CP v2

Blog

  • Po mėlynių derliaus padarykite šiuos 3 darbus – kitąmet krūmas gali atsilyginti dvigubai

    Po mėlynių derliaus padarykite šiuos 3 darbus – kitąmet krūmas gali atsilyginti dvigubai

    Amerikinės aukštaūgės mėlynės didžiąją dalį kito sezono derliaus „suplanuoja“ dar netrukus po paskutinių uogų skynimo. Šiuo metu krūmas formuoja žiedinius pumpurus, o sukauptą energiją nukreipia nebe į uogų nokinimą, bet į pasirengimą žiemai ir pavasariui.

    Jei po derliaus krūmas paliekamas likimo valiai, jis dažniau nukenčia nuo sausros, silpniau sumedėja ūgliai ir prasčiau ištveria šalčius. Praktikoje tai dažnai reiškia mažesnį uogų kiekį, silpnesnį augimą ir didesnę ligų riziką kitais metais.

    Po sezono svarbiausia sutelkti dėmesį į tris dalykus: dirvos rūgštingumą, lengvą sanitarinį genėjimą ir tinkamą tręšimą be azoto. Ne mažiau svarbu ir laistymas, nes mėlynių šaknys yra paviršinės ir sunkiai pasiekia drėgmę gilesniuose sluoksniuose.

    Dirvos pH: klaida kainuoja derlių

    Mėlynėms reikia aiškiai rūgščios dirvos: optimalus pH paprastai laikomas apie 3,8–4,8 ribose. Kai pH pakyla, augalas prasčiau įsisavina geležį ir kitus mikroelementus, todėl lapai gali šviesėti, gelsti tarp gyslų, o augimas sulėtėja.

    Po derliaus verta pasimatuoti pH ir tik tada imtis korekcijų. Ilgiau veikiantis sprendimas yra elementinė siera, kuri dirvoje veikia palaipsniui, o greitesniam, bet trumpesniam efektui dažnai pasirenkamos rūgščios durpės ar spygliuočių žievės mulčas.

    Greitai veikiantys buitiniai būdai, pavyzdžiui, labai praskiestas acto tirpalas, gali laikinai sumažinti pH, tačiau netinka kaip nuolatinė strategija. Be to, persistengus galima pakenkti šaknims, todėl saugiausia remtis matavimais ir nuosaikiomis normomis.

    Genėjimas: po derliaus tik sanitarinis

    Iškart po uogų skynimo mėlynėms labiausiai tinka sanitarinis genėjimas: pašalinami sausi, nulūžę, ligų pažeisti ūgliai ir tie, kurie guli ant žemės ar pernelyg tankina krūmo vidų. Toks praretinimas pagerina oro cirkuliaciją ir sumažina grybinės kilmės problemų tikimybę.

    Ryškesnį formuojamąjį genėjimą dažniau patariama planuoti vėlyvą žiemą ar ankstyvą pavasarį, kai didelių šalčių pavojus atslūgsta, bet pumpurai dar nepradėję sprogti. Per anksti patrumpinus gyvus ūglius rudenį, krūmas gali paskatinti naują augimą, kuris nespės sumedėti iki šalčių.

    Derlingas, kelių metų krūmas paprastai laikomas produktyvus, kai turi kelis skirtingo amžiaus pagrindinius ūglius, o seniausi palaipsniui pakeičiami naujais. Senesni ūgliai dažnai atpažįstami pagal tamsesnę, labiau suskeldėjusią žievę ir menkesnį šoninių šakelių kiekį.

    Tręšimas: azotui rudenį – ne

    Po derliaus mėlynėms svarbiausia nebe azotas, o kalis ir fosforas, kurie padeda stiprinti šaknis ir skatina ūglių sumedėjimą. Azotinės trąšos vasaros pabaigoje ar rudenį gali išprovokuoti minkštą augimą, kuris padidina pašalimo riziką.

    Tręšimo laikas ir normos priklauso nuo dirvos, krūmo amžiaus ir to, ar naudojamos specializuotos trąšos rūgščią dirvą mėgstantiems augalams. Jauniems, ką tik pasodintiems krūmams papildomas rudeninis tręšimas dažnai nebūtinas, o perteklius gali pakenkti jautrioms šaknims.

    Galiausiai, net ir sutvarkius pH bei tręšimą, nereikėtų pamiršti vandens. Ilgesnė sausra po derliaus gali sumažinti žiedinių pumpurų kokybę, todėl esant sausiems orams laistymas išlieka toks pat svarbus kaip ir uogų nokimo metu.

  • Kaimynė mėlynių atsisakė: šis krūmas nelepina dirvos, o uogos saldžios ir derlius stebina

    Kaimynė mėlynių atsisakė: šis krūmas nelepina dirvos, o uogos saldžios ir derlius stebina

    Alternatyva mėlynėms, kai dirva ne rūgšti

    Jei sode nepavyksta sukurti mėlynėms tinkamos rūgščios dirvos, vis dažniau siūloma išeitis – medlieva (Amelanchier). Tai vaiskrūmis, kuris pavasarį gausiai pražysta baltais žiedais, o vasaros pradžioje subrandina tamsias, į uogas panašias sėklavaisių kekes.

    Skirtingai nei šilauogėms, medlievai paprastai pakanka vidutinio derlingumo sodo žemės ir saulėtesnės vietos. Dėl to ji tampa patrauklia alternatyva tiems, kurie nenori nuolat rūgštinti substrato, matuoti pH ar ieškoti specifinių trąšų.

    Kuo medlievos uogos vertinamos

    Medlievos vaisiai dažnai apibūdinami kaip saldūs, su švelniu migdolų poskoniu, o skonis primena mėlynių ir serbentų mišinį. Sunoksta anksti, dažniausiai birželį, todėl gali papildyti sodą derliumi dar prieš vėlyvesnius vasaros vaisius.

    Suaugęs krūmas palankiomis sąlygomis gali duoti gausesnį derlių, o vaisiai tinka ne tik valgyti švieži, bet ir perdirbti. Iš jų verdamos uogienės, spaudžiamos sultys, gaminami sirupai, džiovintos uogos, o kai kurie sodininkai jas naudoja ir kepiniams.

    Rūšys ir veislės: ką sodina dažniausiai

    Soduose dažniausiai auginama alksnialapė medlieva (Amelanchier alnifolia), vertinama dėl stambesnių ir saldesnių vaisių bei gero atsparumo šalčiui. Populiarios veislės dažnai minimos dėl patikimo derėjimo ir vienodesnio uogų sunokimo, kas patogu skynimui.

    Dekoratyvumo ieškantys dažnai renkasi Lamarcko medlievą (Amelanchier × lamarckii) arba kanadinę medlievą (Amelanchier canadensis), kurios puošia sklypą nuo pavasario iki rudens. Rudenį lapai dažnai nusidažo ryškiomis oranžinėmis ir raudonomis spalvomis, todėl augalas tinka ir kaip akcentas.

    Verta atkreipti dėmesį, kad kai kurios medlievų rūšys gali plisti atžalomis ir natūralizuotis, todėl renkantis sodinuką svarbu pasidomėti jo augimo ypatumais. Planuojant mažą sklypą pravartu rinktis mažiau agresyviai augančias veisles ir numatyti vietą būsimam krūmo išsiplėtimui.

    Kaip sodinti ir prižiūrėti, kad derlius nenuviltų

    Medlievai labiausiai tinka saulėta arba lengvai pritemdyta vieta, tačiau gausiausiai ji dera būtent saulėje. Sodinant verta iš karto palikti daugiau erdvės, nes priklausomai nuo rūšies augalas gali tapti plačiu krūmu ar net nedideliu medeliu.

    Dažniausiai rekomenduojama tarp augalų palikti maždaug 2–3 metrų atstumą, kad vainikas turėtų kur plėstis. Po pasodinimo pravartu gausiai palaistyti ir mulčiuoti kompostu ar žieve – tai padeda sulaikyti drėgmę ir mažina piktžolių spaudimą.

    Pirmaisiais metais didžiausias dėmesys skiriamas laistymui sausros metu, vėliau augalas paprastai tampa atsparesnis trumpalaikiam drėgmės trūkumui. Tręšimas dažniausiai apsiriboja organinėmis medžiagomis, o genėjimas – senų, pažeistų ar krūmą pernelyg tankinančių šakų šalinimu.

    Dar vienas niuansas – uogos patinka paukščiams, todėl derliaus piko metu gali prireikti apsaugos tinklu. Jei tikslas yra kuo daugiau vaisių, tokia prevencija dažnai tampa svarbiausia praktine priemone, ypač mažesniuose soduose.

    Augant susidomėjimui mažiau lepiomis, klimato svyravimams atsparesnėmis kultūromis, medlieva vis dažniau minima kaip augalas, derinantis dekoratyvumą ir realią naudą virtuvėje. Tinkamai parinkus vietą ir veislę, ji gali tapti ilgalaike sodo investicija be sudėtingos priežiūros.

  • Dauguma sodininkų laukia pavasario, bet rudenį pasodintos daugiametės gėlės stebina rezultatu

    Dauguma sodininkų laukia pavasario, bet rudenį pasodintos daugiametės gėlės stebina rezultatu

    Įprasta manyti, kad daugiametes gėles geriausia sodinti pavasarį, tačiau praktika ir agronomų rekomendacijos rodo, jog ankstyvas ruduo dažnai yra dar palankesnis metas. Rugsėjį ir spalio pradžioje dirva dar išlaiko vasaros šilumą, o dažnesni krituliai padeda augalams lengviau įsišaknyti.

    Toks laikas ypač naudingas todėl, kad sumažėja karščio sukeltas stresas ir vandens garavimas iš dirvos. Dėl to naujai pasodintoms daugiametėms gėlėms paprastai reikia mažiau papildomo laistymo, nors sausą rudenį drėgmę vis tiek būtina palaikyti reguliariai.

    Kada dar nevėlu sodinti?

    Sodinimą geriausia planuoti pirmajai rudens pusei, kai iki pastovių šalnų dar lieka pakankamai laiko šaknims sustiprėti. Daugeliu atvejų saugiausias laikotarpis yra rugsėjis ir spalio pradžia, o šiltesniais metais jis gali tęstis ilgiau.

    Esminė taisyklė paprasta: vengti sodinti, kai prognozuojamas staigus atšalimas ir dirvos įšalas. Jei žemė ima šalti, šaknų augimas sustoja, o jauni augalai tampa gerokai pažeidžiamesni.

    Dirvos ir sodinukų paruošimas

    Prieš sodinant verta iš anksto paruošti vietą: supurenti dirvą ir įmaišyti subrendusio komposto. Tai pagerina dirvos struktūrą, vandens sulaikymą ir maisto medžiagų prieinamumą, o šaknys lengviau skverbiasi į gilesnius sluoksnius.

    Prieš sodinimą sodinukų šaknų gumulą pravartu pamirkyti vandenyje apie 30 minučių, kad šaknys prisigertų drėgmės. Pasodinus rudenį, papildomai tręšti paprastai nerekomenduojama, nes augalas turi ruoštis ramybės periodui, o ne skatinti naują intensyvų augimą.

    Ką sodinti rudenį, o ką palikti pavasariui?

    Rudenį dažnai sėkmingai prigyja daugiametės gėlės, kurioms svarbus ankstyvas įsišaknijimas, pavyzdžiui, bijūnai, viendienės, astrai ar įvairūs šilokai. Taip pat tai tinkamas metas daugeliui svogūninių augalų, kurie pavasarį džiugins ankstyvu žydėjimu.

    Vis dėlto jautresnius šalčiui augalus, taip pat kai kurias dekoratyvines žoles ar šilumamėgius daugiamečius augalus dažniau verta sodinti pavasarį. Jei kyla abejonių, pravartu įvertinti veislės atsparumą šalčiui ir konkrečios vietos mikroklimatą.

    Rudens šiluma gali reikšti ir tai, kad dirvoje ilgiau išlieka aktyvūs kai kurie kenkėjai, pavyzdžiui, grambuolių lervos. Dėl to sodinant verta apžiūrėti dirvą, o prireikus taikyti augalams saugius biologinius sprendimus, kurie mažina lervų žalą.

    Kaip apsaugoti jaunus augalus žiemą?

    Artėjant šalčiams svarbiausia apsaugoti šaknis nuo staigių temperatūros svyravimų. Tam pasitarnauja mulčiavimas 5–10 centimetrų sluoksniu, naudojant kompostą, susmulkintą žievę, šiaudus ar sausus lapus, atsižvelgiant į augalo poreikius.

    Ypač jautresnius augalus galima papildomai pridengti balta agroplėvele, kai prasideda pastovūs šaltesni orai. Atsparių daugiametčių gėlių dažniausiai dengti nereikia, tačiau pirmaisiais metais lengva apsauga dažnai padeda išvengti iššalimo.

  • Vietoj viržių sodinkite šį augalą: šluotelinė kochija rudenį nusidažo raudonai ir stebina

    Vietoj viržių sodinkite šį augalą: šluotelinė kochija rudenį nusidažo raudonai ir stebina

    Ieškantiems ryškaus rudeninio akcento sode verta atkreipti dėmesį į šluotelinę kochiją (Bassia scoparia), dar vadinamą vasariniu kiparisėliu. Tai greitai augantis vienmetis augalas, per sezoną suformuojantis tankų, švelniais lapeliais apaugusį krūmelį. Palankiomis sąlygomis jis užauga maždaug iki 80–150 centimetrų, o dekoratyvumą išlaiko iki pirmesnių stipresnių šalnų.

    Vasarą kochija būna ryškiai žalia, o rudenėjant jos lapija ima keisti spalvą į intensyvius raudonus ir purpurinius atspalvius. Dėl šio virsmo augalas dažnai laikomas įdomia alternatyva viržiams, ypač kai norisi efekto iš tolo ir didesnio spalvinio ploto gėlyne. Kochija tinka ir kaip pavienis akcentas, ir kaip kelių augalų grupė, kuri sukuria aiškią struktūrą lysvėje.

    Geriausiai kochija auga saulėtoje vietoje, kur krūmelis labiau sutankėja, o rudeninis nusidažymas būna ryškesnis. Pusiau pavėsyje ji taip pat gali augti, tačiau dažniau būna retesnė ir silpniau nusispalvina. Praktikoje patariama rinktis šiltesnę, nuo vėjo kiek apsaugotą vietą prie terasos, tvoros ar saulėtos gėlyno pusės.

    Dirvai kochija nėra itin lepi, tačiau geriausiai jaučiasi lengvame, pralaidžiame ir vidutiniškai drėgname substrate, kurio reakcija artima neutraliai. Derlingesnė, humusinga žemė padeda išauginti vešlesnį kerą, bet augalas dažniausiai susitvarko ir vidutinėse sodo dirvose. Įsišaknijusi kochija pakankamai gerai pakelia trumpesnę sausrą, tačiau karščio metu jai praverčia gausesnis laistymas.

    Kochiją galima auginti tiek iš sėklų, tiek įsigijus jau paaugintų daigų. Sėkloms dygti svarbi šviesa, todėl jos sėjamos negiliai ir iki sudygimo palaikoma lengva, tolygi drėgmė. Paaugusius daigelius būtina praretinti, kad augalai nekonkuruotų tarpusavyje ir išlaikytų taisyklingą, dekoratyvų siluetą.

    Šis augalas dažnai pasirenkamas sezoniniams žemiems gyvatvorių tipo apvadams ar formuojamiems krūmeliams, nes gerai pakenčia karpymą. Vis dėlto genėjimas nėra būtinas, jei siekiama natūraliai tankaus kero. Norint sumažinti savaiminį išsisėjimą, po žydėjimo galima augalą apkarpyti arba laiku pašalinti besiformuojančias sėklas.

    Nors kochija laikoma gana atspariu augalu, sausais ir karštais laikotarpiais verta apžiūrėti lapų apačią dėl galimų voratinklinių erkučių. Kita dažnesnė problema pasitaiko tuomet, kai augalas auginamas pernelyg drėgnoje, prastai drenuojamoje vietoje ar pavėsyje, nes tuomet didėja šaknų puvinio ir grybinės kilmės ligų rizika. Tinkamai parinkta vieta ir saikingas laistymas dažniausiai leidžia šių bėdų išvengti.

  • Pomidorai ir paprikos nespėja rausti? Šie paprasti veiksmai iki rudens pagreitina derlių

    Pomidorai ir paprikos nespėja rausti? Šie paprasti veiksmai iki rudens pagreitina derlių

    Vasaros pabaigoje ir ankstyvą rudenį pomidorų bei paprikų augintojai dažnai susiduria su ta pačia problema: krūmai dar žaliuoja, o užmegzti vaisiai nespėja pilnai prinokti iki vėsesnių naktų. Patyrę daržininkai pabrėžia, kad šiuo metu svarbiausia nebe augalo masė, o energijos nukreipimas į jau susiformavusį derlių.

    Vienas efektyviausių darbų, pagreitinančių nokimą, yra viršūnių nugenėjimas, dar vadinamas augalo „suvaldymu“. Nupjovus pagrindinio stiebo viršūnę, augalas mažiau investuoja į naujų ūglių ir žiedų formavimą, o daugiau išteklių skiria esamiems vaisiams, todėl jie greičiau nusidažo ir tampa aromatingesni.

    Praktikoje viršūnė kerpama virš aukščiausiai esančio jau išsivysčiusio vaisiaus, paliekant kelis lapus, kurie padeda jį maitinti. Laikas priklauso nuo veislės ir auginimo būdo, tačiau dažniausiai tai daroma likus maždaug 6–8 savaitėms iki planuojamos vegetacijos pabaigos, kai vėsesnės naktys tampa dažnesnės.

    Kas dar padeda nokimui?

    Vien tik viršūnių nugenėjimo ne visada pakanka, todėl verta sutvarkyti ir šoninius ūglius. Vėlyvuoju sezonu pomidorai bei paprikos dar leidžia naujas atžalas, kurios konkuruoja dėl vandens ir maisto medžiagų, tad jas geriau pašalinti kuo anksčiau, kol jos dar minkštos ir lengvai nulaužiamos.

    Ne mažiau svarbus ir sanitarinis lapų retinimas. Apatiniai, senstantys ar ligų dėmėmis pasidengę lapai blogina vėdinimą, didina drėgmę ir sudaro palankesnes sąlygas grybinėms ligoms, todėl jų pašalinimas padeda augalui išlikti sveikesniam ir ilgiau brandinti vaisius.

    Tręšimas ir laistymas sezono pabaigoje

    Nokimą skatina subalansuotas tręšimas, kuriame dominuoja kalis, o azoto perteklius ribojamas. Kalis siejamas su cukrų kaupimu, spalvos intensyvėjimu ir skonio gerėjimu, todėl vėlyvuoju laikotarpiu augintojai dažniau renkasi kalio turinčias trąšas, o ne augimą skatinančius mišinius.

    Laistymas taip pat turi būti apgalvotas: rekomenduojama laistyti reguliariai, bet nemirkyti lapų, o vaisiams pradėjus keisti spalvą vandens kiekį pamažu mažinti. Saikingas drėgmės ribojimas gali padėti vaisiams sukaupti daugiau skonio, tačiau per didelis sausros stresas silpnina augalą ir didina puvinio riziką.

    Paprastas triukas šiltnamyje

    Jei pomidorai ar paprikos auginami šiltnamyje, gali padėti ir etileno poveikis. Prinokstantys vaisiai natūraliai išskiria etileną, todėl šalia laikomi prinokę obuoliai, kriaušės ar bananai gali paskatinti greitesnį nokimą, ypač kai dienos trumpėja ir temperatūra krenta.

    Vis dėlto svarbiausia nepersistengti: geriau atlikti kelis nuoseklius veiksmus, o ne bandyti viską iš karto. Tvarkingai suformuotas krūmas, sveiki lapai, daugiau kalio ir saikingas laistymas dažniausiai duoda apčiuopiamą rezultatą dar iki rudens vėsos.

  • Rugsėjo gėlės, kurios žydi iki šalnų: šios rūšys atgaivins sodą, kai vasara baigiasi

    Rugsėjo gėlės, kurios žydi iki šalnų: šios rūšys atgaivins sodą, kai vasara baigiasi

    Rugsėjį sodas neturi tapti pilkas ir „išsikvėpęs“: daugybė augalų kaip tik tada pradeda antrą žydėjimo bangą arba pasiekia piką. Tinkamai parinktos rūšys leidžia išlaikyti spalvas iki pirmųjų šalnų, o kai kurios žydi net ir vėlyvą rudenį.

    Ilgai žydinčių rudeninių gėlių pasirinkimą dažniausiai lemia dvi sąlygos: kuo daugiau saulės ir kuo geriau drenuota, bet neišdžiūstanti dirva. Kuo stabilesnė dirvos drėgmė ir mažiau streso augalui, tuo ilgiau jis išlaiko žiedus ir formuoja naujus pumpurus.

    Rūšys, kurios ištempia sezoną

    Vienos patikimiausių rudens gėlių yra astrai, kurie žydi gausiai, mėgsta saulę ir laidžią, šiek tiek rūgštesnę dirvą. Aukštesnės veislės tinka gėlynų fonui, o žemesnės gražiai užpildo kraštus ir vazonus.

    Daugeliui sodų pažįstamos jurginos gali žydėti iki vėlyvo rudens, jei tik gauna pakankamai saulės ir drėgmės, bet nepermirko. Jos gali užaugti iki maždaug 1,5 metro, o žiedų spalvų spektras labai platus, todėl lengva priderinti prie rudeninių kompozicijų.

    Rudbekijos, dažnai siejamos su vasara, rudenį taip pat išlieka ryškios ir pastebimos, ypač saulėtose vietose. Joms tinka derlinga, laidi ir vidutiniškai drėgna dirva, o tvirti stiebai dažniausiai gerai atlaiko permainingus orus.

    Norintiems gėlių ir tada, kai orai jau vėsta, verta prisiminti eleborus (čėmerius): kai kurios veislės pradeda žydėti vėlyvą rudenį ar net žiemą ir išsilaiko iki pavasario. Jiems palankus pavėsis ar pusiau pavėsis, humusinga, drėgna, bet laidi dirva, dažniau šarminė.

    Vienmetės aksamitės yra paprastas, bet labai praktiškas pasirinkimas, jei norisi spalvos iki pat šalnų. Joms pakanka derlingesnės, laidžios dirvos ir saikingo laistymo, o dėl kvapo jos dažnai sodinamos ir kaip pagalba nuo kai kurių kenkėjų.

    Chrizantemos sode vis dar nuvertinamos, nors būtent rudenį jos atskleidžia stipriausią dekoratyvumą. Daugeliui veislių geriausiai tinka humusinga, derlinga dirva, o žydėjimo gausa dažnai priklauso nuo to, ar augalas vasarą gavo pakankamai šviesos.

    Šilokai yra vieni iš tų augalų, kurių žiedynai rudenį atrodo vis įspūdingiau, o vėsesnis oras tik sustiprina spalvas. Jie geriausiai jaučiasi saulėje, lengvesnėje, laidžioje, smėlingesnėje dirvoje ir paprastai nereikalauja daug priežiūros.

    Mažiau įprastas, bet labai efektingas pasirinkimas yra agastašės, kurios žydi nuo vasaros pradžios iki pirmųjų šalnų. Svarbiausia joms parinkti saulėtą vietą ir vengti sunkaus, užmirkstančio grunto, nes stovintis vanduo dažnai tampa pagrindine nesėkmių priežastimi.

    Kaip prižiūrėti rudenį, kad žydėtų ilgiau

    Vienas svarbiausių darbų rudenį yra reguliarus nužydėjusių žiedų šalinimas: taip augalas mažiau energijos skiria sėkloms ir dažniau formuoja naujus žiedus. Šis paprastas įprotis ypač pasiteisina astruose, jurginose ir vienmetėse gėlėse.

    Nors rudenį dirvoje dažniau būna daugiau drėgmės, laistymo visiškai atsisakyti nereikėtų, ypač per ilgesnes sausesnes atkarpas. Vazonuose augantys augalai išdžiūsta greičiau, todėl verta reguliariai patikrinti viršutinį žemės sluoksnį ir laistyti rečiau, bet gausiau, kad vanduo pasiektų šaknis.

    Tręšiant sezono pabaigoje dažniausiai svarbu vengti azoto, nes jis skatina naujų ūglių augimą, kurie nespėja subręsti iki šalčių. Aukštesnius ir vėlai žydinčius augalus verta paremti, kad vėjas ir lietus nelaužytų stiebų, o daugiamečių nereikėtų skubėti nukirpti, kol antžeminė dalis išlieka sveika.

  • Zarasų taryboje verda sprendimai: rugsėjo pradžioje šaukiami 4 komitetai ir 44-asis posėdis

    Zarasų taryboje verda sprendimai: rugsėjo pradžioje šaukiami 4 komitetai ir 44-asis posėdis

    Zarasų rajono savivaldybėje rugsėjo pradžioje suplanuota intensyvi Savivaldybės tarybos darbotvarkė: tą pačią dieną renkasi keturi komitetai, o po kelių dienų vyks ir 44-asis Tarybos posėdis. Posėdžiai rengiami Savivaldybės Didžiojoje salėje, Sėlių a. 22.

    Socialinio komiteto posėdis numatytas rugsėjo 2 dieną 8.00 valandą. Po jo, rugsėjo 2 dieną 10.00 valandą, vyks Finansų komiteto posėdis.

    Rugsėjo 2 dieną 13.00 valandą posėdžiaus Savivaldos komitetas. Tą pačią dieną 15.00 valandą šaukiamas Ūkio komiteto posėdis.

    Komitetų posėdžiuose paprastai svarstomi sprendimų projektai, kurie vėliau teikiami tvirtinti Savivaldybės tarybai: nuo socialinių paslaugų organizavimo ir švietimo klausimų iki biudžeto pakeitimų, turto valdymo ar viešųjų paslaugų efektyvinimo. Tokia seka leidžia prieš Tarybos posėdį išgryninti pozicijas ir sumažinti riziką, kad sprendimai būtų atidedami dėl neaptartų detalių.

    Zarasų rajono savivaldybės tarybos 44-asis posėdis suplanuotas rugsėjo 4 dieną 9.00 valandą. Savivaldybė primena, kad gyventojams aktualiausi klausimai dažniausiai paaiškėja susipažinus su sprendimų projektų aiškinamaisiais raštais ir posėdžių darbotvarkėmis, kurios skelbiamos oficialiuose savivaldybės informavimo kanaluose.

  • Zarasai šaukia tarybą: rugsėjo 4 dieną spręs dėl turto perdavimo ir svarbių sprendimų

    Zarasai šaukia tarybą: rugsėjo 4 dieną spręs dėl turto perdavimo ir svarbių sprendimų

    Zarasų rajono savivaldybėje šaukiamas 44-asis tarybos posėdis. Jis vyks 2026 metais rugsėjo 4 dieną, penktadienį, 9 valandą Zarasų rajono savivaldybės Didžiojoje salėje.

    Posėdį šaukia savivaldybės merė Nijolė Guobienė, remdamasi Vietos savivaldos įstatymu ir tarybos veiklos reglamentu. Savivaldybė taip pat paskelbė posėdžio darbotvarkės projektą.

    Vienas svarbiausių klausimų susijęs su savivaldybės turto perdavimu nuosavybės teise priklausantį turtą planuojama perduoti Zarasų rajono savivaldybės viešajai įstaigai Sveikatos centrui. Šį klausimą pristatys merė, o papildomai aiškins Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Ramutė Gaidamavičienė.

    Kitas darbotvarkės punktas numato panaikinti 2015 metais priimtą tarybos sprendimą, kuriuo buvo patvirtinta tvarka dėl nereikalingo ar netinkamo naudoti savivaldybės nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto nurašymo. Pakeitimais siekiama atnaujinti taikomą reguliavimą ir atsisakyti pasenusios tvarkos, ypač kai turto vieneto likutinė vertė yra mažesnė nei 15 000 eurų.

    Posėdyje taip pat numatyta svarstyti 2023 metais priimto sprendimo dėl Zarasų rajono savivaldybės tarybos kontrolės komiteto sudarymo pakeitimą. Šį klausimą pristatys merė, o papildomai praneš tarybos posėdžių sekretorė Svetlana Veikšrienė.

    Savivaldybė nurodo, kad mero potvarkis turi būti paskelbtas Zarasų rajono savivaldybės interneto svetainėje. Taip pat primenama, kad potvarkis per vieną mėnesį gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka savivaldybės merui, Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriui arba Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmams.

    Praktikoje tokie posėdžiai svarbūs ne tik procedūriškai. Sprendimai dėl turto valdymo ir jo perdavimo viešosioms įstaigoms tiesiogiai veikia savivaldybės paslaugų organizavimą, įstaigų veiklos efektyvumą ir aiškesnį atsakomybės pasidalijimą, ypač sveikatos paslaugų srityje.

  • Koordinatoriai Rokiškyje pamatė, kas keičia negalią turinčių žmonių kasdienybę: sprendimai prieinamumui

    Koordinatoriai Rokiškyje pamatė, kas keičia negalią turinčių žmonių kasdienybę: sprendimai prieinamumui

    Rugpjūčio 26 dieną Rokiškyje įvyko asmenų su negalia reikalų koordinatorių susitikimas, kuriame daugiausia dėmesio skirta socialinės globos ir bendruomeninių paslaugų prieinamumui. Jame dalyvavo ir Zarasų rajono savivaldybės administracijos asmenų su negalia reikalų koordinatorė Erika Jaruševičienė.

    Susitikime aptarta, kaip praktiniais sprendimais gerinti aplinkos pritaikymą ir paslaugų pasiekiamumą žmonėms, turintiems sunkią negalią. Akcentuota, kad prieinamumas nėra vien rampų klausimas: svarbus aiškus paslaugų kelias, nuosekli pagalba ir realiai veikiantys sprendimai kasdienėse situacijose.

    Dalyviai lankėsi Skemų socialinės globos namuose ir susipažino su teikiamomis socialinės globos bei kitomis paslaugomis. Aptartos galimybės pritaikyti erdves taip, kad jos didintų gyventojų savarankiškumą, užtikrintų saugumą ir padėtų išlaikyti kuo aukštesnę gyvenimo kokybę.

    Vėliau koordinatoriai apsilankė grupinio gyvenimo namuose, bendravo su gyventojais ir įvertino, kokią įtaką kasdieniam gyvenimui daro individuali pagalba ir artimesnė bendruomenei aplinka. Tokie sprendimai siejami su perėjimu nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų, kai žmogui sudaromos sąlygos gyventi kuo įprastesnį gyvenimą.

    Socialinėse dirbtuvėse pristatytos užimtumo veiklos, savarankiškumo įgūdžių ugdymas ir galimybės įsitraukti į bendruomenės gyvenimą. Susitikimo dalyviai pabrėžė, kad prasmingas užimtumas ir darbinių įgūdžių stiprinimas mažina socialinę atskirtį, o paslaugų tęstinumas dažnai tampa lemiamu veiksniu siekiant ilgalaikių rezultatų.

    Organizatoriai padėkojo Skemų socialinės globos namų bei viešosios įstaigos „Jautri širdis“ administracijoms už paslaugų pristatymą ir pasidalytą patirtį. Taip pat padėkota Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus atstovams bei Rokiškio asmenų su negalia draugijai už susitikimui suteiktas patalpas.

    Koordinatorių susitikimai vertinami kaip svarbi platforma keistis praktika tarp savivaldybių ir palyginti, kurie sprendimai realiai veikia skirtingomis sąlygomis. Tikimasi, kad gerųjų pavyzdžių perėmimas padės kryptingiau užtikrinti prieinamas ir individualius poreikius atitinkančias paslaugas žmonėms su negalia.

  • Visagine keičiamas kiemų šienavimas: gyventojams svarbus prašymas dėl automobilių

    Visagine keičiamas kiemų šienavimas: gyventojams svarbus prašymas dėl automobilių

    Visagino savivaldybė pranešė atnaujinusi daugiabučių namų kiemų ir žaliųjų zonų šienavimo grafiką. Darbai vykdomi nuolat, tačiau jų eiga priklauso nuo oro sąlygų ir technikos darbo organizavimo.

    Savivaldybė kreipiasi į automobilių savininkus su prašymu grafike numatytomis dienomis nepalikti transporto priemonių arti žaliųjų zonų. Esant galimybei, rekomenduojama automobilius laikinai patraukti, kad šienavimo darbai vyktų sklandžiai.

    Pažymima, kad šienaujant šalia stovinčių automobilių kyla didesnė rizika juos apgadinti nuo iš po technikos pakylančių akmenukų ar žolės nuopjovų. Dėl to prašymas susijęs ne tik su patogumu rangovams, bet ir su gyventojų turto apsauga.

    Savivaldybė taip pat primena, kad grafikas yra orientacinis ir taikomas tik esant palankioms oro sąlygoms. Lietingu laikotarpiu šienavimo darbų datos gali kisti, todėl gyventojams patariama sekti naujausią savivaldybės informaciją.

    Už šių darbų koordinavimą atsakingas Visagino savivaldybės administracijos Aplinkos tvarkymo skyrius. Savivaldybė dėkoja gyventojams už supratingumą ir bendradarbiavimą, siekiant prižiūrėtos ir saugios aplinkos daugiabučių kiemuose.