CP v2

Category: Technologijos

  • JAV bendrovė siekia uždrausti „Samsung“ sulankstomus telefonus: gresia prekybos blokada

    JAV bendrovė siekia uždrausti „Samsung“ sulankstomus telefonus: gresia prekybos blokada

    JAV registruota bendrovė „Lepton Computing LLC“ kreipėsi į teismą, teigdama, kad „Samsung“ sulankstomi telefonai pažeidžia jos patentus. Ieškinyje prašoma ne tik priteisti žalą ir licencinius mokesčius, bet ir taikyti draudimą parduoti „Samsung“ sulankstomus įrenginius, kol ginčas neišspręstas.

    Ginčo esmė – patentai, susiję su sulankstomų telefonų veikimu: programėlių prisitaikymu prie skirtingų ekranų būsenų, ekrano apsaugos sprendimais ir lanksto konstrukcijos principais. „Lepton Computing LLC“ tvirtina, kad prie sulankstomų įrenginių koncepcijų dirba nuo 2008 metų ir esą dar 2013 metais aptarinėjo galimą bendradarbiavimą su „Samsung“.

    Kas iš tiesų prašoma teisme?

    Tokio pobūdžio bylose įmonės dažniausiai siekia dviejų dalykų: finansinės kompensacijos už tariamą patentų pažeidimą ir teismo draudimo, kuris galėtų apriboti produkto prekybą. Praktikoje prekybos draudimas yra pati griežčiausia priemonė, todėl teismai paprastai vertina, ar prašymas proporcingas ir ar ieškovas įrodo realią žalą.

    Neatmetama, kad byla gali baigtis licenciniu susitarimu, kai ginčas išsprendžiamas už uždarų durų. Vis dėlto vien pati rizika dėl galimų apribojimų gali daryti įtaką tiekimo grandinėms, planuojamiems pristatymams ir deryboms su mobiliojo ryšio operatoriais.

    Įtarimai dėl patentų trolinimo

    Viešojoje erdvėje ši byla aptariama ir dėl „Lepton Computing LLC“ profilio: įmonė įvardijama kaip galimai nedidelę veiklą vykdanti struktūra, kuri daugiausia remiasi patentais, o ne masine produktų gamyba. Tokios struktūros dažnai vadinamos neproduktyviais patentų turėtojais, o jų strategija neretai nukreipta į licencinių mokesčių išsireikalavimą.

    Papildomų klausimų kelia ir tai, kad ginče minimi konkretesni „Samsung“ modeliai, o kai kurių patentų registravimo datos, sprendžiant iš viešai aptariamos informacijos, gali būti vėlesnės nei pirmųjų „Samsung“ sulankstomų telefonų pasirodymas rinkoje. Tokios detalės teisme paprastai tampa kritiškai svarbios vertinant, ar patentai iš tiesų gali būti taikomi konkrečiam produktui.

    Ką tai gali reikšti pirkėjams?

    Kol vyksta teisiniai procesai, vartotojams dažniausiai niekas nesikeičia: prekyba paprastai tęsiasi, o gamintojai ginčus sprendžia teisinėmis priemonėmis. Tačiau užsitęsęs ginčas gali paskatinti gamintoją keisti kai kuriuos programinius ar konstrukcinius sprendimus, kad būtų sumažinta rizika dėl patentų.

    „Samsung“ sulankstomų telefonų segmentas yra viena konkurencingiausių išmaniųjų įrenginių nišų, kurioje įmonės nuolat ieško pranašumo dizainu, patvarumu ir programinės įrangos patirtimi. Dėl to patentiniai ginčai šiame sektoriuje yra dažni, o jų baigtis gali turėti įtakos ne tik vienam gamintojui, bet ir platesnėms rinkos taisyklėms.

    Kol kas lieka neaišku, kaip teismas įvertins „Lepton Computing LLC“ argumentus ir kokių įrodymų bus pareikalauta. Akivaizdu tik tai, kad „Samsung“ vargu ar sutiks su griežčiausiu scenarijumi, kuris reikštų realius pardavimų apribojimus.

  • AliExpress jau siūlo dar nepristatytą „OnePlus Watch 4“: pirkėjai įspėja dėl galimų klastočių

    AliExpress jau siūlo dar nepristatytą „OnePlus Watch 4“: pirkėjai įspėja dėl galimų klastočių

    Internete pasirodė skelbimų, kuriuose „AliExpress“ siūlomas dar oficialiai nepristatytas „OnePlus Watch 4“. Nors kai kurie pirkėjai socialiniuose tinkluose teigia laikrodį jau gavę, toks pasiūlymas kelia pagrįstų klausimų dėl prekės kilmės ir garantijų.

    Vienas „Reddit“ vartotojas rašė, kad laikrodį įsigijo ir kelias dienas naudojo be didesnių problemų. Anot jo, įrenginys veikia sparčiai, o baterija esą laiko apie 4–6 dienas, kas primena ankstesnių modelių rezultatus.

    Kas kelia įtarimų?

    Didžiausia rizika, kad produktas gali būti ne tas, kuo apsimetama: kopija, modifikuotas įrenginys ar apskritai kitas modelis. Tokiose platformose pasitaiko atvejų, kai pavadinimas ar nuotraukos neatitinka realiai atsiunčiamos prekės, o ginčų sprendimas užtrunka.

    Papildomų abejonių kelia ir tai, kad minėti įrašai apie ankstyvą pirkimą gali būti sunkiai patikrinami. Jei paskyra nauja, o pateikiamos nuotraukos sutampa su pardavėjo puslapyje naudojamais vaizdais, tai nebūtinai įrodo apgaulę, bet verčia elgtis atsargiai.

    Kaina eurais ir reali rizika

    Skelbimuose minima suma siekia maždaug 350–380 eurų, priklausomai nuo pardavėjo ir pristatymo sąlygų. Už tokią kainą pirkėjai tikisi naujo įrenginio su pilna garantija, tačiau neoficialaus pardavimo atveju garantinis aptarnavimas gali būti ribotas arba apskritai negaliojantis.

    Dar vienas aspektas yra programinės įrangos atnaujinimai ir suderinamumas. Net jei įrenginys atrodo originalus, nėra aišku, ar jis skirtas Europos rinkai, ar gaus oficialius atnaujinimus ir ar be trikdžių veiks su vietinėmis paslaugomis.

    Ką daryti pirkėjams?

    Jei kyla bent menkiausių abejonių, saugiausias kelias yra laukti oficialaus pristatymo ir prekybos per patvirtintus kanalus. Tai ypač svarbu brangesniems įrenginiams, kur svarbi garantija, grąžinimo sąlygos ir aiški kilmė.

    Norintys rizikuoti turėtų itin kruopščiai tikrinti pardavėją, realius pirkėjų atsiliepimus bei ginčų sprendimo praktiką. Vis dėlto neoficialus dar nepristatytos prekės pirkimas iš trečiųjų šalių išlieka scenarijus, kuriame rizika dažnai neatitinka galimos naudos.

  • Nutekėjo „Samsung“ išmanieji akiniai: konkurentas „Meta Ray-Ban“ gali pasirodyti dar šiemet

    Nutekėjo „Samsung“ išmanieji akiniai: konkurentas „Meta Ray-Ban“ gali pasirodyti dar šiemet

    Internete pasirodė pirmieji nutekinti vaizdai, kurie, kaip teigiama, atskleidžia „Samsung“ kuriamus išmaniuosius akinius. Pagal paviešintas vizualizacijas jie primena „Meta Ray-Ban“ tipo akinius: klasikinis dizainas, labiau pritaikytas kasdienai nei masyvus XR šalmas.

    Skirtingai nei „Samsung“ XR įrenginiai, šie akiniai, anot nutekinimų, neturės integruoto ekrano. Vietoje to akcentas esą bus kamera, mikrofonas ir garsas, o pagrindinės funkcijos remsis valdymu balsu ir susietomis paslaugomis telefone.

    Kas žinoma apie įrangą

    Pranešimuose minimas „Qualcomm“ „Snapdragon AR1“ lustas, „Wi‑Fi“ ir „Bluetooth 5.3“ ryšys, kryptiniai garsiakalbiai bei apie 50 gramų svoris. Taip pat nurodoma 155 miliampervalandžių baterija ir 12 megapikselių „Sony“ IMX681 kamera, o lęšiai gali būti fotochrominiai.

    Teigiama, kad projektas turi vidinį kodinį pavadinimą „Jinju“, o ateityje gali būti kuriamas ir kitas modelis su ekranu, kuris būtų numatytas vėlesniam laikotarpiui. Tokia strategija atitiktų rinkos logiką: pirmiausia lengvesni akiniai be ekrano, vėliau pažangesnė versija.

    Android XR ir DI vaidmuo

    Nutekėjimuose teigiama, kad akiniai veiktų su „Android XR“, o viena svarbiausių savybių būtų „Gemini“ integracija. Praktikoje tai reikštų galimybę greitai inicijuoti užklausas balsu, apdoroti tai, ką mato kamera, ir atlikti kasdienes užduotis, pavyzdžiui, diktuoti žinutes ar gauti kontekstinius atsakymus.

    Rinkos tendencijos rodo, kad vartotojai šiuo metu palankiau vertina ne ekraną akyse, o diskretišką, įprastai atrodantį įrenginį su kamera ir laisvų rankų valdymu. Tokį požiūrį sustiprino „Meta“ ir „Ray-Ban“ produktų populiarumas, todėl „Samsung“ sprendimas eiti panašia kryptimi skamba logiškai.

    Kada gali būti pristatyti

    Oficialios pristatymo datos kol kas nėra, tačiau tikėtina, kad „Samsung“ akinius galėtų parodyti per vieną iš artimiausių didžiųjų renginių, susijusių su „Android“ ekosistema, arba per „Samsung“ „Unpacked“. Kainodara taip pat neatskleidžiama, bet net ir be ekrano tai greičiausiai nebus pigus aksesuaras.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad lemiami veiksniai bus ne tik dizainas, bet ir privatumo sprendimai, baterijos veikimo trukmė bei programinės įrangos brandumas. Jei „Samsung“ pavyks suderinti patogumą, kokybišką kamerą ir stabilų DI veikimą, išmanieji akiniai gali tapti vienu ryškiausių metų įrenginių segmentų.

  • Vašingtono keltai vasarą mobilizuoja beveik visą laivyną: pasiruošimas 2026 metų Pasaulio futbolo čempionatui

    Vašingtono keltai vasarą mobilizuoja beveik visą laivyną: pasiruošimas 2026 metų Pasaulio futbolo čempionatui

    Vašingtono valstijos keltų sistema Washington State Ferries yra didžiausia JAV ir kasmet per Puget Sound perkelia dešimtis milijonų keleivių. Vasarą ji dažnai dirba arti maksimalių pajėgumų, o net ir nedidelis gedimas gali iššaukti grandininį vėlavimų efektą.

    2026 metais situacija žada būti kitokia, nes Sietle numatyta surengti šešerias FIFA Pasaulio futbolo čempionato rungtynes, o dalis varžybų vyks netoliese esančiame Vankuveryje. Didelė sirgalių ir turistų banga regione kels papildomą spaudimą viešajam transportui, įskaitant ir keltus.

    Beveik visas laivynas vandenyje

    Agentūros planas išsiskiria skaičiumi 20 iš 21: turnyro laikotarpiu ketinama turėti parengtus 20 laivų, o vienas tuo metu būtų paliekamas planinei priežiūrai. Tai reikšmingas nukrypimas nuo įprastų vasaros praktikų, kai pilnam maršrutų tinklui dažniausiai pakanka mažesnio laivų skaičiaus.

    Turint papildomus laivus rezerve, du keltai realiai būtų laikomi budėjimo režimu kaip atsarginiai. Toks rezervas skirtas tam, kad sugedus laivui būtų galima greitai jį pakeisti ir neleisti, kad atšaukimai bei vėlavimai persimestų į kitas linijas.

    Numatoma stiprinti ir įgulų bei techninio aptarnavimo pajėgumus, ypač ten, kur galima operatyviausiai reaguoti į gedimus. Praktinis tikslas paprastas: sutrumpinti laiką tarp sutrikimo ir pakaitinio laivo išsiuntimo, kol problema netapo visos dienos tvarkaraščio krize.

    Prioritetas – judriausi maršrutai

    Didžiausias dėmesys bus skiriamas centrinėms Puget Sound kryptims, kurios arčiausiai Sietlo ir turėtų pritraukti daugiausia renginio dalyvių. Tarp prioritetinių paprastai įvardijami maršrutai Sietlas–Bainbridge Island, Sietlas–Bremerton ir Edmonds–Kingston.

    Šiose kryptyse ketinama užtikrinti didžiausią paslaugos stabilumą, nes net kelių reisų atšaukimas gali greitai suformuoti eiles terminaluose. Papildomi laivai ir įgulos turėtų sumažinti riziką, kad vienas techninis incidentas išprovokuos domino efektą keliuose maršrutuose iš karto.

    Planuojama didinti ir terminalų personalo skaičių, kad piko metu būtų lengviau valdyti srautus bei padėti rečiau keltų sistemą naudojantiems keliautojams. Tokie organizaciniai sprendimai paprastai tampa ypač svarbūs, kai į vieną vietą suplūsta daug atvykėlių vienu metu.

    Ką svarbu žinoti keleiviams?

    Organizatoriai pabrėžia, kad čempionato laikotarpiu svarbiausia bus pasiruošimas: prieš vykstant į terminalą verta pasitikrinti realaus laiko pranešimus apie reisus, eiles ir galimus trikdžius. Dideli renginiai dažnai sukuria nepastovų, bangomis kylantį ir slūgstantį kelionių poreikį, todėl planai gali keistis greičiau nei įprastai.

    Dalimi maršrutų numatoma taikyti ir transporto priemonių rezervacijas iki 2026 metų rugsėjo 19 dienos, todėl vairuotojams gali apsimokėti laiką rezervuoti iš anksto. Tai ypač aktualu tuomet, kai kelionės data sutampa su rungtynių dienomis ar didesniais sirgalių judėjimo pikais.

    Vašingtono valstijos keltų planas iš esmės reiškia laikiną kompromisą: trumpuoju laikotarpiu prioritetas teikiamas paslaugos patikimumui, o techninės priežiūros grafikas suspaudžiamas iki minimumo. Ar toks mobilizacijos modelis pasiteisins, priklausys nuo to, ar pavyks išlaikyti atsarginių laivų parengtį per visą intensyvaus judėjimo laikotarpį, o ne tik per kelias svarbiausias rungtynių dienas.

  • Kalifornijoje mokyklų zonose diegiamos greičio kameros: per 200 įrenginių ir iki 500 eurų baudos

    Kalifornijoje mokyklų zonose diegiamos greičio kameros: per 200 įrenginių ir iki 500 eurų baudos

    Kalifornijoje keičiasi eismo taisyklių kontrolė: vis daugiau miestų mokyklų zonose pradeda naudoti automatines greičio kameras. Ši kryptis įtvirtinta teisės aktais, o pirmieji pilotiniai projektai jau įgyvendinami didžiuosiuose miestuose.

    Naujoji sistema pristatoma kaip saugumo priemonė, skirta apsaugoti vaikus ir sumažinti avarijų riziką prie mokyklų. Tačiau dalis vairuotojų ir privatumo ekspertų tai vertina kaip tyliai plečiamą stebėseną, kuri gali virsti nuolat veikiančiu baudų mechanizmu.

    Pagal pilotinę programą valstijoje numatyta daugiau nei 200 kamerų, fiksuojančių greičio viršijimą didesnės rizikos vietose, įskaitant mokyklų prieigas. Kai kuriose situacijose baudos gali siekti apie 500 eurų, todėl net nedidelis greičio viršijimas vairuotojams tampa finansiškai skausmingas.

    Kaip veikia naujoji tvarka?

    Automatinės kameros fiksuoja transporto priemonę ir jos valstybinį numerį, o pažeidimo informacija vėliau panaudojama administracinei procedūrai. Skirtingai nei sustabdžius pareigūnui, vairuotojas pažeidimo akimirką dažnai nesužino, kad jau buvo nufilmuotas.

    Toks vėluojantis grįžtamasis ryšys ir sukuria spąstų jausmą: vietoje įspėjimo ar pokalbio su pareigūnu po kurio laiko atkeliauja pranešimas apie baudą. Kritikai sako, kad tai mažina pasitikėjimą sistema, nes vairuotojas neturi įprastos galimybės paaiškinti aplinkybių pažeidimo vietoje.

    Saugumas ar privatumo rizika?

    Šalininkai argumentuoja, kad automatizuota kontrolė leidžia nuosekliai mažinti greitį ten, kur rizika didžiausia, o pareigūnų resursus nukreipti į kitus prioritetus. Kitose jurisdikcijose panašios priemonės siejamos su pastebimu greičio mažėjimu, ypač ten, kur kontrolė vyksta reguliariai.

    Vis dėlto privatumo klausimai išlieka vieni jautriausių: gyventojams svarbu, kiek laiko saugomi duomenys, kas turi prieigą prie įrašų ir ar sistema nepersikelia į vis platesnes miesto teritorijas. Institucijoms tenka aiškiai apibrėžti taisykles, kad greičio kontrolė neperaugtų į perteklinį sekimą.

    Kodėl mokyklų zonos kelia daugiausia ginčų?

    Mokyklų zonos laikomos vietomis, kur net nedidelis greičio viršijimas gali turėti tragiškų pasekmių, todėl politikams ir savivaldybėms lengviau pagrįsti griežtesnę kontrolę. Kartu tai yra erdvės, kuriose eismas vyksta kasdien ir intensyviai, tad pažeidimų fiksavimo mastas gali būti didelis.

    Dalis vairuotojų nuogąstauja, kad be aiškaus ženklinimo, skaidrios baudų politikos ir protingai parinktų ribų tokios zonos gali tapti nuolatiniais pajamų šaltiniais. Todėl didžiausias iššūkis Kalifornijai bus rasti balansą tarp realaus saugumo efekto ir visuomenės pasitikėjimo.

  • „Engie“ perka 30 MW vėjo parką Lenkijoje: sandoris augina grupės žaliosios energijos portfelį

    Prancūzijos energetikos grupės „Engie“ valdoma „Engie Zielona Energia“ pasirašė sutartį dėl Lenkijoje veikiančio Kamionkos vėjo parko įsigijimo. 30 MW galios objektas iki šiol priklausė atsinaujinančios energetikos plėtotojai „BayWa r.e.“.

    Vėjo parkas įsikūręs Vakarų Pamario vaivadijoje ir veikia nuo 2012 metų. Jį sudaro 12 vėjo turbinų, o sandoris leidžia „Engie“ sustiprinti veikiančių, pajamas generuojančių atsinaujinančios energijos aktyvų dalį Lenkijos rinkoje.

    Kas perkama ir kodėl tai svarbu

    Tokio tipo įsigijimai energetikos grupėms yra būdas greičiau didinti žaliąją gamybą, nes nereikia laukti ilgo leidimų, prijungimo prie tinklų ir statybų ciklo. Lenkijoje tai ypač aktualu dėl ribotų tinklų pralaidumų ir ilgesnių projektų parengimo terminų.

    „Engie“ nurodo, kad po šio sandorio grupės atsinaujinančių energijos išteklių portfelis Lenkijoje viršija 400 MW ir apima sausumos vėjo parkus bei saulės elektrines. Skaičiuojama, kad šių aktyvų metinė elektros gamyba siekia daugiau nei 700 GWh.

    Pagal bendrovės pateiktą informaciją, 2025 metų pabaigoje „Engie“ Lenkijoje turėjo 240,9 MW įrengtos galios sausumos vėjo parkuose. Naujas pirkinys papildo portfelį regione, kuriame vėjo generacija tradiciškai išlieka viena svarbiausių atsinaujinančios energetikos krypčių.

    Įmonių komentarai ir strategija

    „Kamionkos vėjo parko įsigijimas atitinka mūsų požiūrį plėtoti atsinaujinančios energijos portfelį Lenkijoje, derinant naujų investicijų įgyvendinimą ir veikiančių projektų įsigijimą“, – sakė „Engie Polska“ vadovas Piotras Rogóžas.

    „Šio vėjo parko pardavimas „Engie“ yra svarbus žingsnis abiem įmonėms, ir esame įsitikinę, kad projektas toliau kurs reikšmingą vertę naujajam savininkui“, – sakė „BayWa r.e.“ Lenkijos padalinio vadovas Arturas Marchewka.

    „Engie“ taip pat akcentuoja, kad vienas iš ją dominančių plėtros kelių yra veikiančių projektų įsigijimas, kai vėliau galima didinti efektyvumą ir gamybą. Praktikoje tai dažnai siejama su repowering sprendimais, kai senesnės turbinos pakeičiamos naujesnėmis, galingesnėmis arba optimizuojama parko veikla.

    Platesnis kontekstas: konsolidacija ir vėjo energetikos tempas

    Lenkijos sausumos vėjo rinka pastaraisiais metais išgyvena permainų etapą: vienoje pusėje auga elektros paklausa ir spaudimas dekarbonizuoti gamybą, kitoje pusėje išlieka iššūkiai dėl tinklų, reguliavimo ir projektų vystymo trukmės. Dėl to rinkoje matyti didesnis susidomėjimas įsigijimais, kai nuperkamas jau veikiantis turtas.

    „Engie“ yra Paryžiuje įsikūrusi energetikos grupė, kurios didžiausia akcininkė yra Prancūzijos valstybė. Bendrovė skelbia, kad 2025 metais grupės apyvarta siekė 71,9 mlrd. eurų, o jos akcijomis prekiaujama Paryžiaus ir Briuselio biržose.

    Nors finansinės sandorio sąlygos šiame pranešime neatskleidžiamos, pats įsigijimas rodo kryptį, kurią renkasi didieji energetikos žaidėjai regione: didinti atsinaujinančios energijos dalį ne tik per naujas statybas, bet ir per tikslines, veiklą iškart stiprinančias akvizicijas.

  • Lenkija pradeda local content pilotą energetikoje: iki balandžio pabaigos paaiškės svarbus sąrašas

    Lenkijoje artėja strateginis local content, arba vietinės vertės grandinės, matavimo pilotas, kuris pirmiausia apims energetikos sektorių ir valstybės valdomas įmones. Šalies statistikos tarnyba GUS praneša, kad iki balandžio pabaigos turėtų būti parengtas į pilotą įtraukiamų bendrovių ir projektų sąrašas.

    Local content sąvoka paprastai apibūdina, kiek investicijų vertės lieka šalies ekonomikoje: per vietos tiekėjus, darbuotojus, mokesčius, paslaugas ir gamybą. Energetikoje tai tampa ypač aktualu dėl didelių viešųjų ir reguliuojamų investicijų, įskaitant tinklų plėtrą, generacijos projektus ir jūrinio vėjo infrastruktūrą.

    Kas bus įtraukta į pilotą?

    GUS viceprezidentė ekonomikos statistikai Renata Bielak teigė, kad pasirengimas yra pažengęs: tikslinami apibrėžimai, rengiamos formos ir kuriama informacinių technologijų sistema. Kartu su Valstybės turto ministerija derinamas įmonių, kurios dalyvaus pilote, sąrašas.

    Pasak jos, siekiant surinkti pakankamai duomenų, ketinama vertinti ne tik metų antroje pusėje startuosiančius projektus, bet ir jau pradėtas investicijas. Taip siekiama išvengti situacijos, kai atrinktų projektų būtų per mažai patikimai analizei.

    Pilote numatyti minimalūs projektų dydžiai, kad pareigos neapimtų smulkesnių sutarčių ir neapkrautų įmonių pertekliniu administravimu. Energetikos projektuose, išskyrus jūrinį segmentą, minimali nagrinėjamos sutarties vertė sieks apie 11 500 000 eurų, o jūriniuose projektuose riba numatyta apie 410 000 eurų.

    Kaip bus renkama informacija?

    Pilotas remsis dviem lygiagrečiais informacijos šaltiniais. Pirmasis yra tiesioginis įmonių apklausimas, kai jos turės pildyti specialias ataskaitų formas GUS portale.

    Antrasis kelias yra administracinių duomenų analizė, įskaitant mokesčių apskaitos duomenis, leidžiančius matyti pirkimo ir pardavimo sandorius bei grandinės ryšius. GUS teigimu, taip būtų galima greičiau apskaičiuoti vadinamąjį greitą vietinio komponento įvertį ir patikrinti, ar įmonių pateikti duomenys sutampa su administraciniais įrašais.

    Numatoma, kad iš pradžių įmonių bus klausiama apie planuojamą lėšų panaudojimą, o vėliau, jau po metų, šie planai bus tikrinami pagal faktinius rezultatus. Tokia peržiūra, pagal dabartinį modelį, vyktų kartą per metus.

    Tyrimas apims ne tik užsakovą, bet ir rangovus bei pirmo ir antro lygio subrangovus, iš viso vertinant kelias tiekimo grandinės grandis. GUS argumentuoja, kad būtent iki antro lygio subrangovų dažniausiai susiformuoja didžioji išlaidų ir pirkimų dalis, o prireikus gilesnį vaizdą padėtų susidaryti administraciniai duomenys.

    Kada plėsis į kitas sritis?

    GUS planuoja, kad 2027 metais local content matavimas taptų reguliariu tyrimu ir būtų įtrauktas į oficialią statistinių tyrimų programą. Tuomet viešuosiuose pirkimuose pasirinktuose sektoriuose iš anksto būtų aiškiai nurodoma pareiga teikti ataskaitas apie vietinį komponentą.

    Pagal pristatytą grafiką, po energetikos sektoriaus į tyrimą būtų įtraukiamos ir kitos valstybės valdomų bendrovių sritys, tarp jų infrastruktūra, gynybos pramonė ir skaitmeninimas. O 2028 metais tikslas būtų pereiti prie platesnio modelio, apimančio visus subjektus, kurie įgyvendina viešosiomis lėšomis finansuojamus projektus, viršijančius nustatytą vertės ribą.

    Institucija taip pat ketina rinkti ne vien bendras išlaidų sumas, bet ir sąnaudų struktūrą, pavyzdžiui, kiek sudaro vietos darbo jėgos kaštai ar vietoje įsigytos prekės ir paslaugos. Tokie duomenys leistų tiksliau įvertinti, kuriose vietose vertė lieka šalies ekonomikoje, o kur didesnė dalis iškeliauja užsienio tiekėjams.

    „Norime makro lygiu suprasti, koks yra vietinio komponento vaidmuo investicijose ir kur dar yra erdvės jį stiprinti“, – sakė Renata Bielak.

    Jei pilotas bus užbaigtas pagal planą, pirmieji apibendrinti rezultatai galėtų būti pristatyti 2027 metų pradžioje. GUS pabrėžia, kad dėl statistinės ir komercinės paslapties būtų skelbiami tik agreguoti rodikliai, o atskirų įmonių duomenys nebūtų atskleidžiami.

    GUS atstovė taip pat akcentavo, kad Lenkija siekia tapti viena pirmųjų valstybių, kuri sistemingai ir metodologiškai išmatuotų local content, derindama įmonių apklausas su administraciniais duomenimis. Tokia praktika, jos teigimu, remtųsi ir tarptautine patirtimi, kaip statistikoje pritaikomi mokesčių duomenys tiekimo grandinėms analizuoti.

  • Kinijos reguliuotojai sustabdė „Meta“ sandorį dėl DI startuolio „Manus“: kokio precedento bijo Pekinas

    Kinijos valdžios institucijos sustabdė planuotą amerikiečių technologijų bendrovės „Meta“ sandorį dėl DI startuolio „Manus“ įsigijimo. Sprendimas priimtas augant technologinei įtampai tarp Kinijos ir JAV, o sandoris tapo jautriu precedentu, susijusiu su pažangių technologijų kontrole.

    Apie draudimą paskelbė Kinijos Valstybinė plėtros ir reformų komisija, nurodžiusi, kad užsienio investuotojų investicija negali būti vykdoma, o suinteresuotos šalys turi atšaukti transakciją. Tokia formuluotė paprastai reiškia, kad sandoris vertinamas ne vien komerciniais, bet ir nacionalinio saugumo bei technologinės politikos kriterijais.

    „Manus“ išgarsėjo 2025 metų kovą, kai pristatė vadinamąjį universalų agentą, galintį atlikti užduotis vartotojo vardu. Tokie DI agentai rinkoje laikomi nauju etapu po pokalbių robotų, nes jie ne tik atsako į klausimus, bet ir vykdo daugiapakopes užduotis, dirbdami su įvairiomis skaitmeninėmis paslaugomis.

    Startuolio komanda veiklą pradėjo Kinijoje, tačiau vėliau persikėlė į Singapūrą. Būtent relokacija, kartu su ketinimu įmonę parduoti JAV technologijų milžinei, tapo vienu esminių signalų Kinijos reguliuotojams, kad pažangios DI kompetencijos ir žmonės gali būti iškelti už šalies ribų.

    Kas neramina Kiniją?

    Kinijos pusė, kaip skelbta tarptautinėje žiniasklaidoje, nerimauja dėl precedento, kuris galėtų paskatinti kitas pažangių technologijų bendroves perkelti veiklą į užsienį ir ten komercializuoti Kinijoje užaugintas kompetencijas. Tai ypač jautru DI srityje, kur konkurencinis pranašumas priklauso nuo talentų, duomenų, infrastruktūros ir prieigos prie pasaulinių rinkų.

    Šioje situacijoje svarbi ir eksporto kontrolės logika: pažangūs DI sprendimai vis dažniau vertinami kaip dvejopo naudojimo technologijos, galinčios turėti civilinę ir karinę paskirtį. Dėl to sandoriai, kuriuose atsiranda užsienio kapitalas ir galimas technologijų perdavimas, dažnai susiduria su papildomais ribojimais bei politiniu vertinimu.

    Kaip vyko tyrimas?

    Pranešta, kad tyrimas dėl planuojamo įsigijimo Kinijoje buvo pradėtas 2026 metų sausį. Buvo vertinama, ar personalo perkėlimas ir įmonės pardavimas nepažeidžia griežtų taisyklių, taikomų technologijų eksportui ir išorės investicijų kontrolei.

    Sandoris, kurio vertė siekė apie 1,8 mlrd. eurų, atsidūrė padidinto dėmesio zonoje ir dėl to, kad įsigijėja būtų viena įtakingiausių JAV technologijų grupių. Tokie pirkimai dažnai traktuojami kaip strateginiai, nes gali lemti, kurioje ekosistemoje toliau bus vystomas produktas, kur bus sutelkiami tyrimai ir kur kils aukštos pridėtinės vertės darbo vietos.

    Taip pat skelbta, kad 2026 metų kovą startuolio bendraįkūrėjai buvo kviesti į susitikimus su Kinijos pareigūnais ir jiems buvo apribota galimybė išvykti iš šalies. Tokie veiksmai rodo, kad valdžia siekė užtikrinti tyrimo kontrolę ir užkirsti kelią sprendimams, kurie, jos vertinimu, galėtų apsunkinti priežiūrą ar sudaryti sąlygas technologijoms iškeliauti.

    Nei „Meta“, nei „Manus“ viešai sprendimo kol kas nekomentavo. Tikėtina, kad situacija dar turės tęsinį, nes DI rinka sparčiai konsoliduojasi, o valstybių taikomos investicijų ir technologijų kontrolės priemonės tampa vis svarbesniu veiksniu planuojant tarptautinius sandorius.

  • JSW valdyboje – darbuotojų atstovas: kuo išsiskiria Arturas Wojtków ir kokia jo patirtis

    Darbuotojai išsirinko atstovą

    Lenkijos kasybos bendrovė Jastrzębska Spółka Węglowa (JSW) pranešė, kad balandžio 23 dieną vykusiuose darbuotojų rinkimuose į valdybą išrinktas jų atstovas – Arturas Wojtków. Jis prisijungs prie JSW SA XII kadencijos valdybos kaip darbuotojų deleguotas narys.

    Toks atstovo modelis didelėse pramonės įmonėse dažnai vertinamas kaip būdas sustiprinti socialinį dialogą, ypač kai sektoriuje daug jautrių temų: nuo darbo saugos iki atlygio ir restruktūrizavimo sprendimų. JSW atveju tai aktualu ir dėl nuolatinių diskusijų apie sąnaudų mažinimą bei investicijas.

    Kas yra Arturas Wojtków

    Arturas Wojtków pagal išsilavinimą yra teisininkas, baigęs Silezijos universitetą Katovicuose. Taip pat jis yra baigęs podiplomines studijas, susijusias su darbo santykių socialiniu dialogu ir darbuotojų sauga bei sveikata pramonėje.

    Su JSW jis siejamas nuo 1995 metų. Per karjerą įmonėje ėjo organizacinio ir teisinio padalinio vadovo pareigas, vėliau dirbo kaip darbo srities direktorius vienoje iš grupės anglies kasyklų, o nuo 2009 metų ėjo valdybos viceprezidento pareigas, atsakingas už darbą ir socialinę politiką.

    Kodėl tai svarbu JSW ir rinkai

    JSW grupė yra vienintelė koksinės anglies gamintoja Europos Sąjungoje ir viena svarbiausių kokso tiekėjų, reikalingų plieno gamybai. Dėl to bendrovės sprendimai svarbūs ne tik Lenkijos pramonei, bet ir platesnėms Europos plieno tiekimo grandinėms.

    JSW komunikacijoje pabrėžiama, kad maždaug 1 tonai plieno pagaminti gali reikėti apie 780 kilogramų koksinės anglies. Tai paaiškina, kodėl koksinė anglis, nepaisant energetikos transformacijos, išlieka strategine žaliava metalurgijai, o jos tiekimo stabilumas yra jautri tema.

    Darbuotojų atstovo paskyrimas valdyboje gali reikšti aiškesnį darbuotojų interesų atstovavimą sprendžiant darbo sąlygų, saugos ir socialinių garantijų klausimus. Kartu tai gali turėti įtakos tam, kaip bendrovė komunikuos ir derins veiksmus, kai kalba pasisuka apie efektyvumą, investicijas ar taupymo priemones.

  • Degalinėse brangs visi degalai: ministro nustatytos lubos kyla, kas lemia kainas ir kiek tai kainuos vairuotojams

    Degalinėse artimiausiomis dienomis numatomas visų pagrindinių degalų brangimas, nes Energetikos ministerija pakėlė leistinas maksimalias benzino ir dyzelino kainas. Naujose lubose matyti augimas, palyginti su kainomis, galiojusiomis savaitgalį ir pirmadienį.

    Pagal ministro skelbiamas ribas, 95 markės benzino litras negali kainuoti daugiau nei apie 1,40 euro, 98 markės benzino litras apie 1,51 euro, o dyzelino litras apie 1,60 euro. Anksčiau nustatytos ribos buvo mažesnės: atitinkamai apie 1,39 euro, 1,51 euro ir 1,58 euro už litrą.

    Maksimalios kainos skelbiamos darbo dienomis, o jos įsigalioja kitą dieną po paskelbimo oficialiame leidinyje. Jei ribos paskelbiamos prieš nedarbo dienas ar šventes, jos taikomos iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Kas sudaro kainų lubas?

    Maksimali kaina skaičiuojama pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine degalų kaina šalies rinkoje ir pridedamais mokesčiais. Prie bazės taip pat įtraukiama nustatyta pardavimo marža, o galutinėje sumoje atsiranda ir pridėtinės vertės mokestis.

    Tokia sistema reiškia, kad net ir nedidelis didmeninės kainos pokytis gana greitai atsispindi nustatomose lubose. Vairuotojams tai paprastai pasijunta per trumpą laiką, nes degalinių kainodara dažnai orientuojasi į ribas ir konkurentų veiksmus.

    Ką keičia mokesčiai ir lengvatos?

    Laikinai taikomos mokestinės lengvatos gali reikšmingai sumažinti galutinę kainą, tačiau jų galiojimo terminai turi aiškią pabaigą. Straipsnyje minimą laikotarpį iki balandžio 30 dienos buvo taikomas sumažintas pridėtinės vertės mokesčio tarifas degalams bei sumažintas akcizas.

    Akcizo mažinimas benzino ir dyzelino litrui buvo vienas pagrindinių veiksnių, amortizuojančių kainų šuolius, kai didmeninės kainos kyla. Vis dėlto, net ir esant lengvatoms, kainų lubos gali didėti, jei brangsta nafta, degalų komponentai ar didmeninė pasiūla regione.

    Kas laukia degalinėse artimiausiomis dienomis?

    Skelbiamose ribose matomas kilimas rodo, kad spaudimas kainoms išlieka, o degalinių švieslentėse pokyčiai gali pasirodyti jau kitą dieną po naujų lubų įsigaliojimo. Praktikoje galutinė kaina gali būti ir mažesnė už nustatytą ribą, tačiau riba dažnai tampa orientyru rinkai.

    Už prekybą virš nustatytos maksimalios kainos numatytos baudos iki maždaug 227 000 eurų, o kontrolę vykdo mokesčių administravimo institucijos. Tai reiškia, kad lubos veikia ne kaip rekomendacija, o kaip privaloma taisyklė visiems degalų pardavėjams.