CP v2

Category: Technologijos

  • „Samsung“ Galaxy Ring 2 dar teks palaukti: aiškėja, kada ir kokių naujovių tikėtis

    „Samsung“ Galaxy Ring 2 dar teks palaukti: aiškėja, kada ir kokių naujovių tikėtis

    „Samsung“ pristatytas pirmosios kartos „Galaxy Ring“ 2024 metais tapo vienu ryškiausių bendrovės bandymų perkelti sveikatos stebėseną į mažesnį, kasdien nepastebimai nešiojamą įrenginį. Vis dėlto 2026 metais oficialaus įpėdinio vis dar nėra, o naujausia informacija rodo, kad šiemet jo laukti neverta.

    Iš Pietų Korėjos sklindantys pranešimai leidžia manyti, kad „Galaxy Ring 2“ gali būti pristatytas kitų metų pradžioje. Tai reikštų, kad 2025 metais naujo žiedo debiutas greičiausiai nebuvo realus scenarijus, o planai galėjo būti peržiūrėti.

    Kada tikėtinas pristatymas?

    Anksčiau rinkoje buvo spėliojama, kad naujos kartos žiedas galėtų pasirodyti per antrąją metų pusę vykstančius „Samsung“ renginius. Tačiau dabar labiau tikėtina kryptis yra ankstyvas kitų metų laikotarpis, kai gamintojai dažnai pristato atnaujinimus kartu su svarbiausiomis ekosistemos naujienomis.

    Tokį grafiką sustiprina ir bendresnė tendencija: dėvimųjų įrenginių segmentas spaudžiamas vartotojų lūkesčių dėl realios naudos, o ne tik dizaino. Todėl gamintojai dažnai renkasi ilgesnį tobulinimo ciklą, jei nori pasiūlyti apčiuopiamus patobulinimus.

    Kas keisis žiede?

    Šaltiniai nurodo, kad „Galaxy Ring 2“ kūrime prioritetas teikiamas trims dalykams: baterijos veikimo laikui, dėvėjimo komfortui ir jutiklių tikslumui. Tai sritys, kurios praktiškai nulemia, ar žiedas taps kasdieniu įpročiu, ar liks nišiniu aksesuaru.

    Teigiama, kad „Samsung“ siekia optimizuoti vidinių komponentų išdėstymą, kad įrenginys būtų plonesnis ir lengvesnis. Tokie pokyčiai paprastai reiškia mažiau spaudimo pirštui ir patogesnį nešiojimą miegant, kai renkama dalis svarbiausių sveikatos duomenų.

    Kalbant apie autonomiją, minima ambicija maksimalų veikimo laiką prailginti nuo maždaug 7 dienų iki 9–10 dienų. Dėvimųjų įrenginių rinkoje tai laikoma vienu svarbiausių parametrų, nes retesnis įkrovimas tiesiogiai didina realų naudojimą ir patikimesnį duomenų tęstinumą.

    Sveikatos funkcijos ir stabdoma idėja

    Taip pat tikimasi sveikatos stebėsenos patobulinimų, tarp jų tikslesnės miego analizės ir platesnių įžvalgų, susijusių su širdies ir kraujagyslių būkle. Pastaraisiais metais gamintojai vis daugiau dėmesio skiria ne vien žingsniams ar kalorijoms, o ilgalaikėms tendencijoms ir aiškesniems paaiškinimams vartotojui.

    „Labai tikėtina, kad „Galaxy Ring 2“ bus pristatytas kitų metų pradžioje“, – sakė su situacija susipažinęs šaltinis.

    „Suprantu, kad įpėdinis daugiausia dėmesio skiria baterijos veikimo laikui, komfortui ir jutiklių tikslumui“, – pridūrė jis.

    Tuo pačiu minima ir ambicinga, bet kol kas atidedama kryptis: neinvazinis gliukozės kiekio kraujyje matavimas. Tokia funkcija būtų proveržis visam dėvimųjų įrenginių sektoriui, tačiau praktikoje ją riboja tiek medicininio tikslumo reikalavimai, tiek sertifikavimo ir technologiniai iššūkiai.

  • „Google“ vėl įtraukia „Reddit“ į DI apžvalgas: po fiasko paieška žada tapti tikslesnė

    „Google“ vėl įtraukia „Reddit“ į DI apžvalgas: po fiasko paieška žada tapti tikslesnė

    „Google“ toliau koreguoja DI apžvalgų veikimą paieškoje ir pranešė, kad jose vėl matysis daugiau įžvalgų iš viešų interneto diskusijų, socialinių tinklų ir kitų pirmų rankų šaltinių. Tai reiškia, kad į rezultatų santraukas palaipsniui grįžta ir „Reddit“ turinys, kuris anksčiau buvo ribojamas dėl klaidinančių atsakymų.

    DI apžvalgos plačiau pristatytos 2024 metais, tačiau startas buvo audringas: sistema kartais pateikdavo absurdiškas ar net pavojingas rekomendacijas. Dalis problemų siejosi su tuo, kaip DI apibendrindavo forumų įrašus ir atsakymus, ne visada atskirdamas juoką, sarkazmą ar nekokybišką patarimą nuo patikimos informacijos.

    „Norime padėti lengviau įvertinti, kuriuos pokalbius verta skaityti ar kuriuose verta dalyvauti, todėl pateiksime daugiau konteksto apie kūrėją ir bendruomenę“, – teigiama „Google“ pranešime.

    Kas keičiasi paieškoje?

    „Google“ nurodo, kad DI apžvalgose bus aiškiau parodomi informacijos šaltiniai ir pateikiamos nuorodos į originalų turinį, kad naudotojas galėtų greitai patikrinti kontekstą. Taip pat žadama dažniau rodyti papildomą metainformaciją, pavyzdžiui, autoriaus vardą, paskyros identifikatorių ar bendruomenės pavadinimą.

    Praktikoje tai turėtų būti ypač naudinga temose, kuriose svarbi reali patirtis, pavyzdžiui, kelionėse, fotografijoje ar įrangos pasirinkime. Tokiose užklausose greta ekspertinių šaltinių gali atsirasti ir diskusijų fragmentai, padedantys suprasti, kaip patarimai veikia realiomis sąlygomis.

    „Reddit“ sugrįžta, bet su saugikliais

    Anksčiau, reaguodama į kritiką, „Google“ buvo sumažinusi forumų ir panašių platformų vaidmenį DI apžvalgose, kad sumažintų klaidų skaičių. Dabar kryptis keičiasi: „Reddit“ ir kiti pirmų rankų šaltiniai grąžinami, tačiau akcentuojamas aiškesnis šaltinių žymėjimas ir didesnis konteksto pateikimas.

    Tokie pakeitimai atspindi platesnę tendenciją rinkoje, kai generatyvinės paieškos sprendimai siekia suderinti du tikslus: pateikti greitą santrauką ir kartu išlaikyti patikimumą. „Google“ signalizuoja, kad DI apžvalgos neturėtų pakeisti šaltinių, o veikiau padėti juos greičiau pasiekti ir įvertinti.

    Pakeitimai palies ir DI režimą

    Įmonė taip pat praneša, kad panašūs pirmų rankų šaltinių pateikimo patobulinimai bus diegiami ir DI režime, kuriame atsakymai kuriami dialogo principu. Tai reiškia, kad paieškos sąsaja vis labiau judės link mišraus modelio, kai vienoje vietoje derinamas apibendrinimas ir aiškiai matomi keliai į originalius šaltinius.

    Naudotojams tai gali reikšti patogesnę paiešką, tačiau kartu išlieka svarbi taisyklė: jautrioms temoms, ypač sveikatai ar saugumui, visada verta tikrinti pirminius šaltinius ir nesiremti vien santrauka. Būtent šaltinių skaidrumas ir kontekstas taps kritiniu kriterijumi, nuo kurio priklausys, ar DI apžvalgos iš tiesų atkurs pasitikėjimą.

  • „Fitbit“ grįžta su staigmena: naujas įrenginys pasirodys jau gegužės 7 dieną

    „Fitbit“ grįžta su staigmena: naujas įrenginys pasirodys jau gegužės 7 dieną

    Po kelerių tylos metų „Fitbit“ paskelbė apie naujo įrenginio pristatymą: kompanija socialiniuose tinkluose užsiminė, kad naujiena bus atskleista 2026 metų gegužės 7 dieną. Pastaruoju metu daliai vartotojų kilo abejonių, ar „Google“ dar ketina aktyviai plėtoti „Fitbit“ aparatinę įrangą, tačiau šis anonsas signalizuoja aiškų sugrįžimą.

    Užuominos leidžia manyti, kad pristatomas gaminys gali būti „Fitbit Air“ – itin lengvas, ekraną galimai praleidžiantis riešo įrenginys. Tokia koncepcija rinkoje jau įsitvirtino kaip alternatyva išmaniesiems laikrodžiams, kai dėmesys sutelkiamas į nuolatinį sveikatos rodiklių fiksavimą, o ne į pranešimus ar programėles ekrane.

    Kas žinoma apie galimą „Fitbit Air“?

    Pastarosiomis savaitėmis „Fitbit“ komunikacijoje pasirodė ir „Google“ Performance Advisor Stephenas Curry, ant riešo dėvėjęs įrenginį, panašų į ekraną neturinčią apyrankę. Būtent tai sustiprino spėliones, kad „Fitbit“ ruošia produktą, artimą sportinio pasirengimo stebėjimo platformoms, kurios akcentuoja atsigavimo ir krūvio balansą.

    Nors oficialių specifikacijų kol kas nėra, tikėtina, kad pagrindinis privalumas bus baterijos veikimo laikas. Ekrano atsisakymas paprastai leidžia įrenginiui veikti gerokai ilgiau nei įprastiems išmaniesiems laikrodžiams, ypač jei akcentuojamas nenutrūkstamas širdies ritmo, miego ir aktyvumo stebėjimas.

    Ką tai keičia rinkoje?

    Ekrano neturintys dėvimi įrenginiai pastaraisiais metais tapo ryškia tendencija tarp aktyviai sportuojančių ir duomenimis besiremiančių vartotojų. Jie dažniau renkami dėl patogumo, mažesnio blaškymo ir fokusavimo į įpročius, o ne į nuolatinį telefono pakaitalą ant riešo.

    Tokia kryptis gali reikšti ir naują „Fitbit“ bandymą perskirstyti savo vaidmenį rinkoje, kurioje dominuoja tiek išmanieji laikrodžiai, tiek specializuoti sporto laikrodžiai. Jei „Fitbit“ pasiūlys patrauklų kainos, funkcijų ir prenumeratos balansą, tai gali tapti rimtu iššūkiu labiau nišiniams žaidėjams.

    Nemokamos funkcijos ar prenumerata?

    Neoficiali informacija rodo, kad dalis stebėjimo funkcijų gali būti prieinamos nemokamai, o pažangesnės įžvalgos būtų siūlomos su prenumerata. Tokį modelį pastaruoju metu renkasi vis daugiau sveikatos technologijų gamintojų, nes didžiausia vertė kuriama ne tik sensoriuose, bet ir duomenų analizėje bei personalizuotose rekomendacijose.

    Kol kas belieka laukti 2026 metų gegužės 7 dienos, kai „Fitbit“ turėtų atskleisti, kas tiksliai slypi už anonso. Jei bus pristatytas ekraną neturintis įrenginys, tai gali tapti vienu didžiausių „Fitbit“ pokyčių per pastarąjį dešimtmetį.

  • ES spaudimas „Anthropic“ dėl Mythos: Europos institucijos nori prieigos įvertinti kibernetines rizikas

    ES spaudimas „Anthropic“ dėl Mythos: Europos institucijos nori prieigos įvertinti kibernetines rizikas

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ sulaukia vis griežtesnės kritikos Europoje dėl sprendimo riboti prieigą prie naujo modelio Mythos, kuris, pasak pačios įmonės, pasižymi itin pažangiais programinės įrangos pažeidžiamumų paieškos ir išnaudojimo gebėjimais. Europos institucijos argumentuoja, kad be realios prieigos sudėtinga įvertinti grėsmes kritinei infrastruktūrai ir pasirengti galimam piktnaudžiavimui.

    Klausimas trečiadienį aptariamas Europos Parlamente, kur temą nagrinės Europos Komisijos ir ES kibernetinio saugumo agentūros ENISA atstovai. „Anthropic“ posėdyje nedalyvaus, nurodydama, kad kvietimo negalėjo priimti per trumpą laiką, o tai daliai europarlamentarų tapo papildomu signalu, kad dialogas su reguliuotojais stringa.

    Reguliuotojai prašo prieigos testams

    Europos sostinėse vis dažniau akcentuojama, kad modeliai, galintys reikšmingai sustiprinti įsilaužėlių pajėgumus, turi būti vertinami ne vien gamintojo pateiktais aprašais. Jei rizikos susijusios su pažeidžiamumų aptikimu ir automatizuotu išnaudojimu, praktiniai bandymai, raudonosios komandos testai ir nepriklausoma ekspertinė peržiūra laikomi būtinais.

    Europos Komisijos atstovai viešai pabrėžė, kad įsigaliojus platesnėms DI priežiūros galioms, institucijos sieks užsitikrinti prieigą prie pažangių modelių, jei to prireiks vykdant priežiūrą. Toks tonas rodo, kad Briuselis vis labiau linksta prie principo: didesnė rizika reiškia didesnį skaidrumo ir bendradarbiavimo lygį.

    ENISA ir bankų sektoriaus nerimas

    ENISA vaidmuo šioje istorijoje tampa centriniu, nes agentūra ES mastu koordinuoja kibernetinio saugumo rizikų vertinimą ir rekomendacijų teikimą. Europos Parlamentui ir kai kurioms valstybėms narėms svarbu, kad agentūra galėtų bent ribotai susipažinti su tokio tipo modelių galimybėmis, kad būtų galima parengti praktines rizikų mažinimo gaires.

    Didesnį susirūpinimą rodo ir finansų sektorius, nes bankai laikomi vienu svarbiausių kritinės infrastruktūros taikinių. Jei pažangūs DI įrankiai gali palengvinti pažeidžiamumų paiešką, atakų automatizavimą ar socialinės inžinerijos kampanijų mastelio didinimą, finansų rinkoms kyla sisteminės rizikos klausimas, ypač kai kalbama apie tarptautines, grandininį poveikį sukeliančias atakas.

    Skirtingos praktikos ES ir JAV

    Ši situacija ryškina ir skirtumus tarp JAV ir Europos prieigos prie nacionalinio saugumo vertinimų. JAV pastaraisiais metais stiprėja praktika, kai didžiosios technologijų bendrovės derina modelių patikrą su valdžios institucijomis, ypač kai kalbama apie pažangias kibernetines galimybes.

    Europos pusėje tuo pat metu juntama įtampa dėl to, kad pažangiausi modeliai dažnai kuriami už ES ribų, o prieiga prie jų suteikiama ribotam partnerių ratui. Dalis politikų tai vertina kaip strateginį pažeidžiamumą, nes be prieigos sunku laiku parengti prevencines priemones, atnaujinti sektorių atsparumo reikalavimus ir suderinti incidentų valdymo scenarijus.

    Kol kas „Anthropic“ viešai laikosi nuostatos, kad plačios prieigos ribojimas yra saugumo priemonė, skirta sumažinti technologijos patekimo į netinkamas rankas riziką. Tačiau Europos institucijos signalizuoja, kad vien geros valios ir pažadų nepakanka, kai kalbama apie modelius, galinčius pakeisti kibernetinių atakų mastą ir sudėtingumą.

  • Europos debesijos suverenumas po lupa: verslas įspėja dėl „užpakalinių durų“ JAV milžinams

    Europos debesijos suverenumas po lupa: verslas įspėja dėl „užpakalinių durų“ JAV milžinams

    Europos pramonės ir debesijos paslaugų teikėjai perspėja, kad Europos Komisijos rengiamos taisyklės, skirtos mažinti priklausomybę nuo užsienio technologijų, gali palikti spragų JAV bendrovėms. Verslas baiminasi, kad „suverenios“ debesijos apibrėžimas bus per platus ir leis tęsti jautrių duomenų tvarkymą su JAV technologijomis.

    Europos Komisija rengia debesijos ir DI plėtros paketą, kuriuo siekiama aiškiau nustatyti, kokios paslaugos viešajame sektoriuje ir jautriuose sektoriuose galėtų būti laikomos suvereniomis. Šioje diskusijoje kertinis klausimas yra jurisdikcija: ar paslaugų teikėjas ir naudojamos technologijos nėra pasiekiamos pagal užsienio valstybių teisę.

    „Pamatysime įstatymą su gražia išimtimi pabaigoje: jei nėra gerų europinių alternatyvų, tada galima naudoti JAV debesiją“, – sakė Vokietijos bendrovės Nextcloud vadovas Frankas Karlitschek.

    Įtampa auga ir dėl to, kaip praktiškai būtų vertinamas suverenumas viešuosiuose pirkimuose. Kritikai teigia, kad vien infrastruktūros buvimas Europoje dar negarantuoja kontrolės, jei esminiai programinės įrangos komponentai, licencijos ar valdymo mechanizmai priklauso už Europos ribų esantiems tiekėjams.

    Europos debesijos sektoriaus atstovai taip pat atkreipia dėmesį į ankstesnius Komisijos sprendimus, kai „suverenumo“ kategorijai priskirtuose projektuose dalyvavo partnerystės su JAV technologijų tiekėjais. Jų vertinimu, tai kuria precedentą, kad suverenumas gali tapti rinkodarine etikete, o ne griežtu reikalavimų rinkiniu.

    „Kai kalbame apie jautrius valdžios duomenis ir kritines darbo apkrovas, dalinis suverenumas nėra suverenumas“, – sakė Švedijoje veikiančios debesijos bendrovės „Evroc“ atstovas Joel Åberg.

    Kita pusė argumentuoja, kad pernelyg griežti ribojimai galėtų sumažinti pasirinkimą, padidinti kaštus ir sulėtinti skaitmeninę transformaciją. JAV technologijų sektoriui atstovaujantys lobistai Briuselyje kritikuoja pernelyg didelį dėmesį geografijai, teigdami, kad sauga ir atsparumas turėtų būti svarbesni už kilmės šalį.

    Praktinis ginčo branduolys yra tai, ar suverenumas bus vertinamas pagal technologinę ir teisinę kontrolę, ar pagal veiklos vietą. Prancūzija ir Vokietija tuo pat metu rengia bendrus kriterijus, kuriais siekiama apibrėžti, kas yra europinė skaitmeninė paslauga, vertinant, ar pridėtinė vertė kuriama Europoje ir ar ji yra kontroliuojama europinių subjektų.

    Jei būsimas apibrėžimas leistų naudoti užsienio programinę įrangą europinėje infrastruktūroje, kritikai įžvelgia „klaidingą saugumo jausmą“. Jų teigimu, tikrasis tikslas turėtų būti ne tik duomenų buvimo vieta, bet ir teisinė apsauga nuo užsienio institucijų prieigos bei reali galimybė valdyti technologijų tiekimo grandinę.

    Europos Komisija pabrėžia, kad siekia stiprinti Europos technologinį savarankiškumą ir išvengti situacijos, kai kritinės paslaugos priklausytų nuo išorinių tiekėjų sprendimų. Tačiau tai, kur bus nubrėžta riba tarp pragmatizmo ir griežtos suverenumo doktrinos, nulems ir būsimos konkurencijos intensyvumą, ir rizikų valdymą viešajame sektoriuje.

  • ES debesis griežtins įstatymu: Europos Komisija nori, kad Europa netaptų technologijų kolonija

    ES debesis griežtins įstatymu: Europos Komisija nori, kad Europa netaptų technologijų kolonija

    Europos Komisija ruošia naują teisės aktų paketą, skirtą stiprinti Europos debesijos sektorių ir mažinti priklausomybę nuo užsienio technologijų. Vienas iš tikslų, apie kurį viešai kalba Komisijos pareigūnai, – neleisti Europai tapti technologijų kolonija, kai kritinės skaitmeninės paslaugos ir duomenys priklauso nuo ne Europoje valdomos infrastruktūros.

    Europos Komisijos Ateities tinklų direktorato vadovas Thibaut Kleineris pabrėžė, kad be kryptingų sprendimų Europa rizikuoja likti vartotoja, o ne kūrėja. Pasak jo, jei žemynas nesusitelks, ilgainiui gali nebesugebėti kurti nuosavų produktų ir sprendimų, o tai keltų grėsmių konkurencingumui, inovacijoms ir strateginiam savarankiškumui.

    Kas numatoma debesijos įstatyme

    Planuojamas Debesijos ir DI plėtros aktas yra siejamas su platesniu ES technologinio suverenumo paketu. Komisija šiuo keliu siekia skatinti europinę debesijos pasiūlą, duomenų saugumo standartus ir infrastruktūrą, kuri leistų verslui bei viešajam sektoriui patikimiau veikti Europos jurisdikcijoje.

    Pagal viešai aptariamą kryptį, vienas svarbiausių svertų gali būti viešieji pirkimai, nes būtent valstybės institucijos ir jų valdoma kritinė infrastruktūra generuoja didelę paklausą. Komisijoje svarstoma, kad viešasis sektorius turėtų atsakingiau vertinti, ar pasirenkami sprendimai užtikrina suverenumo, duomenų apsaugos ir tiekimo grandinės atsparumo tikslus.

    Kodėl akcentuojama priklausomybė nuo užsienio tiekėjų

    Diskusijose dėl debesijos vis dažniau keliami klausimai, ką reiškia priklausyti nuo ne Europos tiekėjų, kai kalbama apie valstybės duomenis, sveikatos sistemas, energetiką ar gynybos grandinę. Rizikos apima tiek geopolitinius scenarijus, tiek praktinius klausimus: nuo paslaugų tęstinumo iki galimybių audituoti sudėtingas technologijas ir tiekėjus.

    T. Kleinerio teigimu, dalis įmonių jau įvardija, kad jų išlikimas gali priklausyti nuo to, ar jos remiasi technologijomis, kurias pačios kontroliuoja. Tokia nuostata skatina poreikį didinti debesijos pajėgumus Europoje ir užtikrinti, kad svarbiausi sprendimai būtų kuriami bei prižiūrimi arčiau vartotojo, laikantis ES taisyklių.

    Kada sprendimai gali būti pristatyti

    Komisijos pareigūnai yra nurodę, kad pasiūlymas turėtų būti teikiamas kaip technologinio suverenumo paketo dalis, tačiau terminai jau buvo ne kartą koreguoti. Pabrėžiama, kad dokumentai parengti, tačiau galutinį politinį sprendimą dėl pateikimo laiko priima Europos Komisijos vadovybė.

    Viešojoje erdvėje taip pat minima, kad procesui įtakos gali turėti intensyvus lobizmas ir argumentai, jog atsitraukti nuo JAV technologijų būtų sudėtinga arba brangu. Vis dėlto Komisijos signalai rodo, kad siekis mažinti priklausomybes išlieka, o debesijos politika tampa viena centrinių temų, kai kalbama apie ES atsparumą ir konkurencingumą.

  • Naujas ES Kibernetinio saugumo aktas: JAV technologijų įmonėms gali grėsti ribojimai

    Naujas ES Kibernetinio saugumo aktas: JAV technologijų įmonėms gali grėsti ribojimai

    Europos Sąjungoje rengiamas atnaujintas Kibernetinio saugumo aktas gali paveikti ne tik Kinijos, bet ir JAV technologijų įmones. Tai pareiškė pagrindinė Europos Parlamento derybininkė dėl teisės akto peržiūros, Čekijos europarlamentarė Markéta Gregorová.

    Jos teigimu, taisyklės bus taikomos visiems tiekėjams, kurie veikia ES rinkoje, tačiau nesilaiko nustatytų reikalavimų. Europarlamentarė pabrėžė, kad įmonėms, kurios neįvykdys naujų prievolių, gali kilti realių pasekmių, įskaitant apribojimus dalyvauti tam tikrose tiekimo grandinėse.

    Kas keistųsi pagal siūlymą

    Europos Komisijos pateiktas pasiūlymas numato daugiau dėmesio skirti ne tik techniniams, bet ir vadinamiesiems netechniniams rizikos veiksniams, susijusiems su trečiosiomis šalimis. Praktikoje tai reikštų, kad ES institucijos ir nacionalinės priežiūros institucijos galėtų sistemiškiau vertinti, ar konkrečios kilmės šalies tiekėjai kelia papildomų kibernetinio saugumo grėsmių.

    Pagal šią logiką valstybė gali būti įvardyta kaip kelianti kibernetinio saugumo susirūpinimą, o joje įsikūrusios bendrovės būtų priskiriamos didelės rizikos tiekėjams. Tokia klasifikacija gali reikšti griežtesnius reikalavimus, papildomus auditų ir atitikties įrodymus arba ribojimus kritinės infrastruktūros ir viešųjų pirkimų grandinėse.

    Kodėl akiratyje atsiduria ir JAV

    Nors viešose diskusijose dažniausiai minimi Kinijos gamintojai, pastaruoju metu dalis Europos sostinių vis dažniau kelia klausimą dėl priklausomybės nuo JAV bendrovių teikiamų kritinių skaitmeninių paslaugų. Tai apima debesijos infrastruktūrą, kibernetinio saugumo sprendimus, ryšių bei tapatybės valdymo sistemas, nuo kurių priklauso tiek valstybės institucijos, tiek strateginiai sektoriai.

    Šiame kontekste pabrėžiama ir geopolitinė rizika: jei teisinė ar politinė aplinka trečiojoje šalyje sudaro prielaidas priverstiniam duomenų atskleidimui ar tiekimo nutraukimui, tai gali būti vertinama kaip sisteminis pavojus. Dėl to ES siekia turėti aiškesnį vertinimo mechanizmą ir daugiau svertų, jei rizika laikoma per didele.

    Signalas po DSA ir kryptis į europines alternatyvas

    Gregorová taip pat atkreipė dėmesį, kad dalies JAV bendrovių santykis su ES reguliavimu nėra pavyzdinis, o tai, jos vertinimu, turėtų būti perspėjimas ir kibernetinio saugumo srityje. Ji leido suprasti, kad ankstesnė patirtis, įgyvendinant Skaitmeninių paslaugų aktą, rodo, jog atitiktis ES taisyklėms ne visada užtikrinama sklandžiai.

    Tuo pačiu ES valstybės narės vis aktyviau kalba apie poreikį stiprinti europines technologines alternatyvas, ypač ten, kur sprendimai tampa kritiškai svarbūs viešajam sektoriui ir saugumui. Kibernetinio saugumo aktas šiame paveiksle matomas kaip instrumentas, galintis nustatyti aiškesnes žaidimo taisykles tiek vietos, tiek tarptautiniams tiekėjams.

    Kol kas teisės akto peržiūra tebėra derybų etape, todėl galutinės formuluotės ir konkrečios priemonės dar gali keistis. Vis dėlto kryptis aiški: ES nori daugiau kontrolės vertinant tiekimo grandinių patikimumą, o didžiosioms technologijų bendrovėms tai gali reikšti naują atitikties kartelę Europoje.

  • „PKP Intercity“ pradėjo bilietų prekybą į Kroatiją: kainos nuo 45 eurų, reisų – daugiau

    „PKP Intercity“ pradėjo bilietų prekybą į Kroatiją: kainos nuo 45 eurų, reisų – daugiau

    Lenkijos vežėjas „PKP Intercity“ pradėjo prekiauti bilietais į sezoninį maršrutą į Kroatiją, kuriuo šią vasarą vėl važiuos traukinys „Adriatic Express“. Pirmasis reisas numatytas birželio 26 dieną, o maršrutas bus vykdomas iki vasaros sezono pabaigos.

    Traukinys iš Lenkijos važiuos į Rijeką Kroatijoje ir Koperį Slovėnijoje. Vežėjas skelbia, kad šiemet reisų dažnis didinamas, todėl vietų pasiūla turėtų būti gerokai didesnė nei pernai, kai bilietai išgraibstyti itin greitai.

    Bilietų kainos ir klasės

    Mažiausios kainos į šį maršrutą prasideda nuo maždaug 45 eurų už sėdimą vietą, priklausomai nuo įlaipinimo stoties ir pasiūlos. Iš kai kurių miestų kaina gali būti mažesnė, tačiau ankstyvas pirkimas išlieka svarbus, nes pigiausių bilietų kiekis ribotas.

    Kelionei siūlomos antros klasės sėdimos vietos ir miegamojo tipo sprendimas su gultais, kuris kainuoja brangiau. Toks pasirinkimas paprastai aktualus keliaujant per naktį, ypač kai maršrutas trunka beveik visą parą.

    Daugiau reisų ir daugiau vietų

    „PKP Intercity“ nurodo, kad šį sezoną „Adriatic Express“ turėtų kursuoti šešis kartus per savaitę. Tai daugiau nei pernai, o pasiūlos didinimas siejamas su praėjusio sezono paklausa ir ribotu vietų skaičiumi.

    Vežėjo pateikiamais duomenimis, vietų skaičius šiemet padidintas 132 proc. Praktikoje tai reiškia daugiau vagonų ir lankstesnę pasiūlą skirtingoms kelionės kryptims, įskaitant atskirą vagoną į Koperį ir sprendimus keliaujantiems į Rijeką.

    Kiek trunka kelionė ir kada išvykstama?

    Skelbiama, kad kelionės trukmė šiemet turėtų būti šiek tiek trumpesnė. Pavyzdžiui, grįžimas iš Rijekos į Varšuvą planuojamas per 18 valandų 58 minutes, tai yra daugiau nei 40 minučių greičiau nei anksčiau.

    Pagal paskelbtą tvarkaraštį, iš Varšuvos traukinys turėtų išvykti 13:36 ir Rijeką pasiekti kitą dieną 10:04. Iš Rijekos išvykimas atgal planuojamas 19:06, o iš Koperio – 18:50.

    Šis maršrutas išlieka sezoninis, tačiau Lenkijoje viešai aptariamos ir galimybės ateityje užtikrinti ilgesnio laikotarpio ar net visų metų jungtį. Toks sprendimas priklausytų nuo tarptautinių susitarimų, infrastruktūros pralaidumo ir tvarkaraščių suderinimo keliose šalyse.

  • Istorinis garvežys gali grįžti į bėgius: renovacija brangi, o katilo meistrų Europoje – vienetai

    Istorinis garvežys gali grįžti į bėgius: renovacija brangi, o katilo meistrų Europoje – vienetai

    Lenkijoje vis rečiau pamatomi istoriniai garvežiai netrukus gali sulaukti dar vieno sugrįžimo į bėgius. Vroclave, šalia stoties Wrocław Główny, stovi garvežys TKt48-146, kurį atgaivinti ėmėsi geležinkelių entuziastų Klub Sympatyków Kolei.

    TKt48 serijos garvežiai buvo gaminami nuo XX amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžios iki 1957 metų ir laikomi viena paskutinių PKP užsakytų garvežių serijų. Iš viso jų pagaminta mažiau nei 200 vienetų, o šiandien tinkamų eksploatuoti likę labai nedaug.

    Didžiausias galvos skausmas – katilas

    Pasak restauratorių, daugumą darbų jie gali atlikti savo jėgomis, tačiau tikroji kliūtis yra katilo remontas. Tai saugos požiūriu jautriausia garvežio dalis, todėl reikalingi sertifikuoti sprendimai, bandymai ir labai specifinės kompetencijos, kurių rinkoje trūksta.

    „Apie 90 proc. darbų galime padaryti patys, bet katilas reikalauja specialistų, kurių Europoje dabar yra labai mažai“, – sakė restauracijos iniciatyvos atstovai, kalbėdami apie projekto realybę.

    Vienas iš vertinimų už katilo remonto darbus Čekijoje siekė apie 230 000 eurų, o Vokietijoje įkainiai gali būti dar didesni. Dėl to projektui būtina ne tik savanorių pagalba, bet ir institucinis bei verslo palaikymas.

    Pagalbos tikimasi iš geležinkelių įmonių

    Restauratoriai tikisi, kad iniciatyvą parems ir Lenkijos geležinkelių sektoriaus įmonės, nes tokie projektai paprastai reikalauja ne vien finansų, bet ir prieigos prie dirbtuvių, detalių gamybos bei techninės ekspertizės. Tarp minimų partnerių yra Koleje Dolnośląskie, „PKP Intercity“ ir „PKP Polskie Linie Kolejowe“.

    TKt48 garvežiai kadaise pasiekdavo iki 80 kilometrų per valandą greitį ir buvo skirti keleiviniams bei mišriems maršrutams. Šiandien jų restauracija svarbi ne tik technikos paveldui, bet ir turizmui, nes istoriniai traukiniai dažnai tampa regioninių renginių ir muziejinių reisų traukos centru.

    Entuziastai saugo technikos paveldą

    Klub Sympatyków Kolei vienija geležinkelių istorijos gerbėjus, kurie laisvalaikiu prižiūri techniką ir organizuoja renginius. Klubo žinioje yra kelios dešimtys savaeigių ar traukiamų istorinių transporto priemonių, o TKt48-146 yra vienas ambicingiausių projektų.

    Jeigu katilo klausimas bus išspręstas, TKt48-146 galėtų papildyti retų eksploatuojamų garvežių gretas ir vėl pasirodyti Dolnosios Silezijos maršrutuose. Restauracijos sėkmė priklausys nuo finansavimo, specialistų prieinamumo ir techninių bandymų, kurie tokiems garvežiams yra privalomi.

  • Turkija tieks per 100 tūkst. dronų: „Pasifik Technology“ slepia, kam skirta milžiniška siunta

    Turkija tieks per 100 tūkst. dronų: „Pasifik Technology“ slepia, kam skirta milžiniška siunta

    Turkijos gynybos technologijų bendrovė „Pasifik Technology“ paskelbė pasirašiusi preliminarų susitarimą su neįvardyta valstybe dėl daugiau kaip 100 tūkst. bepiločių sistemų tiekimo. Sandoris išskirtinis mastu ir rodo, kad pigesni, masiškai gaminami dronai tampa kertiniu šiuolaikinių konfliktų elementu.

    Pasak bendrovės, paketas apima iš viso 101 035 platformas, skirtas veikti tiek ore, tiek ant žemės. Nurodoma, kad be FPV tipo atakos dronų į užsakymą įtraukti ir autonominiai sraigtasparniai, miniatiūrinės smogiamosios platformos bei žvalgybai ir paramai skirti antžeminiai sprendimai.

    Pagrindas – FPV kamikadzės

    Didžiausią užsakymo dalį sudaro MERKUT FPV tipo dronai kamikadzės, kurie pastaraisiais metais tapo vienu efektyviausių, bet palyginti nebrangių ginklų mūšio lauke. Skelbiama, kad ši platforma ore gali išbūti apie 20–30 minučių, o veikimo nuotolis siekia iki 8 kilometrų.

    MERKUT FPV komplektuojamas su termovizine kamera, todėl gali būti naudojamas ir naktį ar prastomis oro sąlygomis. Taip pat minimas automatinis detonacijos sprendimas su artumo jutikliais, kuris sumažina riziką, kad operatorius suklys paskutinėje atakos fazėje.

    Autonominiai sraigtasparniai ir antžeminės sistemos

    Į paketą įtraukti 10 bepiločių sraigtasparnių ALPIN, kurie, kaip teigiama, gali veikti autonomiškai be nuolatinės operatoriaus kontrolės. Skelbiama, kad jie gali gabenti iki 200 kilogramų krovinį, o tai praplečia panaudojimą nuo žvalgybos iki logistikos, evakuacijos ar galimo ginkluotės transportavimo.

    Taip pat minimas elektrinis mini sraigtasparnis DUMRUL, kurio privalumas – mažesnis triukšmo pėdsakas, apsunkinantis aptikimą. Nurodoma, kad jis gali veikti apie 120 minučių ir pasiekti iki 4 000 metrų aukštį, todėl tinka trumpo nuotolio žvalgybai, stebėjimui ir tikslesniems smūgiams.

    Be to, užsakyme numatyta 500 taktinės paskirties dronų kamikadzių DELI, tačiau jų parametrai detaliau neatskleidžiami. Kartu įtrauktos 500 autonominių antžeminių sistemų KORGAN, skirtų paramai ir žvalgybai, kurios leidžia mažinti karių buvimą pavojingiausiose zonose.

    Ką rodo tokio masto sandoris

    Neatskleidžiama nei pirkėja, nei galutiniai pristatymo terminai, tačiau toks kiekis signalizuoja apie masinio naudojimo taktiką. Pastaraisiais metais dronų karas išryškino, kad lemiamas tampa ne vien atskirų platformų techninis pranašumas, o gebėjimas greitai papildyti nuostolius ir užtikrinti nenutrūkstamą tiekimą.

    Analitikai vis dažniau pabrėžia, kad FPV dronai, termovizija, elektroninės kovos priemonės ir operatorių rengimas dabar sudaro vieną ekosistemą. Dėl to dideli kontraktai paprastai reiškia ne tik aparatų pirkimą, bet ir ilgalaikį komponentų, programinės įrangos, ryšio sprendimų bei mokymų poreikį.

    „Tokio masto užsakymai rodo, kad bepiločiai tampa ne pavienėmis priemonėmis, o pramoniniu tempu vartojamais resursais, kurių reikės nuolat“, – sakė gynybos technologijų rinką stebintis analitikas.

    Turkija pastarąjį dešimtmetį nuosekliai stiprina gynybos pramonę ir didina eksportą, o bepiločių segmentas yra viena sparčiausiai augančių krypčių. „Pasifik Technology“ sandoris šį trendą dar labiau išryškina: rinkoje vis svarbesnė tampa galimybė gaminti daug, greitai ir už konkurencingą kainą.