CP v2

Category: Verslas

  • Trumpas spaudžia Iraną jūrų blokada: rialas krenta į dugną, kainų šokas tik augs

    Trumpas spaudžia Iraną jūrų blokada: rialas krenta į dugną, kainų šokas tik augs

    JAV ir Irano konflikto dinamika vis labiau persikelia į ekonominį frontą: Vašingtonas svarsto ilgiau išlaikyti Irano uostų jūrinę blokadą, o šalies valiuta riala pasiekė naujas istorines žemumas. Trečiadienį rinka fiksavo apie 1 800 000 rialų už vieną JAV dolerį – kursą, kuris iki karo pradžios vasario pabaigoje atrodė sunkiai įsivaizduojamas.

    Pasak JAV žiniasklaidos, Donaldas Trumpas atmetė Teherano siūlymą atverti Hormūzo sąsiaurį mainais į blokados nutraukimą. Jo pozicija grindžiama argumentu, kad ilgalaikis spaudimas per logistiką ir prekybą gali būti efektyvesnis nei vien kariniai veiksmai.

    „Blokada kai kuriais aspektais veikia net veiksmingiau nei bombardavimas“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Baltieji rūmai taip pat patvirtino, kad šią savaitę prezidentas ir aukšto rango administracijos pareigūnai susitiko su naftos sektoriaus atstovais ir kitais rinkos dalyviais. Susitikimuose aptarta galimybė tęsti blokadą „mėnesius, jei reikės“, siekiant maksimalaus ekonominio spaudimo Iranui ir kartu mažinant galimą poveikį JAV vartotojams.

    Valiutos kritimas įsisuko iš naujo

    Rialo silpnėjimas spartėjo atsinaujinus prekybinei veiklai. Karo pradžioje rinkos buvo apmirę, dalis verslų neveikė, todėl kursas kurį laiką išliko santykinai stabilus, tačiau vėliau susikaupusi paklausa išsiveržė tuo pat metu griežtėjant sankcijoms.

    Trečiadienį fiksuota, kad už vieną eurą buvo mokama apie 2 100 000 rialų. Toks euro ir rialo santykis rodo, kad rinkoje įsitvirtina lūkestis dėl ilgalaikės užsienio valiutos stygiaus ir dar didesnio importo brangimo.

    Šis smukimas nėra pirmasis: anksčiau per kelias dienas rialas jau buvo patyręs staigų šoką, kai kursas nuo maždaug 1 400 000 nusileido iki 1 600 000 rialų už JAV dolerį. Toks kritimas tapo vienu iš veiksnių, paskatinusių protestų bangą, po kurios saugumo pajėgos vykdė masinius sulaikymus.

    Infliacija ir maisto kainos

    Silpnesnė valiuta tiesiogiai smogia kainoms, ypač importuojamoms prekėms ir žaliavoms. Tai reiškia brangstančius vaistus, pramonės komponentus ir maisto produktus, kurių tiekimo grandinės priklauso nuo atsiskaitymų užsienio valiuta.

    Irano statistikos centras anksčiau skelbė, kad metinė infliacija pasiekė 53,7 proc., o vadinamoji metinė kainų kaita nuo praėjusių metų to paties mėnesio – 73,5 proc. Tai reiškia, kad dalies namų ūkių perkamoji galia per mažiau nei metus galėjo sumažėti beveik perpus.

    Vietos žiniasklaidoje skelbiami neoficialūs duomenys rodo ryškų maisto kainų šuolį: vištiena per mėnesį pabrango apie 75 proc., jautiena ir aviena – apie 68 proc., dalis pieno produktų – iki 50 proc. Tokie pokyčiai ypač skaudžiai paliečia mažiausias pajamas gaunančius gyventojus.

    Kas toliau?

    Ekonomistai paprastai pabrėžia, kad kai valstybė praranda galimybes stabilizuoti valiutą į rinką tiekiama užsienio valiuta, rizika dar labiau išauga. Jei blokada išliks, o užsienio atsiskaitymai ir eksportas bus ribojami, rialas gali kirsti naujas psichologines ribas, gilindamas recesiją ir skurdą.

    Tuo pat metu pasaulinės energijos rinkos stebi Hormūzo sąsiaurio situaciją, nes bet koks papildomas nestabilumas šiame regione turi potencialą kelti naftos ir gabenimo kainas. Tai reikštų, kad ekonominis šio konflikto efektas gali būti jaučiamas gerokai plačiau nei vien Irane.

  • Londono biržoje – lūžis Ukrainai: į fondą įtrauktos 3 įmonės, pinigų banga tik prasideda

    Londono biržoje – lūžis Ukrainai: į fondą įtrauktos 3 įmonės, pinigų banga tik prasideda

    Londono vertybinių popierių biržoje pradėtas kotiruoti fondas, skirtas Ukrainos atstatymui, pirmą kartą įtraukė pačios Ukrainos įmonių akcijas. Tai reikšmingas posūkis investuotojams, kurie iki šiol dažniau rinkosi tarptautines bendroves, tik netiesiogiai susijusias su šalies ekonomika.

    Į „HANetf“ valdomą „Ukraine Reconstruction UCITS ETF“ įtrauktos trys bendrovės: dronų programinės įrangos įmonė „Swarmer“, telekomunikacijų bendrovė „Kyivstar“ ir geležies rūdos gamintoja „Ferrexpo“. Fondo tikslas – sudaryti paprastesnį ir reguliuojamą kelią investuoti į verslus, kurie gali atlikti svarbų vaidmenį šalies atsigavime.

    Šis žingsnis svarbus ir dėl karo ekonomikos realijų: Ukrainos įmonėms trūksta užsienio kapitalo, o rizikos vertinimas išlieka aukštas. Tuo pat metu atstatymo sąnaudos tarptautiniuose vertinimuose jau siekia daugiau kaip 420 mlrd. eurų ir toliau didėja, todėl Kijevas pabrėžia, kad vien valstybės ir Vakarų parama ilgainiui gali būti nepakankama.

    Kaip veikia atstatymo ETF?

    ETF yra biržoje prekiaujamas fondas, leidžiantis investuotojams vienu sandoriu įsigyti kelių įmonių akcijų krepšelį. „Ukraine Reconstruction UCITS ETF“ veikia pagal UCITS taisykles, kurios Europoje laikomos vienu griežčiausių standartų dėl rizikų valdymo, skaidrumo ir investuotojų apsaugos.

    Fondo bazinis indeksas buvo perbalansuotas taip, kad dalis Ukrainos įmonių atitiktų likvidumo ir rinkos kapitalizacijos reikalavimus, būtinus UCITS produktui. Praktikoje tai reiškia, kad investuotojams atsiranda daugiau aiškumo dėl prekybos sąlygų, o įmonėms – didesnė galimybė būti pastebėtoms institucinių investuotojų.

    „Ukrainos poreikiams patenkinti reikės sutelkti ir viešąjį, ir privatų kapitalą“, – sakė „HANetf“ bendraįkūrėjas Hectoras McNeilas.

    Kodėl tai gali pakeisti žaidimo taisykles?

    Iki šiol daugelis atstatymo tematikos produktų rėmėsi įmonėmis, kurių ryšys su Ukraina buvo ribotas, pavyzdžiui, per projektus regione ar tiekimo grandines. Vietinių bendrovių įtraukimas leidžia fondui tiksliau atspindėti realius ekonomikos variklius, kurie išliks ir po karo.

    Tokio tipo fondai sukuria kitokią logiką nei dvišalė parama: investuotojas prisiima riziką, tačiau gauna ir finansinį interesą, jei įmonių veikla atsigauna. Vis dėlto rizikos išlieka didelės – nuo karo eigos ir infrastruktūros pažeidimų iki reguliavimo, valiutos ir likvidumo iššūkių, todėl tokios investicijos paprastai vertinamos kaip didesnės rizikos kategorija.

    „Swarmer“ tuo pačiu įtraukta ir į kitą „HANetf“ produktą – „Drone UCITS ETF“, kurio rinkos vertė, kaip skelbiama, yra kiek daugiau nei 15 mln. eurų. Tai rodo, kad su gynybos technologijomis susiję sprendimai Europos rinkose tampa atskira investavimo tema, ypač augant dronų vaidmeniui moderniuose konfliktuose ir saugumo politikoje.

    Rinkos dalyviai šį sprendimą vertina kaip signalą, kad didėja pasitikėjimas Ukrainos verslų integracija į platesnę Europos finansų ekosistemą. Tačiau fondo sėkmė priklausys ne tik nuo emocinio palaikymo, bet ir nuo įmonių gebėjimo užtikrinti veiklos tęstinumą, finansinę drausmę ir skaidrumą karo sąlygomis.

  • „Google“ motina „Alphabet“ šovė į viršų: pelnas augo 81 proc., bet DI lenktynės brangsta

    „Google“ motina „Alphabet“ šovė į viršų: pelnas augo 81 proc., bet DI lenktynės brangsta

    Didžiausios pasaulio technologijų bendrovės – „Alphabet“, „Amazon“, „Meta“ ir „Microsoft“ – paskelbė geresnius nei tikėtasi ketvirčio rezultatus. Investuotojai vis atidžiau seka, kiek kainuoja DI ir debesijos plėtra, nes šios sritys tapo pagrindiniu augimo varikliu.

    Rinkose juntama įtampa dėl galimo ekonomikos lėtėjimo ir energijos kainų šuolių, todėl įmonių finansiniai pranešimai tampa svarbiu barometru. Technologijų sektorius demonstruoja, kad skaitmeninių paslaugų paklausa išlieka aukšta, tačiau sąnaudos sparčiai didėja.

    Tarp paskelbusiųjų išsiskyrė „Google“ valdanti „Alphabet“: įmonės pelnas per metus šoktelėjo 81 proc., o stiprūs debesijos rezultatai po pranešimo kilstelėjo akcijų kainą papildomoje prekyboje. Rinkos vertė vėl priartėjo prie rekordinių aukštumų.

    „Alphabet“ augimą tempė reklama ir debesija

    „Alphabet“ pranešė per sausio–kovo laikotarpį uždirbusi 57,6 mlrd. eurų grynojo pelno, kai prieš metus suma siekė gerokai mažiau. Pajamos augo iki 101,1 mlrd. eurų ir taip pat viršijo analitikų lūkesčius.

    Tradicinis variklis išliko skaitmeninė reklama: pajamos iš jos per metus padidėjo 16 proc., o tai buvo jau ketvirtas ketvirtis iš eilės, kai augimas viršijo 10 proc. Tokia dinamika rodo, kad paieškos reklama ir toliau atspari rinkos svyravams.

    Didžiausią pagreitį demonstravo „Google Cloud“ padalinys, kurio pajamos šoktelėjo 63 proc. iki 18,4 mlrd. eurų. Debesijos paklausą didino DI sprendimų diegimas versle ir viešajame sektoriuje, o tai padeda „Alphabet“ pateisinti agresyvias investicijas į infrastruktūrą.

    Po rezultatų paskelbimo „Alphabet“ akcijos papildomoje prekyboje brango daugiau nei 7 proc. Investuotojai teigiamai įvertino signalą, kad DI išlaidos kol kas verčiasi į spartesnį debesijos augimą, nors ilgalaikis investicijų atsiperkamumas lieka atvira tema.

    „Meta“ ir „Microsoft“: rezultatai geri, bet investicijos kelia klausimų

    „Meta“ taip pat pranoko prognozes: grynasis pelnas augo iki 24,6 mlrd. eurų, o pajamos – iki 51,8 mlrd. eurų. Vis dėlto dalį rinkos nuvylė didėjanti planuojamų investicijų kartelė, nes bendrovė plečia DI infrastruktūrą ir samdo talentus.

    „Mes turėjome svarbų ketvirtį – mūsų programėlėse matome stiprų pagreitį ir pristatėme pirmąjį modelį iš „Meta Superintelligence Labs“, – sakė Markas Zuckerbergas.

    Bendrovė taip pat signalizavo apie darbuotojų skaičiaus mažinimą, siekdama perskirstyti kaštus DI plėtrai. Toks derinys – augančios pajamos ir didėjančios kapitalo išlaidos – tapo viena pagrindinių priežasčių, kodėl investuotojai išlieka jautrūs bet kokiems išlaidų plano pokyčiams.

    „Microsoft“ pranešė, kad grynasis pelnas augo 23 proc. iki 29,2 mlrd. eurų, o pajamos kilo iki 76,3 mlrd. eurų. Įmonė pabrėžė, jog paklausą palaiko debesijos ir DI paslaugos, tačiau kartu rinką neramina ženkliai didinamos kapitalo išlaidos duomenų centrams.

    „Amazon“: debesija vėl greitėja

    „Amazon“ pirmąjį ketvirtį uždirbo 27,9 mlrd. eurų grynojo pelno, o pardavimai išaugo iki 167 mlrd. eurų. Didžiausią teigiamą įspūdį paliko tai, kad „Amazon Web Services“ pajamų augimas pagreitėjo – tai buvo sparčiausias tempas per keliolika ketvirčių.

    „Amazon“ investicijos į DI, robotiką, puslaidininkius ir palydovines technologijas investuotojams yra dvilypis signalas: jos žada ilgalaikį pranašumą, bet trumpuoju laikotarpiu reiškia spaudimą pelningumui. Įmonės vadovas Andy Jassy akcentuoja, kad šios išlaidos orientuotos į ilgalaikę grąžą.

    Bendras keturių bendrovių paveikslas rodo vieną aiškią tendenciją: DI ir debesija tampa svarbiausiu konkurenciniu lauku, tačiau pergalės kaina auga. Artimiausiais ketvirčiais rinkos dėmesys kryps ne tik į pajamas, bet ir į tai, ar investicijų mastas nepradės riboti pelno augimo.

  • Gynybos išlaidos Europoje šauna į viršų: Vokietija aplenkė JK, o rytinis flangas skaičiuoja procentus

    Gynybos išlaidos Europoje šauna į viršų: Vokietija aplenkė JK, o rytinis flangas skaičiuoja procentus

    Europos valstybės vis dažniau ne tik deklaruoja, bet ir realiai didina gynybos finansavimą. Naujausi tarptautiniai vertinimai rodo, kad Europos NATO narių karinės išlaidos pernai augo sparčiausiai per daugelį dešimtmečių, o kai kuriose šalyse šuolis tapo rekordinis.

    Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas SIPRI skaičiuoja, kad Europos investicijos į gynybą 2025 metais augo apie 14 proc. ir pasiekė maždaug 739 mlrd. eurų. Tai siejama ir su didėjančiomis saugumo grėsmėmis, ir su politiniu spaudimu NATO sąjungininkams laikytis didesnių įsipareigojimų.

    Vokietija iškilo į viršų

    Ryškiausias pokytis fiksuotas Vokietijoje: šalis gynybai skyrė apie 97 mlrd. eurų, tai yra maždaug 24 proc. daugiau nei metais anksčiau. Toks augimas leido Berlynui aplenkti Jungtinę Karalystę ir tapti didžiausia gynybos išlaidų šalimi Europoje pagal absoliučius skaičius.

    Vokietijos planai apima ne tik didesnį finansavimą, bet ir konkrečius modernizavimo projektus. Tarp prioritetų minimi kariuomenės technikos atnaujinimas, oro gynybos spragų uždarymas, didesnis dėmesys infrastruktūrai, ryšiams ir kibernetiniam saugumui.

    „Šios investicijos turi paversti Vokietijos kariuomenę stipriausia įprastine sausumos jėga Europoje“, – sakė EuroDefense Germany vadovas Ralphas Thiele.

    Kas dar didina tempą?

    Dideli šuoliai matomi ir Pietų Europoje. Italijos gynybos išlaidos, SIPRI vertinimu, augo apie 20 proc. ir pasiekė maždaug 41 mlrd. eurų, o Ispanija fiksavo dar spartesnį, apie 50 proc., šuolį.

    Ispanijos atvejis išsiskiria tuo, kad šalis pirmą kartą nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžios pasiekė ankstesnį NATO orientyrą, kai gynybai siekta skirti apie 2 proc. nuo BVP. Toks pokytis rodo, kad net ilgai atsilikusios valstybės keičia prioritetus.

    Kur daugiausia pagal BVP?

    Vertinant gynybos išlaidas kaip BVP dalį, išryškėja aiškus regioninis dėsningumas. Europoje aukščiausiose pozicijose dažniausiai atsiduria šalys, kurios ribojasi su Rusija arba yra arčiausiai rytinio NATO flango.

    Pagal SIPRI duomenis, pirmauja Lenkija, gynybai skirianti apie 4,5 proc. BVP. Toliau rikiuojasi Latvija su maždaug 3,6 proc., Estija su 3,4 proc. ir Norvegija su 3,3 proc., o kai kurios neutralios ar mažiau militarizuotos valstybės išlieka gerokai žemiau.

    Ukrainos karas keičia pirkimus

    Karo Ukrainoje poveikis matomas ne tik Europoje, bet ir pasauliniu mastu. SIPRI pažymi, kad Rusija, nepaisant sankcijų ir ekonominio spaudimo, išlaidas didino kasmet nuo 2022 metų, o karo pobūdžiui tampant išsekimo kova, akcentas vis labiau krypsta į masinę, pigesnę ginkluotės gamybą.

    Tuo metu JAV bendras išlaidų rodiklis, institucijos vertinimu, 2025 metais mažėjo, iš dalies dėl to, kad nebuvo patvirtinta nauja karinės paramos Ukrainai finansavimo banga. Vis dėlto JAV išlieka didžiausia karinių išlaidų valstybė pasaulyje pagal absoliučius skaičius.

  • Europoje – milžiniška mokesčių praraja: Vokietijoje ir Prancūzijoje nuo algos nurašo gerokai daugiau

    Europoje – milžiniška mokesčių praraja: Vokietijoje ir Prancūzijoje nuo algos nurašo gerokai daugiau

    Darbo mokesčiai Europoje skiriasi radikaliai, o skirtumai dažnai didesni, nei rodo vien atlyginimų „į rankas“ palyginimai. Vertinant vadinamąjį mokesčių pleištą matyti, kiek visų darbo sąnaudų atitenka valstybei mokesčių ir socialinio draudimo įmokų forma, o ne darbuotojui kaip grynasis atlygis.

    Mokesčių pleištas apima gyventojų pajamų mokestį, darbuotojo socialines įmokas ir darbdavio socialines įmokas. Tai reiškia, kad skaičiuojamas ne tik darbuotojo „popierinis“ atlyginimas, bet ir papildoma darbdavio našta, kuri didina bendrą darbo vietos kainą.

    Kas yra mokesčių pleištas?

    Pagal „Tax Foundation“ 2026 metų ataskaitą, kurioje vertinti 2025 metų mokesčiai vidutinį atlyginimą gaunančiam vienišam darbuotojui be vaikų, mokesčių pleištas 28 Europos šalyse svyravo nuo 26,4 proc. Kipre iki 50,8 proc. Belgijoje. Toks matas leidžia palyginti šalis, kuriose viešosios paslaugos finansuojamos skirtingais principais.

    Šis rodiklis nėra universalus visiems, nes reali našta priklauso nuo pajamų, šeimos padėties ir taikomų lengvatų. Vis dėlto jis aiškiai parodo, ar valstybė daugiau remiasi darbo apmokestinimu, ar kitais pajamų šaltiniais.

    Kodėl Jungtinėje Karalystėje mažiau?

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad Vokietijos ir Prancūzijos mokesčių pleištas yra apie 50 proc. didesnis nei Jungtinėje Karalystėje. Vokietijoje jis siekia 46,6 proc., Prancūzijoje 44,6 proc., o Jungtinėje Karalystėje – 29,2 proc., tai vienas mažiausių rodiklių tarp vertintų šalių.

    Skirtumą lemia tai, kaip finansuojamos socialinės sistemos. Vokietija ir Prancūzija plačiai remiasi socialinio draudimo modeliu, kai sveikatos apsauga, pensijos ir nedarbo apsauga didžiąja dalimi apmokamos iš privalomų įmokų, kurias dalijasi darbuotojas ir darbdavys.

    „Iš dalies taip yra todėl, kad Jungtinės Karalystės valdžia, palyginti su didžiosiomis Europos ekonomikomis, išleidžia mažesnę BVP dalį viešosioms paslaugoms ir socialinei apsaugai, išskyrus Ispaniją“, – sakė „Tax Foundation“ ekonomistas Alexas Mengdenas.

    Ekspertų vertinimu, Jungtinėje Karalystėje didesnę pajamų dalį sudaro pridėtinės vertės mokestis ir vietiniai turto pagrindu skaičiuojami mokesčiai, o dalis išlaidų finansuojama ir per biudžeto deficitą. Tai leidžia mažinti spaudimą darbo apmokestinimui, nors galutinis poveikis gyventojams priklauso ir nuo vartojimo bei būsto išlaidų.

    Ne tik dydis, bet ir sudėtis

    Vien mokesčių pleišto procentas nepasako, kas konkrečiai „sumoka“ daugiau – darbuotojas ar darbdavys. Kai kuriose šalyse didesnė našta tenka pajamų mokesčiui, kitur – socialinėms įmokoms, kurios gali būti ypač aukštos tiek darbuotojui, tiek darbdaviui.

    Pavyzdžiui, Danijoje išsiskiria aukšta gyventojų pajamų mokesčio dalis, tačiau bendras pleištas nėra didžiausias, nes socialinio draudimo įmokos sudaro labai mažą dalį. Tuo metu kai kuriose Vidurio ir Rytų Europos šalyse didelę bendro apmokestinimo dalį sudaro būtent socialinės įmokos.

    Europos kontekste išsiskiria Belgija, kur mokesčių pleištas viršija 50 proc., o žemiausių rodiklių grupėje, be Jungtinės Karalystės, minimos tokios šalys kaip Kipras ir Malta. Vidurkis ES ir Jungtinėje Karalystėje siekia apie 38,9 proc., o daugelyje ES valstybių jis peržengia 40 proc. ribą.

    Platesniu OECD palyginimu, tarp Europos šalių ypač žemu mokesčių pleištu išsiskiria Šveicarija – apie 23 proc. Tai siejama su konkurencija tarp kantonų ir savivaldybių, kai dalis mokesčių politikos sprendimų priimama vietos lygmeniu ir skatina tarpusavio varžymąsi dėl gyventojų bei verslo.

    Ekonomistai pabrėžia, kad diskusijos dėl darbo apmokestinimo Europoje glaudžiai susijusios su konkurencingumu, atlyginimų augimu ir darbo jėgos trūkumu. Didelis pleištas gali branginti samdą ir mažinti motyvaciją dirbti, tačiau kartu finansuoja platesnį socialinių garantijų paketą, kurio vertę gyventojai vertina skirtingai.

  • Prancūzijos ekonomika sustojo: Irano karo energijos šokas kelia kainas ir smukdo eksportą

    Prancūzijos ekonomika sustojo: Irano karo energijos šokas kelia kainas ir smukdo eksportą

    Prancūzijos ekonomikos augimas 2026 metų pirmąjį ketvirtį sustojo – bendrasis vidaus produktas, remiantis INSEE pirmuoju įverčiu, sausį–kovą neaugo. Tai ryškus sulėtėjimas po 2025 metų pabaigoje fiksuoto 0,2 proc. augimo ir signalas, kad energijos kainų šokas ima tiesiogiai veikti vartojimą bei verslo planus.

    INSEE duomenys rodo, kad namų ūkių vartojimas per ketvirtį smuko 0,1 proc., o investicijos – 0,4 proc. Prie nuosmukio labiausiai prisidėjo statybų ir apdirbamosios gamybos segmentai, kuriuos jautriai veikia tiek finansavimo, tiek energijos sąnaudų pokyčiai.

    Didžiausias smūgis atėjo per užsienio prekybą: eksportas krito 3,8 proc., o grynoji prekyba ekonomikos augimą „nukando“ 0,7 procentinio punkto. Ekonomiką nuo techninio susitraukimo šįkart apsaugojo atsargų didėjimas, pridėjęs 0,8 punkto, tačiau tai dažnai būna laikinas veiksnys.

    Energetikos kainos ir infliacija

    Infliacija balandį paspartėjo iki 2,2 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2024 metų vidurio. Augančios energijos kainos paprastai pirmiausia atsispindi būsto išlaikymo, transporto ir prekių logistikos kaštuose, o vėliau persiduoda platesniam vartojimo krepšeliui.

    Šie rodikliai fiksuoja tik pirmąsias energijos brangimo bangas po konflikto, kuris įsiplieskė vasario 28 dieną. Po JAV ir Izraelio smūgių Irano karinei infrastruktūrai padidėjusi įtampa Persijos įlankoje sutrikdė energijos tiekimo grandines, o tai Europoje greitai paveikė tiek sąskaitas gyventojams, tiek sąnaudas pramonei.

    Rinkos ypač jautriai reaguoja į bet kokią riziką Hormūzo sąsiauryje – viename svarbiausių pasaulio naftos transporto „butelio kakliukų“, per kurį, vertinant tarptautinių energetikos institucijų duomenis, keliauja apie penktadalis jūra gabenamos žalios naftos. Net ir trumpalaikiai trikdžiai tokiose vietose paprastai sukelia kainų šuolius bei didina neapibrėžtumą.

    Kodėl tai svarbu visai euro zonai

    Prancūzija – antra pagal dydį euro zonos ekonomika, todėl jos duomenys dažnai laikomi viso regiono „termometru“. Kartu su prastėjančiais lūkesčiais Vokietijoje ir Italijoje tai stiprina riziką, kad euro zonoje įsitvirtins lėtesnio augimo ir aukštesnių kainų derinys, ypač jei geopolitinė įtampa užsitęstų.

    Analitinių centrų vertinimu, užsitęsus energetikos šokui euro zonos ekonomika antrąjį ketvirtį gali pasukti į neigiamą teritoriją, o vėliau metų eigoje augimas gali praktiškai sustoti. Tokiu atveju išryškėtų klasikinė dilema: kova su infliacija per griežtesnę pinigų politiką gali dar labiau slopinti paklausą, tačiau per ankstyvas palūkanų mažinimas rizikuotų įtvirtinti kainų spaudimą.

    Tolimesnė dinamika Prancūzijoje priklausys nuo to, ar energijos kainos stabilizuosis, kaip greitai atsigaus eksportas ir ar vartotojų pasitikėjimas išliks pakankamas palaikyti vidaus paklausą. Kol kas pirmojo ketvirčio skaičiai rodo, kad ekonomika į naują sukrėtimą reagavo greitai ir skausmingai.

  • „Volkswagen“ pelnas smuko 28 proc.: vadovai įspėja, kad be radikalių karpymų gresia ateitis

    „Volkswagen“ pelnas smuko 28 proc.: vadovai įspėja, kad be radikalių karpymų gresia ateitis

    Vokietijos automobilių gamintojas „Volkswagen“ paskelbė apie gerokai smukusį pirmojo ketvirčio pelną ir perspėjo, kad be papildomų, gilesnių kaštų mažinimo priemonių grupės ateitis gali būti atsidūrusi pavojuje. Bendrovė susiduria su silpnesne paklausa, įtempta geopolitine aplinka, prekybos barjerais ir augančia konkurencija, ypač elektromobilių segmente.

    2026 metų sausio–kovo mėnesiais grupės grynasis pelnas sumažėjo 28 proc. iki 1,56 mlrd. eurų. Pajamos per tą patį laikotarpį krito 2 proc. iki 75,7 mlrd. eurų, o rezultatai buvo prastesni, nei tikėjosi dalis rinkos analitikų.

    „Iki šiol suplanuotų kaštų mažinimo priemonių nepakanka“, – sakė „Volkswagen“ finansų direktorius Arno Antlitzas.

    Pasak jo, įmonei reikia iš esmės keisti veiklos modelį ir siekti struktūrinių, tvarių pagerinimų visose grandyse. Tarp galimų krypčių minimas gamybos kaštų mažinimas neprastinant kokybės, administracinių išlaidų apkarpymas, gamyklų efektyvumo didinimas, spartesnė technologijų plėtra ir greitesnis sprendimų priėmimas.

    „Volkswagen“ jau anksčiau skelbė apie planus iki 2030 metų Vokietijoje mažinti darbo vietų skaičių 50 000, o dabar užsimena, kad gali tekti peržiūrėti ir gamybos pajėgumus. Grupė valdo 10 prekės ženklų, tarp jų „Audi“, „SEAT“ ir „Škoda“, todėl kaštų mažinimas ir struktūriniai pokyčiai palies ne vieną grandį.

    Didžiausias spaudimas – Kinijoje

    Per pirmąjį ketvirtį „Volkswagen“ pardavė apie 2 mln. automobilių, tai yra beveik 7 proc. mažiau nei prieš metus. Augimas Pietų Amerikoje (3 proc.), Vakarų Europoje (1 proc.) ir Centrinėje bei Rytų Europoje (7 proc.) neatsvėrė nuosmukio Kinijoje (20 proc.) ir Šiaurės Amerikoje (9 proc.).

    Kinijos rinka ilgą laiką buvo vienas svarbiausių „Volkswagen“ pelno šaltinių, tačiau joje itin sustiprėjo vietos gamintojų pozicijos. Tokios bendrovės kaip BYD agresyviai plečia elektromobilių pasiūlą ir užima didesnę rinkos dalį, o konkurencija vis dažniau persikelia ir į Europą, kur Kinijos gamintojai didina pardavimus.

    Šis spaudimas sutampa su plačiau Europoje matoma tendencija: tradiciniai gamintojai priversti greitinti elektrifikacijos planus, investuoti į programinę įrangą ir baterijų technologijas, bet kartu saugoti pelningumą. Dėl to daugelyje koncernų didėja dėmesys platformų supaprastinimui, tiekimo grandinių optimizavimui ir gamybos automatizavimui.

    Tarifai ir prognozės 2026 metams

    Arno Antlitzas taip pat teigė, kad Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo įvesti tarifai, galiojantys jau apie metus, grupei kasmet kainuoja papildomai apie 4 mlrd. eurų. Tokie kaštai dar labiau apsunkina gamintojų galimybes konkuruoti kainomis ir planuoti investicijas.

    „Volkswagen“ prognozuoja, kad 2026 metais grupės pardavimai gali augti nuo 0 iki 3 proc., o pagrindinė pelno marža turėtų siekti nuo 4 iki 5,5 proc. Bendrovė pažymėjo, kad vertinant perspektyvas nebuvo įtrauktas galimas karo Artimuosiuose Rytuose poveikis, nes jo patikimai įvertinti šiuo metu neįmanoma.

    Bendrovės vadovas Oliveris Blume pabrėžė, kad strategiją tenka derinti prie iš esmės besikeičiančio pasaulio, kuriame daugėja karų, geopolitinių įtampų, prekybos barjerų, griežtėja reguliavimas, o konkurencija tampa vis intensyvesnė. Pasak jo, tokios aplinkybės verčia „Volkswagen“ sparčiau priimti sprendimus ir aiškiau susidėlioti prioritetus.

  • Anglijos bankas paliko palūkanas, bet Irano karas įkaitino naftą: ką tai reiškia kainoms?

    Anglijos bankas paliko palūkanas, bet Irano karas įkaitino naftą: ką tai reiškia kainoms?

    Anglijos bankas balandžio 30 dieną nusprendė nepakeisti bazinių palūkanų ir paliko jas 3,75 proc., nes rinkas sukrėtė Irano karo pasekmės ir išaugusios energijos kainos. Sprendimas buvo plačiai prognozuotas, tačiau kontekstas pasikeitė iš esmės: pavasarį investuotojai dar tikėjosi artėjančio palūkanų mažinimo ciklo.

    Didžiausią įtaką nuotaikoms padarė rizika dėl Hormūzo sąsiaurio, per kurį įprastai gabenama reikšminga pasaulinės naftos dalis. Dėl karo sukeltų trikdžių ir neapibrėžtumo naftos kainos šoktelėjo į aukščiausią lygį per kelerius metus, o tai greitai persiduoda ir į degalų, ir į platesnį prekių bei paslaugų krepšelį.

    Brent rūšies nafta prekybos metu buvo pakilusi virš maždaug 108 eurų už barelį ribos, nes dalis rinkos dalyvių ėmė vertinti scenarijų, kad transporto koridorius gali būti sutrikdytas ilgesniam laikui. Tai reikštų brangesnį žaliavų gabenimą, didesnes įmonių sąnaudas ir lėtesnį infliacijos grįžimą prie centrinių bankų tikslų.

    Infliacijos rizika vėl išaugo

    Jungtinėje Karalystėje infliacija kovą pasiekė 3,3 proc. ir pakilo į trijų mėnesių aukštumas, o vienas ryškiausių veiksnių buvo degalų brangimas po karo pradžios. Energija dažnai tampa grandinine reakcija: brangstant degalams ir elektrai, kyla logistikos, gamybos ir paslaugų kainos, o tai ilgiau palaiko aukštesnę bendrą infliaciją.

    Dėl to pinigų politikos formuotojai atsidūrė sudėtingoje padėtyje: per anksti mažinant palūkanas būtų rizikuojama pakurstytomis infliacijos lūkesčiais, o per ilgai išlaikant aukštas palūkanas gali būti slopinamas augimas. Rinkos taip pat stebi, ar infliacijos spaudimas taps laikinas, ar įsitvirtins per atlyginimų ir paslaugų kainų kanalus.

    Ką gali signalizuoti centrinis bankas

    Anglijos banko devynių narių Monetarinės politikos komitetas, tikėtina, daugiausia balsavo už palūkanų palikimą nepakeistų, nors dalis narių galėjo svarstyti ir nedidelį didinimą kaip prevenciją. Tokie nesutarimai paprastai rodo, kad bankas nori išlaikyti lankstumą ir prireikus reaguoti griežčiau.

    Ne mažiau svarbios nei pats sprendimas yra ketvirtinės ekonominės prognozės ir banko vadovo Andrew Bailey spaudos konferencija. Prognozėse dažnai atsispindi atnaujinti vertinimai, kaip energijos šokas paveiks infliaciją, vartojimą ir investicijas, o tai gali koreguoti rinkos lūkesčius dėl būsimų palūkanų trajektorijų.

    Kaip tai gali paliesti gyventojus

    Jeigu naftos ir energijos kainos išliks aukštos, namų ūkiams tai pirmiausia reikš brangesnius degalus ir didesnę dalį biudžeto kasdienėms išlaidoms. Verslui tai gali reikšti augančias gamybos ir transporto sąnaudas bei spaudimą kelti kainas, ypač sektoriuose, kuriuose energija sudaro didelę savikainos dalį.

    Tuo pačiu aukštesnės palūkanos ilgiau išlaiko brangesnį skolinimąsi, o tai svarbu būsto paskolų turėtojams ir įmonėms, planuojančioms investicijas. Jungtinės Karalystės iždo vadovė Rachel Reeves yra sakiusi, kad prireikus būtų svarstoma parama namų ūkiams ir verslui, tačiau realūs sprendimai priklausys nuo to, kaip ilgai tęsis sukrėtimas energijos rinkose.

    Artimiausiais mėnesiais investuotojai stebės du dalykus: ar energijos šokas persiduos į bazinę infliaciją ir ar centriniai bankai pradės kalbėti apie ilgesnį aukštų palūkanų laikotarpį. Kol rizikos dėl tiekimo grandinių ir geopolitikos išlieka didelės, palūkanų mažinimo scenarijus gali būti atidėtas, o kainų spaudimas – atsinaujinti.

  • Euro zonos infliacija pašoko iki 3 proc.: naftos šokas smaugia augimą, ECB dilema aštrėja

    Euro zonos infliacija pašoko iki 3 proc.: naftos šokas smaugia augimą, ECB dilema aštrėja

    Euro zonoje balandį metinė infliacija paspartėjo iki 3,0 proc., kai kovą siekė 2,6 proc. Tokią išankstinę informaciją paskelbė Europos Sąjungos statistikos tarnyba Eurostat, o pagrindiniu kainų šuolio varikliu tapo energija.

    Eurostat duomenimis, energijos kainos per metus balandį didėjo 10,9 proc., kai kovą metinis augimas buvo 5,1 proc. Paslaugų kainų augimas lėtėjo iki 3,0 proc., maisto, alkoholio ir tabako – spartėjo iki 2,5 proc., o neenerginių pramonės prekių – iki 0,8 proc.

    Nafta brangsta, augimas stringa

    Infliacijos pagreitėjimas sutapo su lėtėjančiu ekonomikos tempu. Euro zonos bendrasis vidaus produktas 2026 metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, paaugo tik 0,1 proc., o tai rodo itin trapų atsigavimą.

    Metinis ekonomikos augimas euro zonoje tuo pačiu laikotarpiu siekė 0,8 proc., o visoje Europos Sąjungoje – 1,0 proc. Tai yra mažiau nei ankstesnį ketvirtį, kai augimas buvo spartesnis, todėl rinkos vis dažniau kalba apie prastėjančią ūkio inerciją.

    Didžiausią spaudimą kainoms kelia geopolitinė įtampa ir su ja susijęs energijos tiekimo neapibrėžtumas. Euro zonos infliacijai tai ypač jautru, nes energijos kainos greitai persiduoda tiek transporto, tiek gamybos, tiek maisto grandinėms.

    Stagfliacijos rizika ir ECB sprendimai

    Lėtas augimas kartu su aukšta infliacija didina stagfliacijos riziką, kai kainos kyla, bet ekonomika neįsibėgėja. Tokia kombinacija tampa sudėtingu išbandymu Europos Centriniam Bankui, kurio tikslas – 2 proc. infliacija vidutiniu laikotarpiu.

    Įprastas atsakas į spartėjančią infliaciją būtų palūkanų normų didinimas, tačiau tai dar labiau brangintų skolinimąsi ir galėtų slopinti jau ir taip vangų kreditavimą. Jei infliacijos šuolis vertinamas kaip laikinas, centriniai bankai dažnai renkasi palaukti, nes pinigų politikos poveikis ekonomikai pasireiškia su vėlavimu.

    Europos Centrinio Banko bazinė palūkanų norma, kaip skelbta anksčiau, nuo 2025 metų birželio laikoma 2 proc. Tuo pat metu panašios atsargesnės pozicijos laikėsi ir kiti didieji centriniai bankai, rinkoms siunčiant signalą, kad prioritetas dabar yra infliacijos trajektorijos tvarumas, o ne skubūs sprendimai.

    Vartotojams tai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais kainų spaudimas gali išlikti, ypač jei energijos rinkose tęsis dideli svyravimai. Verslui svarbiausias klausimas – ar išaugusios sąnaudos bus laikinos, ar taps nauju kainų lygiu, kuris privers peržiūrėti investicijų ir plėtros planus.

  • ECB sprendimas nustebino: palūkanos liko 2 proc., bet infliacija šoktelėjo iki 3 proc.

    ECB sprendimas nustebino: palūkanos liko 2 proc., bet infliacija šoktelėjo iki 3 proc.

    Europos Centrinis Bankas trečią posėdį iš eilės nusprendė nekeisti pagrindinių palūkanų normų ir paliko indėlių palūkanas ties 2 proc. Sprendimas atitiko rinkos lūkesčius, tačiau fonas tampa vis labiau įtemptas: euro zonoje vėl didėja kainų spaudimas, o ekonomikos augimas lėtėja.

    ECB pabrėžė, kad naujausi duomenys iš esmės patvirtina ankstesnes infliacijos prognozes, bet rizikų balansas keičiasi. Banko vertinimu, kainų rizikos stiprėja į viršų, o augimo rizikos didėja į apačią, todėl sprendimų priėmėjai renkasi atsargesnį laukimo režimą.

    „Valdančioji taryba nusprendė palikti tris pagrindines ECB palūkanų normas nepakeistas“, – nurodė bankas pranešime.

    Naujausi duomenys rodo, kad balandį euro zonoje infliacija pakilo iki 3 proc., gerokai viršydama 2 proc. tikslą. Bazinė infliacija, kuri neapima energijos ir maisto kainų, išliko ties 2,2 proc., o tai signalizuoja, kad bendras kainų šuolis labiau susijęs su energijos brangimu nei su plačiu kainų kilimu visoje ekonomikoje.

    Tuo pat metu ekonominis aktyvumas silpsta: 2026 metų pirmąjį ketvirtį euro zonos bendrasis vidaus produktas augo 0,8 proc. per metus. Didžiosios regiono ekonomikos, įskaitant Vokietiją ir Italiją, mažina augimo lūkesčius, o brangesnė energija prastina tiek įmonių, tiek vartotojų nuotaikas.

    Karas ir energijos šokas

    ECB sprendimų kontekstą ypač apsunkina geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri tiesiogiai veikia energijos kainas. Bankas atkreipė dėmesį, kad karas skatina energijos brangimą, didina infliaciją ir slopina ekonominį pasitikėjimą, todėl pinigų politikai tenka spręsti klasikinę dilemą.

    Vienoje pusėje – poreikis grąžinti infliaciją prie 2 proc. tikslo vidutiniu laikotarpiu, kitoje – silpnesnis augimas ir rizika, kad ilgesnį laiką išsilaikys stagfliacijai artimas scenarijus. Tokiu atveju palūkanų mažinimas galėtų palaikyti augimą, bet kartu sustiprinti kainų spaudimą.

    „Karas, paliaubos, taikos derybos, jų žlugimas, jūrų blokada, jos panaikinimas ir grąžinimas daro pasekmių trukmę ir mastą ypač sunkiai įvertinamus“, – sakė ECB vadovė Christine Lagarde.

    Ką tai reiškia gyventojams ir verslui

    Palūkanų normų išlaikymas ties 2 proc. reiškia, kad skolinimosi kaina euro zonoje artimiausiu metu neturėtų staigiai keistis vien dėl ECB sprendimo. Vis dėlto bankai ir rinkos palūkanų normos dažnai reaguoja į infliacijos duomenis bei energijos kainų šokus, todėl paskolų įmokos ir finansavimo sąlygos gali svyruoti priklausomai nuo lūkesčių.

    ECB signalizuoja, kad tolesni sprendimai priklausys nuo įplaukiančių duomenų: ar energijos sukeltas kainų šuolis persiduos į platesnį kainų kilimą, ir ar lėtėjantis augimas nepereis į ryškesnį nuosmukį. Rinkoms tai reiškia didesnį jautrumą naujiems infliacijos, darbo rinkos ir ekonomikos aktyvumo rodikliams.

    Tuo metu naftos kainų šuoliai daro tiesioginę įtaką transporto, logistikos ir gamybos kaštams, o per juos – ir galutinėms vartotojų kainoms. Jei energijos brangimas užsitęstų, ECB gali tekti rinktis tarp griežtesnės politikos infliacijai suvaldyti ir atsargesnio požiūrio, kad nebūtų papildomai slopinamas jau lėtėjantis augimas.