Europa siekia tapti viena pagrindinių DI lyderių ir konkuruoti su JAV bei Kinija, tačiau šias ambicijas gali pristabdyti brangstanti elektra. Dėl išaugusios įtampos Artimuosiuose Rytuose energijos kainos regione šoktelėjo, o tai ypač skaudžiai smogia didžiausiems DI „varikliams“ – duomenų centrams.
Duomenų centrai sunaudoja milžiniškus elektros kiekius, todėl net nedidelis kainų pokytis tiesiogiai veikia investicijų atsiperkamumą. Ekspertai pabrėžia, kad tokie projektai tampa itin jautrūs energijos sąnaudoms, o rinkdamiesi vietą plėtrai investuotojai pirmiausia žiūri į stabilų ir pigų elektros tiekimą.
Duomenų centrai kelia įtampą
HEC Paris mokslininkas Olivier Darmouni atkreipia dėmesį, kad sparčiai augantis duomenų centrų skaičius karštuosiuose taškuose gali didinti elektros kainas 20–40 proc. Tokios teritorijos jau formuojasi ne tik JAV, bet ir Europoje, kur infrastruktūros plėtra dažnai atsilieka nuo paklausos.
Tarptautinė energetikos agentūra skaičiuoja, kad Europos energijai imlių pramonės šakų mokama elektros kaina pastaraisiais metais vidutiniškai buvo maždaug dukart didesnė nei JAV. Tai mažina regiono konkurencingumą ir didina riziką, kad dalis DI infrastruktūros investicijų bus nukreiptos kitur.
Kas laimės, o kas pralaimės?
„Wood Mackenzie“ atstovas Chris Seiple nurodo tris pagrindines priežastis, kodėl Europa atsilieka nuo JAV duomenų centrų plėtroje: energijos kaina, plėtotojų geografinis pasiskirstymas ir projekto įgyvendinimo greitis. Kuo ilgiau užtrunka prijungimas prie tinklų ir leidimų gavimas, tuo brangiau kainuoja kapitalas ir tuo labiau nukenčia planai.
„Nvidia“ atstovas Vladimiras Prodanovicius yra pareiškęs, kad dalis Vidurio Europos jau praranda konkurenciją, kaip pavyzdžius įvardydamas dideles elektros kainas Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Tai reiškia, kad nauji objektai dažniau gali būti planuojami ten, kur elektros kaina mažesnė, o tinklai – lengviau plečiami.
Šiaurės šalys ir Prancūzija kyla
Dažniausiai kaip potencialūs laimėtojai įvardijamos Šiaurės šalys ir Prancūzija, kur elektros kainos istoriškai žemesnės, o energijos šaltinių miksas įvairesnis. Šiaurės regione reikšmingą vaidmenį atlieka hidroenergetika ir vėjas, o Prancūzijoje – didelė branduolinės energetikos dalis, kuri paprastai suteikia daugiau kainų stabilumo.
Praktikoje tai jau atsispindi investicijose: „Microsoft“ kartu su partneriais vysto didelio masto DI infrastruktūros projektus Norvegijoje, taip pat planuoja plėtrą Švedijoje ir Danijoje. Tokie sprendimai rodo aiškią rinkos kryptį – DI pajėgumai keliasi arčiau pigesnės ir patikimesnės elektros.
Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien žema kaina nepakanka. Kad Europa išliktų konkurencinga, būtina greičiau plėsti elektros gamybą, tinklų pralaidumą, kaupimo sprendimus ir didinti tarpvalstybinę integraciją, kad energijos kaina būtų stabilesnė visame regione.
Leave a Reply