CP v2

Blog

  • Krizė po sukrėtusio įvykio? Primena nemokamą numerį 1815 ir kada atvyksta mobili komanda

    Krizė po sukrėtusio įvykio? Primena nemokamą numerį 1815 ir kada atvyksta mobili komanda

    Psichologinė krizė gali ištikti netikėtai, ypač po sukrėtusio įvykio darbe, mokykloje ar šeimoje. Tokiais atvejais svarbu kuo greičiau gauti profesionalią pagalbą ir žinoti aiškų veiksmų planą.

    Higienos institutas informuoja, kad gyventojams teikiamos nemokamos Psichologinių krizių pagalbos centro ir Mobiliųjų psichologinių krizių įveikimo komandų paslaugos. Dėl konsultacijų galima skambinti trumpuoju numeriu 1815.

    Psichologinė krizė apibūdinama kaip reakcija į krizinį įvykį, kai įprastų streso įveikos ir prisitaikymo gebėjimų nebeužtenka susidariusiai situacijai suvaldyti. Tokia būklė gali pasireikšti stipriu nerimu, nemiga, įkyriomis mintimis, bejėgiškumo jausmu ar sunkumais atlikti kasdienes užduotis.

    Pagalbą teikia patyrę psichologai ir psichoterapeutai, dirbantys krizių įveikimo ir suicidologijos srityse. Konsultacijos metu specialistai įvertina įvykio aplinkybes, mastą, galimai paveiktų žmonių skaičių ir, jei reikia, suderina tolesnius krizės valdymo žingsnius.

    Pagalba aktuali po tokių įvykių kaip netikėta artimojo ar kolegos mirtis, savižudybė ar bandymas nusižudyti, nelaimingas atsitikimas, smurtinis nusikaltimas ar incidentas, sulaukęs didelio visuomenės dėmesio. Specialistai ragina informuoti paveiktus asmenis, kad pagalbos galima kreiptis nedelsiant.

    Įvertinus poreikį, sutartu laiku į įvykio vietą gali atvykti Mobili krizių komanda. Paslaugos gali būti teikiamos kontaktiniu būdu vietoje arba nuotoliniu būdu, siekiant stabilizuoti situaciją ir sumažinti riziką, kad krizė išplistų bendruomenėje ar organizacijoje.

    Atskira pagalbos kryptis skirta savižudybės grėsmei. Pagalbos centro specialistai konsultuoja žmones, kurie turi minčių apie savižudybę, taip pat jų artimuosius, kolegas ar kitus aplinkos asmenis, ieškančius patarimo, kaip atpažinti rizikos ženklus, kaip kalbėtis ir kaip suteikti saugią emocinę paramą.

    „Kreiptis pagalbos kuo anksčiau yra vienas svarbiausių žingsnių, padedančių suvaldyti krizę ir sumažinti jos pasekmes“, – pabrėžiama Higienos instituto pateikiamoje informacijoje.

  • Psichologinė krizė ištiko netikėtai? Nemokama pagalba telefonu 1815 – kada skambinti

    Psichologinė krizė ištiko netikėtai? Nemokama pagalba telefonu 1815 – kada skambinti

    Psichologinė krizė gali užklupti staiga, kai po sukrečiančio įvykio įprastų vidinių resursų ir streso įveikos būdų nebeužtenka. Tokiais momentais svarbiausia nelikti vieniems ir kuo greičiau pasitelkti profesionalią pagalbą, kad būtų sumažintos ilgalaikės pasekmės emocinei sveikatai.

    Nepakeliama įtampa, nerimas, nemiga, nuolatinis minčių sukimasis, beviltiškumo jausmas ar stiprūs kūno simptomai po sukrėtimo gali būti ženklai, kad organizmui reikia skubios emocinės atramos. Specialistai pabrėžia, kad ankstyvas kreipimasis dažnai padeda užkirsti kelią būklei užsitęsti ir komplikuotis.

    Kada verta kreiptis?

    Higienos institutas užtikrina nemokamas Psichologinių krizių pagalbos centro paslaugas ir mobiliųjų psichologinių krizių įveikimo komandų pagalbą. Pagalba teikiama paskambinus trumpuoju telefono numeriu 1815, kai ištinka stiprų emocinį poveikį sukėlę įvykiai.

    Dažniausiai kreipiamasi po netikėtos artimojo ar kolegos mirties, savižudybės ar bandymo nusižudyti, smurtinio nusikaltimo, nelaimingo atsitikimo, taip pat po situacijų, kurios sulaukia didelio visuomenės dėmesio. Kreiptis gali ne tik pats žmogus, bet ir šeima, bendruomenė ar organizacija, jei paveikta daugiau žmonių.

    Kaip teikiama pagalba?

    Konsultacijos metu specialistai įvertina įvykio aplinkybes, mastą ir tai, kiek žmonių galėjo patirti psichologinį sukrėtimą. Remiantis šia informacija, suderinami tolesni krizės valdymo žingsniai ir parenkamas tinkamiausias pagalbos būdas.

    Pagalbą teikia patyrę psichologai ir psichoterapeutai, dirbantys krizių įveikimo ir savižudybių prevencijos srityse. Esant poreikiui, sutartu laiku į įvykio vietą gali atvykti mobilioji komanda, o pagalba gali būti organizuojama ir nuotoliniu būdu.

    Jei kyla savižudybės grėsmė

    Telefono numeriu 1815 konsultuojami žmonės, turintys minčių apie savižudybę, taip pat jų artimieji, kolegos ar kiti šalia esantys asmenys. Specialistai padeda suprasti situaciją, aptarti saugumo žingsnius ir pataria, kaip kalbėtis su žmogumi, kuriam šiuo metu sunkiausia.

    „Jeigu žmogaus sveikatai ar gyvybei gresia tiesioginis pavojus, reikia nedelsiant skambinti numeriu 112“, – primena specialistai.

    Psichologinių krizių pagalbos centras veikia kaip greitos reakcijos grandis, skirta stabilizuoti būklę po sukrėtimų ir padėti pereiti į tolimesnę pagalbą, jei jos reikia. Prireikus, po pirminių konsultacijų rekomenduojama tęstinė psichikos sveikatos priežiūra, ypač jei simptomai nemažėja ar stiprėja.

  • Jaunoms šeimoms – svarbus terminas: kada ir kaip teikti prašymus dėl būsto paskatos

    Jaunoms šeimoms – svarbus terminas: kada ir kaip teikti prašymus dėl būsto paskatos

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praneša, kad 2026 metais rugsėjo 14 dieną bus skelbiamas kvietimas teikti prašymus dėl teisės į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms.

    Prašymus bus galima teikti nuo 2026 metais rugsėjo 14 dienos 9.00 valandos iki 2026 metais rugsėjo 18 dienos 12.00 valandos. Šis laikotarpis yra trumpas, todėl šeimoms rekomenduojama iš anksto pasiruošti reikalingus dokumentus ir prisijungimus.

    Kur ir kaip pateikti prašymą

    Prašymai priimami ir nagrinėjami pagal finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikimo tvarką. Dažniausiai patogiausias būdas pateikti prašymą yra elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą.

    Zarasų rajono savivaldybėje prašymą taip pat galima pateikti atvykus į savivaldybės administraciją, atsiųsti registruotu laišku arba pateikti elektroniniu paštu, jei nėra techninių galimybių pasinaudoti sistema. Teikiant prašymą elektroniniu paštu, jis privalo būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, priešingu atveju bus laikomas negaliojančiu.

    Kas vyksta pasibaigus kvietimui

    Pasibaigus kvietimo laikotarpiui, prašymai reitinguojami informacinėje sistemoje ir vertinami savivaldybėse. Jei šeima atitinka nustatytus kriterijus, savivaldybė suformuoja pažymą, patvirtinančią teisę į finansinę paskatą.

    Ministerija primena, kad šia priemone siekiama padėti jaunoms šeimoms greičiau įsigyti pirmąjį būstą, todėl svarbu laikytis terminų ir pateikti prašymą tinkamu būdu. Dėl konkrečių savivaldybės priėmimo tvarkų ir praktinių detalių gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikslinti vietos administracijoje.

  • „Valstybinių miškų urėdija“ kviečia į nemokamus renginius: elnių baubimas ir šventė Neringoje

    „Valstybinių miškų urėdija“ kviečia į nemokamus renginius: elnių baubimas ir šventė Neringoje

    Rugsėjį „Valstybinių miškų urėdija“ kviečia gyventojus ir svečius į daugiau nei 30 nemokamų renginių įvairiuose šalies regionuose, skirtų Miškininko dienai. Organizatoriai žada ne tik pažintines veiklas miške, bet ir progas iš arti pamatyti, kaip prižiūrimi bei atkuriami valstybės miškai.

    Šių metų renginių žinutė – „Nepraeik pro šalį“. Ji skatina į mišką pažvelgti atidžiau ir pastebėti tai, kas dažnai lieka už kasdienio pasivaikščiojimo ribų: gyvūnų pėdsakus, buveines, senuosius medžius, miško atkūrimo etapus ir miškininkų darbus, kurių rezultatai ne visada matomi iš karto.

    Nuo elnių baubimo iki žygių

    Programoje numatyti renginiai šeimoms, žygių mėgėjams, gamtos fotografams ir visiems, norintiems geriau pažinti Lietuvos miškus. Viena labiausiai laukiamų patirčių – rudeniniai vakarai miške, kai galima išgirsti tauriųjų elnių baubimą ir kitus rudenėjančios gamtos garsus.

    Tokie klausymų ir pažintiniai susitikimai planuojami skirtinguose regionuose, kad juose galėtų dalyvauti kuo daugiau žmonių. „Valstybinių miškų urėdija“ pabrėžia, kad tai proga ne tik patirti įspūdingą gamtos reiškinį, bet ir sužinoti apie gyvūnų elgseną bei tai, kaip žmogaus veikla miške derinama su gamtos apsauga.

    Aktyvesnio laisvalaikio mėgėjų lauks pažintiniai ir orientavimosi žygiai miško takais. Kai kur numatyti maršrutai ves per rečiau lankomas vietas, kuriose atsiveria ir gamtos, ir istorinio paveldo sluoksniai, todėl dalyviai galės pažinti ne tik kraštovaizdį, bet ir vietovių istoriją.

    Pagrindinė šventė Neringoje

    Miškininko diena tradiciškai minima trečiąjį rugsėjo šeštadienį. 2026 metais pagrindinė profesinės šventės programa numatyta rugsėjo 19 dieną Neringoje, festivalio „Sveika, Neringa!“ metu.

    Renginyje žadamos edukacijos, diskusijos ir pažintinės veiklos, supažindinančios su miško priežiūra bei miškininko profesija. Programos pabaigoje planuojamas koncertas, kuriame pasirodys Giedrė, o vėliau Andrius Mamontovas su grupe.

    Kaip užauga miškas?

    Dalis renginių skirta miškininkystės užkulisiams: lankytojai galės sužinoti, kaip nuo sėklos užauginamas sodmuo ir kaip planuojamas miško atkūrimas. Numatomos ekskursijos medelynuose, kur aiškinama, kaip paruošiami medeliai būsimiems miškams, o kai kur bus galima pamatyti ir specializuotą infrastruktūrą, naudojamą sėkloms paruošti.

    Taip pat planuojamos veiklos, susijusios su miškų apsauga nuo gaisrų: pristatoma stebėjimo, prevencijos ir gesinimo technika bei miškininkų darbo specifika. Organizatoriai primena, kad vis dažniau pasitaikant sausringiems laikotarpiams miškų gaisrų rizika auga, todėl prevencija ir gyventojų sąmoningumas tampa vis svarbesni.

    Šeimoms su vaikais numatytos kūrybinės ir pažintinės dirbtuvės, o kai kur suplanuotos ir edukacijos apie laukinių gyvūnų gyvenimą. „Valstybinių miškų urėdija“ tikisi, kad tokios veiklos padės jauniesiems lankytojams mišką suvokti ne tik kaip pasivaikščiojimų vietą, bet ir kaip sudėtingą ekosistemą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvavimas visuose renginiuose nemokamas, tačiau daugelyje jų reikalinga išankstinė registracija dėl riboto dalyvių skaičiaus. Prieš vykstant rekomenduojama įvertinti renginio trukmę, sudėtingumą, vietą, oro sąlygas ir pasirūpinti tinkama apranga bei avalyne.

    Miškininko dienai skirti renginiai skirtinguose Lietuvos regionuose vyks nuo rugsėjo 9 dienos iki rugsėjo 25 dienos. „Valstybinių miškų urėdija“ ragina išsirinkti artimiausią veiklą ir šį rudenį mišką pamatyti iš arčiau.

  • Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija MEPA projekte 10 metų: kas padėjo pakilti į aktyviausiųjų topą?

    Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija MEPA projekte 10 metų: kas padėjo pakilti į aktyviausiųjų topą?

    Programa „Mokyklos – Europos Parlamento ambasadorės“ (MEPA) Lietuvoje mini 10 metų sukaktį. Per šį laikotarpį ji subūrė apie 120 mokyklų, o dalyviai ES temą nagrinėja ne tik per pamokas, bet ir per diskusijas, simuliacijas bei pilietines iniciatyvas.

    Tarp ilgiausiai programoje dirbančių mokyklų yra ir Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija. Ji patenka į 18 Lietuvos mokyklų, kurios MEPA veiklas vykdo nuo pat programos pradžios ir nuosekliai stiprina mokinių pilietiškumo bei europietiškumo kompetencijas.

    Per dešimtmetį gimnazistai dalyvavo protmūšiuose, susitikimuose su įvairių sričių pašnekovais, klausėsi paskaitų ir įsitraukė į Europos Parlamento veiklos simuliacijas. Europos diena mokykloje tapo tradicija, o MEPA veiklos įsitvirtino kaip praktinė pilietiškumo pamoka.

    Programos esmė, pasak organizatorių ir mokytojų, yra mokinių gebėjimas kelti klausimus, argumentuoti ir priimti sprendimus, o ne vien kaupti faktus. Tai ypač aktualu, kai ES darbotvarkėje daugėja temų apie saugumą, demokratijos atsparumą, dezinformaciją ir skaitmeninę erdvę.

    Rugpjūčio 26–27 dienomis Vilniuje, Europos namuose, vyko Jaunimo Europos komandos susitikimai, kuriuose atsisveikinta su buvusiais nariais, priimti nauji ir planuoti ateities darbai. Rugpjūčio 28 dieną MEPA mokytojai susitiko baigiamajame seminare apibendrinti sezono rezultatų ir pasirengti naujam etapui.

    Vėliau dalis veiklų persikėlė į diskusijų festivalyje „Būtent!“ veikusią Europos erdvę, kur aptartos ES aktualijos. Renginiuose kalbėta apie Ukrainos integraciją į ES, o taip pat apie nepilnamečių saugumą internete ir Europos atsaką į socialinių tinklų keliamas rizikas.

    „Būti Europos Parlamento ambasadoriais reiškia ne titulą, o veikimą“, – sakė projekto ambasadorė Daiva Matijošienė.

    Gimnazija pažymi ir konkrečius rezultatus: iš 86 praėjusiais mokslo metais programą užbaigusių mokyklų Zarasų „Ąžuolo“ gimnazija įvertinta 16 vietoje. Mokykla tikisi tęsti aktyvias veiklas ir planuoja naujas patirtis, tarp jų ir išvyką į Strasbūrą.

  • Visaginas vilioja futbolo trenerį: alga iki 2 800 eurų ir karjera Baltijos akademijoje

    Visaginas vilioja futbolo trenerį: alga iki 2 800 eurų ir karjera Baltijos akademijoje

    VšĮ Visagino futbolo centras paskelbė atranką futbolo trenerio ar trenerės pareigoms. Ieškomas specialistas, kuris padėtų ugdyti miesto jaunuosius futbolininkus ir prisidėtų prie treniruočių proceso organizavimo.

    Kandidatams keliami aiškūs reikalavimai: būtinas sporto studijų krypties kvalifikacinis laipsnis arba fizinio ugdymo mokytojų rengimo studijų programa su įgyta reikiama kvalifikacija. UEFA B licencija nurodoma kaip privalumas, taip pat vertinama vaikų treniravimo patirtis ir gebėjimas planuoti darbą.

    Darbo pobūdis apima futbolininkų ugdymą pagal parengtą programą, darbą su vaikais ir jaunimu, motyvavimo priemones bei treniruočių proceso planavimą ir valdymą. Centre pabrėžiama, kad treneris turės įgyvendinti ir vadovybės keliamus tikslus, susijusius su sportininkų pažanga.

    Skelbiama, kad siūlomas atlyginimas siekia nuo 1 600 iki 2 800 eurų. Taip pat akcentuojamos karjeros galimybės, tobulėjimas ir sąlygos mokytis bei kaupti patirtį didelėje futbolo akademijos sistemoje.

    Kandidatai kviečiami atsiųsti gyvenimo aprašymą iki 2026 metų rugsėjo 23 dienos. Dėl papildomos informacijos nurodytas kontaktinis telefono numeris, o atranką organizuoja Visagino futbolo centro administracija.

  • Zarasuose vasaros darbas pakeitė jaunuolius: štai kokios kompetencijos šovė į viršų

    Zarasuose vasaros darbas pakeitė jaunuolius: štai kokios kompetencijos šovė į viršų

    2026 metų rugsėjo 4 dieną Zarasų rajone surengtas projekto „Jaunimas nori dirbti“ baigiamasis renginys, kuriame apibendrintos vasaros įdarbinimo patirtys. Šią vasarą į projektą įsitraukė 18 jaunuolių, o darbo vietas jiems suteikė devynios rajono įmonės.

    Susitikime dalyvavo Zarasų rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė Paula Džachija, projekto mentorė Jovita Vainikevičiūtė, Užimtumo tarnybos karjeros konsultantė Kristina Kuzmickienė ir Zarasų rajono savivaldybės merės patarėja Simona Matusevičiūtė. Renginio tikslas buvo ne tik pristatyti rezultatus, bet ir įvardyti, kas realioje darbo aplinkoje veikia, o kur jaunimui vis dar reikia daugiau pagalbos.

    Labiausiai sustiprėjo bendravimas

    Projekto mentorė pristatė dalyvių apklausų duomenis: jaunuoliai kompetencijas įsivertino projekto pradžioje ir pabaigoje, todėl buvo galima matyti pokytį. Pasak organizatorių, bendras rezultatas buvo teigiamas, o ryškiausiai pagerėjo bendravimo gebėjimai.

    Jaunuoliai nurodė, kad būtent bendravimas projekto pradžioje dažnai atrodė kaip viena silpnesnių jų pusių, tačiau po kelių mėnesių darbo situacija pasikeitė. Tai siejama su kasdiene praktika: bendravimu su klientais, kolegomis ir darbdaviais, mokymusi aiškiai išsakyti mintis bei spręsti įtampą keliančias situacijas.

    Kartu augo ir kitos darbdaviams svarbios kompetencijos, kurios dažnai lemia pirmojo darbo sėkmę: atsakomybė, savarankiškumas, komandinis darbas, problemų sprendimas ir prisitaikymas. Organizatoriai pabrėžė, kad vasaros darbas daugeliui tampa greičiausiu būdu pamatyti, ko iš tiesų reikalauja darbo disciplina ir kasdieniai įsipareigojimai.

    Pirmas darbas: realūs iššūkiai ir pamokos

    Didelę renginio dalį užėmė pačių dalyvių pasakojimai apie pirmąją darbo patirtį. Jaunuoliai kalbėjo apie situacijas, kurios įsiminė labiausiai, ir atvirai aptarė, kas sekėsi lengvai, o kur prireikė daugiau pastangų.

    Pasak dalyvių, daliai jaunuolių iššūkiu tapo bendravimas su sudėtingais klientais ar pirmieji konfliktai, kitiems reikėjo priprasti prie intensyvaus fizinio darbo ir ilgos darbo dienos. Tačiau beveik visi vasaros darbą įvertino kaip naudingą patirtį, nes ji leido išbandyti save realioje aplinkoje, įgyti praktinių įgūdžių ir užsidirbti pirmąjį atlyginimą.

    Ko tikisi darbdaviai ir ką sako finansai

    Renginyje akcentuota, kad darbdaviams pirmoje darbo vietoje dažnai svarbiausia ne vien teorinės žinios, o jaunuolio motyvacija ir požiūris. Diskusijoje pabrėžta, jog atsakingumas, iniciatyvumas, noras mokytis ir gebėjimas laikytis susitarimų neretai lemia daugiau nei ankstesnė patirtis, kurios jauni žmonės paprastai dar neturi.

    Projektui įgyvendinti skirta 27 000 eurų: 14 000 eurų sudarė valstybės lėšos, 13 000 eurų – Zarasų rajono savivaldybės biudžeto lėšos. Organizatoriai nurodė, kad toks finansavimas leido įdarbinti daugiau jaunuolių ir suteikti papildomą paskatą rajono verslams, kurie prisideda prie jaunimo įtraukimo į darbo rinką.

    Baigiamajame renginyje padėkota jaunuoliams už atsakingą darbą, darbdaviams už suteiktas vietas ir laiką apmokymams, taip pat projekto mentorei už nuoseklią pagalbą vasaros metu. Tikimasi, kad įgytos patirtys pravers jaunuoliams renkantis studijas ar profesinį kelią ir vėliau siekiant tvirčiau įsitvirtinti darbo rinkoje.

    „Pirmoji darbo patirtis dažnai tampa momentu, kai jaunuolis aiškiai pamato, kokių gebėjimų jam trūksta, o ką gali sustiprinti per labai trumpą laiką“, – sakė projekto organizatoriai.

  • Rugsėjo 10 dieną Visaginas nušvis geltonai: kviečia prisidėti prie savižudybių prevencijos

    Rugsėjo 10 dieną Visaginas nušvis geltonai: kviečia prisidėti prie savižudybių prevencijos

    Rugsėjo 10 dieną visame pasaulyje minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Jos tikslas – atkreipti dėmesį į emocinės sveikatos svarbą, mažinti su savižudybėmis siejamą stigmą ir skatinti žmones laiku ieškoti pagalbos.

    Lietuvoje šia proga Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija kviečia institucijas, organizacijas ir bendruomenes prisijungti prie iniciatyvos „Aš prisidedu prie savižudybių prevencijos“. Iniciatyva skirta priminti, kad prevencija prasideda nuo paprasto žmogiško dėmesio ir atviro pokalbio.

    Geltona šviesa – aiškus signalas

    Prie iniciatyvos prisijungia ir Visagino savivaldybė. Rugsėjo 10 dienos vakarą savivaldybės pastatas bus apšviestas geltona šviesa, nes geltona spalva ir geltonas kaspinėlis tarptautiniu mastu laikomi savižudybių prevencijos simboliais.

    Organizatoriai ragina bendruomenę tą vakarą taip pat rinktis geltoną akcentą ar simbolį ir priminti vieni kitiems, kad sunkumai yra įveikiami, o pagalba yra pasiekiama. Matomumas viešojoje erdvėje dažnai tampa postūmiu prabilti tiems, kurie ilgai tylėjo.

    Kaip prisidėti kiekvienam

    Prisidėti galima paprastais veiksmais: paskatinti pokalbį apie emocinę savijautą, pasiteirauti artimo žmogaus, kaip jis jaučiasi, ir išklausyti be vertinimo. Taip pat svarbu dalytis patikima informacija apie pagalbos būdus ir paslaugas savo aplinkoje.

    Specialistai pabrėžia, kad savižudybių prevencija nėra vien psichikos sveikatos srities darbas. Kiekvienas bendruomenės narys gali prisidėti, jei pastebi pasikeitusį elgesį, užsitęsusią liūdną nuotaiką, izoliaciją ar beviltiškumo ženklus ir paskatina kreiptis pagalbos.

    Ką daryti krizės metu

    Jeigu jūs ar jūsų artimas žmogus išgyvena krizę, svarbu nelikti vieniems ir nedelsti. Kreipkitės į psichikos sveikatos specialistus, o jei kyla tiesioginis pavojus gyvybei, skambinkite skubiosios pagalbos numeriu 112.

    Pagalbos paieška nėra silpnumo ženklas – tai sprendimas pasirūpinti savimi ir savo saugumu. Pasaulinė savižudybių prevencijos diena primena, kad laiku ištartas klausimas ir suteikta parama gali tapti lemtinga pagalba.

  • Visaginas ruošia 2027 metų biudžetą: kas ir iki rugsėjo 28 dienos gali gauti 30 proc. kofinansavimą

    Visaginas ruošia 2027 metų biudžetą: kas ir iki rugsėjo 28 dienos gali gauti 30 proc. kofinansavimą

    Visagino savivaldybė kviečia organizacijas ir iniciatyvų vykdytojus iš anksto pateikti informaciją apie 2027 metais planuojamus kultūros projektus ir prašymus dėl kofinansavimo. Ši informacija reikalinga savivaldybei planuojant 2027 metų biudžetą ir numatant lėšas prisidėjimui prie projektų.

    Kreipimasis skirtas pareiškėjams, kurie ketina teikti paraiškas Lietuvos kultūros tarybos Tolygios kultūrinės raidos finansavimo konkursui. Jei projektui numatomas savivaldybės finansinis prisidėjimas, jis turi būti suplanuotas iš anksto, todėl savivaldybė prašo pateikti planuojamų projektų aprašus ir aiškias sumas eurais.

    Ką būtina nurodyti prašyme?

    Iki 2026 metų rugsėjo 28 dienos imtinai Visagino savivaldybės administracijai reikia pateikti laisvos formos raštą. Jame turi būti įrašytas projekto pavadinimas, tikslas ir bendra planuojamo projekto vertė.

    Taip pat būtina nurodyti, kokios sumos prašoma iš Lietuvos kultūros tarybos ir kokio prisidėjimo tikimasi iš Visagino savivaldybės. Savivaldybės prašoma suma turi sudaryti 30 proc. projekto finansavimo ir būti aiškiai įvardyta eurais.

    Kodėl informacija renkama dabar?

    Savivaldybė pabrėžia, kad pareiškėjų pateikti duomenys bus naudojami sudarant 2027 metų biudžeto projektą ir planuojant kofinansavimo poreikį. Praktikoje tai leidžia iš anksto įvertinti, kiek lėšų gali prireikti projektų bendrajam finansavimui, kai pagrindinis finansavimas siekiamas per Lietuvos kultūros tarybos konkursus.

    Tokie išankstiniai prašymai yra svarbūs ir patiems pareiškėjams, nes daliai kultūros finansavimo programų savivaldybės prisidėjimas tampa vienu iš realistiško projekto įgyvendinimo elementų. Kuo aiškiau suplanuotas biudžetas ir nurodytos sumos, tuo lengviau savivaldybei įvertinti poreikį ir priimti sprendimus.

    Informaciją savivaldybė prašo pateikti elektroniniu paštu visaginas@visaginas.lt. Dėl papildomų klausimų galima kreiptis į Visagino savivaldybės administracijos Švietimo, sporto ir kultūros skyriaus vyriausiąją specialistę kultūrai Kristiną Gedžiūnaitę.

  • Zarasuose turgavietė keičiasi neatpažįstamai: naujas paviljonas žada patogumą visiems

    Zarasuose turgavietė keičiasi neatpažįstamai: naujas paviljonas žada patogumą visiems

    Zarasų turgavietėje atsirado naujas paviljonas, kuris turėtų palengvinti prekybą ir apsipirkimą įvairiomis oro sąlygomis. Savivaldybė tikisi, kad atnaujinimas pagerins kasdienę aplinką tiek prekybininkams, tiek pirkėjams.

    Projektas įgyvendintas atsižvelgus į pačių turgavietės dalyvių išsakytą poreikį turėti daugiau užuovėjos ir patogesnes vietas prekybai. Tokie sprendimai ypač aktualūs šaltuoju ir lietinguoju sezonu, kai atvira erdvė riboja prekybos laiką ir pirkėjų srautą.

    Paviljonui įrengti lėšų skyrė Zarasų rajono savivaldybė, konstrukciją pagamino UAB „Asnersa“. Įrengimo darbus atliko Zarasų rajono savivaldybės administracijos Zarasų seniūnijos darbuotojai.

    Pasak savivaldybės, naujasis paviljonas turėtų prisidėti prie tvarkingesnės ir jaukesnės turgavietės aplinkos, o kartu suteikti daugiau stabilumo smulkiesiems prekiautojams. Praktikoje tai dažnai reiškia patogesnį prekių išdėstymą, mažesnę riziką produkcijai dėl kritulių ir didesnį komfortą žmonėms, užsukantiems apsipirkti.

    Vietos turgūs daugelyje savivaldybių išlieka svarbūs ne tik kaip prekybos vieta, bet ir kaip bendruomenės susitikimų erdvė. Todėl tokie infrastruktūros atnaujinimai dažniausiai vertinami kaip investicija į vietos gyvybingumą ir kasdienį paslaugų prieinamumą.