CP v2

Blog

  • Kaunas ruošia 16,3 mln. eurų ekstremalaus sporto centrą: ministerijai prašys pusės sumos

    Kauno savivaldybė sieks gauti dalinį valstybės finansavimą planuojamam Ekstremalaus sporto centrui Aleksote. Neeiliniame tarybos posėdyje pritarta paraiškos teikimui Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, o statybų startas numatomas dar šį rudenį.

    Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis teigia, kad projektas atitinka ministerijos kvietimo sąlygas ir gali surinkti daug vertinimo balų. Savivaldybė tikisi, kad valstybės parama galėtų padengti apie pusę visos projekto vertės.

    „Mūsų projektas puikiai atitinka kvietime nustatytas sąlygas. Yra tikimybė, kad dalinis finansavimas padengtų pusę projekto sumos“, – sakė Tadas Metelionis.

    Didžiausias kompleksas Baltijos šalyse

    Planuojama, kad centras bus maždaug 4 000 kvadratinių metrų ploto ir, savivaldybės vertinimu, taps didžiausiu tokio tipo objektu Baltijos šalyse. Jis būtų pritaikytas tiek pradedantiesiems, tiek profesionaliems sportininkams ir varžyboms.

    Projekte numatyta infrastruktūra riedlenčių sportui, BMX ir kitiems dviračiams, triukiniams paspirtukams bei kitoms ratukinėms priemonėms. Taip pat planuojama erdvė parkūrui, lauko kopimo sienelė ir bėgimo su kliūtimis zonos.

    Lauko zonos ir susisiekimas

    Lauko teritorijoje ketinama įrengti dengtas ir atviras, viešai prieinamas sporto erdves, taip pat gatvės stiliaus zonas su dubens formos elementu. Plane numatytos ir asfalto dangos pump track trasos bei atskira zona pradedantiesiems.

    Sklype S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje taip pat planuojama sutvarkyti prieigas lankytojams, įrengti dviračių stovus, automobilių stovėjimo aikštelę, apšvietimą, želdinius ir būtinus inžinerinius tinklus. Savivaldybė akcentuoja, kad tai svarbu ne tik sporto funkcijai, bet ir patogiam objekto pasiekiamumui kasdien.

    Kiek kainuos ir kas mokės?

    Bendra projekto vertė šiuo metu vertinama 16,33 mln. eurų. Jei ministerija skirtų dalinį finansavimą, Kaunas tikisi apie 8 mln. eurų paramos, o likusi suma būtų dengiama iš savivaldybės biudžeto.

    Projektas siejamas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sporto infrastruktūros plėtros kryptimis 2022–2030 metų laikotarpiu. Savivaldybė tikisi, kad valstybės indėlis leistų greičiau įgyvendinti objektą, kurio poreikį didina augantis urbanistinių sporto šakų populiarumas.

  • Duobėtas kelias iki sklypo varo iš proto: paaiškėjo, kas privalo jį tvarkyti ir kada

    Duobėtas, nevalomas ar po liūčių neišvažiuojamas kelias iki žemės sklypo daugeliui tampa kasdieniu galvos skausmu. Nacionalinė žemės tarnyba primena, kad kelio priežiūra savaime nėra jos funkcija, todėl pirmiausia būtina išsiaiškinti kelio teisinį statusą ir kam jis priklauso.

    Praktikoje dažniausiai pasitaiko trys situacijos: kelias yra valstybinės reikšmės, vietinės reikšmės arba privažiavimas vyksta servitutu per kito asmens žemę. Nuo šių aplinkybių priklauso, į ką kreiptis dėl duobių taisymo, greideriavimo, žvyravimo ar žiemos priežiūros.

    Valstybinės reikšmės keliai

    Magistraliniai, krašto ir rajoniniai keliai priskiriami valstybinės reikšmės keliams. Už jų priežiūrą ir organizavimą atsakinga akcinė bendrovė „Via Lietuva“, todėl būtent ji laikoma pagrindiniu kelio valdytoju.

    Svarbu suprasti, kad vien tai, jog valstybinės reikšmės kelias yra konkrečios savivaldybės teritorijoje, nereiškia, kad jį tvarkyti privalo savivaldybė. Dėl kelio dangos būklės, kelkraščių, ženklinimo ar žiemos priežiūros klausimų dažniausiai reikia kreiptis į kelio valdytoją.

    Vietinės reikšmės keliai ir gatvės

    Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės skirti vietiniam susisiekimui ir paprastai jungia gyvenvietes, rekreacijos objektus ar rajoninius kelius. Jų priežiūra, remontas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savivaldybių savarankiškoji funkcija.

    Jeigu nustatoma, kad kelias yra vietinės reikšmės, dėl duobių, dangos greideriavimo, sniego valymo ar kitų problemų reikėtų kreiptis į atitinkamą savivaldybę. Tai aktualu ir tuomet, kai kelias realiai naudojamas gyventojų, tačiau nėra valstybinės reikšmės kelias.

    Vietinės reikšmės kelių grupei priskiriami ir vidaus keliai, naudojami konkrečių fizinių ar juridinių asmenų reikmėms. Tokiais atvejais priežiūros klausimus sprendžia savininkas arba bendraturčiai pagal tarpusavio susitarimus ir naudojimosi tvarką.

    Servitutinis privažiavimas ir valstybinė žemė

    Į sklypą kartais patenkama per kitam asmeniui priklausančią žemę, naudojantis kelio servitutu. Civilinis kodeksas numato, kad kai servitutui tinkamai naudoti būtina remontuoti ar išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, tai paprastai turi atlikti servituto turėtojas, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip.

    Jeigu tuo pačiu keliu naudojasi ir žemės savininkas, pareiga jį prižiūrėti gali tekti abiem pusėms proporcingai pagal naudojimąsi, nebent nustatyta kita tvarka. Tokiose situacijose dažnai prireikia aiškaus rašytinio susitarimo, kad vėliau nekiltų ginčų dėl išlaidų.

    Pasitaiko ir atvejų, kai privažiavimas faktiškai egzistuoja laisvoje valstybinėje žemėje, tačiau atskiras žemės sklypas keliui nėra suformuotas. Vien tai, kad kelias eina per valstybinę žemę, automatiškai nereiškia, kad valstybė privalo jį tvarkyti.

    Jeigu gyventojas nori tokį privažiavimą tvarkyti ar įteisinti, pirmiausia reikia nustatyti, kas yra konkrečios valstybinės žemės patikėtinis. Darbams valstybinėje žemėje paprastai būtinas patikėtinio sutikimas, o kai patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba, prašymai teikiami per Žemės informacinę sistemą.

  • Kaunas ruošia viešojo transporto revoliuciją: 6 terminalai keis maršrutus ir persėdimus

    Kaunas ruošiasi vienai didžiausių pastarųjų metų viešojo transporto permainų – planuojama pertvarkyti maršrutų tinklą, atsisakant dalies dubliavimų ir kuriant aiškesnę sistemą su persėdimo terminalais. Savivaldybė tikisi, kad tai leistų padidinti reisų dažnumą, sutrumpinti kelionės laiką ir pagerinti patikimumą.

    Per pastarąjį dešimtmetį miestas atnaujino autobusų ir troleibusų parką, diegė technologinius sprendimus, o nuolatiniams keleiviams mėnesinių bilietų kaina ilgą laiką išliko nepakitusi. Vis dėlto, pasak miesto atstovų, dabartinis maršrutų modelis per laiką išsiplėtė į daugybę atšakų, o dalis jų kertasi ar dubliuoja vieni kitus.

    Terminalai ir aiškesnis maršrutų stuburas

    Kauno savivaldybė siūlo skirtinguose mikrorajonuose įrengti persėdimo punktus – terminalus, kuriuose susitiktų skirtingų krypčių maršrutai. Idėja paprasta: iš miesto pakraščių atvykę keleiviai terminale persėstų į dažnai kursuojančias pagrindines linijas, kurios per tankiausiai apgyvendintas teritorijas veiktų kaip miesto viešojo transporto stuburas.

    „Žvelgdami į priekį, imamės pertvarkyti ir viešojo transporto maršrutų tinklą. Pokyčiai užtikrintų dar patogesnes keliones ir padidintų teikiamos paslaugos pasiekiamumą“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Transporto specialistai akcentuoja, kad augančiuose miestuose kelionė be persėdimų ne visada reiškia greičiausią ar patikimiausią sprendimą. Pertvarkos esmė būtų tokia, kad keleiviui svarbiausia taptų ne konkretus maršruto numeris, o garantija, kad terminale kitas reisas atvyks po kelių minučių.

    Kada ir kur numatomi pirmieji terminalai

    Šiuo metu ryškiausias viešojo transporto mazgas Kaune veikia prie Kauno pilies, tačiau, savivaldybės vertinimu, pilnavertei sistemai reikėtų bent 6 tokių vietų. Pirmieji terminalai planuojami Raudondvario ir Žemaičių plentuose, o reikalinga infrastruktūra, kaip teigiama, galėtų atsirasti jau kitais metais.

    Vėlesniu etapu terminalai būtų numatyti Savanorių ir Karaliaus Mindaugo prospektuose, taip pat Aleksote ir Panemunėje. Planuojama, kad terminalai tarnautų ne tik keleivių persėdimams, bet ir vairuotojų poilsiui bei efektyvesniam transporto priemonių darbo organizavimui.

    „Keleiviui svarbu, ar maršrutas kursuoja pakankamai dažnai, ar jis patikimas, ar kelionė nėra per ilga, ar persėdimas aiškus ir patogus. Augančiuose miestuose toks principas ne visuomet leidžia sukurti greičiausią ir patogiausią sistemą“, – teigė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

    Ką rodo dabartinio tinklo skaičiai

    Savivaldybė nurodo, kad 2017–2024 metais autobusų maršrutų skaičius išaugo nuo 38 iki 48, o autobusų tinklo ilgis padidėjo beveik ketvirtadaliu. Tačiau kartu per kelerius metus sumažėjo pagrindinių maršrutų darbo dienų reisų skaičius, todėl, miesto vertinimu, kiekybinė plėtra ne visada virto dažnesniu susisiekimu.

    Šiuo metu Kaune veikia 69 viešojo transporto maršrutai, nemaža jų dalis važiuoja per miesto centrą. Dėl to kai kuriose centrinėse stotelėse sustoja apie 20 ar net daugiau skirtingų maršrutų, o tai didina apkrovas ir apsunkina stabilų tvarkaraščių laikymąsi.

    Planuojama, kad įrengus terminalus ir perbraižius maršrutus, miestas galėtų racionaliau naudoti transporto priemonių ridą ir vairuotojų darbo laiką. Sutaupyti resursai būtų nukreipiami ten, kur keleivių srautai didžiausi, o mažesnio poreikio atkarpos būtų aptarnaujamos lanksčiau.

    Siūlymas įtvirtintas rengiamame Darnaus judumo plano atnaujinime, o galutinį sprendimą priims Kauno miesto taryba. Savivaldybė pabrėžia, kad pertvarka būtų laipsniška, o pokyčių tikslas – padaryti viešąjį transportą realia alternatyva automobiliui.

  • „Stanmore Resources“ perima kokso anglies kasyklą Australijoje: sandoris gali būti užbaigtas 2026 metų pabaigoje

    Australijos bendrovė „Stanmore Resources“ susitarė su Pietų Afrikos kasybos grupe „Exxaro Resources“ dėl kokso anglies kasyklos Moranbah South perėmimo Kvinslande. Sandorio vertė siekia apie 97 milijonus eurų, o jo užbaigimas numatomas 2026 metų ketvirtojo ketvirčio pabaigoje, gavus reguliuotojų leidimus.

    Įsigijimas svarbus dėl to, kad Moranbah South telkinys siejamas su kokso anglimi, naudojama plieno gamyboje. Skirtingai nei energetinė anglis, kokso anglis yra strateginė žaliava aukštakrosnėms, todėl tokie aktyvai išlieka paklausūs net ir griežtėjant klimato politikai bei spartėjant energetikos transformacijai.

    Sandorio sąlygos ir priklausomybės

    Susitarimas yra sąlyginis ir priklauso nuo to, ar „Exxaro Resources“ užbaigs atskirą sandorį, susijusį su 50 proc. dalies perėmimu jungtinėje veikloje. Taip pat minimos pirmumo teisės ir kiti su ankstesniais susitarimais susiję įsipareigojimai, kurie gali turėti įtakos galutinei sandorio struktūrai.

    Tokia schema rodo, kad kasybos sektoriaus M ir A sandoriai vis dažniau tampa kelių etapų procesais, kai galutinis nuosavybės perleidimas priklauso nuo ankstesnių akcininkų sprendimų ir konkurencijos bei investicijų patikrų. Praktikoje tai reiškia, kad rinkos dalyviai vis daugiau dėmesio skiria ne tik kainai, bet ir sandorio įgyvendinimo rizikai.

    Kas žinoma apie Moranbah South

    Skelbiama, kad Moranbah South telkinyje yra apie 724 milijonai tonų kokso anglies išteklių, taip pat nurodomos dvi kasybos koncesijos netoli kitų regiono projektų. Kvinslandas laikomas vienu svarbiausių metalurginės anglies gavybos regionų pasaulyje, todėl vietos logistika ir eksporto infrastruktūra yra reikšmingas konkurencinis pranašumas.

    „Stanmore Resources“ sandorį pristato kaip žingsnį, papildantį bendrovės metalurginės anglies portfelį. Įmonė jau valdo kitus aktyvus Australijoje, o plėtra Kvinslande gali stiprinti tiekimo grandinę klientams, susijusiems su plieno pramone Azijoje ir kituose regionuose.

    Plieno pramonei svarbi žaliava

    Kokso anglis išlieka viena kritinių žaliavų tradicinei plieno gamybai, tačiau sektorius tuo pat metu ieško mažesnių emisijų sprendimų. Dalis gamintojų investuoja į elektrines lankines krosnis ir didesnį metalo laužo panaudojimą, o Europoje ir kitur vyksta bandymai su tiesiogine geležies redukcija, naudojant mažesnės taršos energiją.

    Vis dėlto pereinamasis laikotarpis gali užtrukti, todėl metalurginės anglies aktyvai vis dar laikomi reikšminga pramonės tiekimo dalimi. Šiame kontekste Moranbah South perėmimas gali būti vertinamas kaip bandymas užsitikrinti ilgalaikius išteklius laikotarpiui, kai pasaulio plieno paklausa išlieka didelė, o pasiūla – jautri investicijų ciklams ir reguliaciniams sprendimams.

    „Stanmore Resources“ yra Australijos metalurginės anglies gavybos bendrovė, kurios būstinė yra Brisbene. „Exxaro Resources“ – Pietų Afrikos kasybos grupė, vykdanti veiklą įvairių išteklių gavybos srityse, įskaitant anglį ir geležies rūdą, o jos būstinė yra Centurion.

  • Lenkijos pensijų indeksavimas 2027 metais: minimalios išmokos gavėjams – iki 1 000 eurų daugiau per metus

    Kodėl vėl kalbama apie didesnį indeksavimą?

    Lenkijoje viešojoje erdvėje aptariamos naujausios prielaidos, kad 2027 metais pensijos ir rentos gali būti indeksuojamos labiau, nei prognozuota anksčiau. Tai siejama su atnaujintomis makroekonominėmis prognozėmis, ypač infliacijos ir darbo užmokesčio pokyčiais.

    Pensijų indeksavimas Lenkijoje paprastai remiasi praėjusių metų kainų augimu ir dalimi realaus darbo užmokesčio didėjimo, todėl infliacijos svyravimai greitai persikelia į išmokų dydį. Kuo didesnis kainų augimas ir atlyginimų dinamika, tuo labiau kyla bazinės socialinio draudimo išmokos.

    Kiek gali paaugti minimali pensija?

    Pagal viešai skelbiamus skaičiavimus, 2027 metais indeksavimo koeficientas gali siekti apie 3,96 proc. Tai reikštų, kad minimali senatvės pensija galėtų didėti nuo 1 978,49 Lenkijos zlotų iki 2 056,84 zlotų.

    Perskaičiavus į eurus pagal apytikslį 0,23 euro už 1 zlotą kursą, tai būtų augimas nuo maždaug 455 eurų iki apie 473 eurų per mėnesį prieš mokesčius. Mėnesinis skirtumas sudarytų apie 18 eurų, o per metus vien dėl pagrindinės pensijos padidėjimo susidarytų maždaug 216 eurų.

    „Kuo didesnė pensija ar renta, tuo daugiau papildomų pinigų po indeksavimo pasiekia senjorų pinigines“, – pabrėžiama Lenkijos žiniasklaidos skaičiavimuose.

    Kas keisis dėl 13-osios ir 14-osios pensijos?

    Lenkijoje papildomos 13-oji ir 14-oji pensijos yra reikšminga metinių pajamų dalis, o jų dydžiai siejami su minimalia pensija. Dėl to didesnis indeksavimas paprastai automatiškai kelia ir šių išmokų „bazę“.

    13-oji pensija įprastai mokama pavasarį ir atitinka minimalią pensiją, tačiau galutinė suma „į rankas“ mažėja dėl privalomų atskaitymų. 14-oji pensija priklauso nuo pagrindinės pensijos dydžio ir taikomų ribų, todėl ne visi gauna pilną sumą.

    „Galutinis indeksavimo rodiklis paaiškėja tik tada, kai suvedami visi metų duomenys, pirmiausia metinė infliacija“, – akcentuoja ekspertai, primindami, kad prognozės gali kisti.

    Kiek per metus gali susidaryti papildomai?

    Lenkijos žiniasklaidoje pateikiama išvada, kad minimalios pensijos gavėjui per metus papildomos pajamos, susumavus indeksavimo poveikį ir susijusias išmokas, gali priartėti prie 4 383 zlotų. Perskaičiavus į eurus, tai sudarytų apie 1 000 eurų per metus.

    Vis dėlto tai nėra garantuota suma kiekvienam, nes galutinį rezultatą lemia ne tik indeksavimo procentas, bet ir 13-osios bei 14-osios pensijos mokėjimo taisyklės, ribos bei atskaitymai. Aiškesnis vaizdas susiformuoja tik priartėjus oficialiam sprendimui ir paskelbus galutinius rodiklius.

  • Nekilnojamojo turto mokestis gali brangti: teismai plečia „statinio“ sąvoką, klius ir tvoroms

    Kas keičiasi ir kodėl svarbu

    Lenkijoje daugėja ginčų dėl to, kaip taikyti atnaujintas pastato ir statinio apibrėžtis, nuo kurių tiesiogiai priklauso nekilnojamojo turto mokesčio dydis. Administraciniai teismai vis dažniau plačiau aiškina, kokie objektai turi būti laikomi statiniais, todėl daliai savininkų ir įmonių mokesčiai gali pastebimai augti.

    Esminė takoskyra paprasta: pastatai paprastai apmokestinami pagal naudingojo ploto kvadratinius metrus, o statiniai, susiję su ūkine veikla, dažnai apmokestinami pagal jų vertę. Būtent dėl to objekto „perkėlimas“ į statinių kategoriją gali reikšti didesnę mokestinę naštą.

    Kaip tai gali paveikti savininkus

    Teismų praktikoje ryškėja tendencija, kad į statinių sąrašą gali patekti ne tik akivaizdūs inžineriniai objektai, bet ir įvairi infrastruktūra bei įrenginiai, būtini veiklai. Tai aktualu pramonei, logistikai, energetikai ir objektų valdytojams, kurie valdo daug skirtingų konstrukcijų bei įrangos.

    Skelbiama, kad teismai statiniais kai kuriais atvejais linkę pripažinti transformatorius, vėdinimo įrangą, įvairias talpyklas, šilumos punktus ir net žemesnes nei 2,20 metro tvoras. Tokia kryptis reiškia, kad apmokestinimas gali išsiplėsti į objektus, kurie anksčiau mokesčių prasme buvo vertinami švelniau.

    Teismų sprendimai dar nėra galutiniai

    Svarbus niuansas tas, kad dalis sprendimų dar nėra galutiniai, todėl situacija gali kisti. Galutinį žodį tokiose bylose dažnai taria aukštesnės instancijos teismas, į kurį nukeliauja kasaciniai skundai.

    Kol nėra suformuota stabili ir vienoda praktika, rizika išlieka abiem pusėms: savininkams sunkiau tiksliai prognozuoti mokestį, o savivaldybėms ir mokesčių administratoriams tenka derinti vertinimus su teismų kryptimi. Dėl to įmonėms patariama iš anksto įsivertinti, ar jų valdomi objektai gali būti priskirti statiniams, ir pasiruošti galimiems mokesčio perskaičiavimams.

  • Brangstant grabui ir ąžuolui, dėmesys krypsta į robiniją akacinę: ar ji kominkui tikrai apsimoka?

    Brangstant malkoms, dalis namų ūkių vėl intensyviau svarsto kūrenimą kietuoju kuru, ypač turint kominką ar krosnį. Tarp populiariausių pasirinkimų ilgą laiką dominavo grabas ir ąžuolas, tačiau jų kainos daugeliui tapo sunkiai „praryjamos“.

    Pastaruoju metu vis dažniau minima robinija akacinė, dar vadinama „akacija“ arba grochodrzevu. Šis kietmedis vertinamas dėl didelės šiluminės vertės ir lėto degimo, todėl gali tapti ekonomiškesne alternatyva, kai tradicinės malkos pabrangsta.

    Malkų kainos ir kodėl ieškoma pakaitalo

    Grabas laikomas vienu efektyviausių lapuočių malkoms: jis tankus, kietas ir pasižymi aukšta šilumine verte. Panašiai vertinamas ir ąžuolas, kurio degimas taip pat stabilus, o šiluma laikosi ilgai.

    Tačiau praktikoje vartotojų pasirinkimą dažnai lemia ne vien „kaloringumas“, o kaina, pristatymas ir paruošimas kūrenimui. Kai grabas ir ąžuolas kainuoja brangiai, natūralu, kad pirkėjai ima ieškoti medienos, kuri duotų panašų rezultatą už mažesnę sumą.

    Robinija akacinė: kuo ji pranaši

    Robinija akacinė priskiriama prie sunkesnių ir tankesnių medienos rūšių, todėl, gerai išdžiovinta, ji gali šildyti labai efektyviai. Dėl tvirtos struktūros ši mediena dažnai dega lėčiau, išlaiko žarijas ir leidžia išgauti stabilesnį šilumos atidavimą.

    Praktinis rodiklis, į kurį dažnai orientuojasi pirkėjai, yra medienos drėgnumas. Optimalu, kai drėgnumas siekia apie 20 proc. ar mažiau, nes tuomet didesnė energijos dalis skiriama šilumai, o ne vandens išgarinimui, be to, mažėja suodžių ir dervų susidarymo rizika dūmtraukyje.

    Ką svarbu žinoti prieš perkant

    Nors robinija akacinė dažnai pristatoma kaip racionalus pasirinkimas, ji turi ir savų minusų. Dėl kietumo ją gali būti sunkiau skaldyti, todėl daugiau kainuoja paruošimas arba tenka investuoti į galingesnę įrangą.

    Taip pat kai kurie kūrentojai mini didesnį pelenų kiekį ir galimą kibirkščiavimą. Dėl to svarbu įvertinti, ar konkretaus tipo židinys ar krosnis turi apsaugas, o kūrenimo įpročiai atitinka saugaus eksploatavimo rekomendacijas.

    Galutinis sprendimas dažniausiai priklauso nuo vietinės rinkos: kainos skiriasi pagal regioną, malkų rūšiavimą, mato vienetus ir pristatymo sąlygas. Vis dėlto, kai prioritetas yra ilgesnis degimas ir panašus šilumos kiekis kaip ąžuolo, robinija akacinė tampa pasirinkimu, į kurį verta įsižiūrėti.

  • Lenkijoje startavo pirmasis didelio masto energijos kaupiklis: 24 MW baterija teiks sistemos paslaugas PSE

    Lenkijoje pradėjo veikti pirmasis didelio masto baterinis energijos kaupiklis, gavęs teisę teikti balansavimo ir kitas sistemos paslaugas perdavimo sistemos operatoriui PSE. Projektą Nowe Czarnowo I valdo „Energix Polska“, o komercinį optimizavimą ir kvalifikacijos procesą koordinuoja „Axpo Polska“.

    Energijos kaupiklio galia siekia 24 MW, o talpa – 56 MWh, todėl jis gali ne tik greitai reaguoti į tinklo poreikius, bet ir sukauptą energiją grąžinti į sistemą didesnio vartojimo momentais. Tokie objektai laikomi vienu svarbiausių sprendimų, leidžiančių didinti elektros sistemos lankstumą sparčiai augant vėjo ir saulės elektrinių daliai.

    Kaip veiks kaupiklis?

    Nowe Czarnowo I įrengtas netoli Krajnik elektros pastotės ir šalia „Energix Polska“ vėjo bei saulės parkų Vakarų Pamario vaivadijoje. Pasirinkta vieta leidžia efektyviai absorbuoti vietos generacijos perteklių ir mažinti tinklo apkrovų svyravimus.

    Kaupiklis reaguos į realaus laiko sistemos signalus: esant pertekliniam gamybos kiekiui jis krausis, o išaugus paklausai – išsikraus, taip padėdamas palaikyti tinklo balansą. Praktikoje tai reiškia greitesnį dažnio reguliavimą ir mažesnę riziką, kad sistemoje prireiks brangesnių rezervų.

    „Axpo Polska“ vaidmuo rinkoje

    „Axpo Polska“ nurodo, kad kaip balansavimo paslaugų tiekėjas yra atsakinga už kvalifikacijos procedūras, o taip pat už visą komercinį kaupiklio valdymą. Tai apima darbo grafikus, integraciją su didmeninėmis elektros rinkomis ir susijusių sutarčių administravimą.

    „Džiaugiuosi, kad mūsų optimizuojamas Nowe Czarnowo I sukūrė pagrindą platesniam didelio masto energijos kaupiklių panaudojimui Lenkijoje“, – sakė Kacper Rzeńca.

    Plėtra: Nowe Czarnowo II

    Partneriai taip pat patvirtino bendradarbiavimo plėtrą: pradėtas antrojo, „dvynio“ projekto Nowe Czarnowo II kvalifikacijos procesas. Šio kaupiklio galia numatoma 25 MW, o talpa – 71 MWh, todėl jis galėtų dar labiau sustiprinti vietos tinklo patikimumą ir prisidėti prie sistemos rezervų.

    „Energix Polska“ pabrėžia, kad tokie kaupikliai tampa strategine portfelio dalimi greta atsinaujinančios energetikos, nes padeda stabilizuoti gamybos svyravimus ir gerina projektų ekonominius rodiklius. Europoje ši kryptis laikoma viena aiškiausių tendencijų: didėjant nepastoviai generacijai, kaupimas vis dažniau tampa būtina infrastruktūros dalimi, o ne tik papildomu priedu.

  • Lenkijos Rypine įjungtas 2 MW elektrinis katilas: kaip jis mažins anglies naudojimą ir emisijas

    Lenkijos Rypino mieste veikianti šilumos tiekimo įmonė MPEC į esamą centralizuoto šilumos tiekimo sistemą integravo 2 MW galios varžinį elektrinį katilą. Projektą kaip generalinis rangovas įgyvendino „Dalkia Polska Solutions“ – nuo dokumentacijos parengimo iki paleidimo darbų.

    Naujasis įrenginys prijungtas prie sistemos, kurioje jau veikia ir dujinės kogeneracijos šaltinis, todėl elektrinis katilas tampa papildoma, greitai įjungiamąja šilumos gamybos grandimi. Operatorius gali lanksčiau valdyti šilumos gamybą, derindamas skirtingus šaltinius pagal kainas ir poreikį.

    Kas keičiasi šilumos gamyboje

    Elektrinis katilas leidžia šilumą gaminti tais laikotarpiais, kai elektros rinkoje susidaro perteklius, ypač didelės atsinaujinančių išteklių gamybos valandomis. Tokiais momentais didmeninės kainos paprastai krenta, o kai kuriais atvejais gali tapti ir neigiamos, todėl šilumos gamyba elektra tampa ekonomiškai patrauklesnė.

    Tokio tipo sprendimai vis dažniau vertinami kaip praktiškas žingsnis mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro centralizuotuose šilumos tinkluose. Svarbu ir tai, kad elektriniai katilai gali būti diegiami jau veikiančiose sistemose, neperstatant visos infrastruktūros nuo nulio.

    „Šis projektas rodo, kad šilumos ūkio elektrifikaciją galima sėkmingai diegti ir esamuose tinkluose. Esminis uždavinys buvo taip integruoti naują šaltinį, kad jis bendradarbiautų su esama infrastruktūra ir suteiktų operatoriui papildomų valdymo galimybių“, – sakė Marek Zdanowicz, „Dalkia Polska Solutions“ vadovas.

    Efektyvumas, emisijos ir modernizacija

    Skelbiama, kad 2 MW katilo garantuotas šiluminis naudingumo koeficientas siekia 99 proc. Įgyvendinant projektą buvo sumontuotas katilas, įrengta elektros ir technologinė infrastruktūra, pastatyta transformatorinė bei modernizuota vidutinės įtampos skirstykla, o automatikos sistema suintegruota į bendrą elektrinės valdymą.

    Įmonės vertinimu, jei katilas dirbtų apie 1 800 valandų per metus, anglies sunaudojimas galėtų sumažėti daugiau kaip 740 tonų, o anglies dioksido emisijos – daugiau kaip 1 500 tonų. Taip pat nurodoma, kad sumažėtų apie 7 tonas sieros oksidų ir apie 4 tonas kietųjų dalelių per metus.

    Be tiesioginio poveikio emisijoms, elektrinis katilas padeda sistemai priartėti prie efektyvaus centralizuoto šilumos tiekimo kriterijų. Tokia statuso kryptis svarbi planuojant tolimesnes investicijas, nes dažnai lemia galimybes pretenduoti į nacionalinį ir Europos Sąjungos finansavimą tinklų modernizacijai.

  • Lenkija kelia PVM kai kuriems gėrimams: nealkoholinis alus su sultimis brangs iki 23 proc.

    Lenkijos finansų ministerija planuoja suvienodinti pridėtinės vertės mokesčio tarifus kai kuriems gėrimams ir panaikinti, jos teigimu, nepagrįstas lengvatas. Vyriausybės tikslas – uždaryti spragas, kai panašūs produktai apmokestinami skirtingai vien dėl sudėties ar pavadinimo.

    Apie būsimus pakeitimus viešai kalbėjo finansų viceministras Jarosławas Nenemanas. Jis atkreipė dėmesį į situaciją, kai nealkoholinis alus be priedų apmokestinamas 23 proc. PVM, o analogiškas gėrimas, papildytas sultimis, gali patekti į 5 proc. tarifą.

    „Norime kiek sutvarkyti kai kurių gėrimų PVM tarifus ir pašalinti dabartinius absurdus. Pavyzdžiui, nealkoholinis alus apmokestinamas 23 proc., o toks pats alus su sultimis – 5 proc. Sulyginsime tarifą iki 23 proc. ir tęsim šiuos veiksmus“, – sakė Jarosławas Nenemanas.

    Pagal ministerijos kryptį, mažesnis 5 proc. tarifas tokiems gėrimams būtų panaikintas, o taikomas standartinis 23 proc. PVM. Tai reikštų, kad dalis šiandien „maisto kategorijai“ priskiriamų mišrių gėrimų parduotuvėse gali pabrangti, jei verslas mokesčio padidėjimą perkelia į galutinę kainą.

    Viceministras taip pat nurodė, kad valstybė ketina atsisakyti lengvatų nealkoholiniams gėrimams, kurie parduodami pavadinimais ar pakuotėmis, primenančiomis alkoholinius produktus. Panašūs sprendimai numatomi ir energetiniams gėrimams su sultimis, jei jie dėl sudėties patenka į palankesnį tarifą.

    Be PVM korekcijų, Finansų ministerija rengia ir pokyčius alkoholio akcizų srityje. Viešai minėta, kad ankstesni planai didinti kai kurių gėrimų apmokestinimą buvo sustabdyti prezidento veto, tačiau naujame variante numatomas aiškesnis papildomų akcizo pajamų nukreipimas sveikatos apsaugos finansavimui.

    „Nors prezidentas vetavo akcizo didinimą šiems gėrimams, naujame pasiūlyme numatėme, kad papildomos akcizo pajamos tiesiogiai didintų sveikatos sistemos finansavimą. Tai atliepia prezidento argumentus dėl didesnių lėšų sveikatai“, – sakė Jarosławas Nenemanas.

    Pasak ministerijos atstovo, artimiausiu metu vyriausybė turėtų priimti įstatymo projekto paketą, kuriame šie sprendimai būtų įtvirtinti. Praktikoje tai reikštų, kad dalis rinkos dalyvių turės peržiūrėti produktų klasifikavimą, kainodarą ir ženklinimą, o pirkėjai pokyčius greičiausiai pajus per kainas lentynose.