Florencijos Uffizi galerijos patvirtino, kad 2026 metais tapo kibernetinės atakos taikiniu. Pasak muziejaus, buvo mėginta paveikti vaizdo stebėjimo infrastruktūrą, tačiau meno kūriniai nenukentėjo, o kritinė informacija neprarasta.
Muziejus pabrėžė, kad incidentas neturėjo nieko bendra su pastaruoju metu plačiai aptartu Luvro atveju, kai po didelio masto apiplėšimo buvo sutrikdyta dalis veiklos. Uffizi teigimu, jų sistemos yra uždaro tipo ir iš išorės neprieinamos, todėl įsilaužimo pasekmės buvo ribotos.
Ką teigia muziejus ir kas buvo padaryta
Uffizi nurodė, kad nebuvo pavogti slaptažodžiai ar saugumo schemos. Tai reikštų, jog įsilaužėliai, net ir pasiekę dalį stebėjimo infrastruktūros, negavo duomenų, kurie leistų planuoti fizinį nusikaltimą, pavyzdžiui, apiplėšimą.
Italijos žiniasklaidoje pasirodė teiginių, kad po incidento dalis kolekcijos galėjo būti perkelta į saugyklas. Vis dėlto Uffizi aiškino, kad vertybių perkėlimas, įskaitant Medičių epochos lobius, buvo susijęs su vykdomais renovacijos darbais, o ne su kibernetine ataka.
Politinis atgarsis ir platesnis kontekstas
Incidentas greitai įgijo politinį atspalvį. Buvęs Italijos ministras pirmininkas Matteo Renzi kritikavo Giorgios Meloni vyriausybę ir kultūros ministrą Alessandro Giuli, keldamas klausimus, ar valstybė pakankamai saugo vieną svarbiausių šalies kultūros institucijų.
„Įsilaužėliai atakuoja Uffizi ir kelia grėsmę mūsų kultūros paveldui. Ką daro ministras Giuli?“ – sakė Matteo Renzi.
Renzi taip pat suabejojo, ar Italijos kibernetinio saugumo institucijos tinkamai įvertino rizikas, ir pareiškė sieksiantis atsakymų. Šis ginčas atkreipė dėmesį į dažnėjantį reiškinį, kai kultūros įstaigos tampa kibernetinių incidentų taikiniais, nes jų infrastruktūra apima ne tik bilietų sistemas ar svetaines, bet ir fizinę apsaugą palaikančius sprendimus.
Kodėl kibernetinės atakos muziejuose kelia riziką
Nors Uffizi tikina, kad informacija neprarasta, tokio pobūdžio incidentai primena, jog kibernetinis saugumas tiesiogiai susijęs su fiziniu. Net ribotas sutrikdymas stebėjimo ar prieigos kontrolės sistemose gali didinti riziką, ypač jei nusikaltėliai derina skirtingas taktikas.
Italijoje dėmesį saugumui sustiprino ir nauji vagysčių atvejai. 2026 metais tarptautinė žiniasklaida pranešė apie iš muziejaus netoli Parmos pavogtus Renoir, Cézanne ir Matisse paveikslus, o tai parodė, kad meno vertybės išlieka patrauklus taikinys ir šiandien.
Uffizi atvejis rodo ir kitą tendenciją: muziejai vis dažniau priversti viešai aiškinti, kas konkrečiai buvo paliesta ir kokių priemonių imtasi, kad būtų išlaikytas lankytojų ir rėmėjų pasitikėjimas. Institucijoms tai reiškia ne tik technines investicijas, bet ir skaidresnę komunikaciją apie incidentų valdymą.
Šaltiniai:
https://www.ansa.it/sito/notizie/cronaca/2026/04/03/attacco-hacker-alle-gallerie-degli-uffizi-opere-nei-caveau-e-porte_55bcc16b-a42c-41cc-ba45-ac5573b49b40.html
https://www.politico.eu/article/uffizi-galleries-florence-cyberattack-surveillance-infrastructure/
https://www.nytimes.com/2026/03/30/world/europe/parma-art-heist-renoir-matisse-cezanne-italy.html
Leave a Reply