnaujinimas rodo aiškią kryptį: paieška tampa ne vien failų sąrašu, bet ir atsakymų sluoksniu. Vis dėlto praktinis naudingumas priklausys nuo to, kaip tiksliai santraukos atspindės dokumentų turinį ir kaip sklandžiai veiks keliomis kalbomis.

    Šaltiniai:

    – https://workspaceupdates.googleblog.com/2026/04/ask-gemini-in-drive-now-generally-available.html

    – https://workspaceupdates.googleblog.com/2026/04/ai-overviews-in-drive-now-generally-available.html

  • „Youtube“ testuoja naują reklamų formatą: tiesioginės transliacijos gali nebesustoti

    „Youtube“ testuoja naują reklamų formatą: tiesioginės transliacijos gali nebesustoti

    Reklamos „Youtube“ nemokamiems vartotojams niekur nedings, tačiau platforma, panašu, ieško būdų, kaip sumažinti jų keliamą nepatogumą. Pastaruoju metu dalis žiūrovų skundėsi sunkiau randamu reklamos praleidimo mygtuku, o kai kuriais atvejais vaizdo įrašai po reklamos netikėtai „peršokdavo“ į kitą vietą.

    Dabar dėmesio sulaukė galimas pokytis tiesioginėse transliacijose. Socialiniame tinkle „Reddit“ pasirodė ekrano nuotrauka, kurioje matyti bandomas vadinamasis padalinto ekrano sprendimas: transliacija tęsiasi viršutinėje ekrano dalyje, o reklama rodoma apačioje.

    Pagal turimą informaciją, tai užfiksuota „Youtube“ programėlėje „Apple“ planšetėje „iPad“, tačiau panašaus vaizdo kol kas beveik nematyti kituose įrenginiuose. Tai leidžia manyti, kad „Youtube“ vykdo ribotą testą su nedidele vartotojų grupe, kaip dažnai daroma prieš platesnį naujovių diegimą.

    Vienas svarbiausių tokio formato privalumų būtų aiškus: žiūrovai neprarastų transliacijos vaizdo ir nepraleistų svarbių momentų dėl pilno ekrano reklamos intarpų. Tiesioginėse transliacijose tai ypač aktualu, nes turinys vyksta realiu laiku, o praleista akimirka dažnai nebegrįžta.

    Vis dėlto pirmieji atsiliepimai rodo, kad sprendimas dar toli gražu neidealus. Kai kurie vartotojai teigia, kad tokios reklamos gali būti neišjungiamos, todėl garsas trukdo sekti transliaciją ir vis tiek tenka laukti, kol reklama pasibaigs arba kol ją bus galima praleisti.

    Jei reklamos garsas nėra valdomas, dalis pradinės idėjos prasmės išnyksta, nes transliacijos vaizdas lieka matomas, tačiau dėmesį ir toliau „perima“ reklama. Tokiu atveju žiūrovams gali tekti po reklamos rankiniu būdu atsukti transliaciją, kad jie susigrąžintų praleistą turinį.

    Toks formatas iš esmės būtų kompromisas tarp nemokamo „Youtube“ modelio, paremto reklama, ir vartotojų noro kuo mažiau pertraukų. Be to, jis galėtų sumažinti vieną didžiausių tiesioginių transliacijų problemų: kai reklama visiškai uždengia ekraną ir žiūrovas realiu laiku praranda tai, kas vyksta transliacijoje.

    Reklamų galima išvengti prenumeruojant „YouTube Premium“, tačiau pastaraisiais metais ši paslauga daugelyje rinkų brango, todėl daliai vartotojų ji tampa mažiau patraukli. Dėl to „Youtube“ spaudimas rasti mažiau erzinančius reklamos formatus nemokamiems žiūrovams tik didėja.

    Kol kas neaišku, kada ir ar apskritai padalinto ekrano reklamos bus įdiegtos plačiai. Jei „Youtube“ nuspręs plėsti testą, tikėtina, kad formatas pirmiausia pasieks dalį mobiliųjų įrenginių, o vėliau, priklausomai nuo rezultatų, gali būti pritaikytas ir kitoms platformoms.

    Šaltiniai:

    – https://www.androidauthority.com/youtube-livestream-ads-mobile-test-3660250/

    – https://www.reddit.com/r/youtube/comments/1ssm1xd/youtube_now_plays_ads_below_live_streams_so_you/

    – https://www.androidpolice.com/youtube-skip-ad-button-hidden-test/

    – https://www.androidpolice.com/youtube-ad-time-skip-issue/

  • „Samsung“ gudrybė nustebino: atnaujintas „Galaxy Z Fold 7“ brangesnis už naują

    „Samsung“ gudrybė nustebino: atnaujintas „Galaxy Z Fold 7“ brangesnis už naują

    „Samsung“ sertifikuotų naudotų įrenginių programa ne visada reiškia mažesnę kainą. Pastarosiomis savaitėmis pirkėjai pastebėjo paradoksą: atnaujinti „Galaxy Z Fold 7“ ir „Galaxy Z Flip 7“ kai kuriais atvejais kainuoja daugiau nei visiškai nauji modeliai.

    Remiantis „Samsung“ atnaujintų įrenginių pasiūlymais, sertifikuotas naudotas „Galaxy Z Fold 7“ buvo įkainotas maždaug 1 570 eurų, kai naujas įrenginys tuo pat metu kainavo apie 1 480 eurų. Panaši situacija ir su „Galaxy Z Flip 7“: atnaujintas modelis siekė apie 870 eurų, o naujas – apie 830 eurų.

    Kodėl naudotas gali kainuoti daugiau?

    Tokia kainodara dažniausiai susidaro dėl skirtingų kainų „sluoksnių“. Atnaujinti įrenginiai dažniau lyginami su oficialia rekomenduojama mažmenine kaina, tačiau realioje rinkoje nauji telefonai greitai atpinga dėl akcijų, riboto laiko nuolaidų ir prekybos partnerių pasiūlymų.

    Kita svarbi priežastis – prekybos keitimo programos. Naujiems įrenginiams gamintojai ir pardavėjai neretai taiko patrauklias priemokas už seną telefoną ar papildomas nuolaidas, kurios gali būti netaikomos perkant sertifikuotą naudotą įrenginį. Dėl to galutinė naujo modelio kaina pirkėjui kartais tampa mažesnė nei atnaujinto.

    Ką tai reiškia pirkėjams?

    Praktiškai tai signalas, kad prieš perkant verta palyginti ne tik bazines kainas, bet ir visas galutines sąlygas: garantiją, keitimo pasiūlymus, pristatymo terminus bei papildomas naudas. Sertifikuotas naudotas telefonas paprastai vilioja patikrinimu, atnaujinta būkle ir oficialia garantija, tačiau vien tik šie privalumai ne visada kompensuoja didesnę kainą.

    Rinkoje tokie „kainų apsivertimai“ nėra unikalūs: kai naujų prekių sandėliai stumiami akcijomis, naudotų prekių kainos gali laikinai atsilikti. Tuo pat metu brangstant aukščiausios klasės įrenginiams, ypač sulankstomiems, naudotų telefonų vertė linkusi laikytis aukštesnė ilgiau, o tai keičia įprastą logiką, kad naudotas visada turi būti pigesnis.

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausią naudą perkant atnaujintą įrenginį dažniausiai pavyksta gauti tuomet, kai modelis jau kurį laiką nebegaminamas ir naujų atsargų mažėja. Tada sumažėja ir gamintojo skatinamosios priemonės naujiems įrenginiams, todėl kainos tampa nuoseklesnės.

    Pirkėjams, svarstantiems apie „Samsung“ sulankstomus flagmanus, rekomenduojama žiūrėti į galutinę krepšelio sumą ir palyginti su tuo metu galiojančiomis naujų įrenginių nuolaidomis. Kai skirtumas nedidelis, naujas įrenginys dažnai tampa racionalesniu pasirinkimu vien dėl aiškesnės kilmės ir platesnio akcijų paketo.

    Šaltiniai:

    – https://www.androidauthority.com/samsung-galaxy-z-flip-fold-7-renewed-3660032/

  • „Google“ keičia „Google Wallet“: bilietai ir kortelės atrodys kitaip – štai kas pasikeis

    „Google“ keičia „Google Wallet“: bilietai ir kortelės atrodys kitaip – štai kas pasikeis

    [title]
    „Google“ keičia „Google Wallet“: bilietai ir kortelės atrodys kitaip – štai kas pasikeis
    [/title]

    [content]
    <p„Google“ pradeda plačiau diegti atnaujintą „Google Wallet“ dizainą, todėl daliai vartotojų bilietai, lojalumo kortelės ar kiti leidimai programėlėje gali atrodyti pastebimai kitaip. Bendrovė pabrėžia, kad tai planuotas atnaujinimas, o ne klaida ar sutrikimas.

    Pokyčiai labiausiai matomi pagrindiniame ekrane, kuriame rodomi įvairūs leidimai. Nors kortelių karuselė, skirta mokėjimo kortelėms, iš esmės lieka tokia pati, žemiau esanti leidimų sritis pertvarkyta taip, kad vienu metu matytųsi daugiau informacijos.

    Kas konkrečiai pasikeitė?

    Anksčiau atskiri leidimai užimdavo visą ekrano plotį, o dabar jie išdėstomi po du vienoje eilėje. Toks sprendimas leidžia greičiau peržvelgti didesnį bilietų ar kortelių kiekį mažiau slenkant ekraną, ypač tiems, kas „Google Wallet“ naudoja kelionėms ar kasdieniams pirkiniams.

    Vartotojai taip pat gali pertvarkyti leidimų eilę pagal savo įpročius, laikydami ir pertempdami pasirinktus elementus. Be to, galima nusistatyti, kurie leidimai bus rodomi pagrindiniame ekrane, kad dažniausiai naudojami būtų pasiekiami greičiau.

    Nauja paieška ir mygtukų pertvarka

    Dar viena naujovė yra paieškos laukelis ekrano viršuje, leidžiantis greičiau rasti operacijas, mokėjimo būdus ar lojalumo korteles. Tokia funkcija ypač aktuali, kai piniginėje sukaupta daug skirtingų leidimų ir juos reikia rasti čia pat, pavyzdžiui, prie kasos.

    Tuo pačiu „Google“ atsisako anksčiau apačioje dešinėje buvusio didelio plaukiojančio pliuso mygtuko. Vietoje jo funkcija perkelta į apačioje esantį mygtuką, kuris kartu leidžia peržiūrėti daugiau leidimų ir pereiti į pridėjimo ekraną „Add to Wallet“.

    Kaip patikrinti, ar jau gavote atnaujinimą?

    Atnaujintas dizainas diegiamas palaipsniui, todėl jis gali atsirasti ne visiems vienu metu, net ir naudojant tą patį telefono modelį. Norint padidinti tikimybę pamatyti naują sąsają, rekomenduojama įsidiegti naujausią „Google Wallet“ versiją ir atnaujintas „Google Play services“ paslaugas.

    Remiantis viešai aptarta informacija, atnaujinimas siejamas su „Google Wallet“ 26.15.899638800 versija ir „Google Play services“ 26.15.33 leidimu. Vis dėlto galutinį vaizdą dažnai lemia serverio pusėje įjungiamas pakeitimas, todėl net atnaujinus programėles jis gali pasirodyti kiek vėliau.

    Šaltiniai:

    – https://9to5google.com/2026/04/23/google-wallet-redesign-2026/

    – https://www.apkmirror.com/apk/google-inc/google-wallet/google-wallet-26-15-899638800-release/

  • Kruša Katovicuose suniokojo Airbus A320: specialistai iš „LS Technics“ atskleidė žalą

    Kruša Katovicuose suniokojo Airbus A320: specialistai iš „LS Technics“ atskleidė žalą

    Keleivinis „Airbus“ A320 skrydyje pateko į smarkią krušos audrą, po kurios orlaivis patyrė reikšmingų pažeidimų. Įgula nusprendė nutraukti skrydį ir leistis Katovicuose, Pyrzovicų oro uoste, kur pradėti remonto darbai.

    Orlaivį apžiūrėję aviacijos techninės priežiūros bendrovės „LS Technics“ mechanikai nustatė, kad kruša smarkiausiai paveikė priekinę fiuzeliažo dalį. Pasak specialistų, tokiais atvejais didžiausią smūgių krūvį dažniausiai sugeria lėktuvo nosis ir priekinės briaunos.

    Pažeisti svarbūs mazgai

    „LS Technics“ teigimu, patikros metu gedimų aptikta ir srityje po meteorologinio radaro gaubtu. Čia fiksuoti pažeidimai, susiję su oro sąlygų radaro antena, taip pat patikrinimo pareikalavo glide slope sistema, kuri naudojama tiksliam nusileidimui pagal instrumentus.

    Įmonė socialiniuose tinkluose paskelbė nuotraukas, kuriose matyti krušos palikti įlenkimai ir apgadintos išorinės lėktuvo dangos vietos. Anot mechanikų, tokie incidentai priskiriami sudėtingiems, nes vien vizualios apžiūros nepakanka ir būtina detali diagnostika.

    Kodėl kruša pavojinga aviacijai

    Specialistai pabrėžia, kad konvekcinės audros, ypač su kruša, gali per trumpą laiką sukelti rimtų struktūrinių pažeidimų ore esančiam orlaiviui. Įgulos paprastai stengiasi audras aplenkti, tačiau sparčiai besikeičiant fronto padėčiai kartais tenka priimti sprendimą nutraukti skrydį ir leistis artimiausiame tinkamame oro uoste.

    „Inspekcija parodė rimtus konstrukcijos pažeidimus, ypač priekinėje fiuzeliažo dalyje bei sparnų ir stabilizatorių priekinėse briaunose“, – sakė „LS Technics“ atstovai.

    Kaip vyksta remontas ir dalių keitimas

    Įmonė aiškina, kad po krušos incidentų darbai gali apimti ne tik dangos remontą, bet ir kompozitinių bei metalinių konstrukcijų atstatymą, o taip pat borto sistemų patikrą. Kai kuriais atvejais prireikia papildomų gamintojo suderinimų, ypač jei pažeidžiami struktūriniai elementai, kurių negalima tiesiog greitai pakeisti.

    Pasak „LS Technics“, techninės priežiūros organizacijos dažniausiai nelaiko didelių serijinių rotacinių dalių atsargų, tokių kaip gaubtai, kompiuteriai, vožtuvai ar pavaros. Už tokių komponentų prieinamumą dažniausiai atsako oro linijos, o technikai užtikrina vienkartinių medžiagų ir eksploatacinių skysčių tiekimą bei darbų atlikimą pagal patvirtintas procedūras.

    Pažeistos dalys paprastai keičiamos naujomis arba anksčiau naudotomis, tačiau pilnai suremontuotomis ir sertifikuotai patikrintomis. Taip pat taikomas LRU principas, kai komponentai suprojektuoti taip, kad būtų greitai pakeičiami linijinėje priežiūroje ir orlaivio prastovos laikas būtų kuo trumpesnis.

    Įmonė pažymi, kad tam tikrais atvejais įmanomas ir remontas tiesiai ant lėktuvo, jei tai numatyta gamintojo procedūrose ir leidžia pažeidimo pobūdis. Kai žala per didelė arba rizika neleidžia atlikti vietinio remonto, priimamas sprendimas komponentą keisti.

    „Dalis darbų reikalauja individualaus gamintojo pritarimo ir konkrečios remonto technologijos, ypač kai pažeidžiama fiuzeliažo struktūra“, – sakė „LS Technics“ atstovai.

    Šaltiniai:

    – https://www.airbus.com/en/products-services/commercial-aircraft/a320-family/a320

    – https://skybrary.aero/articles/hailstorm

    – https://skybrary.aero/articles/thunderstorm

  • Hakeriai pasiekė pavojingiausią DI modelį: „Anthropic“ tiria, kaip nutekėjo Claude Mythos

    Hakeriai pasiekė pavojingiausią DI modelį: „Anthropic“ tiria, kaip nutekėjo Claude Mythos

    JAV DI bendrovė „Anthropic“ pranešė pradėjusi tyrimą dėl galimo neautorizuoto priėjimo prie Claude Mythos – itin riboto naudojimo modelio, kuris, kaip teigiama, turi pažangių kibernetinio saugumo spragų paieškos ir išnaudojimo gebėjimų. Incidentas, remiantis pirminiais pranešimais, galėjo įvykti ne per pačios įmonės branduolinius serverius, o per išorinio tiekėjo aplinką.

    Pasak įmonės, šiuo metu nėra požymių, kad neautorizuotas priėjimas būtų peržengęs išorinio partnerio infrastruktūros ribas ar paveikęs vidines „Anthropic“ sistemas. Vis dėlto pats faktas, kad riboto platinimo DI įrankis galėjo atsidurti nepatikrintose rankose, kelia klausimų dėl tiekėjų valdymo, prieigos kontrolės ir audito procedūrų.

    Kas yra Claude Mythos?

    Claude Mythos apibūdinamas kaip modelis, skirtas pažangiems saugumo testavimo scenarijams, įskaitant pažeidžiamumų aptikimą operacinėse sistemose, naršyklėse ir įvairiuose programinės įrangos komponentuose. Tokie gebėjimai yra vertingi gynybai, tačiau netinkamai panaudoti gali pagreitinti atakų parengimą ir padidinti pažeidžiamų sistemų riziką.

    Publikacijoje teigiama, kad modelis demonstruoja agentinio veikimo bruožus, kai užduotys atliekamos nuosekliai, pasirenkant tarpinius žingsnius ir adaptuojantis prie aplinkos. Kibernetinio saugumo ekspertai pastaruoju metu vis dažniau įspėja, kad agentiniai DI sprendimai mažina barjerą sudėtingoms atakoms, nes automatizuoja žvalgybą, spragų paiešką ir išnaudojimo grandinių kūrimą.

    Kaip galėjo įvykti nutekėjimas?

    Pagal aptariamą scenarijų, įsilaužėlių grupei galėjo padėti keli veiksniai: informacijos apie infrastruktūrą nutekėjimai, automatizuota viešų kodų saugyklų paieška ir svarbiausia – asmuo, turėjęs teisėtą prieigą kaip išorinio rangovo darbuotojas. Toks vidinis rizikos veiksnys yra vienas dažniausių jautrių sistemų saugumo silpnųjų taškų, ypač kai prieiga suteikiama per tiekėjų grandinę.

    Pastaraisiais metais tiekimo grandinės atakos tapo viena didžiausių organizacijų kibernetinių grėsmių krypčių, nes pažeidus rangovą ar paslaugų teikėją galima netiesiogiai pasiekti klientų sistemas. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama nulinio pasitikėjimo principams, griežtai privilegijų kontrolei, seansų stebėsenai ir detaliam žurnalų auditui.

    Kodėl tai svarbu rinkai ir vartotojams?

    Nors incidentas tiesiogiai susijęs su riboto naudojimo modeliu, platesnė tema aktuali ir kasdieniams verslo produktams, kuriuose integruojami didieji kalbos modeliai. Jei pažangūs saugumo pažeidžiamumų aptikimo įrankiai tampa lengviau pasiekiami, didėja tikimybė, kad pažeidimai bus išnaudoti greičiau, o organizacijoms sutrumpės laikas nuo spragos atradimo iki realios atakos.

    „Anthropic“ viešai nurodo, kad tyrimas tęsiamas ir situacija vertinama, tačiau incidentas dar kartą parodo, jog jautriausių DI modelių kontrolė priklauso ne vien nuo pačios įmonės apsaugos, bet ir nuo visos tiekėjų ekosistemos. Kibernetinio saugumo bendruomenei tai signalas, kad DI sauga turi apimti ir modelių prieigos, ir jų naudojimo scenarijų, ir tiekimo grandinės rizikų valdymą.

    „Šiuo metu neturime įrodymų, kad neautorizuota prieiga peržengė išorinio tiekėjo aplinką ar paveikė mūsų vidines sistemas“, – sakė „Anthropic“ atstovas, komentuodamas pradėtą tyrimą.

    Ekspertai pabrėžia, kad net ir be tiesioginės žalos, tokio tipo incidentai kelia reputacines ir reguliacines pasekmes, o įmonėms gali tekti griežtinti tiekėjų patikrą, trumpinti prieigos laiką, didinti stebėseną ir dažninti nepriklausomus saugumo auditus.

    Šaltiniai:

    – https://www.anthropic.com/news/anthropics-responsible-scaling-policy

    – https://www.nist.gov/cyberframework

    – https://owasp.org/www-project-top-ten/

  • Vokiečiai išbandė sparnus, keičiančius formą ore: žada saugesnius skrydžius ir mažiau degalų

    Vokiečiai išbandė sparnus, keičiančius formą ore: žada saugesnius skrydžius ir mažiau degalų

    Vokietijos inžinieriai balandžio pradžioje atliko bandymus su eksperimentiniais sparnais, kurie skrydžio metu gali keisti savo formą. Tikslas – realiuoju laiku prisitaikyti prie turbulencijos ir kintančių oro sąlygų, taip didinant skrydžio saugumą.

    Sistemą, pavadintą HyTEM, sukūrė Vokietijos aeronautikos ir kosmoso tyrimų centras DLR. Bandymų metu ji buvo integruota į eksperimentinį bepilotį orlaivį PROTEUS, kuriame buvo vertinamas sprendimo stabilumas ir valdymo tikslumas.

    Kaip veikia formą keičiantys sparnai

    DLR teigimu, HyTEM sparnai geba aptikti lokalius oro srauto sutrikimus, juos interpretuoti ir atitinkamai koreguoti savo geometriją. Svarbiausia, kad aptikimas, sprendimų priėmimas ir fizinė reakcija yra sujungti į vieną grandinę ir vyksta realiuoju laiku.

    Sparnai pagaminti iš specialių pluoštu armuotų kompozitų, o jų galinė briauna yra elastinga, todėl gali sklandžiai deformuotis skrydžio metu. Tokia konstrukcija leidžia mažinti staigius apkrovų šuolius, kurie ypač aktualūs turbulencijos zonose.

    DLR nurodo, kad prisitaikanti aerodinamika potencialiai gali ne tik padidinti saugumą, bet ir prisidėti prie mažesnių degalų sąnaudų. Aviacijoje net nedideli efektyvumo pagerinimai yra reikšmingi, nes oro linijų išlaidos ir emisijos tiesiogiai priklauso nuo degalų sunaudojimo.

    DI pagalba ir atsparumas gedimams

    Už HyTEM veikimą atsako skrydžio valdymo sistema, kurią papildo DI metodai. Tokia architektūra leidžia atlikti sudėtingus sparno judesius ir nuolat derinti valdymą prie realių sąlygų, kai orlaivio elgsena pradeda skirtis nuo prognozuojamos.

    Kuriant sistemą buvo modeliuojami avariniai scenarijai, kad sprendimas išmoktų išlaikyti stabilumą net ir dalinai pažeidus sparno struktūrą. Taip pat sukurta metodika, leidžianti iš nedidelio jutiklių skaičiaus greitai atkurti slėgio pasiskirstymą sparno paviršiuje ir gauti beveik momentinį aerodinaminės būklės vaizdą.

    Kada tai gali pasirodyti didesniuose lėktuvuose?

    Vietoje tradicinių sklendžių HyTEM naudoja kelis mažus aktuatorius, kurie leidžia tiksliai keisti sparno profilį dešimtyje taškų. Tai daroma taip, kad tarp sekcijų neatsirastų plyšių, todėl visas sparnas veikia kaip vientisas prisitaikantis paviršius.

    Bandymų rezultatai, pasak DLR, patvirtino, kad HyTEM yra tinkamas skrydžiui ir gali pereiti į kitą tyrimų etapą. Kitas žingsnis – sprendimą pritaikyti didesniems orlaiviams, įskaitant pilotuojamus, kur reikalavimai patikimumui, sertifikavimui ir gedimų tolerancijai yra gerokai griežtesni.

    Formą keičiantys sparnai laikomi viena perspektyviausių krypčių ieškant efektyvesnių ir tylesnių aerodinaminių sprendimų, ypač augant spaudimui aviacijai mažinti emisijas. Vis dėlto iki komercinio pritaikymo tokioms technologijoms paprastai prireikia ilgo bandymų, patikros ir sertifikavimo proceso.

    Šaltiniai:

    – https://www.dlr.de/en/latest/news/2025/adaptive-wing-hytem-successfully-tested-in-flight

    – https://www.dlr.de/en/research-and-transfer/projects-and-missions/hytem