Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje vis dažniau kartojamas teiginys, kad švediškas JAS-39 „Gripen“ kai kuriais aspektais esą pranoksta F-35. Tačiau toks palyginimas dažnai remiasi pavienėmis savybėmis, neįvertinant visos šiuolaikinės oro kovos logikos ir platformų paskirties.
JAS-39 „Gripen“, kurį gamina „Saab“, yra lengvesnės klasės daugiafunkcis naikintuvas, sukurtas veikti iš išsklaidytų bazių ir būti palyginti nebrangus eksploatacijoje. F-35, kurį gamina „Lockheed Martin“, yra penktosios kartos orlaivis, kurio esmė – mažas pastebimumas, jutiklių sintezė ir darbas tinkle su kitomis pajėgomis.
Ką reiškia skirtinga filosofija
„Gripen“ dažnai pristatomas kaip itin praktiškas pasirinkimas šalims, kurios nori lankstaus orlaivio ir paprastesnės logistikos. Tai stiprybė, ypač regionuose, kur svarbus išsklaidymas, greitas aptarnavimas ir galimybė palaikyti parengtį mažesniais resursais.
Tačiau F-35 kuriamas kitai užduočiai: išgyventi tankioje priešlėktuvinėje aplinkoje, pirmam aptikti taikinius ir perduoti duomenis visai grupei. Šiame modelyje svarbiausia ne vien atskiras manevringumas ar kilimo takas, o informacijos pranašumas ir mažesnė aptikimo tikimybė.
Keli garsūs argumentai – ir jų ribos
Vienas populiariausių teiginių – kad „Gripen“ gali kilti ir leistis nuo trumpų ar improvizuotų ruožų, todėl būtų unikalus. Iš tiesų švediška doktrina rėmėsi išsklaidytų bazių sistema, tačiau panašūs bandymai ir pratybinės procedūros Vakarų šalyse taikytos ir kitoms platformoms, tik su aiškiomis sąlygomis.
Tokio tipo operacijos paprastai reikalauja palankių oro sąlygų, dienos meto, kruopštaus tako paruošimo ir riboto svorio, kad būtų užtikrintas saugus kilimas. Todėl pati galimybė teoriškai naudoti kelių ruožus nereiškia, kad tai automatiškai suteikia esminį pranašumą prieš kitus NATO naikintuvus.
Kitas dažnai kartojamas argumentas – greitas aptarnavimas ir vadinamasis hot refuel, kai pildant degalus varikliai gali likti įjungti. Tai skamba įspūdingai, tačiau moderniame kare svarbiausia ne vien atskira procedūra, o visa bazės ekosistema: apsauga, ryšiai, oro erdvės valdymas, ginkluotės ir degalų tiekimas, meteorologija.
Net ir išsklaidytos bazės realybėje remiasi reikšmingu personalu ir logistika. Todėl pasakojimai, kad keli šauktiniai gali užtikrinti pilną kovinį ciklą lauko sąlygomis, dažnai supaprastina tai, kas praktikoje reikalauja gerokai didesnės infrastruktūros.
Elektroninė kova ir mažas pastebimumas
Naujesnės „Gripen“ E/F versijos stipriai akcentuoja elektroninės kovos priemones, įskaitant trukdymą, apgaulingų taikinių formavimą ir pažangius signalų apdorojimo sprendimus. Tai realiai didina išgyvenamumą ir gali būti svarbus pranašumas prieš senesnių kartų platformas, ypač jei jos modernizuotos tik iš dalies.
Vis dėlto šiuo aspektu esminis skirtumas tas, kad F-35 sujungia elektroninę kovą su konstrukciniu mažo pastebimumo sprendimu ir jutiklių sinteze vienoje sistemoje. Tai nėra vien papildomos trukdymo priemonės: mažesnis aptikimo nuotolis ir tikslesnis situacijos vaizdas gali pakeisti visą susidūrimo dinamiką dar iki realaus kontakto.
„Kalbėti, kad elektroninės priemonės pačios savaime paverčia naikintuvą nematomu, yra klaidinantis supaprastinimas“, – sako buvę Vakarų gynybos sektoriaus konsultantai, vertinantys modernių naikintuvų pajėgumus ir jų integraciją į bendrą oro gynybos sistemą.
Galiausiai, penktosios kartos platformos vertė dažnai atsiskleidžia ne pavienėje dvikovoje, o jungtinėse operacijose. F-35 buvo projektuotas kaip tinklo mazgas, kuris renka, filtruoja ir dalijasi duomenimis, o tai suteikia pranašumą visai grupei, ne tik vienam pilotui.
Kainos argumentas taip pat dažnai pateikiamas be konteksto, nes į sutartis paprastai įeina skirtingi paketai: apmokymai, atsarginės dalys, amunicija, logistika, simuliatoriai ir priežiūros infrastruktūra. Vien tik vieneto kaina, ištraukta iš bendros sutarties, ne visada leidžia sąžiningai palyginti, kas iš tiesų perkama.
„Gripen“ išlieka stiprus pasirinkimas šalims, kurioms reikia universalaus ir palyginti kompaktiško naikintuvo, ypač jei prioritetas – greitas parengimas ir veikimas regioninėse užduotyse. Tačiau teiginiai, kad jis apskritai yra geresnis už F-35, dažniausiai ignoruoja tai, kad šie orlaiviai sukurti skirtingoms grėsmėms ir skirtingai karo logikai.
