CP v2

Category: Technologijos

  • „Google“ sukūrė virtualią spintą: „Photos“ naujovė žada aprangos derinius iš jūsų nuotraukų

    „Google“ sukūrė virtualią spintą: „Photos“ naujovė žada aprangos derinius iš jūsų nuotraukų

    „Google“ programoje „Photos“ pristatė naują funkciją „Wardrobe“, kuri žada priartinti seną popkultūros svajonę: iš nuotraukų automatiškai sudėlioti drabužių katalogą ir leisti pasimatuoti derinius virtualiai. Sprendimas pirmiausia pasirodys vasarą „Android“ įrenginiuose, o vėliau turėtų pasiekti ir „iOS“ naudotojus.

    Funkcija veiks pasitelkiant DI, kuris analizuos jūsų nuotraukas ir atpažins dažniausiai dėvimus drabužius bei aksesuarus. Sistema išskirs atskirus elementus ir sudės juos į kategorijas, pavyzdžiui, viršutinius drabužius, kelnes, sijonus ar papuošalus, kad vėliau juos būtų galima patogiai peržiūrėti.

    Tuomet naudotojas galės susikurti aprangos derinį ir pasirinkti „Try it on“ režimą, kad derinys būtų uždėtas ant jūsų nuotraukos. Taip pat numatytos galimybės išsisaugoti derinius ateičiai, dalintis jais su draugais ir kurti nuotaikų lentas, kurios dažnai naudojamos planuojant įvaizdį ar apsipirkimą.

    Tokio tipo idėjos rinkoje pasirodo ne pirmą kartą, tačiau iki šiol daugelis sprendimų strigo ties vartotojo pastangomis ir patogumu. Dalis stiliaus planavimo programėlių prašydavo žmogaus pačiam fotografuoti kiekvieną drabužį, ranka kurti skaitmeninę spintą ir tik tada dėlioti derinius, o tai daugeliui tapdavo kliūtimi nuolatiniam naudojimui.

    Anksčiau bandyta ir su aparatine įranga: „Amazon“ 2017 metais pristatė „Echo Look“, kuris fotografuodavo žmogų ir siūlydavo stiliaus patarimus. Vis dėlto įrenginys sulaukė kritikos dėl sudėtingo naudojimo mažose erdvėse ir privatumo klausimų, o 2020 metais buvo nutrauktas, todėl daliai pirkėjų liko neveikiantis produktas.

    „Google“ atvejis išsiskiria tuo, kad „Wardrobe“ integruojama į jau plačiai naudojamą nuotraukų paslaugą, todėl teoriškai gali sumažėti trintis: nereikia atskirai fotografuoti kiekvieno rūbo ar kurti katalogo nuo nulio. Kita vertus, būtent čia natūraliai kyla ir jautriausias klausimas dėl privatumo, nes funkcijai reikės analizuoti asmenines nuotraukas ir iš jų ištraukti detales apie jūsų išvaizdą bei įpročius.

    Kol kas „Google“ skelbia, kad „Wardrobe“ bus nemokama „Photos“ funkcija, o jos sėkmę lems ne pažadai, o realus tikslumas: ar DI gebės patikimai atpažinti drabužius skirtingose nuotraukose, atskirti panašius modelius ir korektiškai pritaikyti derinius ant žmogaus atvaizdo. Jei tai pavyks, „Wardrobe“ gali tapti vienu praktiškiausių bandymų sujungti kasdienę nuotraukų galeriją ir stiliaus planavimą.

  • „Motorola“ pristatė „Edge 70 Pro“ ir G seriją: kameras kilstelėjo, kainos jau aiškėja

    „Motorola“ pristatė „Edge 70 Pro“ ir G seriją: kameras kilstelėjo, kainos jau aiškėja

    „Motorola“ Europoje pristatė kelis naujus „Edge“ ir G serijos išmaniuosius telefonus, orientuotus į skirtingus biudžetus. Gamintojas akcentuoja dizainą, atsparumą ir kameras, o daliai modelių jau įvardijamos ir kainos.

    Galingiausias naujienų šeimos modelis „Motorola Edge 70 Pro“ taikosi į pirkėjus, kurie svarsto ir brangesnius flagmanus. Europoje šio telefono kaina siekia apie 880 eurų, o už ją žadamas plonas korpusas, ryškus ekranas ir didelė baterija.

    Telefonas komplektuojamas su „MediaTek Dimensity 8500 Extreme“ lustu, 12 GB operatyviosios atminties ir iki 1 TB vidinės atminties. Gamintojas nurodo 6 500 mAh talpos silicio anglies bateriją, 90 W laidinį ir 15 W belaidį įkrovimą.

    Kamerų sistema čia triguba: 50 megapikselių pagrindinis jutiklis su optiniu stabilizavimu, 50 megapikselių plataus kampo kamera ir 50 megapikselių periskopinė telekamera su 3,5 karto optiniu priartinimu. Priekyje – 6,78 colio AMOLED ekranas su 144 Hz atnaujinimo dažniu.

    Tvarumo ir patvarumo temą „Motorola“ taip pat kelia į pirmą planą: nurodomi IP68 ir IP69 dulkių bei vandens atsparumo reitingai, taip pat MIL-STD-810H standartą atitinkantys bandymai. Tai reiškia didesnę ramybę kasdienėje eksploatacijoje, nors reali apsauga vis tiek priklauso nuo konkrečių sąlygų.

    Tarp vidutinės klasės naujienų išsiskiria „Motorola G87“, kuris Europoje startuoja maždaug nuo 410 eurų. Gamintojas čia reklamuoja 200 megapikselių pagrindinę kamerą su optiniu stabilizavimu ir 2 kartų priartinimą, išlaikantį aukštą vaizdo kokybę.

    „Motorola G87“ turi 6,78 colio AMOLED ekraną su 120 Hz atnaujinimo dažniu ir iki 5 000 nitų ryškumu ryškios saulės režime. Naudojamas „MediaTek Dimensity 6400“ procesorius, baterija – 5 200 mAh, o įkrovimas laidu siekia 30 W.

    Gamintojas nurodo, kad telefone diegiama „Android 16“, yra stereogarsiakalbiai su „Dolby Atmos“, o asmenukėms skirta 32 megapikselių kamera. Tokia komplektacija atitinka rinkos tendencijas, kai vidutinė klasė vis dažniau perima ekranų ryškumo, atsparumo ir kamerų skaičiavimo galimybes iš brangesnių modelių.

    Prie įperkamiausių naujienų priskiriamas „Motorola G37“, kurio kaina Europoje siekia apie 230 eurų. Jis turi 6,67 colio LCD ekraną su 120 Hz atnaujinimo dažniu, „MediaTek Dimensity 6300“ lustą ir 5 200 mAh bateriją.

    Galinėje dalyje numatyta 108 megapikselių kamera ir 2 megapikselių makro kamera, o priekyje – 8 megapikselių kamera. Atsparumas čia kuklesnis: IP64 reitingas ir MIL-STD-810H bandymai, tačiau išlieka ir retesnė šių dienų detalė – 3,5 milimetro ausinių jungtis.

    Tarpinių pozicijų modelis „Motorola G47“ išlaiko panašų dizainą ir IP64 bei MIL-STD-810H akcentus, bet specifikacijos dėliojamos tarp G37 ir G87. Jame montuojamas 6,67 colio LCD ekranas su 120 Hz, „MediaTek Dimensity 6400“ procesorius ir 8 GB operatyviosios atminties, o vidinės atminties variantai – 128 GB arba 256 GB.

    Kamerų komplektacija panaši į pigesnio brolio: 108 megapikselių pagrindinė ir 2 megapikselių makro kamera, priekyje – 8 megapikselių asmenukių kamera. Gamintojas dar nėra patvirtinęs galutinės šio modelio kainos visoms Europos rinkoms, todėl gali skirtis ir prieinamumas.

    Šie pristatymai rodo aiškią tendenciją: gamintojai agresyviai kelia vidutinės klasės specifikacijas, ypač ekranų ryškumą, atsparumą ir kamerų skaičiavimo galimybes. Pirkėjams tai reiškia daugiau pasirinkimo, tačiau verta vertinti ne tik megapikselius, bet ir jutiklių dydį, stabilizavimą, atnaujinimų politiką bei realų baterijos ištvermingumą.

  • Naujausi „Motorola“ Razr jau čia: ryškesnės spalvos, didesnės baterijos ir kylančios kainos

    Naujausi „Motorola“ Razr jau čia: ryškesnės spalvos, didesnės baterijos ir kylančios kainos

    „Motorola“ pristatė naujausią „Razr“ atlenkiamų telefonų kartą Europai ir Jungtinei Karalystei, o didžiausias akcentas šiemet tenka dizainui ir spalvoms. Gamintojas toliau bendradarbiauja su „Pantone“, todėl korpusai siūlomi su išskirtinėmis tekstūromis ir apdailomis, kurios iškart atskiria šiuos modelius nuo dalies konkurentų.

    Flagmanu laikomas „Razr 70 Ultra“ išlaiko panašų bendrą dydį kaip pernykštis modelis, tačiau gauna tvirtesnę išorinės ekrano dalies apsaugą ir IP48 atsparumo dulkėms bei vandeniui klasę. Išorinis ekranas siekia 4 colius, o atlenkus telefoną naudojamas beveik 7 colių AMOLED ekranas su 165 Hz atsinaujinimo dažniu.

    Vienas svarbiausių praktinių pokyčių yra baterija: talpa padidinta iki 5 000 mAh, numatytas 68 W laidinis ir 30 W belaidis įkrovimas. Tai reikšminga tendencija sulenkiamuose telefonuose, kur ilgą laiką baterijos būdavo kompromisas dėl konstrukcijos, o dabar gamintojai vis dažniau didina talpą ir spartina įkrovimą.

    „Razr 70 Ultra“ komplektuojamas su „Qualcomm Snapdragon 8 Elite“ lustu ir siūlo 12 GB arba 16 GB operatyviosios atminties variantus. Atminties pasirinkimai siekia nuo 256 GB iki 1 TB, tačiau patys pagrindiniai techniniai parametrai, palyginti su ankstesne karta, išlieka artimi, todėl reali vertė labiausiai priklausys nuo kainos ir programinės dalies.

    Kamerų specifikacijose megapikselių skaičiai iš pirmo žvilgsnio nesikeičia: 50 MP pagrindinė, 50 MP plataus kampo ir 50 MP priekinė kamera. „Motorola“ teigia atnaujinusi vaizdo apdorojimo grandinę, todėl didžiausi skirtumai turėtų atsiskleisti ne specifikacijų lentelėje, o fotografuojant sudėtingomis sąlygomis, pavyzdžiui, prietemoje ar esant dideliam kontrastui.

    Vis dėlto pirkėjus gali sustabdyti kaina: Jungtinėje Karalystėje startinė kaina siekia apie 1 400 eurų ir yra didesnė nei pernai. Brangstant sulenkiamiems įrenginiams, konkurencija su „Samsung“ ir „Google“ modeliais vis labiau persikelia į atnaujinimų politiką bei ilgalaikę vertę, o ne vien į dizainą ar vieno sezono specifikacijų šuolius.

    Pigesnis „Razr 70“ išlaiko patrauklesnę kainodarą ir turėtų kainuoti apie 930 eurų, todėl išlieka įėjimo bilietu į atlenkiamų telefonų segmentą tiems, kurie nenori mokėti flagmano sumos. Šis modelis gauna mažesnį išorinį ekraną, kuklesnes ekrano charakteristikas ir „MediaTek“ platformą, tačiau taip pat siūlo IP48 apsaugą bei 4 800 mAh bateriją su 30 W įkrovimu.

    Tarpinis „Razr 70 Plus“ numatomas kaip kompromisas tarp „Ultra“ ir bazinio modelio, tačiau Europos ir Jungtinės Karalystės kainos bei prekybos detalės kol kas neatskleistos. Kol nėra aiškios kainodaros, sunku įvertinti, ar šis modelis taps logiškiausiu pasirinkimu, ar liks nišine alternatyva.

    Programinės įrangos srityje „Motorola“ žada trejus metus operacinės sistemos atnaujinimų ir penkerius metus saugumo pataisų. Tai atsilieka nuo kai kurių pagrindinių konkurentų pažadų, todėl pirkėjams, planuojantiems telefoną naudoti ilgiau, atnaujinimų trukmė tampa vis svarbesniu kriterijumi.

    Gamintojas taip pat akcentuoja DI funkcijų paketą ir partnerystes, tarp jų integracijas su „Google Gemini“, „Microsoft“ „Copilot“ ir paieškos sprendimais, paremtais DI. Toks kryptingas funkcijų „pririšimas“ prie ekosistemų tampa viena ryškiausių rinkos tendencijų: vartotojui siūloma ne tik įrenginys, bet ir paslaugų rinkinys, kuris gali nulemti, ar telefonas atrodys vertas savo kainos po metų ar dvejų.

  • „Motorola“ traukia „Google Photos“ į Daily Drop: štai ką pamatysite telefone du kartus per dieną

    „Motorola“ traukia „Google Photos“ į Daily Drop: štai ką pamatysite telefone du kartus per dieną

    „Motorola“ kartu su 2026 metais pristatyta „Moto Razr“ serija paskelbė apie naujas programines funkcijas, kurios ateina į jos telefonus ir kai kurias „Android“ galimybes. Didžiausias akcentas – glaudesnė integracija su „Google Photos“, kuri „Motorola“ įrenginiuose jau seniai veikia kaip numatytoji galerijos programėlė.

    Šios partnerystės rezultatas – nauja funkcija „Daily Drop“, kurią „Motorola“ diegia išskirtinai savo telefonuose. Atnaujinimas jau pradėtas platinti daliai suderinamų įrenginių pasirinkose šalyse Europoje, Šiaurės Amerikoje, Lotynų Amerikoje ir Azijoje.

    Kas yra „Daily Drop“?

    „Daily Drop“ – tai personalizuotas turinio srautas telefone, apjungiantis kasdienę informaciją vienoje vietoje. Jame gali būti rodomos naujienų antraštės, kalendoriaus įvykiai, orų prognozė ir kiti atnaujinimai, o dabar svarbia dalimi tampa ir „Google Photos“ turinys.

    Srautas atsinaujina du kartus per dieną, o kiekvieno atnaujinimo metu parenkamos nuotraukos iš „Google Photos“ prisiminimų. Taip vartotojui dažniau primenami senesni kadrai, o galerija tampa ne tik archyvu, bet ir aktyvia kasdienio naudojimo dalimi.

    „Tiesiogiai integruodami „Google Photos“ prisiminimus į „Daily Drop“, padarėme tai paprasta – vartotojai gali kasdien iš naujo atrasti savo mėgstamiausias akimirkas“, – teigė „Motorola“.

    Kodėl „Google Photos“ tampa svarbesnė?

    Gamintojai vis dažniau bando telefoną paversti asmeniniu informacijos centru, o ne tik programėlių rinkiniu. Tokie srautai ir valdikliai primena „Apple“ sprendimus, kai turinys pateikiamas kontekstualiai, atsižvelgiant į dienos laiką ir įpročius.

    „Motorola“ atvejis išsiskiria tuo, kad į vieną srautą įtraukiama ir vartotojo asmeninė medija. Tai gali padidinti „Google Photos“ naudojimą, bet kartu kelia ir privatumo lūkesčius – tokioms funkcijoms būtinos aiškios nuostatų valdymo galimybės, kad vartotojas pats nuspręstų, kokie prisiminimai gali būti rodomi.

    Dar viena naujovė – „Wardrobe“ su DI

    Kartu „Google“ pristatė ir naują funkciją „Wardrobe“, kurią planuojama pradėti diegti 2026 metų birželio mėnesį. Pirmiausia ji pasirodys „Android“, o vėliau turėtų pasiekti ir „iOS“.

    „Wardrobe“ veikia su „Gemini“ ir yra paremta DI: sistema analizuoja dažniausiai nuotraukose matomus jūsų drabužius ir sukuria skaitmeninę spintą. Idėja paprasta – padėti greičiau susiplanuoti aprangą ir derinius, remiantis tuo, ką realiai dėvite.

  • „Motorola“ pristatė 2026 metų „Razr“ sulenkiamus: „Ultra“ žada daugiau galios ir baterijos

    „Motorola“ pristatė 2026 metų „Razr“ sulenkiamus: „Ultra“ žada daugiau galios ir baterijos

    „Motorola“ pristatė 2026 metų sulenkiamų telefonų „Razr“ seriją, kurią sudaro trys modeliai: „Motorola Razr“, „Motorola Razr+“ ir „Motorola Razr Ultra“. Gamintojas akcentuoja atnaujintą dizainą, didesnį našumą ir DI funkcijas, skirtas skirtingiems pirkėjų poreikiams.

    Didžiausias dėmesys tenka „Razr Ultra“ modeliui, kuris tampa serijos flagmanu. Toks pozicionavimas atspindi rinkos tendenciją, kai sulenkiami įrenginiai skaidomi į aiškias kainų ir galimybių pakopas, o brangiausi modeliai tampa technologijų demonstracija.

    Ekranai: didesnis ryškumas ir sparta

    „Razr Ultra“ ir „Razr+“ komplektuojami su 4 colių išoriniu ekranu, kai bazinis „Razr“ išlaiko 3,6 colio sprendimą. Didesnis išorinis ekranas svarbus todėl, kad leidžia atlikti daugiau veiksmų neatveriant telefono, o tai yra vienas pagrindinių atverčiamų modelių privalumų.

    Gamintojo duomenimis, „Razr Ultra“ ir „Razr+“ išorinių ekranų atnaujinimo dažnis siekia 165 Hz, o maksimalus ryškumas – iki 3 000 nitų. Bazinis „Razr“ nurodomas su 90 Hz atnaujinimu ir iki 1 700 nitų ryškumu, tad skirtumas labiausiai juntamas naudojant lauke ir slenkant turinį.

    Didesnės baterijos ir greitesnis įkrovimas

    Šių metų atnaujinimuose ryškiausia praktinė naujovė – baterijų talpos didinimas visoje serijoje. Bazinis „Razr“ gauna 4 800 mAh bateriją, „Razr+“ – 4 500 mAh, o „Razr Ultra“ – 5 000 mAh sprendimą.

    „Razr Ultra“ modelyje naudojama silicio anglies baterija, kuri pastaruoju metu vis dažniau minima kaip kelias į didesnę energijos talpą išlaikant panašų dydį. Įkrovimo sparta taip pat skiriasi: „Razr Ultra“ nurodomas su 68 W, „Razr+“ su 45 W, o bazinis „Razr“ su 30 W įkrovimu.

    Procesoriai, kameros ir kainos

    Komplektacijos skiriasi ir pagal lustus: „Razr Ultra“ gauna „Snapdragon 8 Elite“, „Razr+“ – „Snapdragon 8s Gen 3“, o bazinis „Razr“ – „MediaTek Dimensity 7450X“. Tokia schema leidžia gamintojui aiškiai atskirti flagmaną nuo vidurinės ir prieinamesnės klasės modelių.

    Kamerų dalyje „Razr Ultra“ išsiskiria trimis 50 MP kameromis, o „Razr+“ ir bazinis „Razr“ siūlo po dvi 50 MP kameras. JAV rinkoje gamintojo nurodytos rekomenduojamos kainos siekia apie 1 380 eurų už „Razr Ultra“, apie 1 010 eurų už „Razr+“ ir apie 740 eurų už bazinį „Razr“, o realios kainos Europoje gali skirtis dėl mokesčių ir rinkų politikos.

    „Motorola“ skelbia, kad naujieji modeliai JAV bus pradėti pardavinėti po išankstinių užsakymų laikotarpio gegužės mėnesį. Pirkėjams Europoje ir Lietuvoje svarbiausia bus tai, kokios bus galutinės kainos, garantijos sąlygos ir operatorių pasiūlymai, nes būtent jie dažnai nulemia sulenkiamų telefonų prieinamumą.

  • „Google TV“ pristatė DI naujoves: vaizdų kūrimas, „Photos“ paieška balsu ir „Youtube Shorts“ namuose

    „Google TV“ pristatė DI naujoves: vaizdų kūrimas, „Photos“ paieška balsu ir „Youtube Shorts“ namuose

    Išmanieji televizoriai vis labiau tolsta nuo paprasto turinio žiūrėjimo ir virsta namų pramogų bei kūrybos centru. Naujausiame „Google TV“ atnaujinime „Google“ dar labiau integruoja dirbtinį intelektą, išplėsdama „Gemini“ galimybes ir pridėdama naujų funkcijų kasdieniam naudojimui.

    Šis atnaujinimas diegiamas palaipsniui, todėl skirtinguose įrenginiuose ir regionuose jis gali pasirodyti nevienodu metu. „Google“ tikslas aiškus: dalį funkcijų, kurios iki šiol buvo patogiausios telefone ar kompiuteryje, perkelti į didįjį ekraną ir padaryti jas pasiekiamas iš svetainės.

    Vaizdų kūrimas ir vaizdo generavimas

    Viena ryškiausių naujienų yra galimybė generuoti vaizdus tiesiai televizoriuje, naudojant „Google TV“ sąsajoje pasiekiamas DI funkcijas. Pradžia paprasta: reikia atsidaryti „Gemini“ skirtuką ir pasirinkti kūrimo parinktį, o tuomet suformuluoti užklausą, ko norima.

    Kartu plečiamos ir vaizdo generavimo galimybės, kurios leidžia sukurti trumpus klipus pagal aprašymą. Praktinis pritaikymas gali būti labiau pramoginis ar šeimos turiniui, tačiau „Google“ aiškiai signalizuoja, kad DI kūrybiniai įrankiai tampa „Google TV“ ekosistemos dalimi.

    „Google Photos“ paieška balsu ir nuotraukų perdirbimas

    Kita svarbi kryptis yra glaudesnė integracija su „Google Photos“. Vartotojai galės balsu paprašyti „Gemini“ surasti konkrečias nuotraukas, pavyzdžiui, pagal kelionės vietą, laiką ar temą, ir televizoriaus ekrane matyti atrinktų kadrų rinkinį.

    Suradus norimą nuotrauką, ją bus galima perdirbti tiesiai televizoriuje, pritaikant skirtingus stilius. Tarp jų numatomi sprendimai, kurie keičia vaizdą į animacijos ar eskizo tipo interpretacijas, taip labiau priartinant „Google TV“ prie kūrybinių platformų.

    „Youtube Shorts“ keliasi į pradžios ekraną

    Dar viena permaina palies „Youtube“ turinio pateikimą. „Google TV“ pradžios ekrane atsiras atskira eilutė, kurioje bus siūlomi „Youtube Shorts“ tipo trumpi vaizdo įrašai, parinkti pagal žiūrėjimo įpročius.

    Planuojama, kad ši funkcija pirmiausia startuos Jungtinėse Amerikos Valstijose vasaros laikotarpiu, o vėliau gali plėstis ir į kitus regionus. Tai reiškia, kad „Google TV“ vis labiau orientuojasi į greitą, algoritmų parinktą turinį, o ne tik tradicinį filmų ar serialų žiūrėjimą.

    „Paverskite bet kurį „Google Photos“ albumą dinamiška skaidrių peržiūra, kad nuotraukos atsiskleistų koliažuose ir spalvose“, – sakė „Google“.

    Tokie pokyčiai atspindi bendrą rinkos tendenciją: išmaniųjų televizorių platformos konkuruoja ne tik programėlių gausa, bet ir tuo, kiek giliai jos integruoja DI asistentus, personalizaciją bei kūrybinius įrankius. Vartotojams tai žada patogesnę paiešką ir daugiau pramogų, tačiau kartu didina priklausomybę nuo rekomendacijų srauto ir platformos ekosistemos.

  • „Google“ „Gemini“ pagaliau kuria dokumentus už jus: nauja funkcija pakeis darbą su failais

    „Google“ „Gemini“ pagaliau kuria dokumentus už jus: nauja funkcija pakeis darbą su failais

    „Google“ atnaujino „Gemini“ ir suteikė funkciją, kuri daugybei naudotojų gali sutaupyti nemažai laiko: nuo šiol DI įrankis gali ne tik pateikti atsakymus, bet ir sugeneruoti paruoštus atsisiųsti failus.

    Iki šiol, pabaigus idėjų rinkimą ar tyrimą, dažniausiai tekdavo rankiniu būdu kopijuoti tekstą į kitą programą arba naudotis integruotu eksportu į „Docs“. Dabar „Gemini“ leidžia šį žingsnį apeiti ir pateikti rezultatą kaip failą.

    Nuo PDF iki skaičiuoklių

    Nauja funkcija leidžia „Gemini“ sugeneruoti įvairių formatų dokumentus, įskaitant PDF, „Microsoft Word“ ir „Excel“ failus, taip pat „Google“ „Docs“, „Sheets“ ir „Slides“.

    Be to, galima gauti ir techniniams ar specifiniams poreikiams skirtus formatus, pavyzdžiui, CSV, LaTeX, paprastą tekstą, RTF ar „Markdown“. Praktikoje tai reiškia mažiau taisymų, formatavimo ir perrašinėjimo po to, kai atsakymas jau parengtas.

    Kaip tai veikia?

    „Gemini“ nereikalauja atskiro naujo mygtuko: pakanka užklausoje nurodyti, kokio formato failo norite. Tada įrankis sugeneruoja dokumentą, kurį galima atsisiųsti į įrenginį arba, priklausomai nuo formato, išsaugoti „Drive“.

    Toks veikimo principas ypač patogus, kai reikia greitai parengti dalinimuisi skirtą medžiagą, pavyzdžiui, vieno puslapio santrauką PDF formatu, projekto aprašą „Word“ dokumente ar biudžeto lentelę „Excel“ faile.

    Kodėl tai svarbu kasdieniam darbui

    Vienas didžiausių DI įrankių trukdžių kasdienėse užduotyse buvo paskutinis etapas: atsakymą dar reikėdavo perkelti į dokumentą ir pritaikyti realiam naudojimui. Tiesioginis failų generavimas mažina šią trintį ir padeda greičiau pereiti nuo idėjos prie rezultato.

    „Google“ skelbia, kad naujos eksporto galimybės jau prieinamos „Gemini“ programėlės naudotojams visame pasaulyje, o funkcija veikia ir „Gemini“ versijoje internete.

  • „YouTube“ atvėrė funkciją visiems: vaizdas vaizde dabar nemokamai veikia visame pasaulyje

    „YouTube“ atvėrė funkciją visiems: vaizdas vaizde dabar nemokamai veikia visame pasaulyje

    „YouTube“ pradėjo pasaulinį vaizdo vaizde (PiP) režimo platinimą visiems naudotojams, todėl ši funkcija nebeapsiriboja vien „Premium“ prenumeratoriais. Iki šiol nemokamas PiP daugiausia buvo prieinamas tik daliai regionų, o kitur naudotojai jo laukė metų metus.

    PiP leidžia žiūrėti vaizdo įrašą mažame plaukiojančiame lange, kai tuo pačiu metu naudojamos kitos programėlės. Tai ypač patogu naršant internete, atsakinėjant į žinutes ar el. laiškus, kai nenorima nutraukti peržiūros.

    Visgi yra svarbi sąlyga: nemokamas PiP taikomas tik ilgesniam, ne muzikiniam turiniui. Kitaip tariant, muzikos vaizdo įrašams bei daliai su muzika susijusio turinio šis režimas gali būti neprieinamas, priklausomai nuo licencijavimo ir „YouTube“ taisyklių.

    Norint įjungti funkciją, „YouTube“ programėlėje reikia atsidaryti nustatymus ir įsitikinti, kad PiP leidimas aktyvus. Tada pakanka pradėti žiūrėti vaizdo įrašą ir sumažinti programėlę, o vaizdas turėtų persikelti į mažą langą, kurį galima perkelti, keisti jo dydį arba uždaryti.

    Toks pokytis rodo, kad „YouTube“ vis aktyviau konkuruoja dėl dėmesio mobiliajame telefone, kur daugėja daugiafunkcio naudojimo įpročių. Naudotojams tai reiškia paprastesnę kasdienę patirtį, tačiau kartu išlieka skirtingi apribojimai muzikiniam turiniui ir daliai „Premium“ funkcijų, tokių kaip atsisiuntimai ar papildomos peržiūros galimybės.

  • „OnePlus“ ir „Realme“ susijungimas? Užkulisiuose bręsta planas, kuris gali pakeisti telefonų rinką

    „OnePlus“ ir „Realme“ susijungimas? Užkulisiuose bręsta planas, kuris gali pakeisti telefonų rinką

    Pastarosiomis savaitėmis vėl įsisiūbavo kalbos apie „OnePlus“ ateitį dalyje Europos rinkų, nors ankstesni pranešimai buvo viešai neigiami. Dabar prie jų prisidėjo dar viena žinia, kurią technologijų bendruomenė vertina kaip potencialiai reikšmingą posūkį visam prekės ženklui.

    Neoficialiais kanalais pasklidusioje informacijoje teigiama, kad „OnePlus“ ir „Realme“ galėjo sujungti veiklas. Viešo, įmonių patvirtinto pranešimo kol kas nėra, todėl kol kas tai išlieka nepatvirtinta informacija, kurią rinkos stebėtojai vertina atsargiai.

    „Realme“ yra „Oppo“ ekosistemos prekės ženklas, išaugęs iš biudžetinių telefonų segmento į platesnį įrenginių krepšelį. Šiandien bendrovė siūlo ne tik telefonus, bet ir išmaniuosius laikrodžius, planšetinius kompiuterius bei kitą vartotojų elektroniką, o tai leidžia jai konkuruoti platesniu mastu.

    „OnePlus“ ir „Realme“ ryšys rinkai nėra netikėtas, nes abi kryptys ilgą laiką buvo siejamos su bendra gamybos ir tiekimo grandinių logika, būdinga didesnėms grupėms. Jei susijungimas realus, tikėtina, kad pirmiausia būtų optimizuojami produktų kūrimo procesai, komponentų pirkimai ir tarptautinė plėtra.

    Toks žingsnis galėtų reikšti ir aiškesnį strateginį prekės ženklų pozicionavimą: vienas stiprintų įvaizdį aukštesniame segmente, kitas siektų apimčių vidutinėje kainų kategorijoje. Vartotojams tai dažniausiai atsispindi dviprasmiškai: kainos gali stabilizuotis dėl masto ekonomijos, tačiau sumažėja modelių įvairovė ir didėja rizika, kad bus suvienodintos funkcijos.

    Kalbos apie pokyčius sutampa su laikotarpiu, kai išmaniųjų telefonų rinka vis labiau remiasi ne vien techninėmis specifikacijomis, bet ir programinės įrangos palaikymu, atnaujinimų trukme bei funkcijomis, paremtomis DI. Dėl to gamintojams tampa vis brangiau išlaikyti atskiras produktų linijas, o partnerystės ar veiklų sujungimai tampa praktišku būdu mažinti kaštus.

    Kol kas neaišku, ar toks planas paliestų konkrečias rinkas ir platinimo kanalus Europoje, ar būtų labiau vidinis struktūrinis sprendimas. Aiškumo turėtų atsirasti tik tuomet, kai bus pateikta oficiali informacija, todėl vartotojams rekomenduojama vertinti šias kalbas kaip galimą scenarijų, o ne faktą.

  • Europa siekia savo kibernetinio DI: kodėl „Anthropic“ modelio ribota prieiga kelia nerimą

    Europa siekia savo kibernetinio DI: kodėl „Anthropic“ modelio ribota prieiga kelia nerimą

    Europos vyriausybės ir kibernetinio saugumo sektorius vis garsiau kalba apie poreikį kurti savą „superįsilaužimų“ dirbtinį intelektą. Impulsą sustiprino JAV bendrovės „Anthropic“ sprendimas ribotai dalintis nauju modeliu, kuris, anot kūrėjų, itin gerai aptinka ir išnaudoja informacinių sistemų spragas.

    Tokia situacija, Europos pareigūnų vertinimu, sukuria dvigubą riziką: sparčiai daugėja galimų atakų, o svarbios gynybos priemonės lieka priklausomos nuo kelių privačių JAV įmonių sprendimų. Kibernetinio saugumo specialistai pabrėžia, kad kritinės infrastruktūros, finansų sektoriaus ir valstybinių sistemų apsauga vis labiau remiasi DI galimybėmis, todėl prieigos klausimas tampa ir nacionalinio saugumo tema.

    Priklausomybė nuo JAV technologijų

    Europos technologinio suvereniteto diskusijos pastaraisiais metais paspartėjo ne vien dėl debesijos ar puslaidininkių, bet ir dėl pažangių DI modelių. Kai pažangiausios kibernetinės galimybės sutelktos kelių tiekėjų rankose, valstybės, net ir turėdamos stiprias reguliavimo institucijas, praktiškai negali įvertinti realaus pajėgumo, rizikų ir apsaugos priemonių.

    Kibernetinio saugumo bendrovės atkreipia dėmesį, kad tokie modeliai gali būti panaudoti tiek gynybai, tiek puolimui. Jei puolėjai pirmieji įgyja priemones, leidžiančias greitai rasti tūkstančius aukšto kritiškumo spragų, tradicinės saugumo komandos nebespėja reaguoti, o incidentų mastas gali augti eksponentiškai.

    Kodėl DI keičia atakų greitį

    Pažangūs modeliai iš esmės automatizuoja tai, kas anksčiau reikalavo didelių komandų ir ilgo laiko: pažeidžiamumų paiešką, kodo analizę, išnaudojimo scenarijų kūrimą ir jų pritaikymą realioms sistemoms. Dėl to didėja tikimybė, kad spragos bus išnaudotos dar iki oficialių pataisų įdiegimo, ypač didelėse organizacijose su sudėtinga infrastruktūra.

    Rizika ypač aktuali plačiai naudojamiems komponentams, operacinėms sistemoms ir naršyklėms, kurių pažeidžiamumai atveria kelią masinėms atakoms. Kibernetinės žvalgybos ir nusikalstamos grupuotės jau dabar aktyviai perka, vagia ar kitaip įgyja informaciją apie spragas, o DI tokį „paieškos ir pritaikymo“ ciklą gali dar labiau sutrumpinti.

    Ką Europa gali padaryti realiai

    Europos atsakas, pasak sektoriaus atstovų, turi apimti ne vien ambiciją „turėti savo modelį“, bet ir praktines priemones: daugiau investicijų į skaičiavimo infrastruktūrą, talentų pritraukimą, saugų testavimo režimą ir aiškias taisykles, kaip tokias sistemas sertifikuoti bei prižiūrėti. Kita kryptis yra tiksliniai modeliai, skirti konkrečioms gynybos užduotims, pavyzdžiui, pažeidžiamumų prioritetizavimui ar incidentų triukšmo mažinimui dideliuose tinkluose.

    Kartu keliama ir priežiūros problema: reguliuotojams bei nacionalinėms kibernetinio saugumo institucijoms reikia pajėgumų ne tik reaguoti į incidentus, bet ir vertinti pačius pažangiausius modelius. Be tokios kompetencijos Europa rizikuoja atsidurti situacijoje, kai atakų technologinis lygis kyla greičiau nei gebėjimas suprasti, kaip ir kodėl jos vyksta.

    Diskusija dėl europinio „superįsilaužimų“ DI iš esmės rodo platesnę tendenciją: kibernetinis saugumas vis mažiau yra vien programinės įrangos atnaujinimų klausimas ir vis labiau tampa strategine technologijų, pramonės ir valstybės politikos sritimi. Jei pažangūs modeliai bus plačiai prieinami puolėjams, gynybai reikės analogiškai pažangių, patikimai valdomų sprendimų.