Category: Technologijos

  • Nauji „LOT“ A220 vis arčiau: „Airbus“ žada pirmuosius lėktuvus jau kitais metais

    „Airbus“ teigia, kad Lenkijos oro linijų LOT užsakytų A220 lėktuvų gamyba vyksta pagal planą, o pirmieji orlaiviai į vežėjo parką turėtų būti perduoti kitais metais. Apie tai interviu žiniasklaidai kalbėjo „Airbus“ prezidentas Europai Johanas Pelissier.

    Pasak jo, svarbiausias darbas dabar vyksta ne tik gamyklose. Kartu su vežėju rengiama visa infrastruktūra ir procesai, kad nauji lėktuvai nuo pirmos dienos galėtų skraidyti reguliariais reisais be ilgų prastovų.

    Kas daroma iki pirmo skrydžio?

    „Airbus“ akcentuoja, kad sėkmingam A220 įvedimui į LOT eksploataciją būtinos kelios lygiagrečios kryptys: atsarginių dalių prieinamumas, techninė priežiūra ir personalo parengimas. Į tai įeina ne tik pilotų ir keleivių įgulos, bet ir technikų mokymai.

    „Turime pasirūpinti, kad nuo pirmos dienos būtų užtikrintos atsarginės dalys, servisas ir apmokymai pilotams, įguloms bei technikams“, – sakė Johanas Pelissier.

    Anot „Airbus“, A220 salono konfigūracija jau suderinta, o galutiniai sprendimai užbaigiami glaudžiai bendradarbiaujant su LOT. Tai svarbi proceso dalis, nes nuo pasirinktos komplektacijos priklauso ir orlaivių pristatymo grafikas, ir vėlesnė eksploatacijos ekonomika.

    Ką reiškia 40 A220 užsakymas?

    LOT užsakymas apima 40 A220 orlaivių ir „Airbus“ jį įvardija kaip vieną reikšmingiausių pastarųjų metų sandorių regione. Tokie kontraktai paprastai vertinami ne vien kaip vienkartinis pirkimas, bet ir kaip ilgalaikis įsipareigojimas dėl aptarnavimo, atsarginių dalių, modernizacijų ir mokymų.

    „Airbus“ taip pat pabrėžia tiekimo grandinės svarbą Lenkijoje: bendrovė skaičiuoja dirbanti su daugiau nei 50 tiekėjų, kurie tiekia įvairius komponentus skirtingoms orlaivių šeimoms. Tai padeda mažinti rizikas, kai rinką veikia tiekimo vėlavimai ar gamybos pajėgumų trūkumai.

    Gamybos tempai ir geopolitinės rizikos

    Kalbėdamas apie platesnį kontekstą, „Airbus“ atstovas tikino, kad pristatymai klientams vyksta pagal planą, o šiemet bendrovė siekia pristatyti apie 870 lėktuvų. Palyginimui, praėjusiais metais „Airbus“ pristatė 793 komercinius orlaivius.

    Vertindamas įtampą Artimuosiuose Rytuose, Johanas Pelissier akcentavo darbuotojų saugumą regiono šalyse, tačiau kol kas nemato ženklų, kad tai tiesiogiai trikdytų pristatymų grafiką. Vis dėlto jis pripažino, kad geopolitika ir aviacinių degalų kainų svyravimai daro spaudimą oro linijoms, o tai gali atsiliepti skrydžių planavimui.

    „Airbus“ atveju dalis komponentų keliauja tarp skirtingų Europos gamybos vietų, todėl logistikos kaštams reikšmę turi ir degalų brangimas, ir transporto pajėgumai. Bendrovė tikina situaciją stebinti, tačiau didesnių korekcijų gamybos planuose šiuo metu neskelbia.

    Kol kas pagrindinė žinutė LOT klientams ir rinkai išlieka aiški: A220 pristatymai artėja, o didžiausias tikslas yra užtikrinti sklandų jų startą maršrutų tinkle nuo pat pirmųjų dienų.

  • Po pavasarinio šuolio – atoslūgis: balandį naujų butų pardavimai didmiesčiuose krito iki trečdalio

    Po gana stipraus pirmojo metų ketvirčio balandį naujų butų rinka didžiuosiuose Lenkijos miestuose pastebimai atvėso. „RynekPierwotny“ duomenys rodo, kad daugumoje metropolijų pardavimai per mėnesį smuko, o ryškiausias kritimas fiksuotas Varšuvoje ir Lodzėje.

    Varšuvoje balandį parduota 1 442 nauji butai, kai kovą jų buvo 1 797, tad mėnesio pokytis siekė minus 20 proc. Krokuvoje pardavimai sumažėjo nuo 714 iki 670 (minus 6 proc.), Vroclave – nuo 683 iki 574 (minus 16 proc.), Trimiestyje – nuo 692 iki 544 (minus 21 proc.).

    Didžiausias nuosmukis per mėnesį užfiksuotas Lodzėje, kur pardavimai krito nuo 548 iki 402, arba 27 proc. Išsiskyrė tik Aukštutinės Silezijos–Zaglebės metropolijos miestai, kur pardavimai nežymiai ūgtelėjo nuo 451 iki 462.

    Vis dėlto ataskaitoje pabrėžiama, kad balandžio rezultatai daugelyje miestų dar išliko geresni nei 2025 metų vidutinis mėnesio lygis. Varšuvoje jie buvo maždaug 15 proc. aukštesni, Krokuvoje – apie 18 proc., Poznanėje – apie 14 proc., o Trimiestyje – maždaug 7 proc. žemesni nei pernai.

    Kredito rinka atvėso

    Paklausos svyravimai aiškiai matomi ir būsto kreditų statistikoje. Biuro Informacji Kredytowej duomenimis, dėl būsto paskolos kovą kreipėsi 63 300 žmonių, o balandį – 42 300, tai yra maždaug trečdaliu mažiau.

    Ekonomistai tokį atoslūgį sieja su kovo mėnesio suaktyvėjimu, kai dalis pirkėjų skubėjo rezervuoti būstą, baimindamiesi didesnių skolinimosi kaštų ir prastesnių kredito sąlygų. „Balandį pardavimai buvo 15 proc. mažesni nei kovą, kuris buvo išskirtinis mėnuo“, – sakė „RynekPierwotny“ vyriausiasis ekonomistas Janas Dziekońskis.

    Pasiūlos pokyčiai miestuose

    Ataskaita taip pat fiksuoja, kad dalis plėtotojų pristabdė naujų projektų pasiūlą, tačiau tendencijos miestuose skyrėsi. Varšuvoje į pardavimą balandį pateko 919 naujų butų, kai kovą jų buvo 1 019, tad kritimas siekė 10 proc.

    Poznanėje naujos pasiūlos kritimas buvo itin ryškus: nuo 480 iki 141, arba 71 proc. Krokuvoje pasiūla susitraukė nuo 1 019 iki 195, tai yra 81 proc., o tai rodo atsargesnį plėtotojų elgesį po aktyvesnių metų pradžios mėnesių.

    Kitose metropolijose fiksuotos priešingos krypties tendencijos. Vroclave naujų butų pasiūla šoktelėjo nuo 494 iki 935 (plius 89 proc.), Aukštutinės Silezijos–Zaglebės metropolijoje – nuo 124 iki 495 (plius 299 proc.), o Trimiestyje – nuo 468 iki 549 (plius 17 proc.).

    Bendras pasiūlos „sandėlis“ kai kuriose rinkose taip pat mažėjo. Varšuvoje siūlomų butų skaičius smuktelėjo nuo 16 800 iki 16 600, Krokuvoje – nuo 12 300 iki 11 900, Poznanėje – nuo 8 100 iki 7 800.

    Kur dingsta pigiausi butai?

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad kainų kryptį geriausiai išduoda pigiausio segmento pokyčiai, apimantys ketvirtadalį mažiausiai kainuojančių būstų pagal kvadratinio metro kainą. Varšuvoje šio segmento pasiūla nuo praėjusių metų pabaigos iki balandžio sumenko nuo maždaug 4 200 iki 3 400 butų, tai yra 20 proc.

    Trimiestyje pigiausių butų pasiūla per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 2 100 iki 1 900 (minus 10 proc.), Poznanėje – nuo maždaug 2 000 iki 1 600 (minus 19 proc.), Vroclave – nuo 2 400 iki 2 200 (minus 7 proc.).

    Tuo metu Aukštutinės Silezijos–Zaglebės metropolijoje pigiausių butų skaičius padidėjo nuo 3 000 iki 3 200 (plius 7 proc.), o Krokuvoje – nuo 2 700 iki 2 800 (plius 3 proc.). Ekspertai teigia, kad šie skirtumai dera su kainų dinamika: Varšuvoje vidutinės kainos kyla sparčiausiai, Poznanėje taip pat matomas ryškesnis augimas, o Lodzėje ir Aukštutinės Silezijos–Zaglebės metropolijoje jos išlieka artimos ankstesniam lygiui.

  • „Orlen“ ketvirtą kartą per savaitę mažino didmenines degalų kainas: ką tai reiškia vairuotojams

    Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ dar kartą sumažino didmenines degalų kainas – tai jau ketvirtas mažinimas per vieną savaitę. Tokie pokyčiai didmeninėje rinkoje paprastai tampa vienu iš signalų, pagal kuriuos degalinių tinklai sprendžia, ar yra erdvės atpiginti degalus prie kolonėlių.

    Skelbiama, kad šį kartą didmeninė dyzelino kaina sumažinta labiau nei benzino. Skaičiuojant iš pateiktų duomenų, dyzelinas atpigo maždaug 0,10 euro už litrą, o benzinas – apie 0,05 euro už litrą, jei kainų pokytį perskaičiuotume iš kubinio metro į litrus.

    Vis dėlto mažesnė didmeninė kaina dar nereiškia automatinio ir tokio paties kritimo degalinėse. Galutinę kainą lemia ne tik tiekėjų įkainiai, bet ir mokesčiai, logistika, degalinių marža bei tai, kokiomis kainomis degalai buvo įsigyti anksčiau.

    Maksimalios kainos degalinėse

    Tekste nurodoma, kad Lenkijoje degalinėse taikomos laikinos maksimalios kainos, įvestos per valstybės reguliavimo paketą. Maksimali kaina paprastai apskaičiuojama remiantis vidutine didmenine kaina, prie jos pridedant akcizą, kitus privalomus mokesčius, pardavimo maržą ir pridėtinės vertės mokestį.

    Tokiu atveju kasdien arba reguliariai atnaujinamas maksimalus kainų lygis gali veikti kaip „lubos“, ribojančios, kiek degalai gali kainuoti degalinėse. Kartu tai reiškia, kad kai didmeninės kainos krinta, rinka spaudžiama koreguotis greičiau, nes reguliavimas tampa aiškia nuoroda vartotojams ir konkurentams.

    Mokesčių ir naftos kainų įtaka

    Degalų kainoms lemiamą įtaką daro naftos ir gatavų naftos produktų biržos kainos, kurios reaguoja į geopolitiką, tiekimo rizikas ir paklausos lūkesčius. Staigesni svyravimai dažnai pirmiausia matomi didmeninėje grandyje, o vėliau, su tam tikru vėlavimu, persiduoda mažmenai.

    Ne mažiau svarbūs ir mokesčiai: pridėtinės vertės mokesčio bei akcizo pokyčiai gali greitai pakeisti galutinę litro kainą net ir tuo atveju, jei žaliavos kaina pasaulyje juda priešinga kryptimi. Todėl vartotojams, vertinantiems kainų perspektyvą, svarbu stebėti ne tik naftos biržą, bet ir politinius sprendimus dėl mokestinės naštos.

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad trumpuoju laikotarpiu degalinių kainas labiausiai veikia didmeninės kainos ir konkurencija tarp tinklų, o vidutiniu laikotarpiu – naftos kainų kryptis ir valiutų kursai. Dėl to keturi didmeniniai mažinimai per savaitę yra ženklas, kad rinkoje susiformavo aiškesnis spaudimas kainoms žemyn, tačiau kiek ir kada tai pajus vairuotojai, priklausys nuo konkrečių degalinių kainodaros.

  • Lenkijos geležinkeliai po 10 metų: spartūs KDP projektai ir jautriausia vieta – krovinių vežimas

    Lenkijos geležinkelių sektorius artimiausiam dešimtmečiui piešia ambicingą scenarijų: daugiau greitųjų jungčių, didesnį patikimumą ir aiškų tikslą perkelti dalį kelionių nuo kelių prie bėgių. Pramonės atstovai pabrėžia, kad sėkmę lems ne vien nauji bėgiai, bet ir kasdienė paslaugos kokybė.

    Vienas dažniausiai minimų lūžio taškų – didelio greičio geležinkelio ašis, vadinama „Igreku“, kuri turėtų sujungti Varšuvą su Lodze, Poznane ir Vroclavu. Tikimasi, kad kartu bus keliami ir esamos infrastruktūros parametrai, kad kelionės taptų greitesnės, patogesnės bei labiau prognozuojamos.

    „Tai, kas galutinai nulems geležinkelių sėkmę, bus punktualumas“, – sakė „Track Tec“ viceprezidentas Krzysztofas Niemecas.

    Jo vertinimu, per 10 metų vidutinis Lenkijos gyventojas geležinkeliu galėtų keliauti gerokai dažniau nei dabar, jei paslauga išlaikys aukštą patikimumo kartelę. Pastaraisiais metais patogumo ir aptarnavimo standartus kelti lengviau, tačiau keleiviams labiausiai svarbu, kad traukiniai atvyktų laiku.

    Didelius pokyčius turėtų lydėti ir investicijų šuolis: rinkos dalyviai skaičiuoja, kad artimiausiais metais planuojamos išlaidos geležinkelių infrastruktūrai gali būti maždaug tris kartus didesnės nei iki šiol. Tai reiškia didesnį tempą konkursams, projektavimui, statybai, medžiagų bei įrangos tiekimui ir administraciniams procesams.

    Kartu didėja reikalavimai visai grandinei – nuo užsakovų ir valstybės valdomų bendrovių iki rangovų, gamintojų ir priežiūros institucijų. Sektorius akcentuoja, kad kritiškai svarbu iš anksto žinoti techninius standartus, suderinti naujus reikalavimus ir užtikrinti aiškų dialogą, kad projektai nevėluotų dėl ginčų ar procedūrinių kliūčių.

    Finansavimo stabilumas išlieka viena svarbiausių sąlygų, kad investicijų banga nevirstų chaotišku „butelio kakleliu“. Diskusijose minimas ir Geležinkelių fondo stiprinimas bei jo finansavimo mechanizmo pokyčiai, kurie galėtų padėti planuoti darbus ilgesniam laikotarpiui ir mažinti investicijų ciklų svyravimus.

    Vis dėlto ryškiausia įtampa – krovinių segmente. Nors keleivių vežime lengviau tiesiogiai pademonstruoti naudą: trumpesnes keliones, naujus maršrutus ir didesnį patrauklumą, krovinių geležinkelis susiduria su struktūriniais pokyčiais: dalis tradicinių srautų traukiasi, o rinka persiorientuoja į sudėtingesnius, didesnės pridėtinės vertės pervežimus.

    Ekspertai prognozuoja, kad ateityje didesnį vaidmenį gali vaidinti intermodaliniai sprendimai, siuntų logistika, greitesni maisto ar kitų jautresnių krovinių pervežimai. Tačiau bendras tonų skaičius gali būti mažesnis nei anksčiau, o tai kelia klausimų, kaip vertinti sektoriaus pažangą pagal tradicinius apimčių rodiklius.

    Europos Sąjungos transporto strategijose numatyta didinti krovinių vežimą geležinkeliais, tačiau pramonės atstovai šį tikslą vadina jautriausia vieta. Rizika ta, kad vertinant dideles investicijas į geležinkelius bus matomas ryškus keleivių vežimo progresas, o krovinių dalyje – stagnacija ar net regresija.

    Todėl Lenkijos geležinkelių „pagreitėjimas“ per artimiausius 10 metų labiausiai priklausys nuo trijų veiksnių: ar bus užtikrinta punktualumo kultūra, ar investicijos bus valdomos be trikdžių ir ar krovinių segmentui pavyks rasti naują, konkurencingą nišą. Jei bent viena grandis strigs, bendras transformacijos efektas gali būti mažesnis, nei tikimasi iš milijardinių projektų.

  • Lenkija siunčia signalą Baltiesiems rūmams: pasirengusi priimti daugiau JAV karių iš Vokietijos

    Lenkija skelbia esanti pasirengusi priimti papildomų Jungtinių Valstijų karių, jei Vašingtonas nuspręstų dalį pajėgų perkelti iš Vokietijos. Varšuva akcentuoja, kad toks žingsnis stiprintų NATO rytinį sparną ir prisidėtų prie visos Europos saugumo.

    Šią poziciją viešai išdėstė Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas. Jis pabrėžė, kad strateginė partnerystė su JAV Lenkijai yra kertinis atgrasymo ir gynybos ramstis.

    „Lenkijos ir JAV aljansas yra mūsų saugumo pamatas. Esame pasirengę priimti daugiau JAV karių, kad sustiprintume NATO rytinį sparną ir dar geriau apsaugotume Europą“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Diskusija suaktyvėjo po JAV prezidento Donaldo Trumpo komentarų, kad jis neatmeta galimybės perkelti į Lenkiją dalį karių, kurie galėtų būti išvesti iš Vokietijos. Vis dėlto JAV valstybės sekretorius Marco Rubio yra pažymėjęs, kad konkrečių sprendimų šiuo klausimu dar nėra.

    Šiuo metu Lenkijoje, įvairiais vertinimais ir oficialiai skelbtais duomenimis, tarnauja apie 10 000 JAV karių. Jų buvimas organizuojamas dviem būdais: dalis pajėgų dislokuota nuolat, kita dalis atvyksta rotacijos principu.

    Kaip JAV kariai dislokuojami Lenkijoje?

    Nuolatinė JAV karinė infrastruktūra Lenkijoje apima priešraketinės gynybos bazę Redzikove, taip pat JAV sausumos pajėgų 5-ojo korpuso priekinį štabą Poznanėje. Ten pat veikia ir logistikos bei infrastruktūros elementai, reikalingi pajėgų priėmimui ir veikimui regione.

    Vienas svarbiausių logistikos taškų yra Powidzas, kur kaupiama ir palaikoma parengtyje iš anksto dislokuota technika. Tokia schema leidžia krizės atveju greičiau permesti personalą ir operatyviai suformuoti kovinius vienetus, pasinaudojant vietoje esančiais resursais.

    Rotacinė JAV karių dalis daugiausia siejama su šarvuota kovine grupe, kuri periodiškai keičiasi ir yra išdėstoma keliuose Lenkijos miestuose. Praktikoje tai reiškia, kad pajėgų skaičius ir sudėtis gali kisti, tačiau buvimo ritmas išlaikomas nuolatiniam atgrasymui.

    Kur dar telkiamos pajėgos?

    Lenkijoje veikia ir JAV aviacijos elementai, susiję su logistika, pratybomis bei oro policijos ar oro erdvės stebėsenos užduotimis. Priklausomai nuo NATO planavimo ir pratybų ciklo, tam tikruose aerodromuose gali būti laikinai dislokuojami papildomi orlaiviai ir personalas.

    Rytinio sparno kontekste svarbus ir NATO daugianacionalinis buvimas: dalyje Lenkijos teritorijos veikia sąjungininkų kovinės grupės, kuriose dalyvauja ne tik amerikiečiai, bet ir kitų šalių kariai. Tokia struktūra skirta užtikrinti, kad galimos grėsmės atveju į įvykius būtų reaguojama kolektyviai.

    Ekspertų vertinimu, bet koks JAV pajėgų perdislokavimas Europoje paprastai priklauso nuo operacinių poreikių, infrastruktūros parengties ir politinių sprendimų Vašingtone bei NATO formatu. Todėl Varšuvos siunčiamas signalas pirmiausia rodo norą būti prioritetine kryptimi, jei JAV peržiūrėtų savo karių išdėstymą žemyne.

  • Lenkija tarp G20 lyderių: eksportas auga, bet ekspertai įspėja – be aiškios šalies „markės“ neužteks

    Lenkijos siekis įsitvirtinti tarp dvidešimties svarbiausių pasaulio ekonomikų tampa realiu politinės ir ekonominės darbotvarkės klausimu. Europos ekonomikos kongrese Katovicuose diskutuota, kad vien augantis eksportas nepakaks, jei šalis nesukurs atpažįstamos, nuoseklios ir pasitikėjimą keliančios nacionalinės „markės“.

    Diskusijoje apie ekonominę diplomatiją akcentuota, jog valstybės vaidmuo vis dažniau matuojamas ne tik BVP ar investicijų statistika. Lygiai taip pat svarbu, kaip šalis pristato savo verslą užsienyje, kiek efektyviai telkia institucijas ir ar geba pasiūlyti aiškų pasakojimą apie tai, kuo yra išskirtinė.

    Eksporto augimas ir nauji įrankiai

    Lenkijos valdžios atstovai pabrėžė, kad eksporto dinamika išlieka viena stipriųjų šalies pusių, o įmonės vis drąsiau plečia veiklą už Europos ribų. Tam pasitelkiami valstybiniai eksporto skatinimo mechanizmai ir ekonominės misijos, kurios padeda rasti partnerių bei mažina įėjimo į naujas rinkas riziką.

    Konferencijoje išskirta Lenkijos investicijų ir prekybos agentūros PAIH veikla, prisidedanti prie sutarčių ir projektų pritraukimo. Kartu akcentuota, kad rezultatai dažnai priklauso ne tik nuo atskirų priemonių, bet ir nuo to, ar verslui suteikiamas vientisas „vieno langelio“ principu paremtas palaikymas.

    Team Poland: „viena komanda“ užsienyje

    Vienu ryškiausių pokyčių įvardyta iniciatyva Team Poland, kuri apjungia kelias institucijas, dirbančias su užsienio plėtra ir investicijomis. Idėja paprasta: ne įmonė turi pati susigaudyti sistemoje, o institucijos turi aktyviai surasti potencialą turinčius eksportuotojus ir juos lydėti.

    Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad tokia schema keičia santykį su verslu: vietoje deklaruojamos „pagalbos“ akcentuojama partnerystė ir bendras tikslas auginti nacionalinio kapitalo įmones. Tai ypač aktualu rinkose, kur valstybės atstovų dalyvavimas, kontaktai ir politinis svoris vis dar lemia durų atsidarymą.

    „Tai pokytis, nes verslas jaučiasi prižiūrėtas: daugelis įmonių net neįtaria, kad jų eksporto potencialas jau yra pakankamas, kol jo neįvardija ekspertai ir institucijos“, – sakė PAIH atstovas.

    Kodėl nacionalinė „markė“ tampa kritinė?

    Ekspertai iš akademinės ir verslo bendruomenės akcentavo, kad šiandien ekonomikoje didelę dalį sprendimų lemia emocijos ir patirtis, o ne vien kainos ar techniniai parametrai. Stipri šalies reputacija padeda pritraukti užsienio investicijas, talentus, didina pasitikėjimą produktais ir mažina rizikos suvokimą.

    Pasak diskusijos dalyvių, Lenkijos problema ne ta, kad šalis neturi stiprių argumentų, o tai, kad jie dažnai pateikiami fragmentiškai. Vietoje kelių aiškių atraminių temų atsiranda daug skirtingų asociacijų, kurios tarptautinei auditorijai ne visada susiklijuoja į vieną suprantamą paveikslą.

    „Nacionalinė „markė“ yra asociacijų sistema: jei kitos šalys siejamos su keliais aiškiais ramsčiais, Lenkija kol kas primena gerą, bet dar nesutvarkytą bigosą – reikia sudėlioti aiškius, tvirtus pagrindus“, – sakė prof. Barbara Mróz-Gorgoń.

    Pažymėta, kad tokiai „markei“ sukurti neužtenka vien reklamos kampanijų. Reikia ilgalaikio darbo, bendros krypties tarp valdžios, verslo ir kūrybinių industrijų, taip pat nuoseklaus šalies prisistatymo per prekybą, investicijas, mokslą, inovacijas ir saugumo politiką.

    Buvęs Lenkijos ambasadorius Jungtiniuose Arabų Emyratuose Jakubas Sławekas pabrėžė, kad didesnis ekonominis svoris reiškia ir didesnius lūkesčius: tarptautiniai partneriai tikėsis aiškios pozicijos energetikos, investicijų, gynybos ir užsienio politikos klausimais. Jo teigimu, įsitvirtinimas G20 lygyje yra ne finišas, o naujo etapo pradžia.

    Diskusijoje taip pat skambėjo argumentas, kad Lenkijos ekonominė transformacija ir augimo istorija gali tapti stipriu tarptautiniu pasakojimu, tačiau jis turi būti komunikuojamas drąsiau ir nuosekliau. Kitaip tariant, auganti ekonomika turi būti paversta atpažįstama reputacija, kuri dirbtų verslui kasdien, ne tik per atskiras misijas ar renginius.

  • Pergalė be technikos Maskvoje: trumpesnė ceremonija, Zelenskio dekretas ir paliaubos 9–11 dienomis

    Maskvoje Raudonojoje aikštėje surengti Pergalės dienos minėjimai šiemet buvo kuklesni nei įprasta: pagrindinę programą sudarė Vladimiro Putino kalba, karių žygis ir keliolikos lėktuvų skrydis. Ceremonija truko apie valandą, o šarvuotos technikos paradas, kuris pastaruosius du dešimtmečius tapo Kremliaus galios demonstracija, nebuvo surengtas.

    Per renginį žygiavo ir Šiaurės Korėjos kariai, kurie, kaip skelbiama, tokiose iškilmėse dalyvavo pirmą kartą. Vietoje įprasto kovinių mašinų rikiuotės žiūrovams buvo rodyti trumpi vaizdo įrašai su įvairių pajėgų karių sveikinimais.

    Danguje virš Maskvos pasirodė akrobatinė grupė su naikintuvais „Su-30SM“ ir „Su-35S“, taip pat atakos lėktuvai „Su-25“, paleidę dūmus Rusijos vėliavos spalvomis. Toks ore demonstruotas elementas tapo vienu ryškiausių programos akcentų, nors bendras renginio mastas išliko mažesnis.

    Zelenskio sprendimas dėl Raudonosios aikštės

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo numatyta, kad Raudonosios aikštės apylinkės Maskvoje parados metu nebūtų įtrauktos į Ukrainos ginkluotės panaudojimo planus. Dokumente pabrėžta humanitarinė logika ir ryšys su derybomis, vykusiomis tarpininkaujant Jungtinėms Valstijoms.

    „Leisti 2026 metų gegužės 9 dieną surengti paradą Maskvoje ir parados metu Raudonosios aikštės teritoriją išbraukti iš ginklų panaudojimo planų“, – sakoma dekreto formuluotėje.

    Kartu Ukrainos vadovas pranešė apie sutartą karo belaisvių apsikeitimą formatu 1 000 už 1 000 bei numatytą trijų dienų ugnies nutraukimą gegužės 9–11 dienomis. Šios priemonės siejamos su bandymu sumažinti riziką per jautrias datas ir sukurti bent trumpą erdvę deryboms dėl platesnių susitarimų.

    Pastarosiomis dienomis retorika iš abiejų pusių buvo įtempta: viešojoje erdvėje skambėjo perspėjimai apie galimus smūgius ir atsakomąsias priemones, jei per minėjimus būtų įvykdyti išpuoliai. Tokios grėsmės, net ir neįgyvendintos, kelia papildomą spaudimą saugumo tarnyboms ir didina incidentų riziką.

    Vienintelis ES lyderis Maskvoje

    Maskvoje minėjimuose apsilankė Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico – jis išskiriamas kaip vienintelis Europos Sąjungos valstybės vadovas, pastarosiomis dienomis nuvykęs į Rusijos sostinę. Jis padėjo gėlių prie Nežinomo kareivio kapo ir teigė norintis pagerbti Antrojo pasaulinio karo aukas, ypač tuos, kurie žuvo išlaisvinant Slovakiją.

    „Man svarbūs normalūs, draugiški ir standartiniai Federacijos Rusijos ir Slovakijos Respublikos santykiai“, – sakė Robertas Fico.

    Pranešta, kad Slovakijos vyriausybės lėktuvas į Maskvą skrido aplinkiniu maršrutu per kelias Europos valstybes, nes dalis šalių, įskaitant Baltijos valstybes, savo oro erdvę šiam skrydžiui uždarė. Tai dar kartą parodė, kad simboliniai vizitai į Maskvą karo Ukrainoje fone tampa ne tik politiniu, bet ir logistiniu iššūkiu.

  • „Meta“ ir „Google“ stoja į DI agentų karą: asmeniniai asistentai žada pelną, bet kelia rizikų

    „Meta“ ir „Google“ stoja į DI agentų karą: asmeniniai asistentai žada pelną, bet kelia rizikų

    Didžiosios technologijų bendrovės vis aktyviau varžosi dėl naujos kartos įrankių, vadinamų DI agentais, kurie ne tik atsako į klausimus, bet ir atlieka veiksmus: rezervuoja paslaugas, tvarko laiškus, pildo formas ar inicijuoja pirkimus. Pastarosiomis savaitėmis daugiausia dėmesio sulaukė pranešimai, kad „Meta“ ir „Google“ kuria asmeninius agentus, galinčius dirbti ištisą parą.

    Rinkos įtampą dar labiau pakurstė staiga išpopuliarėjęs agentinis įrankis „OpenClaw“, parodęs, kad vartotojai nori ne dar vieno pokalbių roboto, o skaitmeninio padėjėjo, kuris realiai sutaupo laiko. Ekspertai pabrėžia, kad agentai gali tapti lūžio tašku, kai DI platformos iš sąnaudų centro virsta pajamų infrastruktūra per prekybą, reklamą ir produktyvumo prenumeratas.

    Analitikų vertinimu, „Meta“ ir „Google“ atveju didžiausia vertė slypi jų ekosistemose: milžiniškose auditorijose, reklamos pajamose ir mokėjimų bei prekybos integracijose. Jei agentai išmoks patikimai vykdyti sandorius, jie galėtų didinti vartotojų įsitraukimą, skatinti mokamas paslaugas ir stiprinti platformų kontrolę, nes vis daugiau kasdienių užduočių persikeltų į vieną asmeninį padėjėją.

    „Atvirasis agentas parodė tikrą apetitą DI, kuris veikia, o ne tik pateikia atsakymus“, – sakė DI rinkos analitikas Nickas Patience’as.

    Tačiau kartu auga ir rizikos, ypač susijusios su saugumu, valdymu ir pasitikėjimu. Agentai turi daugiau prieigų: el. pašto, kalendorių, dokumentų, mokėjimų, todėl klaidos kaina tampa didesnė. Viešojoje erdvėje jau skambėjo įspėjimai apie atvejus, kai agentiniai sprendimai be aiškios priežasties atliko nepageidaujamus veiksmus, pavyzdžiui, ištrynė laiškus, o tai išryškino prieigos kontrolės ir audito spragas.

    Ekspertai pabrėžia, kad pereinama nuo situacijų, kai DI gali pasakyti netikslumą, prie situacijų, kai jis gali atlikti neteisingą veiksmą. Įmonėms tai reiškia būtinybę diegti griežtesnes taisykles: leidimų ribojimą, veiksmų patvirtinimą, žurnalų kaupimą, testavimą ir atsakomybės paskirstymą, ypač ten, kur agentai gali inicijuoti finansines ar su asmens duomenimis susijusias operacijas.

    Agentinių sprendimų bumas vyksta platesniame kontekste: Europos Sąjungoje stiprėja dėmesys jautrių duomenų tvarkymui debesijoje, o didžiosios bendrovės didina investicijas į DI infrastruktūrą ir tyrimus. Rinkos dalyviai tikisi, kad 2026 metais agentai taps vienu pagrindinių technologijų produktų krypčių, o konkurencija tarp platformų, modelių kūrėjų ir programinės įrangos gamintojų tik aštrės.

  • JAV darbo rinka lėtėja, įtampa Hormūzo sąsiauryje ir DI atleidimai: kas laukia rinkų?

    JAV darbo rinka lėtėja, įtampa Hormūzo sąsiauryje ir DI atleidimai: kas laukia rinkų?

    Rinkas krečia vartojimo silpnėjimas

    JAV akcijų indeksų ateities sandoriai kilo po sesijos, kai investuotojus išgąsdino vartotojams jautrių bendrovių rezultatai. Dalies įmonių prognozių mažinimas ir vadovų komentarai sustiprino nuotaiką, kad gyventojų išlaidos gali trauktis.

    Tokiais momentais rinka paprastai jautriausiai reaguoja į ženklus, ar sulėtėjimas yra laikinas, ar pereina į platesnį ciklą. Investuotojai atidžiai vertina ir tai, kaip įmonės kalba apie kainodarą, paklausą bei maržas, ypač kai išlieka neapibrėžtumas dėl energijos kainų.

    Lūkesčiai dėl darbo vietų ir palūkanų

    Pagrindinis dienos akcentas yra balandžio darbo rinkos ataskaita JAV, kuri dažnai tampa kryptį nulemiančiu veiksniu ir akcijoms, ir obligacijoms. Lėtesnis darbo vietų kūrimas paprastai mažina spaudimą kainoms, o tai gali pakeisti lūkesčius dėl centrinio banko palūkanų politikos.

    Rinkų dalyviai vertina ir skirtingus signalus iš kitų rodiklių, nes privataus sektoriaus užimtumo duomenys kartais rodo kitokią dinamiką nei oficiali statistika. Dėl to artėjant ataskaitai dažnėja staigesnių svyravimų tikimybė tiek akcijų, tiek valiutų rinkose.

    Hormūzo sąsiauris ir naftos rizika

    Geopolitinė įtampa Hormūzo sąsiauryje išlieka vienu svarbiausių rizikos veiksnių energijos rinkoms, nes tai strategiškai svarbus naftos ir dujų transporto kelias. Pranešimai apie atsinaujinusius susidūrimus didina neapibrėžtumą, net jei trumpuoju laikotarpiu naftos kaina ne visuomet reaguoja iškart.

    Jei laivybos srautai būtų ribojami ilgiau, rinkoje didėtų pasiūlos sutrikimų baimė, o tai galėtų persiduoti degalų kainoms ir infliacijos lūkesčiams. Tokia grandininė reakcija dažnai paveikia ir vartotojų pasitikėjimą, ir įmonių planus.

    DI poveikis darbo rinkai technologijų sektoriuje

    Technologijų sektoriuje dėmesį patraukė „Cloudflare“ sprendimas mažinti darbuotojų skaičių, nors ketvirčio rezultatai buvo geresni nei tikėtasi. Bendrovė viešai akcentavo, kad per pastaruosius mėnesius smarkiai išaugo vidinis DI naudojimas, o tai pakeitė darbo organizavimą ir dalį funkcijų pavertė perteklinėmis.

    Ši tendencija ryškėja plačiau: įmonės vis dažniau investuoja į procesų automatizavimą, o darbuotojų struktūrą keičia ne vien dėl sąnaudų, bet ir dėl naujų įgūdžių poreikio. Praktikoje tai reiškia, kad auga paklausa aukštesnės kvalifikacijos rolėms, o rutininių užduočių dalis mažėja.

    Naudotų automobilių kainos: pirmas kritimas šiemet

    Vartotojams palankesnė naujiena atėjo iš naudotų automobilių rinkos, kur balandį fiksuotas kainų mažėjimas, pirmą kartą šiais metais. Vis dėlto metinis pokytis išliko teigiamas, todėl bendras kainų lygis išlieka aukštesnis nei prieš metus.

    Augant energijos kainoms, pirkėjų dėmesys dažniau krypsta į elektromobilius, tačiau jų kainos naudotų automobilių skelbimuose vis dar yra gerokai didesnės už rinkos vidurkį. Tai riboja dalies pirkėjų galimybes, net jei eksploatacijos kaštai kai kuriais atvejais gali būti mažesni.

  • „Akamai“ akcijos šovė 20 proc.: įvardijo 1,7 mlrd. eurų DI sandorį ir augimo planą

    „Akamai“ akcijos šovė 20 proc.: įvardijo 1,7 mlrd. eurų DI sandorį ir augimo planą

    JAV kibernetinio saugumo ir debesijos paslaugų bendrovės „Akamai“ akcijos per vieną prekybos sesiją pabrango apie 20 proc., investuotojams įvertinus pirmojo ketvirčio rezultatus ir naują daugiametį susitarimą dėl DI infrastruktūros. Rinkos dalyviai tai vertino kaip signalą, kad bendrovės posūkis į debesijos skaičiavimus gali atsipirkti greičiau nei tikėtasi.

    „Akamai“ pranešė pasirašiusi septynerių metų sandorį, pagal kurį neįvardytas pažangių DI modelių tiekėjas įsipareigojo bendrovei skirti apie 1,7 mlrd. eurų debesijos infrastruktūros paslaugoms. Toks įsipareigojimas rinkoje laikomas svarbia nuoroda, kad DI skaičiavimams ieškoma alternatyvų tradiciniams didiesiems debesijos tiekėjams.

    Bendrovė taip pat paskelbė, kad pirmojo ketvirčio pajamos augo maždaug 6 proc. ir viršijo 1 mlrd. eurų ribą. Sparčiausiai augo debesijos infrastruktūros paslaugos, kurių pajamos šoktelėjo apie 40 proc. ir siekė apie 88 mln. eurų, o saugumo segmentas didėjo apie 11 proc. iki maždaug 547 mln. eurų.

    Tuo metu turinio pristatymo ir kitų debesijos aplikacijų pajamos, kurios ilgą laiką buvo pagrindinė „Akamai“ veikla, traukėsi apie 7 proc. iki maždaug 361 mln. eurų. Rinkoje tai vertinama kaip natūrali transformacijos dalis, kai tradicinį turinio pristatymo verslą keičia didesnės maržos saugumo ir skaičiavimo paslaugos.

    DI skaičiavimai arčiau vartotojo

    „Akamai“ vadovai pabrėžia, kad bendrovės pranašumas yra itin plačiai išskaidyta infrastruktūra, leidžianti DI aplikacijas vykdyti arčiau galutinio vartotojo. Toks modelis dažnai siejamas su vadinamuoju kraštiniu skaičiavimu, kai mažinama delsa ir didinamas paslaugų stabilumas.

    „Mes naudojame savo itin išskaidytą platformą tam, kad DI aplikacijos veiktų kuo arčiau vartotojų ir būtų greitesnės“, – sakė „Akamai“ vadovas Tomas Leightonas.

    Pastaraisiais metais technologijų sektoriuje ryškėja tendencija DI našumą užtikrinti ne tik didžiuliuose duomenų centruose, bet ir tinklo pakraščiuose, ypač kai svarbi realaus laiko reakcija. Tokia kryptis aktuali klientų aptarnavimo agentams, personalizuotoms rekomendacijoms, saugumo analitikai ir pramonės sprendimams, kur duomenys turi būti apdorojami kuo greičiau.

    Ką rodo skaičiai investuotojams

    „Akamai“ prognozuoja, kad antrojo ketvirčio pajamos gali siekti apie 993 mln. iki 1,01 mlrd. eurų. Bendrovė taip pat pateikė pakoreguoto pelno vienai akcijai rėžį, tačiau investuotojams didžiausią įspūdį paliko būtent ilgalaikis DI infrastruktūros užsakymas ir augantis užsakymų portfelis.

    Rinkos analitikai tokio tipo sandorius dažnai vertina kaip validaciją, kad įmonės investicijos į naują kryptį pradeda generuoti stambius klientus ir ilgalaikes pajamas. Vis dėlto investuotojai paprastai stebi, ar debesijos infrastruktūros augimas gali kompensuoti lėtesnį tradicinio turinio pristatymo segmento tempą ir kaip tai atsilieps bendroms maržoms.

    DI ekonomikai plečiantis, įmonės vis aktyviau ieško tiekėjų, galinčių pasiūlyti ne tik skaičiavimo galią, bet ir saugumo sluoksnį, patikimą ryšį bei duomenų apdorojimą arčiau vartotojo. „Akamai“ šį derinį pateikia kaip savo strateginį argumentą, o rinka kol kas rodo, kad tokia kryptis gali tapti vienu svarbiausių bendrovės augimo variklių.