Gegužę ir birželį turguose bei parduotuvėse dažniausiai pasirodo žalieji ir baltieji šparagai. Iš esmės tai tos pačios rūšies augalo ūgliai, tačiau baltieji auginami juos užpilant žemėmis, kad neprasidėtų chlorofilo gamyba. Dėl to baltieji šparagai neretai turi storesnę, kietesnę ir kartesnę odelę, kurią prieš gaminimą verta nuskusti gausiau.
Šparagai vertinami dėl švelnaus, lengvai riešutinio skonio ir minkštos tekstūros, be to, jie yra nekaloringi ir turi skaidulų. Juose aptinkama folio rūgšties, vitaminų A, C, E, K bei B grupės vitaminų, taip pat kalio, magnio ir kitų mineralų. Dėl natūralių sieros junginių šparagai turi būdingą aromatą, o daliai žmonių būtent šie junginiai sustiprina kartumo pojūtį.
Kartumas dažniausiai išryškėja dėl dviejų priežasčių: prastesnės kokybės žaliavos ir per ilgo virimo. Šparagai po nuskynimo greitai praranda saldumą, todėl juos geriausia paruošti kuo greičiau. Ilgiau laikomi ūgliai tampa labiau sumedėję, o tekstūra prastėja net ir tinkamai išvirus.
Kaip atpažinti šviežius šparagus
Renkantis verta atkreipti dėmesį, kad ūgliai būtų standūs, neapvytę ir nesusiraukšlėję. Viršūnėlės turėtų būti uždaros, neišsiskleidusios, o pjūvio vieta neperdžiūvusi. Plonesni ūgliai paprastai išverda greičiau, todėl juos lengviau pervirti.
Prieš gaminimą šparagus nuplaukite ir nulupkite odelę, nes būtent joje dažniausiai kaupiasi daugiau kartumo. Baltuosius šparagus įprasta lupti storesniu sluoksniu, žaliuosius galima lupti ploniau, o labai plonus kai kas verda ir neluptus. Taip pat svarbu nupjauti kietą, sumedėjusią apatinę dalį.
Virimo triukas, kad nekartėtų
Kad šparagai būtų švelnūs ir neprarastų spalvos, svarbu trumpas, tikslus terminis apdorojimas. Dažnai rekomenduojama virti juos vertikaliai, aukštesniame puode, kad viršūnėlės būtų labiau garinamos nei verdamos vandenyje. Taip ūgliai išlieka tvirtesni, o viršūnėlės neperverda.
Į vandenį pakanka įberti druskos, tačiau jei norisi sumažinti kartumą, galima įpilti pieno. Įprasta taisyklė namų virtuvėje yra į virimo vandenį įpilti kelis šaukštus pieno: jis sušvelnina skonį ir padeda išlaikyti malonesnę tekstūrą. Šis metodas ypač praverčia baltiesiems šparagams, kurių odelė dažniau būna kartesnė.
Žalieji šparagai dažniausiai verdami apie 5–8 minutes, priklausomai nuo storio, o baltiems dažniau prireikia apie 10–12 minučių. Išvirus galima trumpai atvėsinti šaltame vandenyje, kad sustotų virimas ir išliktų ryškesnė spalva. Patiekiant tinka keli lašai citrinos sulčių, ypač jei norisi gaivesnio skonio.
Ne tik virimas: kiti būdai
Šparagus galima garinti, kepti orkaitėje, trumpai apkepti keptuvėje ar ant grotelių. Trumpas kepimas dažnai dar labiau paryškina natūralų šparagų saldumą ir sumažina kartumo tikimybę, nes jie nepermirks vandenyje. Tai patogus sprendimas, kai norisi tvirtesnės tekstūros.
Patiekimo galimybės plačios: pusryčiams tinka su kiaušiniais, pietums dera su makaronais, vištiena ar žuvimi. Klasikiniai padažai, pavyzdžiui, lengvas grietinėlės ir česnako derinys ar švelnus bešamelis, paprastai pabrėžia kremiškumą. Svarbiausia taisyklė išlieka ta pati: kuo šviežesni šparagai ir kuo trumpesnis gaminimas, tuo mažiau kartumo lėkštėje.
Leave a Reply