CP v2

Category: Verslas

  • ES smogia kinų įrangai: „Huawei“ ir „Sungrow“ keitikliai gali būti išstumti iš projektų

    ES smogia kinų įrangai: „Huawei“ ir „Sungrow“ keitikliai gali būti išstumti iš projektų

    Europos Komisija nusprendė palaipsniui atsisakyti Kinijoje pagamintų elektros keitiklių naudojimo ES finansuojamuose energetikos projektuose. Priemonė pristatoma kaip kritinės infrastruktūros apsauga nuo galimų kibernetinių grėsmių, kurios kraštutiniu atveju galėtų prisidėti prie elektros tiekimo sutrikimų.

    Keitikliai yra vienas svarbiausių šiuolaikinių atsinaujinančios energetikos elementų, nes jie paverčia ir reguliuoja saulės ar vėjo elektrinių generuojamą srovę, taip pat padeda valdyti energijos kaupimo sistemas. Dėl šios priežasties jie dažnai vadinami elektros tinklų smegenimis, o jų programinė įranga ir nuotolinio valdymo galimybės kelia papildomų saugumo klausimų.

    Grėsmės įvardijamos atvirai

    Pasak anonimiškai kalbėjusio ES pareigūno, Komisija nustatė rimtų ekonominių ir kibernetinio saugumo rizikų. Vertinimas, anot jo, rėmėsi tiek įslaptinta, tiek viešai prieinama informacija, kurią pateikė kelios valstybės narės.

    „Nustatėme rimtų ekonominių ir kibernetinio saugumo rizikų“, – sakė ES pareigūnas.

    Komisijos vertinime teigiama, kad priešiškomis laikomų valstybių įtaka technologijų tiekimo grandinėms teoriškai galėtų būti panaudota prieš Europos energetikos infrastruktūrą. Pareigūnas minėjo Kiniją, taip pat Iraną, Šiaurės Korėją ir Rusiją.

    Ne pramonės politika, o ekonominis saugumas

    Komisija pabrėžia, kad tai nėra pramonės politikos sprendimas, o ekonominio saugumo priemonė, susijusi su ES finansuojamų projektų taisyklėmis. Tai reikštų, kad tiekėjai iš patikimais partneriais laikomų šalių, pavyzdžiui, Japonijos ar Pietų Korėjos, ir toliau galėtų dalyvauti ES lėšomis remiamuose konkursuose.

    Sprendimas taip pat siejamas su platesne ES kryptimi mažinti strategines priklausomybes energetikos ir skaitmeninių technologijų srityse. Komisija dar 2025 metų gruodį signalizavo, kad ketina aktyviau naudoti finansavimo sąlygas kaip priemonę riboti rizikingų tiekėjų prieigą prie jautrių projektų.

    Įsigaliojimas etapais ir kainų poveikis

    Naujosios gairės taikomos visoms ES finansavimo priemonėms, įskaitant finansavimą per Europos investicijų banką ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką. Vietoj naujo teisės akto Komisija remsis jau galiojančiais finansavimo patikrinimais ir nuostatomis, leidžiančiomis nustatyti su saugumu susijusias sąlygas.

    Numatytas pereinamasis laikotarpis pažengusiems projektams, o nuo 2026 metų lapkričio 1 dienos jie dar galės būti vertinami pagal ankstesnę tvarką, tačiau gali tekti taikyti papildomas kibernetinio saugumo priemones arba atsisakyti didelės rizikos tiekėjų. Griežtesnė fazė turėtų prasidėti nuo 2027 metų balandžio, kai naujose sutartyse ribojimai būtų integruoti pilnai, paliekant tik ribotas išimtis politiniais ar saugumo motyvais.

    Komisija nurodo, kad keitikliai sudaro apie 5 proc. didelio masto saulės elektrinių kainos, o perėjimas prie alternatyvių tiekėjų, tikėtina, padidintų bendrą projekto kainą mažiau nei 2 proc. Vis dėlto atviras lieka klausimas, kaip bus tvarkomasi su jau veikiančia infrastruktūra, kurioje tokia įranga įdiegta anksčiau.

    Kinijos prekybos rūmai ES atmetė teiginius apie galimą energetikos technologijų panaudojimą spaudimui ir ragino laikytis technologinio neutralumo bei nediskriminavimo. Tuo metu Komisija tvirtina matanti pakankamą alternatyvių gamintojų pajėgumą, ypač Japonijoje, Pietų Korėjoje, Šveicarijoje ir Jungtinėse Valstijose, ir tikisi, kad rinka galės greitai prisitaikyti.

  • Paskelbė gražiausių 2026-ųjų muziejų sąrašą: jame ir vienintelis iš ES, esantis Šeduvoje

    Paskelbė gražiausių 2026-ųjų muziejų sąrašą: jame ir vienintelis iš ES, esantis Šeduvoje

    Paskelbti 2026 metų laureatai

    Tarptautinis architektūros apdovanojimas Prix Versailles paskelbė 2026 metų gražiausių pasaulio muziejų sąrašą. Į trumpąjį septynetą pateko projektai iš Azijos, Artimųjų Rytų, Šiaurės Amerikos ir Europos.

    Komisija vertina ne vien pastato estetiką, bet ir tai, kaip architektūra veikia lankytojo patirtį, kaip suvaldoma erdvė, šviesa, maršrutai ir muziejaus santykis su aplinka. Šių metų atrankoje akcentuota ir pastatų kuriama pasakojimo galia.

    „2026 metų gražiausių muziejų sąrašas išsiskiria architektūrinių interpretacijų ir ekspozicijų scenografijos kokybe, vietoms suteikiančia ypatingą pasakojimo galią“, – sakė Prix Versailles generalinis sekretorius Jérôme Gouadain.

    „Tikimės, kad šios vietos bus įkvėpimo šaltinis visiems, kurie dirba dėl bendrojo žmonijos gėrio“, – pridūrė jis.

    Vienintelis ES muziejus – Šeduvoje

    Vienintelis Europos Sąjungos muziejus, patekęs į 2026 metų sąrašą, yra Šeduvoje, Radviliškio rajono savivaldybėje. Tai muziejus „The Lost Shtetl“, dar vadinamas Šeduvos žydų muziejumi.

    Muziejus pristato žydų bendruomenių istoriją per konkretaus miestelio pasakojimus, šeimų likimus, tradicijas ir kasdienybę. Terminas štetlas jidiš kalba reiškia mažą miestą, taip Rytų Europos žydai vadino savo vietos bendruomenes.

    Projektą kūrė suomis architektas Raineris Mahlamäki, anksčiau suprojektavęs Lenkijos žydų istorijos muziejų Varšuvoje. Koncepcijoje pabrėžiama, kad dinamiški stogų siluetai primena mažo miestelio užstatymą, o ekspozicijos išdėstomos tarsi atskiruose namuose.

    Pastato plotas viršija 3 400 kvadratinių metrų, o greta įrengtas memorialinis parkas suprantamas kaip vientiso pasakojimo tąsa. Toks sprendimas atitinka šiuolaikinę muziejų kryptį, kai pastatas ir aplinka veikia kaip vienas patyrimas, o ne tik ekspozicijos fonas.

    Kokie muziejai įtraukti į sąrašą

    Prix Versailles 2026 metų trumpajame sąraše iš viso įvardyti septyni muziejai. Tarp jų minimi Abu Dabyje, Šendžene, Guangdžou, Tokijuje, Arlingtone ir Taškente esantys projektai, kurių autoriai – nuo Normano Fosterio iki „Zaha Hadid Architects“.

    Prix Versailles taip pat skelbia, kad daliai laureatų vėliau suteikiami papildomi pasauliniai titulai už interjerą arba eksterjerą. Šie apdovanojimai paprastai anonsuojami metų pabaigoje, jau įvertinus platesnį pateiktų projektų kontekstą.

    Architektūros konkursai muziejų kategorijoje vis dažniau pabrėžia tvarumą, ilgaamžiškas medžiagas ir jautrų įsiliejimą į vietos istoriją. Šeduvos atvejis išsiskiria tuo, kad įvertinta ne tik forma, bet ir atminties, bendruomenės bei pasakojimo funkcija.

  • 1 500 biglių išvaduoti iš laboratorijos: šunys pirmąkart pamatė žolę, bet drama tęsiasi

    1 500 biglių išvaduoti iš laboratorijos: šunys pirmąkart pamatė žolę, bet drama tęsiasi

    JAV Viskonsino valstijoje iš veisimo ir tyrimų įstaigos „Ridglan Farms“ išgabenta 1 500 biglių, kurie buvo auginami laboratoriniams bandymams. Gyvūnų gerovės organizacijos teigia sudariusios konfidencialų susitarimą, pagal kurį šunys perduoti globai ir pradės naują gyvenimo etapą.

    Išgelbėti bigliai pirmiausia apgyvendinami laikinoje stovyklavietėje, kur jiems atliekamos veterinarinės apžiūros ir suteikiama specializuota priežiūra. Šunys skiepijami, ženklinami mikroschemomis, dalis jų sterilizuojami, taip pat vertinama jų būklė prieš kelionę į prieglaudas ir būsimus namus.

    „Jie prie mūsų priėjo vos po valandos, ieškojo dėmesio ir kontakto. Kai kurie ropštėsi žmonėms ant kelių, visi nepaprastai švelnūs“, – sakė „Big Dog Ranch Rescue“ įkūrėja ir prezidentė Lauree Simmons.

    Operaciją koordinavo „Big Dog Ranch Rescue“ kartu su organizacija „Center for a Humane Economy“, kuri nurodė, kad tai viena didžiausių suderintų šunų gelbėjimo akcijų per pastaruosius metus JAV. Šunys po paruošimo bus perduodami įvaikinti, tačiau procesas gali užtrukti, nes tikrinami būsimi šeimininkai ir siekiama užtikrinti, kad gyvūnai būtų pasiruošę gyvenimui namuose.

    Kodėl bandymams dažnai pasirenkami bigliai?

    Gyvūnų gerovės organizacijų atstovai aiškina, kad bigliai laboratorijose dažnai pasirenkami dėl nedidelio dydžio ir ramaus temperamento. Dėl to jie paprasčiau valdomi, lengviau transportuojami ir, kaip teigiama, pakantesni stresinėms sąlygoms, todėl tapo viena dažniausiai bandymams naudojamų šunų veislių.

    Tuo pat metu Europoje ir JAV pastaraisiais metais ryškėja kryptis mažinti gyvūnų naudojimą invaziniams eksperimentams. Vis dažniau akcentuojami alternatyvūs metodai, tokie kaip ląstelių kultūrų tyrimai, organų modeliai laboratorijoje ir skaitmeniniai modeliavimo sprendimai, o dalį darbo spartina ir DI taikymas ankstyvose vaistų kūrimo stadijose.

    Protestai ir teisminiai ginčai

    Istoriją lydi ir konfliktai: prie „Ridglan Farms“ pastaruoju metu vyko protestai, per kuriuos, pareigūnų teigimu, buvo panaudotos ašarinės dujos ir pipirinės dujos, o dalis protestuotojų sulaikyti. Aktyvistai savo ruožtu kreipėsi į teismą, tvirtindami, kad jėga buvo panaudota nepagrįstai.

    Įstaiga anksčiau buvo sutikusi atsisakyti valstijos veisimo licencijos nuo 2026 metų liepos 1 dienos pagal susitarimą, siekiant išvengti baudžiamojo persekiojimo dėl įtarimų netinkamu elgesiu su gyvūnais. Bendrovė kaltinimus neigė, tačiau viešai skelbta, kad prokuroro vertinimu dalis procedūrų galėjo neatitikti valstijos veterinarinių standartų.

    Kas bus su likusiais šunimis?

    Organizacijos pabrėžia, kad „Ridglan Farms“ vienu metu gali laikyti apie 2 000 šunų, todėl dalis gyvūnų įstaigoje dar liko. „Center for a Humane Economy“ teigia tęsianti pastangas dėl likusių biglių išlaisvinimo, tačiau pripažįsta, kad derybiniai susitarimai dažnai reiškia kompromisus.

    Gelbėtojai sako jau sulaukę šimtų paraiškų įvaikinti, tačiau perspėja, jog kai kuriems gyvūnams prireiks daugiau laiko adaptacijai. Pasak jų, ypač vyresniems šunims gali būti sudėtinga priprasti prie namų aplinkos, nes dalis jų pirmą kartą gyvenime patiria įprastus dalykus, tokius kaip pasivaikščiojimai lauke ar buvimas namuose su žmonėmis.

  • Virusinis klastotės „laikraštis“ skelbia 2 800 eurų migrantams: Ispanija paneigė

    Virusinis klastotės „laikraštis“ skelbia 2 800 eurų migrantams: Ispanija paneigė

    Klastotė išplito socialiniuose tinkluose

    Socialiniuose tinkluose plačiai dalijamasi tariamu laikraščio pirmuoju puslapiu, kuriame teigiama, kad Ispanijos premjeras Pedro Sánchez žada naujai įteisintiems migrantams mokėti po 2 800 eurų per mėnesį šeimai. Esą išmokos būtų mokamos iki dvejų metų, kol žmonės susiras darbą.

    Šis vaizdas pateikiamas kaip straipsnis iš neva egzistuojančio leidinio „El Diario de España“ ir siejamas su Madrido paskelbta migrantų įteisinimo programa. Tačiau faktų tikrintojai ir institucijos nurodo, kad tokia publikacija yra klastotė, o išmokų pažadas neatitinka teisės aktų.

    Kas neatitinka realybės?

    Pirmiausia, tariamas leidinys „El Diario de España“ neturi patikimų pėdsakų: nerandama nei oficialios interneto svetainės, nei redakcijos rekvizitų ar ankstesnių publikacijų. Tokie požymiai būdingi dezinformacijos kampanijoms, kai suklastojamas tariamai patikimos žiniasklaidos formatas.

    Klastotėje nurodoma publikavimo data siejama su 2024 metais, tačiau Ispanijos vyriausybės sprendimų chronologija su tuo nesutampa. Įteisinimo priemonės buvo pristatytos gerokai vėliau, o pati programa įsigaliojo tik 2026 metais, todėl „sensacingas“ pažadas neatlaiko elementaraus laiko patikrinimo.

    Be to, klastotėje minima iniciatyva su konkrečiu pavadinimu ir metų intervalais viešuose šaltiniuose nėra patvirtinama. Tokie išgalvoti programų pavadinimai dažnai naudojami tam, kad žinutė atrodytų „oficialiai“ ir būtų lengviau ja patikėti.

    Ką iš tiesų numato įteisinimo programa?

    Ispanijos įteisinimo mechanizmas iš esmės susijęs ne su išmokomis, o su teise legaliai gyventi ir dirbti šalyje. Pagal oficialiai paskelbtas taisykles, asmenys turi atitikti nustatytas sąlygas, įskaitant nepriekaištingą teistumo istoriją, ir per nustatytą terminą pateikti paraišką atnaujinamam leidimui gyventi.

    Klastotėje įvardyta suma neatsispindi teisės akte, kuriuo įtvirtinta programa, o Madrido institucijos viešai paneigė, kad būtų planuojama dalyti tokio dydžio pinigines išmokas. Esminis programos tikslas – sureguliuoti jau šalyje esančių žmonių statusą, kad jie galėtų dirbti legaliai ir būtų įtraukti į įprastą administracinę tvarką.

    Ši tema nuo pat paskelbimo tapo palankia terpe dezinformacijai, nes migracijos politika dažnai išnaudojama emocijoms kurstyti. Tokiais atvejais populiariausia taktika – kurti skambias, paprastai patikrinamas, bet greitai plintančias „antraštes“ apie tariamas išmokas ar privilegijas.

    Kodėl tai svarbu visai Europos Sąjungai?

    Diskusijos dėl Ispanijos sprendimo pasiekė ir Europos lygmenį: Europos Komisijoje buvo viešai išsakyta atsargumo dėl galimo poveikio Šengeno erdvei ir bendroms migracijos kontrolės kryptims. Kritikai baiminasi, kad nacionalinės įteisinimo programos gali skatinti antrinę migraciją, nors teisės gyventi vienoje ES šalyje automatiškai nesuteikia teisės laisvai įsikurti kitoje.

    Tuo metu Ispanijos valdžios atstovai pabrėžia, kad tai yra praktinis sprendimas jau šalyje gyvenančių ir dirbančių žmonių situacijai sureguliuoti, aiškiau apibrėžiant jų teises ir pareigas. Tokie sprendimai Europoje nuolat kelia įtampą tarp darbo rinkos poreikių, vidaus saugumo argumentų ir politinių debatų.

    Ekspertai pabrėžia, kad vartotojams verta tikrinti kelis bazinius požymius: ar egzistuoja minima žiniasklaidos priemonė, ar datos sutampa su oficialiais pranešimais, ir ar teiginiai atkartojami institucijų dokumentuose. Kuo skambesnė suma ar pažadas, tuo didesnė tikimybė, kad tai sukurta vien tam, kad sukeltų pasipiktinimą ir būtų dalijamasi.

  • Ledas dykumoje: Kataras startavo su Kanada ir Meksika – ką slepia 2026 kultūros metai?

    Ledas dykumoje: Kataras startavo su Kanada ir Meksika – ką slepia 2026 kultūros metai?

    Kataras Dohoje pradėjo 2026 metų kultūros programą, kurios partnerės šiemet yra Kanada ir Meksika. Atidarymo renginiu pasirinktas netikėtas akcentas – žiemos sportas, nuo kerlingo iki ledo ritulio, nors šalis labiau siejama su karščiu ir dykuma.

    Pirmasis didelis metų iniciatyvos renginys – Žiemos sporto plėtros programa, surengta Ali Bin Hamad Al Attiyah arenoje. Organizatoriai pabrėžia, kad tikslas yra ne vien pramoga, o ilgalaikis įsitraukimas ir bendruomenių telkimas per reguliarius užsiėmimus visus 2026 metus.

    Kodėl pasirinktas žiemos sportas?

    Tokios disciplinos kaip čiuožimas ar kerlingas Katare vis dar laikomos nišinėmis, todėl programa pristatoma kaip būdas išplėsti sporto infrastruktūros panaudojimą ir pritraukti šeimas į uždaras erdves. Tai ypač aktualu Persijos įlankos regione, kur dalį metų sportuoti lauke sudėtinga dėl karščio.

    Kultūros metai Katare tradiciškai siejami su menais ir švietimu, tačiau pastaraisiais metais vis ryškesnė tendencija kultūrinę diplomatiją papildyti sportu. Tokia kryptis padeda pasiekti platesnę auditoriją, nes sporto veiklos įtraukia tiek vietos gyventojus, tiek įvairių šalių bendruomenes.

    Ambasadorių žinutė ir politinis fonas

    Kanados ambasadorius Katare Karimas Morcosas atidaryme akcentavo, kad sudėtingu tarptautinių įtampų laikotarpiu kultūra ir sportas gali mažinti atskirtį ir skatinti tarpusavio supratimą. Pasak jo, Kanada šia partneryste siekia parodyti savo visuomenės įvairovę ir integracijos modelį.

    „Pastarosios savaitės buvo neramios, o kultūra ir sportas primena, kas mus sieja kaip žmones“, – sakė Karimas Morcosas.

    Meksikos ambasadorius Katare Guillermo Ordorica pabrėžė trijų šalių norą stiprinti draugystę ir bendradarbiavimą. Jo teigimu, po 2022 metų pasaulio futbolo čempionato Kataras Meksikoje tapo gerai atpažįstamas, o kultūros metai laikomi proga tą įvaizdį stiprinti per gyvus kontaktus ir bendras veiklas.

    Nuo pirmų žingsnių iki bendruomenės

    Renginyje dalyviai išbandė kerlingą, trumpąjį greitąjį čiuožimą ir ledo ritulį, o organizatoriai akcentavo pradinio lygio prieinamumą. Tokia taktika dažnai taikoma siekiant greičiau auginti sporto šaką: pirmiausia kuriama saugi, mėgėjiška aplinka, o tik tada – varžybų ir atrankų sistema.

    Viena programos dalyvių ir trenerių padėjėjų Besan Elwadia pasakojo, kad į čiuožimą įsitraukė paauglystėje, o vėliau prisidėjo kuriant pirmąją nacionalinę moterų ledo ritulio komandą. Ji teigia, kad per kelis metus pavyko suburti tėvus ir vaikus iš skirtingų šalių, kuriuos suvienijo ta pati sporto šaka.

    „Mes Katare sukūrėme bendruomenę, kur tėvai iš skirtingų šalių susitinka dėl vieno sporto, o vaikų programoje jau yra daugiau nei 60 dalyvių“, – sakė Besan Elwadia.

    Organizatorių teigimu, Žiemos sporto plėtros programa vyks visus 2026 metus, numatant mėnesinius renginius ir treniruotes. Kataras tokiu būdu siekia, kad kultūros metų projektas nevirstų vien simboline švente, o paliktų apčiuopiamą rezultatą – augantį dalyvavimą ir tvaresnę sporto bei kultūrinių mainų ekosistemą.

  • Milijardierių bumas nesustoja: Europa sparčiai vejasi, o Amerikų dalis pirmąkart traukiasi

    Milijardierių bumas nesustoja: Europa sparčiai vejasi, o Amerikų dalis pirmąkart traukiasi

    Pasaulio milijardierių skaičius toliau auga ir, kaip prognozuojama, artimiausiais metais tik spartės. „Knight Frank“ 2026 metais paskelbtoje „Wealth Report“ apžvalgoje skaičiuojama, kad nuo 2026 iki 2031 metų milijardierių gretos pasaulyje turėtų padidėti 26 proc. ir pasiekti apie 3 915.

    Per pastaruosius penkerius metus turtingiausiųjų klubas taip pat plėtėsi. Vertinimuose nurodoma, kad 2021 metais pasaulyje buvo 2 723, o 2026 metais – 3 110 milijardierių, tai yra 14 proc. daugiau.

    Europa kyla, ypač Šiaurėje

    Europoje numatomas vienas ryškiausių šuolių: prognozuojama, kad milijardierių skaičius žemyne nuo 780 2026 metais išaugs iki 994 2031 metais, arba 27 proc. Tai reikštų, kad Europa priartėtų prie 1 000 ribos.

    Didžiausio santykinio augimo europiniame dvidešimtuke tikimasi Lenkijoje: nuo 13 iki 29 milijardierių, arba 123 proc. Švedijai prognozuojamas 81 proc. augimas iki 58, Danijai – 75 proc. iki 21, o Norvegijai – 53 proc. iki 26.

    „Matome vieną reikšmingiausių pasaulinio turto pasiskirstymo poslinkių šiuolaikinėje istorijoje“, – sakė „Knight Frank“ tyrimų vadovas Liamas Bailey.

    Kodėl didžiosios ekonomikos neatsiranda reitinge

    Ataskaitoje reitinguojama pagal penkerių metų augimo tempą, todėl sąraše gali nebūti šalių, kurios turi daugiausia milijardierių absoliučiais skaičiais. Tokiose rinkose kaip Jungtinė Karalystė, Vokietija ar Prancūzija bazė jau yra didelė, todėl procentinis augimas dažnai atrodo kuklesnis.

    Pavyzdžiui, „Forbes“ duomenys rodo, kad Vokietija 2025 metais buvo tarp Europos lyderių pagal bendrą milijardierių skaičių. Vis dėlto spartaus procentinio šuolio prognozėse ją aplenkia mažesnės, bet greitai turtėjančios rinkos.

    Europos dalis auga, Amerikų – mažėja

    Regioniniu pjūviu 2026 metais daugiausia milijardierių sutelkta Azijos ir Ramiojo vandenyno regione – 1 116, arba 36 proc. pasaulio visumos. Amerikos sudaro apie 34 proc., iš jų Šiaurės Amerika – 31 proc., o Lotynų Amerika – 3 proc., Europa – apie ketvirtadalį.

    Iki 2031 metų Europos dalis, prognozuojama, šiek tiek padidės iki 25,4 proc. Tuo metu Šiaurės Amerikoje milijardierių absoliučiai daugės nuo 995 iki 1 089, tačiau regiono dalis pasaulyje mažės iki 27,8 proc., ir tai būtų vienintelis regionas, kuriam prognozuojamas dalies traukimasis.

    „Realybėje matome, kad turto kūrimas vyksta sudėtingesniame pasaulio ekonomikos fone“, – sakė „Knight Frank“ „Private Office“ vadovas Rory Penn.

    „Itin turtingi žmonės tampa gerokai mobilesni, tačiau rinkų, kuriose jie jaučiasi iš tiesų saugiai investuodami ar kurdami šeimos bazę, sąrašas siaurėja“, – pridūrė jis.

    Saugumas ir teisės viršenybė tampa lemiami

    Ataskaitoje akcentuojama, kad turtingiausios šeimos vis dažniau diversifikuoja turtą per kelias jurisdikcijas, dažniausiai derindamos Ameriką, Europą ir Azijos bei Ramiojo vandenyno regioną. Tokį pasirinkimą, pasak autorių, lemia saugumo, stabilumo ir teisės viršenybės poreikis.

    Šis kontekstas padeda paaiškinti, kodėl net ir esant didesniems mokesčiams ar politiniams svyravimams kai kurie centrai išlieka patrauklūs kapitalui. Investuotojams vis dažniau svarbu ne tik grąža, bet ir aiškios taisyklės, nuosavybės apsauga bei nuspėjama teisinė aplinka.

    Prognozės rodo, kad iki 2031 metų pasaulinė konkurencija dėl kapitalo ir talentų tik aštrės, o milijardierių geografija vis labiau priklausys nuo to, kurios šalys gebės pasiūlyti stabilumą, saugumą ir patikimą reguliacinę aplinką.

  • Kraupi paros ataka Ukrainoje: Kyjivas skelbia apie 10 žuvusiųjų, dešimtys sužeistų

    Kraupi paros ataka Ukrainoje: Kyjivas skelbia apie 10 žuvusiųjų, dešimtys sužeistų

    Ukrainos pareigūnai praneša, kad per pastarąsias 24 valandas Rusijos smūgiai įvairiuose šalies regionuose nusinešė mažiausiai 10 žmonių gyvybių, o sužeistųjų skaičius viršijo 70. Atakos fiksuotos keliuose miestuose ir gyvenvietėse, o dalis taikinių buvo civilinė infrastruktūra.

    Vienas naujausių epizodų – balistinės raketos smūgis į pietuose esantį Mykolajivą. Į įvykio vietą atvykusios tarnybos skelbė, kad sužeisti mažiausiai penki žmonės, jie išvežti į ligonines, tačiau sužalojimų sunkumas iš karto nebuvo detalizuotas.

    Ukraina skelbia apie masinę ataką

    Ukrainos karinės oro pajėgos teigia, kad atakų banga apėmė dronus ir raketas, o į šalies oro erdvę buvo įskridę šimtai bepiločių. Pasak Kyjivo, buvo aptikta mažiausiai 268 dronai, o 249 iš jų, kaip teigiama, pavyko numušti ar neutralizuoti.

    Karinė vadovybė taip pat nurodė, kad dalis dronų vis dėlto pasiekė taikinius, o smūgiai buvo išskaidyti per kelias dešimtis lokacijų. Ukrainos pusė pabrėžia, kad tokio pobūdžio atakos vis dažniau tampa mišrios, kai vienu metu naudojami skirtingų tipų ginklai, siekiant apkrauti oro gynybą.

    Daugiausia pranešimų iš fronto regionų

    Rytinėje Donecko srityje, kuri laikoma viena aktyviausių fronto zonų, pranešta apie žuvusiuosius Dobropilės ir Mykolajivkos apylinkėse. Regiono vadovybė skelbė, kad per atskirus smūgius taip pat buvo sužeistų žmonių, o situacija vietoje išlieka įtempta.

    Pietuose, Zaporižios srityje, per apšaudymus žuvo du žmonės, pranešta ir apie sužeistuosius, tarp jų – vaikas. Chersono srityje pareigūnai teigė, kad smūgiai kliudė gyvenamuosius rajonus keliose dešimtyse gyvenviečių, o žuvusiųjų skaičius čia siekė tris.

    Zelenskis kalba apie smūgius jūroje

    Tuo pat metu Ukraina teigia tęsianti veiksmus prieš Rusijos naftos infrastruktūrą, įskaitant objektus sausumoje ir jūroje. Prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbė, kad paryčiais buvo atakuoti du laivai prie įėjimo į Novorosijsko uostą Juodojoje jūroje.

    „Šie tanklaiviai buvo aktyviai naudojami naftai gabenti – dabar jau nebe“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos pusė pabrėžia, kad sieks nuosekliai plėtoti tolimojo nuotolio pajėgumus ore, sausumoje ir jūroje. Novorosijsko uostas, kaip nurodoma, Rusijai įgijo didesnę reikšmę dėl karinių ir logistinių funkcijų, o Ukraina jį įvardija kaip vieną iš svarbesnių taškų, susijusių su naftos gabenimu.

    Nepriklausomas realaus laiko patvirtinimas apie visus minimus smūgius ir jų mastą dažnai būna apsunkintas, ypač fronto ir apšaudomose teritorijose. Vis dėlto Ukrainos institucijos ragina gyventojus laikytis oro pavojaus signalų, o gelbėjimo tarnybos tęsia darbą nukentėjusiose vietovėse.

  • „Spirit Airlines“ bankrotas: atšaukti visi skrydžiai, 17 000 darbo vietų pavojuje

    „Spirit Airlines“ bankrotas: atšaukti visi skrydžiai, 17 000 darbo vietų pavojuje

    Skrydžiai nutraukti nedelsiant

    JAV pigių skrydžių bendrovė „Spirit Airlines“ pranešė nutraukianti veiklą po 34 metų rinkoje ir pradėjusi „tvarkingą veiklos uždarymą“, kuris įsigaliojo nedelsiant. Bendrovė nurodė, kad visi skrydžiai atšaukti, o klientų aptarnavimas nebeveikia.

    Oro linijos savo pranešime pabrėžė, kad tikisi grąžinti pinigus keleiviams, tačiau nepadės perrezervuoti kelionių kitose bendrovėse. Tokia praktika būdinga bankroto ar veiklos uždarymo situacijoms, kai prioritetu tampa įsipareigojimų suvaldymas.

    „Didžiuojamės, kad mūsų itin pigių skrydžių modelis 34 metus keitė rinką, ir tikėjomės tarnauti keleiviams dar ilgai“, – teigiama bendrovės pareiškime.

    Vyriausybės pagalba nepasiekta

    Veiklos pabaiga buvo siejama su nepavykusiu bandymu sulaukti valstybės paramos. Skelbta, kad „Spirit Airlines“ tikėjosi sprendimo dėl gelbėjimo paketo, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį teigė, kad administracija pateikė galutinį pasiūlymą dėl mokesčių mokėtojų finansuojamo perėmimo, tačiau šalys susitarti nesugebėjo. Tai reiškia, kad bendrovė liko be kritiškai svarbaus trumpalaikio finansavimo.

    Skolos, nuostoliai ir brangstantys kaštai

    „Spirit Airlines“ finansiniai sunkumai gilėjo po COVID-19 pandemijos, kai aviacijos sektorių paveikė paklausos svyravimai, veiklos kaštų augimas ir brangesnis finansavimas dėl aukštesnių palūkanų. Bendrovė taip pat susidūrė su augančia skolos našta.

    Duomenys rodo, kad nuo 2020 metų pradžios iki bankroto proceso pradžios bendrovė buvo sukaupusi daugiau kaip 2,13 milijardo eurų nuostolių. Teismo dokumentuose taip pat nurodyta, kad 2025 metų rugpjūtį bendrovė deklaravo apie 6,9 milijardo eurų skolų ir apie 7,33 milijardo eurų turto.

    Papildomą spaudimą pigių skrydžių vežėjams dažnai sukelia degalų kainų šuoliai, nes jų verslo modelis paremtas itin mažomis bilietų kainomis ir griežta sąnaudų kontrole. Tekste minima, kad šįkart degalų brangimą siekta sieti ir su karo Irane keliamais sukrėtimais.

    Keleiviams ir darbuotojams smūgis

    Bendrovė anksčiau skraidino šimtais reisų per dieną, o jos lėktuvai buvo lengvai atpažįstami dėl ryškios geltonos spalvos. Pranešta, kad įmonėje dirbo apie 17 000 žmonių, todėl uždarymas gali turėti reikšmingų pasekmių darbo rinkai.

    „Spirit Airlines“ advokatas Marshallas Huebneris buvo įspėjęs, kad dėl veiklos sustabdymo gali nukentėti apie 17 000 darbo vietų. Profesinės sąjungos, atstovaujančios pilotams, palydovams ir antžeminiam personalui, teigė, kad žlugimas mažintų konkurenciją ir ilgainiui galėtų kelti bilietų kainas.

    Didžiausią poveikį, tikėtina, pajus kainai jautrūs ir laisvalaikio keliautojai, ypač maršrutuose, kur „Spirit Airlines“ turėjo didesnę dalį. Minimi ryškesni bendrovės centrai, tokie kaip Las Vegasas, taip pat Fort Loderdeilas ir Orlandas Floridoje.

    Remiantis aviacijos duomenų bendrovės „Cirium“ skaičiavimais, 2026 metų vasarį „Spirit Airlines“ pervežė apie 1,7 milijono vidaus keleivių, tai yra maždaug 500 000 mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau. Šis kritimas rodo, kad paklausa ir pajamų srautas silpo dar iki galutinio sprendimo stabdyti veiklą.

  • Prabangus būstas Europoje brangsta: šis miestas šovė į viršų, o Londonas smuko

    Prabangus būstas Europoje brangsta: šis miestas šovė į viršų, o Londonas smuko

    Kur Europoje brangsta labiausiai?

    Europos būsto kainos toliau kyla, o prabangiausių objektų segmentas daugelyje miestų brangsta dar sparčiau. „Knight Frank“ Wealth Report 2026 duomenimis, daugiau nei pusėje iš maždaug 50 stebimų Europos miestų 2025 metais metinis kainų augimas viršijo 3 proc.

    Prabangus arba prime segmentas dažniausiai apibrėžiamas kaip brangiausi maždaug 5 proc. rinkos objektų konkrečioje vietovėje. Šiose rinkose paprastai didelę įtaką turi tarptautiniai pirkėjai, todėl kainos jautriau reaguoja į mokesčių, palūkanų ir kapitalo judėjimo pokyčius.

    Praha išsiveržė į lyderius

    Ryškiausias šuolis Europoje 2025 metais fiksuotas Prahoje: prabangaus būsto kainos čia per metus pakilo 14,6 proc. Tai didžiausias augimas tarp Europos miestų „Knight Frank“ Prime International Residential Index lentelėje.

    Stipriai augo ir kitos kryptys, ypač poilsio bei gyvenimo būdo rinkos. Prancūzijos Méribel kainos kilo 9 proc., Portugalijos Porto – 8,5 proc., o Ispanijos Marbella – 8,1 proc., todėl viršūnėje išsiskyrė kurortai, slidinėjimo centrai ir pakrantės vietovės.

    Italijoje augimas taip pat buvo ryškus: Florencijoje kainos didėjo 6,7 proc., Komo ežero regione – 6,5 proc. Tarp miestų ir vietovių, kuriuose augimas viršijo 5 proc., minimi ir Šveicarijos Gstaad, Italijos Roma bei Portugalijos Quinta do Lago.

    Kodėl Londonas išsiskyrė kritimu?

    Ne visos rinkos augo: didžiausias nuosmukis Europoje 2025 metais fiksuotas Londone, kur prabangaus būsto kainos sumažėjo 4,7 proc. Ataskaitoje tai siejama su pasikeitusiomis mokesčių taisyklėmis turtingiems rezidentams, dėl kurių dalis pirkėjų mažina biudžetus ir dažniau renkasi nuomą.

    „Londonas keičiasi: mokesčių taisyklių pokyčiai turtingiems rezidentams mažina biudžetus ir skatina kai kuriuos rinktis nuomą, o ne pirkimą“, – teigiama ataskaitoje.

    Nedideli kainų kritimai taip pat užfiksuoti Ibizoje, Džersyje ir Lozanoje, kur pokytis siekė apie 1–2 proc. Tuo metu dalis sostinių demonstravo augimą: Madridas kilo 5 proc., Oslas – 4,2 proc., Berlynas – 3,4 proc., o Paryžiaus ir Vienos augimas siekė po 1,3 proc.

    Kurortai laimi, sostinės atsilieka

    Europos prabangaus būsto rinkoje ryškiausiai laimi gyvenimo būdo kryptys: Alpių slidinėjimo kurortai ir Viduržemio jūros regiono miestai, kuriuos palaiko turizmas, ribota pasiūla ir pirkėjų noras turėti antrą būstą. Ši tendencija išryškina atotrūkį tarp kurortų ir didžiųjų finansų centrų.

    Ataskaitoje pažymima, kad tokie didmiesčiai kaip Londonas, Paryžius ar Stokholmas pagal augimo tempą atsilieka nuo kurortinių rinkų. Tuo pat metu Eurostato duomenys rodo, kad Europos Sąjungoje būsto kainos 2025 metų paskutinį ketvirtį per metus didėjo 5,5 proc., o turistams patraukliose rinkose augimas dažnai būna dar stipresnis.

    Pasaulyje išsiskyrė Tokijas

    Pasauliniu mastu išskirtinis buvo Tokijas: prabangus būstas 2025 metais čia pabrango 58,5 proc. „Knight Frank“ tai aiškina naujos statybos butų pasiūlos stygiumi, žemomis palūkanomis ir stipria paklausa iš Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono.

    Globaliame reitinge aukštai atsidūrė ir Dubajus, kur kainos kilo 25,1 proc., taip pat Manila ir Seulas, kuriuose augimas siekė maždaug 15–20 proc. Praha pateko į pasaulio penketuką ir tapo aukščiausiai reitinguota Europos vieta.

    „Daugelyje rinkų prabangus gyvenamasis turtas atitrūko nuo viso būsto sektoriaus, o tai palaiko sparčiai kuriamas turtas. Nors įprastos rinkos jautresnės ekonominiams sukrėtimams, turto kūrimo tempas padeda prabangiam būstui išlikti atsparesniam net ir brangstant skolinimuisi“, – sakė „Knight Frank“ Wealth Report redaktorius Liamas Bailey.

    Didžiausi praradimai pasaulyje fiksuoti Kinijoje: Guangdžou prabangaus būsto kainos krito 12,2 proc., o Šendžene, Šanchajuje ir Pekine nuosmukis taip pat buvo ryškus. Kanadoje mažėjo Toronto ir Vankuverio prime segmento kainos, rodančios, kad kai kurios anksčiau perkaitusios rinkos koreguojasi.

  • Rusijos dronai smogė gyvenamiesiems namams: žuvusieji ir dešimtys sužeistųjų, Kyjivas atsako

    Rusijos dronai smogė gyvenamiesiems namams: žuvusieji ir dešimtys sužeistųjų, Kyjivas atsako

    Smūgiai per naktį

    Rusija ir toliau kasdien atakuoja Ukrainos miestus dronų ir raketų smūgiais, o paliaubų derybos, Ukrainos vertinimu, stringa. Šeštadienio naktį atakos fiksuotos keliuose regionuose, nukentėjo civilinė infrastruktūra ir gyvenamieji rajonai.

    Ukrainos pareigūnai pranešė, kad į šiaurės rytus esančią Charkivo sritį buvo paleista dronų banga. Vienas iš smūgių pataikė į daugiabutį, apgadino pastato fasadą, sužeisti gyventojai.

    Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba nurodė, kad vyras patyrė skeveldrinių sužalojimų krūtinėje, kai dronas smogė aukštui, kuriame buvo jo butas. Kitas gyventojas nukentėjo nuo išdužusių stiklų šukių.

    Ataka prieš autobusą

    Chersono srityje, Dniprovskio rajone, per smūgį į civilinį viešojo transporto autobusą žuvo du žmonės. Ataka įvyko ankstyvą šeštadienio rytą.

    Vietos administracija skelbė, kad žuvo komunalinių paslaugų įmonės darbuotojas ir moteris, kurios tapatybė dar tikslinama. Dar septyni keleiviai buvo sužeisti ir nugabenti į ligonines, jiems teikiama medikų pagalba.

    Atskirai Chersono karinė administracija pranešė apie dar vieną žuvusį žmogų ir 10 sužeistųjų per atakas visame regione. Ukrainos institucijos pabrėžia, kad smūgiai dažnai tenka ne kariniams objektams, o civilinėms teritorijoms.

    Ukrainos gynyba ir atsakomosios operacijos

    Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad per naktį prieš skirtingus taikinius šalyje buvo panaudota daugiau kaip 160 dronų, atakos apėmė 12 vietovių. Pasak kariuomenės, apie 140 dronų buvo numušti arba nuslopinti elektroninės kovos priemonėmis, tačiau dalis vis tiek pasiekė taikinius.

    Kyjivas taip pat tęsia atsakomąsias dronų operacijas prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, siekdamas mažinti Maskvos pajamas iš naftos eksporto. Ukraina teigia, kad smūgiai naftos perdirbimo ir transportavimo grandinei ilgainiui gali riboti Rusijos galimybes finansuoti karą.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį sakė, kad nuo metų pradžios Rusija, jo vertinimu, dėl atakų naftos sektoriui prarado mažiausiai 5,97 milijardo eurų. Anksčiau šią savaitę jis taip pat teigė, kad žvalgyba fiksuoja eksporto mažėjimą per dalį svarbiausių naftos uostų.

    Ukrainos teigimu, dronai per kiek daugiau nei dvi savaites keturis kartus smogė naftos perdirbimo objektams ir eksporto terminalui Tuapsėje prie Juodosios jūros, kilo gaisrai ir buvo vykdomos evakuacijos. Taip pat skelbta apie atakas Permės regione, kuris yra daugiau kaip 1 500 kilometrų nuo Ukrainos teritorijos.

    Tuo pat metu ekspertai pažymi, kad realų ekonominį poveikį vertinti sudėtinga, nes energijos kainas veikia ir platesni geopolitiniai veiksniai. Ukrainos institucijos perspėja, kad naujų smūgių rizika išlieka, o oro gynybos pajėgos išlaiko parengtį reaguoti.