Category: Technologijos

  • Lenkija taikosi į DI centrą Europoje: ar „Baltic AI GigaFactory“ projektas įstrigs Briuselyje?

    Lenkija vis garsiau kalba apie ambiciją tapti dirbtinio intelekto infrastruktūros centru Europoje, tačiau svarbiausia dėlionės detalė priklauso nuo sprendimų Europos lygiu. Ekspertai pabrėžia, kad rinką nulems ne vien talentai ar startuoliai, o skaičiavimo galios, duomenų centrų ir energetikos sinergija.

    Didžiausias klausimas sukasi apie vadinamąją DI gigagamyklą – itin didelės galios skaičiavimo infrastruktūrą, skirtą mokyti ir diegti pažangius DI modelius. Lenkijos atstovai viešai pripažįsta, kad procesas sulėtėjo, kai projektas buvo perkeltas į EuroHPC ir Europos Komisijos derinimų lauką.

    Kas keičiasi Europos plane?

    Europos Sąjunga planuoja penkias DI gigagamyklas, kurios turėtų aptarnauti mokslo ir verslo poreikius visame bloke. Lenkijos vadovaujamas regioninis pasiūlymas „Baltic AI GigaFactory“ buvo siejamas su partneryste, apimančia Baltijos šalis ir Čekiją, tačiau vėliau Europos Komisija koregavo modelį.

    Vienas esminių pokyčių – valstybėms narėms paliekama mažiau galimybių iš anksto pasirinkti pageidaujamą verslo partnerį ar konsorciumą, kuris statytų objektą. Didesnis dėmesys tenka europiniam koordinavimui, konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklėms, o tai, pasak dalies rinkos dalyvių, prailgina sprendimų priėmimą.

    3 mlrd. eurų kaina ir viešasis indėlis

    Lenkijoje aptariama gigagamyklos kaina siekia apie 3 mlrd. eurų. Skaičiuojama, kad 35 proc. projekto turėtų sudaryti viešasis finansavimas, o dalį jo, per ES programas, dengtų Europos Komisija.

    Pagal viešai minėtą logiką, reikšminga našta tektų ir nacionaliniam biudžetui: vien Lenkijos pusės įsipareigojimai galėtų siekti apie 500 mln. eurų. Būtent šis komponentas ir bendras europinis sprendimas dėl galutinio modelio šiandien laikomi kritiniais, jei šalis nori neprarasti tempo.

    „Mes darome daug, bet sudėtingiausia dalis yra europinis interesų derinimas ir sprendimų greitis“, – sakė vienas diskusijos dalyvių, kalbėjęs apie Europos Komisijos vaidmenį.

    Kodėl DI infrastruktūra tampa strategine?

    Diskusijose kartojama mintis, kad DI infrastruktūra tampa naujuoju konkurencingumo matu: kas turi skaičiavimo galią, tas greičiau kuria produktus, optimizuoja gamybą ir gali saugiau dirbti su jautriais duomenimis. Pramonėje vis dažniau minimi skaitmeniniai dvyniai, gamybos procesų simuliacijos ir išmanioji automatizacija, kurioms reikia didelių resursų.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į duomenų suverenitetą. Jei kritiniai modeliai mokomi ir įmonių žinios apdorojamos už šalies ribų, didėja rizika dėl intelektinės nuosavybės, tiekimo grandinių priklausomybių ir ilgalaikės konkurencinės padėties.

    „Jeigu norime reindustrializacijos, ji turi remtis išmaniąja automatizacija, o tam reikia DI fabrikų ir didelio masto skaičiavimo galios“, – sakė vienas iš pramonės konsultantų.

    Lenkijos argumentų sąraše išskiriami ir praktiniai pranašumai: geografinė padėtis bei potencialas išnaudoti laisvėjančius elektros prijungimo pajėgumus regionuose, kur mažinama anglies energetika. Tokios vietos gali tapti patrauklios dideliems duomenų centrams, ypač jei kartu vystomi aušinimo, energijos valdymo ir tinklų sprendimai.

    Kartu pabrėžiama, kad vien sprendimas „statome“ problemos neišsprendžia, nes infrastruktūros projektai užtrunka. Jei europiniai derinimai tęsis per ilgai, dalis investicijų ir talentų gali persikelti į rinkas, kuriose sprendimai priimami greičiau, o DI pajėgumai auga sparčiau.

    Lenkijoje jau veikia ir mažesnio masto DI infrastruktūros iniciatyvos, paremtos ES lėšomis, taip pat vystomi privatūs pajėgumai. Vis dėlto būtent gigagamyklos formatas laikomas lūžio tašku, galinčiu perkelti šalį iš regioninio žaidėjo į vieną pagrindinių DI skaičiavimo centrų Europoje.

  • DI bankuose ir medicinoje jau duoda naudą, bet pramonę stabdo viena kliūtis: pilotai be masto

    DI vertė atsiranda tik „produkcinėje“ fazėje

    DI bankuose, medicinoje, pramonėje ir viešajame sektoriuje vis dažniau tampa kasdieniu įrankiu, tačiau realią grąžą organizacijos pajunta tik tada, kai sprendimai įdiegiami plačiai. Ekspertų teigimu, daug įmonių užstringa bandymų ir pilotinių projektų etape, todėl DI neperkeičia veiklos modelio.

    Diskusijose apie DI praktinį pritaikymą dažnai pabrėžiama, kad problema retai būna technologijų trūkumas ar teisinis reguliavimas. Dažnesnė kliūtis yra organizacinė kultūra, vadovų lūkesčiai ir nenoras peržiūrėti procesų prieš diegiant automatizaciją.

    Didžiausia kliūtis – ne įrankiai, o požiūris

    Konsultavimo bendrovės „Accenture“ atstovai atkreipia dėmesį, kad prieš perkant DI sprendimus būtina įsivertinti, kaip veikia procesai ir kur tiksliai kuriama vertė. Kai DI įsigyjamas tikintis, kad jis „įsidiegs pats“, dažnai pritrūksta aiškių tikslų, duomenų parengimo ir atsakomybių.

    „Įmonės nusiperka įrankius ir tikisi, kad jie patys bus įdiegti, o žmonės pradės jais naudotis ir vėliau praneš, kiek tapo efektyvesni“, – sakė Dawidas Osiecki.

    „Google“ viešosios politikos vadovas regione Marcin Krasuski taip pat akcentuoja, kad DI diegimo tempą neretai riboja baimė suklysti ir nepasitikėjimas technologija. Pasak jo, verta pradėti nuo vieno aiškaus proceso ir mažos komandos, bet nuo pat pradžių numatyti kelią į mastą, o ne vien tik demonstraciją.

    „Skaičiai, rodantys atsilikimą diegiant debesiją ar DI, slepia paprastą tiesą: barjerai dažniausiai yra mentaliniai, o ne teisiniai“, – sakė Marcin Krasuski.

    Bankai ir sveikatos sektorius rodo apčiuopiamą naudą

    Finansų sektorius DI diegimą jau perkelia iš eksperimentų į skalę, nes čia aiškiai apibrėžti procesai, gausūs duomenys ir griežti rizikų valdymo standartai. Bankuose DI pradėtas taikyti kreditų rizikos vertinimui, sukčiavimo ir pinigų plovimo prevencijai, o šiandien vis dažniau naudojamas klientų užklausų analizei bei atsakymų juodraščių parengimui.

    „Bankas yra viešojo pasitikėjimo institucija, todėl DI modeliai turi būti validuojami, periodiškai peržiūrimi ir atitikti visus reguliacinius reikalavimus“, – sakė Alicja Żyła.

    Sveikatos apsaugoje ir klinikiniuose tyrimuose DI potencialas vertinamas kaip galintis sumažinti kaštus, pagreitinti tam tikrus etapus ir tiksliau parinkti tyrimų kryptis. Vis dėlto pabrėžiama, kad medicinoje klaidos tolerancija yra itin maža, todėl DI sprendimai turi būti integruoti taip, kad galimos modelių klaidos nepaveiktų galutinio sprendimo be žmogaus patikros.

    „Medicinoje ir klinikiniuose tyrimuose klaidos riba yra nulinė, todėl galutinėje grandyje sprendimą vis tiek priima žmogus“, – sakė Bartłomiej Kopacz.

    Pramonėje DI svarba didėja ir dėl darbo jėgos trūkumo: automatizacija padeda ten, kur darbas pavojingas, monotoniškas ar fiziškai sunkus. Praktiniai scenarijai apima vaizdo analizę, anomalijų aptikimą, kokybės kontrolę ir robotizuotų darbo vietų diegimą sudėtingomis sąlygomis.

    Viešajame sektoriuje DI potencialas siejamas su dokumentų apdorojimu, aptarnavimo greičiu ir vidaus procesų optimizavimu, tačiau čia ypač svarbūs duomenų apsaugos, skaidrumo ir atsekamumo principai. Be to, organizacijoms tenka investuoti į darbuotojų kompetencijas, kad DI būtų naudojamas atsakingai, o ne formaliai.

    Vienas ryškiausių bendrų vardiklių skirtinguose sektoriuose yra poreikis pereiti nuo pavienių bandymų prie nuoseklios programos: procesų inventorizacijos, duomenų parengimo, rizikų vertinimo, KPI nustatymo ir aiškaus valdymo modelio. Tik tuomet DI tampa ne „gražiu pilotu“, o įrankiu, keičiančiu produktyvumą ir paslaugų kokybę.

  • Lenkija taikosi į regiono skaitmeninę lyderystę: 11 mln. mObywatel, bet įgūdžių stinga

    Skaitmeninė valstybė įsibėgėja

    Lenkijoje spartėja viešųjų paslaugų skaitmeninimas: plėtojami e. pristatymai, elektroninė dokumentų apyvarta ir vis daugiau procesų perkeliama į skaitmenines sistemas. Vyriausybės atstovai pabrėžia, kad šie pokyčiai turi tapti kasdienybe ne tik centrinei valdžiai, bet ir savivaldai.

    Vienu ryškiausių pavyzdžių tapo programėlė „mObywatel“, kurią, remiantis valdžios pateiktais duomenimis, naudoja beveik 11 mln. gyventojų. Programėlėje telpa pagrindiniai dokumentai ir paslaugos, o funkcijų sąrašas plečiamas, siekiant, kad vis daugiau prašymų būtų pateikiama nuotoliu.

    „Beveik 11 mln. lenkų naudojasi programėle „mObywatel“, ja didžiuojamės ir nuolat plečiame jos funkcijas – nuo dokumentų iki naujų paslaugų, susijusių su registrų duomenimis ir pasų paraiškomis jaunimui“, – sakė skaitmeninimo viceministras Rafalas Rosińskis.

    Pasak viceministro, „mObywatel“ diegiamas ir DI pagrįstas virtualus asistentas, sukurtas remiantis Lenkijoje vystomu didžiuoju kalbos modeliu. Modelis pirmiausia orientuotas į viešąjį sektorių, tačiau, kaip teigiama, juo naudojasi ir dalis verslo.

    Didžiausia spraga – žmonių gebėjimai

    Nors paslaugos sparčiai perkeliamos į skaitmeninę erdvę, ekspertai atkreipia dėmesį į kitą medalio pusę: nemaža visuomenės dalis vis dar neturi pakankamų bazinių skaitmeninių įgūdžių. Tai reiškia, kad modernios platformos gali didinti atskirtį, jei nebus lygiagrečiai investuojama į mokymus.

    Valdžios tikslas – iki 2035 metais pakelti bazinių skaitmeninių kompetencijų rodiklį iki 85 proc., kai šiuo metu jis siekia maždaug pusę gyventojų. Tam numatomos iniciatyvos, orientuotos į įvairias grupes, ypač vyresnio amžiaus žmones.

    Diskusijose akcentuojama, kad technologijos turi būti kuriamos pagal naudotoją, o ne atvirkščiai. Vyresniems žmonėms skaitmeninės paslaugos dažniau kelia nerimą ir nepasitikėjimą, todėl esminiais tampa aiškūs sprendimai, paprastos sąsajos ir patikima pagalba.

    DI nauda atsiranda tik per pertvarką

    Verslo atstovai pabrėžia, kad DI diegimas savaime negarantuoja efektyvumo. Dažna klaida – bandymas uždėti DI sprendimus ant senų, neoptimizuotų procesų, tikintis greito rezultato be organizacinių pokyčių.

    „Teigiamas DI poveikis atsiranda tik tada, kai perrašome procesus iš naujo ir įmonėse atliekame gilią transformaciją“, – sakė „Emitel“ vadovas Maciejus Pilipczukas.

    Ši logika, pasak dalyvių, tinka ir viešajam sektoriui: skaitmenizavimas nėra vien paslaugų perkėlimas į ekraną, o veiklos modelio peržiūra. Kitaip DI tampa brangiu priedu, kuris nepadidina našumo ir nepadeda gyventojams.

    Infrastruktūra ir saugumas – kritinė sąlyga

    Skaitmeninės valstybės pagrindas yra ryšių ir duomenų infrastruktūra, į kurią telekomunikacijų sektorius kasmet investuoja dideles sumas. 2024 metais Lenkijos telekomunikacijų sektoriaus investicijos siekė apie 2,2 mlrd. eurų, o 2014–2024 metais bendra suma sudarė maždaug 22 mlrd. eurų.

    Kartu auga ir grėsmės: didėjant skaitmeninių paslaugų apimčiai, infrastruktūra tampa dažnu kibernetinių atakų taikiniu, o DI įrankiai leidžia nusikaltėliams veikti greičiau ir tiksliau. Telekomunikacijų atstovai kalba apie tūkstančius bandymų atakuoti sistemas per savaitę.

    Diskusijose pabrėžiama, kad vien techninių priemonių nepakanka: svarbu, kad saugumas būtų numatytas jau kuriant paslaugas ir sistemas. Tai reiškia ne tik apsaugą nuo įsilaužimų, bet ir priemones prieš manipuliaciją, sukčiavimą bei socialinę inžineriją.

    „Esminė tema yra pasitikėjimas ir saugumas: technologijose nuo pat kūrimo pradžios turi būti integruotas kibernetinis saugumas“, – sakė „Mastercard Europe“ atstovė Małgorzata Domagała.

    Lyderystės receptas – partnerystė ir pasirinkimo laisvė

    Lenkija vis dažniau įvardija ambiciją tapti regiono skaitmenine lydere, tačiau tam, pasak ekspertų, būtina nuosekli partnerystė tarp valstybės, verslo ir mokslo. Be koordinuoto veikimo sunku pasiekti mastą, užtikrinti talentų rengimą ir išlaikyti sprendimų kokybę.

    Kalbant apie skaitmeninę suverenitetą, akcentuojama ne tik duomenų kontrolė ir infrastruktūra, bet ir reali alternatyvų egzistencija. Praktikoje tai reiškia tiek tiekėjų pasirinkimo laisvę, tiek sistemų suderinamumą, kad institucijos ar verslas nebūtų „pririšti“ prie vieno sprendimo.

    Ekspertai sutaria, kad regioninės lyderystės langas yra atviras, tačiau jis gali užsiverti, jei skaitmenizavimas bus spartesnis už visuomenės įgūdžių augimą. Todėl šalia programėlių ir platformų plėtros svarbiausia užduotis išlieka masinė, nuolat atnaujinama skaitmeninė edukacija ir saugumo kultūra.

  • „Nvidia“ meta milijardus į DI grandinę: per metus jau virš 37 mlrd. eurų, kyla įtarimai

    „Nvidia“ meta milijardus į DI grandinę: per metus jau virš 37 mlrd. eurų, kyla įtarimai

    „Nvidia“ vis agresyviau įsitvirtina ne tik kaip lustų gamintoja, bet ir kaip viena įtakingiausių DI ekosistemos investuotojų. Bendrovė 2026 metais jau yra suplanavusi daugiau nei 40 mlrd. JAV dolerių vertės akcijų ir kitų įsipareigojimų, o tai sudaro apie 37 mlrd. eurų, rodo viešai skelbiami sandorių duomenys ir rinkos vertinimai.

    Investicijų tikslas aiškus: užsitikrinti, kad DI infrastruktūros grandinėje netrūktų pajėgumų ir kritinių komponentų, o nauji duomenų centrų projektai būtų statomi taip, kad natūraliai rinktųsi „Nvidia“ technologijas. Vis dėlto dalis analitikų perspėja, kad toks modelis gali priminti tiekėjų finansavimą, kuris istorijoje ne kartą didino burbulų riziką.

    Milijardai partneriams ir tiekėjams

    Vien per pastarąsias dienas „Nvidia“ paskelbė susitarimus, suteikiančius teisę investuoti iki maždaug 2 mlrd. eurų į duomenų centrų operatorę IREN ir iki maždaug 3 mlrd. eurų į „Corning“. Po pranešimų šių įmonių akcijos rinkoje kilo, o tai parodė, kokią įtaką „Nvidia“ sprendimai turi investuotojų lūkesčiams.

    IREN sandoris siejamas su planais diegti iki 5 gigavatų galios „Nvidia“ projektuojamos infrastruktūros sprendimus, skirtus DI skaičiavimams. Tuo metu „Corning“ įsipareigojo plėsti optinių technologijų gamybą, kuri tampa vis svarbesnė pereinant nuo varinių jungčių prie šviesolaidžio didelio masto DI sistemose.

    Rinka šiuos žingsnius vertina ir kaip praktinį bandymą spręsti duomenų centrų plėtros stabdžius, ypač elektros galios ir tinklų prijungimų trūkumą. Europoje bei JAV tai tampa vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių, kur ir kaip greitai gali augti DI skaičiavimų pajėgumai.

    Kodėl „Nvidia“ tai daro?

    DI bumas per kelerius metus pavertė „Nvidia“ viena vertingiausių pasaulio įmonių, o jos vaizdo plokščių ir skaičiavimo akseleratorių paklausa tapo strategine didžiųjų debesijos tiekėjų bei startuolių kryptimi. Investuodama į tiekėjus, komponentų kūrėjus ir duomenų centrų plėtotojus bendrovė siekia užtikrinti, kad visa grandinė būtų pasirengusi sparčiam DI modelių mokymui ir inferencijai.

    Tokia strategija taip pat stiprina priklausomybę nuo „Nvidia“ platformos, nes infrastruktūra, programinė įranga ir tiekimo kanalai vis dažniau planuojami kaip viena visuma. Analitikų vertinimu, tai gali sukurti konkurencinį griovį, tačiau kartu didina klausimų dėl rinkos skaidrumo ir tikrosios paklausos struktūros.

    „Mes nesirenkame laimėtojų, mums reikia palaikyti visus“, – sakė „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas, kalbėdamas apie bendrovės norą investuoti į kuo daugiau bazinių DI modelių kūrėjų.

    Rizikos: ar paklausa nėra dirbtinai palaikoma?

    Kritikai atkreipia dėmesį, kad investicijos į įmones, kurios pačios vėliau perka „Nvidia“ skaičiavimo įrangą, gali būti suprastos kaip paklausos skatinimas per balanso pusę. Tokia schema kelia riziką, kad rinkai pasikeitus ciklui investuotojai pradėtų vertinti, kiek DI infrastruktūros užsakymų buvo organiški, o kiek paremti finansiniais įsipareigojimais.

    Tačiau šalininkai pabrėžia, jog dabartiniai DI plėtros ribojimai dažnai yra ne vien lustai, o elektros galia, duomenų centrų plotas, aušinimas, optinės jungtys ir tiekimo terminai. Dėl to „Nvidia“ investicijos į grandinės vietas, kuriose trūksta pajėgumų, gali būti suprantamos kaip bandymas apsaugoti augimą nuo „butelio kaklelių“.

    Artimiausios „Nvidia“ finansinės ataskaitos investuotojams turėtų suteikti daugiau aiškumo apie investicijų portfelio mastą ir tai, kokią dalį rezultatų sudaro veiklos pelnas, o kokią nerealizuoti arba realizuoti vertės pokyčiai iš akcijų paketų. Rinkai tai ypač svarbu, nes DI sektorius išlieka itin jautrus tiek palūkanų normų, tiek reguliavimo, tiek kapitalo rinkų nuotaikų pokyčiams.

  • „Capital One“ ramina dėl brangių automobilių: 6–7 metų paskolos neva nepavojingos, bet skaičiai bado akis

    „Capital One“ ramina dėl brangių automobilių: 6–7 metų paskolos neva nepavojingos, bet skaičiai bado akis

    Kodėl bankas nemato grėsmės?

    Vieno didžiausių JAV automobilių finansuotojų „Capital One“ vadovas Sanjiv Yajnik teigia, kad augančios automobilių kainos ir brangstantis skolinimasis nebūtinai reiškia, jog vartotojų padėtis dramatiškai blogėja. Jo argumentas remiasi rodikliu, kiek pajamų namų ūkiai skiria transporto išlaidoms.

    Pasak banko automobilių padalinio, nuo 2019 metų įmokų ir pajamų santykis iš esmės išliko panašus ir laikosi apie 10 proc. Tai esą rodo, kad net ir brangstant automobiliams bei palūkanoms, didelė dalis pirkėjų išlaiko panašų finansinį krūvį.

    „Jei pasakyčiau, kad kyla automobilių, palūkanų ir draudimo kainos, daug kas manytų, jog žmonės jau moka gerokai daugiau nuo savo pajamų. Tačiau, žiūrint į skirtingas pajamų grupes, įmokų ir pajamų santykis išlieka gana stabilus“, – sakė S. Yajnik.

    Įmokos išaugo, bet riba dar neperžengta

    „Capital One“ pateikiami duomenys rodo, kad vidutinės mėnesio automobilio išlaikymo įmokos nuo 2019 metų pakilo nuo maždaug 390 iki 525 JAV dolerių. Perskaičiavus, tai yra apie 360 ir 485 eurai, tačiau bankas pabrėžia, kad pajamų augimas daliai klientų šį šuolį amortizavo.

    Bankas taip pat tvirtina, kad apie 80 proc. pirkėjų, kurie automobilį įsigyja su finansavimu, vis dar telpa į plačiai taikomą 15 proc. įmokų ir pajamų ribą. Kitaip tariant, daugumai skolinimasis kol kas neatrodo peržengiantis „saugaus“ lygio.

    Ilgėjančios paskolos kuria naują riziką

    Vis dėlto rinkoje ryškėja kita tendencija: siekdami išlaikyti įmokas „įkandamas“, pirkėjai vis dažniau renkasi ilgesnio termino paskolas. Būtent čia gimsta vadinamųjų amžinų paskolų problema, kai skola tempiama 6 ar net 7 metus.

    Ilgesnis terminas mažina mėnesio įmoką, tačiau lėtina skolos mažėjimą ir didina riziką atsidurti situacijoje, kai už automobilį esama skolingi daugiau, nei jis vertas. Tokia neigiama nuosavybės vertė tampa ypač skausminga, kai automobilį norima parduoti ar keisti anksčiau, nei planuota.

    „Kai paskolų terminai ilgėja, vartotojai lėčiau mažina likutį. Jei automobilis dėl bet kokios priežasties pakeičiamas per anksti, vis dažniau liekama su didesne skolos našta“, – sakė „CarMax“ priklausančios „Edmunds“ įžvalgų vadovė Jessica Caldwell.

    „Edmunds“ skaičiuoja, kad šiais metais iki balandžio mėnesio apie 26 proc. naudotų automobilių pirkimų, kai buvo atiduodamas senas automobilis, fiksuota neigiama nuosavybės vertė. Vidutinis skirtumas siekė 5 105 JAV dolerius, arba apie 4 700 eurų, ir tai yra maždaug 35 proc. daugiau nei 2019 metais.

    Brangūs automobiliai ir palūkanos: kiek kainuoja terminas?

    Rinkos duomenys rodo, kad kainų lygis išlieka aukštas: „Cox Automotive“ skelbė, jog vidutinė naudoto automobilio kaina kovą siekė 25 390 JAV dolerių, tai yra apie 23 400 eurų. Naujų automobilių vidurkis buvo 48 667 JAV doleriai, arba apie 44 800 eurų, o tokia suma daugeliui pirkėjų reiškia būtinybę skolintis.

    „Cox Automotive“ skaičiavimu, finansuojant 30 000 JAV dolerių vertės automobilį, tai yra apie 27 600 eurų, su 9 proc. metine palūkanų norma, 84 mėnesių terminas bendrai kainuoja apie 3 100 JAV dolerių daugiau nei 48 mėnesių paskola. Tai sudaro apie 2 850 eurų papildomų kaštų, nors mėnesio įmoka gali būti mažesnė maždaug 240 eurų.

    S. Yajnik pripažįsta, kad problema neišnyksta, o tik persikelia į laiką: ilga paskola ekonomiškai prasmingesnė tiems, kurie automobilį eksploatuos ilgiau. Tačiau praktikoje ilgesnis laikymas gali reikšti didesnes remonto ir priežiūros išlaidas, o kartais ir riziką, kad investicijos į senstantį automobilį nebeatsipirks.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ilgo termino paskolos tampa ypač jautrios netikėtiems sukrėtimams, pavyzdžiui, pajamų sumažėjimui ar draudimo įmokų šuoliui. Tokiais atvejais net ir „stabilus“ įmokų ir pajamų santykis gali staiga tapti nebevaldomas, o sprendimai dažnai kainuoja brangiai.

  • ESA kuria „Space Rider“: daugkartinis erdvėlaivis grįš kaip NASA šatlai – kuo jis svarbus Europai

    ESA kuria „Space Rider“: daugkartinis erdvėlaivis grįš kaip NASA šatlai – kuo jis svarbus Europai

    Europa siekia daugiau autonomijos

    Europos kosmoso sektorius ilgus metus rėmėsi kitų valstybių pajėgumais, ypač paleidimais ir kai kuriomis kritinėmis technologijomis. Pastaraisiais metais ESA vis garsiau akcentuoja strateginį tikslą didinti Europos savarankiškumą kosmose, o vienas ryškiausių žingsnių šia kryptimi yra „Space Rider“ programa.

    „Space Rider“ yra bepilotis daugkartinio naudojimo erdvėlaivis, skirtas po misijos sugrįžti į Žemę ir, atlikus patikrą bei paruošimą, vėl skristi į orbitą. Tokia koncepcija primena kadaise naudotus NASA erdvėlaivius šatlus, tačiau projektas kuriamas kaip kompaktiškesnė, pigesnė ir be įgulos veikianti platforma.

    Kas yra „Space Rider“ ir kam jis bus naudojamas

    ESA projektą vysto kaip Europos grįžtamąją platformą, kuri leistų į orbitą iškelti eksperimentus, o po kelių mėnesių juos pargabenti atgal su visais mėginiais ir įranga. Tai ypač svarbu mikrogravitacijos tyrimams, kai reikalingas ne tik bandymo atlikimas kosmose, bet ir fizinis rezultatų grąžinimas laboratorinei analizei Žemėje.

    Tokio tipo misijos aktualios biomedicinai, medžiagų mokslui, technologijų bandymams bei gamybos procesams, kuriems reikalinga mikrogravitacija. Kadangi erdvėlaivyje nenumatyta įgula, mažėja rizika ir kaštai, o pati platforma gali būti dažniau pritaikoma skirtingiems užsakovams.

    Planuojama, kad „Space Rider“ į orbitą keltų raketa „Vega C“. ESA anksčiau yra nurodžiusi, kad erdvėlaivis orbitoje galėtų išbūti maždaug 2–3 mėnesius, o tada, atsiskyręs nuo aptarnavimo modulio, grįžtų į atmosferą ir nusileistų ant Žemės.

    Testai iki 1 600 laipsnių

    Rengiantis pirmajai misijai, didžiausi iššūkiai siejami su saugiu grįžimu į atmosferą, kai konstrukciją veikia ekstremali šiluma ir apkrovos. ESA skelbė atlikusi bandymus, kurių metu medžiagos tikrintos specialiame aerodinaminiame tunelyje, pakeliančiame temperatūrą iki 1 600 laipsnių Celsijaus.

    Skelbiama, kad „Space Rider“ korpuso apačioje ir valdymo paviršiuose numatytos šiluminės apsaugos plytelės iš „ISiComp“ tipo keraminės medžiagos, kurią kūrė Italijos aeronautikos tyrimų centras CIRA kartu su pramonės partneriais. Tokie bandymai reikalingi tam, kad šiluminė apsauga atlaikytų įkaitimą, atsirandantį grįžtant iš orbitos.

    Taip pat parengtas pilno mastelio bandymų modulis, skirtas tolesniems numetimo ir nusileidimo bandymams. Šis etapas svarbus, nes „Space Rider“ nusileidimo schema remiasi parašiutais ir specialia sparno tipo sistema, kuri turi stabiliai išlaikyti kelias tonas sveriančią konstrukciją.

    Kada realus pirmasis skrydis

    ESA planuose „Space Rider“ siejamas su infrastruktūros vystymu, reikalinga saugiam nusileidimui ir erdvėlaivio aptarnavimui. Įvardijama, kad Azorų Santa Marijos saloje vystomas kosmoso centras ateityje turėtų tapti viena iš svarbių atramų, susijusių su šios platformos grąžinimu ir operacijomis.

    Pagal anksčiau skelbtus grafikus pirmoji misija siejama su 2028 metais, nors galutiniai terminai priklausys nuo bandymų rezultatų ir „Vega C“ skrydžių ritmo. Jei programai pavyks, Europa gautų daugkartinio naudojimo grįžtamąją platformą, kuri atvertų naują etapą mokslinių ir technologinių eksperimentų logistikai orbitoje.

    „Mūsų tikslas yra turėti Europos grįžtamąją platformą, kuri leistų saugiai pargabenti naudingąjį krovinį iš orbitos ir naudoti erdvėlaivį pakartotinai“, – sakė ESA atstovai, pristatydami naujausią bandymų pažangą.

  • Pirmieji Lenkijos F-35 atskrenda jau netrukus: 3 savybės, kurios keičia oro karą

    Pirmieji Lenkijos F-35 atskrenda jau netrukus: 3 savybės, kurios keičia oro karą

    Lenkija praneša, kad jau artimiausiu metu į šalį turėtų atskristi pirmieji F-35 naikintuvai, kurie taps moderniausiais jos karinių oro pajėgų orlaiviais. Šie penktosios kartos lėktuvai NATO dažnai apibūdinami trimis kertinėmis sąvokomis: mažas matomumas, tinklacentriškumas ir jutiklių duomenų sujungimas.

    Viešojoje erdvėje F-35 dažnai pristatomas kaip sunkiai radarams „pagaunamas“ lėktuvas, tačiau realybėje tai nėra vien nematomumo istorija. Dalis technologijų susijusios su korpuso forma, specialiomis dangomis ir sprendimais, mažinančiais radarinį atspindį, kad aptikimas ir ypač tikslus sekimas būtų gerokai apsunkintas.

    Kas slepiasi už mažo matomumo?

    Mažas matomumas reiškia ne tai, kad lėktuvas apskritai nematomas, o tai, kad jį aptikti ir patikimai sekti sudėtingiau, ypač didesniais atstumais ir tam tikruose radarų diapazonuose. Tokiu atveju priešininkui gali prireikti daugiau laiko ir daugiau skirtingų sensorių, kad būtų galima patvirtinti taikinį ir perduoti duomenis ginkluotei.

    Karinėje praktikoje tai svarbu todėl, kad oro gynybos grandinė nuo aptikimo iki apšaudymo turi veikti greitai ir tiksliai. Kuo daugiau neapibrėžtumo, tuo sunkiau laiku priimti sprendimus, o langas perimti taikinį gali sutrumpėti iki kritiškai mažo.

    Tinklacentriškumas: lėktuvas kaip duomenų mazgas

    Kita esminė F-35 stiprybė yra gebėjimas veikti kaip tinklo mazgas, renkant ir dalijantis informacija realiu laiku. Tai reiškia, kad lėktuvas ne tik naudoja savo radarą ir optinius jutiklius, bet ir gali integruoti duomenis iš kitų platformų ar komandinių centrų, kurdamas platesnį situacijos vaizdą.

    Praktiškai toks modelis leidžia vienai platformai aptikti grėsmes, o kitai jas neutralizuoti, net jei pastaroji pati taikinio nemato taip gerai. NATO doktrinoje tai siejama su spartesniu sprendimų priėmimu ir geresniu skirtingų pajėgų rūšių suderinamumu.

    Jutiklių duomenų sujungimas mažina pilotų krūvį

    Trečiasis elementas yra jutiklių duomenų sujungimas, kai įvairių sensorių informacija apdorojama ir pilotui pateikiama vieningu, aiškiu vaizdu. Tai mažina riziką, kad mūšio sąlygomis pilotas bus perkrautas skirtingais pranešimais, perspėjimais ir ekranų duomenimis.

    Moderniose oro operacijose laikas dažnai skaičiuojamas sekundėmis, todėl svarbu ne vien turėti daug informacijos, bet ir ją suprasti greitai. Dėl to F-35 neretai vadinamas ne tik naikintuvu, bet ir skraidančia žvalgybos, stebėjimo bei situacijos valdymo platforma.

    Lenkijos F-35 įvedimas į rikiuotę yra platesnės regiono oro pajėgų modernizacijos dalis, siejama su NATO atgrasymo stiprinimu ir didesniu sąveikumu su sąjungininkais. Kartu su jau eksploatuojamais F-16 ir kitomis platformomis, šie naikintuvai turėtų iš esmės išplėsti Lenkijos gebėjimus veikti sudėtingoje oro gynybos aplinkoje ateinančiais dešimtmečiais.

  • Lenkai su „Abrams“ JAV pranoko elitą: sensacingas pasiekimas Sullivan Cup varžybose

    Lenkai su „Abrams“ JAV pranoko elitą: sensacingas pasiekimas Sullivan Cup varžybose

    Jungtinėse Valstijose surengtose prestižinėse kariuomenių varžybose Sullivan Cup lenkų tankistai iš 1-osios Varšuvos šarvuotosios brigados iškovojo antrąją vietą, kovodami su M1 „Abrams“ tankais. Tai vienas ryškiausių pastarojo meto Lenkijos kariuomenės pasirengimo įvertinimų, ypač turint omenyje, kad varžybose dalyvauja tik aukščiausio lygio įgulos.

    Sullivan Cup paprastai laikomos vienomis sunkiausių tankų įgulų varžybų pasaulyje. Jose vertinama ne tik šaudymo taiklumas, bet ir taktiniai sprendimai, įgulos darna, reakcija į stresą bei techninis gebėjimas operatyviai prižiūrėti ir šalinti gedimus lauko sąlygomis.

    Lenkijos įgula aplenkė dalį pajėgių JAV ir kitų sąjungininkų komandų, nusileisdama tik vienai JAV šarvuotųjų pajėgų įgulai. Toks rezultatas sustiprina signalą NATO viduje, kad Lenkija sparčiai perima naująją vakarietišką šarvuotąją techniką ir geba ją efektyviai išnaudoti realistiškose treniruočių situacijose.

    Šių metų pasiekimas ypač išsiskiria dėl progreso: ankstesnį kartą, kai 1-oji Varšuvos šarvuotoji brigada debiutavo Sullivan Cup, ji buvo užėmusi septintąją vietą. Šuolis į antrąją vietą rodo ne vien sėkmę, o sistemingą pasirengimo augimą, didesnę patirtį ir geresnį įgulos susidirbimą.

    „Tai rezultatas, kuris kalba pats už save: parengtis, ryžtas, susitelkimas ir šaltakraujiškumas buvo aukščiausio lygio“, – teigiama 1-osios Varšuvos šarvuotosios brigados viešame įraše.

    1-oji Varšuvos šarvuotoji brigada yra pirmasis Lenkijos dalinys, pradėjęs eksploatuoti M1 „Abrams“ tankus. Šie tankai tapo vienu svarbiausių Lenkijos sausumos pajėgų modernizacijos elementų, ypač atsižvelgiant į regiono saugumo aplinką ir augantį dėmesį atgrasymui bei sąveikai su NATO partneriais.

    Lenkija įsigijo tiek senesnius M1A1 FEP variantus, skirtus greitesniam pajėgumų užpildymui ir perėjimui nuo sovietinės kilmės technikos, tiek naujausius M1A2 SEPv3. Pastarieji laikomi vienu moderniausių „Abrams“ šeimos sprendimų, o jų tiekimo užbaigimas planuotas artimiausiu laikotarpiu pagal anksčiau suderintus grafikus.

    Gynybos ekspertai pastebi, kad tokio tipo varžybos tampa ne vien prestižo klausimu: jos leidžia praktiškai palyginti skirtingų šalių įgulų parengimą, atskleisti mokymo spragas ir patikrinti, kaip greitai kariuomenės adaptuojasi prie sudėtingos, technologiškai pažangios ginkluotės. Lenkų rezultatas JAV rodo, kad investicijos į mokymą ir vakarietiškų platformų integraciją duoda apčiuopiamą grąžą.

  • DI iš čatų atspėja jūsų asmenybę: tyrimas įspėja, kad taip galima jumis manipuliuoti

    DI iš čatų atspėja jūsų asmenybę: tyrimas įspėja, kad taip galima jumis manipuliuoti

    DI kuria psichologinį portretą

    Ciuricho ETH mokslininkai parodė, kad dirbtinis intelektas gali prognozuoti žmogaus asmenybės bruožus vien iš jo pokalbių su pokalbių robotais, tokiais kaip „ChatGPT“. Tyrime analizuota didelė pokalbių istorijų imtis ir asmenybės testų rezultatai, kad būtų galima palyginti modelio spėjimus su realiais duomenimis.

    Publikacijoje nurodoma, kad dalyvių buvo 668, o duomenų rinkinyje sukaupta daugiau kaip 62 000 pokalbių. Prognozėms taikytas kalbos modelis, pritaikytas atpažinti asmenybės bruožus iš teksto, o tikslumas, priklausomai nuo bruožo ir duomenų, siekė iki 61,8 proc.

    Kuriuos bruožus atpažįsta geriausiai?

    Analizė rėmėsi vadinamuoju Didžiojo penketo modeliu, kuriuo vertinamas atvirumas patirčiai, sąžiningumas, ekstraversija, sutariamumas ir emocinis stabilumas. Tyrėjų teigimu, DI geriausiai sekėsi prognozuoti sutariamumą ir emocinį stabilumą, o daugiausia sunkumų kėlė sąžiningumas.

    Svarbi detalė ta, kad prognozės gerėjo ilgėjant pokalbių istorijai. Kuo daugiau žmogus bendrauja su pokalbių robotu, tuo daugiau kontekstinių užuominų palieka ir tuo išsamesnį psichologinį profilį galima sudaryti.

    Kur slypi manipuliavimo rizika?

    Tyrėjai pabrėžia, kad asmenybės bruožai yra jautrūs duomenys, nes jie leidžia itin tiksliai pritaikyti žinutes konkrečiam žmogui. Toks personalizavimas gali būti naudojamas ne tik patogesniam asistento veikimui, bet ir elgsenai paveikti, pavyzdžiui, didinant įsitraukimą ar stumiant link konkrečių sprendimų.

    „Jautrūs duomenys, tokie kaip žinios apie žmogaus asmenybę, gali būti piktnaudžiaujami siekiant daryti įtaką elgesiui, pavyzdžiui, per itin personalizuotas žinutes“, – sakė tyrimo autoriai.

    Tekste akcentuojama, kad pokalbių agentai teoriškai galėtų daryti poveikį ne tik pavieniams asmenims, bet ir didelėms grupėms, jei žinutės būtų taikomos pagal psichologinį profilį. Papildoma grėsmė siejama su kenkėjiškais bandymais paveikti modelių elgseną, taip pat su specialiai sukurtais, menkai etiškus ribojimus turinčiais pokalbių robotais.

    Ką žmonės atskleidžia pokalbiuose

    Analizėje nurodoma, kad pokalbiuose dažnai atsiranda itin asmeniška informacija: apie darbą ir mokslus, kasdienius įpročius, finansus, šeimos situaciją, sveikatą, gyvenamąją vietą ir judėjimą. Taip pat pasitaiko duomenų apie nuotaiką, politines pažiūras, religiją, intymų gyvenimą ar net prisijungimo duomenis.

    Tyrėjų teigimu, tokia informacija gali būti išnaudota įvairiai: nuo bandymų pririšti žmogų prie mokamos prenumeratos iki tikslinių įtikinėjimo taktikų, skatinančių impulsyvius pirkinius, rizikingus sprendimus ar pažeidžiamumą dezinformacijai. Kuo tikslesnis profilis, tuo lengviau parinkti žodžius, kurie paveikia būtent tą žmogų.

    Kokios apsaugos priemonės siūlomos

    ETH mokslininkai pabrėžia, kad jų tikslas yra ne tik įspėti apie rizikas, bet ir paskatinti kurti praktines apsaugas. Viena krypčių yra automatiniai filtrai, kurie dar prieš apdorojimą galėtų aptikti ir pašalinti identifikuojančią bei jautrią informaciją, kad ji nepatektų į modelius.

    Vartotojams tai reiškia paprastą taisyklę: su pokalbių robotais elgtis taip, lyg pokalbis galėtų būti analizuojamas ir apibendrinamas. Kuo mažiau atskleidžiama detalių, kurios leidžia identifikuoti asmenį ar jo silpnąsias vietas, tuo mažesnė rizika, kad pokalbių istorija taps įrankiu tiksliniam poveikiui.

  • Skraidantys automobiliai, namų robotai ir kosmosas: prieš 100 metų taip įsivaizdavo XXI amžių

    Skraidantys automobiliai, namų robotai ir kosmosas: prieš 100 metų taip įsivaizdavo XXI amžių

    Dar XX amžiaus 3 dešimtmetyje laikraščių iliustracijose ir futuristų tekstuose XXI amžius buvo vaizduojamas kaip technologijų rojus, kuriame skraido automobiliai, namuose dirba robotai, o žmonės reguliariai keliauja į kosmosą. Dalis šių prognozių pasirodė stulbinamai taiklios, tačiau nemažai idėjų taip ir liko fantazijų lygmenyje.

    Tarp dažniausiai kartotų vizijų dominavo įsitikinimas, kad technika iš esmės išspręs kasdienius rūpesčius ir pakeis miestų infrastruktūrą. Tuometinė pažanga aviacijoje ir elektrifikacijoje kūrė jausmą, kad ribų beveik nėra, todėl ateitis atrodė neišvengiama ir optimistiška.

    Skraidantys automobiliai: prototipai yra, masiškumo nėra

    Vienas ryškiausių motyvų buvo skraidantys automobiliai, turėję pakeisti tradicines gatves ir spūstis. Buvo tikimasi, kad žmonės judės oro koridoriais, leisdamiesi ant pastatų stogų, o kelių tinklas taps atgyvena.

    Šiandien skraidančių automobilių idėja nėra išnykusi, tačiau ją stabdo praktiniai barjerai: sauga, triukšmas, energijos sąnaudos, sertifikavimas ir eismo valdymas. Nors kuriami įvairūs prototipai, masinis sprendimas miestams kol kas atrodo labiau nišinis nei kasdienis.

    Namų robotai: dalis pažadų išsipildė tyliai

    Praėjusio amžiaus pradžioje populiaru buvo piešti robotus, kurie gamina maistą, valo namus ir prižiūri vaikus. Nors tokios universalios mašinos, kokias įsivaizdavo futuristai, neatsirado, dalį funkcijų perėmė siauresnės paskirties įrenginiai.

    Kasdienybėje įsitvirtino robotai dulkių siurbliai, išmanūs buities prietaisai, namų automatika ir virtualūs asistentai, o pastaraisiais metais sparčiai plinta ir DI sprendimai. Vis dėlto tai labiau atskirų užduočių automatizavimas, o ne vienas žmogų visur pakeičiantis namų robotas.

    Kosmoso užkariavimas: pažanga greita, bet brangi

    Dar prieš šimtmetį buvo tikima, kad iki XXI amžiaus pradžios žmonės gyvens Mėnulyje ir keliaus tarp planetų tarsi įprastomis atostogomis. Vėliau kosminių skrydžių era šias viltis sustiprino, tačiau realybėje didžiausiu iššūkiu tapo kaina, rizikos ir sudėtinga logistika.

    Šiandien kosmoso sektorius išgyvena naują etapą: daugėja privačių iniciatyvų, aktyviai vystomos pakartotinai naudojamos raketos, o palydovinės sistemos tapo svarbia ryšių ir stebėsenos infrastruktūra. Vis dėlto nuolatinės gyvenvietės už Žemės ribų kol kas lieka ateities planuose, o ne kasdienybėje.

    Įdomu tai, kad tiksliausios prognozės dažnai buvo ne apie įspūdingus skrydžius, o apie komunikaciją. Jau tuomet buvo svarstoma apie vaizdo pokalbius, nešiojamus ryšio įrenginius, primenančius išmaniuosius telefonus, ir apsipirkimą neišeinant iš namų.

    Būtent šios idėjos šiandien yra tapusios norma, o jas dar labiau sustiprino spartus interneto, mobiliųjų įrenginių ir debesų kompiuterijos augimas. Tai primena, kad technologinė pažanga dažnai ateina ne kaip viena didelė revoliucija, o kaip daug mažų patobulinimų, kurie per laiką pakeičia visą gyvenimo būdą.