CP v2

Category: Technologijos

  • Rekordas per 10 metų: „mObywatel“ per sekundes leidžia užblokuoti dokumentus ir PESEL

    Rekordas per 10 metų: „mObywatel“ per sekundes leidžia užblokuoti dokumentus ir PESEL

    Lenkijoje pirmąjį 2026 metų ketvirtį į Dokumenty Zastrzeżone sistemą pateko 112 500 pranešimų apie prarastus ar rizikingus dokumentus. Tai asmens tapatybės kortelės, pasai ir vairuotojo pažymėjimai, o tokio masto šuolio Związek Banków Polskich nefiksavo nuo 2016 metų.

    Pagrindinis pokytį paskatinęs veiksnys – programėlė „mObywatel“, kurioje atsiradusi paslauga leidžia dokumentą užblokuoti praktiškai iš karto. Vietoje skambučių ar vizito banke, praradimas gali būti užregistruotas per kelias sekundes, todėl žmonės reaguoja greičiau.

    Kaip veikia dokumentų blokavimas

    Užregistravus praradimą „mObywatel“, informacija automatiškai perduodama į bankų naudojamą duomenų bazę. Ja naudojasi ne tik bankai, bet ir dalis telekomunikacijų operatorių bei kitos įstaigos, kurios tikrina dokumentų galiojimą.

    Praktinis rezultatas paprastas: subjektai, turintys prieigą prie sąrašo, neturėtų priimti užblokuoto dokumento kaip tapatybės patvirtinimo. Tai mažina riziką, kad svetimi asmenys pasinaudos pamestu dokumentu, pavyzdžiui, bandydami gauti finansines paslaugas.

    Ką rodo sukčiavimo skaičiai

    Pagal infoDOK duomenis, 2026 metų pirmąjį ketvirtį vidutinė vieno bandymo apgaule gauti kreditą suma siekė apie 4 100 eurų. Tai primena, kad tapatybės vagystės dažnai siejamos su realiais finansiniais nuostoliais, o greita reakcija tampa kritiškai svarbi.

    Šiame kontekste patogios skaitmeninės paslaugos daro tiesioginę įtaką statistikai: kuo lengviau pranešti apie praradimą, tuo daugiau žmonių tai padaro iškart. Dėl to auga užregistruotų blokavimų skaičius, tačiau kartu didėja ir prevencinis saugumas.

    PESEL blokavimas ir kasdienybė

    Be dokumentų, „mObywatel“ vartotojai gali užblokuoti ir PESEL numerį, kad jis nebūtų panaudotas paskoloms ar kitiems finansiniams veiksmams. Tokia apsauga ypač aktuali po duomenų nutekėjimų ar įtartinų bandymų prisijungti prie paskyrų.

    Skelbiama, kad PESEL blokavimas netrukdo kasdienėms paslaugoms, pavyzdžiui, tvarkant reikalus įstaigose ar gaunant sveikatos priežiūrą, o prireikus užblokavimą galima atšaukti. „mObywatel“ naudojasi daugiau nei 8 000 000 žmonių, tad tokios funkcijos daro apčiuopiamą poveikį visos šalies skaitmeniniam saugumui.

    Saugumo ekspertai nuolat pabrėžia, kad tapatybės apsauga prasideda nuo greito reagavimo: vos pastebėjus praradimą verta nedelsiant užblokuoti dokumentus, stebėti banko sąskaitas ir, jei būtina, informuoti institucijas. Skaitmeniniai įrankiai šį procesą supaprastina ir mažina laiko tarpą, kuriuo dažniausiai pasinaudoja sukčiai.

  • Robotams ir DI siūlo minimalų atlyginimą: ar naujas mokestis sustabdys masines atleidimų bangas?

    Robotams ir DI siūlo minimalų atlyginimą: ar naujas mokestis sustabdys masines atleidimų bangas?

    Darbo automatizavimas, kurį spartina robotai ir dirbtinis intelektas, vis dažniau pristatomas kaip didžiausias artimiausių metų iššūkis darbo rinkai. Rizika siejama ne su technologijų maištu, o su tuo, kad dalį užduočių įmonės perleis programiniams agentams ir automatizuotoms sistemoms, taip mažindamos etatų skaičių.

    Šiame kontekste viešojoje erdvėje vėl iškilo idėja apmokestinti mašinų atliekamą darbą, tarsi už jį būtų mokamas minimalus atlyginimas. Koncepcijos esmė paprasta: jei įmonė pakeičia žmogaus darbą robotu ar DI sprendimu, ji mokėtų papildomą mokestį, o surinktos lėšos galėtų finansuoti socialines priemones ar platesnį bazinių pajamų modelį.

    Minimalus atlyginimas robotams?

    Vienas šios krypties šalininkų, technologijų verslininkas Charlesas Radclyffe’as, siūlo mechanizmą, kurį vadina minimaliu atlyginimu robotams. Jo teigimu, politikai ir reguliuotojai dažnai neįvertina tempo, kuriuo DI jau dabar perbraižo biurų darbų procesus, todėl mokesčiai galėtų veikti kaip stabdis ten, kur automatizacija smogia stipriausiai.

    „Kiekvieną kartą, kai išrašome sąskaitą už mėnesį DI darbo, tai yra etatas, išimtas iš ekonomikos ir perkeltas į duomenų centrą“, – sakė Charlesas Radclyffe’as.

    Šalininkai pabrėžia, kad daugybė rutinių užduočių, pavyzdžiui, duomenų suvedimas, ataskaitų rengimas ar dokumentų apdorojimas, gali būti atliekamos per sekundes. Verslui tai reiškia greitą sąnaudų mažinimą, tačiau visuomenei kyla klausimas, kas nutinka vartojimui ir mokesčių bazei, jei vis daugiau žmonių praranda stabilias pajamas.

    Kodėl ginčas aštrėja dabar

    Diskusiją kaitina ir tai, kad didelės tarptautinės bendrovės, tokios kaip „Meta“, „Amazon“ ar „Microsoft“, per pastaruosius metus ne kartą skelbė apie restruktūrizacijas ir tūkstančius paveikusių sprendimų dėl darbo vietų. Net kai atleidimų mastas neauga, dažnas signalas yra įšaldomos naujos atrankos, o laisvos pozicijos nebeatkuriamos.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad produktyvumo augimas nebūtinai reiškia proporcingai didesnes algas, todėl didėja atotrūkis tarp technologinės pažangos naudos gavėjų ir samdomų darbuotojų. Šį reiškinį nagrinėja ir Economic Policy Institute, pabrėžiantis, kad ilgą laiką produktyvumo ir atlyginimų dinamika išsiskyrė, o dalis augimo naudos labiau atiteko kapitalui nei darbui.

    Tokioje aplinkoje mokesčio už automatizaciją šalininkai argumentuoja, kad dalis technologijų sukurto efektyvumo turėtų grįžti visuomenei per perskirstymo mechanizmus. Kritikai atsako, kad ankstyvas apmokestinimas gali sulėtinti inovacijas, mažinti konkurencingumą ir skatinti įmones investicijas perkelti į palankesnes jurisdikcijas.

    Alternatyva: automatizacija be atleidimų

    Kita stovykla pabrėžia, kad automatizacija nebūtinai reiškia masines atleidimų bangas. Pavyzdžiu dažnai nurodomos gamyklos ir biurai, kur DI naudojamas kaip pagalbininkas, o darbuotojai perkvalifikuojami, perimant aukštesnės pridėtinės vertės užduotis.

    „Nemanau, kad dabar tinkamas metas tai įrašyti į taisykles. Esame labai ankstyvoje stadijoje, skatinkime žmones tuo naudotis“, – sakė Oliveris Congeris.

    Praktikoje galimi keli scenarijai: nuo darbo našumo augimo, kai vienas darbuotojas prižiūri daugiau procesų, iki trumpesnės darbo savaitės ar dalies funkcijų atsisakymo. Dėl to vis daugiau ekspertų kalba, kad sprendimų paketas turėtų apimti ne tik mokesčius, bet ir aktyvias perkvalifikavimo programas, darbo teisės pritaikymą bei aiškesnes DI diegimo taisykles.

    Kol kas aišku viena: robotų ir DI įtaka darbo rinkai augs, o politinis ginčas dėl to, kaip paskirstyti automatizacijos naudą ir riziką, tik aštrės. Artimiausiais metais spręsis, ar bus renkamasi apmokestinti dalį automatizuoto darbo, ar didžiausias dėmesys teks mokymams ir perėjimo prie naujų profesijų finansavimui.

  • Populiariausias 2026 metų išmanusis telefonas nustebino tik vienu dalyku: kas užėmė TOP 10?

    Populiariausias 2026 metų išmanusis telefonas nustebino tik vienu dalyku: kas užėmė TOP 10?

    Rinkos tyrimų bendrovė „Counterpoint Research“ paskelbė naujausią pasaulinį perkamiausių išmaniųjų telefonų reitingą, apimantį 2026 metų pirmąjį ketvirtį. Pirmoji vieta didelių staigmenų neatnešė: lyderiu tapo „Apple“ „iPhone 17“.

    Skaičiuojama, kad bazinis „iPhone 17“ sudarė apie 6 proc. visų pasaulinių pardavimų per ketvirtį. Toks rezultatas rodo, kad pirkėjai dažnai renkasi ne tik brangiausius „Pro“ modelius, bet ir įprastą versiją, jei ji siūlo pakankamai juntamus atnaujinimus.

    „iPhone 17“ patrauklumą didino keli sprendimai, dėl kurių jis tapo artimesnis „Pro“ linijai. Tarp minimų patobulinimų – didesnis ekranas ir sklandesnis vaizdo atvaizdavimas su „ProMotion“.

    Antroje ir trečioje vietose atsidūrė „Apple“ „iPhone 17 Pro Max“ ir „iPhone 17 Pro“, kurių dalis siekė atitinkamai apie 5 proc. ir kiek mažiau. Nors šie modeliai išlieka brangūs, „Counterpoint Research“ duomenys rodo, kad aukštesnės klasės segmentas „Apple“ ekosistemoje išlaiko itin stiprią paklausą.

    Likęs dešimtukas taip pat buvo aiškiai dominuojamas dviejų prekės ženklų – „Apple“ ir „Samsung“. Tai atspindi platesnę tendenciją: pasaulinėje rinkoje aukštesnę kainą dažnai pateisina ilgesnis programinės įrangos palaikymas, tvirta ekosistema ir lengvesnis įrenginių perpardavimas.

    Į akis krito ir „Samsung“ strategija: tarp perkamiausiųjų pateko keli „Galaxy A“ serijos modeliai, o ne „Galaxy S“ flagmanai. Toks vaizdas rodo, kad „Samsung“ pardavimų variklis daugelyje rinkų yra vidutinės ir biudžetinės klasės telefonai, kuriuose pirkėjams svarbiausia kaina ir pakankama specifikacija kasdieniams poreikiams.

    Dešimtuko pabaigoje pasirodė ir vienas išskirtinis modelis iš kito gamintojo – „Xiaomi“ „Redmi A5“. Tai signalas, kad itin pigus segmentas vis dar turi didelę auditoriją, ypač ten, kur sprendimą lemia ne prekės ženklo prestižas, o kuo mažesnė galutinė suma už įrenginį.

    Šis reitingas išryškina dvi paralelias kryptis: „Apple“ atveju pardavimus į viršų tempia naujausi ir brangesni modeliai, o „Samsung“ atveju – masiniai, pigesni „Galaxy A“ serijos telefonai. Tikėtina, kad artimiausiais ketvirčiais konkurencija dar labiau persikels į vidutinę klasę, kur gamintojai varžysis dėl ekranų kokybės, baterijos ištvermės ir ilgalaikių atnaujinimų.

  • Trumpo administracija sugriežtina DI kontrolę: „Google“ ir „Microsoft“ modelius tikrins prieš startą

    Trumpo administracija sugriežtina DI kontrolę: „Google“ ir „Microsoft“ modelius tikrins prieš startą

    Kas keičiasi JAV politikoje

    JAV administracija ketina įtvirtinti praktiką, pagal kurią pažangūs dirbtinio intelekto modeliai būtų pateikiami valdžios ekspertams dar prieš oficialų jų pristatymą. Tokį bendradarbiavimą su JAV institucijomis patvirtino „Google“, „Microsoft“ ir „xAI“.

    Pagrindinis tikslas – anksti įvertinti rizikas nacionaliniam saugumui ir viešajam saugumui, kol nauji modeliai nepateko į plačią rinką. Tai rodo ryškesnį posūkį į griežtesnę technologijų sektoriaus priežiūrą.

    Kas ir kaip testuos modelius

    Modelių patikras planuojama vykdyti JAV Prekybos departamento struktūroje veikiančiame Dirbtinio intelekto standartų ir inovacijų centre CAISI, bendradarbiaujant su Nacionaliniu standartų ir technologijų institutu. Tikrinant bus vertinamas atsparumas kibernetinėms atakoms ir galimas pritaikymas kariniams tikslams.

    CAISI akcentuoja, kad nepriklausomas, griežtas vertinimas yra būtinas norint suprasti vadinamųjų pažangiausių DI sistemų poveikį ir jų keliamas grėsmes. Praktikoje tai reiškia bandymus, kurie gali apimti įvairias elgsenos ir saugumo patikras dar iki viešo paleidimo.

    „Nepriklausomas ir griežtas mokslinis vertinimas yra būtinas, kad suprastume pažangiausią DI ir jo pasekmes nacionaliniam saugumui“, – sakė CAISI vadovas Chrisas Fallas.

    Kodėl sprendimas priimtas dabar

    Diskusijas suaktyvino pastarojo meto susirūpinimas dėl itin galingų modelių galimybių, ypač kibernetinio saugumo srityje. Technologijų pažanga didina ne tik produktyvumą, bet ir riziką, kad įrankiai bus panaudoti įsilaužimams, dezinformacijai ar jautrių sistemų pažeidžiamumui išnaudoti.

    Šiame kontekste valdžios institucijoms svarbu turėti prieigą prie išankstinių versijų, kad būtų galima identifikuoti pavojingus scenarijus ir rekomenduoti papildomas apsaugas. Tai atitinka platesnę kryptį, kai valstybės siekia perkelti DI saugumo vertinimą iš reakcijos po incidentų į prevenciją.

    „Nė viena organizacija negali viena pati išspręsti šių iššūkių. Partnerystės su CAISI yra mūsų pastangų dalis, kuriant bendras metodikas, duomenis ir gebėjimus efektyviai testuoti DI“, – sakė „Microsoft“ atsakingo DI padalinio vadovė Natasha Crampton.

    Kartu JAV Gynybos departamentas atskirai plečia susitarimus su keliomis DI bendrovėmis dėl technologijų diegimo uždarose, jautriose tinklų aplinkose. Tai rodo, kad DI vertinimas tampa ne vien civiliniu reguliavimo klausimu, bet ir praktiniu saugumo infrastruktūros elementu.

    Kol „Microsoft“ ir dalis kitų rinkos dalyvių aktyviai komentuoja bendradarbiavimą, „Google“ viešų detalių pateikia mažiau, o „xAI“ į paklausimus ne visada reaguoja. Vis dėlto kryptis aiški: pažangūs DI modeliai JAV vis dažniau bus vertinami ne tik rinkoje, bet ir prieš patekdami į ją.

  • Ukraina „nulupo“ retą 2S4 „Tulipan“: tai vienas galingiausių Rusijos 240 mm minosvaidžių

    Ukraina „nulupo“ retą 2S4 „Tulipan“: tai vienas galingiausių Rusijos 240 mm minosvaidžių

    Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė Charkivo kryptimi sunaikinusios retą rusišką savaeigį 240 mm minosvaidį 2S4 „Tulipan“. Pasak ukrainiečių, ši sistema buvo naudojama apšaudyti gynybines pozicijas ir ypač tvirtus taikinius užnugaryje.

    Operacijoje svarbų vaidmenį atliko artilerijos žvalgyba: nustatytas taikinys ir perduotos koordinatės leido smogti tiksliai. Paviešintuose vaizduose matomas identifikavimo momentas ir vėlesnis sėkmingas smūgis į kovinę mašiną.

    Kuo išskirtinis 2S4 „Tulipan“

    2S4 „Tulipan“ laikomas didžiausiu serijiniu savaeigiu minosvaidžiu, sukurtu Sovietų Sąjungoje. Pagrindinė jo paskirtis – naikinti bunkerius, įtvirtinimus ir gerai įrengtus ugnies taškus, kai įprastai artilerijai pritrūksta galios ar efektyvumo.

    Ši technika buvo gaminama 1971–1979 metais, o jos 240 mm kalibras leidžia naudoti ypač sunkią amuniciją. Plačiai minima, kad standartinės skeveldrinės-fugasinės minos masė siekia apie 130 kilogramų, todėl smūgio efektas išlieka itin destruktyvus.

    Kodėl tokia netektis svarbi

    Ukrainos šaltiniai pabrėžia, kad nuo plataus masto invazijos pradžios pavyko sunaikinti tik kelis šio modelio vienetus, o kiekvienas praradimas Rusijai skausmingas. Priežastis paprasta: 2S4 yra senas modelis, kurio masinė gamyba seniai sustabdyta, tad atsargų papildymas iš naujo praktiškai neįmanomas.

    Dėl didelės vertės tokios sistemos paprastai saugomos itin griežtai, o jų veikimą fronto užnugaryje dažnai dengia oro gynybos priemonės. Tai reiškia, kad sėkmingam smūgiui reikia ne tik ugnies priemonių, bet ir tikslios žvalgybos bei tinkamai suderintų veiksmų.

    Ką tai rodo apie karo dinamiką

    Šis atvejis išryškina bendrą tendenciją: vis didesnę reikšmę įgauna žvalgybos ir tikslaus smūgio grandinė, kai taikinys aptinkamas, identifikuojamas ir sunaikinamas per trumpą laiką. Tokie veiksmai mažina galimybes išgabenti ar paslėpti brangią techniką, ypač kai ji dislokuota netoli fronto linijos.

    Nors 2S4 „Tulipan“ dėl savo paskirties dažnai siejamas su įtvirtinimų ir miesto mūšių niokojimu, jo panaudojimas reikalauja laiko ir logistikos. Todėl kiekvienas prarastas vienetas mažina Rusijos galimybes sutelkti išskirtinę ugnies galią konkrečiuose ruožuose, kur reikia laužyti stipriai įtvirtintą gynybą.

  • „OpenAI“ ruošia savo telefoną su „ChatGPT“: aiškėja lustas ir kada gali startuoti gamyba

    „OpenAI“ ruošia savo telefoną su „ChatGPT“: aiškėja lustas ir kada gali startuoti gamyba

    „OpenAI“, geriausiai žinoma dėl „ChatGPT“, svarsto žengti į išmaniųjų įrenginių rinką ir kuria savo telefoną. Apie planus viešai užsimenama tiekėjų grandinės kontekste, o vienu pagrindinių akcentų laikomos dirbtinis intelektas funkcijos pačiame įrenginyje.

    Šią informaciją siejama su analitiko Ming-Chi Kuo įžvalgomis, kuris dažnai remiasi komponentų tiekėjų ir gamybos partnerių duomenimis. Pasak jo, bendrovė esą jau dėlioja svarbiausių dalių tiekimą, o masinė gamyba galėtų prasidėti 2027 metų pradžioje, jei planai nesikeis.

    Kas galėtų išskirti telefoną?

    Teigiama, kad būsimame telefone gali būti naudojama speciali „MediaTek“ lustų versija, minima „Dimensity 9600“ linija. Šis procesorius dar nėra oficialiai pristatytas, o jo pasirodymas flagmanų segmente siejamas su 2026 metų antra puse.

    Vienas labiausiai aptariamų patobulinimų yra vaizdo apdorojimo dalis, vadinama vaizdo signalo procesoriumi, kuris galėtų geriau tvarkytis su HDR. Praktikoje tai reikštų tikslesnį realaus laiko vaizdo atpažinimą ir patikimesnį konteksto supratimą, kai DI analizuoja tai, ką mato kamera.

    Taip pat minima galimybė, kad luste būtų daugiau nei vienas neuroninių skaičiavimų blokas, skirtas DI užduotims. Toks sprendimas paprastai mažina vėlavimą, leidžia daugiau funkcijų vykdyti pačiame telefone ir sumažina priklausomybę nuo debesijos, kas svarbu tiek privatumui, tiek baterijos naudojimui.

    Kiek telefonų galėtų parduoti?

    Prognozuojama, kad 2027–2028 metais „OpenAI“ galėtų rinkai pateikti iki maždaug 30 mln. telefonų. Nors tai dar ne prilygtų didžiausiems pasaulio gamintojams, tokie skaičiai naujam žaidėjui būtų ambicingi ir reikštų rimtas investicijas į gamybą, logistiką bei platinimą.

    Vis dėlto vien „ChatGPT“ vardo gali nepakakti, kad telefonas taptų masiniu hitu. Rinkoje pastaruoju metu ryškėja tendencija, kad sėkmę lemia ne pavienės DI funkcijos, o jų integracija į kasdienius veiksmus, patikimas veikimas be ryšio trikdžių, privatumo valdymas ir aiški vertė vartotojui.

    Kol kas nėra patvirtintų techninių specifikacijų, kainos ar oficialios pristatymo datos. Dėl to informaciją reikėtų vertinti kaip ankstyvas indikacijas, o aiškesnis vaizdas turėtų atsirasti tik tuomet, kai pasirodys pirmieji oficialūs partnerystės ar produkto kūrimo patvirtinimai.

  • Į Lenkiją atplaukė „Abrams“ gelbėtojai: M88A2 „Hercules“ keičia šarvuotųjų pajėgų žaidimą

    Į Lenkiją atplaukė „Abrams“ gelbėtojai: M88A2 „Hercules“ keičia šarvuotųjų pajėgų žaidimą

    Į Lenkiją pristatyta nauja šarvuotosios technikos partija – šarvuotieji techninės pagalbos ir evakuacijos vilkikai M88A2 „Hercules“. Šios mašinos skirtos tiesiogiai aptarnauti M1 „Abrams“ tankus, kurie yra vieni sunkiausių Vakarų kovos platformų.

    Apie pristatymą viešai informavo Lenkijos ginkluotės įsigijimus koordinuojanti Agencja Uzbrojenia ir gynybos viceministras Pawełas Bejda. Kiek tiksliai M88A2 „Hercules“ atvyko šį kartą, nebuvo įvardyta.

    M88A2 „Hercules“ paskirtis

    M88A2 „Hercules“ laikomas specializuota sistema, be kurios modernūs tankų daliniai negali veikti pilnu tempu. Jo užduotis – mūšio lauke ar poligone ištraukti pažeistą techniką, nutempti ją į saugią vietą ir užtikrinti pirminius remonto darbus.

    Tokios paramos poreikis ypač išryškėja kalbant apie M1 „Abrams“, kurių kovinė masė viršija 60 tonų. Tam reikia ne tik galingo variklio, bet ir tvirtos konstrukcijos, leidžiančios vilkti sunkų tanką sudėtingomis sąlygomis.

    Galia ir remonto galimybės

    M88A2 „Hercules“ komplektuojamas dyzeliniu AVDS-1790-8CR varikliu su dviem turbokompresoriais, išvystančiu 1 050 arklio galių. Tokia trauka sukurta tam, kad technika galėtų patikimai dirbti su „Abrams“ klasės tankais ir jų agregatais.

    Šis vilkikas veikia ir kaip mobilios dirbtuvės: įranga pritaikyta lauko sąlygomis atlikti svarbiausius darbus, įskaitant sunkesnių tanko elementų aptarnavimą. Nurodoma, kad strėlė gali kelti iki 35 tonų, todėl teoriškai įmanoma pakelti ir bokštą, jei to reikia remontui.

    Be evakuacijos ir remonto, M88A2 „Hercules“ gali būti pasitelkiamas ir kaip inžinerinės paramos priemonė, pavyzdžiui, įrengiant įtvirtinimus ar padedant vykdyti kitus logistinius darbus. Tai didina vieneto savarankiškumą, ypač kai daliniai veikia toliau nuo stacionarių remonto bazių.

    Kaip tai susiję su „Abrams“ plėtra

    Lenkija sparčiai plečia šarvuotąsias pajėgas, o „Abrams“ tampa vienu pagrindinių tankų tipų. Skelbiama, kad iki 2026 metų pabaigos šalyje turėtų būti 337 „Abrams“ tankai dviejų modifikacijų – M1A1 FEP ir M1A2 SEPv3.

    Didėjant tankų skaičiui, auga ir būtinybė kurti visą palaikymo grandinę: evakuacijos vilkikus, inžinerinę techniką, atsarginių dalių tiekimą, apmokytas remonto komandas ir logistiką. M88A2 „Hercules“ yra viena iš kertinių šios sistemos dalių, nes be jos net ir moderniausi tankai greitai praranda operacinį tempą.

    Lenkijos „Abrams“ ir juos lydinti technika siejama su 18-ąja mechanizuotąja divizija, kurios užduotys orientuotos į rytinių šalies regionų gynybą. Toks pajėgumų stiprinimas taip pat padeda kompensuoti anksčiau perduotos sunkiosios ginkluotės spragas, kai dalis technikos buvo skirta paramai Ukrainai.

    Iki šiol, remiantis viešai skelbta informacija, Lenkija yra pasirašiusi tris sutartis, pagal kurias iš viso numatytas 49 M88A2 „Hercules“ įsigijimas. Tai rodo, kad kartu su tankų pirkimais nuosekliai stiprinama ir praktinė šarvuotųjų pajėgų „užnugario“ infrastruktūra.

  • Kultinis žaidimas gavo savo kvepalus: 50 ml flakonėlis kainuoja apie 156 eurus

    Kultinis žaidimas gavo savo kvepalus: 50 ml flakonėlis kainuoja apie 156 eurus

    Vaizdo žaidimų kolekcinės versijos jau seniai vilioja figūrėlėmis, žemėlapiais ar kitais suvenyrais, tačiau „Kingdom Come: Deliverance“ kūrėjai nuėjo dar toliau. Čekijos studija Warhorse Studios pristatė oficialius kvepalus, įkvėptus žaidimo pasaulio, ir tai iš karto sukėlė diskusijas tarp gerbėjų.

    Naujasis produktas pasirodė elektroninėje parduotuvėje „Kingdom Come Store“, kur siūloma 50 ml talpos parfumuoto vandens versija. Kvepalus sukūrė Čekijos nišinė parfumerijos kompanija „Kintsugi Perfumes“, veikianti nuo 2021 metais ir siejama su kūrėjais Martinu Svachu bei Danieliu Nikolovu.

    Kaina šiam suvenyrui priverčia kilstelėti antakius: už 50 ml prašoma apie 155,99 euro. Siuntimas vykdomas tik Europos šalyse, o pristatymas papildomai kainuoja 12 eurų, tad galutinė suma pirkėjui išauga dar labiau.

    Toks žingsnis atspindi platesnę tendenciją, kai žaidimų prekės ženklai plečiami už ekrano ribų ir ieškoma naujų, netikėtų pajamų šaltinių. Kvepalai tampa emociniu suvenyru, leidžiančiu gerbėjams patirti franšizę kitu pojūčiu, tačiau aukšta kaina aiškiai rodo, kad tai orientuota į kolekcininkus ir ištikimiausius fanus.

    Kol kas neaišku, ar šis eksperimentas taps nauju hitu tarp „Kingdom Come“ bendruomenės, tačiau marketingo prasme tai ryškus išskirtinumo signalas. Žaidimų industrijoje, kur konkurencija dėl dėmesio vis aštrėja, tokie netradiciniai produktai vis dažniau tampa būdu išlaikyti susidomėjimą tarp didžiųjų leidimų.

  • „Diablo 4“ beveik už dyką: „Humble Choice“ už 12,99 eurų siūlo dar 7 hitus PC žaidėjams

    „Diablo 4“ beveik už dyką: „Humble Choice“ už 12,99 eurų siūlo dar 7 hitus PC žaidėjams

    Žaidimų prenumeratos ir rinkiniai vėl kaitina rinką: „Humble Bundle“ paskelbė naują „Humble Choice“ mėnesio paketą, kuriame ryškiausias vardas yra „Diablo 4“. Kartu siūlomi dar septyni kompiuteriniai žaidimai, o visa tai įsigyjama už vieną mokestį.

    Šio mėnesio „Humble Choice“ kaina siekia 12,99 eurų, o aktyvi prenumerata leidžia pridėti žaidimus į savo biblioteką ir pasilikti juos visam laikui. Tai išskiria modelį iš dalies prenumeratų, kuriose turinys dingsta nutraukus mokėjimą.

    „Humble Choice“ veikia paprastai: kiekvieną mėnesį pateikiamas iš anksto sukomplektuotas rinkinys, kurį galima pasiimti sumokėjus vieną kainą. Metinė prenumerata paprastai suteikia tęstinį priėjimą prie mėnesinių paketų, tačiau konkrečių žaidimų sąrašas iš anksto nėra garantuojamas.

    Dalis rinkinio žaidimų dažniausiai aktyvuojami „Steam“ platformoje, įvedant žaidimo raktą, o „Diablo 4“ šįkart yra išimtis. „Blizzard“ žaidimas aktyvuojamas ir žaidžiamas per „Battle.net“, todėl pirkėjams verta iš anksto pasitikrinti, kuriai platformai priskiriamas kiekvienas pavadinimas.

    Tokie rinkiniai dažnai vilioja tuo, kad perkant atskirai bendra žaidimų vertė gali būti gerokai didesnė nei vienkartinis mokestis. Vis dėlto galutinė nauda priklauso nuo to, ar žaidėjas iš tiesų planuoja žaisti būtent šiuos titulus, o ne tik kaupti biblioteką.

    „Humble Bundle“ modelis taip pat siejamas su labdara: bendrovė viešai skelbia, kad nuo veiklos pradžios dalį pajamų skyrė paramai ir per daugelį metų surinko šimtus milijonų JAV dolerių įvairiems tikslams. Skaičiuojant apytiksliai pagal ilgalaikį euro ir JAV dolerio santykį, tai sudaro daugiau nei 250 000 000 eurų.

    Žaidimų rinkoje matyti aiški tendencija: vartotojai vis dažniau ieško būdų gauti daugiau turinio už mažesnę kainą, o leidėjai eksperimentuoja su paketais ir prenumeratomis. Tokie pasiūlymai ypač patrauklūs tiems, kurie nori išbandyti skirtingų žanrų žaidimus ir papildyti kolekciją už fiksuotą sumą.

  • „Horizon Hunters Gathering“ grįžta su antrais testais: nauji veikėjai ir režimas jau gegužę

    „Horizon Hunters Gathering“ grįžta su antrais testais: nauji veikėjai ir režimas jau gegužę

    Kuriama veiksmo žaidimo „Horizon Hunters Gathering“ versija netrukus sulauks antrojo uždaro testavimo etapo. Kūrėjai patvirtino, kad bandymai vyks gegužės 22–25 dienomis, o dalyviams žadama daugiau turinio ir patobulinimų.

    Studija teigia, kad nuo pirmųjų uždarų testų pabaigoje vasario mėnesį daugiausia dėmesio skyrė žaidėjų atsiliepimams ir pagrindinių sistemų korekcijoms. Tuomet nedidelė dalyvių grupė ribotomis valandomis išbandė kelis režimus ir skirtingus žaidimo stilius, o kūrėjai stebėjo, kas veikia, o kas kelia problemų.

    Antruosiuose testuose planuojama įtraukti naujų medžiotojų ir papildyti žaidimo galimybes, įskaitant epizodų formato režimą Episode, kurį bus galima žaisti bandymo metu. Kūrėjai taip pat užsimena apie daugiau naujovių, kurios bus pristatomos artimiausiomis savaitėmis.

    Pasak komandos, „Horizon Hunters Gathering“ vis dar yra aktyvios kūrimo fazės projektas, todėl testavimas su ribotu žaidėjų skaičiumi padeda greičiau tikslinti svarbiausius elementus. Tikslas yra surinkti kuo daugiau praktinių įžvalgų prieš plečiant auditoriją ir atveriant žaidimą platesniam ratui.

    Komunikacijai su bendruomene kūrėjai žada skirti daugiau dėmesio ir kviečia sekti klausimų ir atsakymų sesijas oficialiame „Discord“ serveryje bei socialiniuose kanaluose. Ten pat turėtų pasirodyti ir detalesnė informacija apie būsimus pakeitimus bei turinio papildymus.

    Norint turėti galimybę patekti į gegužės 22–25 dienomis vyksiantį uždarą testą, registracija vykdoma per „PlayStation Beta“ programą. Pakvietimai bus siunčiami užsiregistravusiems dalyviams, kai prasidės atranka į testavimo etapą.