CP v2

Category: Verslas

  • ES ir JAV prekybos susitarimas braška: Šefčovičius spaudžia grįžti prie 15 proc. muitų ribos

    ES ir JAV prekybos susitarimas braška: Šefčovičius spaudžia grįžti prie 15 proc. muitų ribos

    Europos Komisijos prekybos komisaras Marošas Šefčovičius Paryžiuje susitiko su JAV prekybos atstovu Jamiesonu Greeru ir paragino Vašingtoną „skubiai sugrįžti“ prie anksčiau sutartų ES ir JAV prekybos susitarimo sąlygų. Pasak Komisijos, kalbama apie 15 proc. bendrą muitų ribą, kuri turėtų galioti ES prekėms JAV rinkoje.

    Įtampa kilo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastarosiomis dienomis pagrasino ES automobiliams taikyti 25 proc. tarifą, nors susitarime buvo numatytas muitų „lubų“ principas. Susitarimas buvo pasiektas beveik prieš metus Turnberry mieste Škotijoje, siekiant išvengti plataus masto muitų karo.

    Europos Komisija nurodo, kad dabar JAV daliai ES prekių taiko papildomą 10 proc. tarifą, uždedamą ant anksčiau galiojusių muitų, todėl kai kurioms prekėms bendras apmokestinimas gali siekti iki 30 proc. Tai, anot Briuselio, viršija sutartą 15 proc. ribą, o tokia situacija didina neapibrėžtumą eksportuotojams ir tiekimo grandinėms.

    Kas stabdo susitarimo įgyvendinimą?

    Vašingtonas spaudžia Briuselį greitinti ES teisėkūros procesą, kuris reikalingas susitarimui įgyvendinti, įskaitant ES įsipareigojimą mažinti tarifus JAV pramoninėms prekėms iki nulio. Komisijos atstovas teigė, kad M. Šefčovičius susitikime išdėstė, kurioje įgyvendinimo stadijoje šiuo metu yra ES, ir siekė „išskaidrinti“ situaciją.

    Tuo pat metu derybos ES viduje išlieka įtemptos, nes Europos Parlamento nariai reikalauja papildomų saugiklių. Vienas pagrindinių EP siekių yra principas, kad ES muitų mažinimas JAV prekėms būtų aiškiai susietas su tuo, ar JAV laikosi savo susitarimo dalies.

    Europos Parlamentas nori „saugiklių“

    Europarlamentarai taip pat siekia vadinamosios galiojimo pabaigos nuostatos, pagal kurią susitarimas baigtų galioti 2028 metų kovo mėnesį, jei nebūtų aiškiai pratęstas. Tokia nuostata, EP vertinimu, sustiprintų ES derybinę poziciją ir sumažintų riziką, kad susitarimo sąlygos būtų vienašališkai keičiamos.

    Šiai linijai pritaria Prancūzija, o Vokietija ir dalis kitų valstybių narių labiau linkusios išsaugoti pirminę susitarimo architektūrą. Naujasis derybų raundas numatytas trečiadienio vakarą, o jo baigtis gali nulemti, ar abi pusės grįš prie 15 proc. „lubų“, ar konfliktas peraugs į platesnę muitų eskalaciją.

  • Europoje sprogo itin turtingųjų skaičius: Vokietija pirmauja, bet rekordai – Lenkijoje ir Turkijoje

    Europoje sprogo itin turtingųjų skaičius: Vokietija pirmauja, bet rekordai – Lenkijoje ir Turkijoje

    Europoje sparčiai daugėja žmonių, kurių grynasis turtas viršija 25,7 mln. eurų. Naujausia „Knight Frank“ Wealth Report 2026 apžvalga rodo, kad per pastaruosius penkerius metus itin turtingųjų gretos žemyne išaugo 26 proc., o tai reiškia dar 37 428 naujus šio klubo narius.

    Pasauliniu mastu tokių asmenų yra daugiau kaip 710 000, o beveik ketvirtadalis, 25,8 proc., gyvena Europoje. Ataskaitoje nurodoma, kad 2021 metais Europoje buvo 146 525 itin turtingi asmenys, o 2026 metais jų skaičius pasiekė 183 953.

    Vokietija dominuoja pagal skaičių

    Daugiausia itin turtingų žmonių Europoje sutelkta Vokietijoje – 38 215. Antroje vietoje rikiuojasi Jungtinė Karalystė su 27 876, trečioje – Prancūzija su 21 528, o daugiau nei 20 000 ribą peržengia tik šios trys valstybės.

    Toliau sąraše – Šveicarija su 17 692 ir Italija su 15 433. Ispanijoje skaičiuojama 9 186 itin turtingi asmenys, Švedijoje – 6 845, Nyderlanduose – 5 077, o Lenkijoje – 3 017.

    Pagal absoliutų prieaugį per 2021–2026 metų laikotarpį vėl pirmauja Vokietija, pridėjusi 9 273 naujus itin turtingus gyventojus. Pastebimai augo ir Šveicarijos, Prancūzijos bei Jungtinės Karalystės rodikliai, o keturženklį prieaugį fiksavo Italija, Ispanija, Turkija ir Lenkija.

    Kur augimas didžiausias procentais?

    Tačiau procentinis šuolis ryškiausias ne didžiausiose ekonomikose. Ataskaitoje teigiama, kad Lenkijoje itin turtingųjų skaičius per penkerius metus šoktelėjo 109 proc., Turkijoje – 94 proc., Rumunijoje – 93 proc., o Graikijoje, Čekijoje ir Portugalijoje augimas siekė bent 50 proc.

    Toks vaizdas dažnai susijęs su žemesne pradine baze: kai itin turtingųjų iš pradžių buvo mažiau, net ir santykinai nedidelis naujų narių skaičius procentais atrodo įspūdingai. Vis dėlto tai signalizuoja ir apie spartesnį kapitalo kaupimą, verslų brendimą bei augančią investicijų grąžą dalyje regiono rinkų.

    „Europa taip pat išsiskiria: Švedija, Rumunija ir Graikija fiksuoja tvirtą augimą. Turto žemėlapis plečiasi geografiškai, net jei jis toliau koncentruojasi keliuose pasaulio centruose“, – teigiama ataskaitoje.

    Turtas tampa vis mobilesnis

    „Knight Frank“ tyrėjai atkreipia dėmesį, kad didėjant mokesčių ir reguliavimo spaudimui, turtingi asmenys vis dažniau planuoja gyvenimą per kelias jurisdikcijas. Praktikoje tai reiškia ne tik nekilnojamojo turto ar investicijų diversifikavimą, bet ir aktyvesnį šeimos biurų vaidmenį valdant mokesčių, gyvenimo būdo ir politines rizikas.

    Pasauliniame kontekste Jungtinės Valstijos išlieka aiški lyderė pagal itin turtingųjų skaičių – jų ten 387 422. Vis dėlto ataskaita pabrėžia, kad stiprėja ir kitos kryptys, ypač sparčiau bręstančios ekonomikos, kurios keičia globalų turto pasiskirstymo žemėlapį.

  • S&P 500 ir „Nikkei“ muša rekordus, nors Iranas drebina naftą: kas iš tiesų stumia biržas?

    S&P 500 ir „Nikkei“ muša rekordus, nors Iranas drebina naftą: kas iš tiesų stumia biržas?

    Rekordai per geopolitinę audrą

    Pasaulio biržose ryškėja paradoksas: finansų rinkos fiksuoja istorines aukštumas, nors ekonomikos perspektyvos dėl karo Irane prastėja. Investuotojai, regis, trumpalaikę geopolitinę riziką kol kas nustumė į antrą planą.

    JAV akcijų rinkoje S&P 500 pasiekė rekordinį 7 273 punktų lygį, o „Nasdaq-100“ pakilo iki 28 298. Azijoje rekordus taip pat fiksavo Japonijos „Nikkei 225“, Pietų Korėjos „Kospi“ ir Taivano TAIEX indeksas.

    Šie šuoliai stebina tuo, kad konfliktas Irane sutrikdė energijos tiekimą ir laivybą, o naftos kainos pasiekė aukščiausius lygius per kelerius metus. Paprastai toks derinys spaudžia įmonių sąnaudas ir mažina vartojimą, bet rinkos elgiasi priešingai.

    Hormūzo sąsiauris ir Azijos pažeidžiamumas

    Vienas jautriausių taškų yra Hormūzo sąsiauris, per kurį įprastai keliauja reikšminga dalis pasaulio naftos srautų. Dėl trikdžių dalis tiekimo tapo nepatikima, o importu priklausomoms Azijos ekonomikoms rizika išaugo.

    Vertinant regioninę priklausomybę, didelė dalis per šį maršrutą gabenamos naftos ir naftos produktų pasiekia Azijos rinkas. Esant sutrikimams, didėja transporto ir energijos kainos, o tai tiesiogiai veikia gamybą, logistiką ir infliaciją.

    Vis dėlto rinkos jau buvo smarkiai sureagavusios konflikto pradžioje: Pietų Korėjos „Kospi“ buvo kritęs daugiau nei penktadaliu, o Japonijos „Nikkei 225“ taip pat patyrė dviženklį nuosmukį. Vėliau indeksai atsigavo ir sugrįžo į rekordines zonas.

    Lūžį kuria puslaidininkiai ir DI investicijos

    Pagrindinis variklis, palaikantis JAV ir dalies Azijos rinkų kilimą, yra puslaidininkių ciklas ir DI banga. Pietų Korėjos bei Taivano indeksuose didelę dalį sudaro lustų ir atminties gamintojai, kurių paklausą kursto duomenų centrų plėtra.

    Rinkose akcentuojama, kad kelių didžiausių bendrovių svoris indeksuose yra itin didelis, todėl jų brangimas reikšmingai kelia ir pačius indeksus. Taivane dominuoja TSMC, o Pietų Korėjoje didelę įtaką bendrai rinkos krypčiai daro „Samsung“ ir SK hynix.

    DI infrastruktūrai būtini didelės spartos atminties sprendimai ir pažangūs procesoriai, todėl paklausa gali išlikti tvirta net esant energijos kainų šokui. Kitaip tariant, dalis technologijų sektoriaus augimo šiuo metu mažiau susieta su tradicinio ciklo lėtėjimu.

    JAV situaciją stiprina ir didžiųjų technologijų bendrovių kapitalo galimybės: „Amazon“ bei „Alphabet“ gali tęsti investicijas į duomenų centrus ir DI pajėgumus net tada, kai vartotojų išlaidas spaudžia infliacija. Tai palaiko lūkesčius, kad pelnai technologijų sektoriuje aplenks platesnės ekonomikos sulėtėjimą.

    Techniniai veiksniai ir lažybos dėl paliaubų

    Rinkos kilimą galėjo sustiprinti ir techniniai veiksniai, ypač po ankstesnio staigesnio išsipardavimo. Kai dalis fondų buvo užėmę kritimui palankias pozicijas, vėlesnis kilimas privertė jas uždaryti, o tai reiškė papildomą akcijų pirkimą.

    „Kai rinkos netikėtai kyla, dalis investuotojų priversti supirkinėti akcijas vien tam, kad uždarytų statymus prieš rinką“, – sakė investicijų rinkų analitikas, komentavęs situaciją Euronews.

    Prie optimizmo prisideda ir viltis, kad diplomatinis sprendimas galėtų sumažinti įtampą bei atlaisvinti logistikos maršrutus. Be to, investuotojai dažnai remiasi prielaida, kad ryškesnio ekonomikos smukimo atveju centriniai bankai imsis palūkanų mažinimo ar kitų stabilizavimo priemonių.

    Kol kas įmonių rezultatų sezonas daug kur pranoko prognozes, todėl rinkos turi argumentų išlikti aukštai. Tačiau ilgesnėje perspektyvoje lemiamas veiksnys bus tai, ar aukštesnės energijos kainos neprivers vartotojų ir verslų ryškiai mažinti išlaidų.

  • Europos biržos šovė į viršų, nafta smigo: rinkas supurtė JAV ir Irano proveržio signalai

    Europos biržos šovė į viršų, nafta smigo: rinkas supurtė JAV ir Irano proveržio signalai

    Europos akcijų rinkose trečiadienį fiksuotas ryškus kilimas, investuotojams suaktyvinus rizikos apetito strategijas. Nuotaikas pagerino pranešimai, kad Vašingtonas ir Teheranas priartėjo prie diplomatinio susitarimo gairių, galinčių sumažinti konflikto eskalacijos riziką.

    Rinkos dalyviai ypač jautriai reaguoja į bet kokius signalus dėl įtampos Persijos įlankoje, nes tai tiesiogiai siejama su energijos tiekimo stabilumu. Kai sumažėja baimė dėl galimų trikdžių, kapitalas dažniausiai grįžta į akcijas, o žaliavų kainos koreguojasi žemyn.

    Nafta atpigo, bet rizika liko

    Naftos kainos tęsė kritimą, nes atslūgęs geopolitinis nerimas sumažino priedą už riziką, kuris paprastai įskaičiuojamas į barelio kainą konflikto metu. Vis dėlto rinka išlieka įtempta, nes net ir laikini sprendimai regione gali būti trapūs, o logistikos maršrutai jautrūs politiniams pareiškimams.

    Papildomo dėmesio sulaukė ir JAV prezidento Donaldo Trumpo komentarai apie laikiną „Project Freedom“ pauzę, skirtą laivų palydai Hormūzo sąsiauryje. Tokie signalai paprastai interpretuojami kaip deeskalacijos ženklas, nors investuotojai įvertina ir tai, kad dalis ribojimų Iranui būtų paliekami galioti.

    DI bumas kaitina technologijų akcijas

    Akcijų brangimą pasaulyje palaiko ne tik geopolitikos faktorius, bet ir technologijų sektoriaus impulsas, siejamas su DI infrastruktūros paklausa. Azijoje ypač išsiskyrė Pietų Korėjos rinka, kur „Samsung Electronics“ akcijos šoktelėjo, o investuotojai perskirstė lėšas į lustų gamintojus ir atminties technologijų tiekėjus.

    DI plėtra reiškia didesnes investicijas į duomenų centrus, našius procesorius ir atminties lustus, todėl visame pasaulyje sustiprėjo puslaidininkių sektoriaus įmonių vertinimai. Ši tendencija pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių veiksnių, keliančių technologijų indeksus, tačiau kartu augina ir jautrumą bet kokiems paklausos sulėtėjimo signalams.

    JAV duomenys mišrūs, bet rinka laikosi

    JAV biržose indeksai antradienį taip pat kilo, o rinkos nuotaiką palaikė viltys dėl konflikto sureguliavimo ir mažėjančių energijos tiekimo trikdžių baimių. Tuo pat metu makroekonominiai rodikliai siuntė nevienareikšmius signalus: paslaugų sektoriaus tempas silpnėjo, tačiau darbo rinkos duomenys rodė išliekantį atsparumą.

    Europoje papildomą foną kūrė ir obligacijų rinka: Jungtinėje Karalystėje skolinimosi kaštai kilo į aukščiausius lygius per kelis dešimtmečius. Tokie pokyčiai primena, kad investuotojų sprendimus artimiausiomis savaitėmis lems ne vien geopolitika, bet ir palūkanų normų lūkesčiai, infliacijos trajektorija bei viešųjų finansų tvarumas.

    Valiutų rinkoje euras ir svaras stiprėjo JAV dolerio atžvilgiu, o brangieji metalai kilo, investuotojams išlaikant dalį apsidraudimo pozicijų. Artimiausiu laikotarpiu pagrindinis klausimas išlieka tas pats: ar diplomatiniai signalai virs tvirtu susitarimu, kuris realiai sumažintų įtampos ir kainų šuolių riziką.

  • Legendinis viešbutis virš Florencijos grįžo: „Belmond“ atvėrė duris po 18 mėnesių permainų

    Legendinis viešbutis virš Florencijos grįžo: „Belmond“ atvėrė duris po 18 mėnesių permainų

    Atnaujintas viešbutis sugrįžo

    Virš Florencijos, Fjezolės kalvose, po 18 mėnesių trukusios renovacijos vėl atidarytas „Villa San Michele, A Belmond Hotel“. Istoriniame, buvusio renesansinio vienuolyno pastate veikiantis viešbutis žada ne revoliuciją, o apgalvotą atsinaujinimą.

    Viešbutyje iš viso parengti 39 kambariai ir apartamentai, atnaujintos viešosios erdvės, sustiprinta gastronomijos koncepcija. Kartu modernizuotos lauko erdvės, kad svečiai daugiau laiko praleistų terasose ir sode, o ne mieste.

    Kambariai, amatai ir istorija

    Atnaujintas apgyvendinimas orientuotas į Toskanos vietos amatus ir autentiškas detales. Dalį istorinių elementų siekta restauruoti, o ne pakeisti, todėl akcentuojami freskų motyvai, akmens židiniai ir senosios sienų faktūros.

    Interjeruose pabrėžiamas itališkas meistriškumas: terakotos grindys, marmuro apdaila ir vietos medžiagų sprendimai. Kai kurie apartamentai išskiriami privačiomis lauko erdvėmis, o vienas jų pristatomas su nuosavu nedideliu baseinu.

    Sodai, lėta prabanga ir sveikatingumas

    Vienas ryškiausių pokyčių – atgaivinti sodai, apimantys daugiau kaip 10 000 kvadratinių metrų terasų šlaite. Čia atkurti fontanai, sutvarkyti apžvalgos taškai, o želdynuose dominuoja Viduržemio regiono augalai, tokie kaip levandos, rozmarinai ir citrusai.

    Sveikatingumas tampa svarbia viešbučio tapatybės dalimi: įrengtas naujas „Guerlain“ SPA, siūlantis holistinį požiūrį į grožį, savijautą ir ilgaamžiškumą. Greta numatyta patirčių programa, kurią viešbutis kuria kartu su Milano prekės ženklu „La DoubleJ“, kviesdamas į ramesnį, sąmoningesnį poilsį.

    „Atnaujinome tai, kas ir taip buvo stipru: istoriją, vaizdus, sodus ir ramybės jausmą, o ne bandėme sukurti naują vietos tapatybę“, – teigiama viešbučio pristatyme.

    Virtuvė, sezonai ir vaizdai į miestą

    Gastronomija išdėstyta per kelias erdves, kuriose pagrindinis akcentas – vietiniai skoniai ir sezoniškumas. Restoranuose ir lauko zonose išlaikoma idėja, kad vakarienė čia yra patirties dalis, lydima panoramos į Florenciją.

    Virtuvės kryptis siejama su regiono produktais ir metų laikų ritmu: meniu orientuojamas į šviežius ingredientus, o degustaciniai pasiūlymai sudaromi taip, kad atspindėtų Toskanos tradicijas šiuolaikiškame pateikime.

  • Kazachų duetas su dombra užkariavo pasaulį: kaip dvi stygos prilygsta Mozartui

    Kazachų duetas su dombra užkariavo pasaulį: kaip dvi stygos prilygsta Mozartui

    Senovinis instrumentas naujai kartai

    Kazachstano muzikantai Temirlanas Olžabajus ir Jernatas Nauryzas dombra vadina ne tik instrumentu, bet ir gyvu tapatybės ženklu, perduodamu iš kartos į kartą. Jų tikslas aiškus: parodyti, kad tradicinė dviem stygomis skambanti dombra gali skambėti šiuolaikiškai ir būti suprantama visame pasaulyje.

    Duetas „Temirlan & Yernat“ per beveik dešimtmetį surengė pasirodymus daugiau nei 30 šalių, dalyvavo tarptautiniuose konkursuose ir kūrė auditoriją už įprastų etninės muzikos ribų. Muzikantai pabrėžia, kad tradicija jiems nėra muziejinis eksponatas, o gyva kalba, kuri turi teisę keistis.

    Staigmena klausytojams: dvi stygos ir klasika

    Tarptautinė publika, pasak atlikėjų, dažnai nustemba, kiek daug gali dvi stygos. Jie dombros skambesį perkelia į šiuolaikinį kontekstą ir atlieka techniškai sudėtingus kūrinius, kuriuos klausytojai įpratę girdėti smuiku ar fortepijonu.

    „Mums dombra yra mūsų kultūra, tradicinis menas, paveldėtas iš protėvių. Savo gyvenimą paskyrėme tam, kad ją pakeltume į aukščiausią lygį ir pristatytume pasauliui“, – sakė Jernatas Nauryzas.

    Duetas teigia, kad būtent netikėtas repertuaras tampa tiltu į naujas auditorijas: klasikiniai kūriniai, modernios aranžuotės ir originali kūryba leidžia išlaikyti dėmesį net tiems, kurie anksčiau kazachų muzikos nebuvo girdėję.

    Deco-modern ir virusinis hitas „Alem“

    Savo kryptį muzikantai vadina deco-modern: dombros ir klasikinės kazachų küy tradicijos, paremtos instrumentiniu pasakojimu, junginys su šiuolaikinėmis aranžuotėmis ir autorinėmis idėjomis. Jie sako, kad apie 90 proc. repertuaro sudaro pačių sukurti kūriniai.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių yra kompozicija „Alem“, kurios pavadinimas kazachiškai reiškia pasaulį. Kūrinys išplito socialiniuose tinkluose ir buvo panaudotas daugiau nei 700 000 trumpų vaizdo įrašų, taip dombros skambesį pristatydamas žmonėms, kurie į koncertų sales galbūt nė neužsuktų.

    „Nuo pat pradžių mūsų tikslas buvo pristatyti dombra pasauliui. Viskas, ką darome, galiausiai grįžta prie šios idėjos“, – sakė Temirlanas Olžabajus.

    Bendradarbiavimas su Dimash ir ambicija stadionams

    Dueto kelias persikirto ir su tarptautinį pripažinimą pelniusiu kazachų dainininku Dimash Qudaibergenu. Temirlanas pasakoja, kad idėja kurti duetą brendo dar studijų metais, o vėliau Dimash pakvietė muzikantus prisijungti prie pasaulinių gastrolių, vykusių trijuose žemynuose ir 13 šalių.

    Prie dabartinio turo „Alem“ prisideda ir Dimash jaunesnysis brolis Abilmansuras Qudaibergenas, grojantis keliais instrumentais. Jis scenoje atlieka autorines kompozicijas gitara, o vėliau pereina prie fortepijono ir pateikia instrumentines Dimash dainų versijas, kai publika dažnai dainuoja kartu, sekdama žodžius ekrane.

    Artėjant dešimtmečiui, duetas kalba apie kitą ambicingą žingsnį: dombros skambesį perkelti į stadionus. Muzikantai svajoja apie koncertą, kuriame tūkstančiai žmonių ne tik klausytųsi, bet ir kartu pakeltų dombras bendram atlikimui, taip įtvirtindami instrumentą kaip gyvą, nuolat besikeičiantį šiuolaikinės kultūros balsą.

  • Valensija vilioja sporto elitą: 9 km parkas, varžybos ir treniruotės po saule ištisus metus

    Valensija vilioja sporto elitą: 9 km parkas, varžybos ir treniruotės po saule ištisus metus

    Regionas, kuriame sportas tampa traukos centru

    Valensijos regionas Ispanijoje pastaraisiais metais kryptingai stiprina įvaizdį kaip vieta, kur profesionalus sportas dera su Viduržemio jūros gyvenimo ritmu. Čia investuojama į infrastruktūrą, o švelnesnis klimatas leidžia treniruotis tada, kai daugelyje Europos šalių sezoną riboja šaltis ar lietus.

    Turizmo ir sporto rinkodaros ekspertai pastebi, kad keliautojai vis dažniau renkasi aktyvias atostogas, o miestai konkuruoja ne tik paplūdimiais, bet ir sporto renginiais bei treniruočių bazėmis. Valensijos regionas šią tendenciją išnaudoja pritraukdamas tiek mėgėjus, tiek aukščiausio lygio atletus.

    Tarptautinės varžybos ir aukšto meistriškumo bazės

    Vienas ryškiausių pavyzdžių yra prestižinės buriavimo varžybos „The Ocean Race“, kurių startai ir sustojimai siejami su Alikantės uostu. Tokie renginiai kuria ilgalaikį efektą: į regioną atvyksta komandos, techninis personalas, žiniasklaida ir sporto sirgaliai.

    Ne mažiau svarbi ir La Nucía kryptis, kur vystomos aukšto meistriškumo treniruočių erdvės. Skelbiama, kad čia veikia apie 3 500 kvadratinių metrų sportininkams pritaikytos patalpos, orientuotos į profesionalų pasirengimą, reabilitaciją ir kompleksinį darbą su fiziniu krūviu.

    „Atvykę sportininkai dažnai sako, kad jiems svarbiausia ne vien įranga, o galimybė treniruotis be ilgų pertraukų dėl oro sąlygų“, – sakė su sporto turizmu dirbanti Valensijos regiono atstovė.

    Miestas, kuriame aktyvus laisvalaikis tampa kasdienybe

    Valensijos mieste aktyvaus gyvenimo simboliu dažnai įvardijamas Turijos sodas – apie 9 kilometrų ilgio žaliasis koridorius, tapęs bėgikų, dviratininkų ir jogos mėgėjų traukos vieta. Tai pavyzdys, kaip miesto infrastruktūra gali skatinti judėjimą ne tik atvykėliams, bet ir patiems gyventojams.

    Sporto turizmas Europoje auga ir dėl to, kad keliautojai ieško patirčių, kurias lengva suderinti su sveikatingumu: nuo treniruočių stovyklų iki maratonų ar dviračių renginių. Valensijos regionas šią kryptį stiprina siūlydamas ir profesionalų sportą, ir paprastą, kasdienį aktyvumą vienoje vietoje.

    Tokio modelio sėkmę lemia keli veiksniai: patogus susisiekimas, renginių kalendorius, investicijos į bazes ir aiški žinutė, kad čia sportas nėra tik pramoga, o regiono identiteto dalis. Dėl to Valensija vis dažniau minima tarp krypčių, kuriose siekiama suderinti rezultatų siekimą ir kokybišką poilsį.

  • Mélenchonas vėl veržiasi į Eliziejų: Prancūzijos kairieji sako „gana“ ir stumia planą B

    Mélenchonas vėl veržiasi į Eliziejų: Prancūzijos kairieji sako „gana“ ir stumia planą B

    Prancūzijos radikaliosios kairės lyderis Jeanas-Lucas Mélenchonas paskelbė sieksiąs prezidento posto 2027 metais, tačiau jo žinia kairiajame politiniame spektre nesulaukė vieningo palaikymo. Dalis socialistų, žaliųjų ir kitų kairiųjų jėgų viešai suabejojo, ar ketvirtas bandymas gali suvienyti rinkėjus ir atverti kelią į antrąjį turą.

    Méchlenchonas yra ilgametis politikas ir partijos La France insoumise veidas, tačiau ankstesniuose prezidento rinkimuose jam pritrūko balsų patekti į finalinį etapą. Kritikai primena ir tai, kad pastaraisiais metais jis ne kartą buvo užsiminęs, jog jo kandidatura esą bus paskutinė, todėl naujas sprendimas daliai kairiųjų tapo papildomu dirgikliu.

    „Politikoje yra ne vien Jeanas-Lucas Mélenchonas“, – sakė socialistų parlamentaras Jérôme’as Guedj, komentuodamas naujieną nacionalinėje televizijoje.

    Socialistų partijos vadovybė ir kai kurie centro kairės atstovai Mélenchono kandidatūrą vadina prastu signalu prieš 2027 metų kovą, nes ji, jų manymu, didina susiskaldymą. Viešose diskusijose kartojama, kad daliai nuosaikesnių rinkėjų Mélenchonas yra pernelyg poliarizuojantis, o tai gali tapti patogia situacija kraštutinei dešinei.

    Ši įtampa išryškėjo ir savivaldos rinkimų kontekste, kur vietinės sąjungos su La France insoumise kai kur sulaukė kritikos iš centro kairės politikų. Pasak jų, trumpalaikiai susitarimai savivaldoje ne visada virsta tvariu nacionaliniu projektu, ypač kai kairėje nėra aiškaus bendro lyderio ir vienos programinės krypties.

    Kairieji ieško vieno kandidato

    Po Mélenchono pareiškimo kairiosios jėgos, kurios nėra susijusios su La France insoumise, ėmė aktyviau svarstyti pirminių rinkimų idėją. Paryžiuje surengtame renginyje, skirtame Populiariojo fronto 90-osioms metinėms, dalis politikų ragino siekti tikros vienybės ir bendro kandidato, kurį išrinktų kairiųjų pirminiai rinkimai.

    Iniciatyvos šalininkai teigia, kad pirminiai rinkimai galėtų tapti instrumentu suvaldyti ambicijas ir sumažinti riziką, jog kairės balsai vėl išsiskaidys. Tokia taktika Prancūzijos politikoje jau naudota, tačiau jos sėkmė priklauso nuo dalyvių pasirengimo pripažinti rezultatą ir palaikyti laimėtoją net ir pralaimėjus vidinę konkurenciją.

    „Šie pirminiai rinkimai nėra miražas. Mes pasirengę ir galime mobilizuoti milijonus rinkėjų“, – sakė buvusi kandidatė į premjeres Lucie Castets.

    Apie vienybę kalba ir kiti potencialūs kandidatai, tarp jų François Ruffinas, kuris viešai akcentuoja poreikį kurti platesnę koaliciją. Žaliųjų lyderystė taip pat skelbia, kad didelė jų rinkėjų dalis norėtų bendros kandidatūros, išrinktos per pirminį balsavimą, nes tai esą suteiktų daugiau legitimumo nei uždaros partijų derybos.

    Kodėl Mélenchono kandidatūra kelia ginčus?

    Prancūzijos prezidento rinkimų sistema ypač baudžia susiskaldymą, nes į antrąjį turą patenka tik du kandidatai. Dėl to kairėje nuolat grįžtama prie klausimo, ar verta remtis ryškia, bet poliarizuojančia figūra, ar geriau ieškoti kompromisinio kandidato, galinčio pritraukti platesnį elektoratą ir antrajame ture.

    Prie diskusijų prisideda ir sociologiniai signalai: apklausose vertinamas ne tik palaikymas, bet ir nepalankumas kandidatams, kuris gali būti kritinis faktorius antrajame ture. Dalis kairės politikų tvirtina, kad Mélenchono aukštas atmetimo lygis apsunkintų strategiją „prieš kraštutinę dešinę“, kuri Prancūzijoje dažnai remiasi platesniu politiniu frontu.

    Kol kas neaišku, ar Mélenchonas sutiktų dalyvauti bendruose kairiųjų pirminiuose rinkimuose, ar eis atskiru keliu. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad 2027 metų kampanija kairėje prasideda ne nuo vienybės demonstravimo, o nuo ginčo dėl lyderystės ir rinkimų strategijos.

  • Lenkijoje ryškiai lėtėja būsto pirkimai: pardavimai smuko, o pasiūla didžiuosiuose miestuose auga

    Lenkijoje ryškiai lėtėja būsto pirkimai: pardavimai smuko, o pasiūla didžiuosiuose miestuose auga

    Lenkijos naujos statybos būsto rinka balandį parodė aiškų sulėtėjimą: pirkėjai tapo atsargesni, o dalis sandorių persikėlė į vėlesnį laiką. Nors pasiūla didmiesčiuose išlieka gausi, aukštos kainos ir brangus finansavimas vis dar riboja paklausą.

    Skaičiuojama, kad balandį plėtotojai pardavė apie 4 000 butų, tai yra 22 proc. mažiau nei kovą. Vis dėlto, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, rezultatas buvo maždaug 28 proc. geresnis, todėl rinkos dinamika išlieka nevienareikšmė.

    Pasiūla didmiesčiuose nemažėja

    Duomenys rodo, kad septyniuose didžiausiuose Lenkijos miestuose pirkėjai galėjo rinktis iš daugiau nei 59 200 parduodamų butų. Per tą patį laiką į rinką papildomai atėjo dar apie 4 300 naujų būstų, tad pasiūla iš esmės nemažina spaudimo kainoms.

    Kovo mėnesį fiksuotas trumpalaikis suaktyvėjimas, anot analitikų, greičiau buvo susijęs su dalies pirkėjų baime, kad vėliau būsto įsigijimo sąlygos blogės. Balandžio rodikliai rodo, kad tas impulsas neišsilaikė, o sprendimų priėmimas vėl pailgėjo.

    Kainos auga, bet ne visur

    Didžiuosiuose miestuose kainų kryptis išlieka auganti, tačiau tempai skiriasi: labiausiai brango būstas Gdanske, Varšuvoje ir Poznanėje. Išimtimi tapo Katovicai, kur vidutinės kainos per metus mažėjo.

    Varšuvoje vidutinė buto kaina viršijo apie 252 000 eurų, Gdanske artėjo prie 230 000 eurų, o Krokuvoje perkopė maždaug 213 000 eurų. Mažiausia vidutinė kaina tarp minimų miestų fiksuota Lodzėje – apie 134 000 eurų.

    Ar kreditai taps lengviau prieinami?

    Papildomos intrigos rinkai suteikia bankų elgsena: Lenkijos centrinio banko apklausos signalizuoja, kad 2026 metų antrąjį ketvirtį finansų įstaigos planavo švelninti būsto paskolų teikimo sąlygas. Pastaruoju metu dalis bankų mažino maržas, tačiau kartu griežčiau vertino rizikingesnius klientus.

    Šiame fone rinka balansuoja tarp didelės pasiūlos ir vis dar ribotos perkamosios galios. Artimiausi mėnesiai parodys, ar švelnesnės kreditavimo sąlygos paskatins pirkėjus grįžti, ar pirkimo sprendimai ir toliau bus atidedami.

  • Kinijos automobilių gamintojai taikosi į Europos gamyklas: derybos su Stellantis ir Ford

    Kinijos automobilių gamintojai taikosi į Europos gamyklas: derybos su Stellantis ir Ford

    Kas derinama su Europos gigantais

    Europos automobilių pramonėje bręsta pokytis: keli Kinijos koncernai ieško galimybių pradėti gamybą Senajame žemyne, perimdami ar dalindamiesi esamomis gamyklomis. Tarptautinėje žiniasklaidoje minimos derybos su Stellantis ir Ford.

    Tarp suinteresuotų įmonių įvardijamos Dongfeng, Hongqi, „Xiaomi“, Xpeng ir Geely. Joms vietinė gamyba Europoje reikštų ne tik trumpesnes logistikos grandines, bet ir greitesnį prisitaikymą prie regiono reguliavimo bei pirkėjų lūkesčių.

    Kodėl Kinijos markės skuba į Europą

    Pagrindinė priežastis – Europos Sąjungos taikomi papildomi muitai daliai Kinijoje pagamintų elektromobilių. Gamyba Europoje leistų Kinijos gamintojams mažinti kainų spaudimą ir išvengti dalies prekybos barjerų, išlaikant konkurencingumą.

    Ši dinamika sutampa su tuo, kad kai kurios Europos gamyklos pastaraisiais metais dirba ne visu pajėgumu. Esant mažesniam užsakymų srautui, bendri projektai ar gamybos dalijimasis gali tapti būdu išlaikyti gamyklas veikiančias ir sumažinti vieneto savikainą.

    Kurios gamyklos minimos ir ką tai reikštų rinkai

    Didžiausias dėmesys, remiantis viešai skelbtais signalais, krypsta į Stellantis valdomus pajėgumus Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Skelbiama, kad dalies šių gamyklų pajėgumų panaudojimas siekia apie 50 proc., o tai didina spaudimą ieškoti naujų veiklos modelių.

    Stellantis iššūkius iliustruoja ir gamybos kritimai kai kuriose šalyse bei restruktūrizavimo planai, kai dalis objektų perorientuojami į kitą veiklą, pavyzdžiui, atsarginių dalių centrus. Tokiose sąlygose partnerystė su išorės gamintojais gali atrodyti kaip pragmatiškas sprendimas, tačiau kartu kelia klausimų dėl ilgalaikės Europos prekės ženklų strategijos.

    Greta gamybos scenarijų minimi ir ambicingesni tikslai, įskaitant domėjimąsi Stellantis priklausančiu Maserati. Jei tokie planai įgautų realų pavidalą, tai reikštų, kad Kinijos koncernai siekia ne vien surinkimo linijų Europoje, bet ir stipresnio įsitvirtinimo per istorinius Europos prekės ženklus.

    Lygiagrečiai viešojoje erdvėje aptariamos ir derybos su Ford dėl galimos Kinijos gamintojų produkcijos gamybos Valensijos regione. Sėkmės atveju Europos rinkoje galėtų atsirasti daugiau automobilių, pagamintų vietoje, bet pažymėtų naujais logotipais, o tai sustiprintų konkurenciją kainomis ir technologijomis, ypač elektromobilių segmente.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie sandoriai būtų naudingi ir rizikingi vienu metu: jie gali padėti išlaikyti darbo vietas ir gamyklų veiklą, bet kartu didina priklausomybę nuo išorės žaidėjų ir aštrina konkurenciją Europos gamintojams. Galutinį vaizdą lems tai, ar derybos virs konkrečiais susitarimais, ir kokias sąlygas dėl investicijų, tiekimo grandinių bei technologijų dalijimosi pavyks suderinti.