CP v2

Category: Technologijos

  • Lenkų „Zetkama“ taikosi į duomenų centrų aušinimą: DI bumas kelia poreikį taupyti energiją

    Duomenų centrų rinka Europoje ir pasaulyje pastaraisiais metais auga vienu sparčiausių tempų infrastruktūros sektoriuje. Kartu su DI sprendimų plėtra ir debesijos paslaugų paklausa didėja ir kritiškai svarbi grandis – energiją taupančios duomenų centrų aušinimo sistemos.

    Į šią kryptį aiškiai orientuojasi Lenkijos pramonės bendrovė „Zetkama“, priklausanti grupei „Mangata Holding“. Įmonė siekia stiprinti pozicijas aušinimo grandinėje, kur reikalinga patikima armatūra ir komponentai uždaroms aušinimo sistemoms.

    Kas keičiasi duomenų centruose?

    Didėjant skaičiavimo apkrovoms, auga ir energijos poreikis, todėl aušinimas tampa ne tik techniniu, bet ir ekonominiu klausimu. Pramonės stebėtojai fiksuoja, kad planuojami projektai didėja, o naujos kartos objektai dažnai projektuojami jau šimtų megavatų galios poreikiui.

    Šią tendenciją iliustruoja ir Uptime Institute skaičiai: nuo 2025 metų sausio iki gruodžio 10 dienos užfiksuota 127 didelių duomenų centrų statybos iniciatyvų, kurių kiekvieno numatomas elektros poreikis siekia bent 100 MW. Tai reiškia, kad rinka vis labiau krypsta į didelio masto objektus, kuriems reikia maksimaliai patikimų inžinerinių sprendimų.

    Elektra ir vanduo – du ribojantys veiksniai

    Duomenų centrams būtina ne tik elektros energija, bet ir aušinimo resursai, ypač vanduo, jei taikomos vandeniu paremtos schemos. Intensyviai dirbantys serveriai ir tinklo įranga generuoja daug šilumos, todėl šilumos šalinimas tampa nuolatiniu procesu, o ne epizodine užduotimi.

    „Duomenų centrų aušinimo rinka yra labai patraukli, auga dinamiškai, bet kartu kelia aukštus technologinius ir kokybės reikalavimus“, – sakė „Zetkama“ vadovas Marekas Felsztyńskis.

    Įmonės atstovai pabrėžia, kad įrangos patikimumas čia tikrinamas griežčiau nei daugelyje kitų pramonės sričių. Aušinimas turi veikti ir tada, kai atliekami priežiūros ar remonto darbai, todėl visos sistemos projektuojamos su rezervavimu ir tęstinumo scenarijais.

    Nerūdijančios medžiagos ir robotizacija

    Augant reikalavimams energijos efektyvumui, patikimumui ir našumui, aušinimo sprendimai greitai keičiasi. „Zetkama“ skelbia lygiagrečiai dirbanti ties naujais gaminiais, įskaitant nerūdijančių medžiagų sprendimus, pritaikytus duomenų centrų aušinimo sistemoms.

    „Didėjant reikalavimams energijos efektyvumui, patikimumui ir našumui, rinka labai greitai evoliucionuoja. Todėl kuriame naujus sprendimus, plečiame nerūdijančių medžiagų gaminius ir investuojame į gamybos technologijas, įskaitant pasirinktų procesų robotizaciją“, – sakė „Zetkama“ strategijos ir plėtros direktorius Robertas Wojtynekas.

    Tokios investicijos leidžia didinti gamybos mastelį, užtikrinti kokybės pakartojamumą ir greičiau prisitaikyti prie duomenų centrų operatorių reikalavimų. Bendrovė teigia, kad artimiausiais metais duomenų centrų ir serverinių segmentas turėtų tapti vis svarbesne jos pajamų dalimi.

  • „SK Hynix“ akcijos šiemet šovė 250 proc.: analitikai sako, DI bumas dar tik įpusėjo

    „SK Hynix“ akcijos šiemet šovė 250 proc.: analitikai sako, DI bumas dar tik įpusėjo

    Pietų Korėjos atminties lustų gamintojo „SK Hynix“ akcijos šiemet pabrango daugiau nei 250 proc., o analitikų vertinimu ralis dar gali tęstis. Pagrindinis variklis – itin išaugusi aukštos spartos atminties, ypač HBM, paklausa DI serveriams ir akseleratoriams.

    Rinkoje „SK Hynix“ vis dažniau įvardijama kaip viena didžiausių laimėtojų iš pasaulinės varžybų dėl HBM lustų, kurie tapo kritiškai svarbūs moderniems duomenų centrams. Kartu su „Samsung Electronics“ bendrovė daro didelę įtaką Pietų Korėjos akcijų indeksui, todėl investuotojai stebi ne tik augimo potencialą, bet ir koncentracijos riziką.

    Kas stumia paklausą aukštyn

    HBM atmintis reikalinga tam, kad DI sistemoms būtų užtikrintas didelis duomenų pralaidumas, kai treniruojami ir vykdomi dideli modeliai. Dėl to auga ir kitų atminties tipų, tokių kaip DRAM ir NAND, paklausa, nes DI infrastruktūra plečiasi ne tik serveriuose, bet ir platesnėje elektronikos tiekimo grandinėje.

    Wedbush analitikas Danas Ivesas pastaruoju metu DI bangą apibūdino kaip ankstyvą ciklo stadiją, pabrėždamas, kad paklausa pasiekė anksčiau nematytus lygius. Jo teigimu, bendrovės, susijusios su kritiniais duomenų centrų komponentais, gali išlikti augimo epicentre ilgiau, nei rinka buvo įkainojusi.

    „DI revoliucija įsibėgėja visu pajėgumu, o atminties lustų paklausa pasiekė lygius, kokių anksčiau nematėme“, – sakė Danas Ivesas.

    Kodėl dalis strategų nemano, kad jau per vėlu

    KB Securities strategas Peteris Kimas atkreipė dėmesį, kad nepaisant stipraus akcijų brangimo, pelno prognozės kai kuriais atvejais kyla dar sparčiau, todėl santykiniai įverčiai gali atrodyti mažiau įtempti. Jis lygino „SK Hynix“ ir „Samsung Electronics“ įverčius su JAV atminties gamintoja „Micron Technology“, pabrėždamas, kad rinka labiau seka ne vien kainą, bet ir uždarbio dinamiką.

    „Jei žiūrėtume ne vien į akcijų kainą, o į fundamentalius vertinimo rodiklius, ralis dar gali būti net nepasiekęs pusiaukelės“, – sakė Peteris Kimas.

    Vis dėlto investuotojai vis dažniau kalba apie tai, kad Pietų Korėjos rinkoje kelių didžiųjų technologijų bendrovių svoris tapo itin didelis. Tokia struktūra didina jautrumą rizikoms, įskaitant tiekimo grandinės sutrikimus ar galimą duomenų centrų investicijų tempo sulėtėjimą.

    Kas galėtų sustabdyti ciklą

    Puslaidininkių sektoriaus pakilimai dažniausiai baigiasi tuomet, kai pasiūla pradeda reikšmingai viršyti paklausą, tačiau papildomi pajėgumai atsiranda ne iš karto. Strategų vertinimu, didesnė gamybos plėtra gali užtrukti kelerius metus, todėl trumpuoju laikotarpiu įtampa tarp paklausos ir pasiūlos gali išlikti.

    Kita vertus, po įspūdingo brangimo investuotojai tampa išrankesni ir kelia aukštesnę kartelę rezultatams. Tai reiškia, kad „SK Hynix“, „Samsung Electronics“ ir kiti regiono puslaidininkių lyderiai turės nuosekliai pateisinti lūkesčius dėl užsakymų, maržų ir gebėjimo didinti HBM tiekimą, kai konkurencija dėl DI infrastruktūros kontraktų aštrėja.

  • Europos verslas nepaiso ES de-risking: gamyba Kinijoje tik auga – atskleidė šviežia apklausa

    Europos verslas nepaiso ES de-risking: gamyba Kinijoje tik auga – atskleidė šviežia apklausa

    Europos bendrovės ir toliau laiko Kiniją vienu svarbiausių gamybos ir tiekimo grandinių centrų, nors Europos Sąjunga viešai ragina mažinti strateginę priklausomybę. Tai rodo Europos Sąjungos prekybos rūmų Kinijoje apklausa, apėmusi beveik 300 narių atsakymus, surinktus metų pradžioje.

    Apklausos duomenimis, apie 68 proc. respondentų teigė arba išlaikantys, arba plečiantys veiklą Kinijoje. Tuo metu tik apie 7 proc. nurodė perkeliantys gamybos užsakymus į kitas šalis arba kuriantys alternatyvias gamybos bazes už Kinijos ribų.

    „Nematyti, kad de-risking taptų dominuojančia tema. Greičiau matome, kad Europos įmonės tampa dar labiau priklausomos nuo Kinijos kaip tiekimo ir gamybos vietos“, – sakė Europos Sąjungos prekybos rūmų Kinijoje prezidentas Jensas Eskelundas.

    Kas stumia likti Kinijoje

    Vienas svarbiausių veiksnių, kodėl įmonės nesitraukia, yra kaštai ir greitis. Nors Kinijoje darbo jėga ilgą laiką buvo laikoma konkurenciniu pranašumu, vis daugiau įmonių pabrėžia ne atlyginimus, o automatizaciją ir gamybos mastą.

    Konsultacijų bendrovės „Roland Berger“ atstovai apklausos kontekste akcentavo, kad per pastaruosius porą metų Kinijos gamyklose automatizacijos lygis kai kuriose šakose išaugo itin sparčiai. Dėl to darbo sąnaudų skirtumai praranda reikšmę, o lemiamu tampa pajėgumas gaminti greitai ir stabiliai.

    „Darbo kaina tampa vis mažiau svarbi, nes automatizacija ją nustumia į antrą planą“, – sakė „Roland Berger“ vadovaujantis partneris Denis Depoux.

    Robotai, ekosistema ir tiekėjų spaudimas

    Kinijos gamybos patrauklumą didina ne tik robotizacija, bet ir susiformavusi pramoninė ekosistema: tiekėjų koncentracija, žaliavų prieinamumas, logistika ir galimybė greitai keisti gamybos apimtis. Apklausos rezultatai rodo, kad maždaug trys ketvirtadaliai ES įmonių Kinijoje savo gamybos efektyvumą šalyje vertina kaip aukštesnį nei kitose rinkose.

    Kaip pavyzdys dažnai minimas elektromobilių sektorius, kuriame gamybos procesai vis labiau automatizuojami, o grandinės valdymas koncentruojamas vietoje. Kinijos elektromobilių gamintojas „Nio“ yra skelbęs, kad vienoje jo gamyklų dirba 941 robotas, galintis autonomiškai vykdyti dalį procesų ir palaikyti gamybą visą parą.

    Apklausoje taip pat išryškėjo tarpinis kelias: apie 24 proc. respondentų nurodė diversifikuojantys riziką taip, kad tuo pačiu plečia veiklą Kinijoje, bet lygiagrečiai kuria alternatyvius tiekėjus kitose šalyse. Tokį modelį įmonės dažnai renkasi siekdamos apsidrausti nuo geopolitinių įtampų, tarifų ar staigių reguliavimo pokyčių, bet neprarasti Kinijos masto ir kainos pranašumo.

    Ką tai reiškia Europai

    ES de-risking politika orientuota į jautrių sektorių atsparumą, kritinių žaliavų tiekimo saugumą ir perteklinės priklausomybės mažinimą. Tačiau verslo sprendimus dažnai lemia kasdieniai konkurencingumo kriterijai: savikaina, pristatymo terminai, tiekimo stabilumas ir gamybos lankstumas.

    Logistikos rinkos dalyviai taip pat pastebi, kad dalis sprendimų dėl tarptautinių srautų vis dažniau priimama pačioje Kinijoje, ypač tokiose srityse kaip elektromobiliai, baterijos ir plataus vartojimo elektronika. Tai reiškia, kad Europai siekiant mažinti riziką, reali priklausomybė nuo Kinijos pramonės pajėgumų daugelyje šakų kol kas nemažėja.

  • DI bumas kelia Pietų Korėjos akcijas: „SK Hynix“ peržengė 1 trln. eurų ribą

    DI bumas kelia Pietų Korėjos akcijas: „SK Hynix“ peržengė 1 trln. eurų ribą

    Pietų Korėjos lustų gamintojos „SK Hynix“ akcijos trečiadienį šoktelėjo iki 11 proc., o bendrovės rinkos vertė pirmą kartą peržengė 1 trilijono eurų ribą. Investuotojai ir toliau aktyviai perka su dirbtiniu intelektu susijusių puslaidininkių bendrovių akcijas, tikėdamiesi ilgalaikio paklausos augimo.

    Nuo metų pradžios „SK Hynix“ akcijų kaina, remiantis rinkos duomenimis, buvo pakilusi maždaug 250 proc. Pagrindinis variklis yra sparčiai auganti didelio pralaidumo atminties lustų paklausa, nes tokie komponentai reikalingi DI serveriams ir skaičiavimo greitintuvams duomenų centruose.

    Esminis vaidmuo DI tiekimo grandinėje

    „SK Hynix“ laikoma viena svarbiausių didelio pralaidumo atminties tiekėjų pasaulinėje DI ekosistemoje, o rinkos dalyviai tai sieja su bendrovės pozicijomis tarp pagrindinių DI lustų gamintojų partnerių. Dėl šios priežasties įmonės rezultatai vis dažniau vertinami kaip indikacija, kokiu tempu plečiasi duomenų centrų investicijos.

    Tą pačią prekybos dieną brango ir kitos sektoriaus akcijos: „Samsung Electronics“ fiksavo nuosaikesnį kilimą. Ralis tęsiasi po to, kai „Samsung Electronics“ pastarosiomis savaitėmis taip pat buvo pasiekusi 1 trilijono eurų rinkos vertės ribą.

    Rizika: per didelė indeksų koncentracija

    „SK Hynix“ ir „Samsung Electronics“ kartu sudaro daugiau nei 40 proc. pagrindinio Pietų Korėjos akcijų indekso „Kospi“ svorio. Tai reiškia, kad viso indekso kryptis tampa ypač priklausoma nuo pasaulinės DI infrastruktūros ciklo ir atminties bei puslaidininkių kainodaros.

    Analitikai įspėja, kad tokia koncentracija gali padidinti rinkos svyravimus: bet koks tiekimo grandinių sutrikimas ar lėtesnis duomenų centrų plėtros tempas gali stipriau atsiliepti ne tik atskiroms bendrovėms, bet ir visam indeksui. Papildomu veiksniu išlieka geopolitinė įtampa, galinti paveikti technologijų komponentų prekybą ir gamybos planus.

    Ar augimas dar turi erdvės?

    Rinkoje akcentuojama, kad pastarųjų mėnesių kainų šuolį lydi ir gerėjančios pelno prognozės. Strategai teigia, kad kai kuriais atvejais analitikų keliami uždarbio lūkesčiai auga sparčiau nei akcijų kainos, todėl vertinimai gali atrodyti santykinai patrauklesni, nei sufleruoja vien antraštės apie rekordines kapitalizacijas.

    „Pagrindiniai verslo rodikliai ir vertinimai išlieka tvirti“, – sakė KB Financial Group strategas Peteris Kimas, kalbėdamas apie „SK Hynix“ ir „Samsung Electronics“.

    Vis dėlto artimiausiais ketvirčiais investuotojai labiausiai stebės, ar DI serverių ir greitintuvų paklausa išliks tokia pat intensyvi, bei kaip keisis atminties lustų kainos. Nuo to priklausys, ar euforiją biržoje pakeis tvaresnis, rezultatais pagrįstas augimas.

  • JK žvalgybos vadovė perspėja: laiko langas Vakarams tirpsta, Rusija ir Kinija spaudžia

    JK žvalgybos vadovė perspėja: laiko langas Vakarams tirpsta, Rusija ir Kinija spaudžia

    Jungtinės Karalystės signalų žvalgybos ir kibernetinio saugumo agentūros GCHQ vadovė Anne Keast-Butler viešoje kalboje perspėjo, kad Vakarų šalims sparčiai siaurėja galimybės išlaikyti pranašumą prieš Rusijos ir Kinijos keliamas grėsmes. Pasak jos, saugumo aplinka keičiasi greičiau nei institucijų gebėjimas prisitaikyti.

    Kalbos ištraukose pabrėžiama, kad Kinija tapo mokslo ir technologijų supergalybe, turinčia pažangius pajėgumus žvalgybos, kibernetinėse ir karinėse struktūrose. Anot GCHQ vadovės, dirbtinis intelektas ir kitos sparčiai bręstančios technologijos keičia taisykles, o Vakarams lieka vis mažiau laiko užsitikrinti atsparumą.

    Kinijos šnipinėjimas ir kibernetinės kampanijos

    Keast-Butler kalba skamba tuo metu, kai Jungtinėje Karalystėje vis dažniau viešai fiksuojami su Kinija siejami šnipinėjimo ir įtakos operacijų atvejai. GCHQ vadovė akcentuoja, kad grėsmės persikelia ne tik į valstybines sistemas, bet ir į verslą, mokslo institucijas bei kasdienius vartotojų įpročius.

    Ji ragina kibernetinį saugumą laikyti neatidėliotinu prioritetu ir stiprinti apsaugą visur, nuo įmonių valdybų iki namų ūkių. Tokia formuluotė atspindi platesnę tendenciją: kritinė infrastruktūra ir tiekimo grandinės vis dažniau tampa taikiniais, nes per jas galima padaryti didelį poveikį be tiesioginio karinio konflikto.

    Rusijos kasdienė hibridinė veikla

    Didelę kalbos dalį GCHQ vadovė skiria Rusijai, kuri, pasak jos, plečia kasdienę hibridinę veiklą prieš Jungtinę Karalystę ir Europą. Ji teigia, kad taikomasi į kritinę infrastruktūrą, demokratinius procesus, tiekimo grandines ir visuomenės pasitikėjimą.

    „Rizika suklysti vertinant situaciją dabar yra tokia didelė, kokią esu mačiusi per visą laiką“, – sakė Anne Keast-Butler.

    NATO hibridines grėsmes apibrėžia kaip nekarinių priemonių, tokių kaip propaganda, apgaulė ar sabotažas, naudojimą siekiant destabilizuoti oponentą. Pastaraisiais metais Europos valstybės vis dažniau kalba apie sabotažo, dezinformacijos ir kibernetinių atakų derinius, kurie sukuria spaudimą visuomenei ir institucijoms, bet formaliai neperžengia karo ribos.

    Technologijų vaidmuo ir „Five Eyes“ kontekstas

    Keast-Butler teigia, kad GCHQ kartu su partneriais siekia mažinti Rusijos keliamą riziką, įskaitant kibernetinių atakų atrėmimą ir priešiškų operacijų trikdymą. Kartu akcentuojama, kad priešiškos valstybės stengiasi gauti Vakarų technologijas ir išnaudoti atviras rinkas bei tarptautines tiekimo grandines.

    Kalba sutampa su simboline proga, minint istorinį UKUSA žvalgybos susitarimą, iš kurio išaugo „Five Eyes“ partnerystė tarp Jungtinės Karalystės, JAV, Kanados, Australijos ir Naujosios Zelandijos. Tokios partnerystės svarba pastaraisiais metais auga, nes grėsmės kibernetinėje erdvėje dažnai yra tarptautinės, o jų suvaldymui reikalingas greitas duomenų ir žvalgybos apsikeitimas.

  • „Nvidia“ skelbia 140 mlrd. eurų planą Taivane: rinkos šoka, o Kinijai žinutė aiški

    „Nvidia“ skelbia 140 mlrd. eurų planą Taivane: rinkos šoka, o Kinijai žinutė aiški

    Taivano technologijų sektoriaus akcijos kilo po to, kai „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas Taipėjuje pristatė gerokai išaugusias bendrovės išlaidų ir plėtros ambicijas saloje. Rinka tai įvertino kaip dar vieną signalą, kad pasaulinė lustų ir DI infrastruktūros paklausa išlieka itin didelė.

    Pasak „Nvidia“, metinės išlaidos Taivane turi pasiekti apie 150 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 140 mlrd. eurų, kai prieš kelis metus jos siekė 10–15 mlrd. JAV dolerių. Investicijų šuolis siejamas su spartėjančiu duomenų centrų ir DI skaičiavimų pajėgumų didinimu.

    4 000 darbuotojų kompleksas Taipėjuje

    „Nvidia“ taip pat paskelbė apie naujo biurų komplekso „Constellation“ statybas šiaurinėje Taipėjaus dalyje. Bendrovė nurodė, kad kompleksas turėtų priimti apie 4 000 darbuotojų ir, planuojama, duris atverti 2030 metais.

    Vadovo teigimu, tai reikštų keliskart didesnį „Nvidia“ darbuotojų skaičių Taivane nei dabar. Tokia plėtra rodo, kad bendrovė čia mato ne tik gamybos partnerių bazę, bet ir ilgalaikį inžinerinių kompetencijų centrą.

    Kas laimėjo biržose ir kodėl

    Po naujienų brango didžiųjų Taivano puslaidininkių grandinės dalyvių akcijos, tarp jų ir TSMC, kuri gamina „Nvidia“ projektuojamus lustus. Taivano akcijų indeksas taip pat fiksavo augimą, investuotojams vertinant žinią kaip papildomą impulsą regiono tiekimo grandinei.

    Rinkos reakciją sustiprino ir platesnis kontekstas: su DI susijusių lustų bei atminties produktų paklausą augina naujos kartos duomenų centrai. Pastaraisiais metais didžiausi technologijų žaidėjai vis dažniau skelbia daugiametes investicijas į skaičiavimo pajėgumus, energijos infrastruktūrą ir tiekimo saugumą.

    Kinijos faktorius ir eksporto ribojimai

    „Nvidia“ sprendimai skelbiami tuo metu, kai bendrovė susiduria su griežtesniais reguliaciniais barjerais pardavimams į žemyninę Kiniją. Dėl eksporto kontrolės taisyklių keitėsi ir „Nvidia“ regioninių pajamų struktūra, o Taivano vaidmuo tiekimo grandinėje dar labiau išryškėjo.

    „Taivanas yra DI revoliucijos epicentras“, – sakė Jensenas Huangas.

    Ekspertai pažymi, kad investicijos Taivane yra ir technologinis, ir geopolitinis signalas: „Nvidia“ siekia užsitikrinti gamybos pajėgumus, talentus bei artimą bendradarbiavimą su partneriais, kol pasaulis varžosi dėl pažangiausių lustų. Tuo pat metu didėjantis dėmesys alternatyvioms gamybos geografijoms rodo, kad tiekimo grandinės diversifikavimas išlieka strateginis prioritetas.

  • „AutoZone“ akcijoms – juodžiausia diena per 4 metus: kas išgąsdino rinką, nors rezultatai pranoko?

    „AutoZone“ akcijoms – juodžiausia diena per 4 metus: kas išgąsdino rinką, nors rezultatai pranoko?

    JAV automobilių dalių mažmenininkės „AutoZone“ akcijos antradienį smuko apie 9 proc. ir patyrė didžiausią vienos dienos kritimą per daugiau nei ketverius metus, nors įmonės ketvirčio rezultatai viršijo Volstrito lūkesčius. Investuotojai ir analitikai daugiausia dėmesio skyrė ne pačiam pelnui, o signalams apie augimo tempą, maržas ir paklausos svyravimus.

    Įmonė paskelbė, kad per trečiąjį 2026 finansinių metų ketvirtį uždirbo 38,07 JAV dolerio pelno akcijai, kai rinka prognozavo 36,28. Pajamos siekė 4,84 mlrd. JAV dolerių ir iš esmės atitiko prognozes; ketvirtis baigėsi gegužės 9 dieną.

    Kas labiausiai neramino analitikus

    Per rezultatų aptarimą analitikai akcentavo lėtesnį tarptautinių rinkų augimą ir maržų spaudimą, kuris, jų vertinimu, ima panašėti į konkurentų patiriamus iššūkius. Taip pat keltas klausimas dėl pardavimų tempo lėtėjimo, lyginant su praėjusiais metais.

    „Šį pardavimų sulėtėjimą lėmė neįprastai vėsūs orai, paveikę su karščiu susijusias kategorijas, kurios įprastai šiuo metų laiku pradeda augti“, – sakė „AutoZone“ vadovas Philipas Daniele.

    Infliacija, energijos kainos ir tiekimo grandinės rizikos

    Rinkai svarbus ir platesnis fonas: vadovų buvo klausiama apie tęstinį kaštų spaudimą, susijusį su infliacija, energijos kainomis ir galimais tiekimo sutrikimais. Tarp aptartų rizikų išskirtas ir galimas variklio alyvos bei kitų tepalų pasiūlos ribojimas, kuris gali paveikti autoservisų ir prekybos grandinių darbą.

    „AutoZone“ vadovai teigė tikintys, kad infliacijos poveikis išliks, tačiau, vertinant pagal palyginamąją bazę, jis gali būti kiek mažesnis nei anksčiau. Dėl galimų tepalų tiekimo suvaržymų įmonė nurodė nematanti rizikos, kuri artimiausiu metu turėtų reikšmingai paveikti rezultatą.

    Kodėl akcijos kartais krenta po gerų rezultatų

    Tokie atvejai rinkose nėra reti: net ir pranokus prognozes, akcijos gali pigti, jei investuotojams užkliūva ateities perspektyvos, maržų kryptis ar paklausos komentarai. Šiuo atveju nepalankiai suveikė keli veiksniai iš karto: atsargesnis požiūris į tarptautinį augimą, konkurencinis spaudimas maržoms ir paklausos sezoniškumas, kurį įmonė siejo su vėsesniais orais.

    „AutoZone“ situacija taip pat primena, kad automobilių dalių rinkoje rezultatus vis dažniau lemia ne tik pardavimų apimtis, bet ir logistikos stabilumas, kaštų kontrolė bei tiekimo grandinės atsparumas. Investuotojai ypač jautriai reaguoja į signalus, kad ši pusiausvyra gali silpnėti net ir tada, kai ketvirčio skaičiai atrodo tvirti.

  • Įtarimai dėl „Motorola“: telefonai gali nukreipti „Amazon“ paspaudimus ir pelnytis slapta

    Įtarimai dėl „Motorola“: telefonai gali nukreipti „Amazon“ paspaudimus ir pelnytis slapta

    Socialiniuose tinkluose ir technologijų bendruomenėse kilo įtarimų, kad kai kurie „Motorola“ telefonai gali perimti vartotojų paspaudimus į „Amazon“ ir nukreipti juos per tarpinį adresą, taip pridedant partnerystės nuorodos kodą. Vartotojui tai iš pirmo žvilgsnio beveik nepastebima, tačiau tokia schema leidžia uždirbti komisinius nuo pirkinių.

    Apie galimą praktiką pranešta po to, kai vienas vartotojas, tirdamas tinklo užklausas savo įrenginyje, pastebėjo ryšį su domenu devicenative.com. Teigiama, kad nukreipimus galėjo vykdyti iš anksto įdiegta programėlė „Smart Feed“, susieta su naujesniu jos atnaujinimu.

    Publikacijose nurodoma, kad nukreipus į „Amazon“ prie nuorodos esą atsiranda partnerystės identifikatorius, kuris, kaip teigiama, gali būti susietas su trečiąja šalimi. Dėl to kyla klausimų, ar tai yra teisėta reklaminė integracija, programėlės klaida, ar galimas piktavališkas pakeitimas, pavyzdžiui, tiekimo grandinės ar atnaujinimo kompromitavimas.

    Kas čia kelia didžiausią riziką?

    Pagrindinė problema yra skaidrumas ir vartotojo sutikimas. Jei nuorodos perrašomos be aiškaus paaiškinimo, tai gali būti vertinama kaip vartotojo srauto monetizavimas, galintis prieštarauti privatumo ir sąžiningos komercinės praktikos principams, ypač jei vartotojas nežino, kad jo veiksmai panaudojami komisinių generavimui.

    Kita rizika yra saugumo aspektas: papildomas tarpinis nukreipimas didina atakos paviršių. Net jei tikslas yra partnerystės pajamos, tokie peradresavimai sudaro sąlygas piktnaudžiavimui, kai teisėtas mechanizmas gali būti perimtas ir panaudotas kenkėjiškiems nukreipimams ar sekimui.

    Ką daryti „Motorola“ telefonų savininkams?

    Kol nėra oficialaus ir išsamaus paaiškinimo, vartotojams, kurie nori sumažinti riziką, rekomenduojama peržiūrėti, kokios iš anksto įdiegtos programėlės turi interneto prieigą ir foninio veikimo teises. Jei įrenginyje naudojama „Smart Feed“, praktiškas žingsnis gali būti jos išjungimas arba sustabdymas, jei tokia galimybė numatyta sistemoje.

    Taip pat verta sekti, ar gamintojas pateikia atnaujinimus ir paaiškinimus, nes tokie atvejai paprastai sprendžiami programinės įrangos pataisomis. Jei yra įtarimų dėl neįprasto elgesio, papildomai gali padėti naršyklės privatumo nustatymai ir reklamos sekimą ribojančios priemonės, tačiau jos ne visada sustabdo programėlių lygio peradresavimus.

    Kol kas viešojoje erdvėje pateikiami duomenys rodo labiau fragmentišką vaizdą: dalis bandymų tariamai atkartoti elgesį kituose įrenginiuose nedavė identiško rezultato. Dėl to neatmetama nei specifinė konfigūracija tam tikruose modeliuose, nei regioniniai ar serverio pusės nustatymai, kurie gali įjungti ar išjungti tokį nukreipimą.

  • Kinijos policija gavo išmaniuosius akinius: atpažįsta balsus, veidus ir numerius – kas toliau?

    Kinijos policija gavo išmaniuosius akinius: atpažįsta balsus, veidus ir numerius – kas toliau?

    Kinijos Tiandzino mieste policijos pareigūnams pradėti dalyti specialiai teisėsaugai sukurti išmanieji akiniai, skirti patruliavimui ir patikroms. Valstybinės žiniasklaidos cituojami pareigūnai teigia, kad ši įranga turi padėti greičiau pastebėti įtartinas situacijas ir operatyviau reaguoti į incidentus.

    Teigiama, kad prie interneto prijungti akiniai turi kamerą ir bateriją, kurios pakanka vidutinei pamainai, o sistema realiu laiku gali atpažinti objektus, kelio ženklus ir transporto priemonių valstybinius numerius. Praktikoje tai leidžia patruliams greičiau patikrinti informaciją ir priimti sprendimus vietoje, nesikreipiant į atskiras duomenų bazes rankiniu būdu.

    Technologijos aprašyme minima ir balso atpažinimo funkcija, o tai rodo, kad įrenginiai gali fiksuoti bei analizuoti aplinkos garsus. Nors oficialiame pranešime tiesiogiai neakcentuojamas veidų atpažinimas, vienas paviešintas pavyzdys leidžia suprasti, kad tokia galimybė gali būti integruota arba pasiekiama per susietas sistemas.

    „Akiniai padėjo identifikuoti pasiklydusį senjorą, kuris negalėjo aiškiai pasakyti savo duomenų, ir mes susisiekėme su jo šeima“, – sakė pareigūnas.

    Be patruliavimo, išmanieji akiniai naudojami ir eismo valdymui, kai kamera nuskaito numerius ir gali patvirtinti, ar transporto priemonė turi teisę patekti į ribojamas zonas, pavyzdžiui, prie mokyklų. Tokiais atvejais paprastai taikomas išankstinis leidimų modelis, kai vairuotojai turi iš anksto užregistruoti automobilius specialiose saugumo sistemose.

    Ši praktika papildo platesnį Kinijos viešojo saugumo technologijų paveikslą, kuriame vaizdo stebėjimas ir analitika naudojami plačiai. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama DI taikymui, kai stebėjimo duomenys ne tik kaupiami, bet ir automatiškai analizuojami, ieškant atitikmenų, ryšių ar rizikos signalų.

    Tuo pat metu panašios krypties sprendimai vystomi ir už Kinijos ribų. Vakarų rinkose išmanieji akiniai sparčiai populiarėja vartotojų segmente, tačiau kartu auga ir susirūpinimas dėl privatumo, ypač kai įrenginiai tampa pajėgūs nepastebimai filmuoti, identifikuoti žmones ar sieti vaizdą su išorinėmis duomenų bazėmis.

    Diskusijos dėl reguliavimo intensyvėja, nes technologija juda greičiau nei aiškios taisyklės, apibrėžiančios, kada ir kokiomis sąlygomis leidžiama rinkti biometrinius duomenis viešose erdvėse. Ekspertai pabrėžia, kad skaidrumas, auditas ir griežtos duomenų apsaugos procedūros tampa esminiais kriterijais, jei tokie įrankiai naudojami valstybės institucijose.

  • Vienas video užklausos tekstas „Google“ „Gemini“ išnaudojo 5 val. limitą: kas vyksta?

    Vienas video užklausos tekstas „Google“ „Gemini“ išnaudojo 5 val. limitą: kas vyksta?

    „Google“ pradėjus taikyti atnaujintus „Gemini“ naudojimo limitus, dalis mokančių vartotojų susidūrė su netikėta problema: viena itin sudėtinga užduotis gali akimirksniu „suvalgyti“ visą penkių valandų limitą. Situacija išplito socialiniuose tinkluose, kai vartotojas parodė, kad vaizdo generavimo užklausa užpildė limitą nuo 0 iki 100 proc., tačiau galutinio rezultato jis taip ir negavo.

    Pagal naują modelį „Gemini“ limitai skiriasi nemokamiems ir mokamiems naudotojams. Prenumeratoriai, naudojantys „Google AI Pro“ planą, paprastai turi didesnę savaitinę kvotą, tačiau kartu taikomas ir slenkantis, kas penkias valandas atsinaujinantis limitas, kuris gali būti gerokai mažesnis už savaitinį.

    Problemos esmė ta, kad limitai siejami ne su konkrečiu užklausų skaičiumi, o su skaičiavimo resursais, kurių reikia užduočiai atlikti. Tai reiškia, kad paprastos užklausos „kainuoja“ nedaug, o sudėtingos, pavyzdžiui, vaizdo generavimas su konkrečiu žmogaus atvaizdu, nurodyta kalba ir scenarijumi, gali pareikalauti nepalyginamai daugiau resursų.

    Kodėl tai sukelia pasipiktinimą?

    Kritika kyla dėl to, kad vartotojui iš anksto beveik neįmanoma suprasti, kiek limito „suvalgys“ konkretus prašymas. Skirtingai nei aiškus „užklausų skaičius per dieną“, skaičiavimo resursų principas neturi aiškios „matuoklės“, todėl žmonės gali netyčia išnaudoti kvotą vienu bandymu.

    Dar daugiau klausimų kelia atvejai, kai limitas išnaudojamas, o rezultatas nepateikiamas. Tokiu atveju vartotojas faktiškai sumoka ne tik pinigais, bet ir prarastu laiku, nes iki atsinaujinimo tenka laukti, o užduotis lieka neįvykdyta.

    „Google“ reakcija ir ką tai reiškia toliau

    Į viešai aptariamą atvejį sureagavo „Google“ „Gemini“ vadovas Joshas Woodwardas, nurodęs, kad situacija jį nustebino ir komanda pažadėjo ją įvertinti. Tokie komentarai signalizuoja, kad bendrovė mato galimus sistemos trūkumus, ypač kai kalbama apie mokamus planus ir lūkesčius gauti paslaugą stabiliai.

    Pastaruoju metu didieji DI produktų tiekėjai vis dažniau diegia limitus dėl augančios paklausos ir didelių skaičiavimo kaštų, ypač generuojant vaizdą ar vaizdo įrašus. Vaizdo generavimas paprastai yra viena brangiausių funkcijų, todėl tikėtina, kad „Google“ ir kitos bendrovės ieškos aiškesnio „kainos“ paaiškinimo prieš vykdant užduotį, kad vartotojai galėtų įvertinti riziką.

    Kol kas vartotojams, kurie intensyviai naudojasi vaizdo generavimu, verta įvertinti, kad sudėtingos užklausos gali staigiai išnaudoti trumpalaikę kvotą. Jei „Google“ nepasiūlys aiškesnio limito rodiklio ar kompensavimo mechanizmo už nepavykusias užduotis, tai gali tapti rimtu iššūkiu pasitikėjimui mokamais planais.