CP v2

Blog

  • Pakruojo rajone išrinkti Metų mokytojai: kam atiteko 1 000 eurų premija ir kodėl

    Pakruojo rajone išrinkti Metų mokytojai: kam atiteko 1 000 eurų premija ir kodėl

    Pakruojo rajone gegužės 21 dieną posėdžiavusi Mokytojų iniciatyvų skatinimo konkurso komisija atrinko šių metų Metų mokytojus. Komisijai vadovavo Virginijus Kacilevičius, o svarstytos kandidatūros buvo pateiktos rajono ugdymo įstaigų.

    Šio skatinimo tikslas – įvertinti pedagogų profesinės veiklos rezultatus ir paskatinti toliau imtis inovacijų bei kūrybiškų sprendimų ugdymo procese. Premija skiriama už pastarųjų trejų metų nuopelnus, mokinių pasiekimus ir pažangą, taip pat už indėlį į pilietinių ir bendražmogiškųjų vertybių ugdymą.

    Kam skiriama premija?

    Konkurse numatyta 1 000 eurų premija gali būti skiriama ugdymo įstaigų vadovams ir pedagogams, dirbantiems pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas. Taip pat įvertinami ikimokyklinio ugdymo ir pagalbos mokiniui bei mokytojui specialistai.

    Šiemet komisija sulaukė keturių kandidatūrų iš keturių rajono mokyklų. Įvertinus pateiktą medžiagą ir pasiektus rezultatus, išrinkti trys pedagogai, pripažinti iniciatyviausiais ir pasiekusiais geriausių profesinės veiklos rezultatų 2025 metais.

    Metų mokytojais pripažinti trys pedagogai

    Metų mokytoja tapo Roma Stočkė – Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos socialinė pedagogė ir vokiečių kalbos mokytoja. Jos darbas siejamas su mokinių gerove, pagalba bendruomenei ir ugdymo proceso stiprinimu.

    Įvertinta ir Aida Čepulienė – Pakruojo „Žemynos“ progimnazijos gamtos mokslų, biologijos mokytoja metodininkė. Tokios kvalifikacijos pedagogai dažnai prisideda ne tik prie pamokų kokybės, bet ir prie metodinės pagalbos kolegoms bei ugdymo turinio tobulinimo.

    Trečiąja laureate tapo Simona Dovidonienė – Žeimelio pagrindinės mokyklos biologijos mokytoja. Komisija pabrėžė reikšmingus pasiekimus ugdomojoje veikloje ir nuoseklų darbą siekiant mokinių pažangos.

    Premijos, kaip įprasta, bus įteiktos Mokytojų dienos šventės metu. Komisija taip pat padėkojo visiems konkurse dalyvavusiems mokytojams ir palinkėjo toliau stiprinti pedagoginį profesionalumą bei gerinti mokinių ugdymo rezultatus.

  • 62-asis „Poezijos pavasaris“ Pakruojyje: poetai, almanachas bibliotekai ir dainuojamoji poezija

    62-asis „Poezijos pavasaris“ Pakruojyje: poetai, almanachas bibliotekai ir dainuojamoji poezija

    Gegužės 21 dieną Pakruojo ugniagesių draugijos stoginės erdvėse įvyko tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris 2026“ renginys. Tai jau 62-asis kartas, kai Lietuvoje vykstantis festivalis suburia poetus ir klausytojus skirtinguose miestuose.

    Pakruojyje poeziją skaitė Sara Poisson, Rūta Vyžintaitė, Valdas Antanas Daškevičius ir Daiva Molytė-Lukauskienė. Susitikimas tapo proga gyvai išgirsti naujausius tekstus ir pasikalbėti apie šiuolaikinės lietuvių poezijos kryptis.

    Poetai Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio bibliotekai padovanojo festivalio „Poezijos pavasaris 2026“ almanachą. Toks almanachas bibliotekose svarbus ne tik kaip leidinys skaitytojams, bet ir kaip festivalio metraštis, fiksuojantis to metų literatūrinį pulsą.

    Renginio dalyvius pasveikino Pakruojo rajono savivaldybės vicemeras Virginijus Kacilevičius ir savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Renata Budrienė. Jie pabrėžė, kad festivalio tradicija rajone stiprina kultūrinį gyvenimą ir kasmet pritraukia vis daugiau poezijos klausytojų.

    Renginyje dalyvavo ir bibliotekos direktorė Vilma Pekelienė, akcentavusi gyvų susitikimų su autoriais vertę bibliotekos bendruomenei. Tokie vakarai, anot organizatorių, padeda skaitytojams atrasti literatūrą kaip dialogą, o ne vien knygą lentynoje.

    Programą papildė dainuojamoji poezija: susirinkusiems muzikinius kūrinius atliko Sigitas Kivilis ir Gintas Gvazdauskas. Poezijos ir muzikos derinys leido renginiui išlaikyti kamerinę atmosferą ir įtraukti įvairaus amžiaus publiką.

    „Poezijos pavasaris“ kasmet plečia renginių geografiją ir skatina literatūrą skambėti ne tik didžiosiose scenose, bet ir mažesnių miestų bendruomenėse, bibliotekose bei kultūros erdvėse. Tokia kryptis vis labiau atliepia auditorijos poreikį kultūrą patirti čia pat, savo mieste.

  • Prienų globos namuose aptarta socialinių paslaugų lyderystė: kaip vadovai kuria bendrą kokybės standartą

    Prienų globos namuose aptarta socialinių paslaugų lyderystė: kaip vadovai kuria bendrą kokybės standartą

    Gegužės 21 dieną Prienų globos namuose surengtas Socialinių paslaugų lyderystės ir praktikos forumas, subūręs įvairių savivaldybių socialinių paslaugų įstaigų vadovus. Renginyje dalyvavo Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro direktorė Dovilė Pašakinskienė ir Klovainių sutrikusio intelekto jaunuolių centro direktorė Aušra Butnorienė.

    Forumą organizavo Socialines paslaugas teikiančių įstaigų vadovų profesinė sąjunga. Pagrindinis renginio tikslas buvo stiprinti vadovų kompetencijas, skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir siekti nuoseklesnio socialinių paslaugų kokybės standarto visame sektoriuje.

    Kas šiandien svarbiausia sektoriui

    Diskusijose akcentuota, kad socialinių paslaugų kokybę vis dažniau lemia ne vien finansavimas, bet ir vadybiniai sprendimai: darbuotojų pritraukimas, komandų išlaikymas, paslaugų prieinamumas bei aiškūs procesai. Vadovai dalijosi patirtimi, kaip organizuojant paslaugas suderinti teisės aktų reikalavimus ir realius žmonių poreikius.

    Taip pat aptarti kasdieniai vadovavimo iššūkiai, kylantys dirbant su skirtingų poreikių paslaugų gavėjais ir jų artimaisiais. Pabrėžta, kad paslaugų gavėjo orumas, individualus požiūris ir saugumas išlieka kertiniais kriterijais, nuo kurių prasideda paslaugų kokybė.

    Gerosios praktikos mainai ir bendradarbiavimas

    Renginyje daug dėmesio skirta praktiniams sprendimams, kuriuos įstaigos gali taikyti nedelsiant: nuo vidinių kokybės rodiklių stebėsenos iki darbuotojų mokymų planavimo ir aiškesnio atsakomybių pasidalijimo. Tokie susitikimai vertinami kaip būdas ne tik pasisemti idėjų, bet ir palyginti, kas veikia skirtingose savivaldybėse.

    Pasak renginio dalyvių, bendradarbiavimas tarp įstaigų leidžia greičiau spręsti pasikartojančias problemas ir mažina atotrūkį tarp skirtingų teritorijų teikiamų paslaugų. Tai ypač svarbu, kai socialinės paslaugos turi būti vienodai prieinamos ir suprantamos kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

    Kokią naudą mato savivaldybės

    Pakruojo rajono atstovės pabrėžė, kad dalyvavimas tokio pobūdžio forumuose padeda sisteminti sukauptą patirtį ir parsivežti konkrečias įžvalgas kasdienei veiklai. Tikimasi, jog gerosios praktikos pritaikymas prisidės prie socialinių paslaugų kokybės stiprinimo Pakruojo rajone.

    Organizatorių teigimu, vadovų profesinis augimas ir nuolatinis dialogas yra būtina sąlyga kuriant kokybiškas, prieinamas ir žmogui artimas socialines paslaugas. Forumai planuojami ir ateityje, siekiant tęstinio bendrų standartų ir bendradarbiavimo stiprinimo.

  • Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas pasikeitė: organizacijai vadovaus pakruojietis Gedas Špakauskas

    Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas pasikeitė: organizacijai vadovaus pakruojietis Gedas Špakauskas

    Lietuvos ūkininkų sąjunga išsirinko naują pirmininką. Organizacijai vadovaus Pakruojo rajono ūkininkas Gedas Špakauskas, iki šiol ėjęs LŪS Pakruojo skyriaus pirmininko pareigas.

    Pirmininko kaita vyksta laikotarpiu, kai žemdirbių darbotvarkėje išlieka keli jautrūs klausimai: ūkių konkurencingumas, žaliavų ir produkcijos kainų svyravimai, didėjančios sąnaudos bei reikalavimai aplinkosaugai. Ūkininkų organizacijoms tenka derinti skirtingų sektorių interesus ir ieškoti bendrų sprendimų derybose su valdžios institucijomis.

    G. Špakauskas regioniniu lygmeniu buvo matomas kaip ūkininkų atstovas, dirbęs su vietos problemomis ir narių klausimais. Tikimasi, kad ši patirtis pravers nacionaliniu mastu, kai sprendžiami klausimai dėl paramos priemonių, administracinės naštos ir žemės ūkio politikos įgyvendinimo.

    Įprastai LŪS pirmininko vaidmuo apima organizacijos pozicijų formavimą, narių interesų atstovavimą ir komunikaciją su ministerijomis bei kitomis institucijomis. Artimiausiu metu paaiškės, kokius prioritetus naujasis vadovas iškels pirmiausia ir kokių sprendimų sieks dėl sektoriui aktualiausių temų.

    Apie pasikeitimą organizacijos vadovybėje pranešta savivaldybės paskelbtoje informacijoje. Joje taip pat pabrėžta, kad naujasis pirmininkas laikomas aktyviu ir kompetentingu savo srities atstovu.

  • Australija didina koksuojamosios anglies eksportą: augimą tempia Pietryčių Azija ir Korėja

    Australijos koksuojamosios anglies eksportas 2026 metų balandį augo, o rinkos dalyviai tai sieja su aktyvesniais užsakymais iš Pietryčių Azijos šalių ir Pietų Korėjos. Naujausi „BigMint“ duomenys rodo, kad per mėnesį eksportas didėjo 11 proc. ir siekė 12,5 milijono tonų.

    Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pristatymai buvo 20 proc. didesni. Eksportuotojai situaciją vertina santūriai optimistiškai, nes paklausa regione kol kas išlieka pakankamai stabili, nors kainas ir užsakymus gali veikti plieno pramonės cikliškumas.

    Kas palaiko paklausą?

    Koksuojamoji anglis daugiausia naudojama plieno gamyboje, todėl jos prekyba tiesiogiai priklauso nuo metalurgijos aktyvumo ir statybų bei infrastruktūros projektų tempo. Pietryčių Azijos rinkose pastaraisiais metais didėja plieno gamybos pajėgumai, o tai dažnai reiškia ir didesnį žaliavų importo poreikį.

    Pietų Korėja tradiciškai išlieka vienu svarbiausių aukštos kokybės žaliavų pirkėjų, ypač kai gamintojams reikia užtikrinti stabilesnę tiekimo grandinę. Tokie pirkėjai paprastai jautrūs tiek logistikos sutrikimams, tiek kainų svyravimams, todėl eksportuotojams svarbūs ne tik kiekiai, bet ir pristatymo patikimumas.

    Kartu auga ir geležies rūdos srautai

    „BigMint“ duomenimis, 2026 metų balandį Australija didino ir geležies rūdos eksportą: palyginti su 2026 metų kovu, jis augo 5 proc. ir pasiekė 76,4 milijono tonų. Per metus geležies rūdos eksportas, skaičiuojama, didėjo 9,5 proc.

    Pagrindiniai Australijos geležies rūdos pirkėjai išliko Kinija, Japonija ir Pietų Korėja. Skelbiama, kad Kinijai teko 61,8 milijono tonų, Japonijai 5,6 milijono tonų, o Pietų Korėjai 4,7 milijono tonų.

    Ką tai gali reikšti rinkai artimiausiais mėnesiais?

    Didėjant tiek anglies, tiek geležies rūdos srautams, rinkos dalyviai paprastai atidžiau stebi plieno paklausos signalus Azijoje, nes jie lemia užsakymų tęstinumą. Jei regiono gamintojai išlaikys gamybos apimtis, Australijos eksportuotojai gali tikėtis stabilesnio krovinių srauto, tačiau situacija išlieka jautri pramonės ciklams.

    Be to, prekybos kryptis gali keistis priklausomai nuo konkurencijos su kitais tiekėjais, sezoninių logistikos trikdžių ir kainų dinamikos. Dėl to net ir esant augimui, sektoriuje dažnai išlaikomas atsargus vertinimas, o prognozės labiau remiasi trumpesnio laikotarpio užsakymų ir atsargų rodikliais.

  • „Orlen“ ketvirtą kartą per savaitę mažina didmenines kainas: ką tai reiškia degalinėms?

    Lenkijos naftos ir degalų koncernas „Orlen“ gegužės 23 dieną dar kartą sumažino didmenines degalų kainas. Tai jau ketvirtas kainų koregavimas žemyn per vieną savaitę, o tokia dinamika įprastai greitai atsispindi ir degalinių švieslentėse, nors ne visada tą pačią dieną.

    Pagal atnaujintą „Orlen“ didmeninį kainyną benzinas „Eurosuper 95“ atpigo 41 zlotu už kubinį metrą, „Super Plus 98“ – 34 zlotais, o dyzelinas „Ekodiesel“ – 101 zlotu. Perskaičiavus į litrinę išraišką, tai sudaro maždaug 1 euro centą už litrą „95“, kiek mažiau „98“ ir apie 2 euro centus už litrą dyzelino.

    Ar atpigimas pasieks vairuotojus?

    Didmeninių kainų kritimas dažniausiai reiškia mažesnę degalinių savikainą, tačiau galutinė kaina vairuotojui priklauso nuo atsargų, konkurencijos konkrečiame regione ir tuo metu taikomų mokesčių bei reguliavimo. Jei degalinės dar turi brangiau įsigytų atsargų, pokyčiai gali vėluoti, o kainos dažniau koreguojamos palaipsniui.

    Tekste nurodoma, kad nuo kovo 31 dienos Lenkijoje laikinai taikomos maksimalios degalų kainos, numatytos vyriausybės reguliavimo pakete, skirtame riboti kainų šuolius. Tokia tvarka reiškia, kad net ir kylant savikainai galutinės kainos negali viršyti nustatytų lubų, o krentant didmenai atsiranda daugiau erdvės realiam atpigimui.

    Kas labiausiai veikia kainas dabar?

    Degalų kainų kryptį regione lemia ne tik vietiniai sprendimai, bet ir tarptautinė naftos bei produktų rinka. Analitikų vertinimu, vienas svarbiausių veiksnių pastaruoju metu yra įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri didina kainų svyravimus ir skatina staigesnes korekcijas tiek didmenoje, tiek mažmenoje.

    „Nuo situacijos Artimuosiuose Rytuose priklauso naftos ir degalų kainos tarptautinėje rinkoje, o ji išlieka nestabili“, – sakė „Reflex“ analitikai.

    „Reflex“ taip pat prognozavo, kad artimiausiu metu galimi nedideli visų degalų rūšių kainų sumažėjimai, nes savaitės pabaigoje didmeninės kainos pasisuko žemyn. Vis dėlto rinka atidžiai stebi ir tai, ar bei kaip bus tęsiamas vyriausybės reguliavimo paketas, nes tokie sprendimai gali turėti tiesioginę įtaką kainų svyravimų amplitudėms.

  • Turkija sparčiai augina vėjo ir saulės gamybą, bet elektra vis dar labiausiai remiasi anglimi

    Atsinaujinanti energija lenkia hidroenergetiką

    2025 metais Turkijoje vėjo ir saulės elektrinės pirmą kartą šalies istorijoje pagamino daugiau elektros nei hidroenergetika. Bendra vėjo ir saulės dalis elektros gamyboje pasiekė 22 proc., rodo analitinio centro Ember apžvalga.

    Šis pokytis siejamas su sparčiu naujų pajėgumų diegimu: per 2025 metus šalis prijungė apie 6,5 gigavato naujos vėjo ir saulės galios. Dėl to bendra įrengtoji vėjo ir saulės galia priartėjo prie 40 gigavatų.

    Anglis išlieka pagrindinis ramstis

    Nepaisant rekordinio atsinaujinančios energetikos augimo, didžiausias elektros šaltinis Turkijoje 2025 metais išliko anglis. Jos dalis sudarė apie 34 proc., o iš anglies pagamintos elektros apimtis siekė 121 teravatvalandę.

    Gamyba iš anglies buvo tik nežymiai mažesnė nei 2024 metais, kai fiksuotas apie 122 teravatvalandžių lygis. Tai rodo, kad auganti saulės ir vėjo generacija kol kas labiau keičia kitus šaltinius, o ne anglies vaidmenį.

    Importuojama anglis ir priklausomybės klausimas

    Ember vertinimu, maždaug du trečdaliai anglimi kūrenamose elektrinėse sudeginamo kuro buvo importuota. Tai reiškia, kad dalis elektros sektoriaus stabilumo ir kainų jautrumo persikelia į tarptautinę anglies rinką bei logistiką.

    Remiantis S&P Global duomenimis, pagrindinė energetinės anglies tiekėja Turkijai buvo Rusija. Anglis taip pat buvo importuojama iš Kolumbijos, Kazachstano, Pietų Afrikos Respublikos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Irano.

    Atsinaujinančios energetikos plėtra kartu mažino gamtinių dujų vaidmenį elektros gamyboje, tačiau anglis išliko svarbiausia „bazės“ generacija. Dėl to Turkijos energetikos transformacija artimiausiais metais greičiausiai bus vertinama ne tik pagal naujų vėjo ir saulės parkų apimtis, bet ir pagal tai, ar pavyks realiai sumažinti anglies deginimą bei importo priklausomybę.

  • Indija fiksuoja rekordinį elektros poreikį: anglies atsargos žadamos pakankamos piko metu

    Indijoje šią savaitę fiksuojami nauji elektros suvartojimo rekordai, o piko metu sistemos apkrova perkopė 265 gigavatus. Energetikos institucijos skelbia, kad augant paklausai tiekimas buvo užtikrintas, tačiau įtampa tinkle išlieka didelė dėl karščio bangų ir intensyvaus kondicionavimo.

    Didžiausias poreikis ypatingai augo dienos metu, kai temperatūros daugelyje regionų laikosi aukštos, o miestai naudoja daugiau energijos vėsinimui. Toks šuolis rodo, kad vasaros sezono pikas prasidėjo anksčiau ir gali būti aukštesnis nei ankstesniais metais, todėl operatoriams svarbiausia tampa balansavimas ir atsargų parengtis.

    Anglis vis dar laiko sistemą

    Indijos energetikos balanse anglis išlieka pagrindinis elektros gamybos šaltinis, o pastarosiomis dienomis jos dalis sudarė apie 70 proc. Tai reiškia, kad net ir augant atsinaujinančiai energetikai, didžiausios apkrovos valandomis šalies sistema vis dar stipriai priklauso nuo anglimi kūrenamų elektrinių darbo ritmo.

    Atsakingos institucijos pabrėžia, kad elektrinėse sukauptos anglies atsargos yra saugiame lygyje: skelbiama apie 51,98 mln. tonų rezervą, kai vidutinis dienos suvartojimas siekia apie 3,10 mln. tonų. Toks santykis, vertinant pagal pateiktus skaičius, leidžia kelioms savaitėms užtikrinti stabilų tiekimą net ir esant padidintai paklausai.

    Kodėl rekordai kartojasi?

    Rekordinius rodiklius dažniausiai lemia keli sutampantys veiksniai: karštis, didesnis kondicionierių naudojimas, spartėjanti elektrifikacija ir ekonomikos augimas. Be to, didmiesčiuose didėja vakarinių valandų apkrova, kai namų ūkiai grįžta į būstus, o pramonė dar ne visada sumažina vartojimą.

    Energetikos sektoriui tai tampa išbandymu ne tik dėl kuro logistikos, bet ir dėl tinklų pralaidumo bei sistemos lankstumo. Net jei anglies atsargos pakankamos, kritiniai išlieka klausimai, ar elektrinės gali stabiliai dirbti visu pajėgumu ir ar perdavimo tinklai atlaiko didžiausią apkrovą be lokalinių sutrikimų.

    Planai didinti gavybą iki 2030 metų

    Vyriausybė toliau planuoja didinti anglies gavybą: viešai įvardijamas tikslas iki 2030 metų padidinti metinę produkciją nuo šiek tiek daugiau nei 1 mlrd. tonų iki 1,58 mlrd. tonų. Šis kursas rodo, kad trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu Indija siekia užsitikrinti vidaus kuro pasiūlą, kad elektros gamyba nepritrūktų augant paklausai.

    Tuo pat metu ilgalaikis spaudimas mažinti taršą ir investuoti į švaresnius pajėgumus niekur nedingsta, todėl artimiausiais metais šalis greičiausiai derins du tikslus: patikimą tiekimą piko metu ir laipsnišką energetikos sistemos modernizavimą. Rekordinės apkrovos tampa aiškiu signalu, kad sprendimų reikės ne tik dėl kuro, bet ir dėl tinklų bei energijos kaupimo plėtros.

  • Energetinio saugumo baimės keičia politiką: Europoje ir Azijoje vėl auga anglies paklausa

    Artimųjų Rytų konflikto sukelti naftos ir dujų tiekimo trikdžiai vėl perbraižo energetikos planus, o anglis, kurią daugelis laikė nykstančiu kuru, grįžta į centrą. Pastaraisiais mėnesiais ryškėja spartesnis anglies importas ir sprendimai atidėti kai kurių anglimi kūrenamų elektrinių uždarymą.

    Rinkos dalyviai šį pokytį sieja su energetinio saugumo rizikomis ir siekiu greitai rasti pakaitalus dujoms. Kai dujų tiekimas tampa neprognozuojamas, dalis šalių renkasi tai, kas pasiekiama greičiau, net jei tai kertasi su ankstesnėmis dekarbonizacijos kryptimis.

    Kas stumia anglį į viršų

    Laivybos ir žaliavų duomenys rodo, kad 2026 metų kovą ir balandį anglies srautai į pagrindines rinkas augo, o importuotojai aktyviau pildė atsargas. Prie to prisidėjo tiek kainų, tiek logistikos veiksniai, kai dalis energijos išteklių grandinių susidūrė su papildoma rizika.

    Remiantis BIMCO skelbiamais rodikliais, anglies pristatymai į Pietų Korėją, Japoniją ir Europos Sąjungą balandį buvo maždaug 27 proc. didesni nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Toks šuolis atspindi ne vien sezoninius svyravimus, bet ir platesnį persiorientavimą į stabilesnį, nors ir taršesnį, kurą.

    Situaciją paaštrino trikdžiai Persijos įlankos regione, kurie paveikė suskystintų gamtinių dujų tiekimą jūra. Dėl to Europa, konkuruodama su Azija dėl spot SGD krovinių, susiduria su papildomu spaudimu tuo metu, kai reikia pildyti dujų saugyklas prieš kitą žiemą.

    Europa ir Azija: skirtingi sprendimai, ta pati priežastis

    Azijos šalys, turinčios didelę pramonės ir elektros paklausą, ieško greitų alternatyvų dujoms, todėl anglis tampa trumpalaikiu „draudimu“ nuo kainų šuolių ir tiekimo spragų. Kai kur tai reiškia ir politinius sprendimus nukelti planuotus anglimi kūrenamų jėgainių uždarymus.

    Europoje spaudimas kyla iš kelių pusių vienu metu: reikia užsitikrinti tiekimą, suvaldyti kainas ir laikytis klimato politikos krypčių. Praktikoje, kai trūksta lanksčių dujinių pajėgumų ar atsargų, anglis laikinai sugrįžta kaip greičiausiai įjungiamas rezervas.

    „Jeigu konfliktas Artimuosiuose Rytuose užsitęs dar mėnesį ar du, Europa gali susidurti su dideliu dujų trūkumu“, – sakė profesinių sąjungų lyderis Boguslavas Zientekas.

    Ką tai reiškia energetikos politikai

    Anot „Wood Mackenzie“ analitikų, didžiausiose Azijos rinkose ir Europoje matomas anglies vartojimo spartėjimas ir vėluojantis anglimi kūrenamų elektrinių uždarymas rodo, kad energetinio saugumo argumentas trumpuoju laikotarpiu ima viršų. Toks poslinkis labiausiai tikėtinas ten, kur alternatyvų infrastruktūra dar nepakankama.

    Vis dėlto šis sugrįžimas nebūtinai reiškia ilgalaikį krypties pasikeitimą: daugeliu atvejų tai krizinis sprendimas, skirtas užtikrinti sistemos stabilumą. Kuo ilgiau išliks dujų tiekimo rizika ir konkurencija dėl SGD, tuo didesnė tikimybė, kad anglis dar kurį laiką išliks energetinio balanso dalimi.

  • Ar Lenkija gali pasitraukti iš ETS: teoriškai įmanoma, bet kaina energetikai būtų didelė

    Lenkijoje vėl įsiplieskė diskusija, ar šalis galėtų pasitraukti iš ES apyvartinių taršos leidimų sistemos ETS, kuri daro įtaką elektros kainai ir pramonės konkurencingumui. Energetikos sektoriaus atstovai pabrėžia, kad reali išeitis dažniau slypi ne pasitraukime, o sistemos reformoje ir aiškesnėse taisyklėse.

    ETS yra Europos Sąjungos mechanizmas, kuriuo nustatoma bendra emisijų „riba“, o įmonės privalo turėti leidimus išmesti tam tikrą kiekį anglies dioksido. Šių leidimų kaina veikia elektros gamybos savikainą, ypač ten, kur energijos miksas labiau priklausomas nuo anglies ar dujų.

    Kaip ETS veikia elektros kainą?

    Europos Komisijos duomenimis, ETS dalis elektros kainoje skirtingose ES šalyse sudaro maždaug 11–24 proc., tačiau Lenkijoje įvardijama net iki 50 proc. Tokį skirtumą lemia tai, kad taršesniems gamybos pajėgumams reikia daugiau leidimų, o jų įsigijimo sąnaudos persiduoda galutinei kainai.

    Energetikos asociacija PKEE, vienijanti Lenkijos energetikos įmones, tikisi, kad Europos Komisija artimiausiu metu pateiks ETS pokyčių paketą. Sektorius ragina reformas sieti ne tik su ilgalaikiais 2040 metų klimato tikslais, bet ir su saugumo bei konkurencingumo realijomis.

    „Norime ne kosmetinių pataisų, o rimtos, gilesnės ETS reformos, kuri atsižvelgtų į naujas geopolitines ir ekonomines aplinkybes“, – sakė Ryszardas Pawlikas iš PKEE atstovybės Briuselyje.

    Kokios reformos siūlomos?

    Viena pagrindinių žinučių Briuseliui – mažinti kainų spaudimą didinant rinkoje prieinamų taršos leidimų pasiūlą. Energetikos atstovai įspėja, kad pagal dabartinę trajektoriją apie 2038 metus naujų leidimų pasiūla gali smarkiai sumažėti, o tai, jų vertinimu, didintų kainų šuolių riziką.

    Kitas akcentas – stipresni „antišokiniai“ mechanizmai, kurie suteiktų daugiau kainų stabilumo ir prognozuojamumo. Tai svarbu tiek investicijoms į naujus pajėgumus, tiek pramonės planavimui, nes staigūs leidimų kainų svyravimai didina neapibrėžtumą.

    Taip pat siūloma ilginti Modernizavimo fondo veikimą po 2030 metų. Šis fondas finansuojamas iš ETS pajamų ir skirtas investicijoms, mažinančioms emisijas, įskaitant atsinaujinančią energetiką ir efektyvumo priemones, todėl Lenkijai, kaip vienai didžiausių gavėjų, tęstinumas būtų strategiškai svarbus.

    Ar pasitraukimas iš ETS išspręstų problemą?

    Ekspertų vertinimu, pasitraukimas iš ETS praktiškai neatsiejamas nuo pasitraukimo iš Europos Sąjungos, todėl toks scenarijus laikomas politiškai ir teisiškai labai sudėtingu. Be to, net ir už ES ribų veiktų anglies dioksido korekcinis mechanizmas CBAM, pagal kurį į ES importuojančios įmonės turėtų kompensuoti konkurencinį pranašumą, jei gamyba vyko be analogiškų anglies kaštų.

    Tai reiškia, kad neperėjus prie mažesnio emisijų intensyvumo energetikos, vien formalus pasitraukimas nuo dalies taisyklių nebūtinai panaikintų ekonominį spaudimą. Energetikos atstovai todėl ragina dėmesį telkti į realistiškas derybines pozicijas Briuselyje, o ne į politiškai sunkiai įgyvendinamas deklaracijas.

    „Tai nėra rimtai svarstomas scenarijus Briuselyje, todėl susitelkiame į konkrečius pasiūlymus, kad ETS veiktų skatindama transformaciją, bet nepakenktų ekonomikos konkurencingumui“, – sakė Ryszardas Pawlikas.