CP v2

Category: Technologijos

  • Rusiją po invazijos į Ukrainą užliejo alkoholizmo banga: skaičiai šokiruoja net Maskvoje

    Rusiją po invazijos į Ukrainą užliejo alkoholizmo banga: skaičiai šokiruoja net Maskvoje

    2025 metais Rusijoje fiksuojamas ryškus sveikatos rodiklių blogėjimas, kuris, pagal paviešintus duomenis, sutapo su užsitęsusio karo prieš Ukrainą laikotarpiu. Po ankstesnio ilgalaikio gerėjimo šalis grįžo prie aukščiausių alkoholizmo ir susijusių psichikos sutrikimų lygių per beveik dešimtmetį.

    Vietos ataskaitoje, kurią cituoja Ukrainos žvalgyba, nurodoma, kad 2025 metais naujų alkoholizmo ir alkoholinės psichozės diagnozių skaičius pasiekė 56,9 atvejo 100 000 gyventojų. Tai didžiausias rodiklis nuo 2016 metų ir, kaip teigiama, augimas per metus siekė 30 proc.

    Rekordiniai šuoliai regionuose

    Didžiausi pokyčiai matomi regionų statistikoje, kur kai kur fiksuojami kelių kartų šuoliai. Omsko srityje atvejų skaičius, nurodoma, išaugo penkis kartus, Astrachanės srityje – keturis kartus.

    Permės krašte augimas siekė 3,5 karto, o rodiklis pakilo iki 288 atvejų 100 000 gyventojų ir tapo vienu aukščiausių šalyje. Atskirai išskiriamas Čiukotkos autonominis rajonas, kur rodiklis, teigiama, siekia 391,4 atvejo 100 000 gyventojų.

    Ataskaitoje pažymima, kad šis regionas taip pat pirmauja pagal su alkoholiu, narkotikais ir savižudybėmis siejamą mirtingumą. Tai leidžia manyti, kad problemos persidengia ir gali stiprinti viena kitą.

    Keičiasi vartojimo įpročiai ir kainos

    Duomenys rodo ir alkoholio vartojimo struktūros pokyčius, kurie siejami su ekonominiais veiksniais. Teigiama, kad rusai dažniau renkasi pigesnius gėrimus, o degtinės pardavimai kovą augo beveik 5 proc., kai brangesni produktai tampa mažiau prieinami.

    Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad 82 proc. gyventojų tikisi, jog maisto ir paslaugų kainos augs greičiau nei pajamos. Tokie lūkesčiai dažniausiai didina finansinę įtampą ir skatina taupymą, įskaitant pasirinkimą pirkti pigesnius alkoholinius gėrimus.

    Blogėja ir psichikos sveikata

    Lygiagrečiai fiksuojamas psichikos sveikatos rodiklių prastėjimas. 2025 metais, remiantis tais pačiais skaičiais, vidutiniškai registruota 328 nauji psichikos sutrikimų atvejai 100 000 gyventojų, o tai esą yra didžiausias lygis per 14 metų.

    Nors augimo tendencija minima jau nuo 2018 metų, pandemijos laikotarpiu esą buvo matomas laikinas sulėtėjimas. Vėliau, prasidėjus invazijai į Ukrainą, rodikliai vėl šoko į viršų, o tai siejama su ilgalaikiu stresu ir socialine įtampa.

    Ataskaitoje išskiriama, kad tarp labiausiai paveiktų regionų pirmą kartą atsidūrė ir Maskva. Sostinė užima 12 vietą su 451,6 naujos diagnozės 100 000 gyventojų, beveik dvigubai viršydama šalies vidurkį.

    Antidepresantų vartojimas auga

    Farmacijos rinkos rodikliai taip pat pristatomi kaip netiesioginis krizės masto patvirtinimas. Teigiama, kad antidepresantų pardavimai nuo 13,8 milijono pakuočių 2022 metais išaugo iki 23,6 milijono pakuočių 2025 metais.

    Finansine išraiška ataskaitoje minimos išlaidos beveik patrigubėjo ir pasiekė 29 milijardus rublių. Pagal apytikrį perskaičiavimą tai sudarytų apie 290 milijonų eurų, nors tiksli suma gali skirtis priklausomai nuo taikomo kurso ir laikotarpio.

    Dokumente taip pat teigiama, kad daugėja piktnaudžiavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis atvejų, o kai kuriuose regionuose, tarp jų Dagestane ir Murmansko srityje, fiksuojami kelių kartų naujų diagnozių šuoliai. Kartu pabrėžiama, kad oficialiai priklausomybių gydymo sistemoje prižiūrima daugiau nei 400 000 žmonių, tačiau realus skaičius gali būti didesnis.

    Viešai skelbiami duomenys leidžia spręsti, kad Rusija susiduria ne su pavieniais incidentais, o su platesniu visuomenės sveikatos spaudimu, kuris apima ir priklausomybes, ir psichikos sutrikimus. Jei tendencijos nesikeis, artimiausiais metais tai gali didinti naštą sveikatos apsaugai ir socialinėms paslaugoms.

    Šaltiniai:

    – https://www.who.int/europe/publications/i/item/9789289050950

    – https://www.oecd.org/en/publications/tackling-harmful-alcohol-use_9e4b5b08-en.html

    – https://www.unodc.org/unodc/en/data-and-analysis/wdr2023.html

  • F-15K susidūrė ore dėl asmenukės: po 4 metų paviešintas Pietų Korėjos skandalas

    F-15K susidūrė ore dėl asmenukės: po 4 metų paviešintas Pietų Korėjos skandalas

    Pietų Korėjos karinės oro pajėgos viešai atsiprašė dėl incidento, kai du naikintuvai F-15K susidūrė ore pilotams bandant pasidaryti asmenukę ir nufilmuoti vaizdo įrašą. Nors nelaimė įvyko 2021 metų gruodį, ji ilgą laiką nebuvo atskleista visuomenei ir iškilo tik po valstybinio audito.

    Valstybinės audito ir inspekcijos komisijos ataskaitoje teigiama, kad pilotas, skridęs poroje kaip sparno pilotas, norėjo įamžinti vieno iš kolegų paskutinį skrydį prieš perkėlimą į kitą dalinį. Grįždamas po užduoties jis, iš anksto nesuderinęs veiksmų su kitais, staigiai pakeitė aukštį ir pasvyrimą, kad pagerintų kadrą.

    Tuo pačiu metu kitas pilotas, skridęs priekinėje pozicijoje, taip pat filmavo. Kai atstumas tarp orlaivių tapo kritiškai mažas, abi įgulos bandė išvengti susidūrimo, tačiau sparno naikintuvo uodega kliudė priekyje skridusio lėktuvo sparną.

    Žmonės nenukentėjo, abu naikintuvai sėkmingai nusileido, tačiau padaryta materialinė žala buvo reikšminga. Remonto išlaidos įvertintos maždaug 880 milijonų vonų, tai sudaro apie 560 000 eurų.

    Auditoriai pagrindine avarijos priežastimi įvardijo sparno pilotą, tačiau kritikos sulaukė ir vadovybė. Ataskaitoje akcentuojama, kad fotografavimas ir filmavimas skrydžių metu tuo laikotarpiu buvo toleruojamas, o kai kuriais atvejais laikytas įprasta praktika, nors tai didino riziką formuotėse.

    Buvusiam pilotui nurodyta atlyginti apie 10 proc. remonto sumos, tai yra maždaug 56 000 eurų. Sprendimas nepareikalauti visos žalos argumentuotas tuo, kad pilotas anksčiau tarnavo be rimtų pažeidimų, o kariuomenėje nebuvo įtvirtinta pakankamai griežtų draudimų dėl filmavimo skrydžio metu.

    „Nuoširdžiai atsiprašome visuomenės už nerimą, kurį sukėlė 2021 metais įvykęs incidentas“, – sakė karinių oro pajėgų atstovas spaudos konferencijoje.

    Po įvykio vienam iš pilotų buvo sustabdytos skrydžių pareigos, pritaikytos drausminės nuobaudos, vėliau jis paliko tarnybą. Kariuomenė paskelbė griežtinsianti skrydžių saugos tvarką ir kontrolės mechanizmus, kad panašūs atvejai nepasikartotų.

    Incidentas sukėlė diskusijų bangą apie saugos kultūrą kariuomenėje ir ribą tarp asmeninio turinio kūrimo bei pareigų vykdymo naudojant itin brangią techniką. F-15K yra viena pažangiausių F-15E versijų ir laikoma svarbiu Pietų Korėjos atgrasymo bei gynybinės parengties elementu dėl nuolatinės įtampos su Šiaurės Korėja.

    Šie naikintuvai pritaikyti tolimo nuotolio smūgiams į sustiprintus taikinius, įskaitant požeminius objektus, vadavietes ir strateginę infrastruktūrą. Būtent dėl tokių pajėgumų kiekvienas skrydžių saugos pažeidimas tampa ne tik reputacine, bet ir nacionalinio saugumo rizika.

    Šaltiniai:

    – https://www.theguardian.com/world/2025/apr/17/south-korea-f-15k-fighter-jets-collision-selfie

    – https://www.flightglobal.com/fixed-wing/south-korea-reveals-2021-f-15k-mid-air-collision-linked-to-unauthorised-photography/

    – https://www.boeing.com/defense/f-15

  • Belgia siunčia Ukrainai paskutinius 15 „Gepard“: kodėl senas ginklas staiga tapo aukso vertės

    Belgia siunčia Ukrainai paskutinius 15 „Gepard“: kodėl senas ginklas staiga tapo aukso vertės

    Belgija nusprendė perduoti Ukrainai 15 paskutinių rinkoje buvusių priešlėktuvinių savaeigių sistemų „Flakpanzer Gepard“. Ši technika iki šiol buvo laikoma privačios įmonės sandėliuose, o prieš išsiunčiant ją planuojama suremontuoti ir modernizuoti Belgijos bendrovėse.

    Sprendimas įgyvendinamas kaip Belgijos patvirtinto karinės paramos paketo dalis, kurio bendra vertė siekia 1 milijardą eurų. Apie šį paketą viešai skelbta balandžio pradžioje, o „Gepard“ perdavimas įvardijamas kaip vienas konkrečiausių ir greičiausiai apčiuopiamų jo elementų.

    Kodėl „Gepard“ vėl tapo svarbus

    „Gepard“ sistemos sukurtos dar XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje ir iš pradžių buvo skirtos naikinti žemai skrendančius lėktuvus bei sraigtasparnius. Vis dėlto kare Ukrainoje jos įgijo naują vaidmenį, nes pasirodė itin praktiškos kovoje su bepiločiais orlaiviais, ypač vadinamaisiais kamikadzėmis.

    Sistemos vertę didina autonominis radaras, didelis šaudymo greitis ir mobilumas, leidžiantis greitai keisti pozicijas. Dėl to „Gepard“ laikomos svarbiu trumpesnio nuotolio oro gynybos sluoksniu, kuris gali saugoti fronto rajonus ir kritinę infrastruktūrą nuo masinių atakų iš oro.

    Iš sandėlių į frontą

    Belgijos kariuomenė anksčiau eksploatavo 54 „Gepard“ vienetus, tačiau 2000-aisiais juos išėmė iš rikiuotės modernizuodama pajėgas. Tuomet technika buvo parduota demilitarizuotos įrangos prekyba užsiimančiai privačiai įmonei, o vėliau atsidūrė „OIP Land Systems“ sandėliuose.

    Skelbiama, kad būtent šie belgų kilmės vienetai dabar buvo paskutiniai laisvai prieinami „Gepard“ rinkoje. Kitos šalys, įskaitant Vokietiją ir Nyderlandus, jau perdavė dalį turėtų sistemų Ukrainai, o papildomų vienetų tokiu kiekiu surasti tampa vis sunkiau.

    Sandorio suma už pačias sistemas ir jų atnaujinimą viešai neįvardyta. Vis dėlto pabrėžiama, kad prieš perduodant Ukrainai bus atliktas kapitalinis remontas ir modernizacija, kuri turėtų padidinti patikimumą bei kovinį efektyvumą.

    Paramos paketas ir tolesni planai

    „Gepard“ perdavimas siejamas su platesne Belgijos parama Ukrainai, apimančia ne tik oro gynybą. Skelbta, kad į paketą įtraukiami ir naikintuvai F-16 su atsarginėmis dalimis bei kitos priemonės, o bendra 1 milijardo eurų vertė įvardijama kaip viena didžiausių atskirų Belgijos paramos iniciatyvų nuo plataus masto karo pradžios.

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad senesnė, bet patikrinta technika gali būti greičiausias būdas užlopyti spragas, kol naujai gaminamos sistemos pasiekia gamybos tempą ir pajėgumus. „Gepard“ atvejis laikomas būtent tokiu sprendimu, kai greitis, atsargų prieinamumas ir realiai fronte pasiteisinusi koncepcija tampa svarbesni už amžių.

    Jei modernizacija vyks pagal planą, 15 sistemų Ukraina galėtų sulaukti dar šiais metais. Tokie vienetai paprastai naudojami kaip papildomas skydas nuo dronų atakų, kai brangesnes ir ribotų atsargų raketas taupoma sudėtingesniems taikiniams.

    Šaltiniai:

    – https://www.vrt.be/vrtnws/nl/2025/04/09/belgie-koopt-15-gepards-voor-oekraine/

    – https://www.belgium.be/nl/nieuws/2025/belgie_steunt_oekraine_met_nieuw_militair_pakket

    – https://www.nato.int/cps/en/natohq/topics_192648.htm

  • „Nothing“ pristatė DI įrankį Essential Voice: žada atsisveikinimą su mobiliąja klaviatūra

    Londone įsikūrusi technologijų bendrovė „Nothing“ pristatė naują DI paremtą balso į tekstą sprendimą „Essential Voice“. Bendrovė teigia, kad tai nėra įprastas diktavimo režimas, o bandymas telefonuose iš esmės perorientuoti įvestį nuo rašymo prie kalbėjimo.

    „Nothing“ akcentuoja, kad didžioji dalis bendravimo telefone vis dar vyksta klaviatūra, nors kalbėti žmonėms natūraliau ir dažnai greičiau. Iki šiol diktavimą ribojo tai, kad sistema pažodžiui perrašydavo užpildus, kartojimus ir mikčiojimus, todėl galutinis tekstas atrodydavo netvarkingas.

    „Essential Voice“ bando šią problemą spręsti „išvalydamas“ kalbą realiuoju laiku ir paversdamas ją aiškiu, iškart išsiunčiamu tekstu. Įrankis integruotas į klaviatūrą ir vadinamąjį Essential Key mygtuką, taip siekiant, kad balso įvedimas būtų pasiekiamas be papildomų veiksmų.

    „Jis kalbą realiuoju laiku paverčia aiškiu, paruoštu siųsti tekstu, sujungdamas kalbėjimo greitį su teksto aiškumu ir lankstumu“, – teigiama „Nothing“ pristatyme.

    Pasak bendrovės, sistema ne tik koreguoja užpildus ir pasikartojimus, bet ir geba pritaikyti formatavimą. Tai reiškia, kad sakytinis turinys gali būti automatiškai suformuotas kaip veiksmai, žingsniai ar kitas struktūruotas tekstas, kad jį būtų patogiau perskaityti ir persiųsti.

    „Nothing“ nurodo, kad „Essential Voice“ palaiko daugiau nei 100 kalbų, taip pat siūlo vertimo realiuoju laiku scenarijus. Praktikoje tai galėtų reikšti, kad vartotojas kalba viena kalba, o tekstas sugeneruojamas kita, nors realus tikslumas ir greitis priklausys nuo kalbų poros ir įrenginio.

    Dar viena funkcija – personalizuojami trumpiniai, kurie leidžia dažnai kartojamas frazes paversti ilgesniais įrašais. Pavyzdžiui, ištarus sutartą frazę, sistema gali įrašyti pilną biuro adresą ar kitą dažnai siunčiamą informaciją, taip sutaupydama laiko kasdienėje komunikacijoje.

    Balso įvedimo įrankiai pastaraisiais metais sparčiai tobulėja, nes DI modeliai geriau atpažįsta kalbą, skiria sakinius ir supranta kontekstą. Vis dėlto vartotojams svarbiausios lieka privatumo ir duomenų tvarkymo sąlygos, ypač kai kalbama apie balso įrašus ir jų apdorojimą debesijoje, todėl galutinį įrankio vertinimą dažnai nulemia ne pažadai, o reali praktika.

    „Essential Voice“ diegiamas „Nothing Phone 3“ modelyje, o „Nothing Phone 4a Pro“ jį turėtų gauti vėliau šį mėnesį. „Nothing Phone 4a“ atnaujinimo laukiama gegužės pradžioje.

    Šaltiniai:
    – https://nothing.community/d/56167-introducing-essential-voice
    – https://www.androidpolice.com/nothing-essential-voice-wants-to-kill-your-mobile-keyboard-for-good/

  • Android 17 beta atskleidė „Google“ Pixel 11 Pro Fold tapetus: štai kuo jie nustebino

    „Android 17“ bandomojoje versijoje aptikti failai leidžia iš anksto pažvelgti į tai, kokius numatytuosius tapetus gali gauti būsimas „Google“ sulankstomas telefonas Pixel 11 Pro Fold. Tokie vizualiniai elementai gamintojams svarbūs ne mažiau nei techninės specifikacijos, nes būtent jie kuria pirmąjį įspūdį ir atspindi įrenginio dizaino kryptį.

    Apie radinį pirmasis viešai pranešė nutekėjimus sekantis šaltinis Dylan Roussel, pastebėjęs keturis vaizdus ir su jais susijusius pavadinimus „Android 17“ sistemos paketuose. Vėliau informacija buvo papildomai aptarta technologijų žiniasklaidoje, pabrėžiant, kad tokie nutekėjimai dažnai pasirodo dar gerokai iki oficialių pristatymų.

    Du pavadinimai ir aiški kryptis

    Failuose minimi du tapetų pavadinimai: Pine: Tidal Swirl ir Midnight: Lunar Tides. Sprendžiant iš aprašymų ir vaizdų stilistikos, tai vizualiai „ramūs“, spalviškai suderinti tapetai, labiau primenantys subtilias tekstūras ir švelnias gradacijas nei ryškiai abstrakčius grafinius motyvus.

    Toks pasirinkimas atitinka pastarųjų metų „Google“ tendenciją numatytuosiuose tapetuose akcentuoti spalvų dermę su įrenginio korpuso atspalviais. Praktikoje tai reiškia, kad tapetai dažnai kuriami taip, kad organiškai derėtų su konkrečiomis telefono spalvomis ir dinaminėmis sistemos temomis.

    Kodėl tai svarbu Pixel pirkėjams

    Tapetai šiandien yra ne vien estetika. „Android“ ekosistemoje jie glaudžiai susiję su Material You personalizavimu, kai sistema spalvų paletę pritaiko pagal pasirinktą foną ir automatiškai pakeičia sąsajos akcentus, piktogramų tonus bei kai kuriuos valdiklių elementus.

    Vis dėlto nutekėjime minimi pavadinimai nebūtinai patvirtina galutines Pixel 11 Pro Fold spalvas, nes programinėje įrangoje neaptikta aiškių naujų modelio spalvų žymų. Tai įprasta: bandomosiose „Android“ versijose galima rasti paruoštų elementų, kurie vėliau pakeičiami, pervadinami arba apskritai nepasiekia galutinio produkto.

    Kada laukti oficialių naujienų

    Kol kas tai tik ankstyva užuomina apie būsimą įrenginį, o ne oficialus patvirtinimas. „Google“ pastaraisiais metais naujus Pixel telefonus dažniausiai pristato antroje metų pusėje, todėl iki galutinio Pixel 11 Pro Fold varianto dar gali keistis tiek dizaino detalės, tiek programinės įrangos rinkiniai.

    Vis dėlto tokie nutekėjimai dažnai tiksliai atspindi bendrą kryptį: „Google“ toliau remiasi nuosaikiais, spalviškai subtiliais tapetais ir glaudesniu jų ryšiu su sistemos personalizavimo galimybėmis. Jei ši tendencija išliks, Pixel 11 Pro Fold gali tęsti atpažįstamą Pixel vizualinį identitetą, tačiau su naujomis spalvų variacijomis ir patobulintais fonais.

    Šaltiniai:

    – https://www.androidpolice.com/android-17-gives-us-an-early-look-at-pixel-11-pro-fold-wallpapers/

    – https://www.androidauthority.com/pixel-11-pro-fold-wallpapers-3660414/

  • „Instagram“ paleido „Instants“: nauja programa dingstančioms nuotraukoms ir kirtis „Snapchat“?

    „Instagram“ pristatė naują atskirą programėlę „Instants“, kuri orientuota į trumpalaikių, po peržiūros dingstančių nuotraukų dalijimąsi. Tai iš esmės sugrąžina seną, „Snapchat“ išpopuliarintą formatą, tik šįkart jis pateikiamas kaip atskiras „Instagram“ produktas.

    Programėlė siejama su „Instagram“ anksčiau testuota funkcija „Shots“, kuri dabar, panašu, iškelta į atskirą aplikaciją. Skirtingai nei kitos „Instagram“ kryptys, tokios kaip trumpo formato vaizdo įrašai, ši naujovė akivaizdžiai taikosi į labai konkretų įprotį: greitai nufotografuoti ir išsiųsti artimiausiems.

    Pagal viešą programėlės aprašymą, „Instants“ atidarius vartotojas iškart patenka į kamerą, o nuotraukos siunčiamos be redagavimo, kad būtų kuo mažiau trinties tarp momento ir pasidalijimo. Tokios nuotraukos nebegali būti peržiūrimos pakartotinai, o po 24 valandų tampa nepasiekiamos.

    „Instants“ veikia su „Instagram“ infrastruktūra, todėl atskiros paskyros kurti nereikia, prisijungimui pakanka esamų „Instagram“ duomenų. Tai primena „Meta“ taikytą strategiją su „Threads“, kai nauja programėlė iš karto gauna prieigą prie didelės vartotojų bazės per tą pačią paskyrų sistemą.

    Svarbi detalė ta, kad turinys turi būti pasiekiamas ir „Instagram“ aplinkoje: nuotraukas galima siųsti ir peržiūrėti tiek „Instants“, tiek „Instagram“. Tokia integracija leidžia programėlei veikti ne kaip visiškai atskiram socialiniam tinklui, o kaip greito bendravimo kanalui, skirtam uždaram draugų ratui.

    Kol kas neaišku, kiek plačiai „Instants“ bus išleidžiama skirtingose rinkose, nes daliai vartotojų programėlė gali būti laikinai neprieinama pagal regioną. „Meta“ dažnai naujus produktus pirmiausia paleidžia ribotai, kad įvertintų įsitraukimą ir patikrintų, ar formatas sukuria pakankamą kasdienio naudojimo įprotį.

    Rinkos kontekstas „Instants“ startui yra dviprasmiškas. Viena vertus, trumpalaikis turinys jau seniai tapo norma, o privatumo ir mažesnio viešumo poreikis skatina dalį žmonių trauktis nuo atvirų įrašų link mažesnių auditorijų. Kita vertus, „Snapchat“ tipo bendravimas nėra naujiena, todėl „Meta“ teks aiškiai parodyti, kuo „Instants“ patogesnė arba artimesnė kasdieniam naudojimui nei jau įprasti „Instagram“ tiesioginiai pranešimai.

    „Instants“ šiuo metu pristatoma kaip paprastas, greitas įrankis trumpoms akimirkoms, tačiau ilgesnė jos sėkmė priklausys nuo to, ar vartotojai pajus realų skirtumą nuo to, ką jau gali padaryti „Instagram“ programėlėje. Jei formatas prigis, „Meta“ gali dar labiau plėsti atskirų, siaurą užduotį atliekančių programėlių portfelį, ypač ten, kur svarbiausia greitis ir kasdienis įprotis.

    Ką svarbu žinoti vartotojams

    „Instants“ modelis remiasi dingstančiu turiniu, todėl pagrindinis pažadas yra mažesnė ilgalaikės sklaidos rizika ir labiau spontaniškas bendravimas. Vis dėlto tai nereiškia absoliutaus saugumo, nes gavėjas teoriškai gali fiksuoti ekraną kitu įrenginiu, todėl jautrios informacijos siuntimas išlieka rizikingas.

    Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad integracija su „Instagram“ reiškia bendrą ekosistemą ir, tikėtina, bendrus duomenų tvarkymo principus. Prieš pradedant naudoti naują programėlę pravartu peržiūrėti privatumo nustatymus, auditorijos pasirinkimus ir pranešimų leidimus, kad turinys būtų siunčiamas tik tiems žmonėms, kuriems iš tiesų norite.

    Šaltiniai:

    – https://www.androidpolice.com/instants-instagram-powered-snapchat-clone/

    – https://play.google.com/store/apps/details?id=com.instagram.moonshot

    – https://apps.apple.com/il/app/instants-from-instagram/id6756442328

  • Vokietijos kibernetinio saugumo tarnyba perspėja: „Anthropic“ DI „Mythos“ gali pakeisti įsilaužimų taisykles

    Vokietijos kibernetinio saugumo tarnyba perspėja: „Anthropic“ DI „Mythos“ gali pakeisti įsilaužimų taisykles

    Vokietijos Federalinio informacijos saugumo biuro (BSI) vadovė Claudia Plattner perspėja, kad naujas „Anthropic“ dirbtinio intelekto modelis „Mythos“ gali tapti lūžio tašku kibernetinių grėsmių raidoje. Pasak jos, tokie įrankiai keičia ne tik atakų greitį, bet ir patį pažeidžiamumų paieškos bei išnaudojimo mastą.

    BSI teigimu, agentūra su „Anthropic“ palaiko aktyvų dialogą, o modelio galimybės vertinamos labai rimtai. Nors pati BSI dar nėra tiesiogiai testavusi „Mythos“, institucija nurodo gavusi pakankamai informacijos iš kūrėjų ir susijusių techninių diskusijų, kad susidarytų aiškesnį vaizdą apie veikimo principus ir rizikas.

    Kas kelia didžiausią nerimą?

    Didžiausias nerimas siejamas su tuo, kad DI gali efektyviau už žmones aptikti programinės įrangos klaidas ir jas paversti realiais išnaudojimo scenarijais. Tai ypač pavojinga tiekimo grandinės kontekste, kai pažeidžiamumas viename plačiai naudojamame komponente gali atverti kelią atakoms prieš daugybę organizacijų.

    „Tai yra paradigmos pokytis kibernetinių grėsmių prigimtyje“, – sakė Claudia Plattner.

    „Anthropic“ paskelbė, kad naujausią modelį suteikė ribotai grupei kibernetinio saugumo bendrovių ir kitų organizacijų sistemų skenavimui bei atsparumo testavimui. Tokia praktika gali padėti greičiau atrasti spragas gynybiniais tikslais, tačiau ekspertai pabrėžia, kad panašūs gebėjimai, patekę piktavaliams, galėtų padidinti plataus masto incidentų tikimybę.

    Europos institucijos kalba apie artėjančią audrą

    Pastaraisiais mėnesiais Europos kibernetinio saugumo institucijos vis dažniau viešai įspėja, kad DI spartina pažeidžiamumų paiešką ir automatizuoja atakas. Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros ENISA vadovybė šių pokyčių poveikį yra apibūdinusi kaip artėjančią audrą, kai organizacijoms teks prisitaikyti prie naujo tempo.

    Plattner išskiria ir dar vieną galimą kryptį: vidutiniu laikotarpiu gali mažėti klasikinių, ilgai nepastebimų pažeidžiamumų, nes DI leis juos greičiau aptikti. Tačiau tai nereiškia, kad rizika nyks, veikiau ji persikels į kitą lygmenį, kai pažeidžiamumų atradimas taps beveik momentinis, o laiko langas pataisoms sutrumpės.

    Reguliavimas ir priežiūra nespėja paskui technologiją

    Didėjant pažangių modelių įtakai saugumui, vis dažniau keliami klausimai, ar priežiūros institucijos turi pakankamai išteklių ir kompetencijų. Kritikai pabrėžia, kad pažangiausių DI modelių vertinimui, auditui ir rizikų stebėsenai reikalingi papildomi specialistai, o reguliacinė praktika Europoje vis dar formuojasi.

    Tuo pat metu valstybės ieško būdų mažinti priklausomybę nuo platformų, kurių veikimo jos nekontroliuoja, ypač kritinės infrastruktūros ir viešojo sektoriaus sprendimuose. Kibernetinio saugumo ekspertai pabrėžia, kad DI era didins spaudimą diegti nuolatinį pažeidžiamumų valdymą, stiprinti tiekėjų patikras ir greitinti programinės įrangos atnaujinimų grandinę.

    Praktinis poveikis organizacijoms gali būti labai konkretus: daugiau automatizuotų bandymų laužtis, greitesnis pažeidžiamumų išnaudojimas ir didesnė tikimybė, kad silpniausia grandis bus ne pagrindinė sistema, o mažiau prižiūrimas tiekėjas ar pagalbinis komponentas. Todėl institucijos ragina į DI keliamas rizikas žiūrėti ne kaip į teoriją, o kaip į artėjantį operacinį iššūkį.

    Šaltiniai:

    – https://www.politico.eu/article/anthropic-ai-hacking-tech-triggers-concern-in-german-cyber-agency/

    – https://www.anthropic.com/glasswing

  • DI skundai užtvindo ES institucijas: ombudsmenas fiksuoja 54 proc. šuolį, ieškoma išeičių

    DI skundai užtvindo ES institucijas: ombudsmenas fiksuoja 54 proc. šuolį, ieškoma išeičių

    Europos Sąjungos institucijos susiduria su netikėtu šalutiniu dirbtinio intelekto (DI) poveikiu: piliečiai vis dažniau pasitelkia pokalbių robotus ir kitus įrankius, kad greičiau parengtų skundus, pasiūlymus ar atsakymus į viešas konsultacijas. Reguliuotojai sako, kad dokumentų kokybė neretai yra gera, tačiau apimtis auga taip sparčiai, kad pradeda strigti įprasti nagrinėjimo procesai.

    Europos ombudsmenas, tiriantis galimus netinkamo administravimo atvejus ES institucijose, 2025 metais gavo 54 proc. daugiau skundų nei metais anksčiau. Ombudsmeno atstovai nurodo, kad dalį augimo gali lemti DI įrankiai, kurie vartotojams, ieškantiems pagalbos dėl ES administravimo, vis dažniau pasiūlo kreiptis būtent į ombudsmeną.

    Su panašia tendencija susiduria ir privatumo priežiūros institucijos. Europos duomenų apsaugos valdybai vadovaujanti Suomijos priežiūros institucijos atstovė Anu Talus yra viešai įvardijusi, kad daugėja DI sugeneruotų skundų, kurie „tikrai didina spaudimą“ priežiūros institucijoms.

    Problema ne tik skundai

    Institucijų dėmesys krypsta ir į ES finansavimo bei konsultacijų procesus, kuriuos DI gali paveikti dar labiau dėl didelių dokumentų srautų. Europos Komisija atkreipė dėmesį į išaugusį paraiškų skaičių programoje „Europos horizontas“, kuri yra pagrindinė ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo priemonė.

    Komisija sieja šį šuolį su didesniu DI pagalba rengiamų tekstų prieinamumu, nors pabrėžia, kad priežasčių gali būti ir daugiau, įskaitant nacionaliniu lygmeniu mažinamus biudžetus. Atskirai nurodoma, kad Europos inovacijų taryba domisi, ar DI neprisidėjo prie paraiškų antplūdžio kai kuriuose kvietimuose.

    Kodėl institucijoms sunku „atsifiltruoti“

    Skirtingai nei šiukšliniai laiškai, DI parengti skundai dažnai būna struktūruoti, argumentuoti ir pateikti formalia kalba. Būtent dėl to jų negalima paprastai atmesti kaip beverčių, o kai kuriais atvejais institucijas įpareigoja teisinė pareiga skundus išnagrinėti.

    „DI sugeneruotą skundą galima parengti per mažiau nei penkias minutes, o valstybės tarnautojas negali jo išnagrinėti per penkias minutes. Reikia sprendimo“, – sakė Anu Talus.

    Reguliuotojai pabrėžia, kad dauguma dabartinių dalyvavimo viešajame valdyme mechanizmų buvo sukurti iki DI pokalbių robotų išplitimo. Dėl to staigus apimties augimas virsta eilėmis, žmogiškųjų išteklių trūkumu ir lėtesniu reagavimu net į pagrįstus kreipimusis.

    Kokie sprendimai svarstomi

    Europos ombudsmenas nurodo, kad „nauja realybė“ verčia peržiūrėti vidaus darbo metodus. Institucija jau pasamdė DI pareigūną, sudarė vidinę DI darbo grupę ir vertina, kaip DI galėtų padėti efektyvinti procesus, pabrėžiant, kad sprendimų priėmime vis tiek liktų žmogaus priežiūra.

    Tuo metu privatumo priežiūros institucijos taip pat ieško praktinių būdų, kaip tvarkytis su išaugusiu srautu, kai tekstai pateikiami itin tankiu, standartizuotu DI stiliumi. Pagrindinis iššūkis išlieka balansas: neužkirsti kelio piliečiams ginti savo teisių, bet kartu užtikrinti, kad institucijos nepaskęstų dokumentų lavinoje ir išlaikytų nagrinėjimo kokybę.

    Ekspertai pabrėžia, kad augantis DI naudojimas viešajame sektoriuje ir piliečių komunikacijoje greičiausiai neslops. Todėl tikėtina, kad artimiausiu metu daugės diskusijų apie procesinius filtrus, standartizuotas formas, papildomus pajėgumus ir DI taikymą „iš kitos pusės“ – institucijų viduje, kad jos spėtų su nauju tempu.

    Šaltiniai:

    – https://www.edpb.europa.eu/system/files/2026-02/20260210-11plenagenda_en.pdf

    – https://sciencebusiness.net/news/r-d-funding/european-innovation-council/european-innovation-council-investigate-if-ai-responsible-low

  • EEC 2026: ekspertai įvardijo, kodėl Lenkija gali tapti DI lydere Europoje ir kas dar stabdo proveržį

    EEC 2026: ekspertai įvardijo, kodėl Lenkija gali tapti DI lydere Europoje ir kas dar stabdo proveržį

    Europos ekonomikos darbotvarkėje skaitmenizacija nebeatrodo kaip ateities vizija: duomenų ekonomika, robotizacija, dirbtinis intelektas ir blokų grandinės sprendimai vis dažniau tampa pagrindiniu produktyvumo ir konkurencingumo šaltiniu. Būtent todėl įmonės ir valstybės vis daugiau dėmesio skiria ne tik technologijoms, bet ir gebėjimui jas įdiegti saugiai bei atsakingai.

    Apie tai 2026 metų balandžio 22–24 dienomis Katovicuose vykusiame Europos ekonomikos kongrese (EEC 2026) diskutavo verslo ir technologijų lyderiai, aptarę skaitmeninės ekonomikos tendencijas, investicijų kryptis ir rizikas. Pagrindinis akcentas buvo DI banga, kuri, dalyvių vertinimu, keičia darbo rinką, įmonių sprendimų priėmimą ir pačią konkurencijos logiką.

    DI lenktynėse starto linija išsilygino

    „Microsoft“ Lenkijos vadovė Iwona Szylar sakė, kad šalis, Europa ir pasaulis yra lūžio taške, o DI sukuria retą situaciją, kai valstybės pradeda iš panašios pozicijos. Jos teigimu, Lenkija turi realių prielaidų tapti lydere, tačiau svarbu matyti visą ekosistemą: nuo infrastruktūros ir energetikos iki praktinių DI pritaikymų versle.

    „Atlikome namų darbus. DI yra tas momentas ir ta technologija, kuri apibrėš, kaip atrodys darbo rinka ir konkurencinis pranašumas. Lenkija turi viską, kad taptų lydere, bet DI nėra vien kalbos modeliai: tai ir infrastruktūra, ir išmintingai valdoma energetika, ir DI taikymai konkrečiuose verslo scenarijuose“, – sakė I. Szylar.

    Strategas ir futuristas prof. Henrik von Scheel pabrėžė, kad DI poveikis apima beveik kiekvieną gyvenimo ir ekonomikos sritį, o dėl pozicijos intensyviai varžosi kiekviena valstybė. Jo vertinimu, vien investicijų į technologiją nepakanka, jei jos nelydimos investicijomis į žmones, specializacijas ir aiškiai pasirinktą kryptį.

    Greita technologijų adopcija, bet spragos įgūdžiuose

    „Visa“ Lenkijos vadovas Mateusz Oleksy išskyrė, kad šalis pasižymi itin greitu technologijų pritaikymu kasdienybėje, o bekontakčiai atsiskaitymai tapo norma. Tačiau jis akcentavo kitą pusę: ar ateinanti karta turės ne tik naudojimosi įgūdžius, bet ir skaitmeninį raštingumą, ypač gebėjimą atpažinti dezinformaciją ir elgtis saugiai internete.

    TVN valdybos narys Rafał Ogrodnik priminė, kad Lenkija turi sėkmingų skaitmeninių pavyzdžių, tokių kaip valstybinės e. paslaugos, kurios gali būti pristatomos kaip geroji praktika. Vis dėlto, jo teigimu, šalies skaitmeninių kompetencijų lygis vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio, todėl būtinas spartesnis progresas sisteminiu mastu.

    Inovacijoms reikia kapitalo ir drąsos rizikuoti

    Investuotojas Sebastianas Kulczykas teigė, kad Lenkija yra stipri adaptacijoje, tačiau inovacijoms trūksta vietinio kapitalo galios ir sprendimų centrų, kurie liktų šalyje. Jo vertinimu, norint kurti ilgalaikę lyderystę, būtina užtikrinti, kad talentai neišvyktų, o startuolių ekosistema turėtų aiškų tiltą tarp universitetų, investuotojų ir verslo.

    „Accenture“ Lenkijos vadovė Agnieszka Kubera pabrėžė, kad DI įveda kitokio masto pokytį nei iki šiol vykusi skaitmenizacija. Jos teigimu, daugelyje sektorių DI bus naudojamas sprendimams priimti, didės vadinamųjų agentų vaidmuo, o kritinei infrastruktūrai reikės dar tvirtesnio atsparumo ir saugumo.

    „Iki šiol augome per skaitmenizaciją, bet kalbėdami apie DI, įžengiame į visai kitokį pokytį. Kalbame apie modelius, kurie priims sprendimus, keis darbo būdą, naudosime agentus. Ar esame tam pasiruošę? Pakanka pažiūrėti į kritinę infrastruktūrą“, – sakė A. Kubera.

    Diskusijoje taip pat akcentuota, kad technologijų diegimas nėra automatinis procesas: net ir turint sprendimus rinkoje, galutinė vertė atsiranda tik tuomet, kai technologija tampa realiai naudinga vartotojui ir verslui. Todėl greta DI diegimo svarbiausiais veiksniais įvardyti duomenų valdymas, kibernetinis saugumas, reguliacinė aplinka ir organizacijų pasirengimas nuolatiniams pokyčiams.

    Pabaigoje dalyviai sutiko, kad DI lenktynėse lems ne vien technologijų prieinamumas, bet žmonių kompetencijos, atsakinga lyderystė ir gebėjimas prisiimti pagrįstą riziką. Pasak diskusijos dalyvių, jaunos organizacijos dažnai turi pranašumą, nes gali kurti procesus nuo nulio, o didelėms įmonėms DI diegimą apsunkina struktūrinis inertiškumas.

    Šaltiniai:

    – https://www.eecpoland.eu/2026/pl/

    – https://www.eecpoland.eu/2026/pl/panel/8077.html

    – https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52021PC0206

  • Į dangų grįžta dirižablių idėja: „Airlander 10“ žada 100 keleivių skrydžius iki 6 km aukščio

    Į dangų grįžta dirižablių idėja: „Airlander 10“ žada 100 keleivių skrydžius iki 6 km aukščio

    Dirižablių era baigėsi dar XX amžiaus viduryje, tačiau pastaraisiais metais ši idėja vėl grįžta į aviacijos darbotvarkę. Jungtinėje Karalystėje kuriamas hibridinis orlaivis „Airlander 10“ siekia sujungti dirižablio keliamąją galią ir lėktuvo aerodinamiką.

    Projektą vystanti bendrovė „Hybrid Air Vehicles“ teigia, kad orlaivis būtų skirtas pervežti iki 100 keleivių ir pasiekti maždaug 6 kilometrų aukštį. Toks modelis orientuojasi į nišas, kur svarbus didesnis nuotolis, galimybė ilgiau išbūti ore ir lankstesnės kilimo bei nusileidimo sąlygos nei įprastiems lėktuvams.

    Kas yra „Airlander 10“?

    „Airlander 10“ apibūdinamas kaip hibridinis orlaivis, nes dalį keliamojo pajėgumo suteikia helis, o dalį sukuria aerodinaminė forma ir varomosios sistemos. Tokia konstrukcija teoriškai leidžia mažinti degalų sąnaudas ir triukšmą, palyginti su tradiciniais trumpųjų nuotolių lėktuvais.

    Gamintojas akcentuoja ir praktinę naudą keleiviams: lėtesnis, stabilesnis skrydis, potencialiai paprastesnė logistinė grandinė bei galimybė geriau pritaikyti maršrutus ten, kur oro uostų infrastruktūra ribota. Vis dėlto svarbiausias klausimas lieka sertifikavimas, patikimumas ir realios eksploatacijos sąnaudos, kurios paaiškėja tik priartėjus prie komercinių skrydžių.

    Kodėl dirižablių koncepcija vėl aktuali?

    Aviacijos sektorius spaudžiamas mažinti taršą ir ieškoti sprendimų, kurie leistų mažinti išmetamų teršalų kiekį bei triukšmą. Dėl to atgimsta susidomėjimas alternatyviomis platformomis, įskaitant hibridinius dirižablių tipo orlaivius, galinčius skristi ilgiau ir efektyviau tam tikruose scenarijuose.

    „Hybrid Air Vehicles“ taip pat yra komunikavusi siekį ateityje pereiti prie mažiau taršių sprendimų, įskaitant elektrifikacijos kryptį. Praktikoje tai reiškia, kad dalis sistemų gali būti elektrinės, tačiau pilnas perėjimas priklausys nuo baterijų energijos tankio, sertifikavimo reikalavimų ir infrastruktūros.

    Kur „Airlander 10“ galėtų būti naudojamas?

    Tokio tipo orlaiviai dažniausiai matomi kaip alternatyva maršrutams, kur ypač svarbi krovinio ar keleivių talpa, o greitis nėra lemiamas veiksnys. Be keleivių pervežimo, pasaulyje panašios koncepcijos svarstomos ir krovinių logistikai, specialiosioms misijoms, stebėsenai ar turizmui.

    Vis dėlto rinkos sėkmę lems tai, ar „Airlander 10“ sugebės pasiūlyti aiškų pranašumą prieš lėktuvus ir sraigtasparnius pagal kainą, saugą, patikimumą ir tvarkaraščių laikymąsi. Istorinė dirižablių patirtis rodo, kad technologinis patrauklumas dar negarantuoja masinės komercinės plėtros.

    Kol kas „Airlander 10“ išlieka ambicingu bandymu sugrąžinti į aviaciją prieš beveik šimtmetį išpopuliarėjusią idėją, pritaikant ją šiandienos reguliavimui ir tvarumo lūkesčiams. Ar hibridiniai dirižablių tipo orlaiviai taps realia alternatyva daliai skrydžių, paaiškės tik jiems priartėjus prie nuolatinės komercinės eksploatacijos.

    Šaltiniai:

    – https://www.hybridairvehicles.com/airlander/airlander-10/

    – https://www.britannica.com/technology/airship

    – https://www.faa.gov/regulations_policies/handbook