CP v2

Category: Verslas

  • Skyscanner išdavė 8 mažai žinomas Europos kryptis vasarai: minios jų dar neatrado

    Skyscanner išdavė 8 mažai žinomas Europos kryptis vasarai: minios jų dar neatrado

    Vasarą tokie Europos miestai kaip Barselona ar Venecija tradiciškai pritraukia didžiausius keliautojų srautus, tačiau kartu didėja ir vadinamojo perteklinio turizmo problema. Todėl kelionių paieškos platforma Skyscanner sudarė alternatyvių krypčių sąrašą, remdamasi mažiausiu šio sezono paieškų susidomėjimu.

    Idėja paprasta: pasirinkus mažiau populiarias vietas, kelionė dažnai būna ramesnė, o vietos bendruomenėms tenka tolygesnė nauda. Pastaraisiais metais Europoje vis dažniau diskutuojama apie srautų valdymą, miestų mokesčius, trumpalaikės nuomos reguliavimą ir gamtos teritorijų apsaugą.

    Kur vykti vietoj perpildytų hitų

    Skyscanner atrinktos kryptys apima tiek Šiaurės Europos miestus, tiek Viduržemio jūros regioną, kur vasarą dažniausiai juntamas didžiausias spaudimas infrastruktūrai. Dalis vietų tinka ieškantiems vėsesnio klimato ir aktyvaus poilsio, o kitos siūlo paplūdimius be įprastų eilių ir triukšmo.

    Į sąrašą įtrauktas Turku Suomijoje, laikomas seniausiu šalies miestu, garsėjantis istoriniu centru, katedra ir vasaros renginiais. Turku taip pat dažnai minimas kaip kryptis, kur patogu derinti miesto poilsį su išvykomis į Turku salyną ir maršrutais palei Auros upę.

    Italijoje dėmesys krypsta į Kalabriją, kur Crotone išsiskiria antikine graikų istorija ir archeologiniais objektais. Miestas pristatomas kaip taškas, iš kurio patogu planuoti keliones po regiono nacionalinius parkus ir pajūrį, o tai gali būti alternatyva labiau išpopuliarėjusiems Pietų Italijos maršrutams.

    Graikija be pagrindinių salų

    Graikijos dalyje Skyscanner išskiria kelias kryptis, kurios dažnai lieka Kos ar Rodo šešėlyje. Tarp jų yra Kalymnos, pastaraisiais metais įsitvirtinusi kaip viena svarbiausių sportinio laipiojimo vietų Europoje, taip pat mėgstama nardytojų ir žygeivių.

    Kita rekomendacija yra Ioannina žemyninėje Graikijoje, įsikūrusi prie Pamvotidos ežero. Mieste keliautojai gali aplankyti senąją tvirtovę, muziejus ir trumpu plaukimu pasiekti ežero salą, o regionas dažnai siejamas su tradiciniais amatais ir ramesniu kelionių tempu.

    Į sąrašą įtraukiama ir Astypalaia, Dodekaneso salyno sala, dažnai apibūdinama kaip tinkama tiems, kurie nori balto cikladinio stiliaus architektūros ir paplūdimių be masinio turizmo. Tokios kryptys pastaruoju metu išpopuliarėjo tarp keliautojų, kurie ieško mažesnių vietų, bet nori išlaikyti klasikinę Graikijos atostogų patirtį.

    Portugalijos Azorai ir Prancūzijos vulkanai

    Portugalijoje išskiriama Pico sala Azoruose, kuri labiausiai tinka aktyviam poilsiui: žygiams, gamtos maršrutams ir pažinčiai su vynuogininkystės tradicijomis. Azorai apskritai auga populiarumu, tačiau Skyscanner akcentuoja, kad susidomėjimas atskiromis salomis pasiskirsto netolygiai, todėl mažiau žinomos vietos vis dar gali pasiūlyti daugiau ramybės.

    Prancūzijoje minima Clermont-Ferrand, miestas, kurio architektūroje ryškus vulkaninės kilmės akmuo, o apylinkėse driekiasi pėsčiųjų maršrutai per Chaîne des Puys vulkanų grandinę. Tokios kryptys į bendrą Europos kelionių paveikslą įsilieja ir dėl tendencijos rinktis gamtą, trumpesnes išvykas bei mažiau perkrautas vietoves.

    Švedijoje išskiriama Kiruna, šiauriausias šalies miestas, siejamas su Arkties ratu ir vidurnakčio saule vasaros sezonu. Ši kryptis dažnai domina tuos, kurie nori ilgesnių šviesių vakarų, žygių kalnuose ir pažinties su Šiaurės Europos industrijos istorija.

    Skyscanner pabrėžia, kad sąrašas sudarytas pagal šio sezono mažiausią paieškų susidomėjimą, todėl tai nėra populiariausių vietų reitingas. Vis dėlto jis atspindi platesnę kryptį: keliautojai vis dažniau ieško ramesnių alternatyvų, o miestai ir regionai Europoje aktyviau kalba apie tvaresnį turizmą ir srautų mažinimą piko metu.

  • „Prix Versailles“ išrinko gražiausius naujus Europos viešbučius 2026 metams: štai 7 favoritai

    „Prix Versailles“ išrinko gražiausius naujus Europos viešbučius 2026 metams: štai 7 favoritai

    Architektūros ir dizaino apdovanojimai „Prix Versailles“ paskelbė 2026 metų gražiausių pasaulio viešbučių sąrašą. Iš 16 atrinktų objektų net 7 yra Europoje – įvertinta, kaip pastatai dera prie vietos konteksto ir kokią patirtį kuria svečiams.

    „Prix Versailles“ nuo 2015 metais kasmet skelbia geriausių projektų sąrašus įvairiose kategorijose, vertindami viešbučius, restoranus, oro uostus ir geležinkelio stotis. Šiuose rinkimuose akcentuojamas ne tik įspūdingas interjeras, bet ir pastato santykis su aplinka, medžiagiškumas bei tvarumo sprendimai.

    „Visi į 2026 metų gražiausių viešbučių sąrašą patekę projektai apjungia žavesį ir inovacijas, idealiai įsilieja į vietos aplinką“, – sakė „Prix Versailles“ generalinis sekretorius Jérôme Gouadain.

    Jo teigimu, tokie viešbučiai rodo, kaip gali atrodyti kokybė tiek eksterjere, tiek interjere, ir padeda kurti svetingumą, kuris gražina miestus bei atliepia keliautojų lūkesčius. Tai ypač aktualu dabar, kai viešbučiai vis dažniau tampa ne vien nakvynės vieta, o pilnaverčiu kelionės tikslu.

    7 gražiausi nauji viešbučiai Europoje

    Į Europos septynetą pateko skirtingų krypčių projektai – nuo kruopščiai restauruotų istorinių pastatų iki šiuolaikinių poilsio erdvių gamtos apsuptyje. Vertinant tokius objektus dažnai išryškėja bendra tendencija: derinti autentišką paveldą su moderniu komfortu, o prabangą grįsti ne blizgesiu, bet kokybe ir atmosfera.

    Pirmasis sąraše – „Sir Prague“ Prahoje, įsikūręs netoli Vltavos, neorenesanso pastate, menančiame 1884 metus. Čia išsaugoti akmeniniai fasadai, metaliniai turėklai, medinės parketo grindys, o interjerui pasirinktos čekų kubizmo įkvėptos detalės ir vintažiniai baldai.

    Vokietijoje išskirtas „Chiemgauhof Lakeside Retreat“ Übersee vietovėje, su panoraminiais vaizdais į Chiemsee ežerą. Projekto architektūroje pabrėžiama Bavarijos tradicijų ir šiuolaikinio svetingumo sintezė, o interjere dominuoja natūralios medžiagos bei subtilūs japoniški akcentai.

    Prancūzijoje įvertinti du skirtingo charakterio objektai. Paryžiaus 17-ajame rajone esanti „La Fondation“ išnaudoja pirminį pastato planą ir medžiagas, kontrastuodama jas su žaliomis sienomis, terasomis, kiemeliais ir pakabinamais sodais.

    Antrasis Prancūzijos pasirinkimas – pajūrio kurortas „Les Roches“ Le Lavandou miestelyje. 1930-aisiais statytas pastatas kuriamas taip, kad primintų virš vandens plūduriuojantį laivą, o viešbučio erdvėse integruoti šiuolaikinio meno kūriniai paverčia jį savotišku mažu muziejumi.

    Kroatijoje į sąrašą pateko „Villa Dubrovnik“ Dubrovnike, esanti saugomame paveldo pastate. Objektas siejamas su architektu Mladen Frka, o atnaujintuose interjeruose kuriama natūrali spalvų paletė, naudojant kalkakmenį, tinką, terakotą ir ąžuolą.

    Italijoje išskirti du ryškūs projektai. Romoje įvertintas „Orient Express La Minerva“, įsikūręs XVII amžiaus rūmuose miesto centre, kur dekoro idėjos semiasi įkvėpimo iš legendinių geležinkelio maršrutų ir kelionių estetikos.

    Portofine po restauracijos vėl duris atvėrė „Splendido, A Belmond Hotel“. Objektas įrengtas buvusiame XVI amžiaus benediktinų vienuolyne, o atnaujinime akcentuojamas Ligūrijos paveldo ir šiuolaikinės elegancijos balansas, kartu visuomenei pirmą kartą atveriant dalį anksčiau privačių erdvių.

    Ką tai sako apie kelionių madą?

    Tokie sąrašai atspindi, kad keliautojai vis labiau vertina patirtį, o ne vien vietą žemėlapyje. Dėl to sparčiai populiarėja vadinamoji rami prabanga, kai prioritetu tampa geras dizainas, natūralios medžiagos, akustinis komfortas, privatumas ir paslaugų kokybė.

    Kita ryški kryptis – tvarumas ir ilgaamžiškumas: vis dažniau renkamasi restauruoti istorinius pastatus, mažinti medžiagų švaistymą ir kurti vietos kontekstą gerbiančius sprendimus. Viešbučių industrijoje tai tampa nebe priedu prie rinkodaros, o esmine konkurencijos dalimi.

  • Šilko kelio muzikos paslaptis: Andižane atgaivinti instrumentai sugrįžta į sceną

    Šilko kelio muzikos paslaptis: Andižane atgaivinti instrumentai sugrįžta į sceną

    Šilko kelio regionuose muzika šimtmečius buvo ne tik pramoga, bet ir bendruomenę telkianti kalba: ja žymėtos šventės, ritualai, pasakojamos istorijos, išreiškiamos emocijos. Skirtingose teritorijose išlikę instrumentai iki šiol veikia kaip tapatybės ženklai, jungiantys praeitį su dabartimi.

    Šiandien tradicija išlieka per meistrystę, gyvą žodinę kūrybą ir modernėjančią muzikos praktiką. Dalis instrumentų atgimsta dirbtuvėse, kiti gyvena atlikėjų improvizacijose, o vis dažniau jų mokomasi ir mokyklose, taip plečiant tradicinės muzikos auditoriją.

    Andižanas: dirbtuvės ir atkūrimas

    Uzbekistano Andižane instrumentų gamyba tapo ir paveldo saugojimu, ir tyrimų darbu. Vietos meistrai remiasi istorine medžiaga, kad atkurtų formas ir skambesį, o pagaminti instrumentai pasiektų tiek pradedančius mokinius, tiek profesionalius atlikėjus.

    Vienose didžiausių specializuotų dirbtuvių meistras Abdumalik Madraimovas instrumentus gamina daugiau kaip 55 metus. Jo rankose gimsta dutaras, tambūras, ghijjakas ir doira, o darbas apima ne vien gamybą, bet ir rekonstrukcijas pagal istorinius aprašus.

    „Daugelis istorinių instrumentų buvo primiršti. Mes juos atkūrėme šiuolaikine forma ir grąžinome į kultūrinį gyvenimą“, – sakė Abdumalik Madraimovas.

    Dirbtuvėse šalia tradicinių metodų atsiranda ir modernesnė įranga, padedanti tiksliau išgauti norimą skambesį, tačiau išlaikyti autentiškumą. Tokios vietos veikia ir kaip mokykla: jaunuoliai amato mokosi iš meistrų, perimdami žinias, kurios ilgai buvo perduodamos iš kartos į kartą.

    Surchandarja: epai, improvizacija ir dombra

    Pietuose, Surchandarjos regione, muzika dažnai gyvena kaip žodinė tradicija, kuri nėra užrašoma ir kiekvieną kartą skamba kitaip. Čia svarbų vaidmenį turi bakhši atlikėjai, per dainuojamus epus ir improvizacijas tęsiantys pasakojimo kultūrą.

    Jų pasirodymus lydi dombra, o pats atlikimas priklauso nuo balso, patirties ir ryšio su publika. Tokia praktika rodo, kad tradicija nėra sustingusi: ji nuolat prisitaiko prie situacijos, auditorijos ir atlikėjo emocijos.

    „Bakhši ne išmoksta mintinai, o improvizuoja. Dombra veda istoriją ir emociją“, – sakė atlikėjas Shodmon Khujamberdiyevas.

    Jaunieji atlikėjai mokosi klausydamiesi ir stebėdami mokytojus, o ne iš natų, todėl svarbiausia tampa gyvas perdavimas. Dombros skambesys formuoja ritmą ir nuotaiką, padėdamas pasakotojui valdyti įtampą ir išlaikyti pasakojimo kryptį.

    Karakalpakstanas: garsas, gimstantis iš medžio

    Karakalpakstane tradicija atsiskleidžia per pačią instrumentų gamybą, kur meistrystė yra ne mažiau svarbi nei atlikimas. Vienas ryškiausių pavyzdžių – qobyz, kuriam naudojamos natūralios medžiagos: šilkmedžio ar jidos mediena, kupranugario oda ir arklio šeriai.

    Gamybos procesas reikalauja tikslumo, nes kiekvienas žingsnis lemia tembrą ir skambesio gylį, o netinkamai parinktas laikas ar apdorojimas gali pakeisti rezultatą. Tokios žinios dažnai perduodamos šeimose, todėl amatas tampa ir kultūrinės atminties forma.

    „Qobyz gaminamas iš natūralių medžiagų, ir kiekviena detalė yra svarbi. Jei viskas padaroma teisingai, instrumentas gali tarnauti dešimtmečius“, – sakė muzikantas ir meistras Marat Zhakysmuratovas.

    Šalia qobyz išsiskiria ir karakalpakų dutaras, kurio konstrukcijos niuansai, pavyzdžiui, grifas, skirsnių skaičius ar korpuso dydis, keičia skambesį ir atlikimo manierą. Dalis instrumentų labiau tinka dainavimui, kiti kuriami būtent instrumentinei muzikai.

    Tradicija, kuri nesustoja

    Šilko kelio instrumentai šiandien egzistuoja ne kaip muziejiniai eksponatai, o kaip gyvas kultūrinis tinklas: dirbtuvės gamina, mokyklos moko, scena ir bendruomenių susibūrimai suteikia erdvę skambėti. Augantis jaunimo susidomėjimas ir plečiama muzikos edukacija prisideda prie tradicijų tęstinumo.

    Tarptautinis dėmesys paveldui ir tradicinėms praktikoms skatina saugoti nykimo riziką patiriančius reiškinius, o kartu atsiveria naujos galimybės meistrams ir atlikėjams. Dėl to tradicinė muzika vis dažniau randa vietą šiuolaikiniuose kontekstuose, išlaikydama šaknis ir kisdama kartu su visuomene.

    Galutinis rezultatas – ne vien atkurti daiktai, o tęsiamas ryšys: instrumentai jungia amatą, pasakojimą ir tapatybę per garsą. Šilko kelio muzikinė tradicija toliau formuojasi, nes ją kasdien kuria žmonės, kurie gamina, groja ir perduoda žinias kitiems.

  • „Saudi Aramco“ pelnas šoktelėjo 25 proc.: Irano karas kelia naftos kainas ir įtampą

    „Saudi Aramco“ pelnas šoktelėjo 25 proc.: Irano karas kelia naftos kainas ir įtampą

    Didžiausia pasaulyje naftos eksportuotoja „Saudi Aramco“ pranešė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos grynasis pelnas augo 25 proc. ir siekė apie 27,6 mlrd. eurų. Tokį rezultatą bendrovė sieja su išaugusiomis pajamomis, su pardavimais susijusiomis įplaukomis ir mažesnėmis veiklos sąnaudomis.

    Valdyba taip pat patvirtino ketvirtinį dividendą – apie 18,6 mlrd. eurų. Tuo pat metu bendrovė atkreipė dėmesį, kad didesnes pajamas iš dalies kompensavo mažesnės pardavimo apimtys, įskaitant žalią naftą bei perdirbtus ir chemijos produktus.

    Rinkas pastaraisiais mėnesiais labiausiai veikė karas su Iranu ir su tuo susiję trikdžiai energijos tiekimo grandinėse. Įtampa Hormūzo sąsiauryje, per kurį iki konflikto kasdien tekėdavo reikšminga pasaulinės jūrinės naftos prekybos dalis, padidino tiekimo rizikos priedą naftos kainoje.

    „Brent“ etaloninė nafta 2026 metų gegužės 11 dieną laikėsi virš 103 JAV dolerių už barelį, tai yra apie 96 eurus, nors nuo konflikto piko kainos buvo atsitraukusios. Palyginimui, dar vasario pabaigoje, prieš prasidedant intensyviausiems karo veiksmams, rinka buvo matžiusi apie 70 JAV dolerių už barelį, tai yra maždaug 65 eurus.

    Siekdama sumažinti riziką dėl gabenimo per Hormūzo sąsiaurį, „Saudi Aramco“ dalį eksporto nukreipė per Rytų–Vakarų vamzdyną, kuris leidžia naftą transportuoti iki Raudonosios jūros pakrantės. Bendrovė nurodo, kad šis vamzdynas šiuo metu veikia maksimaliu pajėgumu – iki 7 mln. barelių per parą, taip pat pasitelkiami vidaus ir tarptautiniai naftos saugyklų pajėgumai.

    2025 metų ketvirtąjį ketvirtį „Saudi Aramco“ vidutinė gavyba siekė 11,1 mln. barelių per parą, todėl vamzdyno pajėgumas dengia tik dalį bendro srauto. Tai pabrėžia, kodėl geopolitiniai trikdžiai svarbiausiuose transporto koridoriuose gali greitai persiduoti į kainas, draudimo kaštus ir pristatymo terminus.

    „Rytų–Vakarų vamzdynas padeda sušvelninti pasaulinio energijos šoko poveikį ir suteikia palengvėjimą klientams“, – sakė „Saudi Aramco“ prezidentas ir generalinis direktorius Aminas Nasseras.

    Bendrovė teigia, kad dėl karo kilę trikdžiai reikšmingai nepakenkė jos finansams ar operacijoms, tačiau pripažįsta, kad rinkoje išlieka didelis neapibrėžtumas. Energetikos analitikai pabrėžia, kad tokiose situacijose kainas kelia ne tik faktinis tiekimo sumažėjimas, bet ir prevencinis atsargų kaupimas bei logistikos grandinių persiorientavimas.

    Ilgalaikėje perspektyvoje tokie sukrėtimai dar labiau išryškina energijos saugumo klausimus: valstybės ir įmonės siekia diversifikuoti tiekimą, plėsti strategines atsargas ir investuoti į infrastruktūrą, mažinančią priklausomybę nuo vieno maršruto. Dėl to naftos ir dujų rinkose didėja kainų svyravimų tikimybė, ypač geopolitinių krizių metu.

  • Naftos kainos šovė: Trumpas atmetė Irano atsaką, įtampa dėl Hormūzo sąsiaurio auga

    Naftos kainos šovė: Trumpas atmetė Irano atsaką, įtampa dėl Hormūzo sąsiaurio auga

    Pirmadienio rytą naftos kainos tarptautinėse rinkose šoktelėjo daugiau nei 4 proc., investuotojams vertinant naujausią eskalaciją Irano konflikte ir jos pasekmes energijos tiekimui. Impulsą kainoms suteikė JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas atmesti Teherano atsaką į siūlymą dėl karo nutraukimo.

    Euronews skelbia, kad pasiūlymo detalės viešai nebuvo atskleistos, tačiau D. Trumpas jį įvardijo kaip „visiškai nepriimtiną“. Rinkos tai perskaitė kaip ženklą, kad greitas politinis sprendimas artimiausiu metu mažai tikėtinas, todėl didėja vadinamoji geopolitinė rizikos premija naftos kainose.

    Hormūzo sąsiauris vėl rinkų dėmesyje

    Didžiausią nerimą kelia Hormūzo sąsiauris, per kurį iš Persijos įlankos tradiciškai keliauja reikšminga dalis pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų. Bet kokie trikdžiai šiame maršrute paprastai akimirksniu atsiliepia kainoms, nes rinkos įkainoja galimus tiekimo sutrikimus ir brangesnį gabenimą.

    Šiame kontekste investuotojai paprastai stebi ne tik politines antraštes, bet ir praktinius rodiklius: laivybos draudimo įkainius, tanklaivių judėjimo duomenis, OPEC narių eksporto apimtis bei strateginių atsargų politiką. Net ir neįvykus realiai blokadai, padidėjusi rizika dažnai pakelia ateities sandorių kainas.

    Kainos ir rinkų reakcijos

    Pirmojo mėnesio „Brent“ rūšies naftos ateities sandoriai prekyboje siekė apie 92 eurus už barelį, o JAV WTI pakilo iki maždaug 87 eurų už barelį. Palyginimui, penktadienį „Brent“ užsidarė apie 88 eurus, o WTI – apie 83 eurus už barelį.

    Europos akcijų rinkos į naujienas reagavo santūriau, tačiau vyraujančios kryptys išliko neigiamos: Euro Stoxx 50 krito kiek daugiau nei 0,5 proc., o platesnis Stoxx 600 balansavo apie nulį. Prancūzijos CAC 40 smuko daugiau nei 1 proc., kai didesnės energijos kainos didina infliacijos riziką ir apsunkina palūkanų mažinimo lūkesčius.

    Azijos indeksus kelia technologijų bumas

    Azijoje nuotaikos buvo nevienodos: Tokijo Nikkei 225 smuktelėjo apie 2 proc., nors dienos metu buvo trumpam pasiekęs naują rekordą. Tuo metu Pietų Korėjos Kospi pakilo apie 4,1 proc. ir fiksavo naują visų laikų rekordą, o rinką ypač palaikė technologijų sektorius.

    Technologijų bendrovių akcijas regione stiprina išaugęs susidomėjimas DI, ypač puslaidininkių ir atminties lustų paklausos tema. Būtent ši tendencija pastaraisiais mėnesiais daliai investuotojų leido ignoruoti geopolitinius sukrėtimus, nes kapitalas plaukia į augimo istorijas, siejamas su skaitmenizacija ir duomenų centrų plėtra.

    Tuo pat metu JAV biržų ateities sandoriai buvo nežymiai neigiami, svyravimai siekė apie 0,2 proc. Rinkos laukia ir geopolitinių signalų iš Vašingtono, nes šią savaitę D. Trumpas, kaip skelbiama, turėtų vykti į Kiniją derybų su Xi Jinpingu, o prekybos ir saugumo klausimai gali turėti įtakos tiek žaliavų paklausai, tiek rizikos vertinimui pasaulio biržose.

  • Nuomos kainos ES sostinėse šokiruoja: kai kur jos viršija net minimalų atlyginimą

    Nuomos kainos ES sostinėse šokiruoja: kai kur jos viršija net minimalų atlyginimą

    Nuoma sostinėse aplenkia algas

    Būstas ir komunalinės paslaugos išlieka didžiausia Europos namų ūkių išlaidų eilutė. Eurostato duomenimis, vidutiniškai 23,6 proc. visų išlaidų ES tenka būstui, vandeniui, elektrai, dujoms ir kitam kurui.

    Tačiau didmiesčiuose, ypač sostinėse, nuomos dalis paprastai būna dar didesnė. Dėl to mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams nuoma dažnai tampa nepakeliama našta.

    Europos profesinių sąjungų konfederacijos analizė, paremta ES duomenimis, rodo, kad daugumoje ES sostinių vidutinė dviejų miegamųjų buto nuoma viršija šalies minimalų mėnesinį atlyginimą prieš mokesčius. Tai reiškia, kad net ir dirbant visu etatu už minimalią algą vien nuomai pinigų gali neužtekti.

    Svarbu tai, kad lyginami dydžiai yra bruto, o realiai darbuotojui į rankas išmokama suma yra mažesnė. Todėl faktinė nuomos našta, vertinant pagal neto pajamas, daugeliu atvejų dar didesnė.

    Praga ir Lisabona – sunkiausi atvejai

    Didžiausias atotrūkis fiksuojamas Prahoje: vidutinė dviejų miegamųjų buto nuoma siekia 1 710 eurų, kai Čekijos minimalus atlyginimas yra 924 eurai. Vadinasi, vien nuomai reikėtų sumos, prilygstančios apie 185 proc. minimalios algos.

    Antroje vietoje – Lisabona. Portugalijoje minimalus mėnesinis atlyginimas, perskaičiuotas pagal mokėjimą per 14 mėnesių, siekia 1 073 eurus, o vidutinė nuoma sostinėje taip pat apie 1 710 eurų, arba maždaug 168 proc. minimalios algos.

    Daugiau nei 150 proc. minimalios algos nuomai prireiktų ir Budapešte, Bratislavoje, Sofijoje, Atėnuose bei Rygoje. Tokia proporcija reiškia, kad darbuotojas turėtų atiduoti visą algą nuomai ir vis tiek ieškoti papildomų pajamų kasdienėms išlaidoms.

    Daugelyje sostinių nuoma viršija 100 proc. minimalios algos, tarp jų – Paryžiuje, Taline, Madride, Bukarešte, Varšuvoje, Dubline, Liublianoje ir Vilniuje. Pavyzdžiui, Paryžiuje vidutinė nuoma siekia 2 523 eurus, o minimalus atlyginimas Prancūzijoje yra 1 823 eurai.

    Kur situacija palankiausia?

    Kai kuriose sostinėse minimalus atlyginimas vis dar leidžia realistiškiau padengti nuomos išlaidas. Palankiausia padėtis išskiriama Briuselyje, kur minimalus atlyginimas siekia 2 112 eurų, o vidutinė nuoma – 1 476 eurus, tad nuomai tektų apie 70 proc. minimalios algos.

    Antra pagal palankumą minima Berlyno situacija, kur nuomos našta sudaro apie 76 proc. minimalios algos. Santykinai geresni rodikliai taip pat fiksuojami Nikosijoje, Liuksemburge ir Hagoje, nors ir ten nuoma išlieka vienas didžiausių mėnesio kaštų.

    „Didelės būsto kainos ir mažos algos stumia žmones į skurdą ir ekonomiką artina prie recesijos“, – sakė Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinė sekretorė Esther Lynch.

    „Ryšio tarp nuomos ir atlyginimų nebuvimas yra visiškai netvarus. Pridėjus augančias energijos ir maisto kainas, dirbantys žmonės priversti skolintis būtiniausiems dalykams ir praktiškai nebeturi laisvų pajamų“, – pridūrė ji.

    Kodėl sostinės tokios brangios?

    Analitikai pabrėžia, kad sostinėse nuomos kainas kelia keli veiksniai: didesnė darbo vietų koncentracija, ribota būsto pasiūla, aktyvesnės trumpalaikės nuomos rinkos ir lėtesnė naujų būstų statyba. Prie spaudimo prisideda ir ilgą laiką aukštesnės palūkanų normos, ribojusios būsto įperkamumą ir dalį paklausos nukreipusios į nuomą.

    Šalies vidurkiai dažnai atrodo geriau nei sostinių skaičiai, nes regionuose nuomos kainos žemesnės. Vis dėlto net ir tada nuoma daugeliui mažiausiai uždirbančių namų ūkių suvalgo gerokai didesnę pajamų dalį, nei rekomenduojama finansinio tvarumo taisyklėse.

    Kokie sprendimai siūlomi?

    Europos profesinių sąjungų konfederacija ragina valstybes nares nuosekliai įgyvendinti ES minimaliojo atlyginimo direktyvą ir stiprinti kolektyvines derybas, kad daugiau darbuotojų gautų didesnį atlygį. Taip pat siūloma vertinant minimalų atlyginimą atsižvelgti į būsto kaštus, kurie daugelyje miestų tampa lemiamu pragyvenimo veiksniu.

    Kitas akcentuojamas kelias – didesnės viešosios investicijos į socialinį būstą ir priemonės, didinančios ilgalaikės nuomos pasiūlą. Praktikoje tai reikštų greitesnį būsto projektų vystymą, aiškesnes taisykles nuomos rinkoje ir tikslines paramos schemas pažeidžiamiausioms grupėms.

  • Maža Portugalijos šeimos įmonė sutriuškino „Louis Vuitton“: teismas leido naudoti LV

    Maža Portugalijos šeimos įmonė sutriuškino „Louis Vuitton“: teismas leido naudoti LV

    Ginčas dėl dviejų raidžių

    Portugalijoje veikiantis nedidelis šeimos liqueurų gamintojas „Licores do Vale“ laimėjo teisinį ginčą su prabangos mados namais „Louis Vuitton“ dėl teisės naudoti inicialus LV savo prekės ženkle.

    Prancūzijos bendrovė teigė, kad portugalų logotipas pernelyg panašus į visame pasaulyje atpažįstamą „Louis Vuitton“ ženklą, tačiau teismas stojo smulkaus verslo pusėn.

    Ką teismas vertino?

    Ginčas kilo po to, kai Portugalijos institucijos iš pradžių buvo pritarusios prekės ženklo „LV – Licores do Vale“ registracijai, o „Louis Vuitton“ šį sprendimą apskundė. Dėl to registracijos procesas buvo laikinai sustabdytas ir perėjo į teismo stadiją.

    „Louis Vuitton“ argumentavo, kad raidės išdėstytos taip, jog vizualiai pernelyg primena jų monogramą, be to, esą taip bandoma pasinaudoti prabangos prekės ženklo reputacija ir atpažįstamumu.

    „Pastarieji mėnesiai buvo intensyvūs“, – socialiniuose tinkluose paskelbė „Licores do Vale“.

    Įmonė taip pat pabrėžė, kad inicialai yra bendro vartojimo, o sprendimą priėmęs teismas nematė pakankamo pagrindo teigti, jog vartotojai galėtų būti klaidinami ar kad būtų neteisėtai išnaudojamas kito prekės ženklo žinomumas.

    Kodėl tai svarbu smulkiam verslui?

    „Licores do Vale“ logotipą sukūrė André Ferreira ir Tânia Afonso, kurie savo gėrimus bei kitus gaminius iki šiol dažniausiai parduodavo vietos mugėse ir regiono renginiuose. Pora pripažino nesitikėjusi, kad nedidelis, iš pomėgio išaugęs verslas atsidurs prieš vieną didžiausių prabangos prekių vardų pasaulyje.

    Sprendimas atveria kelią įmonei plačiau pristatyti produkciją ir stiprinti plėtrą, nes prekės ženklo registracija yra viena svarbiausių sąlygų nuosekliai ginti pavadinimą ir investuoti į rinkodarą bei platinimą.

    Tokio pobūdžio ginčai Europoje dažnėja, nes žinomi prekės ženklai aktyviai gina intelektinę nuosavybę, o mažesni gamintojai vis dažniau siekia registruoti aiškius, trumpus ir lengvai įsimenamus ženklus. Teismų praktikoje lemiamas veiksnys dažnai tampa reali klaidinimo rizika ir tai, ar vartotojas iš tiesų galėtų supainioti skirtingų kategorijų prekes.

  • Naftos milžinų pelnai šoka: Europa vėl svarsto netikėtą mokestį, kas laukia vartotojų?

    Naftos milžinų pelnai šoka: Europa vėl svarsto netikėtą mokestį, kas laukia vartotojų?

    Naftos kainų šuolis vėl įkaitino diskusiją

    Europoje atsinaujino raginimai apmokestinti išaugusius energetikos bendrovių pelnus, kai dėl karo su Iranu sukelto tiekimo nerimo pakilo naftos kainos. Didesnės pajamos fiksuotos tuo metu, kai gyventojai ir verslas vis dar jautriai reaguoja į bet kokius energijos kainų svyravimus.

    Rinkose didžiausią įtampą kėlė laivyba per Hormūzo sąsiaurį – vieną svarbiausių pasaulio naftos ir suskystintųjų dujų maršrutų. Neapibrėžtumas lėmė staigius kainų šuolius ir svyravimus, kurie ypač palankūs bendrovėms, turinčioms stiprias prekybos komandas.

    Kas uždirbo daugiausia?

    „Shell“ paskelbė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos pelnas išaugo 24 proc., o „BP“ taip pat pranešė apie didesnį uždarbį. „TotalEnergies“ nurodė, kad grynasis pelnas šoktelėjo 51 proc. iki maždaug 5,1 mlrd. eurų, perskaičiavus iš dolerių.

    Nevyriausybinės organizacijos „Oxfam“ vertinimu, šešios didžiausios iškastinio kuro bendrovės – tarp jų „Shell“, „BP“ ir „TotalEnergies“ – 2026 metais gali uždirbti papildomai apie 31,5 mln. eurų per dieną, palyginti su 2025 metais. Tokie skaičiai kursto politines diskusijas, ar šis pelnas nėra išskirtinai susijęs su geopolitiniais sukrėtimais.

    Analitikai pažymi, kad Europos naftos gigantai dažnai daugiau uždirba ne vien iš gavybos, bet ir iš prekybos, kai rinkoje vyrauja didelis nepastovumas. Tai skiriasi nuo dalies JAV konkurentų, kurių rezultatus labiau lemia tiesioginės gavybos apimtys ir savikaina.

    Vėl kalbama apie viršpelnių mokestį

    Diskusija dėl vadinamojo viršpelnių mokesčio primena 2022 metais po Rusijos invazijos į Ukrainą priimtus sprendimus, kai dalis Europos šalių laikinai apmokestino energetikos sektorių. 2026 metais iniciatyvos vėl atgijo: Vokietija, Austrija, Ispanija, Italija ir Portugalija ragino Europos Komisiją svarstyti visos ES masto priemonę.

    Šios šalys argumentuoja, kad papildomos biudžeto pajamos galėtų finansuoti vartotojų apsaugos priemones, mažinti infliacijos spaudimą ir amortizuoti viešųjų finansų įtampą. Kritikai įspėja, kad per dideli mokesčiai gali mažinti investicijas į energetikos infrastruktūrą ir didinti priklausomybę nuo importo.

    Jungtinėje Karalystėje iki 2030 metų galioja laikinas energetikos pelno mokestis, taikomas Šiaurės jūroje išgaunamų naftos ir dujų pelnams, kurio tarifas siekia 38 proc. ir taikomas papildomai prie kitų sektoriaus mokesčių. Didėjant „Shell“ ir „BP“ pelnams, viešojoje erdvėje vėl pasigirdo raginimų šią naštą didinti.

    „Fosilinio kuro milžinai vėl kraunasi didžiulius pelnus“, – sakė organizacijos Friends of the Earth atstovas Danny Grossas.

    Prancūzijoje socialistų ir žaliųjų parlamentarai pateikė siūlymą įvesti papildomą mokestį energetikos bendrovių pelnams. Prezidentas Emmanuelis Macronas viešai akcentavo, kad Europai reikalingas atsakas į, jo vertinimu, perteklinius pelnus ir spekuliacinį elgesį energijos rinkose.

    Ką tai reiškia kainoms ir energetiniam saugumui

    Naftos brangimas paprastai didina degalų ir dalies prekių savikainą, nes transporto kaštai persiduoda visai ekonomikai. Nors elektros kainų dinamika Europoje vis dažniau priklauso nuo atsinaujinančių išteklių gamybos ir tinklų pajėgumų, brangi nafta vis tiek veikia infliacijos lūkesčius.

    Ekspertai įspėja, kad net jei geopolitinė įtampa atlėgtų, rinkos negrįžta į ankstesnį lygį per vieną dieną. Dalis bendrovių tokiais laikotarpiais linkusios spartinti mažesnių, greičiau įgyvendinamų gavybos projektų plėtrą, tačiau kartu atsargiau vertina itin didelės apimties investicijas.

    Pastaraisiais metais „BP“ ir „Shell“ buvo sušvelninusios dalį klimato tikslų, daugiau dėmesio skirdamos tradicinei naftos ir dujų veiklai. Tuo pat metu įtampa Artimuosiuose Rytuose dar kartą priminė, kad energetinis saugumas Europoje vis labiau siejamas ir su atsinaujinančios energetikos plėtra bei energijos taupymo sprendimais.

  • „Deutsche Telekom“ ir „Rheinmetall“ kuria skydą nuo dronų: kas laukia miestų Vokietijoje

    „Deutsche Telekom“ ir „Rheinmetall“ kuria skydą nuo dronų: kas laukia miestų Vokietijoje

    Vokietijos telekomunikacijų bendrovė „Deutsche Telekom“ ir gynybos pramonės grupė „Rheinmetall“ paskelbė pradedančios kurti vadinamąjį dronų gynybos skydą, skirtą miestams ir kritinei infrastruktūrai. Bendrovės teigia, kad pastaraisiais metais vis dažniau fiksuojami įtartini dronų skrydžiai virš strateginių objektų, todėl auga poreikis greitai aptikti ir neutralizuoti grėsmes.

    Kuriamas sprendimas būtų orientuotas į kelis scenarijus: nuo neteisėtų skrydžių virš oro uostų ir uostų iki bandymų žvalgyti ar trikdyti energetikos, pramonės ir ryšių infrastruktūrą. Pasak „Rheinmetall“, dabartinė geopolitinė situacija didina sabotažo rizikas, o dronai tampa vienu paprasčiausių būdų patikrinti saugumo spragas.

    Kaip veiktų dronų „skydas“

    Bendrovės nurodo, kad sistema apimtų sensorių tinklą, galintį atpažinti dronus ir nustatyti jų buvimo vietą. Praktikoje tam būtų derinami skirtingi jutikliai, įskaitant vaizdo, garso, radijo dažnių ir radarų sprendimus, nes vieno metodo dažnai nepakanka sudėtingoje miesto aplinkoje.

    Neutralizavimui būtų numatyti keli būdai, priklausomai nuo situacijos ir teisinio režimo: ryšio trikdymas, perėmėjai dronai, o tam tikrais atvejais ir kitos priemonės, pavyzdžiui, lazerinės technologijos prie jautrių pramoninių ar energetikos objektų. Tokios priemonės paprastai vertinamos itin atsargiai dėl saugos reikalavimų ir galimos žalos aplinkai, todėl jų taikymas dažniausiai ribojamas konkrečiais atvejais.

    Incidentų daugėja, o dronai keičiasi

    Vokietijos Federalinė kriminalinės policijos tarnyba (BKA) skelbia, kad per praėjusius metus šalyje užfiksuota daugiau kaip 1 000 įtartinų dronų skrydžių. Kaip yra viešai nurodęs BKA vadovas Holgeris Münchas, dažniausiai tai pastebima prie karinių teritorijų, oro uostų bei uostų infrastruktūros.

    Tuo pat metu keičiasi ir pati dronų valdymo logika. Jei anksčiau dauguma civilinių dronų buvo valdomi įprastais radijo pultais, vis dažniau naudojami sprendimai, kurie remiasi mobiliojo ryšio tinklais, todėl vien radijo dažnių stebėsena ne visuomet leidžia greitai identifikuoti operatorių ar valdymo kanalą.

    Ryšio tinklai kaip saugumo įrankis

    „Deutsche Telekom“ pabrėžia, kad į projektą atneša kompetencijas debesų kompiuterijos, ryšio, duomenų analizės ir tinklų srityse. Bendrovė jau buvo pasitelkta viešosios tvarkos institucijų, kai reikėjo aptikti ir lokalizuoti neleistinus dronų skrydžius per 2024 metų Europos futbolo čempionatą Vokietijoje, o sensorinį tinklą vysto nuo 2017 metų.

    Vienas iš krypčių, kurią bendrovė įvardija kaip vis svarbesnę, yra pasyvi dronų paieška, kai pati sistema neskleidžia signalų, o fiksuoja aplinkoje esančius ryšio pėdsakus. Taip pat kartu su Hamburge veikiančiu Helmut Schmidt universitetu, kuris yra Bundesvero universitetas, tiriama, ar patys mobiliojo ryšio tinklai galėtų padėti greičiau nustatyti dronų aktyvumą pagal neįprastus duomenų srauto modelius.

    „Rheinmetall“ tuo metu plečia civilinių objektų apsaugos kryptį ir akcentuoja individualiai pritaikomus sprendimus ten, kur sudėtinga radijo aplinka ar tanki infrastruktūra apsunkina aptikimą. Vienas iš tokių pavyzdžių yra strateginių uostų teritorijos, kuriose dėl intensyvaus ryšio ir transporto srautų dronų paieška dažnai reikalauja kelių technologijų derinio.

  • „Brussels Airlines“ ramina dėl skrydžių: 80 proc. kuro užsitikrinta, bet keleiviai jau mokės daugiau

    „Brussels Airlines“ ramina dėl skrydžių: 80 proc. kuro užsitikrinta, bet keleiviai jau mokės daugiau

    Įtampa Artimuosiuose Rytuose kelia nerimą

    Belgijos oro bendrovė „Brussels Airlines“ tikina, kad kol kas neplanuoja atšaukti skrydžių, nors rinkoje daugėja nuogąstavimų dėl galimų reaktyvinių degalų tiekimo sutrikimų. Nerimą kursto įtampa Artimuosiuose Rytuose ir rizikos, susijusios su strateginiu Hormūzo sąsiauriu.

    Bendrovės atstovas teigia, kad šiuo metu tvarkaraščiai nekeičiamai vykdomi, o situacija vertinama nuolat. Vis dėlto aviacijos sektorius pripažįsta, kad geopolitiniai sukrėtimai greitai persiduoda degalų kainoms ir tiekimo grandinėms.

    Ką reiškia 80 proc. užtikrinto kuro?

    „Brussels Airlines“ skelbia, kad 2026 metų iki metų pabaigos yra padengusi apie 80 proc. savo reaktyvinių degalų poreikio. Tačiau tai nereiškia, kad bendrovė fiziškai sandėliuose turi tokį kiekį žibalo.

    Didelė dalis šios apsaugos pasiekiama per vadinamąsias išankstines kainos fiksavimo priemones, kai finansiniais instrumentais užrakinama degalų kaina. Tokia praktika aviacijoje paplitusi, nes padeda planuoti sąnaudas, tačiau ji neapsaugo nuo realaus fizinio tiekimo trūkių, jei jie atsirastų.

    „Svarbu suprasti, kad tai yra finansinis instrumentas: kaina nustatyta iš anksto, bet tai nėra fizinis žibalo įsigijimas čia ir dabar“, – sakė „Brussels Airlines“ atstovas.

    Degalų pirkimą ir rizikos valdymą centralizuotai koordinuoja „Lufthansa Group“, kuriai priklauso ir „Brussels Airlines“. Grupė teigia artimiausioms maždaug šešioms savaitėms nematanti ženklų, kad tiekimas galėtų sutrikti, nes tiekėjai įprastai pateikia tiekimo informaciją kelioms savaitėms į priekį.

    Keleiviams jaučiamas poveikis

    Nors skrydžiai kol kas neatšaukiami, bendrovės jau ieško būdų kompensuoti išaugusias sąnaudas. „Brussels Airlines“ yra paskelbusi pokyčius trumpųjų ir vidutinių nuotolių skrydžiuose: baziniame biliete ateityje numatomas tik vienas mažas asmeninis daiktas, pavyzdžiui, kompiuterio krepšys ar nedidelė kuprinė.

    Keleiviams, norintiems į saloną įsinešti standartinį rankinį bagažą iki 8 kilogramų, tektų primokėti papildomai. Tokie sprendimai atspindi platesnę Europos aviacijos tendenciją, kai dalis paslaugų perkeliama į papildomų mokesčių modelį, siekiant amortizuoti nepastovias degalų ir veiklos sąnaudas.

    Europos Komisijos pozicija ir force majeure riba

    Europos Komisija viešai laikosi pozicijos, kad ES mastu apie faktinį reaktyvinių degalų trūkumą šiuo metu nepranešama. Tuo pačiu institucijos pripažįsta, kad jei geopolitiniai sutrikimai užsitęstų, gali būti svarstomi koordinuoti sprendimai dėl strateginių atsargų panaudojimo.

    Komisija taip pat skiria brangių degalų ir degalų trūkumo situacijas. Aukštos kainos savaime paprastai nėra laikomos pagrindu atšaukti skrydžius kaip išimtines aplinkybes, tačiau realus degalų trūkumas, jei jis būtų įrodytas, galėtų būti vertinamas kitaip.

    „Jei susidarytų situacija, kai oro uostai ar oro bendrovės patiria reaktyvinių degalų trūkumą, tai gali būti laikoma išimtine aplinkybe“, – sakė Europos Komisijos atstovė Anna-Kaisa Itkonen.

    Praktikoje keleiviams svarbiausias klausimas išlieka paprastas: ar skrydžiai bus vykdomi. Oro bendrovės kol kas ramina, tačiau rinkos nepastovumas reiškia, kad vasaros sezonui artėjant gali daugėti kainodaros pokyčių ir papildomų mokesčių, net jei masinių atšaukimų pavyktų išvengti.