CP v2

Category: Verslas

  • Lenkija smogė ES prekybos susitarimui: dėl „Mercosur“ kreipėsi į teismą ir prašo stabdyti

    Lenkija smogė ES prekybos susitarimui: dėl „Mercosur“ kreipėsi į teismą ir prašo stabdyti

    Lenkija eskalavo ginčą dėl Europos Sąjungos ir Pietų Amerikos „Mercosur“ bloko prekybos susitarimo – Varšuva pateikė skundą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir siekia, kad susitarimo galiojimas bei taikymas būtų sustabdyti. Apie skundo perdavimą Liuksemburgui pranešė Lenkijos užsienio reikalų viceministras Marcinas Bosackis.

    Lenkijos pozicija grindžiama argumentu, kad dabartinė susitarimo redakcija gali pakenkti šalies ir visos ES žemės ūkiui. Varšuva teigia, jog rinką atveriantys importo srautai esą sudarytų spaudimą ūkininkų pajamoms ir didintų konkurenciją sektoriuose, kuriuose ES taikomi griežtesni gamybos reikalavimai.

    Lenkija taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Skunde siekiama, kad būtų sustabdytas ir pats susitarimo įgyvendinimas, nes, pasak Varšuvos, žalą žemės ūkiui būtų sudėtinga atitaisyti jau po to, kai prekybos srautai įsibėgėtų.

    Lenkijos žemės ūkio ministras Stefanas Krajewskis viešai patvirtino, kad byla iškelta, ir akcentavo, jog valdžia prioritetu laiko ūkininkų ir vartotojų interesų apsaugą. Pasak jo, Lenkijos gamintojai nebijo konkurencijos, tačiau tik tuo atveju, jei ji vyksta pagal vienodus standartus ir sąžiningas taisykles.

    Europos Sąjungos ir „Mercosur“ šalys – Argentina, Brazilija, Paragvajus ir Urugvajus – yra sudariusios platesnį partnerystės paketą, kurio dalis apima prekybos nuostatas. Pagal anksčiau priimtus politinius sprendimus, dalis susitarimo nuostatų gali būti taikoma laikinai, o galutinis įsigaliojimas priklauso nuo ratifikavimo procedūrų ES valstybėse narėse.

    ES institucijoms šis susitarimas svarbus kaip vienas didžiausių planuojamų prekybos paketų, galintis išplėsti Europos eksportuotojų galimybes, ypač pramonės, paslaugų ir kai kuriuose žemės ūkio segmentuose. Vis dėlto būtent žemės ūkis yra jautriausia tema, nes dalis šalių baiminasi dėl mėsos, cukraus, paukštienos ir kitų produktų importo poveikio vietos gamintojams.

    Lenkijos inicijuotas procesas gali tapti reikšmingu precedentu, nes ginčas persikelia į teisinį lygmenį ir priverčia vertinti ne tik politinius, bet ir procedūrinius susitarimo priėmimo aspektus. Teismo sprendimas lems, ar bus sudarytos sąlygos stabdyti taikymą, ir kokias ribas turi ES prekybos susitarimų laikino įgyvendinimo mechanizmas.

  • Irano valdžia smogė futbolo legendai Ali Karimi: konfiskuojamas turtas ir butai

    Irano valdžia smogė futbolo legendai Ali Karimi: konfiskuojamas turtas ir butai

    Irano valdžia pranešė konfiskavusi buvusio šalies futbolo rinktinės kapitono Ali Karimi turtą Alborzo provincijoje. Pasak teisminės valdžios, tai yra dalis platesnės kampanijos prieš žinomus asmenis, kuriuos režimas vadina oponentais ar bendradarbiaujančiais su priešiškomis užsienio struktūromis.

    Teigiama, kad pareigūnai identifikavo du komercinės paskirties objektus ir keturis butus, registruotus A. Karimi sūnaus Havasho Karimi vardu. Teisėsauga nurodė, kad turtas aptiktas atlikus teisinius ir žvalgybinius patikrinimus, o teismas esą nurodė jį perleisti „visuomenės naudai“.

    Platesnė kampanija prieš kritiką

    Valstybinė žiniasklaida Irane šiuos sprendimus sieja su platesniu spaudimu kultūros, sporto ir žiniasklaidos atstovams. Pastaruoju metu panašių priemonių, anot pranešimų, sulaukė buvę redaktoriai, sporto laidų vedėjai, aktoriai, taip pat žurnalistai, dirbantys opozicinėse persų kalba veikiančiose redakcijose už Irano ribų.

    Irano pareigūnai viešai deklaruoja, kad tokios priemonės taikomos dėl tariamo bendradarbiavimo su „priešiškomis valstybėmis“ ar dalyvavimo „ardomuosiuose tinkluose“. Kartu pabrėžiama, kad turto konfiskavimo praktika gali tęstis, o viešojoje erdvėje kritikai neretai puolami ir propagandinėse laidose.

    Kodėl A. Karimi tapo taikiniu?

    A. Karimi nėra pirmą kartą atsidūręs valdžios akiratyje. Po to, kai 2022 metais viešai palaikė protestus, įsiplieskusius po Mahsos Amini mirties ir tapusius judėjimo „Moterys, gyvenimas, laisvė“ simboliu, pranešta, kad jo gyvenamoji vieta buvo laikinai užantspauduota.

    Vėliau spaudimas, kaip teigiama, didėjo dėl jo dalyvavimo opoziciniuose solidarumo formatuose, siejamuose su Irano monarchijos įpėdiniu Reza Pahlavi. Tokie ryšiai Irano institucijų retorikoje dažnai pristatomi kaip grėsmė nacionaliniam saugumui.

    Futbolo žvaigždė, turinti milžinišką auditoriją

    1978 metais Karadže gimęs A. Karimi laikomas vienu ryškiausių Irano futbolininkų istorijoje. Jis žaidė Jungtiniuose Arabų Emyratuose, vėliau persikėlė į Europą ir atstovavo Vokietijos klubams „Schalke 04“ bei „Bayern Munich“, su kuriais dalyvavo UEFA Čempionų lygos varžybose.

    Azijos futbolo konfederacija 2017 metais A. Karimi įvardijo tarp svarbiausių Azijos futbolo istorijos figūrų. FIFA 2018 metų pasaulio čempionato burtų ceremonijoje jį taip pat išskyrė kaip vieną ryškiausių Irano futbolo vardų, greta kito buvusio kapitono Ali Daei.

    Pats A. Karimi anksčiau, reaguodamas į grasinimus dėl turto, yra pabrėžęs, kad jo asmeniniai interesai jam nėra svarbiausi.

    „Mano turtas tebūnie paaukotas Irano žmonėms“, – sakė Ali Karimi.

    Viešų komentarų apie naujausią konfiskavimo bangą jis kol kas nėra pateikęs. Tuo pat metu žmogaus teisių organizacijos ne kartą yra kritikavusios Irano praktiką naudoti teisinius ir ekonominius svertus kaip spaudimo priemonę prieš žinomus režimo kritikus, ypač po 2022 metų protestų.

  • Reunjono oro uostas atsisakė kondicionierių: naujas terminalas vėsina pats ir taupo energiją

    Reunjono oro uostas atsisakė kondicionierių: naujas terminalas vėsina pats ir taupo energiją

    Prancūzijai priklausančioje Reunjono saloje Indijos vandenyne atidarytas bioklimatinis atvykimo terminalas, kuris veikia be oro kondicionavimo. Projektą įgyvendinęs Roland Garros oro uostas skelbia, kad tai pirmasis tokio tipo terminalas tropikų zonoje, o pagrindinis komforto šaltinis čia – natūrali ventiliacija.

    Terminalo koncepcija remiasi vietos klimato ypatumais: pastatas suprojektuotas taip, kad pasatų vėjas būtų nukreipiamas per fasadus ir stogą. Konstrukcijose įrengta daugiau nei 800 automatizuotų žaliuzinių langų angų, kurios realiuoju laiku reguliuojamos pagal oro sąlygas, naudojant oro stoties duomenis.

    „Šis pastatas sunaudoja maždaug 55–60 proc. mažiau energijos nei analogiškas kondicionuojamas pastatas. Nuo 8 000 tonų anglies dioksido 2011 metais nusileidome iki mažiau nei 1 000 tonų dabar“, – sakė oro uosto tvarios plėtros vadovas Marc Delanoë.

    Architektūrinė terminalo ašis – vadinamasis bioklimatinis kanjonas, ilga vidinė erdvė, kuri padeda sukurti traukos efektą. Pasak projekto architektų, vėjas pastato viršuje pagreitėja, susidaro „siurbimo“ efektas ir oras natūraliai teka per vidų, o tai leidžia palaikyti termiškai komfortišką aplinką be mechaninio vėsinimo.

    „Svarbiausias projekto akcentas yra bioklimatinis kanjonas. Kai oro srautas prie odos siekia vieną metrą per sekundę, pojūtis būna maždaug keturiais laipsniais vėsesnis nei rodo termometras“, – sakė architektas Éric Bussolino iš „AIA Life Designers“.

    Terminale integruota ir želdynų sistema: viduje bei ant stogo pasodinti endeminiai augalai, atrinkti Reunjono botanikos konservatorijos. Oro uosto atstovai teigia, kad toks sprendimas ne tik stiprina vėsos pojūtį, bet ir prisideda prie kai kurių nykstančių rūšių išsaugojimo.

    Bioklimatinio terminalo statybos siejamos su poreikiu modernizuoti bagažo patikrą pagal Europos reikalavimus. Bendra projekto vertė – apie 65 mln. eurų, o 58 proc. finansavimo skirta iš Europos Sąjungos sanglaudos politikos priemonių; didžioji dalis darbų patikėta vietos įmonėms, sukūrus maždaug 1 000 tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų.

    Aviacijos sektoriui patiriant vis didesnį spaudimą mažinti poveikį klimatui, oro uostai vis dažniau ieško būdų mažinti infrastruktūros energijos poreikį. Europos Komisija yra nurodžiusi, kad aviacija sudaro reikšmingą transporto šiltnamio efektą sukeliančių dujų dalį, todėl investicijos į efektyvesnius terminalus tampa viena iš realiausių priemonių mažinti emisijas, nepriklausomai nuo skrydžių apimčių.

    Roland Garros oro uostas skelbia, kad dekarbonizacijos planas tęsiamas ir toliau: artimiausiu metu numatyta pertvarkyti išvykimo terminalo erdves, o strateginis tikslas – iki 2030 metų pasiekti oro uosto energetinį savarankiškumą. Projektas jau sulaukė tarptautinio dėmesio ir apdovanojimų, o pats oro uostas minimas tarp estetiškai išskirtinių pasaulio oro uostų.

  • Lenkai meta iššūkį Briuseliui: „InPost“ vadovas aiškina, kaip panaikino 200 taisyklių

    Lenkai meta iššūkį Briuseliui: „InPost“ vadovas aiškina, kaip panaikino 200 taisyklių

    Lenkija per pastaruosius 14 mėnesių įgyvendino beveik 200 konkrečių ekonomikos reguliavimo pakeitimų, kurie, pasak siuntų bendrovės „InPost“ vadovo Rafało Brzoskos, palengvina gyvenimą ir verslui, ir gyventojams. Apie tai jis kalbėjo Europos ekonomikos kongrese, pabrėždamas, kad pradėtas procesas esą tėra didesnių reformų pradžia.

    R. Brzoska teigė, kad dereguliavimas neįmanomas be politinio ir verslo bendradarbiavimo, o Lenkijoje tam pavyko sutelkti platesnį palaikymą. Jo teigimu, parengus 500 siūlymų paketą, maždaug 350 idėjų gavo pritarimą judėti pirmyn, o dalis jau virto galiojančiais teisės aktų pakeitimais.

    „Tam reikia dviejų pusių: nei verslas, nei politika vieni patys šio šokio nesušoks“, – sakė R. Brzoska.

    Vienais svarbiausių sprendimų jis įvardijo mokesčių mokėtojo teisių stiprinimą, įskaitant nekaltumo prezumpcijos principą santykiuose su mokesčių administratoriumi. Taip pat akcentuota galimybė taikiau susitarti su mokesčių institucijomis, kai kyla ginčų ar neaiškumų dėl apskaičiavimo.

    Pasak pašnekovo, dalis supaprastinimų jau pasiekia ir kasdienius žmonių reikalus, nes daugiau paslaugų perkeliama į automatizuotus procesus. Kaip pavyzdį jis pateikė šeimos išmokos 800 plius mokėjimų automatizavimą, kuris nuo birželio turėtų sumažinti papildomos biurokratijos ir prašymų poreikį.

    „Sprendimas paprastas, bet jis realiai palengvina žmonių kasdienybę“, – tvirtino jis.

    Lenkijos modelis domina Briuselį

    R. Brzoska aiškino, kad Lenkijos dereguliavimo kryptis sulaukia dėmesio ir už šalies ribų, o pagrindiniai siūlymai esą ne kartą pristatyti Briuselyje kartu su ekspertais. Jo vertinimu, šis požiūris galėtų tapti pavyzdžiu Europos Sąjungai, ypač tada, kai vis daugiau valstybių kalba apie būtinybę mažinti administracinę naštą.

    Verslininkas tikino šią temą aptaręs ir su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, šiam viešint Gdanske. Pasak R. Brzoskos, Prancūzijoje panašios problemos taip pat kelia įtampą, todėl Paryžiui esą aktualu išgirsti, kokie instrumentai suveikė Lenkijoje.

    „Tokie konkretūs pavyzdžiai Prancūzijoje irgi yra skausmingi klausimai“, – sakė R. Brzoska.

    Jo teigimu, didžiausia kliūtis platesniems pokyčiams Europos Sąjungoje išlieka Europos Komisijos biurokratija, o esminius sprendimus gali išjudinti tik valstybių lyderių politinė valia. R. Brzoska pabrėžė, kad sisteminiai supaprastinimai ES lygiu būtų svarbūs konkurencingumui, ypač didėjant spaudimui iš JAV ir Azijos rinkų.

    „Europos Komisijos pareigūnai patys savęs nedereguliuos. Šiuos pokyčius turės prastumti Europos lyderiai“, – teigė jis.

    „InPost“ taikosi į visą ES

    Pokalbyje paliesta ir „InPost“ plėtra Europoje. Bendrovė, pradėjusi veiklą Lenkijoje, šiuo metu dirba devyniose šalyse, tačiau R. Brzoska tvirtino, kad ambicijos gerokai didesnės ir apima praktiškai visą Europos Sąjungą.

    Anot jo, iki kitų metų pabaigos „InPost“ paslaugos turėtų būti prieinamos beveik visoje ES, tiek siunčiant siuntas iš Lenkijos į užsienį, tiek pristatant į Lenkiją iš kitų šalių. Plėtra planuojama daugiausia per partnerystes su vietos logistikos įmonėmis, kurios leistų greičiau išplėsti tinklą ir prisitaikyti prie skirtingų rinkų taisyklių.

  • Europos rekordas, kuris atima žadą: kur stovi ilgiausi pėsčiųjų kabantieji tiltai

    Europos rekordas, kuris atima žadą: kur stovi ilgiausi pėsčiųjų kabantieji tiltai

    Ilgi pėsčiųjų kabantieji tiltai Europoje pastaraisiais metais tapo ne tik inžinerijos pasiekimu, bet ir ryškiu turizmo magnetu. Vokietija, Čekija ir Vengrija šiandien turi konstrukcijų, kurios pagal ilgį ir aukštį konkuruoja su garsiausiais pasaulio objektais.

    Tokie tiltai dažniausiai statomi pramogų parkuose ar kalnų kurortuose, kad sujungtų šlaitus ir kartu sukurtų stiprų įspūdį lankytojams. Dėl siauro tako, grotelių ar stiklo intarpų ir natūralaus svyravimo vėjyje jie tampa išbandymu bijantiems aukščio.

    Vokietijos gigantai Hesėje

    Ilgiausiu pėsčiųjų kabančiuoju tiltu Vokietijoje laikomas Skywalk Willingen Hesėje, atidarytas 2023 metais. Jo ilgis siekia apie 665 metrus, o slėnį jis kerta maždaug 100 metrų aukštyje, todėl net ir patyrusiems keliautojams įspūdis būna stiprus.

    Hesėje 2024 metais atsirado ir dar vienas panašaus masto objektas – Highwalk, kurio ilgis apie 617 metrų. Tiltas įrengtas maždaug 58–60 metrų aukštyje virš slėnio, o pagrindinis akcentas čia yra atvira panorama į žemų kalnų kraštovaizdį.

    Tarp žinomiausių Vokietijos pėsčiųjų kabančiųjų tiltų minimas ir Titan RT Harco kalnuose. Jo bendras ilgis siekia 483 metrus, o didžiausio tarpatramio atkarpa yra viena įspūdingiausių regione, todėl objektas ilgą laiką buvo įvardijamas kaip vienas rekordininkų savo kategorijoje.

    Europos rekordas Čekijoje

    Ilgiausias pėsčiųjų kabantysis tiltas Europoje yra Sky Bridge 721 Čekijoje, Dolní Morava poilsio regione netoli Lenkijos sienos. Kaip sufleruoja pavadinimas, jo ilgis yra 721 metras, o aukščiausiame taške konstrukcija pakyla iki maždaug 95 metrų virš slėnio.

    Tiltas sujungia dvi kalnagūbrių zonas, o lankytojų srautai valdomi taip, kad perėjimas vyktų viena kryptimi. Grįžimas paprastai organizuojamas aplinkiniu maršrutu gamtos taku, kuris papildomai išsklaido žmones ir leidžia vietovei išvengti spūsčių ant konstrukcijos.

    Ilgiausias pasaulyje – Vengrijoje

    Vengrijoje, Sátoraljaújhely mieste prie Slovakijos sienos, atidarytas Zemplén723, dar vadinamas Nacionalinės vienybės tiltu. Jo ilgis siekia 723 metrus, tad jis vos keliomis metromis lenkia Čekijos rekordą ir yra įvardijamas kaip ilgiausias tradicinis pėsčiųjų kabantysis tiltas pasaulyje.

    Konstrukcija kabo iki maždaug 82 metrų aukštyje, o dalyje tako įrengtas stiklinis intarpas, didinantis įspūdį žvelgiant žemyn. Skelbiama, kad tiltui panaudota dešimtys kilometrų plieninių lynų ir tūkstančiai tvirtinimo detalių, o pats takas yra tik apie 1,2 metro pločio.

    Šie projektai rodo aiškią tendenciją Europoje: investuojama į gamtinio turizmo infrastruktūrą, kuri lankytojams siūlo patirtį, o regionams – didesnius srautus ir ilgesnį sezoną. Keliaujant prie tokių objektų rekomenduojama įvertinti vėjo sąlygas, avalynę ir aukščio baimę, nes įspūdis čia dažnai būna stipresnis nei tikimasi.

  • Irano atsakas JAV per Pakistaną: tuo pat metu dronai smogė Persijos įlankoje

    Irano atsakas JAV per Pakistaną: tuo pat metu dronai smogė Persijos įlankoje

    By&nbspManuela Scarpellini
    Published on

    Share

    Comments

    Share
    Close Button












    Iran has sent its response to a US proposal to end the war through Pakistani mediators, the official IRNA news agency reported on Sunday, without offering details.

    The Islamic Republic of Iran’s response to the latest US proposed draft aimed at ending the war was delivered today through a Pakistani mediator, the official IRNA news agency reported on Sunday, without offering details.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    Meanwhile, drones were launched at multiple targets across the Gulf on Sunday, with one striking a freighter bound for Qatar, as Tehran warned the United States it would no longer refrain from retaliatory attacks.

    Qatar’s Prime Minister has warned Iran that using the Strait of Hormuz “as a pressure card would only lead to deepening the crisis”.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Read more


    Iran reviewing US proposal on deal to end war as Trump ramps up pressure


    Trump says Iran has ‘not yet paid a big enough price’ as he reviews new peace proposal


    Iran war impact on shipping affecting refugee aid with freight rates soaring, UNHCR says

  • ES įspėja Trumpą: „grasinimai socialiniuose tinkluose“ nespartins prekybos susitarimo

    ES įspėja Trumpą: „grasinimai socialiniuose tinkluose“ nespartins prekybos susitarimo

    Europos Parlamento tarptautinės prekybos komiteto vadovas Berndas Lange sukritikavo Vašingtono spaudimą kuo greičiau įgyvendinti Europos Sąjungos ir JAV prekybos susitarimą. Jo teigimu, ES teisėkūros procesas negali būti diktuojamas ultimatumais ir grasinimais socialiniuose tinkluose.

    Įtampa kilo po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų, kad ES iki liepos 4 dienos turi sumažinti tarifus JAV prekėms iki nulio, kaip numatyta praėjusiais metais pasirašytame susitarime. Kitu atveju grasinama naujais muitais Europos produkcijai, įskaitant automobilius.

    „Europos teisėkūros negalima diktuoti grasinančiais įrašais socialiniuose tinkluose iš Vašingtono“, – sakė Berndas Lange.

    Europos Parlamente kritika susitarimui išlieka stipri, nes dalis europarlamentarų jį laiko asimetrišku: ES esą susitaiko su iki 15 proc. tarifų lubomis, o kartu įsipareigoja didesnėms investicijoms JAV, kai tuo metu savo muitus amerikietiškoms prekėms mažina iki nulio. Dėl šių abejonių Parlamentas siekia papildomų saugiklių, kurie apsaugotų ES interesus, jei JAV vėl pakeistų kursą.

    Derybos tarp ES institucijų įstrigo ir dėl konkrečių Parlamento reikalavimų. Tarp jų minima galiojimo pabaigos nuostata, pagal kurią susitarimas nustotų galioti 2028 metų kovo mėnesį, taip pat mechanizmas, leidžiantis greitai pristabdyti jo taikymą, jei JAV imtųsi naujų ekonominio spaudimo priemonių.

    Teisinis neapibrėžtumas JAV

    Berndas Lange akcentavo, kad papildomi saugikliai reikalingi ir dėl augančio teisinio neapibrėžtumo JAV, susijusio su tarifų politika. Viešojoje erdvėje daugėja signalų, kad dalis tarifų sprendimų gali būti ginčijami teismuose, o tai didina riziką, jog verslas abiejose Atlanto pusėse atsidurs nuolat besikeičiančių taisyklių aplinkoje.

    „Visa tai parodo, kaip svarbu turėti stabilų europinį saugiklį“, – sakė Berndas Lange.

    Europarlamentaras pabrėžė, kad ES turi išlaikyti gebėjimą veikti greitai: laikytis susitarimo, bet kartu turėti aiškų atsako planą, jei JAV pozicija vėl keistųsi arba būtų imamasi naujų tarifų grasinimų. Jo vertinimu, priešingu atveju ES rizikuotų priimti sprendimus, kurie būtų trumparegiški ir politiškai pažeidžiami.

    Naujas derybų raundas tarp Europos Parlamento ir ES valstybių narių atstovų numatytas gegužės 19 dieną. Tikimasi, kad kompromisas galėtų būti patvirtintas birželio mėnesį, dar iki Vašingtono nurodyto termino.

  • Ispanijos „Bizum“ žengia į parduotuves: ar „Visa“ ir „Mastercard“ neteks dalies rinkos?

    Ispanijos „Bizum“ žengia į parduotuves: ar „Visa“ ir „Mastercard“ neteks dalies rinkos?

    „Bizum“ ateina prie kasų

    Ispanijoje sparčiai išpopuliarėjusi mokėjimų sistema „Bizum“ plečia veiklą ir pradeda veikti fizinėse parduotuvėse. Nuo gegužės 18 dienos planuojama diegti „Bizum Pay“, kuris leis atsiskaityti prie kasos telefonu, pasitelkiant NFC technologiją.

    Iki šiol dauguma bekontakčių mokėjimų Europoje keliaudavo per tarptautinius kortelių tinklus, tokius kaip „Visa“ ir „Mastercard“. Naujas „Bizum“ modelis remiasi tiesioginiu pervedimu iš pirkėjo sąskaitos į prekybininko sąskaitą, naudojant momentinius pervedimus.

    Kodėl tai svarbu prekybininkams

    Pagrindinis pokytis prekybininkams yra kaštai ir kontrolė. Mokant kortele, parduotuvės paprastai moka keitimo ir aptarnavimo mokesčius kortelių schemoms bei mokėjimų paslaugų teikėjams, o „Bizum“ siekia šią grandinę sutrumpinti.

    „Bizum“ argumentuoja, kad pervedimai tarp sąskaitų gali sumažinti priklausomybę nuo JAV valdomos infrastruktūros ir padėti daugiau duomenų apdorojimo palikti Europos bankų ekosistemoje. Toks posūkis dera su Europos Sąjungos siekiu stiprinti mokėjimų suverenitetą ir mažinti strategines priklausomybes.

    Milijonai vartotojų ir bankų blokas

    „Bizum“ pradėjo kaip Ispanijos bankų suderinamumo projektas, tačiau per kelerius metus virto masiniu kasdieniu įrankiu. Platforma skelbia turinti daugiau nei 30 mln. vartotojų, o į jos ekosistemą jau integruota apie 111 000 verslų.

    2025 metais „Bizum“ pasiekė apie 3,4 mln. momentinių pervedimų per dieną. Pradiniame atsiskaitymų parduotuvėse diegime dalyvaus tokie bankai kaip „CaixaBank“, „Sabadell“ ir „Bankinter“, o likusieji prie sistemos turėtų jungtis etapais iki metų pabaigos.

    Smūgis kortelėms ar tik nauja alternatyva?

    Didžiausia „Bizum“ ambicija yra dalis kasdienio atsiskaitymų srauto, kuris dabar tenka kortelių tinklams. Remiantis e. prekybos patirtimi, kur „Bizum“ 2025 metais peržengė 100 mln. mokėjimų ribą, fizinių atsiskaitymų augimas gali būti spartus, jei vartotojo patirtis bus tokia pat sklandi.

    Vis dėlto kortelių tinklai turi stiprių kozirių: lojalumo programas, pirkinių draudimus, premijų taškus ir, svarbiausia, kreditą bei atidėto mokėjimo galimybes. „Bizum“ logika paprastesnė: pinigai nurašomi iškart, todėl didesnių pirkinių segmente kortelių konkurencinis pranašumas gali išlikti.

    Europos kontekstas: nuo nacionalinių sprendimų prie bendros rinkos

    Ispanijos modelis išskirtinis tuo, kad bankai anksti susitarė dėl vieno standarto ir greitai jį išplėtė visoje šalyje. Kitose didžiosiose Europos rinkose mokėjimų sprendimai ilgą laiką vystėsi fragmentuotai, todėl vieningo alternatyvaus tinklo mastas augo lėčiau.

    „Bizum“ taip pat siejamas su platesnėmis europinėmis iniciatyvomis, kurios ieško vieningo atsiskaitymų standarto tarp šalių. Jei tokie sprendimai įsitvirtins, vartotojui mokėti užsienyje galėtų būti taip pat paprasta, kaip šiandien pervesti pinigus pažįstamam savo šalyje.

    Prekybininkams, dirbantiems beveik vien su vietiniais klientais, tai gali reikšti dar vieną persvarstymą: ar verta mokėti tarptautinių kortelių ir tarpininkų mokesčius, jei atsiranda plačiai naudojama vietinė alternatyva su momentiniu lėšų įskaitymu.

  • Bulvių ateities sandoriai šoktelėjo 705 proc.: rinką audrina Irano karo baimės

    Bulvių ateities sandoriai šoktelėjo 705 proc.: rinką audrina Irano karo baimės

    Bulvių kainas atspindinantys finansiniai instrumentai Europoje per kelias savaites pabrango apie 705 proc., nors realiame ūkių ir perdirbėjų pasaulyje vis dar vyrauja ryškus bulvių perteklius. Analitikai šį šuolį sieja su spekuliatyvia prekyba ir bandymu įkainoti rizikas, kurias didina karas su Iranu bei galimi tiekimo grandinių sutrikimai.

    Skaičiuojama, kad nuo balandžio 21 dienos orientacinė kaina už 100 kilogramų pakilo nuo maždaug 2,11 euro iki 18,50 euro. Vis dėlto net ir toks šuolis nebūtinai reiškia, kad bulvės staiga tapo brangios parduotuvėse, nes biržoje judantys kontraktai dažnai reaguoja į lūkesčius, o ne į šiandienines sandėlių atsargas.

    Fizinėje rinkoje situacija priešinga: po kelių sezonų, kai bulvės buvo brangesnės ir trūko žaliavos, augintojai Belgijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Vokietijoje smarkiai išplėtė pasėlių plotus. Palankūs orai lėmė išskirtinai gausų derlių, todėl perdirbėjams ir eksportuotojams tapo sudėtinga sugerti pasiūlą, o supirkimo kainos spaudžiamos žemyn.

    Rinkos dalyviai mini, kad dalis prastesnės kokybės bulvių, skirtų pašarams ar pramoniniam naudojimui, kai kuriais atvejais buvo realizuojamos itin pigiai, o kartais net susiformuodavo neigiamos kainos. Tokiose situacijose augintojams didžiausiu kaštu tampa ne pati produkcija, o logistika ir utilizavimas, kai reikia atlaisvinti sandėlius.

    18,50 euro už 100 kilogramų dažniausiai siejama su vadinamosiomis laisvai parduodamomis bulvėmis, kai sandoriai sudaromi atviroje rinkoje, o ne pagal iš anksto sutartas fiksuotas kainas tarp augintojų ir perdirbėjų. Dalis ūkininkų ir šį lygį vadina finansiškai sunkiai pakeliamu, nes per pastaruosius metus brango kuras, trąšos, sandėliavimas ir elektra.

    Kas iš tiesų kelia kainą?

    Dideli procentiniai pokyčiai bulvių finansiniuose instrumentuose dažnai atsiranda tada, kai startinis lygis būna labai žemas, todėl net nedidelis absoliutus brangimas atrodo įspūdingai. Be to, finansų rinkose kainą formuoja ne vien dabartinis derlius, bet ir lūkesčiai dėl būsimos pasiūlos, eksporto, orų rizikų ir politinių sukrėtimų.

    Šį kartą dėmesio centre atsidūrė su Irano karu siejamas nestabilumas, kuris gali paveikti žemės ūkio gamybos sąnaudas ir tarptautinę prekybą. Prekiautojai iš anksto įskaičiuoja scenarijus, kai brangsta trąšos, sudėtingėja tiekimas arba atsiranda papildomų logistikos ribojimų, net jei šiandien Europoje bulvių fiziškai per daug.

    Trąšos ir logistika: nervinga grandinė

    Bulvės laikomos maistinių medžiagų reikalaujančia kultūra, todėl trąšų prieinamumas ir kaina tiesiogiai veikia būsimų sezonų derlingumą ir augintojų sprendimus dėl pasėlių. Jei rinkoje daugėja ženklų, kad trąšos brangs arba jų tiekimas taps nepastovus, finansų rinka tokią riziką pradeda įkainoti iš anksto.

    Ne mažiau svarbi ir logistika, nes geopolitinė įtampa didina transportavimo kaštus bei draudimo rizikas, o tai galiausiai persiduoda žemės ūkio žaliavų prekybai. Dėl to bulvių kainą atspindintys kontraktai gali šokinėti net tada, kai parduotuvėse pokytis iš karto nepastebimas.

    Vartotojams Europoje tai kol kas greičiau signalas apie nervingas rinkos nuotaikas, o ne apie neišvengiamą staigų bulvių kainų šuolį kasdieniuose pirkiniuose. Vis dėlto, jei trąšų ir energijos kainos išliks aukštos, o geopolitinė įtampa užsitęs, poveikis žemės ūkio produkcijos savikainai gali pasijusti vėliau, jau planuojant kitą sezoną.

  • Vengrijoje sausra smogia rekordiškai: Didžioji lyguma dulkėja, upės ir ežerai traukiasi

    Vengrijoje sausra smogia rekordiškai: Didžioji lyguma dulkėja, upės ir ežerai traukiasi

    Vengrijoje sausra sparčiai gilėja, o labiausiai nukenčia šalies pietryčiuose esanti Didžioji lyguma. Vietos agrometeorologų vertinimu, dirvožemyje trūksta drėgmės, o kritulių kiekis pastaraisiais mėnesiais buvo gerokai mažesnis už daugiametį vidurkį.

    HungaroMet skelbia, kad per pastarąsias 90 dienų kritulių kai kuriose teritorijose pritrūko nuo 20 iki 70 milimetrų. Viršutinis 20–30 centimetrų dirvos sluoksnis visoje šalyje yra kritiškai išdžiūvęs, o 30–60 centimetrų gylyje situacija taip pat blogėja.

    Sausra grasina derliui

    Ilgiau nei mėnesį kai kuriose vietovėse nefiksuojamas lietus kelia tiesioginę riziką pasėliams ir gyvulininkystei, nes mažėja pašarų bazė ir didėja laistymo poreikis. Toks fonas reiškia ne tik žemės ūkio nuostolius, bet ir platesnę vandens krizę, kai trūksta resursų tiek gamtai, tiek ekonomikai.

    Praėjusiais metais, vietos vertinimu, nuo sausros nukentėjo apie 550 000 hektarų, o draudikų išmokėtos kompensacijos siekė beveik 100 mln. eurų. Šiemet rizika dar didesnė, nes didelė dalis teritorijos jau laikoma pažeidžiama dėl ilgalaikio kritulių deficito.

    Vandens planai ir raginimai

    Politiniame lauke sausros tema taip pat tapo prioritetu. Tisza partija viešai kalba apie būtinybę skubiai stiprinti vandens sulaikymo priemones, labiau įtraukti gyventojus ir ūkininkus, o infrastruktūrą pritaikyti lankstesniam vandens paskirstymui.

    Vietos vandens ūkio atstovai pabrėžia, kad per pastaruosius penkerius metus susidarė beveik vienerių metų kritulių deficitas. Dėl to vis dažniau akcentuojami sprendimai, susiję su vandens sulaikymu kraštovaizdyje, kanalų priežiūra ir vietinių bendruomenių įsitraukimu.

    Ežerai ir upės traukiasi

    Sausros padariniai matomi ne tik laukuose, bet ir vandens telkiniuose: žemėja upių, ežerų ir požeminio vandens lygis. Ryškus pavyzdys yra Velencės ežeras, kur kai kuriose pakrantės atkarpose sausuma į priekį pasistūmėjo keliasdešimt metrų, o seklumose galima bristi ten, kur anksčiau buvo vanduo.

    Vietos valdžia perspėja, kad turizmo regionui ežeras yra gyvybiškai svarbus, tačiau vandens lygis išlieka gerokai per žemas. Savivaldybės atstovų teigimu, laikini sprendimai galėtų tik trumpam palengvinti situaciją, o ilgalaikiam stabilumui reikėtų naujų vandens tiekimo ir valdymo sprendimų.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie epizodai regione tampa vis dažnesni, todėl vis daugiau dėmesio skiriama ne tik momentinėms priemonėms, bet ir prisitaikymo politikai. Praktikoje tai reiškia investicijas į vandens taupymą, dirvožemio drėgmės išsaugojimą ir atsparumo sausroms didinimą žemės ūkyje.