Category: Technologijos

  • Resident Evil 4 „Nintendo Switch 2“: testas prieš „PlayStation 5“ atskleidė netikėtą skirtumą

    Resident Evil 4 „Nintendo Switch 2“: testas prieš „PlayStation 5“ atskleidė netikėtą skirtumą

    2023 metais pasirodęs „Resident Evil 4“ perdirbinys tapo vienu sėkmingiausių „Capcom“ sugrįžimų prie klasikos. Žaidimas sulaukė itin palankių žaidėjų įvertinimų „Steam“ platformoje, o tai tik dar kartą patvirtino, kad atnaujinta versija pateisino lūkesčius ir technine, ir turinio prasme.

    „Capcom“ vėliau dar labiau išplėtė žaidimo pasiekiamumą, perkeldama kelias serijos dalis į „Nintendo Switch 2“. Spalio 16 dieną šioje konsolėje pasirodė „Resident Evil 2“, „Resident Evil 3“ ir „Resident Evil 4“, o žaidėjų dėmesys greitai nukrypo į klausimą, kaip nešiojama sistema tvarkosi su tokio masto projektu.

    Vienas plačiau žinomas techninių palyginimų autorius „YouTube“ platformoje palygino „Nintendo Switch 2“ versiją su „PlayStation 5“ leidimu. Toks sugretinimas įdomus todėl, kad lyginamos skirtingos klasės sistemos: stacionari konsolė, orientuota į maksimalų našumą, ir mobilumą pabrėžiantis įrenginys.

    Palyginime matyti, kad veikėjo Leono S. Kennedy modelio ir bendros scenų kompozicijos skirtumai nėra drastiški, ypač vertinant ekrano dydį ir tipinius nešiojamo žaidimo scenarijus. Aiškesni skirtumai labiausiai išryškėja apšvietime ir globaliame šviesos sklidime, kur „PlayStation 5“ pranašumas matomas ryškiau.

    Našumo požiūriu „PlayStation 5“ išlaiko stabilesnį vaizdo pateikimą, tačiau „Nintendo Switch 2“ versija, remiantis palyginime matomu rezultatu, taip pat atrodo konkurencinga savo kategorijoje. Teigiama, kad žaidimui pavyksta laikytis kiek daugiau nei 50 kadrų per sekundę tempo, o tai šiam žanrui yra pakankamai komfortiškas rodiklis, ypač kai kalbama apie nešiojamą formatą.

    Tokia kryptis atitinka bendrą rinkos tendenciją, kai leidėjai vis dažniau siekia didelius AAA projektus pritaikyti nešiojamoms ar hibridinėms sistemoms. Žaidėjams tai reiškia didesnį pasirinkimą, o kūrėjams ir leidėjams tai tampa papildomu būdu prailginti žaidimo komercinį ciklą ir pasiekti auditorijas, kurios pirmenybę teikia mobilumui.

  • „Cyberpunk 2077“ vėl sprogo: po 3 metų pasiekė įspūdingą rekordą ir grįžo į viršūnę

    „Cyberpunk 2077“ vėl sprogo: po 3 metų pasiekė įspūdingą rekordą ir grįžo į viršūnę

    Praėjus trejiems metams po debiuto, „Cyberpunk 2077“ netikėtai dar kartą atsidūrė dėmesio centre ir pasiekė vieną geriausių rezultatų per pastarąjį laikotarpį. Savaitgalį žaidimas „Steam“ platformoje pritraukė apie 187 tūkst. vienu metu žaidusių žmonių, o tai tapo ryškiausiu šuoliu nuo 2023 metų rudens.

    Žaidėjų sugrįžimą paskatino didelė turinio ir patogumo atnaujinimų banga, papildžiusi žaidimą naujomis užduotimis, misijomis, kosmetiniais daiktais ir įvairiais kasdienio žaidimo patobulinimais. Kūrėjai taip pat išplėtė technines galimybes, įskaitant glaudesnį integravimą su modifikacijomis, kas bendruomenėse dažnai tampa ilgalaikio populiarumo varikliu.

    Svarbiu impulsu tapo ir su žaidimo pasauliu siejamo anime serialo „Cyberpunk: Edgerunners“ tęstinumo naujienos, kurios tradiciškai suaktyvina susidomėjimą visoje franšizėje. Tokie kultūriniai ryšiai vis dažniau naudojami kaip strategija grąžinti auditoriją į žaidimą, ypač kai turinys atnaujinamas vienu metu.

    „Tai buvo velniškai intensyvus savaitgalis“, – sakė „CD Projekt RED“ atstovas Paweł Saśko, komentuodamas netikėtai išaugusį aktyvumą po atnaujinimo ir papildomų naujienų bangos.

    Prie rekordinio aktyvumo prisidėjo ir kainodara: žaidimas „Steam“ parduotuvėje buvo laikinai smarkiai atpigintas. Tokie išpardavimai žaidimų industrijoje laikomi vienu efektyviausių būdų grąžinti senus žaidėjus ir pritraukti naujus, ypač kai kartu pasiūlomi reikšmingi atnaujinimai ar papildomas turinys.

    Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad net ir kelių metų senumo žaidimai gali susigrąžinti auditoriją, jei kūrėjai nuosekliai gerina kokybę, plečia turinį ir išnaudoja transmedijos efektą, kai žaidimo visata plečiama serialais ar kitais formatais. „Cyberpunk 2077“ atvejis tampa dar vienu pavyzdžiu, kaip ilgalaikė priežiūra ir tikslus momentas gali pakeisti žaidimo trajektoriją.

  • Mass Effect gerbėjai sukilo po „Electronic Arts“ sprendimo: peticiją jau pasirašė per 214 000 žmonių

    Mass Effect gerbėjai sukilo po „Electronic Arts“ sprendimo: peticiją jau pasirašė per 214 000 žmonių

    Internete sparčiai plinta peticija, raginanti „Electronic Arts“ užtikrinti žaidimų serijos Mass Effect ateitį. Iniciatyva pažymėta grotažyme #SaveMassEffect, o ją jau pasirašė daugiau nei 214 000 žmonių.

    Bangą sukėlė žinia, kad „Electronic Arts“ pertvarko „BioWare“ veiklą, o naujas Mass Effect projektas, buvęs ankstyvoje kūrimo stadijoje, buvo nutrauktas. „BioWare“ vardas žaidėjams siejasi su tokiais kūriniais kaip Dragon Age, Star Wars: Knights of the Old Republic ir Mass Effect, todėl daliai bendruomenės tai tapo simboliniu lūžio tašku.

    Peticijos autoriai teigia, kad serijai reikalingas aiškus įsipareigojimas ir realūs resursai, jei leidėjas nori išsaugoti kokybės kartelę. Jie ragina skirti pakankamą finansavimą, komandą ir laiką, o jei to padaryti neplanuojama, svarstyti licencijos suteikimą kitai studijai.

    „Šiam įsipareigojimui reikia tinkamo finansavimo, pakankamo žmonių skaičiaus ir laiko, kad būtų išlaikyti aukšti serijos standartai. Arba teisių licencijavimas kitai studijai galėtų leisti šiai istorijai atgimti“, – rašoma peticijos tekste.

    Bendruomenė pabrėžia, kad Mass Effect išsiskyrė ne tik veiksmo elementais, bet ir plačiu mokslinės fantastikos pasauliu bei žaidėjo sprendimų pasekmėmis. Daugeliui tai yra viena tų serijų, kurią prisimena dėl komandos dinamikos, komandoro Shepard istorijos ir „Normandy“ įgulos.

    Vis dėlto ekspertai ir pati industrijos praktika rodo, kad internetinės peticijos retai pakeičia didelių leidėjų strategiją. Pastaraisiais metais ne kartą matyta, kad net ir tūkstančius ar šimtus tūkstančių parašų surenkantys kreipimaisi dažniau tampa viešųjų ryšių signalu, o ne realiu sprendimų perrašymo instrumentu.

    Peticijos kontekstas sutampa ir su platesnėmis žaidimų rinkos tendencijomis: didieji leidėjai pastaruoju metu dažniau mažina riziką, stabdo ilgai trunkančius projektus ir perskirsto komandas. Tai ypač paliečia didelio biudžeto vieno žaidėjo RPG, kuriems reikia daugelio metų kūrimo, o sėkmės prognozės tapo sudėtingesnės.

  • Steam Next Fest baigėsi, bet įtampa tik kyla: šie žaidimų demo gali tapti metų hitais

    Steam Next Fest baigėsi, bet įtampa tik kyla: šie žaidimų demo gali tapti metų hitais

    „Valve“ surengtas „Steam Next Fest“ festivalis baigėsi, tačiau jo atgarsiai dar kurį laiką bus juntami visoje kompiuterinių žaidimų industrijoje. Renginys tradiciškai leidžia nemokamai išbandyti tūkstančius būsimų žaidimų demonstracinių versijų ir taip padeda naujiems kūrėjams prasimušti į rinką.

    Šį kartą dalis žaidėjų ir kūrėjų atvirai kalbėjo apie ryškėjančią problemą: vis didesnį menkos kokybės, skubotai sukurto turinio srautą, kurį neretai stipriai pagreitina dirbtinis intelektas. Nepaisant to, tarp gausybės projektų atsirado ir tikrų atradimų, kurie surinko itin aukštus įvertinimus.

    Žaidimų platformoje vertinimai turi realią įtaką matomumui: kuo daugiau teigiamų atsiliepimų ir aktyvumo, tuo didesnė tikimybė patekti į rekomendacijas ir populiariausiųjų sąrašus. Dėl to festivalis neretai tampa tramplinu žaidimams, kurie iki tol buvo mažai girdėti.

    Kas išsiskyrė šiame festivalyje

    Tarp labiausiai aptariamų žaidimų atsidūrė kooperaciniai ir vakarėlių tipo projektai, paremti humoru bei greitu tempu. Tokie žaidimai dažnai išpopuliarėja dėl transliacijų platformų ir draugų rekomendacijų, o „Next Fest“ suteikia progą susirinkti pirmąją fanų bangą.

    Ne mažiau dėmesio sulaukė simuliatoriai, kuriuose žaidėjai automatizuoja procesus arba valdo verslą neįprastoje aplinkoje. Pastaraisiais metais simuliatorių segmentas auga, nes tokie žaidimai dažnai kuriami mažesnėmis komandomis, bet turi ilgą žaidimo laiką ir aiškią progresiją.

    Greta jų išryškėjo ir sporto žanro projektai, orientuoti į paprastą, greitai perprantamą mechaniką. Tokie žaidimai dažnai laimi tuo, kad lengvai pritraukia ir retkarčiais žaidžiančius žmones, ypač kai siūlo rungtynes su draugais.

    Veiksmas, RPG ir išlikimas grįžta į madą

    Festivalyje netrūko ir rimtesnių, į kovą bei progresiją orientuotų žaidimų. Dalis jų sąmoningai remiasi atpažįstamomis formulėmis, primenančiomis populiarius hitus, tačiau bando išsiskirti atmosfera, pasaulio kūrimu ar sudėtingesnėmis sistemomis.

    Pirmojo asmens šaudyklių ir roguelite tipo projektai taip pat išlaiko pagreitį: žaidėjai vertina trumpus, bet intensyvius bandymus, aiškiai apčiuopiamą tobulėjimą ir iš naujo sužaidžiamumą. Tokios formulės ypač tinka demonstracinėms versijoms, nes per trumpą laiką leidžia pajusti žaidimo kabliuką.

    Jei kuris nors iš festivalyje išbandytų projektų patiko, verta jį įtraukti į norų sąrašą ir sekti atnaujinimus. Būtent tai dažnai tampa signalu kūrėjams ir platformai, kad žaidimas turi potencialą, o dalis jų į rinką patenka jau artimiausiais mėnesiais.

  • „Saudi Aramco“ planuoja naftos saugyklas Singapūre: sprendimo poveikį gali pajusti ir Lenkija

    Saudo Arabijos valstybinė naftos bendrovė „Saudi Aramco“ derasi dėl susitarimo, pagal kurį nuo 2027 metų antrosios pusės dalis jos naftos atsargų būtų laikoma Singapūre, požeminėse Jurong Rock Caverns talpyklose. Tikslas – sustiprinti tiekimo patikimumą Azijoje ir sumažinti rizikas regione, kuris itin priklausomas nuo importo iš Persijos įlankos.

    Sprendimas siejamas su įtampa ir karinių konfliktų rizika aplink Hormūzo sąsiaurį – vieną svarbiausių pasaulio naftos transporto kelių. Azijos ekonomikos reikšmingą dalį žaliavinės naftos įsiveža iš Artimųjų Rytų, todėl bet kokie trikdžiai jūroje greitai virsta kainų svyravimais ir realiais tiekimo sutrikimais.

    Kas numatoma Singapūre?

    Singapūro Jurong Rock Caverns – tai uolienoje įrengtos, maždaug 150 metrų gylyje esančios požeminės saugyklos, skirtos skystiems angliavandeniliams. Skelbiama, kad jų talpa siekia apie 1,47 mln. kubinių metrų, tai yra maždaug 9 mln. barelių.

    Pagal viešai aptariamą planą „Saudi Aramco“ kartu su Singapūro institucijomis ir JTC Corp ketina pasirašyti ketinimų protokolą, o galutinės derybos turėtų būti užbaigtos per artimiausius mėnesius. Tokia logika paprasta: atsargos arčiau vartotojų rinkų reiškia greitesnį reagavimą sutrikimų atveju ir didesnį lankstumą logistikos grandinėje.

    „Aramco“ jau turi panašių susitarimų Azijoje

    „Saudi Aramco“ naftą jau laiko ir kitose regiono šalyse, įskaitant Japoniją bei Pietų Korėją. Tokiuose susitarimuose dažnai numatoma, kad vietos valdžios institucijos turi pirmumo teisę įsigyti atsargas, jei rinkoje netikėtai atsiranda trūkumas.

    Vienas žinomų pavyzdžių – sandėliavimo pajėgumų plėtra Okinavoje, taip pat laikino saugojimo susitarimai Pietų Korėjoje. Kartu regione stiprėja platesnė kryptis didinti strategines atsargas, nes dalis valstybių vis dar turi palyginti mažus rezervus, palyginti su didžiosiomis Azijos ekonomikomis.

    Kodėl tai svarbu Europai ir Lenkijai?

    „Saudi Aramco“ siekis dar labiau įsitvirtinti Azijoje gali reikšti, kad prioritetas investicijoms ir prekybos srautams vis dažniau bus teikiamas Kinijai, Indijai ir Pietryčių Azijai. Tai atitinka platesnę rinkos realybę: Azijoje auga perdirbimo ir petrochemijos pajėgumai, o Europoje vyksta dekarbonizacija, mažinanti ilgalaikę iškastinio kuro paklausą.

    Lenkijai ši tema aktuali dėl „Saudi Aramco“ vaidmens regiono naftos tiekimo grandinėse ir jos turimų aktyvų. Jei bendrovė nuspręstų optimizuoti portfelį Europoje, vienas iš scenarijų galėtų būti dalies veiklos ar turto pardavimas, ypač segmentuose, susijusiuose su didmenine degalų prekyba ir logistika.

    „Kapitalas juda iš brandžios, dekarbonizuojančios Europos į Aziją, kur „Aramco“ investuoja į perdirbimą ir petrochemiją, kad ilgainiui užsitikrintų stabilų savo naftos realizavimą“, – sakė rinkos analitikas.

    Nors saugyklos Singapūre pirmiausia didintų atsparumą Azijos tiekimo grandinėms, tokie sprendimai netiesiogiai veikia ir Europą: jie gali keisti krovinių srautus, derybinę galią bei ilgalaikius tiekimo prioritetus. Dėl to regiono šalims svarbu vertinti ne tik trumpalaikę kainą, bet ir tai, kaip persitvarko pasaulinė naftos logistikos infrastruktūra.

  • Europos dujų kainos šauna į viršų: atsargos krenta prieš žiemą, rinkas nervina Artimųjų Rytų įtampa

    Europoje sparčiai brangsta gamtinės dujos: Amsterdamo TTF biržoje orientaciniai ateities sandoriai pasiekė apie 97 eurus už megavatvalandę. Tai vienas aukščiausių lygių nuo 2022 metais fiksuoto energetikos šoko, o rinkoje daugėja signalų, kad artėjanti žiema gali būti brangesnė.

    Kainų kilimą skatina ne vien spekuliacinės nuotaikos, bet ir realūs rodikliai. Europos Sąjungos dujų saugyklose sukaupta apie 74,6 proc. talpos, kai penkerių metų vidurkis šiuo metų laiku siekia maždaug 89,5 proc., rodo „Gas Infrastructure Europe“ duomenys.

    Skirtumas nuo įprasto sezoniškumo reiškia didesnę riziką, jei užsitęstų šaltesni orai arba sutriktų importo srautai. Analitikai pabrėžia, kad mažesnės atsargos didina Europos pažeidžiamumą kainų šuoliams, nes rinkai lieka mažiau „pagalvės“ netikėtiems sutrikimams.

    Atsargos skiriasi tarp valstybių

    Didžiausioje Europos ekonomikoje Vokietijoje saugyklos užpildytos apie 61,5 proc., kai penkerių metų vidurkis siekia apie 88,3 proc. Toks atotrūkis rinkoje vertinamas kaip rizikos veiksnys, nes Vokietija yra svarbi regiono vartotoja ir tranzito mazgas.

    Lenkijoje situacija kitokia: šios šalies saugyklos užpildytos apie 99,1 proc., o jose sukaupta maždaug 36,51 teravatvalandės dujų. Tai rodo, kad dalis regiono į žiemą įžengia geriau pasiruošusi, tačiau bendras ES lygis išlieka žemiau istorinių normų.

    Kas kelia kainas dabar?

    Prekiautojai tikisi didesnio šildymo poreikio, nes daugelyje Europos regionų prognozuojamas temperatūros kritimas. Didesnė paklausa trumpuoju laikotarpiu paprastai kelia biržos kainas, ypač kai atsargų lygis yra žemesnis nei įprastai.

    Rinkos jautrumą dar labiau didina geopolitinė rizika Artimuosiuose Rytuose. Šis regionas svarbus pasaulinei energijos logistikai, todėl bet kokia eskalacija didina draudimo, transportavimo ir tiekimo trikdžių tikimybę, o tai persiduoda ir Europos dujų kainoms.

    Neapibrėžtumą kursto ir politiniai pareiškimai JAV, kurie finansų rinkose dažnai veikia kaip papildomas rizikos priedas energetikos kainose. Dalis investuotojų vertina, kad retorikos aštrėjimas gali sustiprinti sankcijų, atsakomųjų veiksmų ar logistikos sutrikimų scenarijus.

    Ko laukti vartotojams ir įmonėms?

    TTF kaina yra svarbus orientyras tiek energijos tiekėjams, tiek pramonei, todėl ilgesnis brangimas gali reikšti didesnį spaudimą šildymo ir elektros sąnaudoms, ypač jei ateityje brangtų ir susieti tiekimo kontraktai. Galutinė įtaka sąskaitoms priklausys nuo to, kiek kainų rizikos yra fiksuota iš anksto ir kokia bus žiemos temperatūra.

    Artimiausiomis savaitėmis dėmesys kryps į tai, kaip greitai pildomos saugyklos, kokie bus orų modeliai ir ar neatsiras papildomų trikdžių LNG ir vamzdynų tiekimo grandinėse. Esant mažesnėms atsargoms, rinkai gali pakakti kelių nepalankių signalų, kad kainų svyravimai išliktų ryškūs.

  • Lodzėje griaus buvusios elektrinės EC-2 aušinimo bokštus: investuotojas atskleidė, kas atsiras jų vietoje

    Lenkijos Lodzės mieste planuojama nugriauti du buvusios kogeneracinės elektrinės EC-2 aušinimo bokštus. Investuotojas sprendimą aiškina prasta konstrukcijų būkle ir pabrėžia, kad jų išsaugoti saugiai nebeįmanoma.

    Šie darbai tęsia teritorijos demontavimo procesą, kuris pastaruoju metu tapo ypač matomas miestiečiams. Neseniai iš miesto panoramos pašalinti trys aukšti elektrinės kaminai, o dabar atėjo eilė didiesiems aušinimo statiniams.

    Sprendimas dėl saugumo

    Pasak projekto vystytojų, aušinimo bokštų konstrukcijos yra smarkiai pažeistos. Dėl techninės būklės ir galimų rizikų teritorijoje pasirinktas kelias yra ne konservavimas ar pritaikymas, o visiška griovimo procedūra.

    Skirtingai nei kaminų griovimas, kuris buvo atliktas itin greitai, aušinimo bokštus planuojama ardyti etapais. Toks būdas paprastai pasirenkamas tada, kai siekiama tiksliau kontroliuoti procesą, triukšmą ir dulkėtumą tankiau apgyvendintoje aplinkoje.

    Ką planuojama statyti vietoje?

    Atlaisvintoje teritorijoje numatoma nauja urbanistinė plėtra, kurios pagrindinė kryptis – gyvenamoji statyba. Vystytojas nurodo, kad architektūrinė idėja turėtų atsispirti nuo buvusios industrinės vietos charakterio ir formomis priminti aušinimo bokštų siluetus.

    Kartu planuojamos ir komercinės funkcijos: paslaugų, prekybos bei sporto paskirties patalpos. Taip pat numatytos viešosios erdvės, žaliosios zonos ir poilsio infrastruktūra, kad teritorija taptų patraukli ne tik naujakuriams, bet ir aplinkinių rajonų gyventojams.

    EC-2 istorija ir teritorijos transformacija

    EC-2 objektas buvo galutinai išjungtas 2015 metais, užbaigiant kelis dešimtmečius trukusį jo vaidmenį miesto energetikoje. Nuo tada teritorija palaipsniui keičia paskirtį, o pramoninius statinius keičia gyvenamosios ir mišrios paskirties projektai.

    Griovimo procesas buvo pradėtas anksčiau, tačiau vėliau sustojo dėl procedūrinių klausimų. Šiuo metu darbai tęsiami atnaujintu planu, o tikslas – kuo greičiau parengti teritoriją naujai statybai ir viešųjų erdvių įrengimui.

  • Iš Lodzės į 70 rinkų: kaip „Gillette“ megafabrika Lenkijoje gamina kas trečią pasaulio skustuvą

    Lodzėje veikianti „Procter & Gamble“ (P&G) „Gillette“ gamykla per du dešimtmečius tapo vienu svarbiausių koncerno gamybos ir logistikos centrų Europoje. Iš čia skustuvai ir peiliukai keliauja į maždaug 70 rinkų penkiuose žemynuose, o pats kompleksas apima gamybą, pakavimą ir paskirstymą.

    Gamykla gamina apie 160 skirtingų P&G produktų variantų, tarp jų „Mach3“, „Fusion“, „Venus Embrace“ ir „Venus Olay“ serijas. P&G teigia, kad Lodzės padalinys yra vienintelis pasaulyje, kuriame gaminami „Venus Olay“ skustuvai.

    Ši gamykla įvardijama kaip didžiausias „Gillette“ prekės ženklo padalinys pasaulyje ir viena iš vadinamųjų P&G megagamyklų. Bendrovės skaičiavimu, būtent Lenkijoje pagaminamas maždaug kas trečias „Gillette“ skustuvas pasaulyje, o tai Lodzės regionui reiškia ir darbo vietas, ir aukštesnės pridėtinės vertės kompetencijas.

    Automatizacija ir DI gamyboje

    Pastaraisiais metais Lodzės gamykla sparčiai diegia automatizavimo sprendimus, kurie leidžia didinti pajėgumus ir užtikrinti stabilų kokybės lygį. Produktų kontrolėje naudojamos vaizdinės patikros sistemos, padedančios aptikti smulkiausius neatitikimus dar prieš gaminiui pasiekiant pakuotę.

    Logistikoje pritaikomi autonominiai vežimėliai, kurie mažina rankinio darbo apimtį ir standartizuoja judėjimą gamybos patalpose. P&G taip pat akcentuoja, kad dalis sprendimų kuriami vietoje ir vėliau pritaikomi kitose įmonės gamyklose.

    „Mūsų Lodzės gamykla rodo inovacijų kryptį, nuolat tobulindama gamybos procesus ir skaitmenines technologijas“, – sakė P&G „Gillette“ komplekso Lodzėje vadovas Christophas Reifas.

    Gamykloje veikia inžinerinė komanda, P&G pristatoma kaip vidinis automatizavimo centras, kuriantis naujus įrankius ir procesų patobulinimus. Tokia praktika atitinka platesnę pramonės tendenciją, kai gamyklos tampa ne tik gamybos vieta, bet ir technologijų diegimo laboratorija.

    Karjeros ir kompetencijų augimas

    Modernioms linijoms reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai, todėl P&G pabrėžia vidinį darbuotojų ugdymą ir karjeros galimybes. Įmonė teigia, kad dalis vadovų savo kelią pradėjo nuo praktikų ar jaunesniųjų pozicijų, o vėliau augo keisdami roles tarp skirtingų padalinių.

    Kompleksas taip pat akcentuoja įvairovę komandose: moterys dirba ne tik administracinėse, bet ir techninėse pareigose. Pasak P&G, moterys sudaro apie trečdalį darbuotojų ir daugiau nei 40 proc. vadovaujančių pozicijų, o tai gamybos sektoriuje išlieka reikšmingu rodikliu.

    P&G mastas Lenkijoje ir investicijos

    Lodzės „Gillette“ yra viena iš P&G gamybos ašių Lenkijoje, greta kitų bendrovės padalinių šalyje. P&G skelbia, kad per maždaug 30 metų Lenkijoje investavo daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių; perskaičiavus pagal pastarųjų metų tipinį kursą tai sudaro apie 900 000 000 eurų.

    Įmonė taip pat nurodo sukūrusi daugiau nei 5 000 darbo vietų, o gamybą papildo tiekimo grandinės, IT ir paskirstymo funkcijos. Tokia struktūra atitinka globalių gamintojų strategiją, kai viename regione telkiami ne tik cechai, bet ir planavimas, logistika bei skaitmeninės paslaugos.

    „Ši investicija yra pavyzdys, ką JAV įmonės atneša į Lenkiją: kapitalą, technologijas, inovacijas, modernias darbo vietas ir augimo galimybes darbuotojams bei tiekėjams“, – sakė JAV ambasadorius Lenkijoje Tomas Rose.

    P&G pabrėžia ir vietinį įsitraukimą Lodzėje: darbuotojai prisideda prie socialinių iniciatyvų, paramos projektų ir bendruomeninių veiklų. Bendrovės vertinimu, būtent globalių tiekimo srautų ir vietos ekosistemos derinys ir lemia, kad gamykla iš regioninio objekto per 20 metų tapo tarptautiniu centru.

  • EIT Urban Mobility: Europos miestams laikas spartinti inovacijas keleivių ir krovinių transporte

    Auganti urbanizacija Europoje verčia miestus iš esmės pergalvoti, kaip organizuojamas žmonių judėjimas ir prekių pristatymas. EIT Urban Mobility teigia, kad tradiciniai sprendimai nebepajėgia atliepti poreikių, todėl inovacijos turi būti diegiamos greičiau ir plačiau.

    Organizacijos vadovas Marc Rozendal pabrėžia, kad pokyčiai neturi apsiriboti pavieniais bandomaisiais projektais. Jo teigimu, miestams svarbu stebėti pilotus, prisitaikyti sprendimus prie vietos realybės ir juos didinti iki tokio masto, kuris duotų apčiuopiamą efektą.

    Kas stabdo miestų inovacijas?

    EIT Urban Mobility įvardija kelis pasikartojančius barjerus, su kuriais dažniausiai susiduria startuoliai ir savivaldybės. Vienas didžiausių yra sudėtingi viešieji pirkimai, kurie naujiems rinkos dalyviams kelia aukštą įėjimo kartelę ir prailgina sprendimų įdiegimo laiką.

    Kitas iššūkis yra finansavimas, ypač ankstyvoje stadijoje, kai rizika didžiausia, o grąža dar neaiški. Be to, skirtingi reikalavimai ir taisyklės įvairiuose miestuose apsunkina tų pačių sprendimų perkėlimą: po piloto viename mieste kitame dažnai tenka pradėti beveik nuo nulio.

    Kodėl būtina įtraukti gyventojus?

    EIT Urban Mobility akcentuoja, kad mobilumo projektai neveikia, jei jie kuriami tik institucijų ir verslo lygmeniu. Gyventojų įsitraukimas turi prasidėti dar prieš pilotų startą, o savivaldybėms svarbu rinkti grįžtamąjį ryšį ir aiškiai parodyti, kokią naudą duoda pokyčiai.

    „Be gyventojų įtraukimo ankstyvame etape tokių programų neįmanoma sėkmingai įgyvendinti“, – sakė EIT Urban Mobility vadovas Marc Rozendal.

    Kaip pavyzdį jis mini siekį mažinti priklausomybę nuo privačių automobilių. Pasak jo, realus lūžis įmanomas tik tada, kai viešasis transportas ir kitos alternatyvos yra patogios, saugios ir lengvai pasiekiamos, o tai daugelyje Europos miestų dar nėra pasiekta.

    Kaip sprendimus padaryti masto?

    EIT Urban Mobility save pristato kaip paneuropinį inovacijų ekosistemą, per septynerius metus dirbusį su daugiau nei 200 miestų. Organizacija pabrėžia, kad didmiesčiai dažniau turi resursų pokyčius vykdyti patys, o mažesniems ir vidutiniams miestams praverčia partnerystės, ekspertinė pagalba ir papildomas finansavimas.

    Kartu pažymima, kad vieno universalaus recepto nėra: tokie sprendimai kaip dalijimasis automobiliais ar mikromobilumas skirtinguose miestuose veikia nevienodai. Todėl miestai, diegdami naujoves, turi numatyti ir tai, kad dalis iniciatyvų nepasiteisins, tačiau svarbiausia yra išmoktos pamokos ir korekcijos.

    „Kartais projektas gali nepavykti, jei tik iš to pasimokome ir klausomės gyventojų, kurie turi konkrečius poreikius“, – sakė Marc Rozendal.

    Kalbėdamas apie finansavimą, EIT Urban Mobility akcentuoja vadinamąjį mišrų modelį, kai derinamos viešosios lėšos ir privatus kapitalas. Organizacijos teigimu, jų tikslas yra sumažinti pradinę inovacijų riziką ir padėti pilotams pasiekti stadiją, kurioje sprendimais gali susidomėti investuotojai.

    Marc Rozendal nurodo, kad EIT Urban Mobility praktikoje siekia santykio, kai kiekvienam investuotam eurui tenka dešimt eurų privačių investicijų. Jo vertinimu, esant dideliems miestų iššūkiams, vien viešųjų biudžetų neužteks, todėl tokie modeliai tampa būtini norint užtikrinti greitesnį inovacijų diegimą.

    Interviu ir įrašas parengti renginio apie naują mobilumą metu Katovicuose.

  • Kondicionierius kaip alternatyva granulinei krosnelei: šildo ir per didesnį šaltį

    Kondicionieriai daugeliui vis dar siejasi tik su patalpų vėsinimu per vasaros karščius, tačiau vis daugiau modelių turi ir šildymo režimą. Tokie įrenginiai iš esmės veikia kaip oras–oras tipo šilumos siurbliai, todėl gali prisidėti prie namų šildymo rudenį, pavasarį ir net dalį žiemos.

    Šis sprendimas ypač domina gyventojus, kurie šilumai naudoja granules ir ieško būdų sumažinti kuro sąnaudas. Praktika rodo, kad kondicionierių galima naudoti kaip pagrindinį šilumos šaltinį pereinamuoju laikotarpiu, o granulinę krosnelę ar katilą įjungti tik per šalčiausias dienas.

    Kaip kondicionierius šildo?

    Šildymo funkciją turintis kondicionierius perkelia šilumą iš lauko oro į patalpas, todėl vienai kilovatvalandei elektros gali pagaminti kelis kartus daugiau šilumos energijos. Dėl to, esant palankioms sąlygoms, jis gali būti ekonomiškesnis už tiesioginį elektrinį šildymą ir padėti taupyti granules.

    Energijos efektyvumą geriausiai atspindi SCOP rodiklis, t. y. sezoninis šildymo efektyvumo koeficientas. Pavyzdžiui, jei SCOP siekia 4,5, tai reiškia, kad vidutiniškai per sezoną 1 kilovatvalandė elektros gali suteikti apie 4,5 kilovatvalandės šilumos.

    Ar veikia per šaltį?

    Renkantis įrenginį svarbu įvertinti, iki kokios lauko temperatūros gamintojas deklaruoja stabilų darbą šildymo režimu. Vidutinės klasės šiuolaikiniai modeliai dažnai projektuojami veikti ir prie didesnio šalčio, o dalis jų išlaiko šildymo funkciją net kai lauke būna apie minus 22 laipsniai šalčio.

    Vis dėlto realus komfortas priklauso ne tik nuo techninių duomenų, bet ir nuo pastato būklės. Prastai apšiltintame name, esant didžiausiems šalčiams, kondicionierius gali nespėti kompensuoti šilumos nuostolių, todėl rezervinis šilumos šaltinis išlieka praktiškas sprendimas.

    Į ką atkreipti dėmesį prieš perkant?

    Be SCOP, svarbu įvertinti įrenginio galią ir jo darbo temperatūrų diapazoną, nes nuo to priklausys, ar įrenginys realiai šildys jūsų namus, o ne tik palaikys minimalią šilumą. Taip pat reikia atsižvelgti į patalpų išplanavimą, nes šiluma dažniausiai efektyviausiai pasklinda toje erdvėje, kur įrengtas vidinis blokas.

    Jei namai turi kelias atskiras zonas ar aukštus, gali prireikti daugiau nei vieno vidaus bloko arba kitų sprendimų šilumos paskirstymui. Praktikoje kondicionierius dažnai tampa patogiu „antru šildymo šaltiniu“, kuris sumažina granulių poreikį ir kartu suteikia vėsinimą vasarai.