CP v2

Blog

  • Nafta vėl perkopė 100 JAV dolerių: aštrėja JAV ir Irano konfliktas Hormūzo sąsiauryje

    Nafta vėl perkopė 100 JAV dolerių: aštrėja JAV ir Irano konfliktas Hormūzo sąsiauryje

    Naftos kainos tarptautinėse rinkose vėl šoktelėjo virš 100 JAV dolerių už barelį, o pagrindine šio brangimo priežastimi įvardijama nauja įtampos banga tarp JAV ir Irano. Rinkos dalyviai reaguoja į pranešimus apie karinius veiksmus ir grasinimus, didinančius riziką viename svarbiausių pasaulio energetikos taškų – Hormūzo sąsiauryje.

    Trečiadienio rytą „Brent“ rūšies naftos artimiausio mėnesio sandorio kaina peržengė 100 JAV dolerių ribą, o JAV etalonas WTI laikėsi apie 95 JAV dolerius. Nuo praėjusios savaitės vidurio kainos, remiantis biržų dinamika, kilo beveik 20 proc., nes investuotojai pradėjo įkainoti galimą tiekimo sutrikimų scenarijų.

    Hormūzas – pasaulinis butelio kakliukas

    Hormūzo sąsiauris laikomas kritiniu jūrų keliu, kuriuo į pasaulio rinkas keliauja reikšminga Persijos įlankos naftos ir naftos produktų dalis. Dėl to net ir riboto masto incidentai ar griežtesnė laivybos kontrolė akimirksniu persiduoda į kainas, nes prekybininkai vertina ne tik realų srautą, bet ir rizikos premiją.

    Publikuotuose pranešimuose teigiama, kad šiuo metu per sąsiaurį vis dar gabenama apie 7 milijonai barelių per dieną, kai iki konflikto eskalacijos tekėjo maždaug 20 milijonų. Skirtumas reiškia didesnį spaudimą alternatyviems maršrutams, atsargų politikai ir draudimo kaštams, kurie paprastai atsispindi galutinėje kainoje.

    Smūgiai ir atsakomieji veiksmai

    JAV Centrinė vadovybė pranešė, kad rugsėjo 8 dieną JAV pajėgos sunaikino penkis Irano tanklaivius, gabenusius žalią naftą. Teigiama, kad prieš tai Irano Revoliucinė gvardija per dvi dienas du kartus paleido balistines raketas į JAV karinio jūrų laivyno laivą, tačiau šis nebuvo apgadintas ir tęsė patruliavimą regione.

    Skelbiama, kad dar rugsėjo 5 dieną Irano pajėgos paleido balistines raketas į JAV lėktuvnešį ir eskadrinį minininką, o šie išvengė smūgio. Reaguodama JAV esą sutrikdė arba sunaikino dar tris Irano tanklaivius.

    Teheranas atsakė raketų smūgiais į JAV karinę bazę Jordanijoje, o dalį raketų perėmė oro gynyba. Taip pat atnaujinti grasinimai taikytis į tanklaivius Kuveito ir Bahreino vandenyse bei įspėjimai laivams nenaudoti neleistinų maršrutų Hormūzo sąsiauryje.

    „Netrukus paskelbsime atskirties zoną už sąsiaurio ribų, o be koordinavimo įplaukę laivai bus įtraukti į sankcijų sąrašus“, – sakė Irano Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Mohsenas Rezaei.

    Įtampa, kaip skelbiama, palietė ir Saudo Arabiją: pranešta apie dar vieną išpuolį prieš „Aramco“ objektus Džazane, tačiau žala įvardyta kaip ribota. Tokie incidentai rinkoms svarbūs dėl to, kad Saudo Arabija yra vienas pagrindinių tiekėjų, o bet kokia rizika infrastruktūrai didina kainų nepastovumą.

    Sankcijos ir rinkų prognozės

    Karinę eskalaciją lydi ir finansinis spaudimas. Vašingtonas, remiantis pranešimais, rugpjūčio pabaigoje pradėjo kampaniją, kurios tikslas – riboti Irano prieigą prie pasaulinės finansų sistemos, taikant priemones skaitmeniniam turtui, technologijoms, auksui, aviacijai ir laivybai.

    JAV Iždas paskelbė sankcijas beveik 60 bendrovių, fizinių asmenų ir laivų, o Europos Sąjunga, kaip teigiama, šį mėnesį pritarė iniciatyvai. Rinkoms tokie sprendimai reikšmingi, nes gali paveikti atsiskaitymus, krovinių draudimą, laivų registravimo schemas ir realų eksporto pajėgumą.

    Įtampa viešojoje erdvėje taip pat didėja. JAV pareigūnai kartoja griežtus įspėjimus dėl atakų prieš JAV laivus, o Irano politikai atitinkamai grasina atsakomaisiais smūgiais, taip dar labiau keldami neapibrėžtumą.

    Analitikai tokiomis sąlygomis linkę kelti kainų prognozes, nes net ir dalinis tiekimo sumažėjimas Persijos įlankoje greitai atsispindi pasauliniame balanse. Pavyzdžiui, „Goldman Sachs“ pakėlė „Brent“ ir WTI prognozes gruodžiui po 5 JAV dolerius, iki atitinkamai 85 ir 80 JAV dolerių, ir perspėjo, kad kitais metais kaina galėtų viršyti 120 JAV dolerių, jei Persijos įlankos gavyba išliktų maždaug 4 milijonais barelių per dieną mažesnė nei iki konflikto.

    Jei įtampa Hormūzo sąsiauryje užsitęs, labiausiai tikėtinas scenarijus rinkoms yra didesnis kainų svyravimas. Tai reiškia, kad vairuotojai ir verslai Europoje gali susidurti su brangesniais degalais ir didesniais logistikos kaštais, net jei realūs tiekimo srautai išliktų tik iš dalies sutrikę.

  • Kur po plūs turistai 2027-aisiais: išryškėjo netikėti favoritai nuo Albanijos iki Honkongo

    Kur po plūs turistai 2027-aisiais: išryškėjo netikėti favoritai nuo Albanijos iki Honkongo

    Kelionių planuotojai jau žvalgosi į 2027 metus, o nauji pardavimų duomenys rodo, kad dalis kryptų gali šoktelėti netikėtai. Pagal Jungtinėje Karalystėje veikiančio nepriklausomų kelionių verslų tinklo Advantage Travel Partnership statistiką, viena ryškiausių kylančių krypčių yra Albanija.

    Kelionių organizatoriai Albaniją sieja su geru kainos ir kokybės santykiu, kurį stiprina pakrantės kurortai ir palyginti žemesnės apgyvendinimo bei maitinimo kainos nei daugelyje populiarių Viduržemio jūros krypčių. Pastaraisiais metais šalį aktyviai atranda europiečiai, o tai didina ir skrydžių, ir viešbučių pasiūlą.

    Kas dar kils į viršų?

    Tame pačiame sąraše minimi Honkongas, Egiptas ir Vietnamas, kurių paklausa, prognozuojama, 2027 metais taip pat turėtų augti. Šios kryptys dažnai pasirenkamos dėl kultūrinių patirčių, maisto, istorijos ir galimybės kelionę derinti su keliomis vietovėmis vienu maršrutu.

    Kelionių rinkoje ryškėja tendencija, kad vis daugiau žmonių renkasi ne vieną kurortą, o keliones su maršrutu, kai per vienas atostogas aplankoma keli miestai ar regionai. Tokį pasirinkimą skatina noras patirti daugiau, o ne tik ilsėtis vienoje vietoje.

    Sportas ir užtemimas keis planus

    Prognozėse pabrėžiama, kad 2027 metų kelionių srautus gali stipriai paveikti dideli sporto renginiai. Minimi Ryder Cup turnyras Airijoje, FIFA moterų pasaulio futbolo čempionatas Brazilijoje ir vyrų regbio pasaulio čempionatas Australijoje, kurie paprastai sukuria papildomą skrydžių ir apgyvendinimo paklausą.

    Dar vienas dėmesį traukiantis veiksnys – 2027 metų visiškas Saulės užtemimas, kurį bus galima stebėti Šiaurės Afrikoje ir dalyje Ispanijos. Tokie reiškiniai įprastai sukelia staigius kainų šuolius, todėl keliautojai raginami planuoti iš anksto.

    Ko išmokė 2026 metų vasara?

    Analizuojant 2026 metų vasaros užsakymus, tarp britų keliautojų trumpiems skrydžiams dominavo Ispanija, o tarp populiariausių krypčių minimos Tenerifė, Maljorka ir Kosta Blankos regionas. Taip pat išliko paklausa Lansarotei, Kosta del Soliui ir Antalijai Turkijoje.

    Ilgųjų skrydžių segmente dažniausiai rinktasi Niujorką, Orlandą, Jamaiką ir Tailandą. Kelionių bendrovės pastebi, kad geopolitiniai konfliktai ir saugumo rizikos vertinimas neretai perorientuoja srautus į JAV, Karibų regioną ir Tolimuosius Rytus.

    Didėjo ir vadinamųjų pažintinių kelionių populiarumas, kai per vieną išvyką aplankoma daugiau vietų. Tarp tolimųjų krypčių išsiskyrė Pietų Afrikos Respublika, Kenija ir Japonija, o Europoje tokio tipo maršrutus dažniausiai rinkosi keliaujantys po Italiją, Prancūziją ir Ispaniją.

    „Pažintinės kelionės 2026 metais tapo vienu ryškiausių augimo segmentų. Žmonės vis dažniau nori ne tik pailsėti, bet ir iš tikrųjų pažinti šalį“, – sakė Advantage Travel Partnership komercijos direktorius Johnas Sullivanas.

    Pasak jo, artimiausiais metais verta stebėti ir Kiniją, Indoneziją bei Pietų Ameriką, kur patrauklumą didina patirčių įvairovė ir palengvėję atvykimo formalumai daliai keliautojų. Kelionių rinkoje tai paprastai reiškia didesnę konkurenciją ir platesnį pasiūlos spektrą, tačiau populiariausiais laikotarpiais kainos gali kilti sparčiausiai.

  • Nazym Kyzaibay istorija: nuo pirmų kovų Almatoje iki olimpinės bronzos ir trijų pasaulio titulų

    Nazym Kyzaibay istorija: nuo pirmų kovų Almatoje iki olimpinės bronzos ir trijų pasaulio titulų

    Kazachstano boksininkė Nazym Kyzaibay per kelerius metus tapo viena ryškiausių Centrinės Azijos sporto figūrų. Ji laikoma moterų bokso pradininke savo šalyje ir sportininke, kuri įkvėpė naują kartą rinktis ringą.

    Kyzaibay yra triskart pasaulio čempionė ir 2024 metais Paryžiaus olimpinėse žaidynėse iškovoto bronzos medalio savininkė. 2026 metais ji tęsia tarptautines varžybas ir jau yra laimėjusi vieną pasaulio taurės etapo turnyrą Kinijoje.

    Jos kelias į aukščiausią lygį prasidėjo tuo metu, kai moterų boksas Kazachstane dar tik kūrėsi. Prieš apsivilkdama bokso pirštines ji sportavo ritminę gimnastiką, tačiau 2008 metais pasirinko boksą ir netrukus pateko į šalies rinktinę.

    „Mano pirmosios varžybos buvo Kazachstano čempionatas Almatoje. Ten turėjau keturias kovas ir pirmą kartą tapau šalies čempione“, – sakė Nazym Kyzaibay.

    Pirmasis nacionalinis titulas atvėrė duris į tarptautinę areną, tačiau pradžia buvo nelengva. Sportininkė pasakojo, kad debiutavo jaunimo pasaulio čempionate, nors jau buvo įtraukta į moterų rinktinę ir tuo metu dar buvo labai jauna.

    „2011 metais čempionatas vyko Turkijoje, kur iškovojau bronzą. Po metų, 2012 metais, jau suaugusiųjų varžybose Kinijoje pelniau dar vieną bronzos medalį“, – teigė ji.

    Didysis lūžis įvyko 2014 metais, kai pasaulio čempionate Pietų Korėjos Jeju saloje ji tapo čempione. Šis auksas ją pavertė pirmąja kazache, laimėjusia pasaulio bokso titulą, o po dvejų metų ji titulą apgynė čempionate Astanoje.

    2024 metais Kyzaibay pirmą kartą startavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje ir pasiekė pusfinalį. Lemiamoje kovoje dėl finalo ji nusileido Kinijos boksininkei Wu Yu, tačiau bronzos medalis tapo istoriniu pasiekimu ne tik Kazachstanui, bet ir viso regiono moterų boksui.

    Olimpinis apdovanojimas sportininkei netapo karjeros pabaiga. 2025 metais ji sugrįžo į pasaulio viršūnę ir Serbijoje vykusiame pasaulio čempionate iškovojo trečią pasaulio titulą, galutinai įtvirtindama savo vardą tarp ryškiausių šios sporto šakos atlečių.

    Žvilgsnis toliau už ringo

    Kyzaibay pabrėžia, kad kol kas neketina trauktis iš profesionalaus sporto. Jos pagrindinis tikslas išlieka olimpinis auksas, kurio Kazachstanas moterų bokse dar nėra laimėjęs.

    „Kazachstanas dar neturi olimpinio aukso moterų bokse, taip pat neturime aukso ir Azijos žaidynėse. Auksas yra visų mūsų rinktinės svajonė“, – sakė Nazym Kyzaibay.

    Kartu ji jau svarsto ir apie gyvenimą po aktyvios karjeros. Sportininkė sako norinti tapti trenere ir perduoti sukauptą patirtį jaunoms boksininkėms, kad šalyje atsirastų naujų čempionių.

  • Ispanijos futbolo federacija imasi pokyčių: žaidėjoms ir teisėjoms – vaisingumo gydymas

    Ispanijos futbolo federacija imasi pokyčių: žaidėjoms ir teisėjoms – vaisingumo gydymas

    Nauja programa moterims futbole

    Ispanijos karališkoji futbolo federacija (RFEF) paskelbė, kad aukščiausio lygio moterų futbolo ir salės futbolo rinktinių žaidėjos, taip pat elitinės teisėjos, asistentės bei federacijos darbuotojos gaus prieigą prie vaisingumo gydymo paslaugų.

    Tarp numatytų priemonių įvardijamas kiaušialąsčių šaldymas, apvaisinimas mėgintuvėlyje, kiaušialąsčių donorystė ir genetiniai tyrimai. Federacija teigia, kad tikslas yra suteikti daugiau laisvės planuojant, ar ir kada tapti mama.

    Akcentuojama mažesnė įtampa

    RFEF sprendimą pristato kaip platesnės gerovės politikos dalį, apimančią ne tik reprodukcinę, bet ir fizinę bei psichologinę sveikatą. Programa turėtų galioti iki 2029 metų pavasario.

    „Jeigu Ispanija ir jos rinktinės yra geriausios pasaulyje aikštėje, jos turi būti geriausios ir tokiose srityse kaip darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas“, – sakė RFEF prezidentas Rafaelis Louzanas.

    Viena iš iniciatyvos logikų yra siekis sumažinti laiko spaudimą sportininkėms, kurių karjeros pikas dažnai sutampa su natūraliai svarbiu šeimos planavimo laikotarpiu. Tokie sprendimai vis dažniau aptariami ir kituose profesionalaus sporto sektoriuose, ypač moterų komandiniuose sportuose.

    Kontekstas Europoje – gimstamumo mažėjimas

    Iniciatyva pristatoma tuo metu, kai Europa susiduria su ilgalaike gimstamumo mažėjimo tendencija. Demografai pabrėžia, kad daugelyje valstybių gimstamumo rodikliai jau ne vieną dešimtmetį išlieka žemiau kartų kaitai reikalingo lygio.

    RFEF nurodo, kad programa turėtų padėti priimti labiau informuotus sprendimus ir sumažinti spaudimą, su kuriuo susiduria aukšto meistriškumo sportininkės. Federacija taip pat akcentuoja, kad tai tęsia anksčiau pradėtas priemones gerinant sąlygas žaidėjoms, auginančioms vaikus.

    Partneriu pasirinkta vaisingumo klinikų grupė „Tambre“, kuri, pasak federacijos, teiks medicininę informaciją ir specializuotą pagalbą. RFEF pabrėžia, kad sprendimas neturi nulemti vienos krypties, o suteikti galimybes pasirinkti – tapti mama dabar, vėliau arba apskritai nesieti karjeros su motinyste.

  • Bragoje – du vakarai Afrikos kultūrai: Césarios Évoros orkestro koncertas ir karštos diskusijos

    Bragoje – du vakarai Afrikos kultūrai: Césarios Évoros orkestro koncertas ir karštos diskusijos

    Festivalis, sujungiantis praeitį ir dabartį

    Portugalijos mieste Braga rugsėjo 11 ir 12 dienomis vyks „Paraíso“ festivalis, skirtas afrodescendentų kultūrai ir jos įtakai šiuolaikinei Europai. Organizatoriai programą apibūdina kaip bandymą sujungti paveldą, kurį paveldime, ir realybę, kurią kuriame kartu.

    Renginiai numatyti keliose miesto erdvėse, o programoje dera muzika, kinas, gastronomija ir viešos diskusijos. Festivalio tema – afrodescendentiškumo praeitis ir ateitis, todėl akcentuojami ir istoriniai, ir šiandienos socialiniai klausimai.

    Pagrindinis akcentas – Césarios Évoros orkestro koncertas

    Ryškiausias festivalio įvykis – Césarios Évoros orkestro pasirodymas rugsėjo 12 dieną. Orkestrą sudaro muzikantai, dirbę su Žaliojo Kyšulio dainininke jos karjeros pike tiek koncertuose, tiek studijos įrašuose.

    Koncerte skambės kūriniai, siejami su dainininkės repertuaru, o programą atliks ir keli Žaliojo Kyšulio balsai – Elida Almeida, Lucibela bei Ceuzany. Pasirodymas vyks Theatro Circo, pradžia numatyta 21.30 valandą.

    Koncertas pristatomas kaip pagarba atlikėjai, mirusiai 2011 metais ir laikomai vienu ryškiausių Žaliojo Kyšulio simbolių pasaulyje. Jos muzika, ypač morna žanras, ilgainiui tapo svarbia portugališkai kalbančių šalių kultūrinės tapatybės dalimi.

    Kinas ir diskusijos apie antirasizmą

    Festivalio programa apima ir kiną: gnration erdvėje rugsėjo 11 dieną bus rodomas Vanessa Fernandes filmas „Si Destino“. Po seanso suplanuotas pokalbis su režisiere ir akademike Ana Cristina Pereira, dar žinoma kaip Kitty Furtado, viena iš festivalio kuratorių.

    Rugsėjo 12 dieną toje pačioje erdvėje vyks diskusija apie projektą „Antirasistinis vadovas menui ir švietimui“. Jame dalyvaus Dori Nigro, Melissa Rodrigues ir Raquel Lima iš União Negra das Artes, o pati iniciatyva, kaip skelbiama, artimiausiu metu turėtų virsti knyga.

    Šis programos segmentas siejamas ir su Amílcaro Cabralo gimimo šimtmečio minėjimu. Cabralas laikomas viena centrinių figūrų kovoje už Bisau Gvinėjos ir Žaliojo Kyšulio nepriklausomybę, o jo idėjos iki šiol dažnai cituojamos diskusijose apie dekolonizaciją ir kultūrinį savarankiškumą.

    „Kai svarbu žiūrėti į tai, kas buvo prieš mus, kad galėtume projektuoti tai, kas laukia, kviečiame diskutuoti, kaip egzistuoti tarp paveldėto palikimo ir kartu kuriamų realybių“, – teigia renginio organizatoriai.

    „Paraíso“ taip pat įtrauktas į veiklų ciklą, skirtą Portugalų kalbos šalių bendrijos 30 metų sukakčiai. Organizatoriai pabrėžia, kad festivalis siekia ne tik pramogos, bet ir platesnio dialogo apie afrodescendentų vietą kultūroje, švietime ir viešojoje erdvėje.

  • Šiauliuose įteiks „Auksinio šaulio“ ženklą: kodėl kalbininko Župerkos vardas skamba dabar?

    Per Šiaulių miesto gimtadienio renginius tradiciškai pagerbiami žmonės, kurių darbai svarbūs miestui ir visai Lietuvai. Šiemet „Auksinio šaulio“ padėkos ženklas bus įteiktas kalbininkui, profesoriui habilituotam daktarui Kazimierui Romualdui Župerkai.

    Šis padėkos ženklas skiriamas įvairių sričių atstovams už ilgalaikį atsidavimą profesijai, iniciatyvas ir bendruomenės pasitikėjimą. Šiaulių savivaldybė pabrėžia, kad apdovanojimu siekiama atkreipti dėmesį į darbus, kurie stiprina miesto tapatybę ir garsina jį už regiono ribų.

    Iškilmingas vakaras, per kurį bus teikiamos garbės piliečio regalijos ir „Auksinio šaulio“ ženklas, numatytas rugsėjo 10 dieną. Apdovanojimą profesoriui įteiks Šiaulių meras Artūras Visockas, akcentuodamas Župerkos nuopelnus lietuvių kalbos kultūrai ir akademinei bendruomenei.

    Vienu reikšmingiausių K. R. Župerkos darbų įvardijamas jo indėlis Atgimimo metais, kai viešai ir instituciniu lygmeniu buvo siekta sustiprinti lietuvių kalbos statusą. Savivaldybė primena, kad 1988 metais Šiauliuose vykusios Kalbos šventės organizatorių kreipimosi dėl lietuvių kalbos įteisinimo tekstą parengė būtent Župerka.

    Kreipimasis buvo pateiktas tuometinei Lietuvos TSR Aukščiausiajai Tarybai, o 1988 metų lapkričio 18 dieną, svarstant valstybinės kalbos statuso klausimą, posėdyje nuskambėjo ir šio dokumento ištrauka. Tą pačią dieną lietuvių kalbai buvo suteiktas valstybinės kalbos statusas, todėl Župerkos vaidmuo laikomas tiesiogiai prisidėjusiu prie istorinio sprendimo.

    „Lietuvių kalbos kelias siekiant valstybinės kalbos statuso buvo nuoseklus ir sunkus, tačiau pastaraisiais metais matome naujų iššūkių, kurie kelia diskusijų dėl kalbos vietos viešajame gyvenime“, – sakė Artūras Visockas.

    Pasak savivaldybės, profesoriaus darbai svarbūs ne tik istorinės atminties prasme. Župerka laikomas vienu lietuvių kalbos stilistikos tyrimų ir dėstymo krypčių kūrėjų, vadovėlių autoriumi, ilgamečiu akademinės bendruomenės lyderiu Šiauliuose, prisidėjusiu prie jaunųjų pedagogų ir mokslininkų ugdymo.

    Už nuopelnus miestui 2003 metais Kazimierui Župerkai suteiktas Šiaulių miesto garbės piliečio vardas. 2018 metais, minint valstybės atkūrimo šimtmetį, jis apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

    K. R. Župerka gimė 1937 metų kovo 4 dieną Gėlainiuose, Kėdainių rajone. 1958 metais baigęs Šiaulių pedagoginį institutą, jis liko dirbti Lietuvių kalbos ir literatūros katedroje, vėliau ėjo docento, prorektoriaus, katedros vedėjo pareigas, o 2000 metais jam suteiktas profesoriaus vardas.

    Savivaldybė primena, kad lietuvių kalbos puoselėjimas buvo ir šeimos kelias: pedagoginį darbą dirbo ir profesoriaus sutuoktinė Joana Župerkienė. Šią vasarą pora paminėjo 65 metų santuokos sukaktį.

  • Premjeras žada proveržį Klaipėdai: uostas, keliai ir darbuotojai taps Vyriausybės prioritetu

    Po Vyriausybės susitikimo su Vakarų Lietuvos verslo lyderiais Klaipėdoje sutarta imtis konkrečių veiksmų, kurie turėtų stiprinti regiono ekonomiką ir gerinti sąlygas investicijoms. Pagrindiniai akcentai – susisiekimo infrastruktūra, kvalifikuotų darbuotojų pritraukimas ir geresnis vietos potencialo išnaudojimas.

    Premjeras pabrėžė, kad Klaipėdos regionas Lietuvai svarbus ne tik kaip uostamiestis, bet ir kaip logistikos, pramonės, energetikos bei eksporto mazgas. Jo teigimu, Klaipėdos konkurencingumas tiesiogiai susijęs su visos šalies ekonomikos augimu ir atsparumu išorės sukrėtimams.

    „Klaipėdos sėkmė yra visos Lietuvos ekonomikos augimo ir atsparumo klausimas. Klaipėda turi būti saugi, patogi ir konkurencinga vieta verslui, investicijoms bei ekonominei vertei kurti“, – sakė Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

    Verslo atstovai susitikime akcentavo atotrūkį tarp didžiųjų miestų ir nuo jų nutolusių savivaldybių, todėl ragino kryptingai didinti regionų patrauklumą. Vyriausybė nurodė planuojanti stiprinti investicijų skatinimo priemones, įskaitant laisvųjų ekonominių zonų plėtrą, kad įmonėms būtų lengviau plėsti gamybą ir kurti gerai apmokamas darbo vietas.

    Atskira diskusijų kryptis – energetinis saugumas ir pasirengimas veiklos tęstinumui galimų sutrikimų atvejais, kas ypač aktualu energijai imliai pramonei. Susitikime pabrėžta, kad stabilus energijos tiekimas ir aiškios ilgalaikės taisyklės yra vienas esminių veiksnių, lemiančių investuotojų sprendimus.

    Taip pat aptartas demografinis iššūkis: Vakarų Lietuvos įmonės siekia išlaikyti regione jaunas šeimas ir pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus. Premjeras nurodė, kad šeimoms skirtų priemonių tikslas – didinti paramą vaikų auginimui ir skatinti kurtis regionuose, įskaitant didesnę pagalbą įsigyjant būstą.

    Dar vienas verslui svarbus klausimas – patogus oro susisiekimas, nes Klaipėdoje ir Vakarų Lietuvoje veikia daug tarptautinių įmonių. Pažymėta, kad Palangos oro uosto kryptys ir plėtra vertinamos kaip reikšminga regiono konkurencingumo dalis, o galimybės pritraukti papildomą finansavimą infrastruktūrai laikomos svarbiu postūmiu.

  • „Žalgiris“ prieš sezoną kreipėsi į Kauną: 3 mln. eurų parama ir nauji miesto projektai

    Kauno „Žalgirio“ krepšininkai Edgaras Ulanovas ir Jonas Valančiūnas, komandai rengiantis naujajam sezonui, susitiko su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu. Vizito metu žaidėjai padėkojo miestui už kasmet skiriamą finansinę paramą, kuri šiemet, įvertinus rezultatus, padidinta iki 3 mln. eurų.

    E. Ulanovas teigė, kad Kaunas pamažu vėl įgauna krepšinio sezono ritmą, o komanda intensyviai dirba, kad būtų pasirengusi ne tik sezono startui, bet ir ilgesnei distancijai. Pasak kapitono, vasaros pasiruošime svarbu ne vien geras įspūdis, bet ir stabilumas, kurį komanda privalės išlaikyti įsibėgėjus varžyboms.

    „Rugsėjį komanda visada atrodo gera, bet reikia, kad gera būtų ir gruodį. Dėl to visi stengsimės“, – sakė Edgaras Ulanovas.

    J. Valančiūnas, po ilgo laikotarpio NBA vėl žaisdamas Lietuvoje, patvirtino jau įsikūręs Kaune. Krepšininkas akcentavo, kad sprendimą lėmė ne vienas veiksnys, o svarbiausia jam yra aplinka ir palaikymas, kurį jaučia tiek iš organizacijos, tiek iš miesto ir sirgalių.

    „Kol kas viskas gerai. Palaikymas čia puikus – ir organizacija, ir miestas, ir fanai“, – sakė Jonas Valančiūnas.

    Susitikime kalbėta ir apie pastaraisiais metais besikeičiantį Kauną, ypač sporto infrastruktūros plėtrą. E. Ulanovas išskyrė miesto planus Aleksote, o meras priminė, kad rudenį Europos prospekte pilnu pajėgumu turėtų prasidėti futbolo ir regbio arenos statybos.

    Taip pat pristatyti ir kiti planuojami projektai: nuo atviro lauko aikštyno iki sporto komplekso su dirbtine banga. Skelbiama, kad per artimiausius kelerius metus naujos erdvės būtų pritaikytos daugiau nei dešimčiai sporto šakų, o tai, pasak miesto vadovų, turėtų sustiprinti Kauno, kaip sporto centro, vaidmenį.

    Susitikimo pabaigoje Kauno merui įteikti simboliniai naujojo sezono komandos marškinėliai. Miesto vadovas komandos atstovams palinkėjo sveikatos ir sėkmės siekiant tikslų, pabrėždamas, kad „Žalgirio“ pasiekimai svarbūs ne tik Kaunui, bet ir visai šaliai.

  • Spauda traukiasi, o kompensacijos auga: „Lietuvos paštui“ už pristatymą jau 10,6 mln. eurų

    Lietuvoje mažėjant popierinių laikraščių ir žurnalų prenumeratai, valstybės išlaidos jų pristatymui toliau auga. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, už nuostolingą periodinių leidinių pristatymą „Lietuvos paštui“ už 2025 metus prašoma kompensuoti 10,61 mln. eurų.

    RRT pabrėžia, kad problema tampa sisteminė: leidinių apimtys traukiasi, tačiau mokesčių mokėtojų dengiami nuostoliai didėja. „Skaičiai liudija apie gilėjančią sisteminę problemą. Pristatomų periodinių leidinių apimtys kasmet mažėja, tačiau mokesčių mokėtojų padengiami periodinių leidinių pristatymo nuostoliai tik didėja“, – sakė RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.

    Per dešimtmetį pristatomų periodinių leidinių apimtys sumažėjo beveik perpus: nuo 15,38 mln. vienetų 2015 metais iki 7,84 mln. vienetų 2025 metais. Tuo pat metu kompensuojami pristatymo nuostoliai išaugo 2,2 karto – nuo 4,79 mln. iki 10,62 mln. eurų.

    RRT aiškina, kad augimą lemia masto ekonomijos efektas: logistikos tinklo išlaikymas, ypač retai apgyvendintose teritorijose, kainuoja panašiai, tačiau išlaidos pasiskirsto vis mažesniam leidinių kiekiui. Dėl to vieno leidinio pristatymo savikaina pakilo nuo 0,61 euro 2015 metais iki 1,55 euro pernai.

    Nustatyti pristatymo tarifai generuoja apie 0,20 euro pajamų už vieną leidinį, todėl likusi dalis tenka biudžetui. RRT skaičiuoja, kad valstybė iš esmės padengia apie 1,35 euro už kiekvieną pristatytą laikraštį ar žurnalą.

    Pasak RRT, prenumerata vis labiau koncentruojasi kaimiškose vietovėse: kaimo gyventojams pristatoma daugiau nei 76 proc. visų leidinių. 2025 metais „Lietuvos pašto“ periodinių leidinių pristatymo bendros sąnaudos sudarė 12,16 mln. eurų, o pajamos siekė 1,55 mln. eurų, tad pajamos padengė tik kiek daugiau nei 12 proc. išlaidų.

    Daugiausia biudžetui kainavo savaitraščio „Savaitė“ pristatymas – 1,7 mln. eurų, arba beveik 14 proc. visų pristatymo išlaidų. „Vakaro žinių“ pristatymas kainavo 430 300 eurų, „Draugo“ – 377 800 eurų, o „Panevėžio krašto“ – 373 000 eurų.

    Tarp dešimties daugiausia kainavusių leidinių dominavo regioninė spauda, taip pat pateko „Šilalės artojas“, „Santaka“, „Darbas“, „Auksinė varpa“, „Mūsų žodis“ ir „Rinkos aikštė“. Šių dešimties leidinių pristatymas kartu kainavo daugiau kaip 4,5 mln. eurų ir sudarė 37,2 proc. visų periodinės spaudos pristatymo išlaidų.

    RRT siūlo svarstyti, ar dabartinis finansavimo modelis yra tvarus, ir atkreipia dėmesį į kitų Europos šalių praktiką. „Mažėjant spaudos apimtims, verta peržiūrėti būdą, kaip finansuojamas valstybės siekis užtikrinti popierinės spaudos pristatymą gyventojams“, – sakė J. Šovienė.

    Vienas galimų kelių – remti ne vieną konkretų operatorių, o pačią paslaugą: aiškiai apibrėžti teritorijas, kuriose pristatymas komercinėmis sąlygomis neįmanomas, ir konkurso būdu parinkti efektyviausiai paslaugą galinčius teikti operatorius. RRT vertinimu, tai galėtų didinti konkurenciją dėl valstybės lėšų ir skatinti ieškoti ekonomiškesnių pristatymo sprendimų.

  • Panevėžys atveria gamyklų duris: pramonės savaitgalis žada netikėtas patirtis

    Kas šiandien paverčia miestą pramonės centru, vis dažniau lemia ne vien gamyklų skaičius ar produkcijos apimtys. Šiuolaikinėje ekonomikoje svarbi visa ekosistema: specialistų rengimas, mokslo ir verslo partnerystės, investicijų pritraukimas ir gyvenimo kokybė, kuri padeda išlaikyti talentus.

    Rugsėjo 25–27 dienomis į Panevėžį sugrįžta „Atviros pramonės savaitgalis“ – ketvirtus metus iš eilės vyksiantis pramonės festivalis. Organizatoriai pabrėžia, kad renginys stiprina Panevėžio miesto ir rajono siekį būti atpažįstamam kaip modernus industrinis centras ir kviečia pamatyti, kuo regionas gyvena kasdien.

    Panevėžyje gamyba išlieka vienu didžiausią pridėtinę vertę kuriančių sektorių, o mieste veikia daugiau kaip 200 gamybos įmonių. Per dešimtmečius čia susiformavo mechanikos ir elektros inžinerijos, metalo apdirbimo, elektronikos, automobilių komponentų, baldų bei maisto pramonės kompetencijos, kurios kuria darbo vietas ir eksporto potencialą.

    Europos mastu gamybos reikšmė išlieka esminė: sektorius turi didelį svorį užimtumui ir ekonomikos atsparumui, ypač geopolitinio neapibrėžtumo ir tiekimo grandinių persitvarkymo laikotarpiu. Pastaraisiais metais vis garsiau kalbama ir apie gamybos sugrąžinimą ar priartinimą prie Europos rinkų, o tai didina konkurenciją dėl investicijų tarp regionų.

    Vien stiprių įmonių nepakanka, kad pramonė augtų tvariai: reikalingi mokymo centrai, inovacijų infrastruktūra, patraukli miesto aplinka ir bendruomenė, kuri jaučia ryšį su čia kuriama verte. Panevėžio plėtros agentūros „Panevėžys NOW“ komanda akcentuoja, kad festivalis ir parodo būtent šią pramonės pusę – ją, kuri jungia verslą, švietimą, kultūrą ir kasdienį miesto gyvenimą.

    Renginio idėja remiasi paprastu principu: dažnai matome galutinį produktą, bet retai pamatome žmones, technologijas ir profesijas, kurios jį sukuria. „Atviros pramonės savaitgalis“ siekia atverti tai, kas įprastai lieka už gamyklų vartų, ir kartu priminti, kad pramonė daro įtaką ne tik ekonomikai, bet ir tam, kokių kompetencijų reikia mokykloms, kaip planuojamos teritorijos ir kaip pritaikomas industrinis paveldas.

    Panevėžyje industrinė ir kultūrinė tapatybės vis dažniau susitinka: buvę pramoniniai pastatai įgauna naujas verslo, logistikos ar kultūros funkcijas, o industrinės erdvės tampa renginių vietomis. Tokia transformacija leidžia pramonės istoriją paversti gyvu miesto audiniu, o ne tik praeities liudijimu.

    Rugsėjo 25–27 dienomis festivalis kvies panevėžiečius ir miesto svečius iš arčiau pamatyti, kaip kuriama pridėtinė vertė, kokių specialistų reikia moderniai gamybai ir kodėl pramonė šiandien vis dažniau išeina už gamyklų sienų. Organizatoriai tikisi, kad renginys padės geriau suprasti, kaip pramonė formuoja regiono ateitį ir kokią vietą joje gali rasti skirtingų sričių žmonės.

    Informacija: Panevėžio plėtros agentūra „Panevėžys NOW“