Category: Technologijos

  • GDPR reformos strigo: EP ir ES šalys stabdo Komisijos planą supaprastinti duomenų taisykles DI

    GDPR reformos strigo: EP ir ES šalys stabdo Komisijos planą supaprastinti duomenų taisykles DI

    Briuselyje stringa Europos Komisijos planas supaprastinti duomenų ir privatumo taisykles, kad Europoje greičiau plėtotųsi dirbtinis intelektas. Ursula von der Leyen komanda siūlo vadinamąjį skaitmeninį omnibusą, tačiau Europos Parlamentas ir nemaža dalis ES valstybių tam priešinasi.

    Kritikai teigia, kad siūlomi pakeitimai rizikuoja susilpninti GDPR, kuris nuo 2016 metais tapo vienu svarbiausių ES technologijų reguliavimo ramsčių. Ši reforma pristatoma kaip administracinės naštos mažinimas ir konkurencingumo didinimas, bet derybose vis dažniau skamba argumentas, jog privatumo apsaugos negalima aukoti dėl greitesnio DI proveržio.

    Kur kyla didžiausi ginčai

    Didžiausias nesutarimų taškas susijęs su tuo, kaip būtų aiškinama, kas laikoma asmens duomenimis, ir kaip vertinti pseudonimizuotus duomenis. Komisija tikisi, kad aiškesnės taisyklės atvertų platesnes galimybes naudoti duomenų rinkinius moksliniams tyrimams ir DI modelių mokymui.

    Komisijos pozicija grindžiama argumentu, kad pseudonimizavimas sumažina riziką asmens tapatybei, nes identifikatoriai pašalinami arba pakeičiami. Tačiau dalis europarlamentarų ir nacionalinių vyriausybių įspėja, kad pernelyg platus tokių duomenų traktavimas gali sukurti teisinį neapibrėžtumą ir praktikoje susilpninti bazinius privatumo principus.

    Europos Parlamentas ir šalys brėžia ribas

    Europos Parlamente formuojasi nuostata, kad omnibusas neturėtų tapti priemone perrašyti pagrindines GDPR sąvokas. Derybose pabrėžiama, jog net ir siekiant supaprastinimo būtina išlaikyti aiškią ribą tarp administracinių palengvinimų ir esminių teisių siaurinimo.

    Prie atsargios stovyklos prisideda ir daugelis ES valstybių Taryboje, tarp jų didelį politinį svorį turinčios sostinės. Parengtuose kompromisiniuose tekstuose matyti tendencija išbraukti labiausiai ginčijamus apibrėžimų keitimus, taip signalizuojant, kad Komisijos ambicijos šiuo klausimu laikomos per plačiomis.

    DI konkurencingumas prieš privatumo standartą

    Diskusija vyksta platesniame ES kontekste: Europa siekia pasivyti JAV ir Kiniją DI srityje, tačiau tuo pačiu nori išlaikyti pasaulinį privatumo standartą. Dalis pramonės atstovų ir kai kurie politikai GDPR jau seniai vadina kliūtimi, kuri brangina inovacijas ir apsunkina duomenų panaudojimą.

    Vis dėlto derybų dinamika rodo, kad teisėkūroje greitų sprendimų nebus. Vertinant institucijų pozicijų skirtumus, skaitmeninis omnibusas gali būti priimtas tik po reikšmingų pataisų, o procesas, kaip prognozuoja derybų dalyviai, gali nusikelti iki 2027 metų ar dar vėliau.

    Šis tempas kontrastuoja su kitu supaprastinimo paketu, orientuotu į DI aktą, kuris juda greičiau ir jau pasiekė trišalių derybų etapą. Tai rodo, kad privatumo ir duomenų apsaugos klausimai ES išlieka politiškai jautresni nei kitos skaitmeninės reguliacijos sritys.

    „Neturėtume per omnibusą keisti pagrindinių GDPR principų“, – sakė Europos Parlamento pranešėja Marina Kaljurand.

    „Mes nekeičiam asmens duomenų apibrėžimo, o įtvirtiname teismo pateiktą paaiškinimą“, – sakė Europos Komisijos duomenų apsaugos padalinio vadovo pavaduotoja Karolina Mojzesowicz.

    Artimiausiu metu sprendžiama bus ne tik dėl konkrečių formuluočių, bet ir dėl politinės krypties: ar ES laikysis griežto privatumo standarto kaip konkurencinio pranašumo, ar bandys agresyviau atlaisvinti duomenų naudojimą DI plėtrai. Kol kas signalai iš Parlamento ir valstybių sostinių rodo aiškią ribą: supaprastinimas galimas, bet ne bet kokia kaina.

    Šaltiniai:

    https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2016/679/oj

    https://commission.europa.eu/law/law-topic/data-protection_en

    https://edpb.europa.eu/our-work-tools/our-documents_en

  • Europos Komisijos debesijos spraga: ShinyHunters nutekino laiškus, vardus ir kontaktus

    Europos Komisijos debesijos spraga: ShinyHunters nutekino laiškus, vardus ir kontaktus

    Europos Sąjunga dėl kovo mėnesį įvykusio incidento Europos Komisijos debesijos infrastruktūroje kaltina kibernetinių nusikaltėlių grupuotę ShinyHunters. Apie tai ketvirtadienį paskelbė ES institucijų kibernetinio saugumo komanda CERT-EU, pateikusi techninę įvykio analizę.

    Pasak CERT-EU, užpuolikai pasisavino asmens duomenis, įskaitant vardus, el. pašto adresus ir el. laiškų turinį. Tai reiškia, kad daliai vartotojų galėjo būti atskleista ne tik kontaktinė informacija, bet ir susirašinėjimo fragmentai, kurie neretai turi papildomų jautrių detalių.

    Kas žinoma apie nutekinimą

    Techninėje analizėje nurodoma, kad kovo 28 dieną ShinyHunters pavogtus duomenis paviešino savo nutekinimų svetainėje tamsiajame internete. CERT-EU skaičiuoja, jog publikuotas rinkinys siekė apie 91,7 gigabaito suspaustos apimties, o išskleidus duomenis jų apimtis galėjo išaugti iki maždaug 340 gigabaitų.

    CERT-EU taip pat patvirtino, kad incidentas susijęs su Europos Komisijos viešosios interneto svetainės platforma europa.eu, veikusia „Amazon Web Services“ infrastruktūroje. Kibernetinio saugumo komanda įspėja, kad poveikis galėjo paliesti ir daugiau subjektų, nes vertinama, jog galimai aktualu bent 29 kitoms ES institucijoms ar organizacijoms.

    Komisija: dalis informacijos galėjo būti vieša

    Europos Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier žurnalistams sakė, kad nutekinti duomenys „galimai jau buvo viešojoje erdvėje“. Vis dėlto CERT-EU nurodomi duomenų tipai, ypač el. laiškų turinys, praktikoje dažnai tampa priemone tikslinėms sukčiavimo atakoms ir bandymams apgauti konkrečius darbuotojus ar partnerius.

    Pačios grupuotės teigimu, parduodamoje ir vėliau paviešintoje medžiagoje esą buvo el. pašto serverių duomenų išklotinės, konfidencialūs dokumentai, sutartys ir kita jautri informacija. CERT-EU išvada pabrėžia, kad tokie pareiškimai turi būti vertinami atsargiai, tačiau skatina institucijas ir vartotojus imtis papildomų apsaugos veiksmų.

    Kodėl tai svarbu dabar

    Incidentas išryškina nuolatinę riziką, su kuria susiduria viešojo sektoriaus organizacijos, priklausomos nuo didelio masto debesijos paslaugų ir sudėtingų tiekimo grandinių. Net ir tais atvejais, kai pažeidžiami viešieji komponentai, nutekinti kontaktai bei susirašinėjimo fragmentai gali būti panaudoti socialinei inžinerijai, apsimetinėjimui ir tolesniems bandymams pasiekti vidines sistemas.

    ShinyHunters vardas jau anksčiau sietas su didelio masto duomenų vagystėmis, o viešinimo taktika, kai duomenys parduodami ir kartu skelbiami nutekinimų svetainėse, išlieka viena dažniausių duomenų prievartavimo schemų. CERT-EU techninis pranešimas rodo, kad institucijos vis dažniau viešina detales ne tik apie patį faktą, bet ir apie atakos eigą, siekdamos greičiau sumažinti žalą.

    Gyventojams ir organizacijoms, kurių kontaktai galėjo būti paveikti, ekspertai paprastai rekomenduoja išlikti budriems dėl laiškų su netikėtais priedais ar nuorodomis, atidžiai tikrinti siuntėjo tapatybę ir įjungti kelių veiksnių autentifikavimą. Tokios priemonės padeda sumažinti riziką, kai nutekinti duomenys virsta praktinėmis sukčiavimo atakomis.

    Šaltiniai:

    https://cert.europa.eu/blog/european-commission-cloud-breach-trivy-supply-chain

    https://www.reuters.com/business/media-telecom/hacking-group-begins-leaking-customer-data-dutch-telecom-odido-hack-2026-02-26/

  • ES kibernetinė krizė gilėja: atakos prieš sistemas ir pareigūnų telefonus verčia keisti ryšio tvarką

    ES kibernetinė krizė gilėja: atakos prieš sistemas ir pareigūnų telefonus verčia keisti ryšio tvarką

    Europos Sąjungos institucijos pastaraisiais mėnesiais susidūrė su virtine kibernetinių incidentų, palietusių tiek skaitmenines sistemas, tiek pareigūnų komunikaciją. Europos Komisijos pareigūnai peržiūri vidaus saugumo priemones, o ekspertai aiškinasi, ar atskiri įvykiai susiję tarpusavyje.

    Nors oficialios informacijos pateikiama nedaug, pati Komisija šiemet patvirtino mažiausiai du įsilaužimo atvejus. Tuo pat metu Europos valstybių saugumo tarnybos viešai perspėja apie naujas socialinės inžinerijos taktikas, kuriomis taikomasi į populiarias susirašinėjimo programėles.

    Du patvirtinti incidentai

    Kovo pabaigoje buvo kompromituotos Komisijos debesijos paslaugos, susijusios su europa.eu svetainės infrastruktūra. CERT-EU nurodė, kad užpuolikai pasisavino asmens duomenis, įskaitant vardus, el. pašto adresus ir el. laiškų turinį.

    Komisijos atstovai viešai akcentavo, kad vidinė infrastruktūra nebuvo paveikta, ir kad dėl incidento bendraujama su paslaugų teikėjais bei ES privatumo priežiūros institucijomis. Vis dėlto pats faktas, kad nutekėjo komunikacijos turinys, kelia papildomą riziką tolesnėms atakoms, pavyzdžiui, tikslinėms apgaulėms.

    Ankstesnis incidentas užfiksuotas sausio pabaigoje, kai Komisija centriniame mobiliųjų įrenginių valdymo sprendime aptiko kibernetinės atakos pėdsakų. Tuomet buvo įspėta, kad galėjo būti pasiekta dalies darbuotojų vardų ir mobiliųjų numerių informacija, tačiau nurodyta, jog pačių mobiliųjų įrenginių kompromitavimo požymių nenustatyta.

    Signal tampa taikiniu, o institucijos ieško kontrolės

    Šio konteksto fone Komisija kai kuriems aukšto rango pareigūnams nurodė išjungti grupę susirašinėjimo programėlėje „Signal“, nes ji galėjo tapti įsilaužėlių taikiniu. Tokie sprendimai paprastai siejami ne su pačios programėlės šifravimo silpnumu, o su vartotojų apgaulėmis ir paskyrų perėmimu.

    Europos kibernetinio saugumo ir žvalgybos institucijos pastarosiomis savaitėmis perspėjo apie plataus masto kampaniją, kai apsimetama tariamu „Signal“ pagalbos kanalu ir bandoma išvilioti naudotojų PIN kodus. Panašius įspėjimus skelbė Nyderlandų, Prancūzijos, Vokietijos, Portugalijos ir Jungtinės Karalystės atsakingos tarnybos.

    Didėjant rizikoms, dalis Europos vyriausybių ragina pareigūnus atsitraukti nuo plačiai naudojamų komercinių susirašinėjimo platformų ir pereiti prie sprendimų, kuriuos galima geriau administruoti, audituoti bei centralizuotai valdyti. Prancūzija, Vokietija, Liuksemburgas, NATO ir Belgija jau yra perėję arba diegia institucijoms pritaikytas vidines alternatyvas, o ES taip pat planuoja suderinamą saugių ryšio sprendimų rinkinį.

    „Mes nekomentuojame vidinių saugumo praktikų. Kibernetinio saugumo rizikas vertiname labai rimtai ir turime aiškias vidines gaires darbuotojams“, – teigė Europos Komisijos atstovas.

    Kas laikomas atsakingu ir kodėl tai svarbu

    Kalbant apie debesijos infrastruktūros kompromitavimą, CERT-EU nurodė, kad už ataką atsakinga grupuotė „ShinyHunters“. Pasak CERT-EU, į tamsųjį internetą buvo iškelta apie 340 gigabaitų Komisijos duomenų, o tokio masto nutekinimai paprastai reiškia ilgalaikes pasekmes: didėja šantažo, sukčiavimo ir pakartotinių įsilaužimų tikimybė.

    Kituose epizoduose dėmesį atkreipė ir tai, kad viešai buvo paskelbta perimta privataus telefono pokalbio ištrauka tarp žurnalisto ir ES pareigūno. Institucijos plačiau neatskleidė, kaip įvyko nutekėjimas, tačiau toks atvejis pabrėžia, kad rizikos apima ne tik serverius, bet ir kasdienę pareigūnų komunikaciją.

    Nors dalis nacionalinių tarnybų pastarąsias kampanijas, nukreiptas į pareigūnus, sieja su Kremliumi, įsilaužimų priskyrimas konkrečiam veikėjui dažnai užtrunka ir reikalauja ne tik techninių įrodymų, bet ir politinio bei diplomatinio sprendimo. Šiuo metu taip pat lieka neaišku, ar skirtingi incidentai ES institucijose yra vienos kampanijos dalis, ar tai keli atskiri išpuoliai.

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia pamoka institucijoms dažnai būna ne konkreti platforma, o procesai: greitas pažeidžiamumų taisymas, darbuotojų apsauga nuo apgaulių, griežtesnė prieiga prie paskyrų, ir sprendimai, kurie leidžia stebėti incidentus bei reaguoti centralizuotai. Tai ypač aktualu, kai nutekinta informacija gali būti panaudota tolimesnėms, labiau personalizuotoms atakoms.

    Šaltiniai:

    https://www.politico.eu/article/top-eu-officials-signal-group-chat-hacking-fears/

    https://www.politico.eu/article/european-commission-website-cyber-attack-investigation/

    https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_26_342

    https://hub.ivanti.com/s/article/Security-Advisory-Ivanti-Endpoint-Manager-Mobile-EPMM-CVE-2026-1281-CVE-2026-1340

    https://www.cert.ssi.gouv.fr/alerte/CERTFR-2026-ALE-003/

    https://www.bsi.bund.de/SharedDocs/Cybersicherheitswarnungen/DE/2026/202602_BfV_BSI.html

    https://www.ncsc.gov.uk/news/ncsc-warns-of-messaging-app-targeting

    https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/library/cyber-blueprint-draft-council-recommendation

  • Florencijos Uffizi galerijos po kibernetinės atakos: kas pažeista ir ar saugūs meno šedevrai

    Florencijos Uffizi galerijos po kibernetinės atakos: kas pažeista ir ar saugūs meno šedevrai

    Florencijos Uffizi galerijos patvirtino, kad 2026 metais tapo kibernetinės atakos taikiniu. Pasak muziejaus, buvo mėginta paveikti vaizdo stebėjimo infrastruktūrą, tačiau meno kūriniai nenukentėjo, o kritinė informacija neprarasta.

    Muziejus pabrėžė, kad incidentas neturėjo nieko bendra su pastaruoju metu plačiai aptartu Luvro atveju, kai po didelio masto apiplėšimo buvo sutrikdyta dalis veiklos. Uffizi teigimu, jų sistemos yra uždaro tipo ir iš išorės neprieinamos, todėl įsilaužimo pasekmės buvo ribotos.

    Ką teigia muziejus ir kas buvo padaryta

    Uffizi nurodė, kad nebuvo pavogti slaptažodžiai ar saugumo schemos. Tai reikštų, jog įsilaužėliai, net ir pasiekę dalį stebėjimo infrastruktūros, negavo duomenų, kurie leistų planuoti fizinį nusikaltimą, pavyzdžiui, apiplėšimą.

    Italijos žiniasklaidoje pasirodė teiginių, kad po incidento dalis kolekcijos galėjo būti perkelta į saugyklas. Vis dėlto Uffizi aiškino, kad vertybių perkėlimas, įskaitant Medičių epochos lobius, buvo susijęs su vykdomais renovacijos darbais, o ne su kibernetine ataka.

    Politinis atgarsis ir platesnis kontekstas

    Incidentas greitai įgijo politinį atspalvį. Buvęs Italijos ministras pirmininkas Matteo Renzi kritikavo Giorgios Meloni vyriausybę ir kultūros ministrą Alessandro Giuli, keldamas klausimus, ar valstybė pakankamai saugo vieną svarbiausių šalies kultūros institucijų.

    „Įsilaužėliai atakuoja Uffizi ir kelia grėsmę mūsų kultūros paveldui. Ką daro ministras Giuli?“ – sakė Matteo Renzi.

    Renzi taip pat suabejojo, ar Italijos kibernetinio saugumo institucijos tinkamai įvertino rizikas, ir pareiškė sieksiantis atsakymų. Šis ginčas atkreipė dėmesį į dažnėjantį reiškinį, kai kultūros įstaigos tampa kibernetinių incidentų taikiniais, nes jų infrastruktūra apima ne tik bilietų sistemas ar svetaines, bet ir fizinę apsaugą palaikančius sprendimus.

    Kodėl kibernetinės atakos muziejuose kelia riziką

    Nors Uffizi tikina, kad informacija neprarasta, tokio pobūdžio incidentai primena, jog kibernetinis saugumas tiesiogiai susijęs su fiziniu. Net ribotas sutrikdymas stebėjimo ar prieigos kontrolės sistemose gali didinti riziką, ypač jei nusikaltėliai derina skirtingas taktikas.

    Italijoje dėmesį saugumui sustiprino ir nauji vagysčių atvejai. 2026 metais tarptautinė žiniasklaida pranešė apie iš muziejaus netoli Parmos pavogtus Renoir, Cézanne ir Matisse paveikslus, o tai parodė, kad meno vertybės išlieka patrauklus taikinys ir šiandien.

    Uffizi atvejis rodo ir kitą tendenciją: muziejai vis dažniau priversti viešai aiškinti, kas konkrečiai buvo paliesta ir kokių priemonių imtasi, kad būtų išlaikytas lankytojų ir rėmėjų pasitikėjimas. Institucijoms tai reiškia ne tik technines investicijas, bet ir skaidresnę komunikaciją apie incidentų valdymą.

    Šaltiniai:
    https://www.ansa.it/sito/notizie/cronaca/2026/04/03/attacco-hacker-alle-gallerie-degli-uffizi-opere-nei-caveau-e-porte_55bcc16b-a42c-41cc-ba45-ac5573b49b40.html
    https://www.politico.eu/article/uffizi-galleries-florence-cyberattack-surveillance-infrastructure/
    https://www.nytimes.com/2026/03/30/world/europe/parma-art-heist-renoir-matisse-cezanne-italy.html

  • „Microsoft“ apsisprendė: „Xbox“ keičia kursą, peržiūrės išskirtinumą ir DI planus

    „Microsoft“ apsisprendė: „Xbox“ keičia kursą, peržiūrės išskirtinumą ir DI planus

    „Microsoft“ pradėjo naują „Xbox“ strategijos etapą: kompanija viešai signalizuoja grįžtanti prie aiškesnės konsolės ir ekosistemos tapatybės. Po pastarųjų metų diskusijų dėl prekės ženklo krypties bendrovė žada peržiūrėti svarbiausias taisykles, nuo žaidimų leidybos langų iki išskirtinumo politikos.

    Pokyčiai siejami su nauja „Xbox“ vadovybe ir vidine komunikacija, kuri vėliau buvo paviešinta „Xbox Wire“. Joje akcentuojama, kad didžiausias iššūkis šiuo metu yra žaidėjų nusivylimas, o senos prielaidos, anksčiau leidusios augti, nebeveikia taip, kaip veikė anksčiau.

    Kas keičiasi „Xbox“ strategijoje

    Pagal oficialiai paskelbtą informaciją, „Xbox“ komandos iš naujo įvertins požiūrį į leidybos langus, dirbtinį intelektą ir ypač į žaidimų išskirtinumą. Tai svarbu, nes būtent išskirtiniai žaidimai ir jų pasiekiamumas dažniausiai lemia, kurią platformą renkasi vartotojai.

    Praktikoje tai gali reikšti griežtesnį atskyrimą tarp to, kas pirmiausia pasirodo „Xbox“ ekosistemoje, ir to, kas planuojama kelioms platformoms vienu metu. Pastaraisiais metais rinkoje ryškėjo tendencija mažinti riziką leidžiant žaidimus plačiau, tačiau kartu tai silpnina konsolės, kaip unikalaus pasirinkimo, argumentą.

    Žaidėjų lūkesčiai ir konkurencija

    „Xbox“ taip pat tiesiai įvardija platesnės auditorijos siekį ir pavyzdžiais mini tokias platformas kaip „Roblox“, kurios remiasi milžiniška bendruomene ir nuolat atsinaujinančiu turiniu. Be to, išskiriamas bendradarbiavimas su kūrėjais iš Kinijos ir Pietų Korėjos, kur pastaraisiais metais gimsta vis daugiau pasaulinio masto projektų.

    Tokia kryptis rodo norą ne tik stiprinti pirmosios šalies studijų pasiūlą, bet ir agresyviau plėsti partnerystes, kurios gali atnešti naujų žanrų, kitokio monetizavimo modelių ir greičiau augančių bendruomenių. Vartotojams tai dažniausiai virsta platesniu turinio pasirinkimu, tačiau kartu kelia klausimą, ar bus išlaikytas aiškus „Xbox“ identitetas.

    Užuominos apie naują konsolės etapą

    Nors viešame tekste nepateikiamas konkretus planas dėl būsimos „Xbox“ konsolės, minima, kad artėjanti era turi būti prieinamesnė kainos prasme, asmeniškesnė ir atviresnė. Tokios formuluotės paprastai siejamos su bandymu suderinti aparatinę įrangą, prenumeratas ir paslaugas taip, kad barjeras įėjimui būtų mažesnis.

    Žaidimų rinkoje tai atitiktų bendrą tendenciją: platformos vis labiau konkuruoja ne vien konsolėmis, o paslaugų paketu, kur svarbūs prenumeratos privalumai, suderinamumas, paskyrų ekosistema ir turinio tiekimo greitis. „Microsoft“ atveju papildomas akcentas tenka ir DI taikymui, tačiau kompanijai teks įtikinti žaidėjus, kad DI sprendimai gerina patirtį, o ne pakeičia kūrybą.

    Kol kas aišku viena: „Microsoft“ nori, kad „Xbox“ vėl būtų suvokiamas kaip savarankiška, aiškiai apibrėžta platforma, o ne tik bendras žaidimų paslaugų skėtis. Ar tai reikš grįžimą prie griežtesnio išskirtinumo, ar tik tikslesnį jo taikymą, paaiškės artimiausiuose leidybos grafikuose.

    Šaltiniai:

    https://news.xbox.com/

    https://www.microsoft.com/en-us/investor

  • Lenkai kurti „Gnom“ ir „Goblin“ dronai išbandyti Belgijoje: ar tai nauja Europos karo kryptis?

    Lenkai kurti „Gnom“ ir „Goblin“ dronai išbandyti Belgijoje: ar tai nauja Europos karo kryptis?

    Europos kariuomenės vis sparčiau diegia automatizaciją ir bepiločius sprendimus, o naujausios pratybos Belgijoje parodė, kad Lenkijoje kuriamos sistemos gali tapti svarbia šios krypties dalimi. Belgijos ginkluotosios pajėgos realiomis sąlygomis išbandė sausumos bepiločius „Gnom“ ir „Goblin“.

    Abi platformas sukūrė Lenkijos bendrovė „MACRO-SYSTEM“, pastaraisiais metais vystanti robotizuotas sistemas kariuomenei. Pratybose išryškėjo skirtingos, bet viena kitą papildančios jų paskirtys: „Goblin“ skirtas žvalgybai ir paramai, o „Gnom“ priskiriamas vadinamajai sausumos klaidžiojančiai amunicijai.

    Mokymai vyko lauke, su pilna operacine apkrova ir ištisą parą, todėl buvo įvertintos ir naktinių veiksmų galimybės. Tokios pratybos laikomos reikšmingomis, nes leidžia patikrinti ne tik techniką, bet ir operatorių darbo ciklą, ryšio stabilumą bei platformų patikimumą dinamiškoje aplinkoje.

    „Goblin“: žvalgyba ir parama

    „Goblin“ apibūdinamas kaip daugiafunkcis sausumos bepiločio tipo aparatas, galintis vykdyti žvalgybą ir padėti fronto vienetams. Praktikoje tai reiškia, kad jis gali perimti dalį rizikingų užduočių, kai reikia realiu laiku patikrinti priešo pozicijas ar stebėti judėjimą.

    Modulinė konstrukcija leidžia pritaikyti platformą skirtingoms misijoms, o ilgesnė veikimo trukmė suteikia pranašumą, kai reikia nuolat stebėti teritoriją. Tokios sistemos vis dažniau vertinamos kaip būdas mažinti karių patiriamą riziką, išlaikant operacinį tempą.

    „Gnom“: sausumos klaidžiojanti amunicija

    „Gnom“ yra kitos paskirties įrenginys: jis vadinamas sausumos klaidžiojančia amunicija, galinčia pasiekti taikinį ir jį sunaikinti. Nurodoma, kad sistema yra 550 x 400 milimetrų dydžio ir sveria 7 kilogramus.

    Skirtingai nei oro dronai, „Gnom“ juda žeme, todėl gali būti pritaikomas ten, kur skraidančioms platformoms sunkiau veikti dėl užstatymo ar miško. Tokie sprendimai Vakarų kariuomenėms tampa vis aktualesni, nes daug dėmesio skiriama veiksmams urbanizuotoje aplinkoje ir riboto matomumo sąlygomis.

    Gamintojo pateikiamais duomenimis, „Gnom“ maksimalus greitis siekia 80 kilometrų per valandą, o valdymo nuotolis yra 500 metrų. Taip pat akcentuojamas mažas pastebimumas ir galimybė naudoti adaptyvų maskavimą, kas svarbu, kai reikia priartėti nepastebėtam.

    Kodėl Belgijos testas svarbus?

    Šios pratybos įvardijamos kaip pirmasis patvirtintas atvejis, kai „Gnom“ ir „Goblin“ bandė Vakarų Europos kariuomenė už Lenkijos ribų. Gynybos pramonėje tai reikšmingas signalas, nes realūs bandymai su sąjungininkais dažnai tampa būtinu žingsniu prieš platesnius pirkimus ar bendras programas.

    Europos valstybės, reaguodamos į saugumo situaciją ir Ukrainos karo pamokas, didina dėmesį bepilotėms sistemoms, elektroninei kovai ir autonomijos elementams. Dėl to sparčiai auga segmentas, kuriame vertinamos ne tik oro, bet ir sausumos platformos, galinčios atlikti žvalgybą, logistiką ir taikinių nustatymą.

    Lenkijos gynybos pramonė jau turi tarptautinį atpažįstamumą su tokiais gaminiais kaip AHS „Krab“, „Piorun“ ar „FlyEye“. Jei „Gnom“ ir „Goblin“ sėkmingai įsitvirtins pratybų ir realių poreikių grandinėje, jie gali papildyti šį sąrašą kaip naujos kartos sausumos bepiločiai sprendimai.

    Šaltiniai:

    https://www.nato.int/cps/en/natohq/topics_19189.htm

    https://eda.europa.eu/what-we-do/activities/activities-search/innovative-technologies-for-defence

  • „Control: Ultimate Edition“ iOS už 5 eurus: kodėl tai gali apversti mobilų žaidimą

    „Control: Ultimate Edition“ iOS už 5 eurus: kodėl tai gali apversti mobilų žaidimą

    AAA žaidimas telefone

    Mobilusis žaidimas ilgą laiką siejosi su paprastesniais projektais, o ne su dideliais AAA leidiniais ir įspūdinga grafika. Tačiau situacija sparčiai keičiasi: „Control: Ultimate Edition“ pasirodė „iPhone“ ir „iPad“ įrenginiuose, o portą lydintys atsiliepimai rodo, kad skirtumus nuo konsolių ar kompiuterio versijų kai kuriais atvejais pastebėti nelengva.

    Žaidimas „App Store“ kainuoja apie 5 eurus, o leidimas apima pilną „Ultimate Edition“ turinį. Tai reiškia, kad iOS vartotojai gauna ne tik bazinį žaidimą, bet ir papildomą turinį, įprastai siūlomą šioje komplektacijoje.

    Kokiems įrenginiams skirta?

    Vis dėlto ši naujiena nereiškia, kad AAA kokybė taps universali kiekviename telefone. „Control: Ultimate Edition“ reikalauja galingesnės techninės įrangos ir oficialiai palaikoma bent nuo „iPhone 15 Pro“, todėl didelė dalis senesnių modelių lieka už borto.

    Būtent čia ir slypi esminis pokytis: mobilieji įrenginiai jau pasiekė lygį, kai sudėtingi žaidimai gali veikti stabiliai, su gera optimizacija ir šiuolaikiniais grafikos sprendimais. Žaidimo iOS versijoje minima ir modernių apšvietimo technologijų parama, kuri dar neseniai atrodė neįsivaizduojama telefone.

    „Apple“ strategija ir rinka

    „Apple“ pastaraisiais metais nuosekliai stiprina žaidimų kryptį, o iOS ir „App Store“ vis dažniau pasiekia dideli vardai. Į mobiliuosius įrenginius jau buvo perkelti tokie žaidimai kaip „Resident Evil: Village“, „Death Stranding“ ir „Hitman“, o tai rodo kryptingą bandymą įtikinti kūrėjus, kad telefonas gali būti rimta platforma.

    Toks posūkis sutampa su bendra tendencija: auga nešiojamo žaidimo paklausa, o ją skatina ir atskirų nešiojamų įrenginių sėkmė. Vartotojai vis dažniau renkasi žaisti kelionėje ar trumpais intervalais, todėl dideli leidėjai ieško būdų, kaip tą patį turinį pasiūlyti kuo platesniame įrenginių spektre.

    „Control“ iOS portui sėkmingai pasirodžius, rinkoje gali daugėti bandymų AAA žaidimus pritaikyti mobiliesiems įrenginiams ne kaip supaprastintas versijas, o kaip pilnaverčius leidimus. Kartu tai kelia ir klausimų: ar kūrėjai taikysis prie naujausių flagmanų, ar bandys optimizuoti platesniam modelių ratui, kad auditorija nebūtų pernelyg siaura.

    Kodėl „Android“ kol kas atsilieka

    Nors „Android“ rinkoje netrūksta žaidimams skirtų telefonų, AAA portai dažniau pirmiausia pasirodo iOS ekosistemoje. Tam įtakos turi vienodesnė „Apple“ įrenginių techninė bazė ir aiškesnė programinės įrangos aplinka, kuri paprastai palengvina optimizavimą.

    Vis dėlto ilgainiui spaudimas persikelti į „Android“ gali augti, ypač jei vartotojai pamatys, kad telefonas iš tiesų pajėgus pakeisti dalį tradicinio žaidimo laiko. Jei mobilūs portai išliks kokybiški ir kainodara bus patraukli, tai gali paskatinti platesnę konkurenciją ir spartesnį žaidimų perkėlimą į abi didžiąsias platformas.

    „Control: Ultimate Edition“ atvejis tampa aiškiu signalu: mobilusis žaidimas juda į etapą, kuriame svarbiausiu klausimu tampa nebe ar telefonas pajėgus, o kuriems modeliams ir už kokią kainą tokia patirtis bus prieinama.

    Šaltiniai:
    https://www.remedygames.com/games/control
    https://apps.apple.com/us/app/control-ultimate-edition/id6469726217
    https://www.apple.com/iphone-15-pro/

  • Baltieji rūmai kelia aliarmą: Kinija esą pramoniniu mastu bando kopijuoti JAV DI modelius

    Baltieji rūmai kelia aliarmą: Kinija esą pramoniniu mastu bando kopijuoti JAV DI modelius

    JAV administracija įspėja, kad su Kinija siejami subjektai galėjo vykdyti koordinuotas kampanijas, nukreiptas į amerikiečių dirbtinio intelekto laboratorijas. Baltųjų rūmų vertinimu, tikslas buvo perimti technologinį know-how ir intelektinę nuosavybę, galinčią pakeisti jėgų balansą pasaulinėse DI lenktynėse.

    Ši tema iškilo jautriu metu, kai Vašingtono ir Pekino santykiuose dominuoja technologijų kontrolės klausimai. Vidaus dokumente federalinėms agentūroms Baltųjų rūmų Mokslo ir technologijų politikos biuro vadovas Michaelis Kratsiosas veiksmus apibūdino kaip tikslingas kampanijas, skirtas išgauti pažangiausių JAV DI sistemų gebėjimus.

    Kas yra modelių distiliacija

    Memorandume daug dėmesio skiriama vadinamajai modelių distiliacijai. Tai metodas, kai mažesnis DI modelis mokomas remiantis didesnio modelio sugeneruotais atsakymais, taip sumažinant kūrimo kaštus ir laiką.

    Praktiškai tai gali atrodyti kaip milijonai užklausų per programavimo sąsajas, atsakymų kaupimas ir vėlesnis treniravimas, siekiant atkurti panašų elgesį be prieigos prie originalios infrastruktūros. Baltųjų rūmų vertinimu, taip gali būti apeinamos didžiulės mokslinių tyrimų ir plėtros investicijos.

    Kaip veikia masinės užklausos

    JAV pareigūnai teigia, kad tokios operacijos gali būti organizuotos ir masinės, pasitelkiant tarpinių paskyrų ar kitų priemonių tinklus, apsunkinančius užklausų kilmės identifikavimą. Taip pat minimos jailbreakingo technikos, kuriomis bandoma priversti modelius atskleisti ribojamą ar saugomą informaciją.

    Administracija atkreipia dėmesį ir į riziką saugumo mechanizmams. Jei užpuolikai sistemingai tikrina, kaip modeliai reaguoja į ribinius klausimus, ilgainiui gali būti lengviau atkurti ne tik atsakymų logiką, bet ir tai, kaip apeinami apribojimai, skirti pavojingam ar neteisėtam turiniui mažinti.

    Diplomatinė įtampa ir reakcijos

    Kinijos ambasada Vašingtone kaltinimus atmetė ir pabrėžė, kad Pekinas esą teikia didelę reikšmę intelektinės nuosavybės apsaugai. Vis dėlto ginčas įsilieja į platesnį JAV ir Kinijos technologinių įtampų kontekstą, apimantį ne tik puslaidininkius, bet ir DI kaip strateginį valstybės išteklių.

    JAV technologijų sektorius jau anksčiau viešai signalizavo apie bandymus masiškai atkartoti jų DI sistemų gebėjimus. Tarp minimų pavyzdžių tarptautinėje erdvėje figūruoja tokios bendrovės kaip „OpenAI“ ir „Anthropic“, o viešuose aptarimuose yra skambėję ir Kinijoje veikiantys pavadinimai „DeepSeek“, „Moonshot AI“ bei „MiniMax“.

    Lygiagrečiai Vašingtonas akcentuoja ir teisinę bei kontržvalgybinę dimensiją. JAV institucijos yra pranešusios apie bylas, susijusias su technologinių paslapčių vagystėmis, o administracija žada glaudesnį bendradarbiavimą su technologijų įmonėmis bei aktyvesnį keitimąsi informacija apie bandymus perimti DI modelių kūrimo žinias.

    Ekspertai pabrėžia, kad DI modelių apsauga tampa nauju kibernetinio saugumo frontu: vien tik užklausų filtravimo nebepakanka, todėl didėja dėmesys piktnaudžiavimo aptikimui, užklausų normavimui, vandens ženklinimo ir atsparumo atvirkštine inžinerija metodams. Spartėjant DI diegimui versle ir valstybės sektoriuje, tokios priemonės gali tapti svarbios ne mažiau nei tradicinė kritinės infrastruktūros apsauga.

    „Tai tikslingos kampanijos, nukreiptos į pažangiausių JAV DI sistemų gebėjimų išgavimą“, – sakė Michaelis Kratsiosas.

    „Kaltinimai yra nepagrįsti, o Kinija teikia didelę reikšmę intelektinės nuosavybės apsaugai“, – teigė Kinijos ambasados Vašingtone atstovai.

    Šaltiniai:
    https://www.whitehouse.gov/ostp/
    https://www.justice.gov/opa/pr/former-google-software-engineer-indicted-stealing-trade-secrets

  • „The Pokémon Company“ skelbia naują „Pokémon TCG Pocket“ priedą: kas keisis žaidėjams

    „The Pokémon Company“ skelbia naują „Pokémon TCG Pocket“ priedą: kas keisis žaidėjams

    „The Pokémon Company“ paskelbė, kad į skaitmeninį kortų žaidimą „Pokémon Trading Card Game Pocket“ atkeliauja naujas priedas „Pulsing Aura“. Jis turėtų debiutuoti balandžio 28 dieną, o kartu žaidėjai gaus naujų kortų, iliustracijų ir kolekcionavimo funkcijų.

    Leidėjo teigimu, „Pulsing Aura“ tematiškai akcentuoja treniruotes ir dvikovas, todėl rinkinyje daug dėmesio skiriama kovinio tipo Pokemonų stiprinimui. Ant naujausio papildymo pakuotės bus vaizduojami Mega Lucario ir Mega Sceptile, o tai signalizuoja kryptį į ryškesnes, stipresnes kortas ir intensyvesnį žaidimo tempą.

    Tarp ryškiausių naujovių minimos galingos kortos, įskaitant Mega Lucario ex, Mega Sceptile ex ir Vaporeon ex. Tokie papildymai paprastai keičia metą: žaidėjai pradeda permodeliuoti kalades, o dvikovose išryškėja naujos kombinacijos, paremtos greitesniu spaudimu ir efektyvesniais mainais.

    „Pulsing Aura“ taip pat įveda naują vizualinį elementą – auksinį rėmelį, kuris vėliau turėtų būti naudojamas ir kituose leidimuose. Auksiniai rėmeliai bus pritaikomi kaip efekto variacija tam tikro retumo kortoms, o jų gavimas susiejamas su dubletų kaupimu.

    Skelbiama, kad žaidėjas automatiškai gaus auksinį rėmelį, surinkęs 10 tos pačios kortos dubletų, o tai galios ir anksčiau jau turėtoms kortoms. Papildomų auksinių rėmelių bus galima gauti panaudojant dubletus „Obtain Flair“ funkcijoje, o kortas su auksiniais rėmeliais bus galima ir keisti.

    Leidėjai taip pat pristatė „Pulsing Aura“ vaizdo anonsą oficialiame „Pokemon“ kanale „YouTube“. Tokie anonsai dažniausiai atskleidžia dalį kortų galerijos ir estetinę kryptį, todėl kolekcionieriai iš anksto sprendžia, į kurias kortas verta taikyti resursus.

    Ką tai reiškia žaidėjams

    Naujas priedas reiškia ne tik papildomas kortas, bet ir pasikeičiančias strategijas, ypač jei kovinio tipo stiprinimas taps plačiai naudojamas. Tuo pat metu auksinių rėmelių mechanika dar labiau motyvuoja rinkti dubletus, todėl kolekcionavimo dalis tampa svarbesnė ne vien kosmetiškai, bet ir mainų ekosistemoje.

    Praktikoje tai gali paskatinti aktyvesnę kortų apykaitą ir aiškesnį ilgalaikį tikslą tiems, kurie žaidžia reguliariai: siekti konkrečių retų kortų versijų, o ne vien užpildyti kolekciją. Tokie sprendimai industrijoje dažnai vertinami kaip būdas išlaikyti žaidėjų įsitraukimą tarp didesnių turinio bangų.

    „Pulsing Aura“ startas balandžio 28 dieną bus vienas ryškiausių „Pokémon Trading Card Game Pocket“ turinio atnaujinimų pavasarį. Artėjant išleidimui, tikėtina, kad kūrėjai pateiks daugiau informacijos apie kortų sąrašą ir papildomas žaidimo detales.

    „Pulsing Aura“ yra naujausias „Pokémon Trading Card Game Pocket“ papildymas, planuojamas balandžio 28 dieną, kartu pristatantis Mega Lucario ir Mega Sceptile kortas bei auksinių rėmelių sistemą.

    Šaltiniai:
    https://www.pokemon.com/us/pokemon-news/pulsing-aura-brings-mega-lucario-and-mega-sceptile-to-pokemon-tcg-pocket
    https://www.youtube.com/@Pokemon

  • Lenkiškas An-28 Ukrainoje tapo dronų medžiotoju: nauja ginkluotė ir šimtai numuštų taikinių

    Lenkiškas An-28 Ukrainoje tapo dronų medžiotoju: nauja ginkluotė ir šimtai numuštų taikinių

    Internete pasirodęs vaizdo įrašas atkreipė dėmesį į netikėtą Ukrainos sprendimą kovoti su Rusijos atakos dronais: sovietinės kilmės, bet Lenkijoje serijiniu būdu gamintą An-28 lėktuvą, pritaikytą naktinėms medžioklėms. Įraše matyti, kaip iš po sparno paleidžiami specialūs antidronų sprendimai.

    Skelbiama, kad An-28 į ginkluotę integruoti Ukrainoje sukurti antidronai P1-SUN ir „Merops“, valdomi iš lėktuvo. Jie skirti perimti ir sunaikinti tokius taikinius kaip Rusijos naudojami „Shahed“ tipo kamikadzės dronai ir jų analogai, pastaraisiais metais tapę vienu pagrindinių smūgių Ukrainos infrastruktūrai įrankių.

    Pasak viešai aptariamų duomenų, šio konkretaus orlaivio įgula, sudaryta iš civilinių savanorių grupės, jau galėjo numušti 222 dronus. Tokios naktinės perėmimo misijos remiasi ne vien ginkluote, bet ir aptikimu, taikinių identifikavimu bei tikslia koordinacija su oro gynybos sistema, kad būtų išvengta draugiškos ugnies rizikos.

    An-28 kelias iš Mieleco

    Nors An-28 projektas gimė Sovietų Sąjungoje, serijinė gamyba vyko Lenkijoje, Mieleco gamykloje. Viešai nurodoma, kad pirmasis An-28 iš Mieleco išriedėjo 1984 metų liepos 22 dieną, o vėliau sukaupta patirtis tapo pagrindu kurti patobulintą lenkišką variantą M28.

    M28 buvo tobulinamas 1990-aisiais, diegiant modernesnę avioniką ir kitus sprendimus, priklausomai nuo versijos ir užsakovo poreikių. Plačiau minimos dvi pagrindinės šeimos: M28 „Bryza“, orientuota į nacionalines tarnybas, ir M28 „Skytruck“, sukurta eksportui ir iki šiol siūloma tarptautinei rinkai.

    Kodėl toks lėktuvas tinka dronams gaudyti?

    An-28 tipo orlaivis vertinamas dėl gebėjimo kilti ir leistis trumpuose, nebūtinai asfaltuotuose takuose, o tai svarbu karo sąlygomis, kai aerodromų infrastruktūra nuolat atakuojama. Skelbiama, kad maksimalus greitis siekia apie 280 kilometrų per valandą, todėl toks lėktuvas gali pavyti lėtesnius atakos dronus ir palaikyti jų tempą perėmimo metu.

    Ekspertų vertinimu, dronų grėsmė Europoje ir ypač Ukrainoje skatino ieškoti daugiasluoksnių sprendimų: nuo elektroninės kovos ir žemės oro gynybos iki pigesnių, greitai diegiamų perėmimo priemonių. Oro platformos, galinčios nebrangiai patruliuoti ir panaudoti perėmėjus, tampa viena iš krypčių, ypač kai reikia dengti dideles teritorijas ir saugoti infrastruktūrą nuo naktinių atakų.

    Kol kas nėra viešai paaiškinta, kaip būtent šis An-28 pateko į Ukrainą ir kokiu mastu tokia taktika bus plečiama. Tačiau pats faktas, kad senesnė transporto klasės platforma sėkmingai pritaikoma moderniai antidronų kovai, rodo, kaip greitai keičiasi oro gynybos logika ir kokią reikšmę įgauna lankstūs, vietoje kuriami sprendimai.

    Šaltiniai:

    https://www.twz.com/air/ukrainian-an-28-has-become-a-drone-hunter-using-air-launched-interceptor-drones

    https://www.lockheedmartin.com/en-us/products/m28.html

    https://www.uacrussia.org/en/war-in-ukraine/shahid-136