CP v2

Blog

  • Regionų verslui – dar 5 „Spiečiai“: nemokamos konsultacijos ir mentorystė atkeliauja į naujus miestus

    Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva plečiamas Inovacijų agentūros aktyvaus verslo erdvių „Spiečius“ tinklas. Netrukus duris atvers penkios naujos erdvės Mažeikiuose, Šakiuose, Lazdijuose, Šalčininkuose ir Anykščiuose.

    Skelbiama, kad iki metų pabaigos Lietuvoje turėtų veikti 20 „Spiečių“. Šiose erdvėse regionų verslininkams ir kuriantiems verslo idėjas gyventojams numatytos nemokamos verslo augimo paslaugos, konsultacijos ir bendruomenės renginiai.

    Pagalba verslui arčiau regionų

    Ministerija pabrėžia, kad naujų įmonių kūrimasis ir savarankiškos veiklos augimas regionuose rodo neišnaudotą potencialą už didmiesčių ribų. Todėl prioritetu įvardijama ne tik paskatinti startą, bet ir padėti jau veikiantiems verslams pereiti į aukštesnės pridėtinės vertės etapą.

    „Augantis naujų verslų skaičius regionuose rodo, kad verslumo potencialas nėra sutelktas tik didžiuosiuose miestuose“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

    Pasak Inovacijų agentūros, regionuose dažnai netrūksta idėjų ir motyvacijos, tačiau augimo kliūtimi tampa praktinės žinios, pardavimų kanalai ir kontaktai. Dėl to „Spiečiuose“ didžiausias dėmesys skiriamas ne vien informavimui, bet ir nuosekliam verslo stiprinimui per individualias konsultacijas ir mentorystę.

    Kokias paslaugas žada „Spiečiai“

    „Spiečių“ veikla orientuota į augimą ir konkurencingumą, todėl akcentuojamos sritys, kurios dažniausiai lemia įmonių proveržį. Tarp jų minimi verslo valdymas, pardavimai, rinkodara, skaitmenizavimas, procesų efektyvinimas ir produktyvumo didinimas.

    „Tam reikia ne vien finansavimo, bet ir žinių, ekspertinės pagalbos, kontaktų bei galimybės mokytis iš kitų verslų patirties – „Spiečius“ suteikia būtent tokią aplinką“, – sakė Inovacijų agentūros direktorė Monika Paulė.

    Praktikoje tokios erdvės veikia kaip vietos verslo bendruomenės centrai, kur lengviau rasti mentorių, partnerių ar pirmuosius klientus. Pastaraisiais metais verslams vis svarbesnis tampa ir DI pritaikymas kasdieniuose procesuose, todėl konsultacijose dažnai ieškoma būdų, kaip automatizuoti rutiną ir greičiau priimti sprendimus.

    Atidarymai rudenį ir esamas tinklas

    Naujų erdvių atidarymo renginiai suplanuoti rudenį: Mažeikiuose rugsėjo 28 dieną, Šakiuose spalio 2 dieną, Šalčininkuose spalio 6 dieną, Anykščiuose spalio 16 dieną. Nurodoma, kad Lazdijų „Spiečiaus“ atidarymo data bus paskelbta vėliau.

    Skelbiama, kad į atidarymo renginius kviečiama vietos bendruomenė, o susitikimų metu bus pristatytos paslaugos ir galimybės prisijungti prie bendruomenės. Taip pat žadama, kad nuo renginių pradžios bus galima užmegzti kontaktus su kitais verslais ir konsultantais.

    Šiuo metu „Spiečių“ erdvės veikia Alytuje, Birštone, Gargžduose, Kaune, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Marijampolėje, Panevėžyje, Plungėje, Rokiškyje, Šiauliuose, Tauragėje, Ukmergėje, Utenoje ir Visagine. Išplėtus tinklą penkiomis naujomis vietomis, bendras skaičius turėtų pasiekti 20.

  • Palangos vasaros skaityklai – lemtingas sprendimas: ekspertai siūlys, kaip išsaugoti medinį modernizmą

    Palangoje rugsėjo 10–11 dienomis vyks tarptautinis architektūros simpoziumas, kuriame bus ieškoma sprendimų, kaip išsaugoti ir šiuolaikinei kultūrai pritaikyti Palangos vasaros skaityklą. Šis pastatas laikomas vienu ryškiausių Lietuvos medinio modernizmo pavyzdžių ir šiemet mini 60 metų sukaktį.

    Simpoziumą rengia Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su partneriais, o diskusijose dalyvaus architektūros, paveldosaugos ir kraštovaizdžio architektūros ekspertai iš Lietuvos, Danijos ir Latvijos. Renginio pabaigoje žadama pristatyti rekomendacijas, kaip sustiprinti objekto apsaugą ir užtikrinti jo gyvybingumą ateityje.

    Medinis modernizmas ir jo rizikos

    Architekto Albino Čepio suprojektuota skaitykla duris atvėrė 1966 metais, o jos architektūrinį charakterį formuoja medinė karkasinė konstrukcija, didelės stiklo plokštumos, atviras planas ir banguotas stogas. Pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, todėl sprendimai dėl jo atnaujinimo privalo derinti funkcinius poreikius su paveldo apsauga.

    Medinės modernizmo architektūros išsaugojimas dažnai susiduria su specifiniais iššūkiais: drėgmės režimu, konstrukcijų senėjimu, gaisrine sauga ir energiniu efektyvumu, taip pat intensyviu sezonišku naudojimu pajūryje. Pastaraisiais metais Europoje vis daugiau dėmesio skiriama tvariam atnaujinimui, kai pirmenybė teikiama remontui ir pritaikymui, o ne nugriovimui, mažinant ir anglies dioksido pėdsaką.

    Ką svarstys tarptautinė komanda

    Programoje numatytos visuomenei atviros paskaitos ir diskusijos, taip pat ekspertų sesijos, kuriose bus aptariamas istorinių vietų vaidmuo miestų tapatybei ir bendruomenės gyvenimui. Renginyje žadama nagrinėti, kaip suderinti paveldosaugos principus su šiandienos kultūros veiklų poreikiais, kad pastatas liktų aktyvia miesto erdve, o ne vien eksponatu.

    Simpoziume dalyvaus VILNIUS TECH, Karališkosios Danijos akademijos, Rygos technikos universiteto ir kitų institucijų atstovai, tarp jų doc. dr. Liutauras Nekrošius, danų architektė ir tyrėja Sidsel Sander, architektas Magnusas Sølvhøjus Kühnas, dr. arch. Antra Viļuma, dr. Indrė Užuotaitė ir kraštovaizdžio architektė Dovilė Ivanauskienė. Diskusijose taip pat bus aptariamas žiedinės statybos principų taikymas, kai renovacijoje ieškoma galimybių pakartotinai naudoti medžiagas ir kuo mažiau keisti autentiškas konstrukcijas.

    „Mums svarbu ne tik išsaugoti šį išskirtinį architektūros objektą, bet ir ieškoti sprendimų, kaip jis ir toliau galėtų išlikti gyvas, atviras ir bendruomenę telkiantis kultūros centras“, – sakė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė.

    Atvira programa Palangoje

    Organizatoriai pabrėžia, kad dalis renginių bus atviri visuomenei ir suteiks progą geriau pažinti Palangos architektūros paveldą bei suprasti, kaip sprendimai dėl istorinių pastatų lemia viešųjų erdvių ateitį. Taip pat numatytos ekskursijos ir teminės sesijos, kuriose bus kalbama apie kultūrinio paveldo aplinką ir želdinius.

    Simpoziumas yra renginių ciklo „Metai su Danija“ dalis ir siejamas su Danijos sprendimo pripažinti atkurtą Lietuvos nepriklausomybę 35-mečiu. Iniciatyvą įgyvendina Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Danijos Karalystės ambasada Lietuvoje ir Danijos kultūros institutas Baltijos šalims, o tarp partnerių minimi VILNIUS TECH, „Docomomo Lietuva“, Vilniaus medinės architektūros centras, Rygos technikos universitetas ir „VELUX“.

  • Aukštaitijoje – 30-asis vargonų festivalis: 11 koncertų ir Panevėžio vyskupijos šimtmetis

    Nuo 1997 metais Aukštaitijos bažnyčiose rengiamas Aukštaitijos vargonų muzikos festivalis šiemet vyks jubiliejinį, 30-ąjį kartą. Rugsėjo 6–spalio 11 dienomis klausytojų laukia 11 koncertų įvairiose regiono erdvėse, o programa šiemet siejama ir su Panevėžio vyskupijos 100-mečio minėjimu.

    Festivalis tradiciškai remiasi sakraliosios muzikos ir kultūros paveldo sinteze: vargonai pristatomi ne tik kaip instrumentas, bet ir kaip bažnyčių akustikos bei istorinių erdvių dalis. Organizatoriai pabrėžia, kad koncertai skirti pagerbti iškilius dvasininkus ir asmenybes, taip pat pažymėti šventovių jubiliejus.

    Atidarymas Utenoje ir pirmieji koncertai

    Rugsėjo 6 dieną Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje festivalį atidarys Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica Humana“. Kartu pasirodys solistai: vargonininkas Gediminas Kviklys, smuikininkė Ramunė Grakauskaitė, klarnetininkai Anielius Lukošiūnas ir Rimvydas Savickas, o renginį papildys aktorės Virginijos Kochanskytės poetinis žodis.

    Rugsėjo 12 dieną koncertas vyks Pakalnių Švč. Trejybės bažnyčioje, kur skambės kompozitoriaus Vitalijaus Neugasimovo kūryba. Ją atliks vyrų vokalinis kvartetas „Fratres“, vadovaujamas paties kompozitoriaus, o rugsėjo 13 dieną programa persikels į Antazavės Dievo Apvaizdos ir Dusetų Švč. Trejybės bažnyčias Zarasų rajone.

    Dedikacijos ir Čiurlionio minėjimas

    Rugsėjo 19 dieną Vyžuonų Šv. Jurgio bažnyčioje koncertuos Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Raminta Vaicekauskaitė ir vargonininkas Povilas Padleckis. Rugsėjo 20 dieną Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje numatytas specialus koncertas, skirtas vyskupo Juozo Preikšo 100-mečiui.

    Rugsėjo 27 dieną Sudeikių Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje skambės programa „Čiurlionio dainų banga“, skirta M. K. Čiurlionio gimtadieniui paminėti. Joje dalyvaus Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos kolektyvai, vargonininkas Vidas Pinkevičius ir aktorius Vladas Baranauskas.

    Spalio koncertai ir uždarymas

    Spalio 3 dieną Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčioje gros vargonininkai Aušra ir Vidas Pinkevičiai, o spalio 4 dieną Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje pasirodys dainininkė ir aktorė Austėja Lukaitė, jai pritars Gražina Zalatorienė. Spalio 7 dieną Utenos dvaro rūmuose solinį koncertą surengs jaunasis smuikininkas Rokas Diržys, akompanuos pianistas Simas Minkevičius.

    Festivalio uždarymas vyks Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčioje: koncertuos vargonininkė Jurgita Kazakevičiūtė, Šiaulių miesto simfoninio orkestro „Camerata Solaris“ styginių grupė, vadovaujama Vilhelmo Čepinskio, taip pat aktoriai Virginija Kochanskytė ir Vladas Baranauskas.

    Jubiliejinį festivalį globoja Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM ir Utenos rajono meras Marijus Kaukėnas. Renginį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Utenos rajono savivaldybė.

  • Ministrė skelbia būsto planą: savivaldybių nuoma, naujos paramos ir 850 renovacijos paraiškų

    Aplinkos ministerija rengia ilgalaikę būsto prieinamumo strategiją, kurią siekiama pateikti iki kitos Seimo pavasario sesijos. Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė sako, kad dokumente bus numatyti sprendimai dėl būsto pasiūlos, įperkamumo ir kokybės, nes skirtingose savivaldybėse problemos nevienodos.

    Ministerijos vertinimu, prieinamo būsto trūkumas jaučiamas, tačiau situacija šiuo metu neįvardijama kaip krizinė. Vis dėlto akcentuojama, kad didmiesčiuose ryškiausiai atsiskleidžia įperkamumo klausimas, o mažesnėse savivaldybėse dažniau trūksta pasiūlos arba esamas būstas būna prastesnės kokybės.

    „Atliktas Būsto prieinamumo Lietuvoje didinimo galimybių vertinimas parodė, kad situacija Lietuvos savivaldybėse skiriasi. Jeigu didmiesčiuose pagrindinė problema yra būsto įperkamumas, tai mažose savivaldybėse nėra būsto pasiūlos arba jis yra nekokybiškas“, – sakė I. Andriulaitytė.

    Strategijoje numatomos trys pagrindinės grupės, kurioms būstas tampa sunkiai pasiekiamas. Tai vidutines ir mažas pajamas gaunantys gyventojai, kurie negauna socialinės paramos, pažeidžiami namų ūkiai, kuriems taikoma socialinė parama, ir žmonės, turintys nuosavą, bet pasenusį bei energetiškai neefektyvų būstą.

    Aplinkos ministerija Vyriausybei pateikė nutarimo projektą dėl tarpinstitucinės darbo grupės sudarymo. Ši grupė vertins studijoje pateiktus siūlymus ir jų įgyvendinimo galimybes, o iki šių metų pabaigos planuojama parengti strategijos projektą.

    Vienas iš akcentų – didesnis savivaldybių vaidmuo ir municipalinio būsto segmento kūrimas. Ministerija siekia, kad atsirastų papildoma nuomos pasiūla tarp socialinio būsto ir rinkos kainomis nuomojamo būsto, nes vien subsidijomis, anot ministrės, problemos iš esmės išspręsti nepavyks.

    „Planuojame pateikti keletą strategijos modelių, kuriuos būtų galima taikyti skirtingose savivaldybėse. Matome, kad situacija savivaldybėse skiriasi ir vieno modelio taikymas nebūtų tikslingas“, – sakė I. Andriulaitytė.

    Strategijos dalimi išlieka ir daugiabučių atnaujinimas, kuris tiesiogiai susijęs su būsto kokybe, šildymo sąnaudomis ir energiniu efektyvumu. Ministerija atkreipia dėmesį, kad renovacija mažina energijos vartojimą ir gyventojų išlaidas, todėl ilgainiui stiprina būsto įperkamumą, ypač augant energijos kainų svyravimų rizikai.

    Pasak ministrės, 13-asis kvietimas daugiabučių renovacijai viršijo lūkesčius – pateikta 850 paraiškų. Šių metų spalio mėnesį planuojama skelbti 14-ąjį kvietimą, kuriame keisis finansavimo logika ir bus taikomas mišrus finansavimo modelis.

    „Šiemet spalio mėnesį planuojama skelbti 14-ąjį kvietimą, į kurį taip pat dedame daug vilčių, nes keisis finansavimo tvarka – bus taikomas mišrus finansavimo modelis“, – sakė I. Andriulaitytė.

    Numatoma, kad pažeidžiami namų ūkiai bus finansuojami iš Socialinio klimato fondo. Jei daugiabutyje naudojamas iškastinis kuras, būtų taikoma 80 proc. parama, o jei iškastinis kuras nenaudojamas – 50 proc. parama, taip skatinant pereiti prie švaresnių šildymo sprendimų.

    Gyventojams, kurie nepatenka į socialinės paramos gavėjų grupes, planuojamas savivaldybių paramos renovacijai indeksas. Pagal jį ekonomiškai stipriausiose savivaldybėse parama siektų 15 proc., vidutinėse – 20 proc., o savivaldybėse, kurioms paramos reikia labiausiai, – 25 proc.

    Taip pat numatyti papildomi kriterijai, leidžiantys didinti paramos dalį, pavyzdžiui, atnaujinant šilumos ir karšto vandens sistemas būtų galima gauti papildomus 5 proc. Ministerija nurodo, kad savivaldybėse, kurioms paramos reikia labiausiai, bendra parama tam tikrais atvejais galėtų siekti iki 40 proc.

    Atskirai planuojama ir dalinės renovacijos kryptis: 2027 metų pirmąjį ketvirtį numatomas kvietimas projektams, kurie neapima viso pastato atnaujinimo. Tikimasi, kad tai padės greičiau pagerinti senesnių daugiabučių būklę ten, kur pilna renovacija stringa dėl finansinių ar organizacinių priežasčių.

    Ministerija tikisi, kad strategijos priemonės ir atnaujintos paramos schemos leis vienu metu spręsti kelias problemas: didinti būsto pasiūlą, gerinti nuomos alternatyvas ir spartinti energetiškai neefektyvaus būsto atnaujinimą. Galutinis tikslas – kad daugiau gyventojų galėtų gyventi kokybiškesniame ir mažiau išlaidų reikalaujančiame būste.

  • Šiaulių mokyklos pradeda mokslo metus su naujais stadionais: meras atvyko išbandyti aikštynų

    Šiaulių mokyklos naujus mokslo metus pasitiko ne tik sugrįžusiu šurmuliu, bet ir apčiuopiamais pokyčiais sporto infrastruktūroje. Po vasaros darbų atnaujinti Dainų ir Salduvės progimnazijų bei Didždvario gimnazijos sporto aikštynai, o „Romuvos“ progimnazijoje rangos darbai artėja prie pabaigos.

    Miesto vadovai pabrėžia, kad investicijos į mokyklų stadionus svarbios ne vien kūno kultūros pamokoms. Aikštynai vis dažniau projektuojami taip, kad po pamokų jais galėtų naudotis ir aplinkinių kvartalų gyventojai, todėl tokie objektai tampa vietos bendruomenių traukos centrais.

    Rugsėjo 1 dieną Šiaulių miesto meras Artūras Visockas susitiko su mokyklų bendruomenėmis ir kartu apžiūrėjo atnaujintas erdves. Mokinių ir mokytojų komandos pakvietė merą išbandyti tinklinio aikštelę.

    „Labai simboliška, kad šiuos naujus sporto aikštynus atveriame būtent tais metais, kai Šiauliai švenčia 790-ąjį gimtadienį. Tai graži dovana mokiniams, mokyklų bendruomenėms ir visiems šiauliečiams“, – sakė Artūras Visockas.

    Dainų progimnazijoje įrengtos futbolo ir kitų sporto šakų aikštelės, bėgimo takai, lauko treniruokliai, apšvietimas ir vaizdo stebėjimo sistema. Taip pat sutvarkyti takai, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, kad infrastruktūra būtų patogiau pasiekiama ne tik pamokų metu.

    Mokyklos vadovė Asta Vaičiūnienė akcentavo, kad atnaujintas stadionas tarnaus plačiau nei vien mokiniams. Pasak jos, čia nuolat lankosi įvairaus amžiaus gyventojai, o saugesnė aplinka ir geresnė danga turėtų paskatinti dar daugiau žmonių rinktis aktyvų laisvalaikį.

    Salduvės progimnazijos sporto aikštyne taip pat įrengtos universalios aikštelės, bėgimo takai, lauko treniruokliai, apšvietimas ir vaizdo stebėjimas, sutvarkyti takai. Mokyklos direktorė Natalija Kaunickienė priminė, kad senasis stadionas per daugelį metų buvo ne vieno sportininko starto vieta, todėl tikimasi, kad atnaujinta bazė sustiprins jaunimo motyvaciją siekti rezultatų.

    Didždvario gimnazijoje baigti aikštyno atnaujinimo darbai ir erdvė jau paruošta aktyviam naudojimui. Čia įrengtos futbolo ir krepšinio aikštelės, bėgimo takai, lauko treniruokliai, apšvietimas bei vaizdo stebėjimo sistema, sutvarkyti pėsčiųjų takai aplink aikštyną.

    Tokie projektai atitinka bendrą savivaldybių kryptį Lietuvoje – modernizuoti mokyklų sporto infrastruktūrą, kad ji būtų universali, saugi ir pritaikyta skirtingoms sporto šakoms. Praktikoje tai reiškia kokybiškesnes dangas, geresnį apšvietimą, didesnį saugumą ir galimybę sportuoti ne tik per pamokas, bet ir po jų.

    „Romuvos“ progimnazijoje darbai dar vyksta, tačiau savivaldybė tikisi, kad atnaujintas aikštynas netrukus papildys jau atvertų objektų sąrašą. Miestas pabrėžia, kad tikslas – sudaryti sąlygas vaikams daugiau judėti, o bendruomenėms turėti patogias ir šiuolaikiškas erdves šalia namų.

  • Algis Kašėta kreipėsi dėl Rugsėjo 1-osios: priminė, kuo išsiskiria Varėnos pedagogai

    Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, artėjant Mokslo ir žinių dienai, paskelbė sveikinimą mokiniams, mokytojams, tėvams ir visai krašto švietimo bendruomenei. Anot mero, Rugsėjo 1-oji kasmet simbolizuoja naują pradžią ir galimybę drąsiai atverti duris į žinių pasaulį.

    Sveikinime pabrėžiama, kad mokslo metų startas svarbus ne tik dėl naujų dalykų ar pažymių, bet ir dėl patirčių, kurios ilgainiui virsta išmintimi. Meras priminė mintį, siejamą su filosofu Platonu, jog pradžia yra viena svarbiausių bet kurio darbo dalių.

    „Šiandien tegul jūsų pradžia būna drąsi, šviesi ir sklidina noro pažinti“, – sakė Algis Kašėta.

    Mokiniams palinkėta, kad mokykla būtų ne vien žinių įgijimo vieta, bet ir erdvė atradimams, draugystei bei asmeniniam augimui. Meras akcentavo, kad natūralu ne viską žinoti iš karto, o smalsumas ir gebėjimas klausti dažnai tampa geriausiu kelrodžiu mokantis.

    Mokytojams sveikinime skirta padėka už kasdienį darbą ir palinkėta kūrybinės drąsos, kantrybės bei prasmingų akimirkų, kurios primintų profesijos svarbą. Taip pat išskirtas Varėnos krašto švietimo darbuotojų įvertinimas, paminint, kad pasiekti rezultatai ir aukšta pozicija šalies mastu yra reikšmingas bendruomenės darbo ženklas.

    Tėvams meras linkėjo pasitikėjimo ir ramybės lydint vaikus augimo keliu, pabrėždamas laiko, tarpusavio supratimo ir atvirų pokalbių svarbą. Sveikinimas užbaigtas kvietimu naujus mokslo metus pasitikti kaip progą kiekvienam iš mūsų mokytis, nes mokymuisi, anot mero, pabaigos nėra.

  • Europos dujų atsargos prieš šildymo sezoną – rekordiškai žemos: kas lėtina LNG srautus?

    Iki šildymo sezono Europoje likus maždaug mėnesiui, požeminėse saugyklose sukauptos dujų atsargos išlieka neįprastai mažos. Nors LNG kroviniai į Europą toliau plaukia, bendras importo tempas šią vasarą lėtėjo, o tai didina įtampą rinkoje.

    Vienas ryškesnių pavyzdžių regione – Lenkijos LNG terminalas Svinouiscėje, kuris išlieka tarp intensyviausiai naudojamų Europos Sąjungoje. Į jį ir toliau reguliariai atvyksta dujovežiai su kroviniais, dažnai iš JAV, tačiau tai nepanaikina platesnės tendencijos: bendrai Europoje krovinių buvo mažiau nei įprastai.

    LNG srautai sulėtėjo visoje Europoje

    Rinkos duomenys rodo, kad nuo gegužės iki liepos vidutinis LNG krovinių skaičius, pasiekiantis Europą, buvo mažesnis nei įprasta. Tai siejama su dviem veiksniais: sumažėjusiomis dalies tiekėjų apimtimis ir atsargesniais pirkėjų sprendimais dėl aukštų dujų kainų.

    Aukštesnės kainos paprastai mažina norą pirkti dujas neatidėliotinėje rinkoje, ypač kai tiekėjai siūlo krovinius lankstesnėmis kryptimis ir Europa konkuruoja su Azijos paklausa. Dėl to dalis krovinių nukreipiami ten, kur tuo metu mokama daugiau, o Europai sudėtingiau palaikyti spartų atsargų pildymą.

    Mažesnis pildymas kelia riziką kainoms

    Po 2022 metų energetikos sukrėtimų Europos šalys smarkiai padidino priklausomybę nuo suskystintų dujų, kad pakeistų rusišką vamzdyninį tiekimą. Tačiau LNG rinka yra globali, todėl net ir turint terminalus, saugumo garantas tampa ne vien infrastruktūra, o ir gebėjimas laiku prisipirkti dujų konkurencinėmis kainomis.

    Šių metų vasarą saugyklų pildymas kai kuriais laikotarpiais atsiliko nuo istorinių vidurkių. Tai reiškia, kad rudenį, artėjant šildymo sezono startui, rinkai gali tekti greičiau didinti importą, o tai paprastai didina kainų jautrumą bet kokiems sutrikimams.

    Ką tai reiškia prieš žiemą?

    Mažesnės atsargos pačios savaime nereiškia krizės, tačiau jos susiaurina saugumo „pagalvę“ šaltų orų ar tiekimo trikdžių atveju. Jei rudenį pasitaikys ilgesnis šaltasis periodas, techniniai LNG infrastruktūros sutrikimai ar suaktyvės konkurencija dėl krovinių, kainos gali reaguoti greičiau nei tais metais, kai saugyklos būna užpildytos aukštesniu lygiu.

    Artimiausios savaitės bus ypač svarbios: Europos rinkos stebės LNG atvykimų skaičių, saugyklų pildymo tempą ir kainų skirtumus tarp Europos ir Azijos. Nuo šių veiksnių priklausys, ar žiema bus pasitikta su pakankamu rezervu, ar su rekordiškai mažu atsargų lygiu.

  • Varšuvos birža raudonuoja: „Orlen“ rekordo pėdsakų beveik neliko, WIG20 smunka žemiau 4 000

    Varšuvos vertybinių popierių biržoje antradienio sesija prasidėjo su aiškia pardavėjų persvara: vidurdienį dauguma pagrindinių indeksų traukėsi apie 1 proc., o smukusių bendrovių buvo gerokai daugiau nei augusių.

    Silpnėjant nuotaikoms, WIG20 indeksas dienos eigoje krito ir vėl nusileido žemiau 4 000 punktų ribos. Rinkos dalyviai tai vertino kaip signalą, kad po ankstesnės sėkmingesnės sesijos pirkėjams pristigo impulso.

    Daugiausia dėmesio sulaukė „Orlen“: pačioje prekybos pradžioje bendrovės akcija trumpam pasiekė naują istorinį rekordą – apie 37 eurus už akciją. Vis dėlto rekordinis šuolis greitai išblėso, o vėliau kaina grįžo link maždaug 36 eurų, atspindėdama bendrą nepalankią rinkos kryptį.

    WIG20 sudėtyje tuo metu vos kelios bendrovės laikėsi nežymiame pliuse, o didžioji dalis buvo raudonoje zonoje. Ryškesnių kritimų fone investuotojai akylai stebėjo, ar spaudimas nepersimes į platesnę rinką, nes smukimas apėmė ir nemažą dalį kitų biržoje kotiruojamų įmonių.

    Vidutinės kapitalizacijos segmente labiau krito kai kurių vartojimo ir paslaugų bendrovių akcijos, tačiau pasitaikė ir išimčių. Tarp santykinai atsparesnių išsiskyrė dalis su kosmoso pramone siejamų įmonių, o investuotojų dėmesį papildomai kurstė naujienos apie projektą, susijusį su Europos kosmoso agentūra.

    Rinkos analitikai tokią sesijos dinamiką aiškino natūralia korekcija po ankstesnių kilimų ir atsargesniu rizikos vertinimu. Artimiausiu metu kryptį gali lemti tiek tarptautinių rinkų fonas, tiek nauji įmonių pranešimai ir lūkesčiai dėl ekonomikos rodiklių.

  • KGHM plečia programą „Kompetentni w branży“: 2 300 mokinių rengia darbui pramonėje jau nuo suolo

    Lenkijos vario ir sidabro gavybos bendrovė „KGHM Polska Miedź S.A.“ pradeda naują, jau devintą, švietimo programos „Kompetentni w branży“ etapą, skirtą profesinių ir techninių mokyklų mokiniams. Šiais mokslo metais programoje dalyvauja daugiau nei 2 300 mokinių iš 10 mokyklų Vario baseino regione, o tikslas išlieka aiškus – glaudžiau sujungti profesinį mokymą su realiais pramonės poreikiais.

    Programą „KGHM“ įgyvendina kartu su Lenkijos Nacionaline švietimo ministerija, o dalyviai mokosi vadinamosiose patronuojamose klasėse. Tokia partnerystė tampa vis aktualesnė visoje Europoje, nes pramonė, energetika ir infrastruktūros sektoriai susiduria su kvalifikuotų techninių darbuotojų trūkumu, ypač automatikos, elektros, mechatronikos ir gamybos priežiūros srityse.

    Ko mokosi ir kodėl to reikia?

    2026–2027 mokslo metais „KGHM“ patronuoja 10 ugdymo įstaigų Liubine, Polkovicuose, Legnicoje, Glogove, Chocianove, Boleslave ir Wschowoje. Mokiniai rengiami 15 profesijų, tiesiogiai susijusių su įmonės veikla: kasyba, metalurgija, rūdos paruošimu, elektra, automatika ir mechatronika.

    Įmonė pabrėžia, kad šios specialybės yra tarp tų, kurias Nacionalinė švietimo ministerija įvardija kaip ypač paklausias darbo rinkoje. Pramonėje tai reiškia ne tik stabilų įsidarbinimą, bet ir būtinybę nuolat atnaujinti kompetencijas, nes gamyklose sparčiai daugėja skaitmenizuotų procesų, jutiklių, pramoninių valdymo sistemų ir DI sprendimų.

    Praktika, stažuotės ir stipendijos

    Programos dalyviai gali atlikti praktiką „KGHM“ padaliniuose su patyrusiais mentoriais, dalyvauti apmokamų stažuočių programoje ir pretenduoti į stipendijas. Taip pat modernizuojamos mokyklų laboratorijos ir dirbtuvės, kad įranga atitiktų šiuolaikinės pramonės standartus.

    Į programą įtraukiamos ir papildomos veiklos: konferencijos, vizitai į įmonės padalinius, praktiniai užsiėmimai bei sporto renginiai. Tokios iniciatyvos padeda lavinti ne tik techninius įgūdžius, bet ir karjeros planavimui svarbias kompetencijas, kurios darbdaviams vis dažniau tampa lemiamu atrankos kriterijumi.

    „Per edukacines, tobulėjimo ir sporto iniciatyvas norime parodyti jauniems žmonėms, kad „Kompetentni w branży“ yra daugiau nei vienpusis mokyklos ir verslo ryšys. Tai erdvė kalbėtis apie poreikius, vertybes ir iššūkius, taip pat galimybė praktiškai pažinti regiono ateičiai svarbias profesijas“, – sakė „KGHM Polska Miedź S.A.“ žmogiškųjų išteklių valdymo direktorė Magdalena Lipińska.

    Nauji renginiai ir aiškus rezultatas

    2026–2027 mokslo metais planuojama tęsti mokiniams jau pažįstamas iniciatyvas, tokias kaip žinių olimpiada apie „KGHM“ „Kompetentny Gilbert“ ir programos ambasadorių susitikimas. Kartu atsiras ir naujų veiklų, tarp jų jėgos varžybos „Kompetentny Kozak“, bendras žygis į Sněžką bei „Dni z KGHM“ kiekvienoje dalyvaujančioje mokykloje.

    „Kompetentni w branży“ veikia nuo 2018 metų ir yra orientuota į tai, kad mokiniai į darbo rinką ateitų ne tik su teorinėmis žiniomis, bet ir su realia darbo aplinkos patirtimi. „KGHM“ nurodo, kad šiuo metu daugiau nei 600 įmonės darbuotojų yra šios programos absolventai, o tai leidžia programą vertinti kaip ilgalaikį talentų rengimo kanalą regiono pramonei.

    Daugiau informacijos apie „KGHM“ edukacinę iniciatyvą skelbiama bendrovės puslapyje, skirtame programai „Kompetentni w branży“.

  • „Alior Bank“ pradeda atranką naujam vadovui: ieškomas prezidentas ir penki valdybos nariai

    Lenkijos „Alior Bank“ pranešė pradedantis kvalifikacinę atranką į banko prezidento ir penkių valdybos narių pareigas. Kandidatų paraiškos priimamos iki rugsėjo 16 dienos, o atranka apims kelias pagrindines banko veiklos kryptis.

    Pasak banko, ieškoma ne tik naujo prezidento, bet ir valdybos narių, kurie kuruotų rizikos valdymą, finansus, mažmeninę bankininkystę ir rinkodarą, verslo bankininkystę bei technologijas ir operacijas. Tokia struktūra atspindi didžiųjų universalių bankų praktiką, kai atsakomybės išskaidomos pagal kritines kontrolės ir augimo sritis.

    Dabartinės valdybos trejų metų kadencija prasidėjo 2024 metų sausį. Bankui vadovauja Piotras Žabskis, o pastaraisiais metais valdyba buvo suformuota iš penkių viceprezidentų, atsakingų už skirtingus veiklos segmentus.

    Kas svarbu kandidatams?

    Vadovų atrankos bankuose paprastai siejamos ne tik su strateginiais pokyčiais, bet ir su priežiūros reikalavimais. Finansų sektoriuje aukščiausio lygmens vadovams taikomas tinkamumo ir nepriekaištingos reputacijos vertinimas, o galutiniai paskyrimai dažnai priklauso nuo priežiūros institucijos sprendimų.

    Praktikoje tai reiškia, kad bankai ieško kandidatų, galinčių užtikrinti kapitalo ir rizikų kontrolę, stabilų pelningumą bei technologinę pažangą. Pastaruoju metu vis didesnis dėmesys tenka ir veiklos atsparumui, duomenų saugai bei DI sprendimų diegimo valdymui, kad inovacijos nepadidintų reguliacinių ar reputacinių rizikų.

    Banko mastas ir akcininkai

    „Alior Bank“ yra universalus bankas, teikiantis paslaugas tiek privatiems, tiek verslo klientams. Bankas nurodo turintis apie 4 mln. klientų ir aptarnaujantis maždaug 180 000 įmonių.

    Akcininkų struktūroje ryškiausia dalis tenka draudimo grupei PZU, kuri valdo beveik 32 proc. banko akcijų. Dar beveik 10 proc. priklauso „Nationale-Nederlanden“, o likusi dalis paskirstyta kitiems investuotojams.

    Finansiniai rezultatai ir kontekstas

    Bankas pateikė ir naujausius finansinius skaičius: 2026 metų antrąjį ketvirtį „Alior Bank“ grupės grynasis pelnas siekė 367 mln. zlotų, tai yra apie 85 mln. eurų. Tai maždaug 43 proc. mažiau nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu.

    Bankas aiškino, kad pelno kritimą lėmė keli veiksniai: pajamų korekcija po 2026 metų balandžio 23 dieną priimto ES Teisingumo Teismo sprendimo, išaugę kredito rizikos kaštai ir didesnė efektyvioji mokesčių našta. Tuo metu visas 2025 metų grynasis pelnas sudarė 2,37 mlrd. zlotų, arba apie 550 mln. eurų, ir buvo apie 3 proc. mažesnis nei metais anksčiau.

    Atranka į aukščiausius postus šiuo laikotarpiu yra signalas rinkai, kad bankas siekia iš naujo susidėlioti atsakomybes ir sustiprinti valdymą. Investuotojams ir klientams tai dažnai svarbu ne mažiau nei ketvirčio rezultatai, nes vadovų komandos sudėtis tiesiogiai veikia strategiją, rizikos apetitą ir gebėjimą prisitaikyti prie reguliavimo bei teisinės aplinkos pokyčių.