CP v2

Category: Technologijos

  • DI keičia kibernetinį saugumą Lenkijoje: atakos pinga, o verslas dar neįvertina dezinformacijos

    DI keičia kibernetinį saugumą Lenkijoje: atakos pinga, o verslas dar neįvertina dezinformacijos

    DI spartina, bet didina rizikas

    DI proveržis Lenkijoje žada didesnį našumą ir greitesnes inovacijas, tačiau kartu mažina barjerus kibernetinėms atakoms. Ekspertai pabrėžia, kad technologija padeda ir gynėjams, ir puolėjams, todėl sprendžiama, ar šalis taps aukštos pridėtinės vertės kompetencijų kūrėja, ar liks tik IT talentų „tiekėja“.

    Diskusijose vis dažniau akcentuojama, kad vien pilotiniai bandymai nebėra pakankami. Organizacijoms reikia DI įdiegti į kasdienius procesus, o tai reiškia ne tik technologines investicijas, bet ir vadybinius sprendimus, atsakomybes bei aiškias taisykles dėl duomenų ir rizikų valdymo.

    Žmogiškasis barjeras ir pokytis darbe

    Viena ryškiausių kliūčių DI diegimui yra ne vien reguliacinės baimės, bet ir darbuotojų bei vadovų nerimas dėl pasikeisiančių vaidmenų. Ypač tai matoma programinės įrangos kūrime, kur DI įrankiai mažina rutininio darbo apimtį, tačiau didina poreikį tiksliai apibrėžti reikalavimus, testuoti ir tikrinti rezultatą.

    Pokyčių valdymas tampa kritine sąlyga: technologija gali greitai parodyti produktyvumo augimą, bet organizacijos dažnai stringa dėl pasipriešinimo, neaiškių atsakomybių ir įgūdžių spragų. Tokiu atveju didžiausias pavojus siejamas ne su masiniu darbo vietų praradimu, o su nepajėgumu laiku persiorientuoti.

    „DI pirmiausia padeda ekspertams dirbti greičiau ir efektyviau. Ji jų nepakeičia, bet sumažina įėjimo slenkstį naujiems žmonėms“, – sakė Artur Józefiak.

    Atakos pinga, o dezinformacija tampa verslo rizika

    DI diegimas kibernetinėje gynyboje jau vyksta, pavyzdžiui, automatizuojant saugumo operacijų centrų darbą, analizuojant duomenų srautus ir ieškant pažeidžiamumų. Tačiau ekspertai perspėja, kad šiandien daugiau laimi puolantieji, nes jų neriboja teisės aktų laikymosi, audito ar patikimumo reikalavimai.

    Gynybos komandoms būtina aukšta aptikimo kokybė, kad nebūtų užverstos klaidingais perspėjimais, o užpuolikams pakanka dalinės sėkmės. Dėl to formuojasi asimetrija: DI „demokratizuoja“ atakas, mažina jų kainą ir leidžia jas vykdyti didesniu mastu, įskaitant tiksliai nutaikytas kampanijas prieš konkrečias įmones.

    „Puolantieji neturi teisinių ar reguliacinių ribų, todėl DI sumažino kibernetinių atakų kaštus ir padarė jas paprastesnes“, – sakė Artur Józefiak.

    Ypatinga grėsmių zona – dezinformacija, kuri, pasitelkus DI, tampa pigesnė, automatizuota ir tikslesnė. Verslui tai jau nebe vien reputacijos klausimas: klaidingos žinutės apie produktus, sektorių ar pavienę bendrovę gali paveikti klientų pasitikėjimą, partnerystes ir veiklos tęstinumą.

    Nors kai kurie sektoriai dezinformacijos poveikį jau patyrė anksčiau, daugelyje įmonių ji vis dar nėra nuosekliai stebima ir vertinama taip pat rimtai kaip klasikiniai kibernetiniai incidentai. Ekspertai akcentuoja, kad klausimas jau ne „ar“, o „ar spėsime susikurti bendrus gynybos mechanizmus“.

    Trūksta koordinacijos ir bendrų priemonių

    Kitas išryškėjęs iššūkis – tarporganizacinio bendradarbiavimo stoka. Kibernetinės atakos vis dažniau veikia ne vieną įmonę, o tiekimo grandines ir tarpusavyje susijusias infrastruktūras, todėl rizika turi būti vertinama ne vien sektorių viduje, bet ir „skersai sektorių“.

    Ekspertai taip pat pabrėžia ilgalaikį kadrų poreikį: augant grėsmių skaičiui ir sudėtingumui, trūkstamų kibernetinio saugumo specialistų problema aštrės. DI gali pagreitinti pasirengimą pirmajai rolei, tačiau vien „gamybinis“ žmonių ruošimas be procesų, įrankių ir koordinacijos neužtikrins atsparumo.

    „Kibernetinis saugumas yra daugelio metų darbas, o specialistų mums reikės. DI gali būti partneris, kuris padeda mokytis ir greičiau įgyti praktinių įgūdžių“, – sakė Artur Józefiak.

    Koordinuoto atsako poreikis ypač siejamas su dezinformacija: be aiškios politikos ir institucinių atsakomybių, verslas dažnai reaguoja pavėluotai. Akcentuojamas tikslas – apsaugoti piliečius, verslą ir pasitikėjimą institucijomis, o tam reikalingas aiškus mandatas veikti ir bendros taisyklės.

    Šaltiniai:
    https://www.eecpoland.eu/2026/pl/panel/8238.html
    https://www.weforum.org/publications/
    https://www.accenture.com/pl-pl/insights/security

  • Vietnamas kelia kartelę DI lenktynėse: spartus augimas, griežtesni įstatymai ir kontrolės šešėlis

    Vietnamas kelia kartelę DI lenktynėse: spartus augimas, griežtesni įstatymai ir kontrolės šešėlis

    Vietnamas siekia iki 2030 metų patekti tarp 50 pasaulio DI lyderių ir kartu įsitvirtinti tarp trijų stipriausių ASEAN valstybių šiame sektoriuje. Hanojus DI plėtrą laiko nauju ekonomikos varikliu: skatina investicijas, augina startuolių ekosistemą ir diegia sprendimus finansuose, gamyboje, sveikatos apsaugoje bei švietime.

    Tačiau ambicijos turi dvi puses. Kartu su inovacijomis šalyje stiprinami ir valstybės priežiūros instrumentai: DI vis dažniau naudojamas viešajame administravime ir saugumo struktūrose, o teisėkūra palieka plačią erdvę interpretacijoms.

    DI tampa ekonomikos atrama

    Vietnamas skaitmeninę transformaciją vis aiškiau įvardija strateginiu prioritetu, o DI ir didžiųjų duomenų sprendimams žadama didesnė finansinė parama. Rinka auga sparčiai: 2024 metais Vietnamo DI rinka, remiantis viešai cituojamais vertinimais, pasiekė apie 700 mln. eurų, o DI startuolių skaičius per kelerius metus šoktelėjo kelis kartus.

    Praktinis pritaikymas ypač ryškus bankininkystėje ir fintech, kur DI naudojamas rizikos vertinimui, sukčiavimo prevencijai ir klientų aptarnavimui. Švietime Vietnamas dažniau renkasi ne draudimus, o įrankių integravimą: šalia tarptautinių sprendimų populiarėja ir vietinės vietnamiečių kalbą palaikančios pokalbių programos.

    Sveikatos apsaugoje DI sprendimai siejami su diagnostika ir darbo srautų optimizavimu. Vietos bendrovių kuriamos sistemos diegiamos ligoninėse, o valdžia tokį pritaikymą pristato kaip būdą mažinti atotrūkį tarp didmiesčių ir regionų paslaugų kokybės.

    Didžiosios technologijų įmonės ir vietos čempionai

    Vietnamas pritraukia tarptautinių technologijų bendrovių dėmesį, nes siūlo greitai augančią rinką, talentų bazę ir aktyvų valstybės vaidmenį. Šalyje matomas modelis, kai globalūs žaidėjai plečia partnerystes su viešuoju sektoriumi, investuoja į infrastruktūrą ir tyrimus, o vėliau stiprina pozicijas per vietos įmones bei kompetencijų centrus.

    Tarp svarbių vardų minimos „NVIDIA“, „Qualcomm“, taip pat „Google“, „Samsung Electronics“ ir „Alibaba“. Vietos sektoriuje išsiskiria FPT, kuri kartu su partneriais investuoja į skaičiavimo pajėgumus ir kuria platformas verslui, siekiančiam diegti DI be ilgo kūrimo nuo nulio.

    Vis dėlto priklausomybė nuo užsienio infrastruktūros išlieka vienu didžiausių ribojančių veiksnių. Moderni DI plėtra tiesiogiai remiasi pažangiais lustais, debesijos paslaugomis ir programine ekosistema, kurių tiekimas priklauso nuo geopolitikos ir eksporto kontrolės.

    Reguliavimas: pažangus įstatymas ir plačios išimtys

    Vietnamas priėmė vieną iš išsamiausių DI reguliavimo modelių ASEAN regione, orientuotą į rizikos valdymą. Jame numatyti skaidrumo reikalavimai, ribojimai dėl klaidinančio turinio, o taip pat draudimai tam tikroms praktikoms, tokioms kaip socialinis reitingavimas ar masinis biometrinis sekimas be leidimų.

    Įstatymas iš dalies primena Europos Sąjungos DI akto logiką, tačiau praktikoje svarbus skirtumas yra interpretavimo laisvė ir institucinė sandara. Kai kuriose srityse aiškaus vieno koordinuojančio priežiūros centro trūkumas gali reikšti nevienodą taisyklių taikymą, o tai kelia neapibrėžtumo ir vietos, ir užsienio investuotojams.

    Dar vienas esminis niuansas yra saugumo ir gynybos sritis. Nors civiliniame reguliavime deklaruojami ribojimai, nacionalinio saugumo projektams dažnai taikomos išimtys, o būtent čia DI panaudojimo rizikos, žmogaus teisių ir privatumo dilemos paprastai būna didžiausios.

    „Vietnamas bando suderinti dvi kryptis: tapti regioniniu DI centru ir kartu išlaikyti griežtą politinę kontrolę“, – sakė technologijų politikos analitikas, vertindamas šalies reguliavimo kryptį.

    Geopolitika ir rizikos Europos įmonėms

    Vietnamas balansuoja tarp JAV ir Kinijos interesų, o technologijų srityje tai reiškia nuolatinį poreikį derinti tiekimo grandines, investicijas ir reguliavimą. Jei griežtėtų eksporto apribojimai pažangiems lustams ar debesijos technologijoms, Vietnamui tektų rinktis tarp lėtesnio augimo ir alternatyvių partnerių, įskaitant kiniškas ekosistemas.

    Europos įmonėms Vietnamas gali būti patrauklus kaip auganti rinka, ypač ten, kur reikia atitikties, saugumo, audito, sertifikavimo ir atsakingo DI diegimo kompetencijų. Tačiau kartu išlieka rizikos, susijusios su vietos atstovavimo reikalavimais, duomenų valdymu, reputacinėmis ESG dilemomis ir galimai greitai besikeičiančia reguliavimo praktika.

    Artimiausių metų scenarijus labiausiai tikėtinas toks: Vietnamas toliau modernizuos ekonomiką DI pagrindu ir taps patraukliu ASEAN centru kai kurioms pramonės šakoms, bet pilna skaitmeninė nepriklausomybė išliks ribota dėl priklausomybės nuo užsienio lustų, debesijos ir globalių platformų.

    Šaltiniai:
    https://artificialintelligenceact.eu/the-ai-act/
    https://www.nist.gov/ai
    https://www.oecd.org/en/topics/sub-issues/artificial-intelligence.html

  • Volstrytas susižavėjo neodebesimis: „CoreWeave“ ir „Nebius“ vilioja, bet rizika milžiniška

    Volstrytas susižavėjo neodebesimis: „CoreWeave“ ir „Nebius“ vilioja, bet rizika milžiniška

    JAV finansų rinkose daugėja kalbų apie vadinamuosius neodebesis – bendroves, kurios kuria dirbtiniam intelektui skirtą kompiuterijos infrastruktūrą ir nuomoja ją klientams. Volstrytas šiam segmentui tampa vis palankesnis, tačiau analitikai perspėja: tai vienas rizikingiausių statymų DI grandinėje.

    Skirtingai nei didieji debesijos tiekėjai, tokie kaip „Amazon Web Services“, „Google Cloud“ ar „Microsoft“ „Azure“, neodebesys koncentruojasi į siauresnę nišą. Jie siūlo DI užduotims optimizuotą infrastruktūrą ir vadinamąją „bare metal“ nuomą, kuri leidžia klientams greitai gauti didelę skaičiavimo galią.

    Tokia specializacija turi kainą: plėtra dažnai finansuojama skolintomis lėšomis, o pelningumas gali ateiti gerokai vėliau, nei tikisi rinka. Konsultacijų bendrovė „McKinsey“ yra įspėjusi, kad „bare metal“ kaip paslaugos ekonomika išlieka trapi, ypač kai rinka juda nuo GPU trūkumo prie labiau subalansuotos pasiūlos.

    Kas kelia euforiją investuotojams

    Investuotojų dėmesio centre atsidūrė „CoreWeave“ – viena didžiausių viešai kotiruojamų neodebesų bendrovių. Pastaraisiais mėnesiais jos akcijų kaina pasižymėjo itin dideliais svyravimais, o tai tapo signalu, kad rinkoje formuojasi ir lūkesčių perteklius, ir nervingumas dėl rizikos.

    Analitikų vertinimu, „CoreWeave“ pranašumas yra gebėjimas greitai užsitikrinti pažangiausius GPU ir pasiūlyti klientams trumpesnį laukimo laiką. Tokia prieiga prie skaičiavimo resursų rinkoje vis dar vertinama, nes daliai įmonių DI projektų stabdžiu tampa infrastruktūros trūkumas, o ne idėjų ar duomenų stygius.

    Kitas dažnai minimas vardas – Amsterdame įsikūrusi „Nebius“, taip pat kotiruojama „Nasdaq“. „Citi“ analitikai šią bendrovę yra apibūdinę kaip besiformuojantį DI hiperskalerį, tačiau rinka jautriai reagavo į sprendimą plėtrą finansuoti didelės apimties skola, skirta duomenų centrų statyboms.

    Didžiausia problema – skola ir laikas

    Neodebesys tikisi, kad siaura specializacija leis paslaugas pasiūlyti pigiau nei universalios debesijos platformos, o kai kurie rinkos dalyviai kalba apie ambiciją pasiekti maždaug ketvirtadalį vidutinės kainos. Vis dėlto mažesnė kaina reiškia, kad verslui reikia didžiulės apimties, jog investicijos į infrastruktūrą atsipirktų.

    Buvęs „Deloitte“ debesijos strategijos vadovas Davidas Linthicumas yra perspėjęs, kad dalis neodebesų per optimistiškai vertina, kaip greitai DI rinka pasieks lūžio tašką. Jo teigimu, vietoje vienų ar dvejų metų proveržio labiau tikėtinas penkerių–dešimties metų maratonas, primenantis ankstyvąją debesijos raidos fazę.

    „Manau, kad neodebesų tiekėjai šiek tiek kliedi, kaip greitai, jų manymu, ši rinka įsibėgės“, – sakė D. Linthicumas.

    Didelė skola kelia riziką, kad kreditoriai pinigų pareikalaus anksčiau, nei projektai taps pelningi. Tokiu atveju bendrovė gali būti priversta ieškoti pirkėjo arba parduoti dalį verslo nepalankiomis sąlygomis, o tai investuotojams reikštų reikšmingą vertės praradimą.

    Paklausos argumentas: DI jau dirba versle

    Vis dėlto neodebesis palaiko vienas svarbiausių argumentų: reali skaičiavimo galios paklausa iš įmonių, diegiančių DI į kasdienius procesus. Analitikos ir DI sprendimų bendrovės „Dataiku“ atstovai teigia matantys, kad DI iš eksperimentų vis dažniau pereina į komercinius darbo srautus, o tam reikia brangios infrastruktūros.

    „Tai nėra uždaras ratas ir tai nėra dirbtina. Žmonėms iš tikrųjų reikia šių milžiniškų, neįtikėtinai brangių lustų“, – sakė „Dataiku“ atstovas Jedas Dougherty.

    Kaip pavyzdį jis nurodė „SoftBank“ atvejį: bendrovė, pasitelkusi agentinius sprendimus, skaičiavo sutaupanti apie 250 000 darbo valandų per metus pardavimų procese. Tokie rezultatai stiprina argumentą, kad infrastruktūros poreikis išliks, tačiau klausimas rinkoms – ar paklausa augs pakankamai greitai, kad pateisintų skolomis finansuojamą neodebesų plėtrą.

    Ekspertai pabrėžia, kad šių bendrovių akcijos gali būti itin nepastovios: jų vertę vienu metu lemia GPU tiekimo ciklai, palūkanų normų aplinka, duomenų centrų plėtros tempas ir realūs klientų kontraktai. Dėl to neodebesys investuotojams atrodo patrauklūs kaip didelės grąžos galimybė, tačiau kartu išlieka vienas rizikingiausių būdų statyti už DI bumą.

    Šaltiniai:
    https://www.cnbc.com/2025/04/20/wall-street-is-getting-bullish-on-neoclouds-these-stocks-hold-more-risk-than-other-ai-plays.html
    https://www.mckinsey.com/industries/technology-media-and-telecommunications/our-insights/the-economic-potential-of-generative-ai-the-next-productivity-frontier

  • DI talentų karas įkaista: „OpenAI“ vilioja „Salesforce“ vadovus, programinės įrangos rinkai neramu

    DI talentų karas įkaista: „OpenAI“ vilioja „Salesforce“ vadovus, programinės įrangos rinkai neramu

    Programinės įrangos sektorius, jau spaudžiamas DI bangos ir lėtėjančio augimo, susiduria su nauju iššūkiu: talentų nutekėjimu. Šaltinių teigimu, „OpenAI“ ir „Anthropic“ aktyviai pervilioja patyrusius pardavimų bei plėtros vadovus iš didžiųjų verslo programinės įrangos bendrovių.

    Pastaraisiais mėnesiais į DI bendroves perėjo vadovai iš „Salesforce“, „Snowflake“ ir „Datadog“. Juos vilioja dideli atlygio paketai ir galimybė pritaikyti sukauptus ryšius su stambiomis įmonėmis, kurios DI sprendimus diegia vis plačiau.

    Verslo klientai tampa pagrindine kryptimi

    Šis poslinkis rodo besikeičiančius DI lyderių prioritetus: vien pažangios technologijos nebeužtenka, reikia mastelio ir stabilaus pajamų srauto. Būtent todėl ypač vertinami vadovai, išmanantys įmonių pirkimo ciklus, diegimus, saugumo reikalavimus ir ilgalaikius kontraktus.

    „OpenAI“ yra skelbusi, kad jos technologijas naudoja daugiau nei 1 000 000 verslo klientų visame pasaulyje. Bendrovės finansų vadovė Sarah Friar yra nurodžiusi, kad įmonių segmentas sudaro apie 40 proc. veiklos ir siekiama šią dalį padidinti iki 50 proc. metų pabaigoje.

    Smūgis tradiciniam debesų prenumeratų modeliui

    Tradicinėms programinės įrangos bendrovėms tai dvigubas spaudimas: DI sprendimai keičia produktų logiką, o kartu silpnina ir jų pardavimų komandas, kai vadovai pereina pas konkurentus. Rinkos nerimą didina ir baimė, kad generatyvus DI gali pakeisti dalį įprastų prenumeratinių paslaugų, kurios ilgą laiką buvo sektoriaus augimo variklis.

    Šias nuotaikas atspindi ir biržos: „iShares Expanded Tech-Software ETF“, sekantis programinės įrangos sektorių, šiais metais buvo kritęs beveik 20 proc. Tai rodo, kad investuotojai vertina ne tik dabartinius rezultatus, bet ir riziką, jog DI perbraižys konkurencijos taisykles.

    Atleidimai ir kultūrinė trintis

    Talentų migracija vyksta ir bendresniame restruktūrizacijos fone. Žiniasklaida yra skelbusi, kad „Oracle“ atleidžia tūkstančius darbuotojų, perskirstydama resursus į DI ir debesų kompiuteriją, o „Meta“ ir „Microsoft“ taip pat yra pranešusios apie planus mažinti darbuotojų skaičių, dalį investicijų nukreipiant į DI.

    Kita vertus, ne visi perėjimai DI bendrovėms būna sklandūs. Industrijos šaltiniai pažymi, kad kai kuriems tradicinio sektoriaus vadovams sunku prisitaikyti prie itin greito tempo ir ilgesnių darbo valandų, kurios dažnos sparčiai augančiose DI įmonėse.

    Vis dėlto kryptis aiški: DI bendrovėms tampant įmonių infrastruktūros tiekėjomis, joms reikia ne tik tyrėjų ar inžinierių, bet ir žmonių, gebančių užtikrinti masinį diegimą, klientų sėkmę bei ilgalaikį pajamų stabilumą. Programinės įrangos rinkai tai reiškia, kad konkurencija persikelia iš produktų į žmones, o talentų karas tik stiprės.

    Šaltiniai:
    https://www.cnbc.com/2026/02/19/ai-talent-war-software-industry-new-target-as-top-executives-jump-ship-to-openai.html
    https://openai.com/index/1-million-businesses-putting-ai-to-work/
    https://openai.com/index/openai-appoints-denise-dresser/

  • Telefoną ar traktorių taiso tik „savieji“? Kyla banga, galinti iš esmės pakeisti taisykles

    Telefoną ar traktorių taiso tik „savieji“? Kyla banga, galinti iš esmės pakeisti taisykles

    JAV vis daugiau politinio svorio įgauna teisės taisyti judėjimas, siekiantis priversti gamintojus atverti diagnostikos įrankius, programinę įrangą ir atsargines dalis. Idėja paprasta: jei žmogus nusipirko įrenginį, jis turėtų galėti jį sutaisyti pats arba pasirinktoje dirbtuvėje, o ne tik gamintojo tinkle.

    Ši tema seniai peržengė vien telefonų ribas ir apima automobilius, buitinę techniką bei žemės ūkio techniką, kur remonto sąnaudos gali būti itin didelės. Gamintojai dažnai remiasi programiniais apribojimais, komponentų suporavimu ir uždaromis diagnostikos sistemomis, kurios, vartotojų teigimu, paverčia remontą brangiu ir lėtu.

    Valstijos viena po kitos keičia tvarką

    Per pastaruosius metus JAV kelios valstijos priėmė išsamius teisės taisyti reguliavimus, o 2022 metais Niujorkas tapo viena pirmųjų, įtvirtinusių elektronikos remonto prieinamumą. Vėliau panašias taisykles priėmė Kalifornija, Koloradas, Minesota, Konektikutas ir Oregonas, o Vašingtonas prisijungė 2025 metais.

    Teisės taisyti šalininkai šiuo metu seka dešimtis svarstomų projektų daugiau nei dvidešimtyje valstijų, o kai kur įstatymai įsigalioja etapais. Pavyzdžiui, Teksaso teisės aktas, apimantis telefonus, nešiojamuosius kompiuterius ir planšetes, įsigalioja 2026 metų rugsėjo 1 dieną, tačiau numato ir išimtis, įskaitant medicininę bei dalį žemės ūkio įrangos.

    Gamintojų argumentai ir vartotojų kritika

    Didžiosios technologijų bendrovės šioje temoje nėra vieningos. „Apple“ anksčiau ryškiai priešinosi tokioms iniciatyvoms, tačiau pastaraisiais metais sušvelnino poziciją, o „Samsung“ ir toliau kritikuojama dėl sudėtingų remonto galimybių bei riboto pasirinkimo.

    Žemės ūkio technikos sektoriuje įtampa ypač didelė, nes modernūs traktoriai ir kombainai yra programiškai valdomi, o diagnostika neretai susieta su autorizuotais kanalais. „Deere“ viešai teigia nesanti prieš teisę taisyti ir pabrėžia susitarimus, leidžiančius ūkininkams gauti dalį įrankių ir informacijos, tačiau kritikai sako, kad reali prieiga prie diagnostikos ir programinių funkcijų vis dar yra ribojama.

    2025 metais JAV Federalinė prekybos komisija pateikė ieškinį „Deere“, kaltindama bendrovę ribojus prieigą prie diagnostinės programinės įrangos ir taip dirbtinai didinus remonto kainas. 2026 metų balandį „Deere“ taip pat susitarė dėl atskiros kolektyvinės bylos, įsipareigodama skirti apie 91 000 000 eurų fondą ir iki dešimtmečio užtikrinti platesnę prieigą prie diagnostikos bei remonto įrankių, nepripažindama kaltės.

    Judėjimas suvienijo skirtingas stovyklas

    Retas atvejis JAV politikoje, kai tema vienodai patraukli ir demokratams, ir respublikonams. Kongrese svarstomi projektai, nukreipti į automobilių sektorių ir platesnį vartotojų elektronikos bei buitinės technikos remontą, o argumentas dažniausiai tas pats: konkurencija remonto rinkoje mažintų kainas ir didintų pasirinkimą.

    Vis dėlto oponentai kelia ir saugumo bei atsakomybės klausimus. Kritikai įspėja, kad daugėjant savarankiškų ar neautorizuotų remontų gali augti rizika, ypač ten, kur naudojamos didelės galios baterijos ar sudėtingos elektroninės sistemos, o perparduodant naudotus įrenginius sunkiau įvertinti jų būklę ir ankstesnių remontų kokybę.

    Teisės taisyti šalininkai atkerta, kad įstatymai pirmiausia siekia suteikti prieigą prie informacijos, dalių ir įrankių, o ne skatinti neatsakingą remontą. Jų teigimu, dabartinė praktika, kai įrenginių veikimas priklauso nuo programinių užraktų, prenumeratų ar autorizuotų servisų, silpnina nuosavybės jausmą ir skatina ankstyvą įrenginių keitimą, didinant ir vartotojų išlaidas, ir elektronikos atliekų kiekį.

    Ekspertai pabrėžia platesnę tendenciją: pereinant nuo mechaninių gaminių prie programinės įrangos valdomų produktų keičiasi pati nuosavybės ekonomika. Kai remonto paslaugos faktiškai „pririšamos“ prie pirminio pardavimo, vartotojas dažnai lieka tarp dviejų pasirinkimų: brangus autorizuotas remontas arba greitesnis įrenginio atsisakymas.

    Artimiausiais metais krypčių gali būti kelios: vienodėjantys valstijų standartai, bandymai įtvirtinti federalinį reguliavimą ir didėjantis spaudimas gamintojams atsisakyti ribojančių praktikų, tokių kaip komponentų suporavimas. Kartu augs ir diskusija, kaip suderinti vartotojų teises, kibernetinį saugumą ir atsakomybę už sudėtingų įrenginių patikimumą.

    Šaltiniai:
    https://www.ftc.gov/news-events/news/press-releases/2025/01/ftc-states-sue-deere-company-protect-farmers-unfair-corporate-tactics-high-repair-costs
    https://www.reuters.com/sustainability/boards-policy-regulation/deere-settles-us-right-to-repair-lawsuit-with-99-million-fund-repair-commitments-2026-04-07/
    https://www.cnbc.com/2023/10/24/apple-lines-up-to-support-nationwide-right-to-repair-legislation-.html

  • „Google“ atnaujino „NotebookLM“: svarbi naujovė sutaupys laiką dirbantiems su daug šaltinių

    „Google“ atnaujino „NotebookLM“: svarbi naujovė sutaupys laiką dirbantiems su daug šaltinių

    Kas pasikeitė „NotebookLM“?

    „Google“ toliau plečia „NotebookLM“ galimybes ir pradeda diegti funkciją, kuri automatiškai sužymi užrašinėje naudojamus šaltinius. Tai sprendžia vieną dažniausių problemų, su kuria susiduria žmonės, kurie „NotebookLM“ naudoja tyrimams, studijoms ar darbui su dokumentais.

    Iki šiol, pridėjus daugiau šaltinių, jų tvarkymas dažnai tapdavo rankiniu ir laikui imliu darbu. Ypač tai pajunta vartotojai, kurie vienoje užrašinėje kaupia dešimt ar daugiau dokumentų, straipsnių bei išrašų.

    Automatinės etiketės ir kategorijos

    Naujoji funkcija įsijungia tada, kai užrašinėje yra daugiau nei penki šaltiniai. Sistema automatiškai priskiria etiketes ir kategorizuoja turinį, kad būtų paprasčiau susigaudyti, kas susiję su kuria tema.

    Jei vienas šaltinis tinka kelioms temoms, „NotebookLM“ gali priskirti jam daugiau nei vieną etiketę. Tokiu būdu šaltiniai tampa lengviau randami ir gali būti filtruojami pagal skirtingus kontekstus, o tai ypač svarbu analizuojant sudėtingas ar persidengiančias temas.

    Ką galės daryti vartotojai?

    „Google“ numato, kad automatinės etiketės nebus galutinis sprendimas be vartotojo kontrolės. Etiketes bus galima pervadinti, pertvarkyti ir personalizuoti, o prireikus šaltiniui priskirti ir kitą etiketę, nei pasiūlė sistema.

    Oficialiai minima ir galimybė etiketes pritaikyti patogesniam suvokimui, pavyzdžiui, vizualiai išryškinti jas simboliais. Vis dėlto svarbiausia, kad vartotojas išlaiko teisę koreguoti automatinį sužymėjimą pagal savo darbo logiką.

    Patogesnis dalijimasis užrašinėmis

    Kartu diegiama ir dar viena praktiška naujovė, skirta bendradarbiavimui. Dalijantis užrašine nebereikės po vieną ranka suvedinėti kiekvieno gavėjo el. pašto adreso, nes bus galima įklijuoti visą adresų sąrašą, o sistema jį automatiškai atpažins ir suskirstys.

    Toks pakeitimas aktualus komandoms, kurios dirba su didesniais gavėjų sąrašais, projektų grupėmis ar studijų komandomis. Tai sumažina klaidų tikimybę ir taupo laiką, kai dalijimasis vyksta dažnai.

    Kada bus prieinama?

    „Google“ nurodo, kad šios funkcijos jau pradedamos diegti ir artimiausiu metu turėtų pasiekti visus „NotebookLM“ vartotojus. Kaip įprasta „Google“ produktams, realus pasiekiamumas gali skirtis priklausomai nuo paskyros tipo ir diegimo bangos.

    „NotebookLM“ komanda taip pat svarsto, kaip panašius žymėjimo principus pritaikyti ir pačių rezultatų, kuriuos pateikia sistema, organizavimui. Tačiau pabrėžiama, kad tai gali užtrukti ilgiau nei dabartinis atnaujinimas.

    „NotebookLM“ ypač naudingas tada, kai reikia greitai atsiremti į daug skirtingų šaltinių ir jų neprarasti bendrame informacijos sraute. Automatinis šaltinių sužymėjimas ir patogesnis dalijimasis stiprina įrankio vertę tyrimams, analizėms ir komandiniam darbui, kuriame svarbiausia tvarka, atsekamumas ir greitis.

    „Google“ šiuo atnaujinimu iš esmės perkelia dalį rutininių užduočių nuo žmogaus į sistemą. Tai viena ryškiausių tendencijų, kaip DI įrankiai tobulinami ne tik generuojant tekstą, bet ir sprendžiant kasdienes organizavimo bei darbo eigos problemas.

    Šaltiniai:
    https://www.androidpolice.com/notebooklm-auto-label-sources/
    https://support.google.com/notebooklm/answer/14202933

  • „Google“ pertvarko „Fitbit“ ir „Google Home“ forumus: dings istorija, daliai teks kurti paskyrą

    „Google“ pertvarko „Fitbit“ ir „Google Home“ forumus: dings istorija, daliai teks kurti paskyrą

    „Google“ pranešė, kad jau gegužę bus atnaujintos „Fitbit“ bendruomenės ir „Google Home“ bei „Nest“ bendruomenės diskusijų erdvės. Įmonė žada modernesnį dizainą ir patogesnę navigaciją, tačiau vartotojams tai atneš ir nepatogių pokyčių.

    Abiejų forumų įrašuose nurodoma, kad pertvarkos tikslas – sklandesnė ir greitesnė patirtis, o turinį esą bus lengviau rasti su mažiau paspaudimų. Vis dėlto svarbiausia žinia aktyviems bendruomenių nariams – po atnaujinimo nebus pasiekiama ankstesnių įrašų istorija.

    „Kad prisijungtumėte, turėsite susikurti naują paskyrą“, – rašoma „Fitbit“ bendruomenės pranešime.

    „Fitbit“ pabrėžia, kad pereinant prie naujos platformos bus atsisakyta dabartinio sprendimo ir esamų profilių duomenų. Tuo metu „Google Home“ ir „Nest“ bendruomenės pranešime analogiška nuostata dėl naujos paskyros poreikio aiškiai neišskiriama, todėl daliai vartotojų perėjimas gali būti paprastesnis.

    Šie pokyčiai vyksta platesnių „Google“ pertvarkų fone, kai vis dažniau kalbama apie „Fitbit“ programėlės ir paslaugų krypties keitimą bei galimą prekės ženklo perstatymą į „Google Health“. Nors „Google“ tokių planų oficialiai nepatvirtino, bendruomenių platformų migracija rodo, kad ekosistemos suvienodinimas išlieka reali tendencija.

    Atskirai pabrėžiama, kad „Google Home“ ir „Nest“ bendruomenėje bus sukurta dedikuota erdvė diskusijoms apie „Gemini“ funkcijas namų įrenginiuose. Tai signalizuoja, kad DI integracijos į namų valdymą tampa vienu pagrindinių klausimų, keliant tiek lūkesčių dėl patogumo, tiek nerimo dėl stabilumo ir privatumo.

    Kol kas „Google“ nepateikė nei tikslios perėjimo datos gegužę, nei detalių, ar šios bendruomenės bus perkeltos į „Google Help“ infrastruktūrą. Dėl to neaišku, kaip keisis prisijungimo būdai, moderavimo principai ir turinio paieška, tačiau aišku viena – aktyviems nariams verta pasiruošti, kad ankstesni įrašai ir profilių istorija gali nebegrįžti.

    Šaltiniai:
    https://www.googlenestcommunity.com/t5/Blog/Google-Home-amp-Nest-Community-Changes-are-Coming-Soon/ba-p/802251
    https://community.fitbit.com/t5/The-Pulse-Fitbit-Community-Blog/Change-is-in-the-air-in-the-Fitbit-Community/ba-p/5826973
    https://9to5google.com/2026/04/24/google-home-fitbit-community/

  • „Tesla“ vairuotojas išbandė xAI „Grok“ kelyje: sako, įtraukia ir kelia realų pavojų

    „Tesla“ vairuotojas išbandė xAI „Grok“ kelyje: sako, įtraukia ir kelia realų pavojų

    xAI sukurtas pokalbių robotas „Grok“ pradėtas diegti į „Tesla“ automobilius kaip balso asistentas, galintis padėti navigacijoje ir atsakyti į įvairiausius klausimus. Tačiau bandymai realiomis sąlygomis rodo, kad tokia pramoga kelyje gali tapti ne tik patogi, bet ir pavojingai įtraukianti.

    Niujorko regione su „Tesla“ važiavęs vairuotojas Mike’as Nelsonas pasakojo, kad „Grok“ jam tapo pagrindine pramoga kelionėse: vietoje radijo, audioknygų ar tinklalaidžių jis nuolat užduoda klausimus apie kasdienius dalykus ir darbo idėjas. Vis dėlto jis pabrėžia, kad kuo įdomesnis pokalbis, tuo didesnė rizika prarasti dėmesį, ypač intensyviame miesto eisme.

    DI asistentai ateina į automobilius

    „Tesla“ nėra vienintelė gamintoja, kuri į automobilius integruoja DI. Panašią kryptį deklaruoja ir kiti rinkos dalyviai: automobiliuose atsiranda balsu valdomi asistentai, galintys pasiūlyti maršrutą, įkrovimo stoteles elektromobiliams, patarti sustojimo vietas ar atsakyti į klausimus neįjungiant telefono.

    Tokios funkcijos teoriškai gali sumažinti norą vairuojant naudotis telefonu ar naršyti automobilio ekrane. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad pokalbių robotai sukuria naujo tipo dėmesio atitraukimą, kuris dar nėra iki galo ištirtas, nes pats dialogas gali būti netikėtai ilgas, emociškai įtraukiantis ar reikalaujantis aktyvaus mąstymo.

    Kodėl tai gali tapti rizika

    Carnegie Mellon universiteto profesorius emeritas ir autonominio vairavimo saugos ekspertas Philipas Koopmanas atkreipia dėmesį į žmogaus dėmesio ribas: vairuotojai linkę pervertinti gebėjimą atlikti kelias užduotis vienu metu. Jo teigimu, net ir trumpas persijungimas tarp užduočių kainuoja laiką, o vairuojant pagrindinė užduotis turi išlikti eismo situacijos stebėjimas.

    Ypač jautrus klausimas kyla, kai pokalbių robotas naudojamas tuo pačiu metu, kai įjungta dalinai automatizuota vairavimo funkcija. „Tesla“ sistema „Full Self-Driving (Supervised)“ pagal gamintojo nurodymus reikalauja aktyvios vairuotojo priežiūros: akys turi būti nukreiptos į kelią, o vairuotojas privalo būti pasirengęs bet kada perimti valdymą.

    Mike’as Nelsonas, turintis teisininko patirtį ir dirbęs su auto draudimo sritimi, teigė, kad būtent čia slypi didžiausia problema: įjungus dalinę automatiką, žmogus gali tapti labiau linkęs atsipalaiduoti, o „Grok“ pokalbis tą atsipalaidavimą sustiprina.

    „Mes važiavome vienu judriausių tiltų JAV, o aš realiai nekreipiau dėmesio į patį važiavimą“, – sakė M. Nelsonas.

    Prie rizikos prisideda ir tai, kad pokalbių robotai kartais pateikia klaidingus atsakymus. Pasak vairuotojo, „Grok“ bandymo metu pateikė prieštaringą informaciją apie tai, ar gali valdyti automobilio funkcijas, pavyzdžiui, sėdynių ar klimato nustatymus.

    Turinio saugumo klausimai

    Kitas jautrus aspektas yra turinio kontrolė. Straipsnyje minima, kad „Grok“ gali turėti suaugusiesiems skirtą režimą, o tokios galimybės automobilyje kelia papildomų klausimų, kai transporto priemone naudojasi šeimos, o salone gali būti nepilnamečių.

    Plačiau technologijų sektoriuje jau dabar diskutuojama, kaip automobiliuose veikiantys DI asistentai turėtų riboti žalingą turinį, kaip atpažinti nepilnamečius, kaip saugoti privatumą ir kaip užtikrinti, kad pokalbis netaptų pavojingu dėmesio nukreipimu kritinėse eismo situacijose. Ekspertai pabrėžia, kad riba tarp pagalbos vairuotojui ir pramogos, kuri konkuruoja su eismo stebėjimu, yra labai plona.

    Vairuotojo išvada paprasta: technologija įspūdinga, bet realiame eisme ji gali tapti pavojinga būtent todėl, kad įtraukia. O kol automobiliuose diegiami DI sprendimai tebėra ankstyvoje stadijoje, jų kūrėjams teks įrodyti, kad patogumas nepralenks saugumo.

    Šaltiniai:
    https://www.cnbc.com/2025/07/xx/trying-xai-grok-chatbot-in-tesla-while-driving-in-nyc.html
    https://www.nhtsa.gov/distracted-driving
    https://www.nhtsa.gov/vehicle-safety/automated-vehicles-safety

  • JK duomenų priežiūros vadovas Johnas Edwardsas laikinai pasitraukė: atliekamas HR tyrimas

    JK duomenų priežiūros vadovas Johnas Edwardsas laikinai pasitraukė: atliekamas HR tyrimas

    Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos priežiūros institucijos Information Commissioner’s Office vadovas Johnas Edwardsas laikinai pasitraukė iš pareigų, kol vyksta nepriklausomas su juo susijęs darbo aplinkos ir personalo klausimų tyrimas. Apie tai institucija pranešė patvirtindama, kad sprendimas priimtas paties vadovo iniciatyva.

    Information Commissioner’s Office nurodė, kad Johnas Edwardsas nuo vasario 26 dienos pasitraukė tam, jog būtų sudarytos sąlygos nepriklausomai ištirti aplinkybes. Tyrimo ataskaitą su rekomendacijomis numatyta pateikti Mokslo, inovacijų ir technologijų departamentui, kuris spręs dėl tolesnių veiksmų.

    „Pastarąsias kelias savaites savo noru laikinai pasitraukiau iš pareigų, kol vyksta nepriklausomas tyrimas dėl personalo klausimų“, – sakė Johnas Edwardsas.

    Institucija teigia negalinti atskleisti daugiau detalių, siekdama apsaugoti visas puses ir užtikrinti proceso vientisumą. Tuo metu valdyba, generalinis direktorius Paulas Arnoldas ir vykdomoji komanda tęsia darbą pagal deleguotų įgaliojimų tvarką, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas ir reguliavimo funkcijos.

    Mokslo, inovacijų ir technologijų departamentas pabrėžė, kad nepriklausomas tyrimas yra tinkamas kelias, o vadovo pasitraukimas leidžia laikytis procedūrų. Departamentas taip pat nurodė palaikantis glaudų ryšį su Information Commissioner’s Office.

    Johnas Edwardsas Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos reguliuotojui vadovauja nuo 2021 metais. Jo pasitraukimas vyksta platesniame institucijos pertvarkos kontekste, susijusiame su nauju teisiniu reguliavimu, pagal kurį numatomi duomenų naudojimo ir prieigos sistemos pokyčiai.

    Duomenų priežiūros institucijos vadovo laikinas pasitraukimas atkreipia dėmesį į tai, kokią reputacinę reikšmę turi nepriklausomumas ir skaidrumas organizacijose, kurios prižiūri jautrias sritis, tokias kaip asmens duomenų apsauga. Pastaraisiais metais didėjant duomenų tvarkymo mastui ir DI sprendimų diegimui, reguliuotojų autoritetas ir patikimumas tampa ypač svarbūs tiek visuomenei, tiek verslui.

    Šaltiniai:

    https://www.linkedin.com/feed/update/urn:li:activity:7453709974826020864/

    https://www.politico.eu/article/uk-data-watchdog-chief-john-edwards-steps-aside-hr-probe/

    https://bills.parliament.uk/bills/3825

  • Lenkai keičia legendinį „Dar Młodzieży“: naujas burlaivis bus didesnis, aukštesnis ir hibridinis

    Lenkai keičia legendinį „Dar Młodzieży“: naujas burlaivis bus didesnis, aukštesnis ir hibridinis

    Gdynės Jūrų universitetas pradėjo vieną didžiausių pastarųjų metų investicijų ir paskelbė konkursą naujam mokomajam burlaiviui, kuris pakeistų legendinį „Dar Młodzieży“. Nauja trijų stiebų fregata turėtų būti didesnė, modernesnė ir geriau pritaikyta šiuolaikiniam jūrininkų rengimui.

    Pirkimas vykdomas pagal „suprojektuok ir pastatyk“ principą, todėl būsimas rangovas atsakys ir už projektavimą, ir už statybą. Universitetas nurodo, kad konkursas yra atviras, tad dalyvauti gali tiek Lenkijos, tiek užsienio įmonės.

    Kas keisis technikoje

    Pagal paskelbtus parametrus naujasis burlaivis būtų apie 112 metrų ilgio, kai dabartinis „Dar Młodzieży“ siekia 108,8 metro. Korpuso plotis turėtų padidėti iki maždaug 15 metrų, palyginti su apie 14 metrų dabartiniame laive.

    Labiausiai matomi pokyčiai planuojami stiebų aukštyje: naujojo laivo stiebai turėtų siekti iki 58,4 metro, kai „Dar Młodzieży“ jie yra apie 49,5 metro. Taip pat didėtų burių plotas: numatomas mažiausiai 3 300 kvadratinių metrų plotas vietoje 3 015 kvadratinių metrų.

    Naujame burlaivyje planuojama įrengti mechaninę hibridinę jėgainę, kurios galia siektų apie 1 300 kilovatų. Tokie sprendimai burlaiviuose vis dažniau siejami su mažesnėmis degalų sąnaudomis uostuose, tikslesniu manevravimu ir griežtėjančiais aplinkosaugos reikalavimais, ypač vykdant mokomuosius reisus.

    Vietos įgulai ir kursantams

    Skelbiama, kad laive iš viso galėtų būti 169 žmonės, iš jų 33 įgulos nariai. Kursantų skaičius išliktų panašus kaip dabar ir siektų apie 120, kai dabartiniame burlaivyje jų būna apie 130.

    Universiteto tikslas – sukurti daugiau šiuolaikiniam mokymui pritaikytų erdvių ir atnaujinti saugos sprendimus. Tokie laivai mokymo įstaigoms svarbūs ne tik kaip praktikos platforma, bet ir kaip valstybės jūrinės tradicijos bei diplomatinio matomumo dalis tarptautiniuose renginiuose.

    Kaina ir grafikas

    Investicijos vertė įvertinta 350 mln. Lenkijos zlotų, tai sudaro apie 81 mln. eurų. Jei procesas vyks pagal planą, sutartį ketinama pasirašyti 2026 metais, statybas pradėti 2027 metais, o laivą perduoti eksploatacijai 2028 metais.

    Numatoma, kad pirmieji studentai į naująjį burlaivį įžengtų dar po metų. Tuo metu „Dar Młodzieży“ ir toliau tarnaus: burlaivis planuoja reisus ir dalyvavimą tarptautiniuose renginiuose, taip išlaikydamas mokomąją ir reprezentacinę funkciją iki įpėdinio atsiradimo.

    „Konkursas yra atviras, todėl jame gali dalyvauti tiek šalies, tiek užsienio rangovai“, – sakė universiteto kancleris Filip Malata.

    Šaltiniai:
    https://www.imo.org/en/MediaCentre/HotTopics/Pages/Reducing-greenhouse-gas-emissions-from-ships.aspx
    https://www.imo.org/en/MediaCentre/PressBriefings/pages/07-mepc-80-ghg-strategy.aspx