CP v2

Blog

  • 78 proc. vairuotojų pastebi vaikus su telefonu prie perėjų: ekspertai įspėja apie riziką

    Mokslo metų pradžioje į gatves sugrįžus tūkstančiams savarankiškai į mokyklas keliaujančių vaikų, vis dažniau fiksuojama pavojinga tendencija – dėmesys kelyje nukrypsta į telefoną. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad 78 proc. vairuotojų dažnai pastebi vaikus, einančius gatve ar per pėsčiųjų perėją žiūrint į ekraną.

    Gyventojų apklausa taip pat atskleidė, kad daugiau nei 60 proc. žmonių mano, jog telefono naudojimas kelia realią grėsmę vaikų saugumui eisme. Pasak „Lietuvos draudimo“ strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorės Aurelijos Kazlauskienės, šią riziką didina kasdieniai įpročiai, kai ekranas tampa nuolatiniu dėmesio traukos objektu net situacijose, kuriose būtinas maksimalus budrumas.

    Iki nelaimės – akimirka

    Didžiausia rizika, anot ekspertų, kyla prie pėsčiųjų perėjų ir sankryžose, taip pat prie išvažiavimų iš kiemų ar mokyklų teritorijų, kur matomumą dažnai riboja sustatyti automobiliai. Tokiose vietose eismo situacija gali pasikeisti per sekundes, o trumpas žvilgsnis į ekraną gali tapti lemtingu.

    „Pažvelgti į žinutę ar trumpam nukreipti akis į ekraną gali atrodyti kaip nereikšmingas įprotis, tačiau eismo situacija per tą laiką gali staigiai pasikeisti“, – sakė A. Kazlauskienė.

    Specialistai pabrėžia, kad vaikui, kuris eina žiūrėdamas į telefoną, sunkiau įvertinti automobilio greitį ir atstumą, o taip pat – įsitikinti, ar vairuotojas jį mato. Vairuotojams toks vaiko elgesys turėtų būti papildomas signalas sumažinti greitį ir būti pasirengus netikėtam žingsniui į važiuojamąją dalį.

    Suaugusiųjų pavyzdys veikia labiausiai

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vaikų sauga eisme priklauso ne tik nuo taisyklių mokėjimo, bet ir nuo realių įpročių, kuriuos jie perima stebėdami suaugusiuosius. Jei tėvai ar globėjai patys prie perėjos tikrina telefoną, vaikai tokį elgesį linkę laikyti norma.

    „Jei norime, kad vaikai prie perėjos padėtų telefoną į šalį, verta parodyti tą patį elgesį patiems – juk pirmoji saugaus eismo pamoka vyksta ne mokykloje, o realiame gyvenime“, – sakė A. Kazlauskienė.

    Praktikoje tai reiškia paprastus veiksmus: telefoną prieš kertant gatvę padėti į kišenę ar kuprinę, sustoti prie perėjos, apsižvalgyti į abi puses ir užmegzti akių kontaktą su vairuotoju. Tokie įpročiai mažina riziką, kai dėl išsiblaškymo neįvertinama artėjančio automobilio trajektorija.

    Rugsėjį galioja nemokama apsauga

    „Lietuvos draudimas“ praneša visą rugsėjį nemokamai apdraudžiantis visus šalies moksleivius, kurių Lietuvoje yra iki 350 tūkst. Draudimo apsauga automatiškai galioja nuo rugsėjo 1 dienos iki rugsėjo 30 dienos pabaigos, o draudimo suma siekia iki 5 tūkst. eurų.

    Pasak bendrovės, patekus į eismo įvykį tėvams ar globėjams reikia pranešti policijai ir registruoti žalą „Lietuvos draudimo“ kanaluose arba susisiekti su specialistais trumpuoju telefonu 1828. Nurodoma, kad išmoka mokama nepriklausomai nuo to, ar moksleivis yra įvykio kaltininkas.

    Reprezentatyvų tyrimą „Lietuvos draudimo“ užsakymu 2026 metais liepą atliko „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1 017 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų iš skirtingų šalies vietovių.

  • Valstybinė žemė persikėlė į ekraną: 24 paslaugos internetu ir jau 43 000 prašymų per metus

    Aplinkos projektų valdymo agentūra kartu su Nacionaline žemės tarnyba ir partneriais užbaigė valstybinės žemės administravimo skaitmenizavimo projektą. Dalis svarbiausių su valstybine žeme susijusių procesų perkelta į Žemės informacinę sistemą, paslaugas teikiant per Elektroninius valdžios vartus.

    Projekto metu suskaitmenintos 24 valstybinės žemės administravimo paslaugos, kurias gyventojai ir verslas gali inicijuoti nuotoliniu būdu. Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, per pirmuosius sistemos veiklos metus per šią sistemą pateikta daugiau kaip 43 000 prašymų.

    „Valstybinė žemė yra visos šalies turtas, todėl jos valdymo procesų skaitmeninimas buvo būtinas ir labai svarbus pokytis. Sukurta vientisa skaitmeninė infrastruktūra leidžia efektyviau valdyti viešąjį turtą, užtikrina procesų skaidrumą ir leidžia klausimus išspręsti greičiau“, – sakė Aplinkos projektų valdymo agentūros Aplinkosaugos departamento vadovas Artūras Pužas.

    Greitesnės paslaugos gyventojams ir verslui

    Atnaujinta sistema sukurta taip, kad prašymai būtų pildomi vienoje skaitmeninėje aplinkoje, o dalis duomenų automatiškai užsipildytų iš kitų valstybės registrų. Tai mažina rankinio pildymo apimtį, tikimybę suklysti ir trumpina laiką, reikalingą paslaugai inicijuoti.

    Didžiausi srautai, kaip nurodo Nacionalinė žemės tarnyba, fiksuojami dėl sutikimų statyti statinius valstybinėje žemėje, taip pat dėl valstybinės žemės nuomos ar įsigijimo procedūrų. Praktikoje tai reiškia, kad dalis anksčiau įprastų vizitų ir dokumentų derinimo etapų gali būti pradėti ir valdomi nuotoliniu būdu.

    „Per metus per sistemą gavome daugiau kaip 43 tūkstančius prašymų. Dažniausiai pateikiami prašymai dėl sutikimų statyti, taip pat dėl valstybinės žemės nuomos ir pirkimo. Sieksime, kad žmonės ir verslas dar daugiau klausimų galėtų išspręsti greitai ir patogiai“, – sakė Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotoja Gabrielė Valentaitė.

    Vienas svarbiausių pokyčių – vienkartinio duomenų pateikimo principas, kai pareiškėjams nereikia tų pačių dokumentų teikti kelioms institucijoms. Taip pat numatyta galimybė stebėti prašymo nagrinėjimo eigą realiu laiku, kas padeda aiškiau suprasti terminus ir procedūrų būklę.

    Vienodi įrankiai savivaldybėms

    Iki modernizavimo vieningo sprendimo valstybinės žemės patikėtinių paslaugoms teikti nebuvo, todėl praktika galėjo skirtis priklausomai nuo institucijos. Po atnaujinimo vieningu procesu naudojasi visos 60 šalies savivaldybių ir daugiau kaip 68 valstybinės žemės patikėtiniai.

    Taip pat įdiegta erdvinių duomenų valdymo posistemė, leidžianti vienoje aplinkoje kaupti, analizuoti ir valdyti informaciją apie valstybinę žemę nacionaliniu ir savivaldybių lygmeniu. Tikimasi, kad tai didins sprendimų nuoseklumą, skaidrumą ir leis efektyviau valdyti valstybei priklausantį turtą.

    Projektą įgyvendino Nacionalinė žemės tarnyba, partneriais buvo Aplinkos projektų valdymo agentūra, Statybos sektoriaus vystymo agentūra, Registrų centras ir Aplinkos ministerija. Skaitmenizavimo kryptis siejama su platesne viešojo sektoriaus skaitmeninių paslaugų plėtra, kai daugiau procedūrų perkeliama į savitarną, mažinant administracinę naštą.

  • Kaunas ryžtasi netikėtam eksperimentui: Karaliaus Mindaugo prospektą atiduos riedėtojams

    Rugsėjo 16–22 dienomis Kaune vyks Darnaus judumo savaitė, kviečianti gyventojus bent trumpam atsisakyti automobilio ir rinktis dviratį, viešąjį transportą ar ėjimą pėsčiomis. Pagrindinis savaitės akcentas numatytas rugsėjo 19 dieną, kai miesto centre planuojamos masinės riedynės.

    Ši iniciatyva yra Europos mastu rengiamos Europos judumo savaitės dalis, kasmet skatinanti miestus mažinti taršą ir triukšmą bei gerinti eismo saugą. Tokie renginiai dažnai tampa proga gyventojams praktiškai išbandyti alternatyvas automobiliui ir įvertinti, kas mieste veikia, o kur dar trūksta patogumo.

    Kaune savaitės metu suplanuotos ir pažintinės veiklos: rugsėjo 16–18 dienomis vyks ekskursijos pėsčiomis, o rugsėjo 19 ir 20 dienomis numatyti pasivažinėjimai dviračiais po skirtingus miesto rajonus. Taip pat rugsėjo 19 dieną organizuojamas orientacinis žaidimas Viešojo transporto detektyvai Kaune, kuriame komandos užduotis vykdys keliaudamos autobusais ir troleibusais.

    Didžiausias pokytis lauks rugsėjo 19 dienos vakarą, kai į bendrą koloną kviečiami dviratininkai, riedutininkai, paspirtukininkai ir kiti mikrojudumo priemonių naudotojai. Organizatoriai skelbia, kad vienam vakarui Karaliaus Mindaugo prospektas bus skirtas darniai judantiems dalyviams, o maršrutas drieksis per miesto centrą iki Senamiesčio prieplaukos.

    „Kaunas – žalias miestas, kuriame vis daugiau žmonių dviratį ar kitas mikrojudumo priemones renkasi ne tik laisvalaikiui, bet ir kasdienėms kelionėms. Nuosekliai investuojame į tam reikalingą infrastruktūrą ir siekiame, kad darniai judėti būtų patogu bei saugu. Riedynėmis norime dar kartą parodyti, kad toks pasirinkimas Kaunui svarbus ir vienam vakarui vieną judriausių miesto gatvių atiduodame riedantiems“, – sakė Kauno vicemeras Andrius Palionis.

    Finiše, Senamiesčio prieplaukoje, planuojama vakaro programa ir geriausio kostiumo rinkimai. Organizatoriai taip pat primena apie saugumą: dalyviams įprasta rekomenduoti šalmus, šviesą atspindinčius elementus ir atsakingą greitį, ypač judant didesnėje kolonoje.

    Darnaus judumo savaitė Kaune baigsis rugsėjo 22 dieną, per Dieną be automobilio. Savivaldybė skelbia, kad tą dieną miesto autobusais ir troleibusais bus galima važiuoti nemokamai.

  • 7 ženklai, kad šuo jus myli: vieną elgesį daugelis klaidingai laiko prisirišimu

    7 ženklai, kad šuo jus myli: vieną elgesį daugelis klaidingai laiko prisirišimu

    Šunys negali ištarti „myliu“, tačiau jų emocijas išduoda kūno kalba ir kasdieniai įpročiai. Mokslininkai ir gyvūnų elgsenos specialistai pabrėžia, kad šuns prisirišimas prie žmogaus turi biologinį pagrindą, o ryšį sustiprina ramus, saugus bendravimas.

    Tyrimai rodo, kad šuns ir šeimininko kontaktas gali didinti oksitocino, dažnai vadinamo prisirišimo hormonu, išsiskyrimą. Tai siejama su pasitikėjimu, saugumo jausmu ir noru būti šalia, tačiau svarbu atskirti šiuos signalus nuo nerimo ar streso požymių.

    Ką išduoda šuns kūno kalba

    Vienas aiškiausių ženklų – švelnus, atsipalaidavęs akių kontaktas. Šunų pasaulyje įsmeigtas žvilgsnis gali reikšti įtampą, bet ramioje aplinkoje su artimu žmogumi toks žiūrėjimas dažnai rodo pasitikėjimą ir emocinį artumą.

    Ne mažiau iškalbingi ir džiaugsmingi pasitikimai: grįžus namo šuo gali vizginti ne tik uodegą, bet ir visą kūną, suktis ratu, nešti žaislą. Toks elgesys paprastai reiškia, kad jūsų pasirodymas jam yra svarbus įvykis, o ne vien tik viltis gauti skanėstą.

    Dar vienas signalas – pasirinkimas miegoti šalia, tame pačiame kambaryje ar net lovoje. Miegas gyvūnui yra pažeidžiamiausias metas, todėl būvimas greta dažniausiai reiškia, kad šuo šalia jūsų jaučiasi saugiai.

    Kodėl šuo seka iš paskos

    Daugelis pastebi, kad šuo seka iš kambario į kambarį ir nuolat tikrina, kur esate. Šunys yra socialūs gyvūnai, todėl toks elgesys dažnai rodo norą palaikyti ryšį ir orientuotis į žmogų kaip į savo grupės narį.

    Vis dėlto nuolatinis sekimas ne visada yra meilės įrodymas. Jei šuo paniškai reaguoja į trumpą išsiskyrimą, negali nusiraminti likęs vienas, loja, niokoja daiktus ar šlapinasi namuose, tai gali būti atsiskyrimo nerimo ženklai, o ne didesnė meilė.

    Kada reikėtų sunerimti

    Meilę ir pasitikėjimą taip pat gali rodyti žaislo atnešimas ir padėjimas prie kojų ar ant kelių. Dažnai tai yra kvietimas bendrauti, o kai kuriais atvejais – pasidalijimas vertingu „resursu“, kai šuo parodo, kad šalia jūsų jaučiasi užtikrintas.

    Tačiau jeigu bandant paimti žaislą šuo sustingsta, urzgia ar saugo daiktą, tai labiau panašu į išteklių saugojimą. Specialistai pabrėžia, kad tokiose situacijose svarbiausia ne bausti, o mokyti saugaus keitimo, stiprinti pasitikėjimą ir, jei reikia, kreiptis į kinologą ar gyvūnų elgsenos konsultantą.

    „Tikras prisirišimas dažniausiai matuojamas ne šuns įkyrumu, o jo ramybe šalia žmogaus“, – sako gyvūnų elgsenos specialistai. Kai šuo šalia jūsų gali atsipalaiduoti, pailsėti ir drąsiai tyrinėti aplinką, tai vienas patikimiausių ženklų, kad ryšys yra tvirtas.

  • Slovakija perka dar 4 F-16 už 390 mln. eurų: kuo tai svarbu NATO oro policijai Baltijos šalyse

    Sprendimas: dar keturi F-16

    Slovakijos vyriausybė pritarė papildomų keturių JAV gamybos naikintuvų F-16 Block 70 įsigijimui su susijusia įranga. Bendra sandorio vertė siekia apie 390 mln. eurų, o pristatymą planuojama užbaigti iki 2030 metų.

    Papildomas pirkimas papildo ankstesnį Slovakijos užsakymą: 2018 metais šalis buvo užsakiusi 14 tokių orlaivių. Gynybos ministerija sprendimą sieja su pasikeitusia saugumo situacija Europoje ir poreikiu stiprinti oro erdvės kontrolės pajėgumus.

    Kiek F-16 Slovakija jau turi

    Iš 14 užsakytų F-16 Block 70 dešimt jau yra pristatyti Slovakijai. Dar keturi naikintuvai kol kas naudojami Jungtinėse Valstijose slovakų pilotų mokymams, tačiau planuojama, kad jie į Slovakiją bus pargabenti iki 2028 metų pabaigos.

    Slovakija šiais lėktuvais siekia atkurti pilnavertę oro gynybą po to, kai atsisakė sovietinių laikų MiG-29. Po 2022 metų vasarį prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą šie orlaiviai buvo išimti iš rikiuotės, o vėliau perduoti Kyjivui.

    Kada Slovakija gali prisidėti prie NATO misijų

    Laikotarpiu, kai Slovakija neturėjo pakankamų nacionalinių pajėgumų oro erdvei saugoti, jai padėjo sąjungininkai, tarp jų Lenkija, Čekija ir Vengrija. Slovakijos gynybos institucijos teigia, kad atsakomybę už savo oro erdvę šalies karinės oro pajėgos turėtų perimti iki kitų metų pabaigos.

    Slovakijos gynybos ministras Robertas Kaliňákas anksčiau yra nurodęs, kad iki 2027 metų pabaigos Slovakijos naikintuvai galėtų įsitraukti į NATO Air Policing misiją Baltijos šalyse. Tokie planai reikštų, kad Slovakija iš gavėjos, kuriai reikia sąjungininkų pagalbos, palaipsniui virsta valstybe, galinčia prisidėti prie kolektyvinės oro gynybos regione.

  • „PGZ“ pristatė „Piorun 2“: ką žada nauja Lenkijos nešiojama oro gynybos raketa

    Lenkijos gynybos pramonė tarptautinėje parodoje MSPO Kielcuose pirmą kartą viešai parodė nešiojamos priešlėktuvinės sistemos „Piorun 2“ kryptį. Projektą pristatė „Polska Grupa Zbrojeniowa“ kartu su gamintoju „Mesko“, pabrėždami, kad tai yra ankstesnio „Piorun“ evoliucija, o ne visiškai naujas kompleksas.

    „Piorun“ šeima pastaraisiais metais tapo vienu ryškiausių Lenkijos eksportinių ginkluotės produktų, o kovos Ukrainoje patirtis išryškino trumpųjų nuotolių oro gynybos svarbą. Būtent todėl „Piorun 2“ akcentuojamas kaip atsakas į sparčiai besikeičiančias grėsmes, pirmiausia dronų ir sparnuotųjų raketų plitimą.

    Kuo skirsis „Piorun 2“?

    Pristatymo metu nurodyta, kad naujoji versija turėtų išlaikyti panašius matmenis kaip pirmtakas, tačiau gauti kitus skrydžio ir taikymo parametrus. Svarbiausias pažadas – didesnis efektyvus nuotolis, nors kol kas tikslūs skaičiai neatskleidžiami.

    Kaip kontekstas, anksčiau skelbta, kad pirmosios kartos „Piorun“ efektyvus nuotolis siekia apie 6,5 kilometro, o maksimalus taikinių perėmimo aukštis – apie 4 kilometrus. „Piorun 2“ turėtų pagerinti šiuos rodiklius, tačiau, kaip akcentuota, proveržis bus labiau nuoseklus nei revoliucinis.

    Gamintojai taip pat kalba apie proporciškai valdomus vairus, kurie leistų sklandesnę skrydžio trajektoriją ir mažesnius energijos nuostolius. Tai tiesiogiai susiję su geresniu manevringumu, kuris ypač svarbus gaudant mažus, staigiai manevruojančius oro taikinius.

    Dar vienas paketas – patobulinta nukreipimo galvutė ir optimizuoti sekimo algoritmai. Tokie patobulinimai paprastai siejami su geresniu atsparumu trikdžiams ir stabilesniu taikinio išlaikymu sudėtingomis sąlygomis, kai ore vienu metu veikia daug objektų.

    Pranešta ir apie pakeitimus skeveldrinėje kovinėje dalyje. Nors masė, tikėtina, išliks panaši, akcentuojama kitokia įdėklo konstrukcija, turinti suformuoti tolygesnes skeveldras ir geriau padengti taikinio zoną.

    Kodėl šis pristatymas svarbus?

    Apie „Piorun 2“ kūrimą viešojoje erdvėje buvo kalbama jau ne vienus metus, tačiau dabar pramonė demonstruoja apčiuopiamą etapą – darbinius modelius ir įvardija konkrečias modernizavimo kryptis. Tai signalas, kad programa pereina iš koncepcinės stadijos į brandesnį bandymų ir parengties etapą.

    Šiandien trumpųjų nuotolių oro gynyba Europoje yra viena jautriausių spragų, todėl nešiojami kompleksai vėl atsidūrė prioritetų sąrašuose. NATO šalys siekia papildyti sluoksniuotą oro gynybą priemonėmis, kurios greitai dislokuojamos, pigesnės nei dideli kompleksai ir tinka kovai su dronais bei sraigtasparniais.

    „Piorun“ sėkmė tarptautinėje rinkoje sustiprino ir „Piorun 2“ potencialą, nes pirkėjams svarbi tęstinumo logika, atsarginių dalių grandinė ir apmokymo paprastumas. Jei naujoji versija išlaikys panašų ergonomikos ir eksploatacijos principą, modernizavimas kariuomenėms gali kainuoti mažiau nei visiškas sistemos keitimas.

    „Nauja versija buvo tobulinama remiantis patirtimis, sukauptomis Ukrainos fronte“, – pabrėžė projekto pristatyme dalyvavę pramonės atstovai.

    Kol kas „Piorun 2“ grafikas, bandymų etapai ir serijinės gamybos apimtys nėra detalizuojami. Vis dėlto pats viešas pristatymas rodo, kad Lenkija siekia išlaikyti lyderystę nešiojamų oro gynybos sistemų segmente ir pasiūlyti rinkai patobulintą sprendimą, pritaikytą dabartinėms grėsmėms.

  • Mazovijoje nuo smūgio į vilkiką nuvažiavo nuo bėgių „PKP Intercity“ traukinys: sužeista 20 žmonių

    Mazovijos vaivadijoje Lublino–Ščecino maršrutu važiavęs „PKP Intercity“ traukinys susidūrė su per geležinkelio pervažą važiavusiu vilkiku, o po smūgio dalis sąstato nuvažiavo nuo bėgių. Vežėjas pranešė, kad traukinyje buvo apie 120 keleivių.

    Gelbėjimo tarnybų duomenimis, per incidentą nukentėjo 20 žmonių, iš jų keturi – sunkiai. Į įvykio vietą buvo pasiųsti du Lenkijos oro greitosios pagalbos sraigtasparniai, nukentėjusieji taip pat gabenami greitosios medicinos pagalbos automobiliais.

    Avarija per pervažą

    Incidentas įvyko apie vidurdienį prie Sokolnikų vietovės geležinkelio linijoje Nr. 22. „PKP Intercity“ nurodė, kad traukinys trenkėsi į ant pervažos buvusį vilkiką, po to įvyko nuvažiavimas nuo bėgių.

    „Prieš dvyliktą valandą geležinkelio linijoje Nr. 22 traukinys trenkėsi į pervažoje buvusį sunkvežimį, o dalis sąstato nuvažiavo nuo bėgių“, – nurodė „PKP Intercity“.

    Sunkiai sužeisti ir mašinistas

    Policija pranešė, kad tarp sunkiai sužeistų yra vilkiko vairuotojas ir traukinio mašinistas. Ugniagesiai patikslino, kad vagonai liko torų ribose – jie neapvirto, tačiau lokomotyva nuvirto ant šono.

    Įvykio vietoje toliau dirba gelbėjimo pajėgos, policija ir geležinkelių atstovai, vertinama keleivių būklė ir tikslinamos avarijos aplinkybės. Tokiais atvejais tyrime paprastai vertinama pervažos saugumo įranga, matomumas, eismo organizavimas ir vairuotojo veiksmų seka.

    Eismas sustabdytas, vežėjai keičia maršrutus

    Eismas geležinkelio linijoje Nr. 22 tarp Tomaszów Mazowiecki ir Radom Główny buvo sustabdytas. „PKP Intercity“ informavo, kad keleiviams organizuojamas pakaitinis susisiekimas autobusais, taip pat taikomas tarpusavio bilietų pripažinimas su regioniniais vežėjais.

    Geležinkelių infrastruktūros atstatymas po nuvažiavimo nuo bėgių paprastai apima sąstato patraukimą, bėgių ir kontaktinio tinklo patikrą bei pervažos įrangos apžiūrą. Tik po šių darbų sprendžiama, kada galima saugiai atnaujinti eismą.

  • Sprogimas Šveicarijos hidroelektrinėje Piottoje: yra sužeistų, keli žmonės gali būti įstrigę po griuvėsiais

    Šveicarijos pietuose, Tičino kantone esančiame Piottos kaime, trečiadienį įvyko sprogimas hidroelektrinėje. Pranešama apie sužeistuosius, o gelbėtojai tikrina informaciją, kad po griuvėsiais gali būti įstrigę keli žmonės.

    Incidentas įvyko netrukus po 10 valandos ryto vietos laiku, tiksli sprogimo priežastis kol kas neįvardijama. Dėl įvykio pradėtas tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti, kas galėjo sukelti sprogimą ir ar buvo pažeisti saugos reikalavimai.

    Į įvykio vietą buvo nusiųstos ugniagesių ir greitosios pagalbos pajėgos, o policija atitvėrė teritoriją. Dalis elektrinės, kaip skelbta, buvo apgadinta, tačiau institucijos kol kas atsargiai vertina padarytos žalos mastą.

    Kas žinoma apie elektrinę?

    Vietos žiniasklaida atkreipia dėmesį, kad Piottos hidroenergetikos kompleksas turi istorinių dalių, siekiančių XX amžiaus pradžią, tačiau teritorijoje taip pat galėjo vykti statybos ar modernizavimo darbai. Kol kas neaišku, ar sprogimas susijęs su senąja infrastruktūra, ar su naujai statomu objektu.

    Šveicarija didelę elektros dalį pasigamina iš hidroenergijos, todėl tokie incidentai paprastai sulaukia padidinto dėmesio ir griežtesnio patikrinimo. Ekspertai pabrėžia, kad panašiose elektrinėse rizikos veiksniai gali būti susiję su slėginėmis sistemomis, įranga, remontu ar statybų darbų sauga.

    Gelbėjimo ir tyrimo eiga

    Gelbėjimo darbų metu pirmiausia siekiama užtikrinti, kad teritorija būtų saugi, o konstrukcijos nekeltų papildomo pavojaus. Tuomet atliekamos paieškos ir patikrinimai, ar nėra žmonių, kuriems reikėtų skubios pagalbos.

    Tyrėjai įprastai vertina įrangos būklę, darbų žurnalus, galimą dujų ar alyvų nuotėkį, elektros sistemų sutrikimus bei tai, ar prieš incidentą nebuvo vykdomi remonto ar paleidimo darbai. Daugiau informacijos institucijos žada pateikti, kai bus patvirtinti faktai apie sužeistuosius ir galimai įstrigusius asmenis.

  • Lenkija griežtina taisykles kolumbiečiams: nuo bevizio darbo pereinama prie darbo vizų

    Lenkijos vyriausybė griežtina užsieniečių įdarbinimo taisykles ir nuo rugpjūčio pabaigos kolumbiečiams, atvykstantiems be vizos, nebeleidžia dirbti vien turint darbdavio formalumus. Norint teisėtai įsidarbinti, be darbo leidimo dabar reikės ir darbo vizos, o panašūs ribojimai taikomi ir Gruzijos bei Venesuelos piliečiams.

    Pokyčiai priimti tuo metu, kai Kolumbijos piliečių skaičius Lenkijos darbo rinkoje sparčiai augo. Jei 2015 metais Lenkijoje dirbo tik 108 kolumbiečiai, 2023 metais jų buvo 5 200, o po dvejų metų skaičius išaugo iki 16 389, be to, 2024 metais priimta per 3 000 teigiamų sprendimų dėl nuolatinio ir laikino buvimo.

    Kas keičiasi nuo rugpjūčio pabaigos?

    Iki šiol dalis atvykėlių galėjo atvykti beviziu režimu ir pradėti darbą, kai darbdavys sutvarkydavo reikiamus leidimus. Įsigaliojus pakeitimams, vien bevizio atvykimo nebeužteks, nes atsiranda papildomas reikalavimas gauti darbo vizą dar prieš pradedant dirbti.

    Lenkijos institucijos pokyčius aiškina viešosios tvarkos argumentais, tarp jų minimas augantis pažeidimų ir nusikalstamų veikų skaičius, fiksuojamas su šių šalių piliečiais. Tai reiškia, kad darbdaviams didėja administracinė našta, o darbuotojų pritraukimas iš šių regionų taps lėtesnis.

    Kolumbija reaguoja ramiai, darbdaviai nerimauja

    Kolumbijos užsienio reikalų institucijos viešai neskubėjo kalbėti apie atsakomąsias priemones, pavyzdžiui, lenkų atvykimo ar buvimo ribojimus. Akcentuojama, kad dvišaliai santykiai išlieka konstruktyvūs ir grindžiami dialogu bei bendradarbiavimu.

    „Kolumbija ir Lenkija palaiko teigiamus ir konstruktyvius dvišalius santykius, kuriems būdingas dialogas ir bendradarbiavimas įvairiose srityse“, – teigiama Kolumbijos užsienio reikalų institucijų atsakyme.

    Lenkijos darbo rinkoje užsieniečių reikšmė didelė, nes šalyje legaliai dirba apie 1 150 000 užsieniečių. Kolumbiečiai dažnai įsidarbina maisto pramonėje, įskaitant vaisių ir daržovių perdirbimą, žuvies, pieno ir mėsos pramonę, taip pat saldumynų bei ledų gamybą.

    Ekspertai įspėja, kad tokie ribojimai gali tapti precedentu ir būti išplėsti kitų šalių piliečiams, o tai daliai sektorių gali reikšti sudėtingesnį darbuotojų trūkumą. Kartu pabrėžiama, kad sprendimas turi ir politinį atspalvį, nes gali būti siejamas su vidaus politikos darbotvarke ir artėjančiais rinkimais.

  • Lenkija auga tris kartus greičiau nei euro zona: kas maitina šuolį ir kodėl jis gali greitai išblėsti

    Augimas ryškiai lenkia euro zoną

    Lenkijos ekonomikos plėtra pastaruoju metu aiškiai išsiskiria Europos Sąjungoje. Remiantis tarptautinių analitikų vertinimais, šalies bendrasis vidaus produktas 2026 metų pirmąjį pusmetį augo apie 3,7 proc. per metus, kai euro zonos vidurkis, neįskaičiuojant Airijos, siekė maždaug 1,1–1,2 proc.

    Toks skirtumas reiškia, kad Lenkija augo maždaug tris kartus sparčiau nei euro zona. Tačiau prognozės rodo, kad šis tempas gali būti laikinas, o augimas artimiausiais metais turėtų lėtėti.

    Kas šiuo metu stumia ekonomiką į priekį?

    Ekonomistai Lenkijos pagreitį sieja su plačiai išsisklaidžiusiais augimo šaltiniais. Didelę reikšmę turi vidaus vartojimas, viešosios išlaidos ir eksportas, o svarbų vaidmenį atlieka ir investicijų ciklas.

    Vienas iš ryškiausių faktorių yra Europos Sąjungos lėšų įsisavinimas, įskaitant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės finansavimą. Šios lėšos didina investicijų apimtis ir skatina privačius projektus, ypač infrastruktūros, energetikos ir skaitmeninimo srityse.

    „Lenkija išlieka viena atspariausių ekonomikų Europoje: augimą palaiko vartojimas, investicijos, viešosios išlaidos ir eksportas“, – sakė EY vyriausiasis ekonomistas Europai dr. Marek Rozkrut.

    Regiono vaizdas nevienodas

    Panašų tempą dalyje Vidurio ir Rytų Europos demonstravo ir kitos šalys. Pavyzdžiui, Slovėnija, Bulgarija bei Lietuva, kurių plėtrą palaikė didėjančios pajamos, fiskalinė politika ir Europos fondai, taip pat augo maždaug 3–4 proc. tempu.

    Tuo pat metu kai kurios regiono ekonomikos augo lėčiau. Čekija, Kroatija ir Vengrija buvo arčiau 2 proc. ribos, Slovakija balansavo ties stagnacija, o Rumunija, anksčiau laikyta vienu regiono lyderių, fiksavo apie 2 proc. nuosmukį.

    Kodėl pagreitis gali neišsilaikyti?

    Analitikai pabrėžia, kad dabartinis augimo etapas gali susidurti su struktūriniais ribojimais. Prognozuojama, jog Lenkijos augimas 2027 metais gali sulėtėti iki maždaug 2,7 proc., o 2028–2029 metais priartėti prie 2,5 proc.

    Viena ryškiausių ilgalaikių rizikų yra demografija. Skaičiuojama, kad iki 2050 metų Lenkijoje darbingo amžiaus gyventojų skaičius gali sumažėti apie 23 proc., o tai reikštų mažesnę darbo jėgos pasiūlą, didesnį spaudimą atlyginimams ir lėtesnį potencialų ekonomikos augimą.

    Tokios tendencijos didina poreikį spartinti produktyvumo augimą, automatizaciją ir investicijas į technologijas, įskaitant DI sprendimus. Kartu tai kelia papildomų iššūkių viešiesiems finansams, nes senstanti visuomenė paprastai didina sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos išlaidas.