Category: Uncategorized

  • Pamirškite pėdų prakaitavimą per karščius: pigus triukas su druska ir mėta veikia greitai

    Kodėl pėdos prakaituoja labiausiai?

    Vasaros karščiai, uždara avalynė ir sintetinės kojinės dažnai sukuria šiltnamio efektą, todėl pėdos ima stipriau prakaituoti. Pati drėgmė nėra pavojinga, tačiau kartu su bakterijomis ji dažniausiai sukelia nemalonų kvapą ir odos dirginimą.

    Specialistai pabrėžia, kad pėdose yra daug prakaito liaukų, o intensyvus judėjimas dar labiau didina šilumos ir drėgmės kiekį. Dėl to diskomfortas ypač juntamas kelionėse, darbe ar ilgiau būnant su sportine avalyne.

    Paprasta priemonė namuose

    Vienas lengviausių būdų sumažinti drėgmę ir kvapą – šilta pėdų vonelė su kosmetine ar pėdų druska. Dažnai rekomenduojamos druskos, papildytos mėtų ar citrusų ekstraktais, nes jos suteikia vėsinimo pojūtį ir padeda neutralizuoti kvapus.

    Į dubenį įpilkite šilto vandens, ištirpinkite nedidelį kiekį druskos ir pamirkykite pėdas apie 15 minučių. Po procedūros pėdas būtina kruopščiai nusausinti, ypač tarpupirščius, nes būtent ten drėgmė užsilaiko ilgiausiai.

    Tokios vonelės paprastai veikia dviem kryptimis: padeda sumažinti bakterijų dauginimąsi ir trumpam sumažina nemalonų šlapių pėdų pojūtį. Jei oda linkusi šerpetoti, po vonelės galima naudoti lengvą drėkinamąjį kremą, bet ne per riebų, kad vėl nesusidarytų drėgmės perteklius.

    Kada vien druskos nepakanka?

    Jei prakaitavimas labai gausus, kartojasi nuolat arba atsiranda odos pleiskanojimas, perštėjimas, įtrūkimai, gali būti, kad prisidėjo grybelinė infekcija. Tokiu atveju vien namų priemonių gali neužtekti, o tiksliausią kryptį parinks vaistininkas arba gydytojas dermatologas.

    Kasdienybėje padeda ir paprasti įpročiai: kojinių keitimas bent kartą per dieną, pralaidesnė avalynė ir batų džiovinimas po dėvėjimo. Taip pat verta rinktis priemones, kurios mažina prakaito liaukų aktyvumą, tačiau jas naudoti reikia pagal instrukcijas, kad neatsirastų odos sudirginimas.

    Jei prakaitavimas prasidėjo staiga, yra labai ryškus arba kartu jaučiamas bendras silpnumas, netikėtas svorio kritimas ar naktinis prakaitavimas, rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju. Kartais gausus prakaitavimas gali būti susijęs ne tik su karščiu, bet ir su kitais organizmo pokyčiais.

  • Dietologė įspėja: be šio pieno produkto iš parduotuvės geriau neišeiti – nauda nustebins

    Dietologai vis dažniau išskiria graikišką jogurtą kaip vieną praktiškiausių pieno produktų kasdieniam racionui, ypač tiems, kurie siekia daugiau baltymų ir ilgesnio sotumo. Jis gaminamas papildomai nukošiant išrūgas, todėl tampa tirštesnis ir maistingesnis už įprastą jogurtą.

    Dietologė Jane Leverich pabrėžia, kad dėl tokio gamybos būdo graikiškame jogurte paprastai būna daugiau baltymų, o tai svarbu raumenų masei palaikyti, atsistatymui po fizinio krūvio ir alkio kontrolei. Didesnis baltymų kiekis taip pat gali padėti stabiliau palaikyti gliukozės kiekį kraujyje ir ilgiau išlaikyti energiją.

    „Graikiškas jogurtas yra vienas paprasčiausių būdų padidinti baltymų kiekį maiste, nes jį lengva įmaišyti į pusryčius, užkandžius ar net pagrindinius patiekalus“, – sakė Jane Leverich.

    Ne mažiau svarbi ir žarnyno sveikata. Graikiškas jogurtas yra fermentuotas produktas, kuriame, priklausomai nuo gamintojo, gali būti gyvų ir aktyvių bakterijų kultūrų, siejamų su virškinimo komfortu ir mikrobiotos įvairove. Mokslinėje literatūroje fermentuoti pieno produktai dažnai aptariami kaip viena iš priemonių papildyti mitybą probiotinėmis kultūromis.

    Kita priežastis, kodėl šis produktas vertinamas, yra jo universalumas. Graikišką jogurtą galima valgyti vieną, derinti su uogomis, vaisiais, riešutais ar avižomis, naudoti glotnučiams, padažams ir užtepėlėms, taip pat pakeisti riebesnius ingredientus, pavyzdžiui, majonezą ar grietinę.

    Vis dėlto ne kiekvienas indelis parduotuvėje garantuoja vienodą sudėtį. Renkantis verta tikrinti maistingumo lentelę ir sudedamąsias dalis: kokybiškesniu pasirinkimu dažniausiai laikomas jogurtas, kuriame yra apie 8–12 gramų baltymų 100 gramų produkto, o sudėtis trumpa ir aiški.

    Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į cukrų. Natūraliame jogurte cukrūs daugiausia yra laktozė, todėl jų kiekis dažnai siekia apie 4–6 gramus 100 gramų. Jei skaičius gerokai didesnis, tikėtina, kad pridėta cukraus ar saldintų priedų, kurie gali pakeisti produkto maistinę vertę.

  • Karštą naktį prieš miegą einate į dušą? Specialistai įspėja: šita klaida gali kainuoti miegą

    Per karščius daugelis instinktyviai renkasi šaltą dušą prieš miegą, tikėdamiesi greitai atvėsti. Tačiau miego specialistai ir termoreguliacijos tyrimai rodo, kad labai šaltas vanduo ne visada padeda užmigti ir kai kuriems žmonėms gali net pabloginti situaciją.

    Užmigimą palengvina natūralus kūno temperatūros mažėjimas vakare, kai organizmas ruošiasi poilsiui. Dušas gali tapti paprastu būdu šį procesą paskatinti, bet svarbu ne tik temperatūra, bet ir laikas, kada maudomasi.

    Temperatūra, kuri padeda užmigti

    Labai šaltas dušas trumpam suteikia gaivos pojūtį, tačiau kartu gali sukelti streso reakciją: suaktyvėja simpatinė nervų sistema, susiaurėja kraujagyslės, organizmas pradeda saugoti šilumą. Vėliau, kūnui bandant atsistatyti, daliai žmonių atsiranda priešingas efektas ir vėl pasidaro karšta.

    Dėl to dažnai rekomenduojamas šiltas, bet ne karštas dušas. Praktikoje tai dažniausiai reiškia maždaug 38–40 laipsnių vandens temperatūrą, kai kūnas atsipalaiduoja, o po dušo oda pradeda efektyviau atiduoti šilumą aplinkai.

    Per karštas vanduo taip pat nėra geras pasirinkimas, nes gali pernelyg pakelti kūno temperatūrą ir suteikti energijos pojūtį, kuris trukdo nusiraminti. Jei norisi papildomos gaivos, dušo pabaigoje galima pereiti prie trumpai vėsesnio, bet ne ledinio vandens, kad vėsinimas vyktų palaipsniui.

    Kada geriausia eiti į dušą?

    Vienas svarbiausių dalykų yra laikas. Tyrimai apie šiltą vonią ar dušą rodo, kad geriausi rezultatai dažniausiai pasiekiami tuomet, kai prausiamasi likus maždaug 60–90 minučių iki miego, nes per tą laiką kūno temperatūra spėja natūraliai nukristi.

    Jei dušas atliekamas visiškai prieš pat atsigulant, organizmas dar gali nespėti pereiti į ramesnę būseną. Todėl karštomis dienomis verta planuoti vakaro rutiną taip, kad po dušo liktų laiko nusiraminti ir atvėsti.

    Dažnos klaidos per karščius

    Prieš miegą dažnai daroma klaida yra stipriai atvėsinti kūną, tikintis greito efekto. Staigus temperatūros pokytis ne visiems tinka, ypač jei žmogus jautriai reaguoja į stresą, turi širdies ir kraujagyslių problemų ar sunkiau nusiramina.

    Dar viena detalė yra odos priežiūra po dušo. Sunkūs, riebūs losjonai gali sudaryti plėvelę, kuri mažina prakaito garavimą, o tai karštyje padidina tvankumo jausmą. Jei reikia drėkinti odą, dažniau pasirenkamos lengvesnės, greitai įsigeriančios priemonės.

    Taip pat svarbu gerai nusausinti kūną, nes drėgmė ant odos gali sukelti lipnumo jausmą ir trukdyti komfortiškai užmigti. O jei karštyje prausiamasi dažniau nei įprastai, verta rinktis švelnesnes prausimosi priemones, kad oda neperdžiūtų ir nedirgintų.

    Ryto dušas gali padėti greičiau prabusti, tačiau miegui palankesnė rutina dažniau siejama su vakaro šiltu dušu, kuris tampa raminančiu signalu kūnui ir smegenims, kad artėja poilsio metas.

  • Traški orkaitėje kepta bulvė be vargo: užtenka vieno ingrediento, kurį turite namuose

    Traškios orkaitėje keptos bulvės dažnai nuvilia: vietoj apskrudusios plutelės gaunasi minkštos, lyg troškintos. Pagrindinė priežastis paprasta – bulvėse daug vandens, o kaitinant jis virsta garais ir neleidžia riebalams efektyviai apskrudinti paviršiaus.

    Vienas paprastas triukas, kurį naudoja ir virtuvės profesionalai, yra manų kruopos. Plonas manų sluoksnis sugeria dalį drėgmės nuo paviršiaus, sukuria šiurkštesnę tekstūrą ir padeda susiformuoti ryškiai, tolygiai traškiai plutelei.

    Skonis dėl manų iš esmės nesikeičia, nes jų dedama nedaug, tačiau pojūtis valgant tampa visai kitoks. Šis būdas ypač tinka bulvių skiltelėms ar kaimiškoms bulvėms, kai norisi traškumo be gruzdintuvės.

    Kas padeda bulvėms apskrusti?

    Traškumui svarbios dvi sąlygos: kuo sausesnis bulvės paviršius ir pakankamai aukšta temperatūra. Todėl verta bulves trumpai apvirti, nusausinti ir leisti joms kelias minutes „pagaruoti“, kad pasišalintų perteklinė drėgmė.

    Ne mažiau svarbu kepti vienu sluoksniu ir neperkrauti skardos, kad karštis cirkuliuotų, o bulvės nevirtų savo pačių garuose. Taip pat padeda apvertimas kepimo viduryje, kad apskrustų visos pusės.

    Kaip iškepti itin traškias bulves

    Pirmiausia bulves nulupkite ir supjaustykite stambesniais gabalais ar skiltelėmis. Apvirkite pasūdytame vandenyje apie 7–10 minučių, tada nupilkite ir palikite 3–5 minutėms, kad pasišalintų drėgmė.

    Bulves sudėkite į dubenį, užberkite manų kruopų ir atsargiai išmaišykite, kad kiekvienas gabalėlis pasidengtų plonu sluoksniu. Tuomet supilkite aliejų, sudėkite druską, papriką, džiovintą česnaką, pipirus ir, jei norite, rozmariną ar čiobrelį.

    Kepkite iki 220 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 35–45 minutes, bulves paskleidę vienu sluoksniu. Praėjus maždaug 20–25 minutėms, apverskite, kad tolygiai apskrustų.

  • Auksinės mirabelės vėl ant bangos: kodėl jos gali padėti širdžiai ir spaudimui?

    Mirabelės, dar vadinamos geltonosiomis slyvomis, daugeliui siejasi su vaikyste ir vėlyva vasara. Šie nedideli, geltonai oranžiniai vaisiai dažnai auga ne tik soduose, bet ir pakelėse ar parkuose, todėl sezono metu jų galima rasti išties gausiai.

    Įprastai mirabelių sezonas prasideda rugpjūčio viduryje ir tęsiasi iki rugsėjo vidurio ar pabaigos, priklausomai nuo orų. Medžiai dera gausiai, o vaisiai tinka valgyti švieži, tačiau ypač vertinami ir dėl to, kad iš jų patogu ruošti naminius konservus.

    Mitybos požiūriu mirabelės išsiskiria vitaminų ir mineralų deriniu: jose yra vitamino C, taip pat vitamino E, K ir B grupės vitaminų. Be to, jos papildo racioną kaliu, magniu, geležimi, manganu ir kitomis organizmui reikalingomis medžiagomis.

    Ne mažiau svarbios ir tirpios skaidulos, ypač pektinai, kurie siejami su palankesniais cholesterolio rodikliais ir tolygesne gliukozės kreive po valgio. Dėl šios priežasties mirabelės neretai minimos kaip vaisius, galintis prisidėti prie širdies ir kraujagyslių sistemos rizikų mažinimo, ypač jei yra valgomas kaip subalansuotos mitybos dalis.

    Mirabelėse randami ir antioksidantai, tarp jų įvairūs polifenoliai, kurie padeda neutralizuoti oksidacinį stresą. Mokslinėje literatūroje būtent oksidacinis stresas ir lėtinis uždegimas dažnai siejami su aterosklerozės, kai kurių onkologinių bei neurodegeneracinių ligų rizika, todėl antioksidantų gausūs produktai laikomi palankiu pasirinkimu.

    Dar viena praktinė mirabelių savybė – jų poveikis virškinimui. Skaidulos gali padėti išvengti vidurių užkietėjimo, o saikingas jų vartojimas dažnai gerina žarnyno veiklą ir sotumo jausmą.

    Kasdienybėje mirabelės tinka ne tik kaip užkandis. Jos dažnai naudojamos kompotams, džemams, uogienėms ar tirštiems vaisių pagardams, kurie vėliau praverčia kepiniuose, desertuose ar net prie mėsos patiekalų.

    Vis dėlto svarbu nepamiršti saiko: per didelis kiekis vaisių vienu metu, ypač jautresniems žmonėms, gali sukelti pilvo pūtimą ar diskomfortą. O ruošiant uogienes ar kitus saldžius konservus verta įvertinti pridėtinio cukraus kiekį, nes būtent jis dažnai panaikina dalį sveikatai palankių pasirinkimo privalumų.

  • Šio užkandžio jokiu būdu nekeptkite karšto oro gruzdintuvėje – gresia dūmai ir gaisras

    Karšto oro gruzdintuvės daugeliui tapo kasdieniu pagalbininku virtuvėje, tačiau ne viskas joje saugu. Specialistai įspėja, kad spragėsių ruošimas šiuo prietaisu gali baigtis ne tik sugadintu užkandžiu, bet ir dūmais ar net gaisru.

    Didžiausia problema ta, kad karštas, sausas oras prietaiso viduje cirkuliuoja dideliu greičiu. Dėl to lengvi kukurūzų grūdai gali būti pakelti nuo dugno, pradėti blaškytis ir patekti į vietas, kurios nėra skirtos maistui.

    Įkaitimo elementai ir ventiliatorius karšto oro gruzdintuvėje yra jautrūs svetimkūniams. Įstrigę grūdai gali perkaisti, pradėti smilkti, skleisti aitrų kvapą, o blogiausiu atveju tapti užsidegimo priežastimi.

    Ypač rizikinga į karšto oro gruzdintuvę dėti mikrobangų krosnelei skirtą spragėsių maišelį. Tokia pakuotė sukurta visai kitokiam kaitinimo principui, todėl karšto oro sraute ji gali perkaisti, deformuotis ir užsiliepsnoti.

    Net jei gaisro pavyktų išvengti, rezultatas dažniausiai nuvilia. Karšto oro gruzdintuvė nėra pritaikyta staigiam ir tolygiam grūdų kaitinimui, todėl realybėje dažnai gaunamas mišinys iš pridegusių spragėsių ir nemažos dalies neiššovusių grūdų.

    Saugesni pasirinkimai yra įprasti ir patikimi: mikrobangų krosnelė, puodas ant viryklės arba specialus karšto oro spragėsių aparatas. Jie sukurti taip, kad kaitinimas būtų valdomas, o rizika, jog dalys perkais ar užsidegs, būtų gerokai mažesnė.

    Jei namuose vis dėlto kilo įtarimų, kad prietaisas pradėjo smilkti, svarbu jį nedelsiant išjungti ir atjungti nuo elektros tinklo, o dangčio neatidarinėti skubotai. Praktinė taisyklė paprasta: karšto oro gruzdintuvė tinka daugeliui patiekalų, bet spragėsiams ji nėra saugus pasirinkimas.

  • Žydi bazilikas? Paprastas kirpimo triukas gali išgelbėti derlių ir sustiprinti skonį

    Namų daržuose ir vazonuose auginamas bazilikas dažnai pradeda žydėti pačiame sezono įkarštyje, o daugelis tai palaiko ženklu, kad augalas greitai „baigsis“. Iš tiesų žydėjimas reiškia, kad bazilikas pereina į sėklų formavimo etapą ir daugiau energijos skiria ne lapams, o dauginimuisi.

    Kai tik pastebite kylančius žiedynų stiebus, verta reaguoti nedelsiant. Kuo anksčiau pašalinami žiedpumpuriai, tuo ilgiau augalas išlieka lapuotas, o lapai išlaiko švelnesnį, kulinarijoje vertinamą skonį.

    Efektyviausias sprendimas paprastas: baziliką reikia apkirpti. Žiedynų ūglius nukirpkite žirklėmis kuo arčiau stiebo pagrindo, o kartu galite pašalinti ir dalį viršūnės, kad skatintumėte šoninių šakelių augimą.

    „Baziliką per daug nukirpti beveik neįmanoma: kuo daugiau kerpate, tuo daugiau naujų lapų jis išleidžia“, – sako daržininkai, dalijęsi patirtimi auginant prieskonines žoleles namuose.

    Nukirptų žiedynų išmesti nebūtina. Juos galima pamerkti į vandenį ir naudoti kaip kvapnią puokštę virtuvėje, taip pat dėti į pesto, aliejų ar arbatą, nes žiedai ir stiebai išlaiko būdingą aromatą.

    Reguliarus kirpimas padeda ir kitoms greitai į žiedus „iššaunančioms“ kultūroms. Kalendros lapų skynimas, ypač nuo išorinių stiebų, gali atitolinti žydėjimą ir prailginti laiką, kai augalas tinkamas virtuvei.

    Panašus principas tinka ir salotoms, kurios karštyje linkusios greitai formuoti žiedynstiebius. Periodiškai nupjaunant dalį lapų arba atsargiai apkerpant, galima ilgiau išlaikyti lapinę masę, nors sezono pabaigoje augalas vis tiek natūraliai sieks subrandinti sėklas.

    Specialistai primena, kad žydėjimą dažnai paspartina stresas: karštis, nereguliarus laistymas, per ankštas vazonas ar maisto medžiagų trūkumas. Todėl, be kirpimo, verta pasirūpinti pastovia drėgme, geru drenažu ir pakankama šviesa, kad bazilikas kuo ilgiau augintų lapus.

  • Miego hormonas melatoninas netikėtai malšina lėtinį skausmą: ką rodo nauja analizė

    Nauja mokslinių tyrimų analizė rodo, kad melatoninas, dažniausiai vartojamas miego sutrikimams, gali pastebimai sumažinti ir lėtinio skausmo intensyvumą. Specialistai pabrėžia, kad tai nėra stebuklingas pakaitalas įprastiems vaistams, tačiau kai kuriems pacientams gali tapti naudingu papildymu.

    Apibendrintoje analizėje įvertinti daugiau nei 2 000 pacientų duomenys iš 23 klinikinių tyrimų. Tyrimuose dalyvavo žmonės, sergantys osteoartritu, fibromialgija, varginami juosmens skausmų, taip pat pacientai po sudėtingų stuburo operacijų ar sąnarių keitimo.

    Ką parodė tyrimų rezultatai

    Vertinant skausmą 100 balų skale, melatoninas vidutiniškai sumažino skausmo intensyvumą maždaug 9 balais. Autoriai nurodo, kad toks pokytis kai kuriuose kontekstuose gali būti panašus į dalies įprastų priešuždegiminių vaistų poveikį, tačiau rezultatai skirtingose pacientų grupėse gali skirtis.

    Be skausmo mažėjimo, daugelyje tyrimų fiksuotas ir geresnis miego kokybės vertinimas. Tai svarbu todėl, kad prastas miegas yra glaudžiai susijęs su didesniu skausmo jautrumu ir blogesne savijauta dieną.

    Kodėl miegas susijęs su skausmu

    Mokslinėje literatūroje vis dažniau pabrėžiama dvikryptė sąsaja: skausmas blogina miegą, o prastas miegas sustiprina skausmo suvokimą. Tokiu atveju melatoninas gali veikti netiesiogiai, padėdamas stabilizuoti paros ritmą ir pagerinti užmigimą.

    Be to, melatoninas organizme atlieka ne vien miego „signalo“ funkciją. Tyrėjai aptaria jo galimą antioksidacinį ir priešuždegiminį poveikį, taip pat sąsajas su nervų sistemos skausmo signalų reguliavimu, tačiau šios kryptys dar reikalauja tvirtesnių įrodymų.

    Saugumas, dozės ir svarbios išlygos

    Tyrimuose melatoninas dažniausiai buvo toleruojamas gerai, o nepageidaujami poveikiai, tokie kaip pykinimas ar galvos svaigimas, pasitaikė retai. Vis dėlto individuali reakcija gali skirtis, ypač jei žmogus vartoja kitus vaistus ar turi gretutinių ligų.

    Analizuotuose tyrimuose dažnai minimos 3 miligramų paros dozės lėtiniam raumenų ir sąnarių skausmui, o po operacijų kai kur taikytos ir apie 5 miligramų dozės. Paprastai rekomenduojama vartoti likus maždaug valandai iki miego, tačiau universalaus režimo nėra.

    Gydytojai pabrėžia, kad savavališkai keisti paskirtų nuskausminamųjų ar kitų vaistų melatoninu negalima. Jei lėtinį skausmą lydi nemiga, dėl melatonino tinkamumo, dozės ir suderinamumo su kitais vaistais reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju ar gydančiu specialistu.

  • Liepos pabaigos magnetinės audros: pavojingiausios dienos ir kas jas pajus stipriausiai

    Kosminių orų stebėtojai įspėja, kad liepos pabaigoje Žemės magnetinis laukas bus nevienodai aktyvus: dauguma dienų turėtų būti ramios, tačiau numatomas ir ryškesnis suaktyvėjimas. Tokiais laikotarpiais dažniau fiksuojami geomagnetinio aktyvumo šuoliai, kuriuos sukelia Saulės žybsniai ir vainikinės masės išmetimai.

    Remiantis prognozėmis, liepos 17 dieną geomagnetinis fonas turėtų būti žemas, o Kp indeksas dažniausiai siekti apie 2–3. Tai reiškia, kad didžioji dalis žmonių reikšmingų savijautos pokyčių nepajus, o ryškesni trikdžiai tikėtini nebent itin jautriems asmenims.

    Liepos 18–21 dienomis tikimasi santykinės ramybės, kai magnetosfera išlieka stabili ir didesnių sutrikimų nenumatoma. Tokios dienos laikomos palankesnėmis didesniam fiziniam aktyvumui ir įprastam darbo režimui, nes staigių geomagnetinių šuolių tikimybė mažesnė.

    Rizikingiausia diena liepos pabaigoje

    Didesnio dėmesio verta liepos 22 diena, kai prognozuojamas vidutinio stiprumo geomagnetinis suaktyvėjimas, o Kp indeksas gali pakilti iki 4–5. Toks lygis priskiriamas vidutinei magnetinei audrai, kuri kai kuriems žmonėms gali sutapti su prastesne savijauta, ypač jei yra lėtinių sveikatos problemų.

    Po suaktyvėjimo, liepos 23–25 dienomis, aktyvumas turėtų palaipsniui slopti, tačiau magnetinis laukas gali išlikti nestabilus, o Kp indeksas svyruoti apie 3. Daliai žmonių tai reiškia, kad savijauta normalizuojasi ne iš karto, o per kelias dienas.

    Kam magnetinės audros dažniausiai būna sunkiausios

    Dažniau nusiskundimų sulaukiama iš žmonių, turinčių širdies ir kraujagyslių ligų, taip pat iš sergančiųjų hipertenzija ar linkusių į žemą kraujospūdį. Jautrumą gali didinti vyresnis amžius, nėštumas, lėtinis nuovargis, ilgalaikis stresas bei miego trūkumas.

    Dažniausiai minimi simptomai yra galvos skausmas, silpnumas, mieguistumas, dirglumas, miego sutrikimai, nerimas ar kraujospūdžio svyravimai. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad magnetinės audros nėra ligų priežastis, tačiau gali sustiprinti jau esamus negalavimus ir pabloginti savijautą jautresniems žmonėms.

    Ką daryti, kad savijauta būtų geresnė

    Specialistai primena, kad Saulės aktyvumo sustabdyti neįmanoma, tačiau galima sumažinti organizmui tenkantį krūvį. Dienomis, kai prognozuojamas didesnis aktyvumas, verta dažniau pasimatuoti kraujospūdį, ypač jei jau vartojami vaistai nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

    Taip pat rekomenduojama gerti daugiau vandens, riboti alkoholį ir labai stiprią kavą, o vakare skirti dėmesio miegui. Jei įmanoma, intensyvias treniruotes, konfliktines situacijas ir didžiausią emocinį krūvį verta perkelti į ramesnes dienas.

    Magnetinės audros susidaro tada, kai Saulės vėjas ir įkrautų dalelių srautai pasiekia Žemę ir sutrikdo jos magnetinį lauką. Be poveikio savijautai, tokie reiškiniai gali turėti įtakos ir technologijoms, pavyzdžiui, radijo ryšiui, palydovinei navigacijai ar elektros tinklų stabilumui, todėl kosminių orų prognozės stebimos ne tik medicinos, bet ir infrastruktūros srityse.

  • Dietologai įspėja: šį sūrį perkame kasdien, bet etiketė slepia tai, ko nesitikėjote

    Lietuvos ir Europos prekybos tinkluose plačiai parduodamas lydytas sūris dažnai suvokiamas kaip patogus užkandis ar greitas ingredientas sumuštiniams. Tačiau mitybos specialistai pabrėžia, kad tai nėra tas pats, kas natūralus sūris, o jo sudėtis gali būti gerokai labiau apdorota, nei tikisi pirkėjas.

    Lydyto sūrio gamyboje įprastai naudojamas sūris ar varškė, tačiau galutinei tekstūrai ir stabilumui pasiekti dažnai pridedama lydančiųjų druskų, emulsiklių bei kitų priedų. Dėl to produktas ilgiau išlaiko vienodą konsistenciją, bet kartu gali reikšmingai išaugti druskos ir tam tikrų priedų kiekis racione.

    Kas dažniausiai kelia klausimų?

    Viena dažniausių kritikų krypčių siejama su didesniu fosfatų kiekiu, nes lydančiosios druskos neretai būna fosfatų pagrindu. Sveikatos specialistai primena, kad didesnis fosforo junginių suvartojimas, ypač kai mityboje trūksta kalcio, gali būti nepalankus kaulų ir dantų būklei, o jautresniems žmonėms svarbi ir inkstų apkrova.

    Ne mažiau svarbus aspektas yra druska: lydytuose sūriuose jos kiekis neretai būna aukštas, todėl kasdienis vartojimas gali didinti bendrą natrio perteklių mityboje. Tai aktualu žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį ar širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių.

    Riebalai, priedai ir skonis

    Skonis ir malonus tepumas dažnai pasiekiami ne tik pieno riebalais, bet ir įvairiais riebalų mišiniais, o kai kuriuose produktuose gali būti ir sočiųjų riebalų perteklius. Dietologai pabrėžia, kad būtent bendras racionas lemia poveikį cholesterolio rodikliams, tačiau dažnai vartojami itin apdoroti produktai gali apsunkinti subalansuotos mitybos planavimą.

    Kitas praktinis niuansas yra kvapiosios medžiagos ir skonio stiprikliai, kurie sustiprina sūrumo bei riebumo pojūtį. Dėl to tokį produktą lengva suvalgyti didesniais kiekiais, ypač jei jis nuolat naudojamas sumuštiniuose, užkandžiuose ar greituose padažuose.

    Kaip pasirinkti saugiau?

    Specialistai siūlo paprastą taisyklę: kuo trumpesnė ir aiškesnė sudėtis, tuo lengviau kontroliuoti, ką iš tiesų valgote. Vertėtų lyginti etiketes ir atkreipti dėmesį į druskos kiekį, riebalų sudėtį bei tai, ar produkte yra fosfatų, emulsiklių ir kitų priedų.

    Jei norisi sūrio kasdien, dažniau rekomenduojama rinktis mažiau apdorotus variantus, pavyzdžiui, natūralius fermentinius sūrius ar varškę, o lydytą sūrį palikti kaip retesnį pasirinkimą. Žmonėms, turintiems inkstų ligų, širdies ir kraujagyslių problemų ar ribojantiems druską, dėl konkretaus raciono geriausia pasitarti su gydytoju ar dietologu.