Category: Technologijos

  • „Google Photos“ netrukus keisis iš esmės: „Memories“ gaus ilgai lauktą redagavimą

    „Google Photos“ netrukus keisis iš esmės: „Memories“ gaus ilgai lauktą redagavimą

    „Google Photos“ programėlėje aptikti požymiai rodo, kad „Memories“ funkcija gali sulaukti rimto redagavimo atnaujinimo. Iki šiol ši skiltis leido tik minimaliai koreguoti turinį, pavyzdžiui, nutildyti garsą ar pašalinti pavienes nuotraukas iš karuselės.

    Analizuojant „Google Photos“ 7.78.0.920664585 versiją, pastebėtas kuriamas mygtukas „Edit“, kuris atvertų redagavimo meniu. Jame numatytos parinktys redaguoti tiesiogiai „Google Photos“ arba pasirinkti redagavimą „CapCut“ aplinkoje.

    Atnaujintas redagavimo langas turėtų suteikti daugiau kontrolės, kiek laiko rodomi vaizdo įrašai ar nuotraukos, taip pat leisti koreguoti kitus elementus, įskaitant garsą ir teksto uždangas. Tokie įrankiai ypač aktualūs tiems, kurie „Memories“ klipus dažnai dalijasi socialiniuose tinkluose ar su šeima.

    Šaltiniai taip pat mini pokyčius „Highlight video“ redaktoriuje, kurio darbo logika panaši į būsimą „Memories“ redagavimą. Tarp planuojamų naujovių įvardijami papildomi filtrai nuotraukoms ir vaizdo kadrų pritaikymo režimai „Fit“ bei „Fill“, leidžiantys tiksliau sukomponuoti pasirinktus vaizdus.

    Be to, „Create“ skiltyje gali atsirasti „New for you“ dalis, apjungianti naujesnes kūrybines priemones, tarp jų ir DI pagrįstas funkcijas. Vis dėlto tokie radiniai dažniausiai aptinkami dar nebaigtose programėlės dalyse, todėl kol kas neaišku, kada šios naujovės pasieks visus naudotojus.

  • „Samsung“ ruošia „Galaxy Z Fold 8“ staigmeną: ekrano raukšlė gali beveik išnykti

    „Samsung“ ruošia „Galaxy Z Fold 8“ staigmeną: ekrano raukšlė gali beveik išnykti

    Internete daugėja pranešimų apie būsimą „Samsung“ sulenkiamą telefoną „Galaxy Z Fold 8“ – teigiama, kad gamintojas reikšmingai patobulino ekrano raukšlės valdymą. Ši detalė ilgą laiką buvo viena ryškiausių sulenkiamų ekranų silpnųjų vietų, todėl pokytis galėtų tapti svarbiu argumentu pirkėjams.

    Informaciją apie naują pažangą skelbia gerai žinomas šaltinis, dažnai viešinantis ankstyvas detales apie „Samsung“ įrenginius. Jo teigimu, „Galaxy Z Fold 8“ serijos raukšlės mažinimas esą priartėjo prie to, ką pastaruoju metu demonstruoja „Oppo“ – tai reikštų, kad lankstymo vieta kasdien naudojant būtų pastebimai mažiau matoma ir juntama.

    Kodėl raukšlė tokia svarbi?

    Sulenkiamų telefonų ekranas turi atlaikyti nuolatinį lenkimą, todėl lanksto zonoje paprastai atsiranda matoma įduba. Būtent ji dažniausiai ir lemia, ar įrenginys atrodo kaip išbaigtas flagmanas, ar kaip kompromisų reikalaujantis eksperimentas.

    Mažesnė raukšlė paprastai siejama ne tik su estetika. Ji gali pagerinti braukimo jausmą, sumažinti šviesos atspindžių iškraipymus ir padėti ekranui ilgiau išlaikyti vientisesnį vaizdą intensyviai naudojant.

    „Oppo“ kartelė ir „Samsung“ atsakas

    Pastaraisiais metais kai kurie gamintojai agresyviai tobulino vyrių konstrukcijas ir apsauginių sluoksnių sprendimus, kad lankstymo vieta būtų kuo mažiau pastebima. „Oppo“ šioje srityje dažnai minima kaip viena pažangiausių, nes didelė dalis rezultato priklauso nuo itin tikslios mechanikos ir ekrano dangos technologijų.

    Jei „Samsung“ iš tiesų pasiekė panašų lygį, tai būtų reikšminga žinia visai rinkai: kompanijos įrenginiai tradiciškai turi didžiausią matomumą ir platinimo mastą, todėl tokie patobulinimai greitai tampa nauju standartu.

    Ką dar verta žinoti prieš pristatymą?

    Nutekėjimuose taip pat užsimenama, kad „Samsung“ gali koreguoti „Galaxy Z Fold 8“ modelių pavadinimų logiką. Tokie pokyčiai paprastai reiškia aiškesnį segmentavimą arba bandymą tiksliau atskirti brangesnę versiją nuo bazinio modelio.

    Oficialus pristatymas, kaip įprasta, siejamas su vasaros viduriu, kai „Samsung“ dažnai rengia „Unpacked“ renginius. Iki tol tikėtina sulaukti daugiau detalių apie ekraną, vyrį, korpuso storį, atsparumą ir kainodarą, tačiau galutinai viską patvirtins tik pats gamintojas.

  • „Google Messages“ pagaliau ruošia laukiamą naujovę: pokalbius personalizuosite kaip „WhatsApp“

    „Google Messages“ pagaliau ruošia laukiamą naujovę: pokalbius personalizuosite kaip „WhatsApp“

    „Google“ žinučių programėlė „Google Messages“ netrukus gali tapti gerokai labiau pritaikoma vartotojams: bandomojoje versijoje aptikta nauja pokalbių temų funkcija, leidžianti keisti ne tik spalvas, bet ir foną. Tai vienas dažniausiai prašytų atnaujinimų, nes vizualiai programėlė ilgą laiką atrodė kukliau nei tokios platformos kaip „WhatsApp“.

    Naujausiuose „Google Messages“ bandymuose meniu esą atsirado „Chat themes“ skiltis, pakeičianti ankstesnį „Change colors“ pasirinkimą. Joje vartotojams siūlomos spalvų temos ir iš anksto paruošti fono paveikslėliai, suskirstyti į kelias kategorijas, pavyzdžiui, miesto vaizdai, menas ar abstrakcijos.

    Svarbiausia naujovė yra galimybė pasirinkti asmeninę nuotrauką iš galerijos ir ją nustatyti kaip pokalbio foną. Taip pat numatytas greitas grąžinimas į pradinius nustatymus, kad vartotojas galėtų akimirksniu atsisakyti pasirinktos temos, jei rezultatas netenkins.

    Vis dėlto pirmieji įspūdžiai rodo ir praktinę riziką: tamsesni fonai gali apsunkinti teksto įskaitomumą, kai kurios pokalbio detalės gali susilieti su paveikslėliu. Neatmetama, kad prieš platesnį išleidimą „Google“ dar koreguos kontrasto ar permatomumo sprendimus, kad žinutės visada išliktų aiškiai matomos.

    Ši kryptis svarbi ir dėl platesnio konteksto. Gamintojai vis aktyviau skatina naudotis „Google Messages“, ypač ten, kur prioritetu tampa RCS standarto diegimas, suteikiantis modernesnį susirašinėjimą nei SMS, pavyzdžiui, geresnes grupes ar patvirtinimus apie pristatymą. Jei daugiau vartotojų pereina į vieną programėlę, natūralu, kad jie tikisi ne tik funkcionalumo, bet ir patogaus bei šiuolaikiško dizaino.

    Kol kas naujoji pokalbių personalizacija laikoma bandoma funkcija, todėl jos pasirodymo data visiems vartotojams nėra patvirtinta. Vis dėlto tokie pakeitimai paprastai pirmiausia išplečiami beta kanale, o vėliau palaipsniui pasiekia stabilią versiją.

  • „Spotify“ paleido 3 „Premium“ naujoves: pagaliau tvarka grojaraščiuose ir vieno mygtuko permaišymas

    „Spotify“ paleido 3 „Premium“ naujoves: pagaliau tvarka grojaraščiuose ir vieno mygtuko permaišymas

    „Spotify“ pradėjo visame pasaulyje diegti tris naujas „Premium“ funkcijas, kurios keičia tai, kaip programėlėje tvarkomi grojaraščiai ir klausymo eilė. Atnaujinimai skirti patogesniam naudojimui telefone, kad nereikėtų grįžti prie kompiuterio vien dėl elementarios tvarkos.

    Pirmoji naujovė – grojaraščių aplankai mobiliojoje programėlėje. Nuo šiol aplankus galima kurti tiesiog telefone ir į juos perkelti pasirinktus grojaraščius, pavyzdžiui, treniruotėms ar kelionėms skirtą muziką sugrupuojant vienoje vietoje.

    Antroji funkcija – masinis redagavimas mobiliajame įrenginyje. Atsidarę grojaraštį telefone, „Premium“ vartotojai gali vienu kartu perkelti ar pašalinti kelis kūrinius, taip pat patogiau pertvarkyti turinį, kai reikia greitai „apsivalyti“ sąrašus ar juos atnaujinti.

    Trečiasis pokytis labiausiai aktualus „Android“ naudotojams – atsirado atskiras mygtukas, leidžiantis vienu paspaudimu iš naujo permaišyti atkūrimą. Jis įdiegtas klausymo eilėje ekrano apačioje ir skirtas tam, kad nereikėtų išjunginėti bei vėl įjunginėti maišymo režimo ieškant naujos kūrinių sekos.

    Tuo pačiu „iOS“ versija pasivijo „Android“ dar vienoje vietoje: atsisiuntimai gali vykti fone. Tai reiškia, kad muzika ar tinklalaidės gali būti atsisiunčiamos nenutraukiant naudojimosi programėle, o tai ypač patogu prieš keliones ar prastesnio ryšio vietovėse.

    „Spotify“ nurodo, kad naujovės „Premium“ prenumeratoriams diegiamos palaipsniui, todėl jos gali pasirodyti ne visiems vienu metu. Praktikoje tai reiškia, kad net ir turint mokamą planą atnaujinimai skirtinguose įrenginiuose ar regionuose gali aktyvuotis per kelias dienas ar ilgiau.

  • „Google“ atnaujino „Drive“: nuskenuos krūvą lapų iš karto ir pats išmes dublikatus

    „Google“ atnaujino „Drive“: nuskenuos krūvą lapų iš karto ir pats išmes dublikatus

    Išmaniųjų telefonų skeneriai jau seniai pakeitė biuro įrangą, tačiau skenavimas vis dar dažnai užtrunka: reikia taisyti kadrus, kartoti neryškias nuotraukas ir ranka rūšiuoti failus. „Google“ pranešė apie naują „Google Drive“ dokumentų skenavimo patirtį „Android“ įrenginiuose, kuri šiuos žingsnius siekia automatizuoti.

    Apie pokyčius paskelbė „Google“ „Android“ ekosistemos vadovas Sameer Samat. Pasak jo, atnaujinimas jau pradedamas diegti, o pagrindinis tikslas – sutrumpinti laiką nuo popieriaus iki tvarkingo skaitmeninio archyvo.

    „Džiaugiuosi matydamas, kad nauja dokumentų skenavimo patirtis „Google Drive“ programėlėje „Android“ jau pradedama diegti“, – sakė Sameer Samat.

    Kas keičiasi skenavime?

    Didžiausia naujovė – išmanus paketinis skenavimas, leidžiantis vienu metu nuskenuoti kelis dokumentus, o sistema juos automatiškai atskiria į atskirus failus. Tai ypač patogu skenuojant kvitus, sutartis ar kelių puslapių dokumentus, kai anksčiau kiekvieną lapą tekdavo apdoroti atskirai.

    Kita funkcija skirta dažnai problemai, kai dėl nepatogaus laikymo ar prasto apšvietimo gaunamos kelios to paties puslapio kopijos. Dublikatų aptikimas automatiškai atpažįsta pasikartojančius kadrus ir padeda išvengti netvarkos kataloguose.

    „Google“ taip pat diegia automatinį geriausio kadro parinkimą: jei vienas vaizdas neryškus, sistema gali pakeisti jį ryškesniu kadru. Praktikoje tai reiškia mažiau perskenavimų ir mažiau laiko, sugaišto bandant išgauti įskaitomą tekstą.

    Privatumas ir veikimas be interneto

    Pasak „Google“, dalis apdorojimo atliekama įrenginyje, todėl funkcijos gali veikti ir neprisijungus prie interneto. Tokia kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai DI funkcijos vis dažniau perkeliamos į patį telefoną, siekiant spartesnio veikimo ir didesnio privatumo.

    Atnaujintas skeneris pasiekiamas „Google Drive“ programėlėje: atsidarius ją, reikia spausti kameros piktogramą apatiniame dešiniajame kampe. Kadangi naujovės diegiamos etapais, jos gali pasirodyti ne visiems vartotojams iš karto.

  • „Google“ paleidžia 24/7 DI agentą „Gemini Spark“: štai ką jis darys už jus ir kiek kainuos

    „Google“ paleidžia 24/7 DI agentą „Gemini Spark“: štai ką jis darys už jus ir kiek kainuos

    „Google“ pradėjo diegti naują DI agentą „Gemini Spark“, kuris gali vykdyti užduotis fone visą parą, net kai įrenginys užrakintas. Ši funkcija pristatyta „Google I/O“ renginyje ir pirmiausia pasiekia „Google AI Ultra“ plano naudotojus JAV.

    Pasak bendrovės, „Gemini Spark“ skirtas kasdieniams skaitmeniniams reikalams tvarkyti: naudotojas suformuluoja užduotį, o agentas ją vykdo autonomiškai, tačiau veikdamas pagal nustatytas ribas. Akcentuojama, kad svarbesniems veiksmams prieš atliekant žingsnius turėtų būti paprašoma patvirtinimo.

    „Gemini Spark padeda orientuotis jūsų skaitmeniniame gyvenime: duokite užduotį, ir jis dirbs fone 24/7, net jei jūsų telefonas ar nešiojamasis kompiuteris išjungti“, – teigiama „Gemini“ aprašyme.

    Funkcionalumas suskirstytas į tris dalis: užduotis, įgūdžius ir grafikus. Praktikoje tai reiškia, kad agentas gali veikti kaip nuolat veikiantis vykdytojas, kuriam galima pavesti pasikartojančius veiksmus, apibrėžti taisykles, o taip pat planuoti vykdymą pagal laiką.

    „Google AI Ultra“ prenumerata, kuri šiuo metu JAV kainuoja 99,99 JAV dolerio per mėnesį, perskaičiavus sudaro apie 92 eurus per mėnesį. „Gemini Spark“ turėtų būti pasiekiamas „Android“, „iOS“ ir žiniatinklyje, kur jis rodomas šoniniame skydelyje šalia pokalbio funkcijos.

    „Google“ yra užsiminusi, kad vasarą agentas turėtų gauti papildomų galimybių. Tarp planuojamų naujovių minimos funkcijos, susijusios su pirkimais ir atsiskaitymais, todėl tikėtina, kad bus dar labiau akcentuojamas saugumas, patvirtinimai ir aiškus naudotojo kontrolės mechanizmas.

    DI agentų kryptis pastaruoju metu tampa viena ryškiausių vartotojams skirtų technologijų tendencijų: nuo paprastų pokalbių asistentų pereinama prie sprendimų, kurie vykdo veiksmus, prižiūri procesus ir dirba su keliomis programomis vienu metu. Dėl to rinkoje vis daugiau dėmesio skiriama privatumo nustatymams, leidimams ir skaidrumui, ką agentas daro ir kokius duomenis naudoja.

  • Europa nori mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų: 4 kryptys, kurias siūlo Europos Komisija

    Europa nori mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų: 4 kryptys, kurias siūlo Europos Komisija

    The European Commission is finalizing a package that aims to reduce the bloc’s reliance on American data centers, artificial intelligence, microchips and software.

    BRUSSELS — The European Union wants to move away from foreign technology over concerns that overreliance has become a risk in shaky trade ties with Washington.

    The European Commission is finalizing a package of measures to boost its so-called technological sovereignty, set to be published on June 3. The package includes proposals to crack down on the bloc’s deep-rooted exposure to foreign technology in areas including cloud, artificial intelligence, microchips, software and data centers.

    “As geopolitical fragmentation deepens and supply chains are increasingly weaponized, technological dependencies are becoming strategic liabilities,” the EU executive warned in a draft of the strategy obtained by POLITICO.

    POLITICO also obtained an annex to the draft strategy, as well as a draft of the EU’s plan to revise its chips law. It previously obtained a document on energy use of data centers and AI that is also part of the package.

    While the plans are subject to change before they are published — and will be accompanied by a separate law governing use of cloud — they so far signal limited ambition in addressing the dominance of American technology head on, instead passing the buck to EU capitals to decide what to do. The plans also rely heavily on funding, both from the private sector and the EU budget, that is yet to be secured.

    We break down the four fixes Brussels has in mind to make the bloc less dependent on foreign technology.

    EU countries would have to force public administrations to assess whether they are too reliant on foreign cloud, testing digital services against EU sovereignty criteria.

    That would seek to make governments across the EU more resilient against a “kill switch” scenario that has dominated concerns over U.S. tech dominance.

    While EU capitals won’t be told how to mitigate risks, it would empower governments to check where the vulnerabilities are and procure safer alternatives — potentially sidelining U.S. giants from sensitive public procurement in Europe.

    But the Commission would leave it to EU capitals to decide which changes, if any, need to be made, according to two people briefed on the plan — meaning governments can choose to do nothing.

    “Strengthening Europe’s technological base and independence in key digital supply chains —especially where other technology powerhouses exist — creates strategic counterweights that enhance Europe’s capacity to remain open to the world, without compromising its interests and values,” the Commission writes in the draft strategy.

    Brussels is eyeing new, large-scale microchip projects through its proposed revision of the chips law, obtained by POLITICO. Such projects would get easier access to public support, faster permitting and preferential access to pilot lines.

    The law will build on the original Chips Act, adopted in 2023, but shifts the focus toward scaling up industrial capacity, improving crisis preparedness and stimulating demand amid warnings that it doesn’t make economic sense to build new chip factories without generating demand first.

    “The recent semiconductor shortages are a stark demonstration of the extent to which supply disruptions tangibly impact Europeans’ lives, affecting the industrial production of cars, healthcare equipment, energy infrastructure and consumer goods across the Union,” the Commission writes.

    In its effort to break the U.S.’s dominance, the EU executive also wants to leverage open-source technology — software for which the code is publicly available, making it easier to stay in control of data and systems, switch between providers and avoid being locked into a single vendor.

    The Commission would bring more visibility to top European companies, support collaboration between countries to develop and adopt open-source tech and set up a new “maintenance instrument” to beef up the bloc’s capacity to support the upkeep of homegrown solutions — one of the bottlenecks the open-source community is facing.

    “This ecosystem is key to boosting Europe’s competitiveness by accelerating innovation, lowering technology costs, reducing dependence on foreign vendors and enabling local companies, researchers and governments to build secure, customizable and globally competitive digital solutions,” the draft strategy document says, stressing that the EU currently spends €264 billion annually mostly on U.S. proprietary solutions.

    Boosting the EU’s digital capabilities will come with a price tag. About €200 billion is needed to expand the bloc’s data center capacity by 2036, the Commission estimates in the strategy. Another €2 billion is needed for research and innovation in that space, while €20 billion in public and private funds will be needed to make the plans for digitalization and AI in energy happen.

    Brussels is mostly counting on private investors, as well as proposals to make Europe’s digital infrastructure a more attractive place to pour money into.

    “The Commission will develop an EU-level promotion initiative targeting streamlined access to information regarding investment needs and readiness, which will be accessible to investors from the EU and third countries alike,” the draft strategy says, citing “semiconductor regions of excellence” and “data center acceleration zones” that the legislative proposal will introduce.

    Pieter Haeck contributed reporting.

    The bloc’s executive is pushing back on U.S. ownership of a critical space asset.

    “If we’re not making big changes, we will never catch up,” European Space Agency boss tells POLITICO.

    The continent needs to change rapidly in a world where the U.S. has become “more adversarial and unpredictable” and “may no longer guarantee our security,” says European grandee.

    “At this moment, political jealousy and narrow party interests have taken precedence over responsibility,” says exiting Evika Siliņa.

  • Britai buria Šiaurės laivynų aljansą: ar Lenkija prisijungs saugant Baltiją nuo Rusijos?

    Britai buria Šiaurės laivynų aljansą: ar Lenkija prisijungs saugant Baltiją nuo Rusijos?

    Jungtinė Karalystė siūlo kurti naują Šiaurės Europos jūrinių pajėgų bendradarbiavimo formatą, skirtą didesniam saugumui Baltijos, Šiaurės ir Norvegijos jūrose. Iniciatyvos tikslas – greičiau keistis žvalgybine informacija, derinti patruliavimą ir stiprinti atgrasymą, reaguojant į augantį Rusijos karinių jūrų pajėgų aktyvumą.

    Projektas įvardijamas kaip Northern Navies Initiative – Šiaurės laivynų iniciatyva. Ją pristatydami britų kariuomenės jūrų pajėgų vadovybės atstovai akcentuoja, kad NATO šalims būtina geriau saugoti jūrų transporto koridorius, uostų prieigas ir komunikacines jungtis, nuo kurių priklauso tiek ekonomika, tiek karinė logistika.

    Po vandeniu – didžiausia įtampa

    Didžiausias nerimas siejamas su Rusijos povandeniniais laivais ir veikla po vandeniu, kuri tradiciškai laikoma viena stipriausių Rusijos karinio laivyno sričių. Šaltajame kare tokie pajėgumai buvo orientuoti į galimybę sutrikdyti pastiprinimo srautus iš Šiaurės Amerikos į Europą, o dabartiniame kontekste rizikos persikelia ir į infrastruktūros apsaugą.

    Pastaraisiais metais Europos valstybės vis daugiau dėmesio skiria povandeninei kritinei infrastruktūrai: energetikos kabeliams, telekomunikacijų linijoms, dujotiekiams ir kitoms jungtims. Net ir pavieniai incidentai gali turėti plataus masto pasekmes, nes gedimų šalinimas jūroje užtrunka, o alternatyvūs maršrutai ne visada užtikrina reikiamus pajėgumus.

    Kam tai svarbu Baltijos regionui?

    Baltijos jūroje susikerta svarbios energijos ir duomenų jungtys, o regione didėja karinės pratybos ir patruliavimas. Dėl to iniciatyva matoma kaip būdas geriau koordinuoti sąjungininkų veiksmus ir greičiau identifikuoti galimas grėsmes, ypač ten, kur reikalinga nuolatinė stebėsena ir reagavimo parengtis.

    Britai taip pat atvirai pripažįsta, kad jų pačių Karališkasis laivynas ilgą laiką susidūrė su pajėgumų trūkumu, todėl didesnė atsakomybės dalis perkeliama į sąjungininkų koordinavimą ir bendras užduotis. Tokia logika atitinka ir platesnę NATO kryptį – daugiau dėmesio skirti atgrasymui, parengčiai bei sąveikumui tarp skirtingų valstybių jūrų pajėgų.

    Ar Lenkija galėtų prisijungti?

    Nors pristatant iniciatyvą Lenkija nėra minima kaip pagrindinė dalyvė, Varšuva gali tapti partneriu, ypač stiprėjant gynybos ryšiams su Londonu. Papildomą pagrindą bendradarbiavimui suteikia ir tai, kad Lenkija įgyvendina laivyno modernizaciją, įskaitant naujų fregatų programą, kurioje naudojami su Jungtine Karalyste siejami technologiniai sprendimai.

    Lenkijos ir Jungtinės Karalystės gynybinė darbotvarkė pastaruoju metu akivaizdžiai intensyvėja. 2026 metų gegužės 27 dieną Londone Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pasirašė partnerystės sutartį saugumo ir gynybos srityje, signalizuojančią apie artimesnį koordinavimą artimiausiais metais.

  • FAA pripažino Starship skrydį avarija: „SpaceX“ raketa uzieminta, reikalaujama veiksmų

    FAA pripažino Starship skrydį avarija: „SpaceX“ raketa uzieminta, reikalaujama veiksmų

    „SpaceX“ kuriama itin didelė raketa Starship po naujausio bandymo skrydžio laikinai uzieminta. JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) šį skrydį įvardijo kaip avariją ir pareikalavo, kad bendrovė atliktų tyrimą bei pateiktų priemones, kurios sumažintų panašių incidentų riziką ateityje.

    Starship V3 debiutinis skrydis įvyko 2026 metų gegužės 22 dieną ir buvo jau 12-asis visos sistemos bandymas. Didžioji misijos dalis, kaip skelbta, vyko sklandžiai, tačiau problemos kilo lemiamu momentu, kai pirmoji pakopa Super Heavy turėjo atlikti kontroliuojamą nusileidimą.

    Pasak viešai skelbtos informacijos, Super Heavy nepavyko pasiekti reikiamos traukos nusileidimo metu, todėl vietoj planuoto minkšto prisilietimo prie vandens įvyko vadinamasis kietas nusileidimas. Būtent šis epizodas ir tapo pagrindu FAA sprendimui stabdyti tolesnius skrydžius, kol bus išsiaiškintos priežastys.

    „FAA prižiūrės „SpaceX“ atliekamą tyrimą, dalyvaus kiekviename proceso etape ir patvirtins galutinę ataskaitą, įskaitant visas korekcines priemones“, – teigiama FAA pranešime.

    Tokios procedūros JAV kosminių startų reguliavime yra įprastos: po incidentų FAA paprastai reikalauja vadinamojo „mishap“ tyrimo, o skrydžiai atnaujinami tik tada, kai patvirtinama, jog rizika suvaldyta. Praktika rodo, kad tai nebūtinai reiškia ilgas pauzes, jei techninės problemos identifikuojamos greitai ir korekcijos yra aiškios.

    „SpaceX“ anksčiau yra susidūrusi su laikinais FAA ribojimais ir kitoms savo raketoms, o skrydžiai buvo atnaujinami per palyginti trumpą laiką. Dėl to rinkoje vyrauja lūkestis, kad ir Starship programos pauzė gali būti trumpalaikė, jei tyrimas neatskleis sisteminių trūkumų.

    Starship programa laikoma kritiškai svarbia „SpaceX“ planams: tai daugkartinio naudojimo sistema, kuri turėtų mažinti vieno skrydžio kaštus ir leisti dažninti startus. Kartu tai ir aukštos rizikos bandymų kampanija, kurioje gedimai nėra netikėtumas, tačiau reguliuotojo vertinimas lemia, kaip greitai galima grįžti prie naujų bandymų.

    Kol kas viešai neįvardijama, kas tiksliai sutrikdė Super Heavy nusileidimo seką. Tikėtina, kad artimiausiu metu „SpaceX“ paskelbs daugiau detalių apie gedimo pobūdį ir planuojamus techninius pakeitimus, o nuo FAA patvirtinimo priklausys ir kito Starship bandymo grafikas.

  • „Oriešnik“ raketos nuolaužos atskleidė: Putino stebuklingas ginklas gali būti tik demonstracija

    „Oriešnik“ raketos nuolaužos atskleidė: Putino stebuklingas ginklas gali būti tik demonstracija

    Ukrainos tyrėjai paskelbė pirmines išvadas apie Rusijos raketos „Oriešnik“ likučius, rastus po smūgio Kyjivo srityje. Anot jų, surinkti fragmentai rodo vaizdą, kuris gerokai skiriasi nuo Maskvos skelbtų teiginių apie tariamai proveržinę kinetinę ginkluotę.

    Ataka siejama su masiniu Ukrainos apšaudymu naktį iš gegužės 24 į 25 dieną. Ukrainos pusė teigia, kad buvo panaudotos dvi „Oriešnik“ raketos, nes pirmasis paleidimas galėjo būti nesėkmingas, o antrasis smogė į Bila Cerkvą.

    Ukrainos oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas yra nurodęs, kad raketa buvo paleista iš Kapustin Jaro poligono, o tai būtų bent trečias šio tipo sistemos panaudojimas kovinėmis sąlygomis. Pranešta, kad per šį smūgį aukų nefiksuota, o tai paskatino abejones dėl realaus ginklo paskirties.

    Tyrėjų teigimu, nuolaužose identifikuotas kovinės dalies segmentavimo modulis, leidžiantis daryti prielaidą apie šešių pagrindinių segmentų konfigūraciją. Tokia sandara galėtų paaiškinti kelių smūgio taškų pobūdį, matomą vaizdo įrašuose ir nuotraukose po atakų.

    Didžiausią dėmesį patraukė tai, kad aptikta elementų, panašių į kovinių galvučių maketus, o ne įprastas sprogstamąsias kovines galvutes. Pasak ukrainiečių, šiuo atveju raketa galėjo gabenti sunkius metalo ir betono blokus be sprogmenų, todėl susidarę krateriai būtų kelių metrų skersmens, tačiau be požymių, būdingų galingai detonacijai.

    Taip pat skelbiama, kad rasti valdymo ir nukreipimo sistemos komponentai, laidynai, o dalies elektronikos gamybos datos gali rodyti, jog naudotos ne naujausios partijos detalės. Ukrainos tyrėjai tvirtina, kad šiame pavyzdyje esą dominuoja rusiškos ir baltarusiškos kilmės elektronika, kas išsiskiria iš ankstesnių viešai aptartų atvejų, kai Rusijos ginkluotėje aptikta ir vakarietiškų dalių.

    Ukrainos pusė daro išvadą, kad dabartiniu pavidalu „Oriešnik“ galėjo būti naudojamas kaip politinė ir karinė demonstracija, o ne kaip priemonė masiškai naikinti įtvirtintus ar giliai paslėptus taikinius. Vis dėlto tyrimas tęsiasi, o galutinės išvados priklausys nuo papildomų fragmentų analizės ir duomenų palyginimo su kitais panaudojimo atvejais.