Category: Uncategorized

Nuo ko pradėti valgymą

Specialistė pataria šventinę dieną pradėti nuo vandens. Prieš šventinius pusryčius išgerkite stiklinę vandens – tai padeda „pažadinti“ virškinimo sistemą ir sumažina persivalgymo riziką.

„Net jei vieną dieną persivalgysite, o kitą sugrįšite prie subalansuotos mitybos, viskas bus gerai. Gali atsirasti nedidelis patinimas, bet tai nėra baisu. Tiesiog tą dieną pasistenkite atsipalaiduoti, nieko neskaičiuoti ir negalvoti, kiek kalorijų yra maiste“, – aiškino mitybos specialistė.

Pasak jos, svarbiausia – nepersivalgyti. Subalansuota Velykų lėkštė galėtų atrodyti taip:

• pusė lėkštės – daržovės: jos suteikia sotumo ir užpildo didelį skrandžio tūrį;
• baltymai: tai gali būti kiaušiniai, liesesnis kumpis ar vištienos dešrelės;
• angliavandeniai: vietoj duonos ar lavašo galima rinktis velykinę bandelę (paską). Vidutiniškai joje yra apie 400 kalorijų 100 g, todėl geriau apsiriboti maždaug 50 g;
• riebalai: tai gali būti ir nedidelis gabalėlis varškinės paskos.

Jei Velykas leidžiate gamtoje, specialistė rekomenduoja daugiau judėti.

„Galima suvalgyti šašlyko. Jei jis iš vištienos, tai bus baltymų šaltinis, o jei iš kiaulienos – svarbu nepadauginti, užteks dviejų gabalėlių“, – pataria ji.

Pasivaikščiojimas po vaišių, anot specialistės, gerina virškinimą ir padeda organizmui lengviau susidoroti su didesniu maisto kiekiu.

Kokį alkoholį rinktis

Alkoholio, pasak specialistės, geriausia vengti, nes saugios dozės nėra. Vis dėlto, jei atsisakyti nepavyksta, geresnis pasirinkimas – ne stiprus alkoholis.

„Alkoholis – tai spiritas, kitaip tariant, toksinas organizmui, kuris smarkiai apkrauna kūną, kepenis ir kasą“, – teigiama specialistės komentare.

Skaičiuojama, kad 100 g alkoholio gali būti apie 300 kalorijų, o sauso vyno – apie 50 kalorijų. Sausame vyne paprastai būna mažiau pridėtinio cukraus, todėl organizmui jį gali būti lengviau suvirškinti.

Taip pat pabrėžiama taisyklė – nepadauginti, kad organizmui būtų lengviau susitvarkyti su alkoholiu.

Kaip valgyti saldumynus

Velykinius kepinius ir kitus saldumynus valgyti galima, tačiau svarbu tai daryti sąmoningai. Geriausia – po pagrindinio valgio ir nedideliais kiekiais.

Primename, kad tokie produktai dažniausiai turi daug kalorijų, todėl jų padauginus lengva priaugti svorio.

Be to, prie šventinio stalo svarbu klausytis savo kūno: jei jaučiate sotumą, sustokite.

Tinkamas žalumynų laikymas – tai ne tik kulinarija, bet pirmiausia ir taupymas. Laikantis kelių paprastų taisyklių, jų „gyvenimą“ galima pailginti 2–3 kartus, ilgiau išsaugoti aromatą bei skonį ir išvengti nereikalingų išlaidų.

Profesionalūs virtuvės šefai pabrėžia, kad dažniausiai žalumynai genda ne dėl prastos kokybės, o dėl tipinių laikymo klaidų. Sandariai uždaryti maišeliai sukuria „šiltnamio efektą“, ant lapų likusi drėgmė skatina puvimą, o ventiliacijos trūkumas procesą tik paspartina.

Problemų pridaro ir netinkama temperatūra – pavyzdžiui, bazilikas visiškai netoleruoja šalčio ir gali sugesti vos per vieną naktį.

Kaip išsaugoti petražoles, krapus ir mėtas

Minkštos žolelės su švelniais stiebais (petražolės, krapai, kalendros, mėtos) vandenį „geria“ panašiai kaip gėlės.

Kad jos išliktų standžios ir sultingos, darykite taip:

1. Atnaujinkite pjūvį: patrumpinkite stiebų galiukus 1–1,5 cm.
2. Įstatykite žoleles į stiklinę ar stiklainį su nedideliu kiekiu vandens – vandenyje turi būti tik stiebai.
3. Apsaugokite: viršų lengvai uždenkite maišeliu (nesandariai), kad drėgmė neišgaruotų per greitai.

Svarbu: vandenį keiskite kas 2–3 dienas – tuomet žalumynai išliks švieži iki savaitės ir ilgiau.

Išimtis – bazilikas. Jis nuo šalčio pajuoduoja, todėl laikykite stiklinėje su vandeniu ant stalo, o ne šaldytuve.

Popierinio rankšluosčio taisyklė salotoms ir špinatams

Švelnūs lapiniai žalumynai (špinatai, rukola, salotų mišiniai) greitai genda dėl drėgmės, todėl svarbiausia – kondensato kontrolė.

Jei norite juos laikyti ilgiau, pirmiausia žalumynus gerai nusausinkite (patogu naudoti salotų džiovyklę).

Tuomet dėkite į plastikinę dėžutę, sluoksnius perklodami sausais popieriniais rankšluosčiais. Popierius sugers kondensatą, o lapai išliks traškūs iki 7 dienų.

Drėgnas įvyniojimas rozmarinui ir čiobreliams

Kietesnės, sumedėjusios žolelės (rozmarinas, čiobreliai, šalavijas), priešingai, labiau bijo perdžiūvimo.

Laikykite jas taip:

• įvyniokite į šiek tiek sudrėkintą popierinį rankšluostį;
• įdėkite į indą ar maišelį, kuriame yra oro patekimas;
• laikykite daržovių stalčiuje.

Šis būdas taip pat tinka laiškiniams svogūnams ir šparagams.

Laikymo trukmė – iki 2 savaičių, neprarandant aromato.

Svarbu: niekada nelaikykite žalumynų šalia obuolių ar bananų. Šie vaisiai išskiria etileną, dėl kurio žolelės pagelsta ir ima gesti per kelias valandas.

Taikydami šiuos metodus ne tik išsaugosite patiekalų skonį, bet ir pastebimai sutaupysite, nes nebereikės išmesti suvytusių žalumynų.

Koks alkoholis labiausiai kenkia

Gydytoja teigia, kad alkoholio daroma žala priklauso nuo etanolio koncentracijos, suvartojamo kiekio ir gėrimų derinių.

Pasak specialistės, agresyviausiai skrandžio gleivinę veikia stiprieji alkoholiniai gėrimai: degtinė, konjakas, viskis. Didelės etanolio koncentracijos tiesiogiai pažeidžia gleivinę, skatina rūgšties išsiskyrimą ir didina erozijų bei kraujavimo riziką.

Tuo metu sausas vynas paprastai daro vidutinį poveikį, tačiau putojantis vynas, dėl angliarūgštės, sergant refliuksu (GERL) gali būti prasčiau toleruojamas.

Taip pat pažymima, kad sausame vyne beveik nebūna pridėtinio cukraus, todėl gliukozės šuolis kraujyje būna mažesnis. Be to, jo kaloringumas dažniausiai mažesnis nei pusiau saldaus ar saldaus vyno. Kai cukraus mažiau, organizmui tenka mažesnė papildoma apkrova kasai.

Kaip sumažinti žalą organizmui

Norint sumažinti neigiamą alkoholio poveikį virškinamajam traktui, gastroenterologė pataria laikytis šių rekomendacijų:

• nevartoti alkoholio nevalgius – maistas sumažina tiesioginį etanolio kontaktą su gleivine ir sulėtina jo pasisavinimą;
• nederinti su riebiu maistu – venkite didelio riebaus maisto kiekio ir greito vartojimo, nes tai pailgina alkoholio kontaktą su skrandžiu ir sustiprina simptomus;
• nemaišyti skirtingų gėrimų – geriau vengti dideliais kiekiais derinti skirtingas alkoholio rūšis.

Specialistė taip pat rekomenduoja daryti pertraukas tarp gėrimų (bent 30–60 min.), nes kepenys alkoholį skaido ribotu greičiu.

Po kiekvieno alkoholinio gėrimo patariama išgerti stiklinę vandens – tai mažina dehidrataciją ir gali palengvinti savijautą kitą dieną.

Gastroenterologė Alla Kurilec socialiniame tinkle „Instagram“ priminė, kad čeremša liaudyje vadinama įvairiai: kolba, laukiniu česnaku, levurda, meškiniu svogūnu ar samardala.

Specialistė pabrėžė, jog laukinė čeremša yra įrašyta į Ukrainos (taip pat Lietuvos, Latvijos ir daugelio kitų šalių) Raudonąją knygą, todėl jos rinkti miškuose negalima. Pasak gydytojos, kalbama apie kultūrinę čeremšą, auginamą daržuose ir ūkiuose.

Čeremšos nauda

Gydytojos teigimu, čeremša yra puikus vitamino C ir polifenolių šaltinis. Joje taip pat yra fitoncidų – medžiagų, veikiančių kaip natūralus antibiotikas. Be to, čeremša pasižymi tulžies išsiskyrimą skatinančiu poveikiu, gali gerinti apetitą ir žarnyno peristaltiką.

Žalumynuose randama ir B grupės vitaminų, provitamino A (beta karoteno), taip pat mineralų: kalcio, kalio, geležies, jodo, vario bei fluoro.

Kam čeremšos geriau vengti

Medikė įspėjo, kad čeremšos nereikėtų vartoti arba reikėtų būti itin atsargiems, jei:

• paūmėjusios virškinamojo trakto ligos (opa, gastritas, cholecistitas);
• nėštumo ir žindymo laikotarpis;
• vartojami antikoaguliantai (čeremša gali skystinti kraują);
• vaikui mažiau nei 3 metai;
• yra polinkis į nemigą, galvos skausmus ar alergines reakcijas.

Čeremšą rekomenduojama vartoti kaip patiekalų papildą. Optimali porcija – apie 30–50 g per dieną.

„Tai nedidelė saujelė smulkintų žalumynų, kurios visiškai pakanka organizmui papildyti vitaminais“, – teigė ekspertė.

Kaip įtraukti į mitybą

Čeremša patiekalams suteikia malonaus pikantiškumo ir lengvą česnako aromatą. Klasikinis variantas – salotos su čeremša ir virtu kiaušiniu, pagardintos grietine. Taip pat ją galima įmaišyti į pusryčių omletą.

„Pabandykite troškinti vištieną su čeremša arba dėti jos į kotletų faršą – skonis tampa neįprastas ir subtilus“, – patarė Alla Kurilec.

Čeremšų pesto padažas

Ukrainos virtuvės šefas Oleksandras Ohorodnikas „Instagram“ siūlo pasigaminti pesto padažą iš čeremšos.

Padažui reikės:

• čeremšos lapų – 60 g;
• tarkuoto parmezano – 100 g;
• skrudintų saulėgrąžų sėklų – 100 g;
• citrinos – 1 vnt.;
• aliejaus – 300 g;
• druskos – 4 g;
• pipirų – 2 g.

Gaminimas: visus ingredientus sutrinkite trintuvu iki vientisos konsistencijos. Padažą galima laikyti šaldytuve sandariame inde 3–5 dienas, taip pat jį galima užšaldyti ir naudoti ilgiau.

Vietoje saulėgrąžų sėklų tinka ir skrudinti lazdyno arba kedro riešutai.

Klasikinio recepto ingredientai

• Burokėliai – 1 kg (geriausiai tinka tamsios, saldžios veislės);
• Krienų šaknis – 100–150 g (pagal norimą aštrumą);
• Saulėgrąžų aliejus – 2 v. š.;
• Druska – 1/3 a. š.;
• Medus – 1 a. š. (naudokite skystą; sukietėjusį ištirpinkite garų vonelėje, atvėsinkite ir tik tuomet dėkite).

Gaminimo eiga žingsnis po žingsnio

Ne visos šeimininkės žino, kad norint išgauti sodrią spalvą ir koncentruotą skonį, burokėlius geriau kepti orkaitėje, o ne virti vandenyje. Kepant burokėliuose esantis cukrus karamelizuojasi, todėl užkanda tampa saldesnė ir kvapnesnė.

1. Burokėlių paruošimas

Burokėlius gerai nuplaukite, nenupjaukite uodegėlių, kad sultys liktų viduje. Kiekvieną burokėlį atskirai suvyniokite į foliją ir kepkite 180 °C temperatūroje 1–1,5 val. Atvėsusius burokėlius nulupkite ir sutarkuokite stambia tarka į dubenį.

2. Krienai – užkandos „širdis“

Naudokite tik šviežią krienų šaknį. Ją nulupkite ir sutarkuokite smulkia tarka.

Patarimas: jei krienai itin aštrūs, prieš tarkuojant pamirkykite šaknį šaltame vandenyje apie 30 min. arba valandai įdėkite į šaldiklį – taip bus lengviau išvengti ašarų.

Jei šviežių krienų neturite, galima naudoti apie 1 a. š. kokybiškų konservuotų krienų.

3. Maišymas ir skonio balansas

Sutarkuotus burokėlius sumaišykite su krienais. Tuomet įdėkite saulėgrąžų aliejų, druską ir skystą medų. Medus suteikia skoniui švelnumo: suvaldo krienų aštrumą ir pabrėžia keptų burokėlių saldumą.

Prieskonius dėkite pamažu, nuolat ragaukite – taip lengviau rasite jums tinkamiausią aštrumo ir saldumo santykį.

Kaip patiekti ir laikyti

Šiai užkandai reikia laiko. Kad krienai „susidraugautų“ su burokėliais, masę laikykite šaldytuve bent 2–3 val. Dar geriau – paruoškite ją likus parai iki šventės, tuomet skonis bus gilesnis ir harmoningesnis.

Burokėlių ir krienų užkanda puikiai tinka prie šventinio kumpio, naminių dešrelių, šaltienos ar keptos mėsos. Be to, krienai gali padėti lengviau virškinti sotesnius patiekalus.

Atminkite, kad krienai kontaktuodami su oru greitai praranda aštrumą, todėl užkandą laikykite stiklainyje su sandariu dangteliu šaldytuve.

Svarbu: nepasigaminkite per didelio kiekio „atsargai“ – gardžiausia ši užkanda būna pirmąsias 3–5 dienas.

Dažniausios klaidos, kurios sugadina užkandą

Kad patiekalas pavyktų, venkite šių klaidų:

• per daug krienų – jie užgožia burokėlių skonį;
• maišymas su dar šiltais burokėliais – nukenčia tekstūra;
• nepalikimas pastovėti – skonis nespėja atsiskleisti.

Kuo naudingos razinos

Razinos – ne tik saldus užkandis. Jos gali papildyti mitybą skaidulomis, kai kuriais mineralais ir antioksidantais, todėl neretai įtraukiamos į įvairius patiekalus.

Tačiau, kaip ir su bet kuriuo produktu, svarbiausia – saikas ir tinkamas pasirinkimas, ypač renkantis razinas be pridėtinio cukraus.

Svarbu atkreipti dėmesį: razinos yra džiovinti vaisiai, todėl jose koncentruojasi ne tik maistinės medžiagos, bet ir natūralus cukrus bei kalorijos.

Aprūpina žarnynui naudingomis skaidulomis

Ne veltui pusryčių dribsnių ir avižinės košės gamintojai dažnai papildo produktus razinomis – jos turi nemažai skaidulų. Maždaug 1/4 stiklinės razinų yra apie 2 g skaidulų.

Pakankamas skaidulų kiekis racione padeda palaikyti žarnyno veiklą. Razinos gali būti patogus būdas prisidėti prie rekomenduojamos paros normos, kuri suaugusiesiems dažniausiai siekia apie 28–34 g skaidulų per dieną.

Gali padėti padidinti geležies kiekį

Geležis yra svarbi hemoglobino dalis – jis perneša deguonį iš plaučių į visą kūną. Šis mikroelementas taip pat reikalingas augimui ir vystymuisi.

1/4 stiklinės razinų turi apie 1 mg geležies, tai sudaro maždaug 6 proc. paros poreikio. Razinose esanti geležis yra neheminė, todėl pasisavinama prasčiau nei heminė geležis iš gyvūninės kilmės produktų. Vis dėlto neheminės geležies įsisavinimą gali pagerinti kartu vartojamas vitaminas C.

Didesnis geležies kiekis mityboje ypač svarbus vaikams augimo laikotarpiu. Suaugusiesiems geležies trūkumas gali pasireikšti nuovargiu, prastesne organizmo termoreguliacija ir pakitusiu imuninės sistemos atsaku.

Gali prisidėti prie kalio suvartojimo

Razinos taip pat gali būti geras būdas papildyti mitybą kaliu. Kalis – svarbus elektrolitas, dalyvaujantis raumenų susitraukimuose, širdies ritmo reguliavime ir skysčių pusiausvyroje organizme.

Didesnis kalio kiekis racione gali padėti pašalinti iš organizmo dalį natrio, o tai kai kuriais atvejais siejama su kraujospūdžio mažėjimu.

Padeda įtraukti daugiau vaisių į dienos racioną

Razinos gali padėti lengviau pasiekti rekomenduojamą vaisių kiekį, ypač tada, kai šviežių vaisių nėra po ranka.

Jose esantys antioksidantai gali prisidėti prie širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijos palaikymo, o kai kurios savybės siejamos ir su burnos ertmės sveikata.

Ar razinos saugios visiems?

Paprastai natūraliais produktais persivalgyti taip, kad kiltų rimtų neigiamų pasekmių, yra sunku. Tačiau didesnis razinų kiekis gali sukelti skrandžio diskomfortą – dažniausiai dėl per didelio skaidulų, kalio ar natūralaus cukraus kiekio.

Rekomenduojama laikytis įprastos porcijos – apie 1/4 stiklinės.

Razinas galima vartoti įvairiai, tačiau verta rinktis tokias, kurios pažymėtos kaip be pridėtinio cukraus. Kelios idėjos, kaip jas įtraukti į mitybą:

• Pusryčiams – nedidelę saują įmaišykite į dribsnius ar avižinę košę.
• Užkandžiui – derinkite su riešutais, sėklomis ar spragėsiais ir pasigaminkite naminį užkandžių mišinį.
• Vakarienei – įdėkite į šiltus patiekalus, pavyzdžiui, kuskusą ar ryžių plovą, kad atsirastų švelni saldumo nata.
• Kepiniams – naudokite kaip alternatyvą džiovintoms spanguolėms ar kitiems džiovintiems vaisiams.

Mikrožalumynai – tai ankstyvoje augimo stadijoje skinami daržovių ir prieskoninių augalų daigeliai. Dažniausiai jie renkami tuomet, kai išsiskleidžia sėklalapiai ir pasirodo pirmieji tikrieji lapeliai. Tai jau nebe daigai, tačiau dar ir ne suaugę augalai.

Šis skirtumas svarbus. Suaugusioms daržovėms ar žolelėms reikia gerokai daugiau laiko, vietos ir priežiūros, o mikrožalumynai yra greita, koncentruota jų versija: jie auga nuo kelių dienų iki maždaug dviejų savaičių, tačiau pasižymi ryškiu skoniu ir aromatu. Rukola išlieka aštroka, ridikėliai – lengvai pipiriški, brokoliai – švelnūs, o burokėliai – kiek žemiški ir salstelėję.

Dėl to mikrožalumynai neretai vadinami vitaminų bomba ir laikomi sveikos mitybos dalimi. Sauja mikrožalumynų, įdėta į pusryčius, pietus ar vakarienę, praturtina patiekalą ir sustiprina jo skonį.

Mikrožalumynų auginimas paprastas ir gali vykti namuose, ant palangės. Taip jų visuomet turėsite šviežių, o derlių galėsite rinkti tada, kai jo reikia, nesukdami galvos dėl greito gedimo.

Kaip užsiauginti mikrožalumynų namuose?

1. Išsirinkite tinkamas sėklas

Mikrožalumynams tinka augalai, kurių lapai yra valgomi. Paprastai auginami įvairūs kopūstiniai, salotos, ridikėliai, burokėliai, taip pat dalis prieskoninių augalų.

Rekomenduojama vengti bulvinių ir moliūginių šeimos augalų, tokių kaip pomidorai, paprikos, baklažanai ar cukinijos. Jų jaunos dalys šiuo pavidalu nėra tinkamos vartoti.

2. Paruoškite indą ir substratą

Geriausiai tinka žemas indas su drenažo angomis arba padėklas. Substratas turėtų būti lengvas, švarus ir laidus orui: gali tikti sėkloms skirta žemė, substratas daigams arba specialus kilimėlis mikrožalumynams. Storo sluoksnio nereikia – pakanka kelių centimetrų.

3. Sėkite tankiai, bet tolygiai

Sėklos sėjamos daug tankiau nei įprastame darže – taip išauga kompaktiški, jauni ūgliai. Vis dėlto svarbu jų nesupilti į krūvą: tolygus sėjimas palengvina laistymą ir sumažina pelėsio riziką.

4. Lengvai užberkite ir sudrėkinkite

Priklausomai nuo rūšies, sėklas galima užberti itin plonu substrato sluoksniu arba palikti paviršiuje. Tuomet viską švelniai apipurkškite vandeniu. Pirmosiomis dienomis indą verta pridengti dangteliu, plėvele ar kitu indu, kad ilgiau išsilaikytų drėgmė.

5. Pastatykite šviesioje vietoje

Sudygus sėkloms, indą perkelkite ant šviesios palangės. Mikrožalumynams reikia šviesos, kad jie būtų tvirti, žali ir per daug neištįstų. Žemė turi būti nuolat šiek tiek drėgna, bet ne permirkusi.

6. Nuskinkite tinkamu metu

Paprastai po 7–14 dienų mikrožalumynai jau tinkami pjauti. Patogiausia tai daryti žirklėmis, kerpant vos virš substrato. Po derliaus nuėmimo juos verta iš karto nuplauti ir panaudoti – ilgai laikomi jie greitai praranda kokybę, todėl geriausi yra švieži.

Didžiausia klaida – mikrožalumynus laikyti vien tik lėkštės puošmena. Nors jie atrodo įspūdingai, jų vertė kur kas didesnė: jie suteikia patiekalams ryškesnį skonį, gaivą, lengvą aštrumą ar žolelių natą.

Paprasčiausia juos dėti į sumuštinius – vietoje įprastų salotų lapų tinka sauja ridikėlių, brokolių ar saulėgrąžų mikrožalumynų. Jie dera su varške, kiaušiniais, avokadu ir humusu. Taip pat puikiai tinka salotoms, kur gali pakeisti dalį tradicinių lapinių daržovių arba tiesiog jas papildyti.

Mikrožalumynai gerai tinka ir trintoms sriuboms: jų nereikėtų ilgai virti – užtenka užbarstyti jau į paruoštą porciją. Taip jie nepraranda tekstūros ir skonio. Panašiai juos galima naudoti makaronams, žuviai, dubenėliams („bowl“ tipo patiekalams), omletams, kiaušinienei ar Azijos virtuvės patiekalams.

Jie praverčia ir kokteiliuose bei žaliuosiuose glotnučiuose: užtenka nedidelio kiekio, kad padidėtų maistinė vertė ir atsirastų daugiau gaivumo. Kai kurie žmonės mikrožalumynų įmaišo ir į sūrią varškę, sumuštinių užtepėles ar naminius suktinukus.

Česnakas yra mažai kaloringa daržovė: vienoje maždaug 5 g skiltelėje yra apie 8 kilokalorijos. Jame gausu maistinių medžiagų, o jo sudėtyje randama įvairių B grupės vitaminų, taip pat vitaminų A, C, E ir K. Be vitaminų, česnake yra mineralų ir fitojunginių, dėl kurių jis dažnai siejamas su palankiu poveikiu sveikatai.

Teigiama, kad česnakas gali būti vartojamas kaip pagalbinė priemonė įvairių negalavimų metu. Jam priskiriamas priešuždegiminis ir antivirusinis poveikis, o sudėtyje esantys flavonoidai, selenas ir didesnė sieros junginių koncentracija neretai minimi kaip šio poveikio priežastys.

Česnakas dažnai rekomenduojamas ir žmonėms, kurie siekia mažinti cukraus kiekį kraujyje. Taip pat jis gali padėti tiems, kurie nori pagerinti virškinimo sistemos veiklą: manoma, kad česnakas skatina tulžies gamybą ir virškinimo sulčių išsiskyrimą.

Reguliarus česnako vartojimas ypač siejamas su šaltuoju metų laiku, kai padažnėja peršalimai ir gripas. Teigiama, kad jis gali būti naudingas įvairių virusinių infekcijų atvejais, ypač kvėpavimo takų. Peršalus česnakas kartais vartojamas siekiant palengvinti atsikosėjimą ar paskatinti prakaitavimą.

Taip pat nurodoma, kad česnakas gali gerinti kraujotaką ir prisidėti prie kraujagyslių elastingumo, o tai, kaip teigiama, gali mažinti aterosklerozės riziką. Be to, jis siejamas su pagalba metant svorį: dėl poveikio virškinimo sistemai gali paspartėti žarnyno veikla ir tulžies išsiskyrimas, o tai kartais padeda išvengti nemalonaus pilvo pūtimo.

Minima ir tai, kad česnako vartojimas gali būti siejamas su mažesne kai kurių onkologinių ligų rizika, nes jis, kaip teigiama, gali padėti saugoti ląsteles nuo pažeidimų ir slopinti nepageidaujamų bakterijų dauginimąsi. Taip pat česnake esantys vitaminai, mineralai ir antioksidantai neretai minimi kalbant apie pagalbą kraujagyslėms bei lėtesnius ląstelių senėjimo procesus.

Vis dėlto česnakas tinka ne visiems. Žmonėms, turintiems virškinimo sistemos problemų, ypač laikantis lengvai virškinamos dietos, jis gali netikti, nes gali sukelti pilvo pūtimą ir dirginti virškinamąjį traktą. Sergant skrandžio ar žarnyno uždegimu, česnako reikėtų vengti, nes po jo vartojimo gali sudirgti skrandžio gleivinė, o kai kuriais atvejais pasireikšti ir odos paraudimas.

Dažniausiai patariama česnaką vartoti kasdien po 1–3 skilteles – manoma, kad toks kiekis pakankamas, kad būtų juntamas poveikis. Viršyti šio kiekio nerekomenduojama, nes didesnės dozės gali sudirginti skrandžio gleivinę ir sukelti rėmenį.

Jei po česnako vartojimo vargina nemalonus kvapas, jį galima sumažinti keliais būdais. Vienas paprasčiausių – suvalgyti žalių petražolių lapelių. Taip pat gali padėti gvazdikėlių čiulpimas iškart po česnako. Teigiama, kad kvapą slopina ir obuoliuose esantys fermentai, o panašiai veikia ir citrina dėl rūgščios terpės.

Dar vienas būdas – išgerti vandens su medumi ir citrina: paprastai užtenka trijų šaukštų medaus ir truputį citrinos sulčių.

Daugelis šeimininkių keptą kiaulienos kumpį ruošia iš anksto, nes atvėsęs jis ne tik puikiai pjaustosi plonomis, dailiomis riekelėmis ir nebyra, bet dažnai tampa dar skanesnis.

Reikalingi produktai

• kiauliena (vientisas gabalas) – 1 kg;
• morkos – 2 vnt.;
• česnakas – 3 skiltelės.

Prieskoniai sūrymui ir marinavimui:

• druska;
• lauro lapai – 4 vnt.;
• pipirų grūdeliai – 6 vnt.;
• malti juodieji pipirai – pagal skonį;
• malti raudonieji pipirai – pagal skonį.

Kad keptas kumpis pavyktų iš pirmo karto, verta atkreipti dėmesį į du dalykus:

1. Mėsos pasirinkimas: geriausiai tinka sprandinė arba kumpis. Šios dalys turi pakankamai riebalų, todėl mėsa po kepimo išlieka sultinga.
2. Jokių šaldymų: rekomenduojama naudoti tik šviežią, atšaldytą mėsą. Šaldymas ardo skaidulų struktūrą, todėl rezultatas gali būti sausesnis.

Svarbu: pagrindinė skanaus kepto kumpio paslaptis – išankstinis mirkymas sūryme ir marinavimas prieskoniuose. Taip mėsa įgauna sodrų skonį ir apetitą keliantį apskrudusį paviršių.

Gaminimas žingsnis po žingsnio

1 etapas: mėsos sūdymas sūryme

Į šaltą vandenį įberkite druskos (sūrymas turi būti gana sūrus), sudėkite lauro lapus ir pipirų grūdelius. Nuplautą kiaulieną panardinkite į sūrymą ir laikykite šaldytuve 24 valandas. Šis žingsnis padeda mėsai tolygiai įsisūdyti iki pat vidurio.

2 etapas: prieskoninis marinavimas

Po paros mėsą išimkite iš sūrymo ir kruopščiai nusausinkite popieriniais rankšluosčiais. Įtrinkite gabalą juodaisiais ir raudonaisiais pipirais. Papildomai sūdyti nereikia, nes mėsa jau pasūdyta.

Palikite mėsą kambario temperatūroje „pailsėti“ apie 2 valandas. Tuomet peiliu padarykite gilesnius įpjovimus ir įspauskite morkos bei česnako gabalėlius.

3 etapas: kepimas

Įkaitinkite orkaitę iki 190 laipsnių.

Mėsą sandariai suvyniokite į foliją, kad neištekėtų sultys.

Kepkite:

• 1 valandą folijoje;
• tuomet foliją praplėškite ir kepkite dar 30 minučių, kad susidarytų apskrudusi, rusva plutelė.

Kepimo metu mėsą galima kelis kartus apversti.

Kaip patiekti keptą kumpį

Nors pagunda ragauti karštą mėsą didelė, geriausiai ji tinka kaip šaltas užkandis.

Leiskite mėsai visiškai atvėsti, suvyniokite į naują pergamento sluoksnį ir dėkite į šaldytuvą. Atšalęs kumpis lengvai pjaustysis plonomis riekelėmis ir nesubyrės.

Skoniai geriausiai dera su garstyčiomis, krienais, šviežia duona ir daržovėmis.

Šventiniame stale naminė kepta kiauliena neretai tampa pagrindiniu šaltu užkandžiu greta dešrų, sūrio ir kitų tradicinių patiekalų.

Įdaryti kiaušiniai

Maisto tinklaraštininkė Anna Stankevič pasidalijo įdarytų kiaušinių idėja: jie paruošiami itin paprastai, o ant stalo atrodo įspūdingai.

Ingredientai:

• kiaušiniai – 6 vnt.
• burokėlis – 1 vnt.
• citrinų sultys – 2 a. š.
• kreminis sūris – 50 g
• prancūziškos garstyčios – 1 a. š.
• krapų šakelė, druska, pipirai
• ikrai papuošti

Gaminimas:

Kiaušinius kietai išvirkite ir nulupkite. Burokėlį sutarkuokite, įmaišykite citrinų sultis ir užpilkite verdančiu vandeniu.

Nuluptus kiaušinius sudėkite į dubenį ir palaikykite, kol skystis atvės. Jei norite, kad kiaušinių puselės nusidažytų tolygiai, perpjaukite kiaušinius, išimkite trynius, o baltymų puseles panardinkite į burokėlių skystį.

Trynius sumaišykite su kreminiu sūriu, garstyčiomis, druska, pipirais ir krapais – masę galite sutrinti trintuvu arba tiesiog išmaišyti šakute. Įdaru pripildykite baltymų puseles ir papuoškite ikrais.

Salotos Velykinis kiaušinėlis

Maisto tinklaraštininkė Alina Karpiuk teigia, kad šios salotos būna švelnios, šventiškos ir labai skanios.

Ingredientai:

• rūkyta vištiena
• korėjietiškos morkos
• konservuoti ananasai
• kietasis sūris
• virti kiaušiniai
• majonezas
• žalumynai papuošti

Gaminimas:

Rūkytą vištieną smulkiai supjaustykite, ananasus supjaustykite nedideliais gabalėliais. Sūrį sutarkuokite stambia tarka.

Kiaušinius išvirkite, atskirkite baltymus nuo trynių. Baltymus sutarkuokite atskirai.

Salotas sluoksniuokite taip:

• vištiena + majonezas
• korėjietiškos morkos + majonezas
• ananasai + majonezas
• sūris + majonezas

Viršų pabarstykite tarkuotais baltymais, suformuokite „kiaušinėlį“ ir papuoškite žalumynais.

Riestainėliai su kumpiu ir sūriu

Pasak Alinos Karpiuk, šis užkandis paruošiamas per 5 minutes ir nuo stalo dingsta pirmasis. Puikus pasirinkimas Velykų stalui.

Ingredientai:

• lydyti sūreliai – 2 vnt.
• majonezas
• česnakas – 2–3 skiltelės
• sūris „Suluguni“ (pinta „kasytė“)
• rūkytas kumpis
• salotų lapai

Gaminimas:

Kumpį supjaustykite plonomis riekelėmis. Lydytus sūrelius sutarkuokite, įdėkite majonezo, sutrinto česnako ir gerai išmaišykite.

Ant kumpio riekelės dėkite salotos lapą ir sūrio įdarą. Susukite ir perriškite „Suluguni“ sūrio pynute.

Salotos Coleslaw

Maisto tinklaraštininkė Jana Hordunovska sako, kad šios salotos idealiai tinka prie mėsos patiekalų: šašlykų, šonkauliukų ar vištienos. Jas taip pat galima dėti į mėsainius ar suktinukus.

Ingredientai:

• pusė nedidelės gūžinės kopūsto galvos
• pusė raudongūžio kopūsto galvos
• morka – 1 vnt.

Padažui:

• citrinų sultys – 2–3 v. š.
• majonezas – 3 v. š.
• grietinė – 3 a. š.
• dižoniškos garstyčios – 1 a. š.
• medus – 1 a. š.
• druska ir juodieji pipirai – pagal skonį

Gaminimas:

Smulkiai supjaustykite gūžinį ir raudongūžį kopūstą, sutarkuokite morką.

Kopūstą pasūdykite ir palikite 10 minučių, kad suminkštėtų ir išleistų sulčių – jos suteiks salotoms sultingumo.

Atskirame dubenėlyje sumaišykite citrinų sultis, majonezą, grietinę, dižoniškas garstyčias, medų, druską ir juoduosius pipirus. Padažu užpilkite daržoves ir gerai išmaišykite.

Sumuštiniai su avokadu ir krevetėmis

Ingredientai:

• batonas su sezamais
• krevetės (keptos svieste su česnaku) – 100 g
• sezamai
• terijakio padažas
• avokadas – 1 vnt.
• druska, pipirai – pagal skonį
• citrinų sultys
• kreminis sūris – 100 g

Gaminimas:

Batoną supjaustykite 8–10 vienodų riekelių. Krevetes apkepkite svieste su česnaku.

Užtepėlei avokadą sutrinkite su kreminiu sūriu, pagardinkite druska, pipirais ir citrinų sultimis. Krevetes smulkiai sukapokite.

Ant batono užtepkite avokado masės, dėkite krevetes, pabarstykite sezamais ir apšlakstykite terijakio padažu.

Traškūs skrebučiai su burokėliais nudažytais kiaušiniais ir šprotais

Ingredientai:

• skrebučiai
• kreminis sūris
• salotų lapai arba žalumynų mišinys
• šprotai
• šviežias agurkas
• putpelių kiaušiniai
• burokėliai – 1–2 vnt.
• citrinų sultys

Gaminimas:

Putpelių kiaušinius išvirkite ir nulupkite. Burokėlius sutarkuokite smulkia tarka, per marlę išspauskite sultis ir įmaišykite 1–2 a. š. citrinų sulčių.

Kiaušinius panardinkite į burokėlių sultis 5–10 minučių, išimkite ir nusausinkite.

Skrebutį aptepkite kreminiu sūriu, dėkite salotos lapą ir šprotus. Agurką supjaustykite plonais griežinėliais ir uždėkite ant viršaus. Galiausiai uždėkite perpjautą nudažytą kiaušinį.