Category: Technologijos

Vaizdo įrašų žiūrėjimas vairuojant yra pavojingas. Tačiau riziką kelia ne tik vaizdas – bet kokie vizualiniai dėmesį blaškantys elementai gali sukelti saugumo problemų kelyje. Dėl to „Android Auto“ programėlėms, kai automobilis juda, taikomi griežti funkcionalumo apribojimai. Būtent todėl daugelis pramogų programėlių, įskaitant „YouTube“, ilgą laiką neturėjo pilnavertės integracijos su „Android Auto“.

Vis dėlto dalis vartotojų bandydavo šiuos apribojimus apeiti trečiųjų šalių sprendimais, tokiais kaip „CarStream“ ar „Fermata Auto“. Net ir naudojant tokius metodus „YouTube“ paleidimas „Android Auto“ aplinkoje dažnai būdavo sudėtingas ir nepatogus. Dabar situacija pasikeitė – „YouTube“ oficialiai pridėjo palaikymą „Android Auto“, tačiau su dideliais apribojimais.

„YouTube“ jau matoma „Android Auto“ medijos valdymo skiltyje: vartotojai gali paleisti turinį, pristabdyti ir perjungti įrašus tiesiai automobilio ekrane. Vis dėlto pagrindinis niuansas tas, kad „YouTube“ čia veikia kaip garso transliacija – panašiai kaip „YouTube Music“ ar „Spotify“, o ne kaip telefone.

Oficialus „YouTube“ grotuvas „Android Auto“ nepalaiko vaizdo atkūrimo. Teoriškai galima leisti bet kokį „YouTube“ turinį, tačiau bus atkuriamas tik garsas. Dėl to praktiškiausi naudojimo scenarijai – tinklalaidės ar naujienų klausymas.

Yra ir daugiau ribojimų. Pavyzdžiui, nėra galimybės persukti į priekį pačiame įraše: perjungimo mygtukas nukreipia ne į kitą laiko atkarpą, o į kitą vaizdo įrašą. Taip pat nematyti patogios naršymo funkcijos, todėl pasirinkimai išlieka gana riboti. Tai atitinka „Android Auto“ sąsajos logiką, kurioje prioritetas teikiamas saugumui.

Dar vienas svarbus aspektas – „YouTube“ „Android Auto“ aplinkoje daugeliui bus praktiškai nenaudinga, jei naudojama nemokama „YouTube“ versija. Kad ši funkcija veiktų, reikalingas foninis atkūrimas, todėl būtina prenumerata.

Šiuo metu pigiausias būdas gauti foninį atkūrimą yra „YouTube“ planas „Premium Lite“, kuris JAV kainuoja 7,99 JAV dol. per mėnesį. Pilnas „YouTube Premium“ planas, suteikiantis visas privilegijas, JAV kainuoja 13,99 JAV dol. per mėnesį.

„Google“ prireikė daugiau nei dešimtmečio, tačiau „Quick Share“ galiausiai tapo realia „AirDrop“ alternatyva „Android“ ekosistemoje. Naujausi patobulinimai, susiję su „AirDrop“ suderinamumu, šią funkciją dar labiau sustiprino. Dabar, pasinaudodama kryptimi, kurią „Apple“ pasirinko „iOS 17“ atnaujinime, „Google“ planuoja į „Quick Share“ įdiegti NFC pagrįstą failų dalijimąsi.

Dar 2025 m. lapkritį pasirodė informacija, kad „Google“ kuria NFC integraciją „Quick Share“ funkcijai, kuri leistų dalintis kontaktais tiesiog priglaudus įrenginius vieną prie kito. Panašų sprendimą „Apple“ pristatė „iPhone“ telefonuose su „iOS 17“ – funkciją pavadino „NameDrop“. Bendrovė tokiu pačiu gestu leidžia inicijuoti ir failų perdavimą.

„Android Authority“ aptiko požymių, kad „Google“ vysto per „Quick Share“ veikiantį, prisilietimu aktyvuojamą NFC failų perdavimo mechanizmą. Naujausiose „Android 17“ beta ir „Canary“ versijose pastebėtos eilutės, susijusios su „TapToShare“ gestu.

Tuo pat metu prie panašaus sprendimo dirba ir „Samsung“ – tikimasi, kad ši funkcija bus integruota į „One UI 9“, kuri bus paremta „Android 17“. Nutekintoje sąsajos versijoje minimas „Tap to share“ režimas, aprašomas taip: tereikia prilaikyti telefono viršų arti kito įrenginio ir failai bus išsiųsti.

„Google“ ir „Samsung“ jau anksčiau bendradarbiavo įgyvendinant svarbius „Quick Share“ atnaujinimus, todėl neatmetama, kad ir šįkart sprendimas gimsta bendromis jėgomis.

Įdomu tai, kad NFC pagrindu veikiantis „tap to share“ principas nėra naujiena. Ankstyvaisiais „Android“ laikais populiari trečiosios šalies programėlė „Bump“ siūlė panašią idėją – dalijimąsi suvedant telefonus. Šį startuolį „Google“ įsigijo 2013 m., o pati programėlė vėliau buvo uždaryta 2014 m. sausį.

Tiesa, tuomet „Bump“ daugiausia rėmėsi „Bluetooth“, todėl didelių failų perdavimas buvo itin lėtas. „Quick Share“ naudoja „Wi‑Fi Direct“, todėl procesas gerokai spartesnis – galima per kelias sekundes persiųsti net gigabaitus duomenų. Tai turėtų paversti prisilietimu aktyvuojamą perdavimą kur kas praktiškesniu kasdienybėje.

Be to, toks sprendimas sumažintų trintį dabartiniame „Quick Share“ naudojimo scenarijuje, kai vartotojams dažnai tenka keisti įrenginio matomumą ir laukti, kol pasirodys netoliese esantys įrenginiai.

„Google“ galėtų oficialiai pristatyti šį „Quick Share“ atnaujinimą kartu su viešu „Android 17“ leidimu artimiausiais mėnesiais. Neatmetama, kad pradžioje funkcija gali būti prieinama tik „Pixel“ ir „Samsung“ telefonuose, o vėliau – ir platesniam „Android“ įrenginių ratui.

Išleista „Android 17 Beta 3“ versija pasiekė vadinamąjį platformos stabilumo etapą – tai reiškia, kad būsimos operacinės sistemos kryptis jau gana aiški. Nors daug dėmesio sulaukia matomi atnaujinimai, šioje versijoje aptikta ir mažiau akivaizdžių, bet potencialiai labai praktiškų naujovių.

Jau anksčiau pastebėti tokie pakeitimai kaip galimybė paslėpti programėlių pavadinimus po piktogramomis, atnaujinta ekrano įrašymo sąsaja, burbulų režimas bei kiti naudotojams skirti patobulinimai. Tačiau „Android Authority“ taip pat aptiko paslėptą pradžios ekrano įrankį, kuris įvardijamas kaip organizatorius.

Nors ši funkcija kol kas dar nepasiekiama, tikėtina, kad ji bus pristatyta viename iš būsimų atnaujinimų. Teigiama, jog įrankis galėtų „sutvarkyti visus pradžios ekranus už jus“.

Praktiškai tai reikštų, kad kuriant ar konfigūruojant pradžios ekraną, sistema galėtų pasiūlyti automatiškai parinkti susijusias programėles ir valdiklius bei sudėlioti juos pagal parengtus išdėstymo šablonus.

Kuriant naują ekraną, organizatorius, kaip pranešama, paprašytų pasirinkti iš kelių programėlių kategorijų. Tarp jų minimos dažniausiai naudojamos programėlės, žaidimai, sveikata ir sportas, produktyvumas, kelionės, socialiniai tinklai ir galbūt kitos. Manoma, kad šios kategorijos būtų sudaromos pagal tai, kokios programėlės įdiegtos įrenginyje.

Pasirinkus kategoriją, naudotojas galėtų išsirinkti vieną iš kelių iš anksto paruoštų išdėstymų, pagal kuriuos būtų išdėstomos piktogramos ir valdikliai.

Be automatinio tvarkymo, tas pats atnaujinimas gali atnešti ir seniai lauktą patogumą – galimybę matyti visus pradžios ekranus „iš paukščio skrydžio“. Tokiu režimu, kaip teigiama, būtų galima perrikiuoti arba ištrinti ištisus pradžios ekrano skydelius vienu paspaudimu.

Vis dėlto dabartinė funkcijos būklė rodo, kad ji dar toli gražu neparengta. Sąsajoje matomi mėlyni apskritimai ir rožiniai stačiakampiai nėra specialiai uždėti siekiant paslėpti informaciją – taip ši funkcija atrodo ją įjungus rankiniu būdu.

Mažai tikėtina, kad organizatorius bus įtrauktas į stabilią „Android 17“ versiją. Visgi neatmetama, kad jis galėtų pasirodyti vėliau, kartu su vienu iš „Android 17“ ketvirtinių platformos atnaujinimų.

„Google“ šiais metais planuoja reikšmingai pakeisti programėlių diegimą į „Android“ įrenginius iš šalies (angl. sideloading). Bendrovė siekia padaryti procesą labiau ribojantį, kad sumažintų sukčių ir kenkėjiškų programėlių plitimą. Po kritikos dėl pirminių planų „Google“ pristatė lankstesnį sprendimą – vadinamąjį išplėstinį diegimo režimą, kuriame numatytas 24 valandų atidėjimas prieš įdiegiant neregistruotas programėles. Dabar bendrovė patikslino: šį režimą vartotojui pakanka įjungti tik vieną kartą, net ir keičiant telefoną.

Vaizdo įraše, kurį platformoje „X“ paskelbė oficiali „Android Developers“ paskyra, „Google Play“ kūrėjų patirties produktų valdymo direktorius Matthew Forsythe patvirtino, kad išplėstinis diegimo režimas įjungiamas vieną kartą vienai paskyrai.

Jis paaiškino, kad kartą aktyvavus išplėstinį režimą esamame telefone, nustatymas automatiškai persikelia į naują „Android“ įrenginį. Tai reiškia, jog nereikės kiekvieną kartą iš naujo kartoti procedūros ir laukti 24 valandų vien dėl to, kad diegiate programėlę ne iš oficialios parduotuvės.

Pasak M. Forsythe, vienintelis būdas apeiti pradinį 24 valandų atidėjimą – naudoti „ADB“ komandas. Tačiau šis kelias tinka ne visiems: tam reikia kompiuterio ir techninių žinių, o tokios galimybės vartotojai ne visuomet turi. Dėl to sprendimas leisti išplėstinį režimą aktyvuoti tik kartą per paskyrą procesą padaro gerokai patogesnį.

Kadangi ši funkcija labiausiai orientuota į pažengusius vartotojus, toks lankstumas atrodo logiškas. Priešingu atveju 24 valandų laukimas greitai taptų erzinančiu tiems, kurie dažnai diegia programėles iš kitų šaltinių nei „Google Play“.

Tame pačiame DUK vaizdo įraše taip pat nurodoma, kad programėlės – tiek įdiegtos iš šalies, tiek atsisiųstos iš „Google Play“ – negali nustatyti, ar išplėstinis režimas yra įjungtas. Be to, pabrėžiama, kad norint toliau atnaujinti neregistruotą iš šalies įdiegtą programėlę, išplėstinis režimas turi būti aktyvus.

Norint įjungti išplėstinį režimą, pirmiausia reikia aktyvuoti paslėptą „Developer options“ (kūrėjo parinkčių) meniu. M. Forsythe paaiškino, kad vėliau kūrėjo parinktis galima išjungti – tai nepaveiks diegimo iš šalies funkcionalumo. Tai svarbu, nes kai kurios bankų programėlės neveikia, jei kūrėjo parinktys paliktos įjungtos.

Vertinant naujausius „Google“ patikslinimus, būsimi „Android“ diegimo iš šalies pokyčiai neatrodo tokie griežti, kaip iš pradžių galėjo pasirodyti. Atnaujinimai, panašu, siekia kompromiso: suteikti pažengusiems vartotojams reikalingą lankstumą ir kartu geriau apsaugoti daugumą nuo rizikingų programėlių.

„Google“ „Pixel“ telefonai dažnai pirmieji sulaukia naujų „Android“ funkcijų ir tampa savotišku poligonu, kuriame išbandomos naujausios galimybės dar prieš joms pasiekiant kitus įrenginius.

Tai galioja ne tik plačiai reklamuojamoms, bet ir mažiau pastebimoms naujovėms. Būtent tokia yra nauja „Bluetooth“ diagnostikos priemonė, kuri gali praversti tuomet, kai belaidis ryšys staiga ima strigti.

Naujas diagnostikos įrankis pasirodė 1.0.885948717 versijos „Pixel“ trikčių šalinimo programėlėje. Jis leidžia tiesiog telefone nustatyti ir bandyti išspręsti „Bluetooth“ ryšio problemas. Funkcija įdiegta tyliai, be didesnio pristatymo, o ją galima rasti nustatymuose: Settings > Connected devices > Bluetooth diagnostics.

Įrankis veikia atlikdamas testą, kurio metu tikrinama, ar yra ryšio nesklandumų su konkrečiu „Bluetooth“ įrenginiu. Aptikęs problemų, jis pasiūlo sprendimus – nuo priedo talpyklos (cache) išvalymo iki įrenginio „pamiršimo“ ir pakartotinio suporavimo.

Anksčiau detalesnei analizei dažnai prireikdavo trečiųjų šalių programėlių. Vis dėlto kai kuriuose „Samsung“ telefonuose panašios funkcijos jau kurį laiką būna integruotos, o ateityje neatmetama, kad „Google“ sprendimas galėtų pasiekti ir kitus „Android“ įrenginius.

„Bluetooth“ technologija tapo neatsiejama kasdienybės dalimi – ji leido pereiti nuo laidinių sprendimų prie belaidžių, pradedant automobiliais ir baigiant ausinėmis ar klaviatūromis. Dažniausiai ryšys veikia automatiškai: įjungiate įrenginį, ir jis pats prisijungia prie telefono.

Tačiau būtent dėl to „Bluetooth“ sutrikimai gali kelti ypač daug nepatogumų. Įprastai net rimtesnes problemas pavyksta išspręsti perkraunant įrenginius arba iš naujo suporuojant ryšį, tačiau kartais prireikia papildomos diagnostikos.

Dabar dalį šio darbo galima atlikti pačioje „Android“ sistemoje – bent jau „Pixel“ telefonuose, kuriuose atsirado ši nauja diagnostikos funkcija.

Pasirodo, ne visi džiaugiasi, kai „Copilot“ nuolat kišamas tiesiai prieš akis. Šią savaitę tinklalaidėje „Engadget Podcast“ vedėjas Devindra Hardawar kartu su „PCWorld“ vyriausiuoju redaktoriumi Marku Hachmanu aptaria netikėtą „Microsoft“ planą „sutaisyti“ „Windows 11“: daugiau dėmesio skirti individualiam pritaikymui ir pagrindinėms sistemos funkcijoms, o ne dirbtinio intelekto integravimui į daugybę programų.

Diskusijoje keliami klausimai, ar „Windows“ dar turi pakankamai entuziazmo tarp vartotojų. O gal daugeliui būtų prasmingiau rimtai svarstyti alternatyvas, tokias kaip „macOS“ ar „Linux“?

Tinklalaidėje taip pat aptariamos ir kitos technologijų pasaulio naujienos:

„Microsoft“ spaudžia „Windows 11“ perkrovimo mygtuką ir mažina „Copilot“ svarbą – 1:03

„OpenAI“ po vos 5 mėnesių sustabdo „Sora“ vaizdo generavimo programą – 25:23

Prasta „Meta“ savaitė teismuose, 1 dalis: Naujosios Meksikos byloje dėl vaikų įsitraukimo – 375 mln. dolerių sprendimas – 33:58

Prasta „Meta“ savaitė teismuose, 2 dalis: „Meta“ ir „Google“ pralaimi precedentinę bylą dėl socialinių tinklų priklausomybės – 38:49

„OpenAI“ neribotam laikui stabdo erotinio pobūdžio pokalbius – 43:49

„iPhone“ naudotojams – raginimas atnaujinti: „GitHub“ paviešintas „iOS“ pažeidžiamumas „Darksword“ – 46:39

„Epic Games“ atleidžia 1 000 darbuotojų, mažėjant „Fortnite“ įsitraukimui – 47:48

„Honda“ ir „Sony“ nutraukia bendrą elektromobilių projektą „Afeela“ – 49:26

Klausytojų laiškai: kokį „Mac Mini“ rinktis būsimam profesionaliam fotografui – 55:15

Popkultūros rekomendacijos – 57:52

Vedėjas: Devindra Hardawar
Pašnekovas: Mark Hachman
Prodiuseris: Ben Ellman
Muzika: Dale North ir Terrence O’Brien

Nerimas, o ne technologinis preciziškumas, yra dokumentinio filmo The AI Doc: Or How I Becau an Apocaloptimist ašis. Režisierius Danielis Roheris nerimauja dėl ateities, į kurią atveda vaiką: ar tai bus dirbtinio intelekto kuriama utopija, ar neišvengiama pražūtis, apie kurią pasakoja daugybė mokslinės fantastikos istorijų. Atsakymų ieškodamas jis kalbino žinomus dirbtinio intelekto šalininkus ir kritikus, tarp jų – knygos The Empire of AI autorę Karen Hao, tyrėją Emily Bender ir bendrovės „Anthropic“ vadovą Dario Amodei.

Šį savaitgalį kino teatruose pasirodantis The AI Doc iš esmės nepateikia daug naujų įžvalgų. Norintiems gilesnio konteksto, labiau praverstų K. Hao knyga, kurioje aprašomas „OpenAI“ iškilimas ir trapus šios srities verslo modelis. Vis dėlto filmas, panašu, skirtas ne technologijų entuziastams. D. Roheris siekia paprastai paaiškinti dirbtinio intelekto būklę plačiajai auditorijai – žmonėms, kurie kartais pasinaudoja „ChatGPT“ ar „Google“ „Gemini“, bet ne visuomet žino, kodėl šie įrankiai kelia ginčus. Ypač ryškiai filme parodomas kone religinis dalies technologijų pasaulio atsidavimas dirbtiniam intelektui.

Spoileriu to nepavadinsi: galiausiai režisierius pasirenka vadinamąjį „apokaloptimisto“ požiūrį. Jis supranta galimus dirbtinio intelekto pavojus ir tai, kad šios technologijos tikėtina turės rimtą poveikį visuomenei. Tačiau kartu tiki, kad žmonės dar gali formuoti kryptį, kuria viskas juda. Dirbtinio intelekto šalininkai dažnai beveik religingai tiki dirbtinio bendrojo intelekto (AGI) atsiradimu – sistema, kuri gebėtų prilygti žmogui ir jį pranokti. Vis dėlto AGI nėra neišvengiamas, o režisierius tvirtina, kad kritikai ir visuomenė dar turi erdvės pasipriešinti.

Pasipriešinimo pavyzdžių esą jau matyti. Žaidėjų neigiama reakcija į bendrovės „NVIDIA“ dirbtiniu intelektu paremtą vaizdo didinimą, „Microsoft“ sprendimas atsitraukti nuo dalies „Copilot“ funkcijų sistemoje „Windows 11“ ar „OpenAI“ sprendimas uždaryti vaizdo generavimo programą „Sora“ – visa tai rodo, kad technologijų bendrovės į visuomenės nuotaikas vis dėlto reaguoja. Pastarasis atvejis gali būti susijęs ir su didžiulėmis sąnaudomis, tačiau kritikos „Sora“ taip pat netrūko. Jei pakankamai žmonių pasakys „ne“ įvairioms dirbtinio intelekto diegimo formoms, tikėtina, kad įmonės bus priverstos persvarstyti savo planus.

The AI Doc pasakojimas nuolat šokinėja tarp tikinčiųjų – tokių kaip „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas ir „Anthropic“ vadovas D. Amodei – ir ryškių kritikų, tarp jų Tristano Harriso, „Center for Humane Technology“ bendraįkūrėjo ir prezidento, bei lingvistikos profesorės Emily M. Bender. Dėl šios priešpriešos žiūrint filmą lengva pajusti savotišką „plakimą“: vieni nuoširdžiai įsitikinę, kad dirbtinis intelektas atves į utopiją (ir kartu padarys juos pasakiškai turtingus), kiti prognozuoja žmonijos pabaigą. Vienoje scenoje T. Harrisas mini, kad kai kurie jo draugai, dirbantys dirbtinio intelekto rizikų vertinimo srityje, mano, jog jų vaikai „net nepasieks vidurinės mokyklos“. Tas pats nerimas filme nuolat sugrįžta.

Nors per 1 val. 43 min. trukmę filmas sutalpina įspūdingą skaičių ryškių interviu, norėtųsi daugiau erdvės kritikams, pavyzdžiui, Timnit Gebru – buvusiai „Google“ dirbtinio intelekto tyrėjai, kuri dirbtinio intelekto plėtrą sieja su „technofašizmo“ augimu Silicio slėnyje. Ji filme pasirodo trumpai, tačiau jos perspektyva neišplėtojama. Apskritai The AI Doc ne itin giliai nagrinėja jėgas, kurios stumia dirbtinio intelekto plėtrą, o štai kita šių metų dokumentika Ghost in the Machine brėžia tiesesnę liniją tarp eugenikos idėjų ir Silicio slėnio. Šis filmas į kino teatrus turėtų atkeliauti vasarą, o rudenį būti parodytas per PBS.

The AI Doc – energinga, animacijomis praturtinta dokumentika, akivaizdžiai siekianti, kad žiūrovui nebūtų nuobodu. Vis dėlto dirbtinio intelekto keliamos grėsmės reikalauja daugiau niuansų ir kritinės analizės. Blogiausiu atveju filmas gali paskatinti dar daugiau žmonių suabejoti dirbtinio intelekto verte tuo metu, kai technologijų industrija vis labiau desperatiškai stengiasi paversti jį neabejotina sėkme.

Technologijų bendrovė „Meta“ iš esmės padengs elektros infrastruktūros sąnaudas, reikalingas 27 mlrd. JAV dolerių vertės megaduomenų centrui, statomam Luizianoje. Apie tai pranešė leidinys „The Wall Street Journal“, nurodęs, kad įmonė sudarė susitarimą dėl projekto energijos tiekimo sprendimų finansavimo.

Pagal sandorį su „Entergy Louisiana“ „Meta“ finansuos septynių naujų gamtinėmis dujomis kūrenamų elektrinių statybą, maždaug 240 mylių perdavimo linijų įrengimą ir energijos kaupimo baterijose sprendimus trijose vietose. Bendra šių dujinių elektrinių galia siektų 5200 megavatų, o perdavimo linijos veiktų 500 kilovoltų įtampa.

Taip pat bendrovė prisidės prie iki 2500 megavatų naujų atsinaujinančių energijos išteklių projektų finansavimo. Be to, ji pasirašė ketinimų protokolą dėl galimos branduolinės energetikos plėtros ateityje. Richland Parisho apylinkėse (Luiziana) statomas 4 mln. kvadratinių pėdų duomenų centras bus didžiausias „Meta“ projektas tokio pobūdžio infrastruktūroje ir šiuo metu yra statybų etape.

Šis energijos infrastruktūros susitarimas pasiektas po to, kai technologijų įmonės, įskaitant „Meta“, paskelbė sieksiančios kompensuoti vietos gyventojams didėjančias elektros kainas, kurias gali lemti dirbtinio intelekto duomenų centrai. Įmonės teigė ketinančios „statyti, užtikrinti arba įsigyti“ naujus generacijos pajėgumus ir elektrą, reikalingą jų augančiam vartojimui, padengdamos visą šių resursų kainą. Vis dėlto, kaip pažymima, šis pažadas nėra teisiškai įpareigojantis ir nenumato vykdymo kontrolės mechanizmų.

Toks tonas keičiasi augant vietos bendruomenių nepasitenkinimui dėl didelių, daug energijos reikalaujančių ir aplinkai žalą galinčių daryti dirbtinio intelekto duomenų centrų plėtros. Gruodį atlikta apklausa parodė, kad 60 proc. JAV gyventojų – įskaitant demokratų, respublikonų ir nepriklausomų rinkėjų daugumas – pritaria griežtesniam dirbtinio intelekto reguliavimui. Tuo pat metu JAV senatorius Bernie Sandersas ir Atstovų Rūmų narė Alexandria Ocasio-Cortez pristatė įstatymo projektą, kuriuo siūloma įvesti duomenų centrų statybų moratoriumą, kol bus priimtos reikšmingos reguliavimo taisyklės.

Vis dažniau tokie technologijų sektoriaus žingsniai vertinami ir kaip bandymas įtikinti rinkėjus bei pareigūnus, kad pramonė sugebės elgtis atsakingai net ir be privalomų, įgyvendinimą užtikrinančių taisyklių.