Blog

  • 3 350 000 eurų regionų kultūrai: Lietuvos kultūros taryba jau priima paraiškas iki rugsėjo 29 dienos

    3 350 000 eurų regionų kultūrai: Lietuvos kultūros taryba jau priima paraiškas iki rugsėjo 29 dienos

    Lietuvos kultūros taryba paskelbė 2027 metais vyksiančios Tolygios kultūrinės raidos programos finansavimo konkursą. Paraiškos elektroniniu būdu priimamos iki 2026 metų rugsėjo 29 dienos imtinai.

    Bendra programos kvota siekia 3 350 000 eurų. Konkurso rezultatus planuojama skelbti 2027 metų sausio pabaigoje, įvertinus pateiktus projektus ir jų atitiktį regionų prioritetams.

    Kas keičiasi šiame kvietime?

    Lietuvos kultūros taryba atnaujino programos įgyvendinimo regionuose prioritetus ateinantiems trejiems metams visoms 10 apskričių. Šie prioritetai yra vienas svarbiausių kriterijų, pagal kurį vertinamas projektų aktualumas konkrečiai vietovei.

    Taip pat paankstinta paraiškų teikimo data, atsižvelgus į kultūros bendruomenės prašymus. Tikimasi, kad ankstesnis grafikas leis organizacijoms aiškiau planuoti darbus ir biudžetus bei išvengti sezoniškumo rizikų.

    Dar viena svarbi taisyklė – viena organizacija gali pateikti ne daugiau kaip 5 projektų paraiškas. Taip siekiama užtikrinti platesnę konkurenciją ir didesnes galimybes finansavimą gauti skirtingiems regionų iniciatoriams.

    Utenos apskrities prioritetai

    Utenos apskrityje nustatyti trys pagrindiniai prioritetai: vietos kultūrinio identiteto stiprinimas, kultūrinis pasiekiamumas ir įtrauktis bei profesionaliojo meno kūrimas ir sklaida. Projektų rengėjams rekomenduojama aiškiai pagrįsti, kaip veiklos atlieps bent vieną iš šių krypčių.

    Lietuvos kultūros taryba primena, kad Tolygios kultūrinės raidos konkursas vyksta vieną kartą per metus. Tai reiškia, kad pavėlavus pateikti paraišką, kito kvietimo tekti laukti iki kito konkurso ciklo.

  • „Ground A“ pritraukė daugiau nei 9 mln. eurų: lazerinė sistema GA 1000 žada pigiau stabdyti dronus

    „Ground A“ pritraukė daugiau nei 9 mln. eurų: lazerinė sistema GA 1000 žada pigiau stabdyti dronus

    Vokietijos gynybos technologijų startuolis „Ground A“ pranešė išėjęs iš „stealth“ režimo ir užbaigęs daugiau nei 9 mln. eurų vertės ankstyvosios stadijos finansavimo etapą. Įmonė įkurta prieš maždaug pusmetį, o pritrauktas kapitalas skirtas lazerine technologija paremtai antidroninei sistemai parengti rinkai.

    Bendrovė kuria sprendimą, skirtą mažiems, manevringiems bepiločiams aptikti ir neutralizuoti, kai dronų grėsmė Europoje sparčiai auga. Pastaraisiais metais antidroninės priemonės tapo viena greičiausiai besivystančių gynybos technologijų krypčių, ypač dėl infrastruktūros apsaugos poreikių ir karo Ukrainoje patirties.

    Kaip veikia GA 1000?

    „Ground A“ teigia, kad jos GA 1000 sujungia radarą ir kitus jutiklius su kompiuterine rega, DI ir tiksliu lazeriniu poveikiu. Sistema automatiškai aptinka, atpažįsta ir seka dronus, tačiau galutinį sprendimą dėl neutralizavimo, pasak kūrėjų, priima operatorius.

    Gamintojo pateikiami duomenys rodo, kad GA 1000 sveria mažiau nei 200 kilogramų ir yra kompaktiška, mobili platforma, pritaikyta įvairiems scenarijams. Tokie parametrai svarbūs rinkoje, kur pirkėjai dažnai reikalauja ne tik efektyvumo, bet ir greito perkėlimo bei diegimo prie kritinės infrastruktūros objektų.

    Integracija su esama oro gynyba

    Bendrovė pabrėžia, kad GA 1000 kuriama ne kaip izoliuotas sprendimas, o kaip integruojama sistema. Ji turėtų būti suderinama su esamomis oro gynybos, vadovavimo ir kontrolės sistemomis, taip pat galėtų būti montuojama ant sausumos, jūrinių ar orlaivių platformų.

    Tokia kryptis atitinka platesnę Europos gynybos pramonės tendenciją kurti modulines technologijas, kurias galima įjungti į jau veikiančius tinklus. Tai leidžia greičiau pasiekti operacinį naudojimą ir sumažinti diegimo kaštus, palyginti su visiškai naujos infrastruktūros kūrimu.

    Kas investavo ir kas toliau?

    Finansavimo etapui vadovavo „Vsquared Ventures“. Tarp dalyvių minimi ir gynybos technologijų bendrovė „Quantum Systems“, taip pat keli rizikos kapitalo investuotojai ir privatūs investuotojai iš Europos gynybos bei programinės įrangos sektorių.

    Įmonės vadovas ir bendraįkūrėjas dr. Tobiasas Brune teigia, kad pirmoji sistema jau yra bandymų ir validavimo etape ir artėja prie pateikimo rinkai. „Šio greičio skubiai reikia Vokietijai, Europai ir sąjungininkams“, – sakė jis.

    „Ground A“ planuoja Vokietijoje kurti modulinę serijinę gamybą. Bendrovė nurodo, kad kitas finansavimo etapas numatomas 2027 metais, o tuomet ketinama reikšmingai didinti gamybos pajėgumus, siekiant technologiją tiekti didesniais kiekiais.

  • JK lustinga DI lustų startuolio „Fractile“ ambicija: ar jis gali tapti pirmąja trilijono dolerių įmone?

    JK lustinga DI lustų startuolio „Fractile“ ambicija: ar jis gali tapti pirmąja trilijono dolerių įmone?

    Vienos perspektyviausių Jungtinės Karalystės dirbtinio intelekto lustų bendrovių vadovė teigia, kad startuolis „Fractile“ turi realią galimybę tapti pirmąja šalies trilijono dolerių vertės įmone. Tokia ambicija skamba drąsiai, tačiau ji atspindi augančias statymų sumas DI aparatinės įrangos lenktynėse.

    Šiuos žodžius viešai išsakė Carmen Alfonso Rico, buvusi rizikos kapitalo investuotoja, vėliau tapusi angelo investuotoja ir operacijų vadove. 2026 metais ji prisijungė prie „Fractile“ kaip verslo operacijų viceprezidentė, kartu išlaikydama ryšį su savo įkurtu fondu „Cocoa Ventures“.

    „Turime unikalią galimybę sukurti pirmąją Jungtinės Karalystės trilijono dolerių įmonę“, – sakė Carmen Alfonso Rico.

    Kas yra „Fractile“ ir kuo jis skiriasi

    „Fractile“ įkurtas 2022 metais, o vienas žinomiausių jo įkūrėjų yra Oksfordo universitete daktaro laipsnį įgijęs Walteris Goodwinas. Bendrovė kuria DI inferencijai skirtus lustus, tai yra aparatinę įrangą, kuri optimizuota modelių vykdymui ir užklausų apdorojimui.

    Įmonė teigia, kad jos architektūra duomenis laiko tiesiai luste, o ne nuolat siunčia juos tarp procesoriaus ir atskirų atminties modulių. Pasak „Fractile“, toks principas teoriškai gali reikšmingai pagreitinti didelių kalbos modelių darbą ir sumažinti eksploatacijos kaštus.

    Investuotojai, vertinimas ir planai

    „Cocoa Ventures“ anksčiau investavo į „Fractile“ per 2024 metų finansavimo etapą, o tarp kitų rėmėjų minimi „Accel“ ir „Founders Fund“. Žiniasklaidoje taip pat pasirodė pranešimų, kad „Fractile“ siekia pritraukti apie 553 000 000 eurų ir yra vertinamas maždaug 5 160 000 000 eurų.

    Tačiau net ir kelių milijardų eurų vertinimas yra toli nuo trilijono dolerių ribos, kurią viešai įvardijo įmonės vadovė. Patys bendrovės planai taip pat ilgesnio horizonto: jos specializuoti lustai, kaip teigiama, galėtų būti pasirengę diegimui duomenų centruose apie 2027 metus.

    Kodėl tokia ambicija skamba įtikinamai, bet rizikingai

    DI infrastruktūros rinka sparčiai auga, o didžiausias kaštų ir pajėgumų butelio kaklelis dažnai yra skaičiavimo resursai. Dėl to startuoliai, kuriantys alternatyvas rinkos lyderiams, bando „perlaužti“ ekonomikos logiką: pasiūlyti daugiau našumo už mažesnę energijos ir eksploatacijos kainą.

    Vis dėlto „Fractile“ dar nėra pristatęs plačiai naudojamo komercinio produkto, o aparatinės įrangos kūrimas reikalauja ilgo ciklo, gamybos partnerių ir didelių investicijų. Norint realiai konkuruoti su „Nvidia“ dominuojamomis ekosistemomis, svarbu ne tik lustas, bet ir programinės įrangos krūva, suderinamumas bei klientų pasitikėjimas.

  • „Mistral“ pritraukė 3 mlrd. eurų: „Samsung“ vedamas raundas stiprina suverenų DI Europoje

    „Mistral“ pritraukė 3 mlrd. eurų: „Samsung“ vedamas raundas stiprina suverenų DI Europoje

    French AI company Mistral raised €3 billion in Series D
    funding at a post-money valuation of more than €21 billion, three years after
    its launch. Samsung Electronics led the round, with the Scaleup Europe Fund,
    managed by EQT, and existing investor PSG Equity as co-leads.

    New investors Advent, funds and accounts managed by
    BlackRock and the Grand Duchy of Luxembourg also joined the round. Existing
    investors a16z, ASML, Belfius, BNP Paribas CIB, Bpifrance, Carmignac, DST
    Global, Eurazeo, General Catalyst, Headline, Hillspire, Index Ventures, Korelya
    Capital, Lightspeed, NVIDIA, Phoenix Court’s Solar fund and Salesforce Ventures
    also participated.

    Founded in 2023, Mistral develops AI models, infrastructure
    and products for businesses and public-sector organisations. Its approach
    combines open-weight models with the infrastructure and computing capacity used
    to run them, alongside products for deploying the technology in production
    environments.

    The company is positioning its technology around growing
    demand from organisations seeking greater control over how AI systems are
    deployed, including where data is stored, how models are customised and which
    infrastructure is used.

    Its platform is designed to allow customers to operate AI
    systems without relying on a single technology provider and to keep sensitive
    data and workflows within their own environments.

    Mistral currently operates across 20 countries and says it
    supports more than 125 enterprises with their AI deployments, including Airbus,
    ASML and HSBC.

    The Series D follows Mistral’s Series C, which was led by
    Dutch semiconductor equipment manufacturer ASML. With Samsung Electronics
    leading the latest round, the company has now secured successive investments
    led by two major technology and industrial groups.

    The new funding will be used to expand Mistral’s AI research
    and computing capacity, develop its infrastructure and products, and support
    further commercial and international expansion.

  • „The Exploration Company“ pritraukė apie 410 mln. eurų: sieks išplėsti daugkartinį kosmoso transportą

    „The Exploration Company“ pritraukė apie 410 mln. eurų: sieks išplėsti daugkartinį kosmoso transportą

    Europos kosmoso bendrovė „The Exploration Company“ paskelbė pritraukusi apie 410 mln. eurų C serijos investiciją, kuri bus skirta daugkartinio kosmoso transporto sistemoms vystyti ir veiklos mastui didinti. Sandoris iškelia įmonę į ryškiausių Europos „NewSpace“ žaidėjų gretas, kai regione didėja konkurencija dėl patikimų krovinių skrydžių į orbitą ir atgal.

    Investicijų raundą bendrai vedė Bessemer Venture Partners, Atomico ir Scaleup Europe Fund, kurį valdo EQT, taip pat prisidėjo anksčiau investavusios Balderton, Plural, Cherry ir Red River West. Kartu su šiuo raundu bendrovės pritrauktas kapitalas, TEC skaičiavimu, pasiekė apie 620 mln. eurų.

    Kur bus nukreiptos lėšos?

    Įmonę įkūrė ir jai vadovauja Hélène Huby, o pagrindinis artimiausių metų tikslas – kosminė kapsulė Nyx, skirta kroviniams nugabenti į esamas ir būsimas kosmoso stotis ir saugiai sugrąžinti į Žemę. Bendrovė siekia pademonstruoti pilną daugkartinio orbitinio transporto ciklą, įskaitant prisijungimą prie Tarptautinės kosminės stoties ir grįžimą su kroviniu.

    Nyx koncepcija atliepia rinkos pokytį: plečiantis palydovų ekonomikai, atsirandant komercinėms kosmoso stotims ir augant orbitinių paslaugų apimtims, didėja poreikis reguliariam, prognozuojamam ir ekonomiškai tvariam logistikos „maršrutui“ į orbitą. Šiame segmente tradiciškai trūko pasiūlos, o priklausomybė nuo kelių tiekėjų tapo strateginiu klausimu tiek Europai, tiek tarptautiniams partneriams.

    Variklis „Storm“ ir Europos ambicijos

    Dalis naujų lėšų bus skirta „Storm“ – didelės traukos raketinio variklio, naudojančio deguonį ir metaną, kūrimui ir bandymams. TEC teigia, kad ši kryptis orientuota į ateities daugkartinio naudojimo sunkiosios klasės Europos nešėją, kuri galėtų iškelti iki 40 tonų į žemąją Žemės orbitą.

    Planuojami darbai apima išankstinių degiklių ir energinės dalies bandymus, o vėliau – pilno variklio prototipo testavimą. Metano varikliai pastaraisiais metais tapo vienu ryškiausių technologinių pasirinkimų daugkartinio naudojimo architektūrose dėl potencialiai paprastesnio aptarnavimo ir gerų savybių pakartotiniams skrydžiams, tačiau jų sertifikavimas ir patikimumo įrodymas reikalauja didelės bandymų apimties.

    Užsakymai, NASA ir ESA

    TEC skelbia turinti daugiau nei 1 800 000 000 eurų vertės sutarčių ir įsipareigojimų iš viešojo ir privataus sektoriaus klientų visame pasaulyje. Tarp jų minima veikla su Europos kosmoso agentūra ir krovinių logistikos susitarimai su komercinių kosmoso stočių operatoriais.

    Bendrovė taip pat yra pasirašiusi Space Act tipo susitarimą su NASA ir dirba su agentūra techninių, saugos ir sertifikavimo reikalavimų srityje, kurie būtų aktualūs galimoms būsimoms misijoms į Tarptautinę kosminę stotį bei komercines stotis. Toks procesas paprastai apima ilgą dokumentacijos, bandymų ir rizikos valdymo etapą, o tai tampa vienu svarbiausių barjerų naujiems kosmoso logistikos paslaugų tiekėjams.

    Įmonė nurodo, kad, gavus reikalingus reguliacinius patvirtinimus, C serijos investicija bus panaudota ir darbuotojų samdai bei inžinerijos, gamybos, misijų valdymo, variklių kūrimo ir programų įgyvendinimo pajėgumų plėtrai. Europoje tai vyksta tuo metu, kai tiek valstybiniai užsakovai, tiek privačios įmonės siekia mažinti tiekimo grandinių rizikas ir stiprinti savarankiškas galimybes kosmose.

    „Šis finansavimas leis mums veikti skubiai: atvesti Nyx prie Tarptautinės kosminės stoties ir saugiai sugrįžti į Žemę, kartu spartinant „Storm“ – didelės traukos variklį, kurio Europai reikia ateities daugkartiniam sunkiam nešėjui“, – sakė Hélène Huby.

    „Šis sandoris rodo, kad Europa gali suderinti technologinę plėtrą, ambiciją ir augimo kapitalą“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    TEC taip pat akcentuoja, kad tai – didžiausias investicijų raundas, kurį, bendrovės teigimu, yra pritraukusi ES būstinę turinti įmonė, vadovaujama moters įkūrėjos ir vadovės. Šis aspektas išryškina platesnę tendenciją: rizikos kapitalo rinkoje vis dažniau akcentuojama vadovų komandos įvairovė, tačiau didelių vėlyvos stadijos raundų moterų vadovaujamiems technologijų verslams Europoje vis dar išlieka palyginti mažiau.

  • Lukaš Mincevič nustebino Estijoje: pritrūko nedaug iki Baltijos biatlono taurės šešetuko

    Lukaš Mincevič nustebino Estijoje: pritrūko nedaug iki Baltijos biatlono taurės šešetuko

    Rugsėjo 5 ir 6 dienomis Estijoje surengtose Baltijos šalių biatlono taurės varžybose beveik 300 sportininkų iš kelių Europos valstybių kovojo dėl apdovanojimų riedslidžių trasoje. Lietuvai atstovavo ir septyni Vilniaus rajono sporto centro biatlonininkai, o ryškiausiai iš jų išsiskyrė Lukaš Mincevič.

    Varžybų programa buvo sudaryta taip, kad sportininkai turėjo spręsti dvi pagrindines užduotis: greitį distancijoje ir tikslumą šaudykloje. Pirmąją dieną vyko sprintas 3–10 km distancijose, šaudant po kartą gulint ir stovint, todėl kiekviena klaida galėjo kainuoti kelias pozicijas.

    Sprinto rungtyje Lukaš Mincevič 7,5 km distanciją įveikė per 26 minutes 59,3 sekundės ir užėmė 7 vietą. Dominik Novickas finišavo 24-as (33 minutės 51,9 sekundės), o tarp kitų Vilniaus rajono sporto centro sportininkų buvo ir Antoni Butkevič bei Radoslav Gužauskas.

    Moterų grupėje geriausius komandos rezultatus fiksavo Ekaterina Litvinova, Eveta Šidlauskaitė ir Gabrielė Buchovskaja. Sportininkės varžėsi 3–6 km distancijose, kuriose tempą tiesiogiai lemia ne tik fizinis pasirengimas, bet ir greitas perėjimas į šaudymo ritmą.

    Antrąją dieną sportininkai startavo masinio starto lenktynėse 4–10 km distancijose, kuriose šaudoma keturis kartus: du kartus gulint ir du kartus stovint. Tokio formato varžybose svarbi ne tik šaudymo statistika, bet ir gebėjimas laikytis grupėje bei laiku didinti tempą prieš įbėgant į šaudyklą.

    Lukaš Mincevič 10 km masinio starto lenktynėse padarė keturias klaidas šaudykloje ir finišavo 7-as tarp 20 dalyvių, jo laikas – 33 minutės 22,5 sekundės. Antoni Butkevič 7,5 km nuotolį įveikė per 29 minutes 53,8 sekundės ir liko 18-as, o Radoslav Gužauskas finišavo 27-as (33 minutės 5,2 sekundės).

    Šios varžybos laikomos svarbiu ankstyvo sezono indikatoriumi: riedslidžių startai padeda tiksliai įvertinti sportininkų formą iki sniego sezono, o šaudymo klaidos dažnai atskleidžia, kur dar trūksta stabilumo. Lietuvos biatlonininkams tokie tarptautiniai startai taip pat yra proga kaupti patirtį varžantis didesniame tempe ir su platesne konkurencija.

    „Tokiose varžybose rezultatą dažnai nulemia ne vien greitis, o tai, kaip sportininkas susitvarko šaudykloje, kai pulsas didžiausias“, – sakė Vilniaus rajono sporto centro direktorius Marijan Kačanovski.

  • Vilniaus rajone – šansas atsikratyti pavojingo šiferio: nemokamai išveš iki 300 tonų

    Vilniaus rajone – šansas atsikratyti pavojingo šiferio: nemokamai išveš iki 300 tonų

    Vilniaus rajono savivaldybė tęsia asbesto turinčių atliekų surinkimo ir išvežimo programą ir artimiausiu metu planuoja naują viešąjį pirkimą šioms paslaugoms įsigyti. Tam numatoma skirti apie 70 000 eurų, o gyventojams paslauga bus teikiama nemokamai.

    Šiemet planuojama surinkti ir saugiai pašalinti apie 300 tonų asbesto atliekų, daugiausia senos stogų dangos, pavyzdžiui, asbestinio šiferio. Savivaldybė pabrėžia, kad tai vienas paprasčiausių būdų gyventojams teisėtai ir saugiai sutvarkyti pavojingas atliekas, kurių negalima mesti į mišrias atliekas ar palikti aplinkoje.

    „Norime, kad gyventojams būtų kuo paprasčiau saugiai atsikratyti senų asbesto atliekų. Tai reali pagalba gyventojams ir kartu naudinga visam Vilniaus rajonui“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Savivaldybė skaičiuoja, kad per septynerius metus gyventojai sutvarkyti perdavė daugiau kaip 3 000 tonų asbesto atliekų. Pasak savivaldybės, vien 2025 metais sulaukta 601 prašymo, o 2026 metais išvežta apie 800 tonų atliekų.

    Registracija vyksta iki spalio 2 dienos

    Gyventojai, norintys pasinaudoti paslauga, kviečiami registruotis iki spalio 2 dienos. Prašymą galima pateikti savo gyvenamosios vietos seniūnijai arba siunčiant el. paštu.

    Prašymas turi būti užpildytas ir pasirašytas, taip pat būtina nurodyti preliminarų asbesto atliekų kiekį kilogramais arba tonomis. Kuo tikslesnis kiekis, tuo lengviau suplanuoti maršrutus ir išvežimo apimtis.

    „Kviečiame gyventojus pasinaudoti šia galimybe ir nelaukti paskutinės dienos. Tai leis mums tinkamai suplanuoti darbus ir užtikrinti sklandų atliekų surinkimą“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė dr. Danuta Narbut.

    Kaip paruošti atliekas išvežimui

    Asbesto atliekos bus išvežamos su gyventoju iš anksto suderintu laiku. Asbestinis šiferis turi būti sukrautas į didmaišius, kuriuos bus galima atsiimti seniūnijoje, arba sudėtas ant padėklų, kad krovinį būtų galima saugiai pakrauti.

    Gyventojas perduodamas atliekas turės pasirašyti atliekų priėmimo–perdavimo aktą. Savivaldybė taip pat primena, kad atliekų negalima laužyti ar smulkinti, nes būtent ardant medžiagą į aplinką gali patekti pavojingos asbesto skaidulos.

    Kodėl asbestą svarbu tvarkyti saugiai

    Asbestas priskiriamas pavojingoms atliekoms, todėl jo tvarkymas yra griežtai reglamentuojamas. Senos stogų dangos ar kitos asbesto turinčios medžiagos, laikomos netinkamai arba ardytos be apsaugos priemonių, gali kelti riziką sveikatai ir aplinkai.

    Planuojamas šių metų išvežamų atliekų kiekis yra ribotas, todėl pasiekus nustatytą limitą dalies gyventojų atliekų šiemet gali nepavykti surinkti. Tokiu atveju išvežimą planuojama organizuoti kitais metais, įvykdžius naujus viešuosius pirkimus.

  • Vilniaus rajono maudyklas patikrino 8 kartą: ką parodė paskutiniai vandens tyrimai?

    Vilniaus rajono maudyklas patikrino 8 kartą: ką parodė paskutiniai vandens tyrimai?

    Vilniaus rajone užbaigtas 2026 metų maudymosi sezono vandens kokybės tyrimų ciklas. Vanduo viso sezono metu buvo reguliariai stebimas 13-oje rajono vandens telkinių, o paskutiniai mėginiai paimti rugsėjo 4 dieną.

    Laboratoriniai mikrobiologiniai tyrimai parodė gerus rezultatus: visi tirtieji vandens telkiniai atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 reikalavimus. Ši norma nustato, kokie rodikliai leidžia maudyklą laikyti saugia poilsiui ir maudynėms.

    Per paskutinį patikrinimą buvo įvertinta 13 maudyklų vandens kokybė, o septyniose vietose papildomai tirta ir paplūdimių smėlio švara. Toks derinys svarbus, nes dalis taršos gali būti susijusi ne tik su vandeniu, bet ir su pakrantės aplinka.

    Savivaldybė nurodo, kad sezono metu buvo fiksuota ir trumpalaikių rodiklių pablogėjimų. Laikinas taršos padidėjimas nustatytas Gineitiškių ir Aliejūnų ežeruose bei Didžiųjų Kabiškių tvenkinyje, tačiau pakartotiniai mėginiai ilgalaikės taršos nepatvirtino.

    Vandens telkinių stebėsena per sezoną buvo atlikta 8 kartus, o smėlio tyrimai kai kuriose maudyklose kartoti 4 kartus. Tokia praktika leidžia greičiau pastebėti staigius pokyčius, kurie dažniausiai siejami su liūtimis, paviršinėmis nuotekomis ar intensyvesniu poilsiautojų srautu.

    Sezono metu tikrintos Gėlos I ir II, Gineitiškių, Raudonojo dvaro, Ilgučių, Vilnojos, Pikeliškių (Žaleso) maudyklos, taip pat Aliejūnų ir Asvejos ežerai bei Rudaminos, Nemėžio, Minkelių ir Didžiųjų Kabiškių tvenkiniai. Stebėsenos projektą finansavo Vilniaus rajono savivaldybė.

    Gyventojams primenama prie vandens telkinių elgtis atsakingai ir įvertinti realias sąlygas vietoje: po gausių kritulių ar pastebėjus pakitusį vandens skaidrumą, spalvą ar kvapą, geriau rinktis atsargesnį poilsį. Tvarkinga pakrantė ir šiukšlių nepalikimas taip pat mažina taršos riziką kitoms dienoms.

  • Vilniaus rajone – statybų bumas: naujausi duomenys rodo, kiek leidimų išduota per mėnesį

    Vilniaus rajone – statybų bumas: naujausi duomenys rodo, kiek leidimų išduota per mėnesį

    Vilniaus rajonas išlieka vienu aktyviausiai augančių šalies regionų pagal statybų apimtis. Statybos sektoriaus vystymo agentūros duomenimis, 2026 metų rugpjūtį savivaldybė pagal išduotų statybą leidžiančių dokumentų skaičių buvo antra Lietuvoje – per mėnesį patvirtinti 152 leidimai.

    Per tą patį laikotarpį visoje Lietuvoje patvirtinti 1 074 statybą leidžiantys dokumentai, o Vilniaus rajonui teko 14,2 proc. visų leidimų. Daugiau jų fiksuota tik Vilniaus miesto savivaldybėje, kur per mėnesį išduoti 164 leidimai.

    Augantys skaičiai rodo, kad savivaldybė tampa vis patrauklesnė tiek gyventojams, ieškantiems būsto netoli sostinės, tiek vystytojams. Didžiausias aktyvumas paprastai siejamas su teritorijomis, kuriose kyla nauji individualių namų kvartalai, plečiasi inžineriniai tinklai ir formuojasi naujos gyvenvietės.

    „Tai, kad vis daugiau žmonių renkasi Vilniaus rajoną savo namams, nėra atsitiktinumas. Tai – nuoseklaus ir kryptingo darbo rezultatas“, – sakė Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič.

    Jo teigimu, savivaldybė prioritetą teikia gyvenimo kokybei: plečia ugdymo įstaigų tinklą, investuoja į kelių ir susisiekimo infrastruktūrą, tvarko viešąsias erdves, stiprina kultūros, sporto ir socialinių paslaugų infrastruktūrą. Savivaldybė akcentuoja, kad augant gyventojų skaičiui šios investicijos tampa būtina sąlyga tvariai plėtrai.

    Rugpjūčio rezultatai tęsia visų metų tendenciją: 2026 metų balandį Vilniaus rajonas buvo šalies lyderis pagal per mėnesį išduotus statybos leidimus, tuomet jų patvirtinta 182. Savivaldybės pateikiami palyginimai rodo, kad tai buvo gerokai daugiau nei 2025 metų balandį, kai išduotas 81 leidimas, ir 2024 metų balandį, kai fiksuotas 71 leidimas.

    Ilgesnio laikotarpio duomenys taip pat išskiria Vilniaus rajoną vienbučių namų segmente. 2025 metais savivaldybė nurodo tapusi šalies lydere pagal išduotų leidimų vienbučių gyvenamųjų namų statybai skaičių – per metus patvirtinti 1 063 leidimai.

    Statybų intensyvumas siejamas ir su demografiniais pokyčiais. Savivaldybės duomenimis, gyventojų skaičius Vilniaus rajone pastaraisiais metais auga vidutiniškai apie 2 000 per metus, o 2026 metų pradžioje buvo deklaruota apie 120 800 gyventojų.

    Sparčiausias augimas fiksuojamas arčiausiai Vilniaus miesto esančiose seniūnijose, kur paprastai lemia trumpesnis susisiekimo laikas ir didesnė naujos statybos pasiūla. Tokiose teritorijose didėja poreikis darželiams, mokykloms, viešajam transportui, vietinėms gatvėms ir kitai kasdieniam gyvenimui svarbiai infrastruktūrai.

    Svarbu atkreipti dėmesį, kad statybą leidžiančių dokumentų skaičius ne visuomet tiesiogiai atitinka naujų pastatų skaičių. Vienas leidimas gali apimti kelių statinių statybą ar viso kvartalo projektą, todėl realus statomų objektų mastas kai kuriais atvejais gali būti didesnis, nei rodo vien leidimų statistika.

    Didėjanti plėtra kartu reiškia ir griežtesnį savivaldybių testą planuojant teritorijas: nuo darnaus užstatymo iki inžinerinių tinklų pajėgumo bei socialinės infrastruktūros prieinamumo. Vilniaus rajonas teigia kryptingai reaguojantis į šiuos iššūkius, planuodamas naujas ir modernizuodamas esamas viešąsias paslaugas sparčiausiai augančiose vietovėse.

  • Vilniuje keičiamas Konduktorių g. 18 sklypas: vietoje mažaaukščių gali kilti daugiabučiai

    Vilniaus miesto savivaldybė gavo prašymą pakeisti žemės sklypo Konduktorių g. 18 pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Sklypo kadastro numeris – 0101/0070:0239.

    Šiuo metu sklypas priskirtas kitai paskirčiai, o naudojimo būdas įvardijamas kaip gyvenamosios teritorijos, numatant mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą. Prašyme siekiama pakeitimo į kitą paskirtį, tačiau su naudojimo būdu, leidžiančiu daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijas.

    Toks pakeitimas praktikoje reiškia galimybę teritoriją vystyti intensyviau, nei leidžia mažaaukštės statybos režimas. Gyventojams tai dažniausiai susiję su didesniu užstatymo tankiu, papildomais srautais ir parkavimo poreikiu, o vystytojams – su didesne projektų apimtimi ir lankstesnėmis alternatyvomis.

    Prašymas viešinamas 10 darbo dienų nuo 2026 metų rugsėjo 9 dienos iki 2026 metų rugsėjo 22 dienos. Viešinimo laikotarpiu gyventojai ir suinteresuotos šalys gali teikti pasiūlymus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui raštu arba elektroniniu paštu.

    Pastabas taip pat galima teikti per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą. Savivaldybė nurodo, kad papildoma informacija teikiama ir telefonu.