CP v2

Category: Technologijos

  • Buvęs švedų pilotas: „Saab“ „Gripen“ kai kuriose misijose gali pranokti F-35, vilioja Portugaliją

    Švedijos gynybos pramonės grupė „Saab“ tęsia pastangas įtikinti Portugaliją rinktis naikintuvus JAS-39 „Gripen“ vietoje svarstytų amerikietiškų F-35. Diskusijose vis dažniau akcentuojama ne tik kaina ar pristatymo terminai, bet ir politinė rizika bei priklausomybė nuo vieno tiekėjo.

    „Saab“ argumentuoja, kad „Gripen“ nuo pat pradžių kurtas atsižvelgiant į Šiaurės Europos gynybos scenarijus, įskaitant galimą aukšto intensyvumo konfliktą su Rusija. Buvęs Švedijos oro pajėgų pilotas Jussi Halmetoja, dabar dirbantis „Saab“ konsultantu, teigia, kad dalyje situacijų „Gripen“ gali būti praktiškesnis už F-35.

    „Didelio intensyvumo kare JAS-39 „Gripen“ gali suteikti didesnes sėkmės galimybes, nes jis sukurtas generuoti didelį operacijų tempą“, – sakė Jussi Halmetoja.

    Esminis akcentas – veikimo ciklo greitis ir logistika. Pasak pašnekovo, „Gripen“ buvo projektuotas taip, kad galėtų leistis ir vėl pakilti maždaug po 10 minučių, o tai svarbu tuomet, kai reikia nuolat palaikyti oro erdvės kontrolę ir greitai reaguoti į taikinius.

    Portugalijai ši tema tapo aktualesnė vertinant, kiek ilgam įsipareigojimai susietų šalį su JAV ekosistema: programine įranga, atnaujinimais, ginkluotės integracijomis ir eksporto taisyklėmis. Dalis Europos valstybių pastaraisiais metais vis garsiau kalba apie strateginę autonomiją ir norą turėti daugiau pasirinkimų gynybos pirkimuose.

    „Saab“ taip pat siūlo ne vien orlaivių tiekimą, bet ir platesnį bendradarbiavimo paketą, apimantį pramoninę partnerystę. Tarp siūlomų krypčių minimas dalies gamybos, surinkimo ar aptarnavimo pajėgumų lokalizavimas Portugalijoje, kas galėtų sustiprinti vietos kompetencijas ir kurti pridėtinę vertę ekonomikai.

    Viešojoje erdvėje šią diskusiją papildo ir Ukrainos ekspertų vertinimai, kad „Gripen“ galėtų būti reikšmingas oro gynybos ir taktinės aviacijos elementas susiduriant su Rusijos keliama grėsme. Vis dėlto galutinis Portugalijos sprendimas priklausys nuo platesnio veiksnių rinkinio: sąnaudų per visą tarnybos laiką, ginkluotės paketo, mokymų, pristatymo grafiko ir politinių įsipareigojimų.

  • „Jastrzębska Spółka Węglowa“ po 2026 metų pradžios nuostolių: analitikai įžvelgia atšokimą, bet likvidumas spaudžia

    Nuostoliai mažesni, bet spaudimas išlieka

    „Jastrzębska Spółka Węglowa“ paskelbė preliminarius 2026 metų pirmojo ketvirčio grupės rezultatus. Bendrovė patyrė apie 143 mln. eurų grynąjį nuostolį, o pardavimo pajamos siekė apie 486 mln. eurų.

    Taip pat fiksuotas maždaug 66 mln. eurų nuostolis EBITDA lygiu, apie 66 mln. eurų nuostolis iš pardavimų ir apie 55 mln. eurų operacinis nuostolis. Galutinę ataskaitą bendrovė žada paskelbti vėliau kartu su konsoliduotu ketvirčio pranešimu.

    Kas gali pagerinti antrą ketvirtį?

    Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad pirmojo ketvirčio skaičiai atspindi kainų vėlavimą, nes koksinės anglies kontraktai dažnai reaguoja į pasaulines kainas su vieno ar dviejų mėnesių atsilikimu. Dėl to aukštesnių kainų poveikis rezultatuose paprastai pasimato ne iš karto.

    Analitikų vertinimu, antrasis 2026 metų ketvirtis gali atrodyti geriau, jei išsilaikys palankesnės koksinės anglies ir su plieno rinka susijusių produktų kainos. Vis dėlto pabrėžiama, kad net ir gerėjant kainoms bendrovės padėtį riboja įtemptas likvidumas.

    Gamybos apimtys ir platesnis rinkos fonas

    Per 2026 metų pirmąjį ketvirtį „Jastrzębska Spółka Węglowa“ išgavo apie 3,24 mln. tonų anglies, iš jų apie 2,78 mln. tonų sudarė koksinė anglis, o energetinė anglis – apie 0,46 mln. tonų. Koksą bendrovė pagamino apie 0,75 mln. tonų.

    Bendrovė taip pat laikosi šių metų anglies gavybos tikslo – 13,3 mln. tonų. Tai kiek mažiau nei anksčiau skelbtas planas, todėl investuotojai papildomai stebi, ar gamybos stabilumas padės amortizuoti kainų svyravimus.

    „Matome prielaidų, kad antras ketvirtis gali atnešti finansinių rezultatų pagerėjimą, tačiau didžiausia rizika išlieka ribotas likvidumas“, – sakė analitikas Jakubas Szkopekas.

    Profesinių sąjungų atstovai savo ruožtu pabrėžia, kad plieno ir kokso rinkos silpnumas vis dar atsispindi užsakymų ir kainodaros aplinkoje. Dėl to, jų teigimu, vien taupymo priemonių gali nepakakti, jei rinka greitai neatsigaus.

    „Dabartinėje situacijoje bendrovei ir toliau reikalinga valstybės institucijų parama“, – sakė Pawełas Kołodziejas.

    „Jastrzębska Spółka Węglowa“ išlieka strategiškai svarbi, nes yra vienintelė koksinės anglies gamintoja Europos Sąjungoje ir reikšminga kokso tiekėja plieno pramonei. Koksinė anglis Europos politikoje vis dažniau minima kaip kritinės svarbos žaliava, o jos paklausą pirmiausia lemia plieno gamybos apimtys ir plieno gamintojų gaunamos kainos.

    Artimiausiems mėnesiams rinkos dėmesys kryps į tai, ar plieno paklausa ir kainos leis stabilizuoti „Jastrzębska Spółka Węglowa“ pinigų srautus, ir ar bendrovė išlaikys gamybos planus be papildomo finansinio spaudimo.

  • DI lenktynėse Europa jau atsilieka: Lietuvos ir Lenkijos šansas – pramonės ir gynybos nišos

    Kur slypi reali konkurencija?

    Ekspertai, diskutuodami apie DI plėtrą regione, pabrėžia, kad Europa, įskaitant Lenkiją ir Lietuvą, vargiai sukurs tiesioginius konkurentus pasaulio lyderiams, tokiems kaip „OpenAI“, „Google“ ar „Meta“. Milžiniškų universalių modelių lenktynėse pranašumą lemia kapitalas, duomenų mastas ir skaičiavimo infrastruktūra, kurią Europai sunku atkartoti tokiu tempu.

    Tačiau tai nereiškia, kad regionas pasmerktas likti vien technologijų vartotoju. Vis dažniau akcentuojama kryptis – mažesni, konkrečioms sritims pritaikyti modeliai ir sprendimai, kurie kuria vertę ten, kur svarbios specifinės žinios, pramoniniai duomenys ir saugumo reikalavimai.

    Nišos: pramonė, energetika, gynyba

    Didžiausias Europos pranašumas – stipri pramoninė bazė ir įmonės, turinčios unikalius procesų duomenis. Dėl to DI sprendimai gamybai, energetikai, sveikatos apsaugai, kibernetiniam saugumui ir vadinamosioms dvejopos paskirties technologijoms gali tapti sritimis, kuriose kuriama apčiuopiama ekonominė grąža.

    Kartu augantis saugumo iššūkių fonas skatina investicijas į gynybos ir civilines DI taikymo kryptis: autonomines sistemas, robotiką, dronų valdymą, logistinių grandinių optimizavimą, situacijos suvokimo sprendimus. Tokie produktai dažnai pritaikomi ir civilinėms reikmėms – nuo gelbėjimo darbų iki žemės ūkio.

    „Mūsų šansas yra nišose: nereikia didžiausių modelių, svarbiau – pritaikyti sprendimai pramonei ir saugumui“, – sakė vienas diskusijos dalyvių.

    Kodėl verslas nusivilia DI?

    Pasak technologijų vadovų, dažna problema – įmonės bando diegti DI tikėdamosi, kad jis savaime „sutvarkys chaosą“. Jei procesai nėra apibrėžti, duomenys išmėtyti, o atsakomybės ir sprendimų grandinė neaiški, DI gali ne sumažinti, o sustiprinti veiklos netvarką.

    Praktikoje tai reiškia, kad sėkmingas diegimas prasideda nuo procesų suvaldymo, duomenų kokybės, duomenų valdymo taisyklių ir aiškių tikslų. Tik po to DI tampa įrankiu, integruojamu į realų verslo veikimą, o ne atskiru IT eksperimentu.

    Taip pat pabrėžiama, kad DI negali būti vien IT skyriaus projektas. Kai sprendimai neįtraukiami į organizacijos veiklos modelį, neapibrėžiami savininkai ir rodikliai, bandomieji projektai dažnai įstringa ir nepasiekia masto.

    Mokslas, valstybė ir įmonės: be bendro stalo nebus proveržio

    Diskusijose kartojama, kad viena didžiausių regiono kliūčių – institucinis susiskaidymas, kai mokslas, verslas ir viešasis sektorius veikia atskirai. DI projektams reikia ilgalaikių partnerystės mechanizmų: bendrų duomenų iniciatyvų, bandomųjų poligonų, aiškaus viešųjų pirkimų kelio ir finansavimo perėjimui nuo prototipo prie diegimo.

    Kritinė ir vadinamoji „slėnio“ problema: tarp fundamentinių tyrimų ir komercinio produkto dažnai pritrūksta finansavimo bei užsakovo, kuris iškart testuotų sprendimą realioje aplinkoje. Dėl to siūloma daugiau dėmesio skirti taikomiesiems projektams ir stabiliai, keliems metams į priekį numatomai paramai.

    Atskirai akcentuojamas mažų ir vidutinių įmonių vaidmuo. Jei DI diegimas jose taps masiškesnis, tai gali turėti greitą poveikį produktyvumui, tačiau tam reikia ne tik subsidijų, bet ir praktinės kompetencijų ugdymo sistemos bei aiškių sėkmės pavyzdžių.

  • Lenkijos DI gigafabryka gali dirbti JAV bendrovėms: profesorius įspėja, ko trūksta labiausiai

    Lenkija svarsto investicijas į vadinamąsias DI gigafabrikas ir didelės galios skaičiavimo infrastruktūrą, tačiau vien įsigyti kompiuterių neužteks. Varšuvoje veikiančio tyrimų instituto IDEAS vadovas prof. Piotras Sankowskis įspėja, kad be lygiagrečių investicijų į žmones tokia infrastruktūra gali būti neišnaudota arba dirbti daugiausia užsienio užsakovams.

    Jo teigimu, didžiausia rizika ta, kad brangi skaičiavimo bazė bus nuomojama pirmiausia JAV technologijų bendrovėms, kurios jau dabar turi stipriausias komandas, produktus ir kapitalą. Tai reikštų, kad vietinė ekonominė grąža ir kuriama intelektinė nuosavybė liktų ne Lenkijoje, o paslaugos būtų teikiamos kaip infrastruktūros nuoma.

    Ne tik serveriai, bet ir talentai

    Profesorius akcentuoja, kad skaičiavimo pajėgumai ir specialistai turi augti kartu: jei investicijos bus nukreiptos tik į įrangą, trūks komandų, kurios sugebėtų kurti ir pritaikyti DI sprendimus. Praktikoje tai reiškia daugiau aukštos kvalifikacijos tyrėjų, inžinierių, duomenų mokslininkų ir produktų kūrėjų, galinčių sukurti konkurencingas technologijas vietoje.

    Lenkijos darbo rinka, pasak jo, jau susiduria su DI ekspertų stygiumi: įmonės skundžiasi ne vien atlyginimų lygiu, bet ir tuo, kad kandidatų paprasčiausiai nėra. Dėl to tarptautinių bendrovių padaliniai šalyje neretai veikia kaip užduočių vykdytojai, o ne vietos, kur gimsta strateginiai produktai ir patentuojami sprendimai.

    „Jeigu nepamiršime talentų ugdymo, yra rizika, kad gigafabryka stovės tuščia, o jos pajėgumus nuomos daugiausia Amerikos korporacijos“, – sakė prof. Piotras Sankowskis.

    Kur DI jau duoda apčiuopiamą naudą

    IDEAS, anot profesoriaus, siekia rodyti praktinius DI pritaikymo pavyzdžius. Vienas jų – dokumentų analizės sprendimai viešajam sektoriui, kai kalbos modeliais automatizuojamas administracinių dokumentų ir notarinių aktų vertinimas, taip sutrumpinant rutinines užduotis nuo maždaug valandos iki kelių minučių.

    Kita kryptis – autonomiją palaikantys sprendimai gynybos sričiai, ypač dronams ir kitoms autonominėms platformoms, taip pat palydovinių vaizdų analizė ir vadinamųjų skaitmeninių dvynių kūrimas. Energetikoje DI, pasak pašnekovo, gali būti naudojamas kainų prognozėms, suvartojimo modeliui, anomalijų aptikimui ir kritinės infrastruktūros kibernetiniam saugumui stiprinti.

    Kas lems Lenkijos pozicijas Europoje

    Lenkija, kaip ir kitos Europos šalys, siekia mažinti technologinę priklausomybę ir kurti didesnį suverenitetą strateginėse srityse. Tačiau profesorius pabrėžia, kad lemtingas bus artimiausias etapas: Europa spartina investicijas, o konkurencija dėl tyrėjų ir inžinierių tik aštrėja.

    Jo vertinimu, proveržį gali užtikrinti ilgalaikis planas, stabilus finansavimas mokslui ir taikomosioms komandoms, patrauklios sąlygos talentams ir aktyvus dalyvavimas tarptautiniuose tinkluose. Kitaip šalis rizikuoja likti infrastruktūros šeimininke, bet ne DI technologijų kūrėja.

  • Europa nori aplenkti JAV ir Kiniją DI lenktynėse, bet energijos kainos gali viską sugriauti

    Europa nori aplenkti JAV ir Kiniją DI lenktynėse, bet energijos kainos gali viską sugriauti

    Europa siekia tapti viena pagrindinių DI lyderių ir konkuruoti su JAV bei Kinija, tačiau šias ambicijas gali pristabdyti brangstanti elektra. Dėl išaugusios įtampos Artimuosiuose Rytuose energijos kainos regione šoktelėjo, o tai ypač skaudžiai smogia didžiausiems DI „varikliams“ – duomenų centrams.

    Duomenų centrai sunaudoja milžiniškus elektros kiekius, todėl net nedidelis kainų pokytis tiesiogiai veikia investicijų atsiperkamumą. Ekspertai pabrėžia, kad tokie projektai tampa itin jautrūs energijos sąnaudoms, o rinkdamiesi vietą plėtrai investuotojai pirmiausia žiūri į stabilų ir pigų elektros tiekimą.

    Duomenų centrai kelia įtampą

    HEC Paris mokslininkas Olivier Darmouni atkreipia dėmesį, kad sparčiai augantis duomenų centrų skaičius karštuosiuose taškuose gali didinti elektros kainas 20–40 proc. Tokios teritorijos jau formuojasi ne tik JAV, bet ir Europoje, kur infrastruktūros plėtra dažnai atsilieka nuo paklausos.

    Tarptautinė energetikos agentūra skaičiuoja, kad Europos energijai imlių pramonės šakų mokama elektros kaina pastaraisiais metais vidutiniškai buvo maždaug dukart didesnė nei JAV. Tai mažina regiono konkurencingumą ir didina riziką, kad dalis DI infrastruktūros investicijų bus nukreiptos kitur.

    Kas laimės, o kas pralaimės?

    „Wood Mackenzie“ atstovas Chris Seiple nurodo tris pagrindines priežastis, kodėl Europa atsilieka nuo JAV duomenų centrų plėtroje: energijos kaina, plėtotojų geografinis pasiskirstymas ir projekto įgyvendinimo greitis. Kuo ilgiau užtrunka prijungimas prie tinklų ir leidimų gavimas, tuo brangiau kainuoja kapitalas ir tuo labiau nukenčia planai.

    „Nvidia“ atstovas Vladimiras Prodanovicius yra pareiškęs, kad dalis Vidurio Europos jau praranda konkurenciją, kaip pavyzdžius įvardydamas dideles elektros kainas Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Tai reiškia, kad nauji objektai dažniau gali būti planuojami ten, kur elektros kaina mažesnė, o tinklai – lengviau plečiami.

    Šiaurės šalys ir Prancūzija kyla

    Dažniausiai kaip potencialūs laimėtojai įvardijamos Šiaurės šalys ir Prancūzija, kur elektros kainos istoriškai žemesnės, o energijos šaltinių miksas įvairesnis. Šiaurės regione reikšmingą vaidmenį atlieka hidroenergetika ir vėjas, o Prancūzijoje – didelė branduolinės energetikos dalis, kuri paprastai suteikia daugiau kainų stabilumo.

    Praktikoje tai jau atsispindi investicijose: „Microsoft“ kartu su partneriais vysto didelio masto DI infrastruktūros projektus Norvegijoje, taip pat planuoja plėtrą Švedijoje ir Danijoje. Tokie sprendimai rodo aiškią rinkos kryptį – DI pajėgumai keliasi arčiau pigesnės ir patikimesnės elektros.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien žema kaina nepakanka. Kad Europa išliktų konkurencinga, būtina greičiau plėsti elektros gamybą, tinklų pralaidumą, kaupimo sprendimus ir didinti tarpvalstybinę integraciją, kad energijos kaina būtų stabilesnė visame regione.

  • „Samsung“ streikas gali įtraukti 47 000 darbuotojų: valdžia perspėja dėl milžiniškų nuostolių

    „Samsung“ streikas gali įtraukti 47 000 darbuotojų: valdžia perspėja dėl milžiniškų nuostolių

    Pietų Korėjoje artėja didelio masto „Samsung Electronics“ darbuotojų streikas, kuriame, profesinės sąjungos teigimu, gali dalyvauti daugiau kaip 47 000 žmonių. Situacijai aštrėjant, šalies vadovai viešai ragina abi puses susitarti, nes bet koks gamybos trikdis galėtų atsiliepti ne tik įmonei, bet ir visai ekonomikai.

    Prezidentas Lee Jae Myung socialiniuose tinkluose pabrėžė, kad turi būti gerbiamos ir darbuotojų, ir verslo teisės.

    „Darbas turi būti gerbiamas tiek pat, kiek ir verslas, o įmonių valdymo teisės turi būti gerbiamos tiek pat, kiek ir darbuotojų teisės“, – sakė Lee Jae Myung.

    Pagrindinis ginčo taškas yra rezultatų pagrindu mokamos premijos. Profesinė sąjunga siekia aiškesnės ir formaliai įtvirtintos premijavimo tvarkos, didesnės premijų dalies nuo veiklos pelno ir premijų ribojimo panaikinimo, tuo metu vadovybė siūlo mažesnę pelno dalį skirti premijoms bei vienkartinį kompensacinį paketą.

    Derybos laikomos kritiškai svarbiomis, nes mikroschemų ir atminties lustų gamyba yra viena jautriausių „Samsung Electronics“ veiklų. Puslaidininkių sektoriuje net trumpas sustabdymas gali sukelti grandininį efektą: vėluojančius užsakymus, išaugusias logistikos sąnaudas ir didesnį spaudimą pristatymo terminams pasaulinėse tiekimo grandinėse.

    Valdžios signalai dėl ekonomikos

    Šalies ministras pirmininkas Kim Min-seok viešai perspėjo, kad užsitęsęs konfliktas gali pareikalauti itin didelių ekonominių kaštų ir kad valdžia svarstytų atsako priemones. Pietų Korėjos teisinėje praktikoje numatyta galimybė taikyti vadinamąjį skubų ginčo sureguliavimą, kai tam tikrais atvejais streikas gali būti laikinai sustabdytas.

    Ministro pirmininko vertinimu, tiesioginiai nuostoliai galėtų siekti apie 660 milijonų eurų, o blogiausiu scenarijumi, jei dėl trikdžių tektų nurašyti gamybos procese esančias puslaidininkių plokšteles, žala galėtų išaugti nepalyginamai labiau. Profesinė sąjunga tokius vertinimus ginčija ir teigia, kad ankstesni gamybos pristabdymai esą buvo susiję ir su techninėmis patikromis bei procesų korekcijomis.

    Kodėl tai svarbu visai šaliai

    „Samsung Electronics“ Pietų Korėjoje laikoma sisteminės svarbos bendrove: ji sudaro reikšmingą šalies eksporto dalį ir užima didelį svorį akcijų rinkoje. Dėl to bet kokie ilgalaikiai gamybos sutrikimai gali paveikti ne tik įmonės rezultatus, bet ir investuotojų nuotaikas, tiekėjus bei susijusias pramonės šakas.

    Analitikai pastaraisiais metais taip pat dažniau kalba apie koncentracijos riziką, kai reikšminga ekonomikos ir rinkų dalis priklauso nuo palyginti nedidelio skaičiaus didžiųjų bendrovių. Tokiu atveju sukrėtimai vienoje įmonėje greičiau persiduoda platesniam ekonomikos paveikslui, ypač kai pasaulinėje rinkoje svyruoja paklausa duomenų centrams ir puslaidininkių sprendimams, kuriuos skatina ir DI plėtra.

    Kol kas lemiamas klausimas išlieka derybų baigtis ir tai, ar pavyks pasiekti kompromisą iki planuojamos streiko pradžios. Rinkos dalyviai atidžiai stebi situaciją, nes nuo jos priklausys tiek „Samsung Electronics“ gamybos stabilumas, tiek platesnis Pietų Korėjos pramonės ritmas artimiausiomis savaitėmis.

  • Muskas ir Altmanas: nuo „OpenAI“ sąjungininkų iki teismo karo dėl DI ir milijardų

    Muskas ir Altmanas: nuo „OpenAI“ sąjungininkų iki teismo karo dėl DI ir milijardų

    Kaip gimė „OpenAI“ idėja

    Elonas Muskas ir Samas Altmanas 2015 metais viešai pristatė ambiciją kurti dirbtinio intelekto laboratoriją, kuri būtų atsvara „Google“ įtakai ir skatintų atviresnius tyrimus. Tais metais „OpenAI“ startavo kaip ne pelno siekianti organizacija, o Muskas buvo vienas žinomiausių jos rėmėjų ir veidų.

    Ankstyvoji „OpenAI“ vizija rėmėsi argumentu, kad galingos DI sistemos neturėtų atsidurti vien tik kelių korporacijų rankose. Tačiau augant skaičiavimo išteklių poreikiui ir konkurencijai, finansavimo bei valdymo modelis tapo kertiniu nesutarimų tašku.

    Kontrolės klausimas ir skilimas

    Teismo proceso metu nuskambėjo skirtingos versijos, kodėl santykiai ėmė byrėti. Muskas teigė, kad „OpenAI“ kryptis pasikeitė iš esmės ir kad buvo nukrypta nuo pirminių ne pelno siekiančių įsipareigojimų.

    Altmanas savo ruožtu liudijo, jog nebuvo duota pažadų dėl konkrečios korporatyvinės struktūros, o didžiausia įtampa kilo dėl Muskui svarbios kontrolės. Jo teigimu, reikalavimas turėti lemiamą sprendimo teisę kėlė rimtų abejonių dėl organizacijos misijos ir nepriklausomumo.

    „Man tai kėlė labai didelį diskomfortą“, – sakė Samas Altmanas, aiškindamas, kodėl jam buvo nepriimtinas totalios kontrolės siekis.

    Byla teisme ir ką ji reiškia rinkai

    Po kelių savaičių nagrinėjimo JAV teisme prisiekusieji turi vertinti, ar buvo pažeistas labdaros pasitikėjimas ir ar atsakovai galėjo nepagrįstai praturtėti, jei „OpenAI“ vystymas nukrypo nuo deklaruotos misijos. Ši byla tapo ne tik asmeniniu dviejų technologijų lyderių konfliktu, bet ir precedentu, kaip bus vertinamas DI organizacijų perėjimas nuo ne pelno modelių prie komercinių struktūrų.

    Viešojoje erdvėje konfliktą dar labiau aštrina tai, kad DI rinka per pastaruosius metus tapo viena karščiausių investicijų krypčių. Generatyvinio DI proveržis, augantys duomenų centrų kaštai ir spartėjanti konkurencija tarp „OpenAI“, „Google“, „Microsoft“ ir kitų žaidėjų didina spaudimą ieškoti kapitalo, o kartu kelia klausimus dėl skaidrumo, valdymo ir atsakomybės.

    „Negalite ir turėti tortą, ir jį suvalgyti“, – sakė Elonas Muskas, argumentuodamas, kodėl, jo manymu, ne pelno logika negali būti naudojama kartu su maksimalios grąžos siekiu.

    Nepriklausomi teisės ekspertai viešai yra atkreipę dėmesį, kad ilgas procesas abiem pusėms kainuoja reputaciškai, o visuomenei palieka įspūdį apie kovą dėl įtakos technologijai, kuri daro vis didesnį poveikį ekonomikai ir kasdieniam gyvenimui. Nepriklausomai nuo verdikto, ginčas išryškino platesnę problemą: kaip suderinti DI saugos, atskaitomybės ir inovacijų greičio interesus, kai į žaidimą įtraukti milžiniški pinigai ir geopolitinė konkurencija.

  • Aliuminį vis dar importuojame iš Rusijos: perdirbimas gali sumažinti priklausomybę ir kainų riziką

    Aliuminį vis dar importuojame iš Rusijos: perdirbimas gali sumažinti priklausomybę ir kainų riziką

    Importo priklausomybė nemažėja

    Aliuminis Lenkijoje išlieka strategiškai svarbi, bet ribotai vietoje pagaminama žaliava: šalies pramonė pačios pagamintu metalu patenkina apie 13 proc. vidaus poreikio. Dėl to ekonomika yra priversta remtis importu, o kainų ir tiekimo svyravimai greitai persiduoda gamintojams.

    Lenkijos ekonomikos instituto (PIE) apžvalgoje teigiama, kad 2025 metais Lenkija buvo viena didžiausių aliuminio importuotojų pasaulyje. Tai rodo, kad net ir didėjant gamybos efektyvumui, struktūrinė priklausomybė nuo įvežamos žaliavos išlieka.

    Rusijos dalis išlieka reikšminga

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tarp tiekėjų yra nemažai Europos Sąjungos šalių, tačiau dalis aliuminio vis dar atkeliauja iš Rusijos. PIE vertinimu, 2025 metais apie 10 proc. Lenkijos aliuminio importo sudarė tiekimas iš Rusijos.

    Toks srautas kelia papildomų rizikų, nes žaliavų prekybą vis dažniau veikia geopolitiniai sprendimai, sankcijos ir logistikos trikdžiai. Įmonėms tai reiškia didesnį neapibrėžtumą planuojant gamybą ir kainodarą.

    Kodėl aliuminis tampa dar svarbesnis

    Aliuminis, kaip ir varis, yra vienas pagrindinių metalų, reikalingų elektros tinklų plėtrai ir modernizacijai. Augant investicijoms į energetikos infrastruktūrą ir elektrifikaciją, didėja ir patikimo metalo tiekimo poreikis.

    Be energetikos, aliuminis plačiai naudojamas transporto, statybų, pakuočių ir mašinų gamybos sektoriuose. Dėl šios priežasties net nedideli tiekimo sutrikimai gali paveikti daugybę grandžių nuo komponentų iki galutinių produktų.

    Perdirbimas kaip greitesnė išeitis

    PIE ekonomistai pabrėžia, kad perdirbimas gali būti reali priemonė mažinti priklausomybę nuo importo ir didinti žaliavų saugumą. Jų nurodomi duomenys rodo, kad 2024 metais Lenkijoje susidarė dešimt kartų daugiau perdirbimui tinkamų aliuminio atliekų nei sudarė pirminio aliuminio gamyba šalyje.

    Tai signalizuoja apie didelį neišnaudotą potencialą: daugiau surinkto ir perdirbto metalo leistų bent dalį paklausos patenkinti vietiniais srautais. Kartu tai mažintų rizikas, susijusias su tiekimo koncentracija ir priklausomybe nuo riboto skaičiaus išorės partnerių.

    „Perdirbimas vis dažniau vertinamas ne tik kaip žiedinės ekonomikos tikslų priemonė, bet ir kaip būdas stiprinti valstybės ekonominį suverenitetą“, – teigiama PIE apžvalgoje.

    Ekspertų vertinimu, kryptingas perdirbimo grandinės stiprinimas galėtų apimti stabilesnį atliekų surinkimą, investicijas į rūšiavimą ir perlydymo pajėgumus bei aiškesnes taisykles pramonei. Tokios priemonės leistų mažinti importo spaudimą ir geriau valdyti kainų svyravimus.

  • DI generatoriai jau kuria mirtinus nuodus: Kinijos proveržis išgąsdino mokslininkus visame pasaulyje

    DI generatoriai jau kuria mirtinus nuodus: Kinijos proveržis išgąsdino mokslininkus visame pasaulyje

    Dirbtinio intelekto proveržis molekulinėje biologijoje žada greitesnį vaistų kūrimą, tačiau kartu didina ir biologinio saugumo rizikas. Pastaruoju metu mokslininkų bendruomenėje daug diskusijų sukėlė Kinijoje sukurta sistema, galinti projektuoti ypač pavojingas toksines baltymų molekules.

    Tarptautinį dėmesį patraukė tyrėjų darbas Chongqing universitete, kur sukurta DI priemonė skirta konotoksinų dizainui. Konotoksinai yra jūrinių kūginių sraigių nuoduose aptinkami baltymai, galintys paveikti nervų sistemą, o dalis jų laikomi potencialiais skausmo gydymo kandidatų prototipais.

    Vis dėlto būtent šių medžiagų dvilypumas kelia nerimą: natūralūs analogai gali būti mirtinai pavojingi, o kai kurioms jų rūšims nėra lengvai pritaikomų priešnuodžių. Ekspertai pabrėžia, kad skaitmeninis molekulės dizainas pats savaime dar nereiškia ginklo, tačiau jis gali sutrumpinti kelią nuo idėjos iki realaus sintezės užsakymo laboratorijai.

    „Teoriškai kažkas dabar galėtų kurti toksinus, prilygstančius ricinui ar kitiems mirtiniems agentams, ir jie būtų praktiškai sunkiai aptinkami“, – sakė Ciuricho universiteto struktūrinės biologijos mokslininkas Martinas Pacesa.

    Biologinio saugumo diskusijoje išskiriamos dvi kryptys. Pirmoji susijusi su tuo, kad plačiai prieinami pokalbių robotai gali padėti nepatyrusiems asmenims ieškoti informacijos apie žinomus patogenus ir toksinus, nors praktinis įgyvendinimas reikalauja įgūdžių. Antroji, rimtesnė, apima galimybę gerai finansuojamoms grupėms ar valstybėms kurti specializuotus modelius be etinių ribotuvų ir siekti visiškai naujų, sintetinės kilmės grėsmių.

    Šiame kontekste akcentuojama, kad tokie darbai nebūtinai remiasi viešais įrankiais, kaip „ChatGPT“, „Gemini“ ar „Claude“, nes tyrėjai gali sukurti nuosavas sistemas. Tai apsunkina vien tik platformų lygmens kontrolę, nes rizikingos funkcijos gali būti perkeltos į uždaras, lokaliai veikiančias infrastruktūras.

    Vertinant virusų scenarijus, ekspertų išvados nėra vienareikšmės. Viena vertus, baiminamasi, kad DI galėtų padėti modifikuoti tokius virusus kaip SARS-CoV-2 ar gripo virusai, kad jie efektyviau apeitų žmogaus imunitetą. Kita vertus, naujesnės analizės pabrėžia, kad vis dar egzistuoja didelės techninės kliūtys, tarp jų ir ribotos žinios, kaip genetinės sekos pokyčiai patikimai virsta savybėmis, pavyzdžiui, užkrečiamumu.

    „Jei norite sukelti žalą dideliu mastu, jums nereikia specialiai sukurtų baltymų“, – sakė University of Washington mokslininkas Davidas Bakeris.

    Praktinėje rizikų valdymo pusėje svarbi grandis yra komercinė genų sintezė. Tarptautinės įmonės ir jų konsorciumai jau dabar taiko užsakymų patikrą, siekdami aptikti žinomų patogenų ar toksinų sekas. Tačiau kelių tyrimų išvada tokia: DI gali padėti sukurti pakankamai modifikuotus analogus, kurie išlieka funkcionalūs, bet praslysta pro tradicines aptikimo taisykles.

    Vienas siūlomų atsakų yra vadinamieji modelių sargai, tai yra papildomi saugos sluoksniai, kurie atpažįsta ir blokuoja užklausas apie biologinį ginklą ar rizikingus sintezės veiksmus. Kitas kelias apima griežtesnį pačios sintezės rinkos reguliavimą, kad užsakymų patikra taptų privaloma, o ne savanoriška, ir būtų taikoma kuo platesniame regione.

    Tuo pat metu tyrėjai įspėja, kad vien tik užklausų filtrai nėra patikimas sprendimas, nes juos kartais galima apeiti performuluojant užduotį ar papildomai apmokant modelį viešais duomenimis. Dėl to vis dažniau kalbama apie poreikį derinti technologines priemones su auditu, prieigos kontrole, atsakomybe už modelių platinimą ir tarptautiniu biologinio saugumo bendradarbiavimu.

  • Abu Dabyje kyla 1,6 mlrd. eurų kainuosianti milžiniška „Sphere“: sutalpins 20 000 žmonių

    Abu Dabyje kyla 1,6 mlrd. eurų kainuosianti milžiniška „Sphere“: sutalpins 20 000 žmonių

    Abu Dabyje oficialiai patvirtinta, kad dirbtinėje Yas saloje bus statomas inovatyvus pramogų ir renginių centras „Sphere Abu Dhabi“. Tai bus pirmasis tokio tipo objektas už JAV ribų, o jo atidarymo tikimasi 2029 metų pabaigoje.

    Projektą įgyvendina Abu Dabio Kultūros ir turizmo departamentas kartu su „Sphere Entertainment Co.“ Skelbiama, kad investicijos sieks apie 1,6 milijardo eurų, o pats objektas turėtų tapti vienu ryškiausių miesto turizmo magnetų.

    Kas yra „Sphere“ koncepcija?

    „Sphere“ yra milžiniška sferos formos arena, sukurta taip, kad žiūrovai patirtų ne tik koncertą ar šou, bet ir visapusišką vizualinę bei garsinę patirtį. Pirmasis toks centras veikia JAV, Las Vegaso regione, nuo 2023 metų rudens.

    Abu Dabio versija planuojama labai panaši: įspūdingo mastelio LED ekranai apjuos erdves 360 laipsnių kampu, numatyta itin aukšta vaizdo raiška ir pažangus erdvinio garso sprendimas. Taip pat planuojami sensoriniai efektai, tokie kaip vėjas, kvapai ir temperatūros pokyčiai.

    Yas sala ir infrastruktūra

    Statyboms parinkta Yas sala jau dabar yra vienas svarbiausių pramogų taškų regione: čia veikia „Ferrari World“, o Yas Marina trasa kasmet priima Formulės 1 Abu Dabio etapą. Naujas objektas turėtų dar labiau sustiprinti salos, kaip tarptautinių renginių vietos, reputaciją.

    Kartu su pačia arena planuojami ir platesni teritorijos pritaikymo darbai: kelių modernizavimas, geresnis susisiekimas, inžinerinė infrastruktūra ir lankytojų srautų valdymas. Tokie projektai paprastai planuojami taip, kad užtikrintų patogų patekimą tiek vietos gyventojams, tiek turistams piko laikotarpiais.

    Kiek žmonių talpins ir ko tikėtis?

    Skelbiama, kad „Sphere Abu Dhabi“ galės priimti iki 20 000 žiūrovų. Toks dydis leidžia derinti kelis formatus: nuo didžiausių pasaulinių turų koncertų iki specialiai šiai erdvei kurtų imersinių pasirodymų.

    Rinkoje stiprėjant patirtinių pramogų paklausai, didžiausios arenos vis dažniau investuoja į technologijas, kurios išplečia tradicinio renginio ribas. Abu Dabio projektas vertinamas kaip bandymas pritraukti pasaulinio masto turus ir kurti išskirtinius šou, kurių neįmanoma lengvai perkelti į įprastas koncertų sales.

    „Sphere Abu Dhabi yra pirmasis žingsnis į pasaulinį tokių objektų tinklą“, – sakė „Sphere Entertainment Co.“ vadovas Jamesas L. Dolanas.