CP v2

Blog

  • Euro zoną supurtė infliacijos šuolis: rugpjūtį 3,3 proc., brangsta energija ir spaudžia ECB

    Euro zoną supurtė infliacijos šuolis: rugpjūtį 3,3 proc., brangsta energija ir spaudžia ECB

    Infliacija euro zonoje vėl kyla

    Euro zonos metinė infliacija 2026 metų rugpjūtį pakilo iki 3,3 proc., kai 2026 metų liepą siekė 2,9 proc., rodo išankstinis Eurostato įvertis. Mėnesio kainų augimas sudarė 0,4 proc., o tai signalizuoja, kad kainų spaudimas vasaros pabaigoje sustiprėjo.

    Europos Centrinio Banko tikslas yra 2 proc., todėl naujausi duomenys vėl kelia klausimą, ar pinigų politika netrukus taps dar griežtesnė. Rinkos dalyviai didina tikimybę, kad artimiausiame posėdyje bus svarstomas palūkanų kėlimas.

    Energija tapo pagrindiniu varikliu

    Didžiausią įtaką bendram kainų lygiui turėjo energija: per metus ji pabrango 14,3 proc., o 2026 metų liepą metinis augimas buvo 10,3 proc. Vien per mėnesį energijos kainos ūgtelėjo 2,9 proc., todėl būtent ši kategorija tapo ryškiausiu infliacijos šaltiniu.

    Kainų šuolį skatino pasaulinių naftos ir dujų kainų brangimas, siejamas su geopolitine įtampa ir tiekimo grandinių trikdžiais, ypač laivybos maršrutuose. Energetikos kainų svyravimai euro zonoje greitai persiduoda degalams, šildymui ir daliai prekių bei paslaugų savikainos.

    „Šį kartą infliaciją daugiausia stūmė atšokusios degalų kainos, o baziniai kainų spaudimo veiksniai išliko santūresni, nes paslaugų infliacija sumažėjo“, – sakė „Oxford Economics“ vyresnysis ekonomistas Leo Barincou.

    Bazinė ir paslaugų infliacija rodo ramesnį vaizdą

    Infliacija paslaugų sektoriuje, kuri paprastai laikoma inertiškesne ir ECB ypač stebima, sumažėjo nuo 3,3 proc. iki 3,0 proc. Tuo metu bazinė infliacija, neįtraukianti energijos, maisto, alkoholio ir tabako, nežymiai smuktelėjo nuo 2,5 proc. iki 2,4 proc.

    Tokie rodikliai leidžia manyti, kad energijos brangimas kol kas nėra plačiai įsišaknijęs kituose krepšelio segmentuose. Vis dėlto ekonomistai atkreipia dėmesį, kad užsitęsę energijos kainų šokai dažnai vėluodami persiduoda tiek paslaugoms, tiek pramonei.

    Maisto, alkoholio ir tabako kainos per metus paaugo 1,2 proc., kaip ir 2026 metų liepą. Šis stabilumas sumažina riziką, kad infliacija taps dar labiau įsisenėjusi per kasdienio vartojimo prekes.

    Lietuvoje infliacija – aukščiausia

    Tarp euro zonos šalių, įtrauktų į rugpjūčio išankstinį vertinimą, didžiausia metinė infliacija fiksuota Lietuvoje – 5,8 proc. Mažiausias rodiklis užfiksuotas Estijoje – 1,3 proc., o tai išryškina ryškius skirtumus tarp valstybių.

    Iš didžiųjų ekonomikų Prancūzijoje infliacija siekė 2,7 proc., Vokietijoje – 2,9 proc., ir abi šalys liko žemiau euro zonos vidurkio. Ispanijoje rodiklis išsiskyrė didesniu šuoliu ir sudarė 4,5 proc., o Italijoje infliacija pasiekė 3,2 proc.

    Ko tikėtis iš ECB?

    Auganti bendra infliacija, nors ją ir tempia daugiausia energija, didina spaudimą ECB reaguoti palūkanų normomis. Finansų rinkose stiprėja lūkestis, kad artimiausiame posėdyje gali būti pasirinktas 0,25 proc. punkto palūkanų didinimas, siekiant pristabdyti kainų kilimą.

    ECB sprendimus lems ne tik bendras infliacijos skaičius, bet ir tai, ar energijos šokas pradės skverbtis į paslaugas, darbo užmokesčio derybas bei ilgalaikius infliacijos lūkesčius. Jei paslaugų infliacija ir baziniai rodikliai išliks santūrūs, centrinis bankas gali rinktis atsargesnį tempą.

  • Europos obligacijų palūkanos šoktelėjo į 15 metų aukštumas: ką tai reiškia paskoloms ir kainoms?

    Europos obligacijų palūkanos šoktelėjo į 15 metų aukštumas: ką tai reiškia paskoloms ir kainoms?

    Europos valstybių skolinimosi kaina rugsėjo 1 dieną pašoko į aukščiausią lygį per daugiau nei 15 metų, rinkoms toliau parduodant obligacijas. Didesnės palūkanos fiksuotos daugelyje didžiųjų ekonomikų, o investuotojai vis aktyviau vertina infliacijos ir biudžetų rizikas.

    Rinkos rodikliai signalizavo, kad Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas buvo pakilęs virš 3,36 proc., o vėliau šiek tiek sumažėjo iki maždaug 3,34 proc. Kartu brango ir ilgesnės trukmės skola: Vokietijos 30 metų obligacijų pajamingumas buvo pakilęs virš 3,84 proc., taip pat aukščiausiai nuo 2011 metų.

    Obligacijų pajamingumas juda priešinga kryptimi nei jų kaina: kai investuotojai parduoda obligacijas, jų kaina krenta, o fiksuotos palūkanų išmokos tampa santykinai didesnės, todėl pajamingumas kyla. Paprastai tariant, kuo daugiau obligacijų išparduodama, tuo brangiau valstybėms skolintis naujomis emisijomis.

    Kas užkūrė išpardavimą?

    Pagrindinė įtampa kyla iš kelių sutampančių veiksnių: pabrangusios energijos, atsinaujinusių infliacijos baimių ir griežtesnių centrinių bankų signalų. Investuotojai vis dažniau lažinasi, kad palūkanų normos išliks aukštos ilgiau, nei tikėtasi anksčiau.

    Euro zonos išankstiniai infliacijos duomenys parodė, kad rugpjūtį metinė infliacija pakilo iki 3,3 proc., palyginti su 2,9 proc. liepą, o energijos kainos buvo 14,3 proc. didesnės nei prieš metus. Tai gerokai viršija Europos Centrinio Banko 2 proc. tikslą ir didina spaudimą pinigų politikai.

    Rinkos dalyviai ėmė aktyviau vertinti ir artimiausio ECB posėdžio scenarijus, tarp jų ir 0,25 proc. punkto palūkanų normų didinimą. Aukštesnės bazinės palūkanos tiesiogiai persiduoda per visą palūkanų kreivę, todėl brangsta ir valstybių, ir įmonių, ir gyventojų skolinimasis.

    Prancūzijos skola vėl po padidinamuoju stiklu

    Analitikai pažymi, kad Vokietijos pajamingumai daugiausia sekė pasaulines tendencijas, tačiau kai kurios šalys susidūrė ir su papildoma rizikos priemoka. Prancūzijos atveju ją didina politinė ir fiskalinė perspektyva, o diskusijos dėl biudžeto tampa vis jautresnės artėjant 2027 metų prezidento rinkimams.

    Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad Prancūzijos bendroji valdžios skola šiemet gali siekti 118,4 proc. bendrojo vidaus produkto, o 2027 metais didėti iki 120,5 proc. Banque de France vertinimu, biudžeto deficitas šiemet gali siekti apie 5,2 proc. bendrojo vidaus produkto, todėl rinkos atidžiau vertina valstybės gebėjimą stabilizuoti finansus.

    „Norint grįžti į tvarų fiskalinį kelią, Prancūzijai reikės reikšmingų reformų, kurios bus nepopuliarios“, – sakė BCA fiksuotų pajamų strategas Robertas Timperis, komentuodamas augančią rizikos priemoką.

    Poveikis vartotojams ir verslui

    Kylant valstybės skolinimosi kainai, brangsta ir bankų finansavimas, todėl palūkanų spaudimas gali persikelti į būsto paskolas, įmonių kreditus ir naujas obligacijų emisijas. Tai ypač svarbu šalims, kuriose didelė dalis skolos turi būti refinansuojama artimiausiais metais, o biudžetų erdvė ribota.

    Kartu obligacijų rinkų svyravimai keičia investuotojų elgseną: aukštesni pajamingumai gali tapti patrauklesne alternatyva rizikingesnėms turto klasėms, tačiau didesnis neapibrėžtumas didina ir kainų svyravimus. Dalis rinkos dalyvių įspėja, kad ilgiau trunkantis aukštos infliacijos ir silpnesnio augimo derinys didina stagfliacijos riziką, o tai būtų sudėtinga aplinka tiek politikos formuotojams, tiek verslui.

    Panašus pardavimo spaudimas matomas ir už Europos ribų: JAV 10 metų iždo obligacijų pajamingumas buvo pakilęs iki maždaug 4,78 proc., o Japonijos 10 metų obligacijų pajamingumas pasiekė apie 3,00 proc., aukščiausiai nuo 1996 metų. Tai rodo, kad rinkos problemos nėra vien regioninės ir labiau primena globalų palūkanų normų persikainojimą.

  • Trumpas žada paimti visą Venesuelos naftą: Baltieji rūmai paviešino sandorio schemą

    Trumpas žada paimti visą Venesuelos naftą: Baltieji rūmai paviešino sandorio schemą

    JAV administracija paviešino detales apie Venesueloje sudarytą susitarimą, kurį Vašingtonas vadina didžiausiu naftos sandoriu istorijoje. Baltųjų rūmų faktų suvestinėje nurodyta, kad pagrindinis operatorius bus privati bendrovė „North American Blue Energy Partners“ (NABEP), o JAV įgyja esmines kontrolės svertus.

    Pagal dokumente aprašytą modelį laikinosios Venesuelos valdžios institucijos suteikė NABEP 100 metų koncesijas 17 naftos telkinių. Skelbiama, kad susitarimą pasirašė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir JAV karo sekretorius Pete Hegseth.

    Baltieji rūmai nurodo, kad koncesijomis apimami ištekliai siekia daugiau kaip 65 mlrd. barelių, o tai gerokai viršija JAV teritorijoje esančias atsargas, kurios vertinamos maždaug 46 mlrd. barelių. Šie skaičiai pateikiami kaip argumentas, kodėl Vašingtonas siekia ilgalaikės įtakos Venesuelos energetikos sektoriuje.

    „Tai neįtikėtina vertė, kuri tiesiog gulėjo nenaudojama, o mes paimsime visa tai. Mes išgausime tą naftą“, – sakė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

    Prezidentas taip pat teigė, kad į projektą esą taikosi didžiosios JAV naftos bendrovės, tarp jų „Exxon“ ir „Chevron“, o dėl dalyvavimo vyksta konkurencija. Vis dėlto kol kas neaišku, kiek iš šių pareiškimų virs konkrečiomis pasirašytomis sutartimis ir investiciniais įsipareigojimais.

    Ko tikisi Vašingtonas?

    Pagal paviešintas sąlygas JAV karo departamento Strateginio kapitalo biuras gautų 35 proc. akcijų paketą NABEP valdančioje motininėje įmonėje. Baltieji rūmai tai pristato kaip sandorį, kuris mokesčių mokėtojams neva nekainuotų, o jo vertė galėtų siekti šimtus milijardų eurų.

    Taip pat skelbiama, kad JAV valstybės departamentas įgytų teisę įsigyti 20 proc. visos produkcijos iš esamų ir būsimų NABEP telkinių savikaina. Šis mechanizmas siejamas su planu bent iš dalies papildyti Strateginį naftos rezervą, o likusiai produkcijos daliai Vašingtonas turėtų pirmumo teisę.

    Dokumentuose numatytas ir valdymo kontrolės modelis: JAV suteikiama veto teisė dėl valdybos paskyrimų, o dauguma direktorių privalėtų būti JAV piliečiai. Be to, nurodoma, kad susitarimui būtų taikoma JAV teisė ir ginčai būtų sprendžiami JAV teismuose.

    Investicijos, rizikos ir neatsakyti klausimai

    NABEP įsipareigotų investuoti iki 86 mlrd. eurų į Venesuelos naftos infrastruktūrą. Taip pat teigiama, kad per 25 metus galėtų būti sumokėta apie 172 mlrd. eurų mokesčių ir autorinių atskaitymų, tačiau šios projekcijos priklausys nuo gavybos apimčių, kainų ciklų ir politinio stabilumo.

    Viešojoje erdvėje minima, kad nemaža dalis telkinių anksčiau buvo siejami su Rusijos ar Kinijos interesais, o Baltieji rūmai šį posūkį pateikia kaip JAV įtakos susigrąžinimą regione. Energetikos rinkose tokie pareiškimai paprastai vertinami ir kaip geopolitinis signalas, galintis turėti įtakos tiekimo lūkesčiams.

    Tačiau kartu kyla klausimų dėl politinės ir teisinės rizikos. Pranešama, kad NABEP kontroliuoja Venesuelos verslininkas Alejandro Betancourt, kurio ankstesnė veikla buvo tiriama JAV ir Europos institucijų, nors kaltinimai nebuvo pareikšti, o pats jis neigia bet kokius pažeidimus.

    Teigiama, kad kai kurios didžiosios naftos bendrovės, svarstančios atskiras sutartis, siekia aiškių garantijų dėl teisinio apibrėžtumo ir kontraktų stabilumo. Papildomą neapibrėžtumą kuria ir tai, kad susitarimo derybos vyko be Kongreso įsitraukimo, todėl įstatymų leidėjai jau prašo daugiau informacijos apie jo sąlygas.

  • Troja, muziejus ir vynuogynai: kodėl Çanakkale regionas Turkijoje vilioja keliautojus

    Troja, muziejus ir vynuogynai: kodėl Çanakkale regionas Turkijoje vilioja keliautojus

    Kur susitinka legendos ir geografija

    Šiaurės vakarų Turkijoje esantis Çanakkale regionas daugeliui pirmiausia siejasi su Troja, tačiau ši vieta patraukli ir dėl neįprastos geografijos. Dardanelų sąsiauris čia skiria Aziją nuo Europos, o šimtmečius trunkanti prekyba ir migracija paliko ryškų kultūrinį pėdsaką.

    Archeologai Trojos vietovėje išskiria kelis skirtingus miesto sluoksnius, susiformavusius per tūkstantmečius. Dėl tokios istorijos koncentracijos Çanakkale tapo vienu svarbiausių Turkijos taškų, kur senovė pristatoma ne tik per mitus, bet ir per mokslinius tyrimus.

    Troja šiandien: nuo kasinėjimų iki muziejaus

    Trojos archeologinė teritorija įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, o tai reiškia griežtesnę apsaugą ir tarptautinį dėmesį. Lankytojams svarbu tai, kad vietovė nuosekliai tvarkoma, o informacija pateikiama šiuolaikiškai, su aiškiu istoriniu kontekstu.

    Netoliese veikiantis Troy Museum padeda suprasti, kaip per laiką keitėsi gyvenvietė, kokie radiniai rasti skirtinguose sluoksniuose ir kaip jie siejasi su Egėjo regiono istorija. Turizmo ekspertai pastebi, kad būtent tokie muziejai vis dažniau tampa pagrindine kelionės priežastimi, nes keliautojai ieško patirčių, o ne vien nuotraukų.

    „Troja yra vieta, kur susikerta Rytų ir Vakarų kultūros, o miestas per tūkstantmečius buvo perstatomas vėl ir vėl“, – sakė archeologas Enes Can.

    Bozcaada: sala, kur istoriją galima paragauti

    Nuo Çanakkale krantų keltu nesunkiai pasiekiama Bozcaada sala turi kitą, bet ne mažiau seną pasakojimą: vynuogininkystę. Tyrėjai pabrėžia, kad Egėjo jūros regione vyno kultūra skaičiuoja tūkstantmečius, o Bozcaada išsiskiria vietinėmis veislėmis ir ilgai išlaikytu ūkininkavimo ritmu.

    Salos vyndariai augina tradicines vynuoges, tarp jų Çavuş, Vasilaki ir Kuntra, o vietos gamintojai pabrėžia, kad šiandienos vynas čia nėra vien gastronomija. Jis tampa būdu pratęsti istorinę tapatybę, kurią formavo prekybos keliai, skirtingos imperijos ir salos izoliacija.

    „Bozcaada vynas siekia labai senus laikus, todėl tai yra istorija, kurią galima pajusti skonyje“, – sakė vyndarys Osman Mehmet Talay.

    Kelionių rinkoje vis ryškesnė tendencija rinktis kryptis, kurios vienoje vietoje siūlo kultūros paveldą, vietinę virtuvę ir gamtą. Çanakkale derinys tam itin tinkamas: Trojos UNESCO paveldas, šiuolaikinis muziejus ir Bozcaada vynuogynai leidžia per kelias dienas patirti skirtingus Turkijos veidus.

  • Kazachstanas perbraižo politiką: naujasis Kurultajus, 145 vietos ir netikėtas jėgų balansas

    Kazachstanas perbraižo politiką: naujasis Kurultajus, 145 vietos ir netikėtas jėgų balansas

    Kazachstanas pradėjo naują politinį etapą po konstitucinės reformos, kuri pakeitė iki tol galiojusią dviejų rūmų parlamento sistemą. Vietoje jos įsteigta vienerių rūmų įstatymų leidžiamoji institucija – Kurultajus, o naujoji Konstitucija įsigaliojo liepos 1 dieną.

    Pirmieji rinkimai į Kurultajų įvyko rugpjūčio 23 dieną. Iš viso išrinkti 145 deputatai penkerių metų kadencijai, o rinkėjai balsavo tik už politinių partijų sąrašus, nes nepriklausomi kandidatai į nacionalinį parlamentą nekėlė kandidatūrų.

    Kaip skelbė Kazachstano centrinė rinkimų komisija, atstovavimą Kurultajuje gavo penkios partijos, peržengusios 5 proc. barjerą. Daugiausia balsų surinko Adilet – 71,17 proc., jai atiteko 110 vietų, Auyl gavo 10 mandatų, Respublica – 9, Aq Zhol ir Nationwide Social Democratic Party – po 8.

    Reformos šalininkai pabrėžia, kad pats Kurultajaus pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai ir turi istorinį krūvį. „Kurultajus – tai stepės kultūrai ir tiurkų civilizacijai būdingas terminas, atspindintis mūsų tapatybę ir pagarbą istorijai“, – sakė Kazachstano visuomenės raidos instituto ekspertas Nurgazy Anuarbekov.

    Rinkimų fone akcentuojami ir demografiniai pokyčiai. Pasak teisės mokslų daktarės ir Maqsut Narikbayev universiteto docentės Indiros Aubakirovos, rinkėjų sąrašai išaugo daugiau nei 127 000 žmonių – tai naujai pilnametystę pasiekę piliečiai, galintys keisti politinių nuostatų dinamiką.

    Kurultajus pirmuosius posėdžius surengė rugpjūčio 28 ir 31 dienomis, o prezidentas Kassymas-Jomartas Tokajevas paskyrė pirmąjį šalies viceprezidentą. Šis postas grąžintas į politinę sistemą po konstitucinių pakeitimų, o viceprezidentu tapo buvęs valstybės patarėjas ir Prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Erlanas Karinas.

    Per pirmąjį posėdį prezidentas taip pat pasiūlė Kurultajaus pirmininko kandidatūrą – Aibeką Dadebai. Premjeras Olzhasas Bektenovas, minėtas kaip alternatyvus kandidatas į viceprezidentus, išsaugojo Vyriausybės vadovo pareigas.

    Tolimesnės reformos kryptį turėtų papildyti konsultacinis organas – Kazachstano žmonių taryba, kuri, pasak prezidento, bus suformuota rugsėjo antroje pusėje. „Rugsėjo antroje pusėje bus įkurta Kazachstano žmonių taryba – pirmasis aukščiausias konsultacinis organas mūsų istorijoje, atspindintis etninę, regioninę, socialinę ir visuomeninę politinę įvairovę“, – sakė Kassymas-Jomartas Tokajevas.

    Politikos stebėtojai atkreipia dėmesį, kad reformos vertinamos ir geopolitiniame kontekste: Kazachstanas ribojasi su Rusija ir Kinija, o šalies užsienio bei vidaus politika tradiciškai balansuoja tarp didžiųjų kaimynų interesų ir ryšių su platesniu islamo pasauliu. Todėl naujos institucinės architektūros stabilumas ir realus partijų konkurencingumas gali tapti vienu svarbiausių klausimų artimiausiais metais.

  • Beveik 5 proc. į ES patenkančių prekių – klastotės: 83 mlrd. eurų šešėlis ir rizika jums

    Beveik 5 proc. į ES patenkančių prekių – klastotės: 83 mlrd. eurų šešėlis ir rizika jums

    83 mlrd. eurų šešėlinė rinka

    Į Europos Sąjungą patenkančių klastočių mastas išlieka didžiulis: vertinama, kad beveik 5 proc. importuojamų prekių yra padirbtos. Tai kasmet kainuoja teisėtai veikiančiam verslui dešimtis milijardų eurų, o nuostoliai jau siejami su maždaug 83 mlrd. eurų suma.

    Tyrėjai pabrėžia, kad ši rinka seniai peržengė prabangių rankinių ar laikrodžių ribas. Klastotės vis dažniau aptinkamos kasdienėse kategorijose, kurios tiesiogiai veikia vartotojų saugumą ir sveikatą.

    Uostuose ieškoma „paslėptų“ klastočių

    Ispanijos Alikantės uoste pareigūnai kartu su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba OLAF ir Ispanijos muitine tikrina jūrinius konteinerius, ieškodami padirbtų prekių. Tokie patikrinimai atliekami todėl, kad klastotės dažnai gabenamos sumaišytos su legaliomis siuntomis ir vizualiai atrodo įtikinamai.

    Pasak pareigūnų, neteisėta prekyba vis labiau primena gerai sustyguotą tarptautinį verslo modelį, kuriame išnaudojamos logistikos grandinės, elektroninė prekyba ir siuntų skaidymas į mažesnes partijas.

    Didžiausia grėsmė – ne piniginei

    Ekspertai įspėja, kad didžiausią pavojų kelia ne vien finansiniai nuostoliai, o rizika saugai. Ypač problematiškos automobilių detalės, nes padirbti komponentai gali būti nepraėję jokių privalomų bandymų, o gedimo kaina kelyje gali būti kritinė.

    Be automobilių dalių, klastojami ir elektronikos gaminiai, vaistai bei maisto produktai. Tokiose kategorijose pavojus gali būti sunkiai pastebimas iki tol, kol įvyksta incidentas, o žala gali paliesti ne vien pirkėją, bet ir jo aplinką.

    Institucijos pabrėžia ir kitą aspektą: pirkdami klastotes vartotojai neretai netiesiogiai finansuoja organizuotą nusikalstamumą. Pareigūnai sieja šias pajamas su platesniais nusikaltimais, įskaitant prekybą narkotikais ir žmonėmis, todėl ragina atsargiai vertinti neįtikėtinai pigius pasiūlymus.

    Specialistai pataria atkreipti dėmesį į pardavėjo patikimumą, kilmės dokumentus, garantijos sąlygas ir neįprastai mažą kainą. Kuo rizikingesnė prekės kategorija, tuo svarbiau rinktis oficialius tiekėjus, nes suklastoto gaminio pasekmės gali būti negrįžtamos.

  • ES vėl pasirinko tylą: Islandija referendume pasakė ne narystei – ir skamba Brexit aidas

    ES vėl pasirinko tylą: Islandija referendume pasakė ne narystei – ir skamba Brexit aidas

    Europos Sąjunga dar kartą pasirinko itin santūrų toną, kai Islandijos rinkėjai referendume nusprendė neatnaujinti derybų dėl narystės ES. Balsai pasiskirstė beveik perpus: 52,8 proc. pasisakė prieš, 47,2 proc. – už, o kampanija šalyje paliko ryškų susiskaldymo pėdsaką.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen viešai rezultato nekomentavo, o institucijos poziciją iš esmės apsiribojo formuluote, kad Briuselis „atsižvelgė“ į balsavimą. Tuo tarpu Europos Vadovų Tarybos pirmininko António Costa atstovas pabrėžė, jog ES gerbia demokratinį islandų pasirinkimą ir laiko Islandiją artima partnere.

    Tokia laikysena atgaivino seną diskusiją: ar institucinis neutralumas referendumuose, kurie tiesiogiai paliečia pačią ES, nėra politiškai žalingas. Kritikai teigia, kad tyla suteikia daugiau erdvės emociniams argumentams ir dezinformacijai, o šalininkai primena, jog aktyvi Briuselio kampanija lengvai gali būti išnaudota kaip spaudimo įrodymas.

    Vyriausybės prašymas nesikišti

    Islandijos valdžia Briuseliui aiškiai signalizavo, kad referendumas yra vidaus politikos klausimas. Premjerė Kristrún Frostadóttir dar prieš balsavimą pabrėžė, jog sprendimas pradėti derybas ar jų nepradėti priklauso tik islandams, todėl nereikalingas „neprotingas kišimasis“.

    Kartu ji pripažino, kad gyventojams kylant klausimų apie ES, natūralu tikėtis atsakymų iš pačių europinių institucijų. Ši taktika sutapo su proeuropietiškos stovyklos siekiu sumažinti įtampą ir akcentuoti, kad kalbama tik apie derybų atnaujinimą, o ne apie galutinę narystę.

    „Tai nėra balsavimas dėl narystės, nes jei derybos būtų atnaujintos ir pasiektas susitarimas, vėliau vis tiek vyktų atskiras referendumas“, – sakė Kristrún Frostadóttir.

    Žvejyba, ekonomika ir tapatybė

    Didžioji kampanijos dalis sukosi apie ekonomiką. Derybų šalininkai argumentavo, kad narystė galėtų sumažinti skolinimosi kainą, stabilizuoti valiutos svyravimus ir priartinti šalį prie euro įvedimo, kas, jų teigimu, sustiprintų finansinį saugumą.

    Priešininkai labiausiai akcentavo suverenumą ir praktines pasekmes žvejybai bei žemės ūkiui – sektoriams, kurie Islandijoje turi ne tik ekonominę, bet ir politinę reikšmę, ypač regionuose. Jie įspėjo, kad ES taisyklės galėtų pakeisti kvotų ir išteklių valdymo principus, o tai rinkėjams tapo vienu jautriausių klausimų.

    „Tai buvo ne vien apie ekonominius interesus. Argumentai prieš derybas daugeliui pasirodė artimesni Islandijos tapatybei“, – sakė Huldа Þórisdóttir.

    Brexit šešėlis ir Briuselio pamokos

    ES atsargumas Islandijoje dažnai lyginamas su 2016 metų Jungtinės Karalystės referendumu dėl pasitraukimo iš ES. Tuomet Londonas taip pat ragino Bendrijos institucijas nesikišti, o Briuselis, vengdamas tiesioginės politinės konfrontacijos, iš esmės laikėsi atokiau nuo kampanijos.

    Kritikai primena, kad po Brexit ne kartą buvo pripažinta: melagingiems teiginiams ir manipuliacijoms viešojoje erdvėje dažnai nebuvo atsakyta laiku. Kita vertus, dalis ekspertų pabrėžia, kad bet kokia aktyvesnė ES pozicija galėjo sukelti priešingą efektą ir tapti papildomu argumentu euroskeptikams.

    Islandijos atvejis parodė, kaip greitai klausimas dėl derybų formato gali virsti principiniu ginču apie suverenumą. Šalies nepriklausomybė, įtvirtinta 1944 metais po atsiskyrimo nuo Danijos, ir šiandien išlieka stiprus politinis motyvas, kurį kampanijoje sėkmingai išnaudojo „ne“ stovykla.

  • NŽT įspėja: kada valstybinę žemę po nebaigtu statiniu leis išsinuomoti be aukciono

    Nacionalinė žemės tarnyba primena, kad valstybinę žemę po teisėtai pradėtu, bet nebaigtu statyti statiniu tam tikrais atvejais galima išsinuomoti be aukciono. Tačiau vien faktas, kad turite nebaigtą statinį, automatiškai teisės į tokią nuomą nesuteikia.

    Galimybė nuomotis be aukciono siejama su aiškiu tikslu: užbaigti jau pradėtą statybą. Praktikoje tai reiškia, kad valstybinės žemės sklypas ar jo dalis nuomojamas statinio savininkui arba teisėtam naudotojui būtent statybos darbams pabaigti, o ne alternatyviems planams.

    Kokios sąlygos taikomos nebaigtiems statiniams

    Be aukciono valstybinė žemė gali būti išnuomojama, kai statinys yra teisėtai pradėtas statyti, o planuojamas užbaigimas neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams. Taip pat turi būti laikomasi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimų.

    NŽT pabrėžia, kad ši išimtis nėra skirta atvejams, kai siekiama vietoje nebaigto statinio statyti visiškai naują objektą arba pradėti kitą, su esamo statinio užbaigimu ir paskirtimi nesusijusią veiklą. Tokiose situacijose nuoma be aukciono paprastai nebūtų taikoma.

    Apleisti statiniai ir terminai

    Atskira nuostata taikoma sklypams ar jų dalims, kuriose yra tik apleisti statiniai: ir tokiais atvejais valstybinė žemė gali būti išnuomojama be aukciono. Vis dėlto sutartyse numatomos papildomos sąlygos, įpareigojančios per nustatytą laiką atlikti reikalingus darbus ir užbaigti statybą.

    Įprastai statybos darbams atlikti nustatomas 2 metų terminas, o tais atvejais, kai būtina rengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą, terminas gali siekti 5 metus. Nuomininkas privalo iki nustatyto termino pateikti dokumentą, patvirtinantį statybos užbaigimą.

    Jeigu per sutartyje numatytą laiką statybos užbaigimas nepatvirtinamas, nuomininkui gali tekti mokėti dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį, kol pateikiamas užbaigimą patvirtinantis dokumentas. Taip pat paliekama galimybė kreiptis dėl nuomos sutarties nutraukimo.

    Kas organizuoja valstybinės žemės nuomą

    Valstybinės žemės nuomą miestuose ir miesteliuose organizuoja savivaldybės. Kaimiškosiose teritorijose iki 2026 metų pabaigos šią funkciją vykdo Nacionalinė žemės tarnyba.

    Nuo 2027 metų valstybinės žemės nuomos administravimą kaimiškosiose teritorijose taip pat perims savivaldybės. Tai reiškia, kad gyventojams ir verslui dėl nuomos procedūrų vis dažniau teks kreiptis į vietos savivaldą, o ne į NŽT.

  • Socialinės valandos trumpėja iki 40: kur mokiniai randa tikrą prasmę, o ne tik parašą?

    Nuo šių mokslo metų vyresniųjų gimnazijos klasių mokiniams keičiasi socialinės-pilietinės veiklos tvarka: privalomų valandų skaičius mažinamas nuo 70 iki 40 per dvejus mokslo metus. Pokytis reiškia ne tik mažesnę administracinę naštą, bet ir progą iš naujo įvertinti, kaip šias valandas paversti prasminga patirtimi.

    Socialinių paslaugų įstaigose savanorystė dažnai tampa daugiau nei užduotis, kurią reikia pažymėti dokumentuose. Čia jaunas žmogus realiai susitinka su kitokia kasdienybe ir mokosi empatijos, pagarbos bei atsakomybės ne teorijoje, o gyvame ryšyje.

    Kai „kitas“ tampa žmogumi

    Apie senatvę, negalią ar socialinius sunkumus mokiniai dažnai girdi per pamokas ar socialiniuose tinkluose, tačiau pažinti žmogų reiškia visai ką kita. Socialinių paslaugų įstaigoje atsiranda galimybė pasikalbėti su senjoru, kartu išgerti arbatos, pažaisti stalo žaidimą ar tiesiog pabūti šalia.

    Dienos centre „Šviesa“ dirbanti vyresnioji socialinė darbuotoja Daiva Ivanauskaitė pastebi, kad pirmasis apsilankymas dažniausiai būna nedrąsus. Paaugliai patenka į erdvę, kurioje dalis žmonių bendrauja kitaip, kalba mažai arba visai nekalba, todėl pradžioje svarbiausia leisti sau stebėti ir priprasti.

    „Pirmą kartą atvykusiam geriausia pradžia yra tiesiog būti ir stebėti, kaip darbuotojai bendrauja, kaip kuria santykį ir atpažįsta individualius poreikius“, – sakė D. Ivanauskaitė.

    Pasak jos, po kelių apsilankymų ryšys atsiranda natūraliai: mokiniai ima drąsiau kalbinti, įsitraukia į veiklas, atranda bendrus pomėgius. Tai, kas pradžioje atrodė neįprasta, pamažu tampa pažįstama, o kartu mažėja ir baimė suklysti.

    Ryšys tarp kartų ir bendruomenės

    Fabijoniškių socialinių paslaugų namų direktorė ir socialinė darbuotoja Anželika Žolnerukaitė sako, kad mokiniai vietą socialinėms valandoms dažnai renkasi pagal gyvenamąją vietą, o ne pagal veiklos turinį. Todėl pirmasis kontaktas su įstaiga paprastai pradedamas nuo aiškaus supažindinimo su aplinka, žmonėmis ir taisyklėmis.

    Ilgainiui privaloma veikla neretai virsta abipusiais mainais: mokiniai padeda buityje, prisideda prie aplinkos gražinimo, organizuoja užsiėmimus, kartu vyksta į renginius ar net surengia šaškių turnyrą. Tokiose situacijose atsiranda tikras bendruomeniškumas, o dalis mokinių grįžta ir pasibaigus privalomoms valandoms.

    „Mokiniai išmoksta kažko iš senjorų, o senjorai iš mokinių. Vyksta abipusiai mainai, o gražiausia, kad dalis jaunuolių sugrįžta pas tuos, su kuriais jau užmezgė ryšį“, – sakė A. Žolnerukaitė.

    Kodėl socialinis darbuotojas čia būtinas

    Pirmą kartą atėjus į socialinių paslaugų įstaigą kyla natūralių klausimų: kaip pradėti pokalbį, ko geriau neklausti, kaip reaguoti į neįprastą elgesį. Socialinis darbuotojas padeda jaunuoliui suprasti situacijas, paaiškina ribas ir parodo, kaip bendrauti pagarbiai, neperžengiant kito žmogaus orumo.

    Specialistai pabrėžia, kad mokinys ateina ne gelbėti, o susitikti ir pažinti. Tokia nuostata padeda atskirti empatiją nuo gailesčio ir suprasti, kad pagalba prasideda nuo klausimo, ko žmogui iš tiesų reikia, o ne nuo skubaus sprendimų siūlymo.

    Dirbant su demenciją patiriančiais senjorais, mokinius svarbu iš anksto supažindinti su ligos ypatumais ir galimomis situacijomis. Pavyzdžiui, senjoras gali jaunuolį palaikyti artimu žmogumi, norėti paliesti ar ilgiau kalbėtis, todėl būtina mokėti mandagiai nusibrėžti ribas.

    „Paprastas, žmogiškas, pagarba grįstas bendravimas yra geriausia dovana senjorams“, – sakė A. Žolnerukaitė.

    Socialinė-pilietinė veikla gali vykti įvairiose vietose, nuo bibliotekų ar kultūros įstaigų iki gyvūnų globos organizacijų, tačiau socialinių paslaugų įstaigose mokiniai dažnai greičiausiai pamato, kad prasmė slypi ne valandų skaičiuje. Kartais didžiausia pagalba yra skirti laiko, išklausyti ir būti kartu.

  • Regionų verslui – dar 5 „Spiečiai“: nemokamos konsultacijos ir mentorystė atkeliauja į naujus miestus

    Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva plečiamas Inovacijų agentūros aktyvaus verslo erdvių „Spiečius“ tinklas. Netrukus duris atvers penkios naujos erdvės Mažeikiuose, Šakiuose, Lazdijuose, Šalčininkuose ir Anykščiuose.

    Skelbiama, kad iki metų pabaigos Lietuvoje turėtų veikti 20 „Spiečių“. Šiose erdvėse regionų verslininkams ir kuriantiems verslo idėjas gyventojams numatytos nemokamos verslo augimo paslaugos, konsultacijos ir bendruomenės renginiai.

    Pagalba verslui arčiau regionų

    Ministerija pabrėžia, kad naujų įmonių kūrimasis ir savarankiškos veiklos augimas regionuose rodo neišnaudotą potencialą už didmiesčių ribų. Todėl prioritetu įvardijama ne tik paskatinti startą, bet ir padėti jau veikiantiems verslams pereiti į aukštesnės pridėtinės vertės etapą.

    „Augantis naujų verslų skaičius regionuose rodo, kad verslumo potencialas nėra sutelktas tik didžiuosiuose miestuose“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

    Pasak Inovacijų agentūros, regionuose dažnai netrūksta idėjų ir motyvacijos, tačiau augimo kliūtimi tampa praktinės žinios, pardavimų kanalai ir kontaktai. Dėl to „Spiečiuose“ didžiausias dėmesys skiriamas ne vien informavimui, bet ir nuosekliam verslo stiprinimui per individualias konsultacijas ir mentorystę.

    Kokias paslaugas žada „Spiečiai“

    „Spiečių“ veikla orientuota į augimą ir konkurencingumą, todėl akcentuojamos sritys, kurios dažniausiai lemia įmonių proveržį. Tarp jų minimi verslo valdymas, pardavimai, rinkodara, skaitmenizavimas, procesų efektyvinimas ir produktyvumo didinimas.

    „Tam reikia ne vien finansavimo, bet ir žinių, ekspertinės pagalbos, kontaktų bei galimybės mokytis iš kitų verslų patirties – „Spiečius“ suteikia būtent tokią aplinką“, – sakė Inovacijų agentūros direktorė Monika Paulė.

    Praktikoje tokios erdvės veikia kaip vietos verslo bendruomenės centrai, kur lengviau rasti mentorių, partnerių ar pirmuosius klientus. Pastaraisiais metais verslams vis svarbesnis tampa ir DI pritaikymas kasdieniuose procesuose, todėl konsultacijose dažnai ieškoma būdų, kaip automatizuoti rutiną ir greičiau priimti sprendimus.

    Atidarymai rudenį ir esamas tinklas

    Naujų erdvių atidarymo renginiai suplanuoti rudenį: Mažeikiuose rugsėjo 28 dieną, Šakiuose spalio 2 dieną, Šalčininkuose spalio 6 dieną, Anykščiuose spalio 16 dieną. Nurodoma, kad Lazdijų „Spiečiaus“ atidarymo data bus paskelbta vėliau.

    Skelbiama, kad į atidarymo renginius kviečiama vietos bendruomenė, o susitikimų metu bus pristatytos paslaugos ir galimybės prisijungti prie bendruomenės. Taip pat žadama, kad nuo renginių pradžios bus galima užmegzti kontaktus su kitais verslais ir konsultantais.

    Šiuo metu „Spiečių“ erdvės veikia Alytuje, Birštone, Gargžduose, Kaune, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Marijampolėje, Panevėžyje, Plungėje, Rokiškyje, Šiauliuose, Tauragėje, Ukmergėje, Utenoje ir Visagine. Išplėtus tinklą penkiomis naujomis vietomis, bendras skaičius turėtų pasiekti 20.