CP v2

Blog

  • Valgote bet kada savaitgaliais? Tyrimas įspėja: vyrų širdžiai tai gali kainuoti brangiai

    Valgote bet kada savaitgaliais? Tyrimas įspėja: vyrų širdžiai tai gali kainuoti brangiai

    Savaitgaliais pusryčiai per pietus, o vakarienė vėlai vakare daugeliui atrodo nekaltas įprotis. Tačiau naujas Prancūzijos mokslininkų darbas rodo, kad dideli valgymo laiko svyravimai tarp darbo dienų ir poilsio dienų gali būti susiję su didesne širdies ligų rizika.

    Tyrėjai šį reiškinį vadina valgymo jet lag, kai organizmo ritmas tarsi persijungia į kitą laiko juostą vien dėl pasikeitusio valgymo grafiko. Tokie svyravimai, pasak mokslininkų, gali trikdyti biologinį laikrodį ir paveikti širdies bei kraujagyslių sistemą.

    Ką parodė 14 metų stebėjimas?

    Tyrimas, publikuotas mokslo žurnale Communications Medicine, analizavo daugiau nei 100 000 žmonių duomenis. Vertintas jų pirmo ir paskutinio valgymo laikas darbo dienomis ir savaitgaliais, o sveikatos baigtys stebėtos 14 metų laikotarpiu nuo 2009 iki 2023 metų.

    Skaičiuota, kiek valandų skiriasi valgymo pradžia ir pabaiga savaitgaliais, palyginti su įprastu režimu darbo dienomis. Kuo didesnis skirtumas, tuo didesnis valgymo jet lag.

    Rezultatai rodo, kad kiekviena papildoma valgymo jet lag valanda vyrams buvo siejama su 14 proc. didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika ir 21 proc. didesne koronarinės širdies ligos rizika. Svarbu tai, kad didesnė rizika buvo fiksuojama nepriklausomai nuo bendros mitybos kokybės.

    Kodėl poveikis išryškėjo vyrams?

    Tyrime netikėtai pastebėta, kad toks ryšys statistiškai aiškiai matėsi vyrų grupėje, o moterų duomenyse jis nebuvo toks akivaizdus. Autoriai pažymi, kad viena iš priežasčių gali būti didesnė vyrų absoliuti širdies ir kraujagyslių ligų rizika, todėl neigiamas poveikis tampa lengviau pastebimas.

    Kita galima kryptis siejama su biologiniais skirtumais ir hormonais, taip pat skirtingais kasdieniais įpročiais. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad moterys vidutiniškai dažniau laikosi ryto rutinos, o tai gali reikšti mažesnius režimo svyravimus net savaitgaliais.

    Kas vyksta organizme, kai valgome „ne laiku“?

    Pagrindinė tyrėjų hipotezė remiasi cirkadiniais ritmais, tai yra organizmo vidiniu 24 valandų laikrodžiu. Jį stipriausiai reguliuoja šviesa ir miegas, tačiau vis daugiau įrodymų rodo, kad valgymo laikas taip pat veikia periferinius laikrodžius, pavyzdžiui, kepenyse, kasoje ir net širdies audiniuose.

    Kai valgymas staiga nusikelia keliomis valandomis į vėlesnį ar ankstesnį laiką, organizmui tenka persiderinti. Tai gali turėti įtakos gliukozės kontrolei, lipidų apykaitai, kraujospūdžio paros svyravimams ir uždegiminiams procesams, kurie ilgainiui prisideda prie aterosklerozės ir kitų širdies sutrikimų.

    Patys autoriai pabrėžia, kad šis tyrimas neįrodo tiesioginės priežasties ir pasekmės, tačiau didelė imtis ir ilgas stebėjimo laikotarpis sustiprina prielaidą, jog valgymo režimo stabilumas gali būti svarbus rizikos veiksnys. Jei rezultatai bus patvirtinti kitose didelėse populiacijose, reguliarus valgymo grafikas gali tapti papildomu prevencijos taikiniu greta mitybos sudėties, fizinio aktyvumo ir miego.

  • Nuo karščiui atsparių koralų iki saigų: mokslininkai atskleidė, kas iš tiesų gelbsti rūšis

    Nuo karščiui atsparių koralų iki saigų: mokslininkai atskleidė, kas iš tiesų gelbsti rūšis

    Ateities vandenynas jau čia

    Jungtinių Arabų Emyratų rytinėje pakrantėje Šardžos jūrų mokslo tyrimų centras modeliuoja sąlygas, kurios, mokslininkų vertinimu, vis dažniau taps įprastos pasaulio vandenynuose. Tyrimų talpyklose atkuriamas šiltesnis, rūgštesnis vanduo ir mažesnis deguonies kiekis, kad būtų galima stebėti, kaip į stresą reaguoja jūrų gyvūnai.

    Centro vadovas profesorius Stephenas Widdicombe pabrėžia, kad vandenynai yra kertinė Žemės gyvybės sistema: juose telkiasi didžioji dalis planetos gyvenamosios erdvės. Tačiau klimato kaita, tarša ir intensyvi žmogaus veikla didina spaudimą ekosistemoms, kurios nuo lėto pokyčio gali pereiti prie staigių lūžių.

    Tyrėjai daug dėmesio skiria jūrų vėžliams, kurių veido žvynelių raštas yra unikalus, tarsi piršto atspaudas. Jūrų biologas Jonas Lapeyra kas savaitę fotografuoja vėžlius maždaug vieno kilometro ruože, o individams atpažinti pasitelkia dirbtinis intelektas.

    „Dirbtinis intelektas mums, o ypač šiam projektui, tapo tikru lūžio tašku“, – sakė J. Lapeyra.

    Kai tas pats vėžlys vėl pasirodo, mokslininkai gali sudaryti jo judėjimo ir buveinių naudojimo istoriją, įvertinti rizikas bei tinkamai planuoti apsaugą. Per šešis mėnesius 95 proc. J. Lapeyros asmeniškai užfiksuotų vėžlių buvo jaunikliai, o tai laikoma teigiamu signalu populiacijos atsinaujinimui.

    Koralai, kurie išgyvena karštį

    Ne mažiau svarbi kryptis yra koralų rifai. Omano įlankos koralai jau dabar patiria tokias temperatūras, kurios daugelyje kitų regionų sukeltų masinį rifų baltėjimą, todėl ši teritorija tampa natūralia laboratorija ateities scenarijams suprasti.

    Centro tyrimų ir inovacijų vadovas profesorius Henrikas Stahlas pažymi, kad vietos stebėjimai leidžia prognozuoti, kas gali laukti rifų kitose pasaulio dalyse. Praktinėje dalyje atliekama ir atkūrimo veikla: smulkūs koralų fragmentai pritvirtinami prie vadinamųjų darželių konstrukcijų jūros dugne, kad palankiomis sąlygomis užaugtų iki didesnių kolonijų.

    Mokslininkai pabrėžia, kad vien rūšies apsauga be buveinės apsaugos dažnai nepasiteisina. Todėl atkūrimo projektai derinami su vandens kokybės stebėsena, taršos mažinimo priemonėmis ir platesniais jūrų teritorijų valdymo sprendimais.

    Saigos, šuliniai ir nykstantis vanduo

    Vidurinėje Azijoje grėsmės gyvūnijai persikelia į milžiniškas sausumos erdves. Uzbekistano Ustiurto plynaukštėje daugiau kaip 600 000 hektarų apimantis Saygachiy kompleksinis kraštovaizdžio draustinis saugo dalį migruojančių saigų arealo, o inspektoriai teigia, kad per kelerius metus pavyko suformuoti nuolatinę vietinę populiaciją.

    Draustinio vyriausiasis inspektorius Ortiqbekas Saydullayev pasakoja, kad darbas čia tęsiasi visus metus: žiemą, kai sniegas užkloja augmeniją, gyvūnams tiekiami pašarai, o vasarą į girdyklas pumpuojamas vanduo. Pasak jo, draustinio teritorijoje įrengti 83 šuliniai, tačiau saigos migruoja ir per valstybių sienas, todėl vien vietinių priemonių nepakanka.

    Kita to paties regiono problema išryškėja Karakalpakstane, kur Sudočjės ežerų sistema, kadaise susijusi su Aralo jūra, patiria nuolatinį vandens mažėjimą. Draustinio specialistai sako, kad mažėjant prietakai didėja druskingumas, o tai keičia buveines ir gali priversti gyvūnus bei paukščius trauktis.

    „Vandens lygis ežeruose kasmet krenta, o mažėjant prietakai didėja druskingumas. Tai veikia gyvūniją ir gali priversti ją palikti teritoriją“, – sakė Tokhtamuradas Aymuradovas.

    Vietos pareigūnai taip pat pabrėžia, kad Sudočjė laikoma vienintele vieta Uzbekistane, kur peri flamingai. Jei vandens lygio kritimas nesustos, ežerai gali prarasti veisimosi funkciją ir likti tik trumpu sustojimu migracijos metu.

    Kalnuose populiacijos auga, bet rizikos lieka

    Pietų Uzbekistano Kugitango kalnuose Surkhano valstybinis gamtos rezervatas saugo markhorą, laukinę ožką su spiralės formos ragais, ir Bucharos urialą, laukinę avį. Rezervatas įkurtas 1986 metais, kai abiejų rūšių populiacijos buvo smarkiai sumažėjusios, o dabar du kartus per metus vykdomos gyvūnų apskaitos.

    Rezervato atstovai nurodo, kad 2025 metų lapkritį suskaičiuota 981 markhoras ir 137 Bucharos urialai. Šiuos duomenis papildo 32 fotospąstai, kurie fiksuoja gyvūnus visą parą ir padeda tyrėjams geriau suprasti elgseną, populiacijų dinamiką bei migracijos kelius.

    Vis dėlto technologijos nepakeičia tiesioginės apsaugos: reindžeriai ir mokslininkai vis dar praleidžia ilgas valandas kalnuose, ypač vakarais, kai gyvūnai suaktyvėja. Nors markhorų skaičius auga, išlieka brakonieriavimo, buveinių fragmentacijos ir konkurencijos su naminiais gyvuliais grėsmės.

    Skirtingose vietose taikomos priemonės rodo bendrą tendenciją: rūšių atkūrimas vis dažniau remiasi ilgalaikiu lauko darbu, duomenų rinkimu ir technologijomis, įskaitant DI. Tačiau galutinis išbandymas yra buveinės, nes net griežčiausia apsauga nekompensuos vandens praradimo ar spartėjančių klimato pokyčių.

  • Uzbekiškas proveržis: vietiniai prekių ženklai taikosi į užsienio rinkas ir meta iššūkį importui

    Uzbekiškas proveržis: vietiniai prekių ženklai taikosi į užsienio rinkas ir meta iššūkį importui

    Žyma „Made in Uzbekistan“ vis dažniau matoma ant vis įvairesnių prekių – nuo tekstilės ir tradicinių amatų iki elektronikos, buitinės technikos bei maisto produktų. Uzbekistano įmonės plečia gamybą ir vis aktyviau pereina nuo paprasto gamintojo vaidmens prie atpažįstamų prekių ženklų kūrimo.

    Šį posūkį sustiprina bendra pramonės ir eksporto plėtra. Nacionalinio statistikos komiteto duomenimis, 2025 metais pramonės gamyba augo 6,8 proc., o eksportas šoktelėjo 24 proc. ir siekė apie 29 mlrd. eurų.

    Vietinių prekių reputacija keičiasi

    Ryškiausiai pokytis matomas kūrybinių industrijų sektoriuje, kuriame vietiniai dizaineriai formuoja naują kokybės ir identiteto standartą. Platforma ir parduotuvė „Teplo Store“ pradėjo nuo vietinių kūrėjų mugių 2018 metais, o vėliau išaugo į nuolatinę erdvę, festivalius ir internetinę prekybą.

    Šiandien parduotuvė pristato apie 100 dizainerių, o festivaliai suburia iki 150 dalyvių, iš viso per platformą yra praėję daugiau nei 200 kūrėjų. Viena iš įkūrėjų Charos Kamalova sako, kad per kelerius metus pasikeitė ir pirkėjų požiūris į vietoje pagamintas prekes.

    „Dabar tapo savotiškai madinga palaikyti vietinius prekių ženklus“, – sakė Charos Kamalova.

    Anot jos, anksčiau Uzbekistane pagaminti produktai dažnai buvo siejami arba su tradiciniais amatais, arba su pigiais masinės gamybos gaminiais. Nepriklausomi dizaineriai padėjo sukurti trečią kategoriją, paremtą idėja, pateikimu ir kokybe.

    Tradicinis meistriškumas išlieka svarbia tapatybės dalimi, tačiau jis vis dažniau pritaikomas šiuolaikiniams produktams. Dizainerė Gulnoza Jo‘rayeva daugiau nei 12 metų dirba su adras audiniu ir natūraliu šilku, o jos veikla nuo namų gamybos išaugo iki atstovavimo septyniose vietose Uzbekistane.

    Gamyboje dalyvauja jauni dizaineriai, siuvėjos ir menininkai, o didelė proceso dalis išlieka rankų darbo ir paremta tradicinėmis technikomis. Paklausa plečiasi ir už šalies ribų – produkcija siunčiama į įvairias valstybes, o klientai teiraujasi dėl plėtros į kitas vietoves.

    Kelias į užsienį: galimybės ir barjerai

    Kai kurie prekių ženklai jau bando paklausą užsienyje. „Teplo Store“ pusmečiui buvo atidariusi laikino formato parduotuvę Londono Soho rajone ir dalyvavo Londono dizaino bienalėje, taip tiesiogiai pristatydama Uzbekistano kūrėjų darbus tarptautiniams pirkėjams.

    „Matėme žmones iš viso pasaulio, ne tik Londono gyventojus, ir jų susidomėjimas buvo labai didelis“, – sakė Charos Kamalova.

    Prie eksporto prisideda ir skaitmeniniai kanalai: internetinės platformos leidžia pirkėjams už Uzbekistano ribų įsigyti vietinių kūrėjų produkciją, o tarptautinės elektroninės prekybos aikštelės atveria papildomus kelius skirtingų sektorių gamintojams. Vis dėlto perėjimas nuo vietinės gamybos prie tarptautinės prekybos reikalauja logistikos, muitinės procedūrų, dokumentacijos ir sertifikavimo žinių.

    Įmonės atstovai pabrėžia, kad šie procesai ypač sudėtingi nepriklausomiems kūrėjams, kurių stiprybė – dizainas ir gamyba, bet ne tarptautinė prekyba. Panašūs iššūkiai būdingi ir kitiems sektoriams: prezidento Shavkato Mirziyoyevo pristatytoje eksportuotojų apklausoje 40 proc. respondentų nurodė sunkumus ieškant užsienio pirkėjų.

    Toje pačioje apžvalgoje 36 proc. įmonių teigė susiduriančios su prisitaikymu prie tarptautinių standartų ir sertifikavimo reikalavimų, 37 proc. – su eksporto finansavimo instrumentų trūkumu, o 33 proc. – su informacijos, rinkodaros ir prekių ženklo kūrimo kompetencijų spragomis.

    Valstybės planas: daugiau eksporto, daugiau prekių ženklų

    Rugpjūtį per prezidento atvirą dialogą su verslu paskelbtos priemonės turėtų sumažinti dalį kliūčių ir paskatinti nacionalinių prekių ženklų eksportą. Tarp planų – „Export Navigator“ sistema, skirta padėti įmonėms žengti į užsienio rinkas ir greičiau susigaudyti konkurencijos, muitų, sertifikavimo bei logistikos reikalavimuose.

    Taip pat ketinama atrinkti 100 didesnį eksporto potencialą turinčių produktų ir suteikti jiems tikslinę pagalbą. Numatomos iki 43 000 eurų subsidijos nacionalinių prekių ženklų reklamai užsienyje ir produktų pritaikymui tarptautiniams reikalavimams.

    Skelbiama, kad būtų kompensuojama pusė išlaidų, susijusių su užsienio prekių ženklodaros specialistų pasitelkimu, taip pat dalis sandėliavimo ir pardavimų kaštų prekyvietėse. Be to, konsultacijoms dalyvaujant tarptautiniuose konkursuose planuojama skirti paramą, padengiant 80 proc. paslaugų kainos, kaip dalį maždaug 860 mln. eurų eksporto skatinimo paketo.

    Uzbekistano verslui tai yra bandymas įtvirtinti naują etapą, kai vietinė kilmė neapsiriboja vien tradiciniais amatais, o apima ir modernią gamybą, dizainą bei sparčiai augančias vartojimo prekių kategorijas. Artimiausias išbandymas – ar daugiau gamintojų pavyks paversti vietoje pagamintas prekes prekių ženklais, atpažįstamais ir už Uzbekistano ribų.

  • Kaunas vėl ruošiasi Pride: organizatoriai kelia 3 reikalavimus dėl mokyklų, šeimų ir medicinos

    Rugsėjo 12 dieną Kaune planuojamos antrosios Kaunas Pride eitynės. Organizatoriai kviečia 12 valandą žygiuoti nuo Soboro Laisvės alėja, pabrėždami saviraiškos laisvę ir pasipriešinimą neapykantai bei diskriminacijai.

    Šių metų renginio ašis – trys konkretūs reikalavimai: mokslu grįsta LGBTQIA+ reprezentacija švietimo sistemoje, teisinis pripažinimas ir apsauga LGBTQIA+ šeimoms, taip pat įtrauki ir prieinama sveikatos priežiūra.

    Akcentas – švietimas ir matomumas

    Organizatorių teigimu, mokyklose dažnai vengiama nuosekliai kalbėti apie lytinį švietimą ir žmogaus teises, o LGBTQIA+ temos neretai atsiduria paraštėse. Dėl to, jų vertinimu, stokojama patikimos informacijos ir mokytojams trūksta metodinės pagalbos, kaip jautrias temas aptarti profesionaliai.

    Eitynių rengėjai sieja šį klausimą su platesne visuomenės sveikatos ir smurto prevencijos darbotvarke. Pabrėžiama, kad aiškus, amžiui pritaikytas ir mokslo duomenimis paremtas ugdymas padeda mažinti patyčias bei stigmatizaciją.

    Šeimų teisinė apsauga ir pripažinimas

    Kitas organizatorių akcentuojamas blokas – teisinis saugumas šeimoms. Jie teigia, kad tos pačios lyties poroms ir jų vaikams praktikoje tenka susidurti su situacijomis, kai kasdieniai šeimos gyvenimo klausimai sprendžiami sudėtingiau nei heteroseksualioms šeimoms.

    „Dvi mamos neturėtų eiti į teismą vien tam, kad būtų pripažintos vaiko šeima“, – sakė Kaunas Pride organizacinės komandos atstovas.

    Rengėjai nurodo, kad 2025 metais Konstitucinio Teismo nutarimas sustiprino pareigą valstybei užtikrinti šeiminio gyvenimo apsaugą, o politiniai sprendimai turi suteikti aiškias, nedviprasmiškas ir praktiškai veikiančias procedūras.

    Sveikatos priežiūra ir orumas

    Trečioji reikalavimų kryptis susijusi su sveikatos priežiūros paslaugomis, ypač translyčiams žmonėms. Organizatoriai siekia, kad paslaugos būtų prieinamos, nediskriminuojančios ir paremtos orumo bei kūno autonomijos principais.

    Taip pat akcentuojamas poreikis stiprinti apsaugą nuo diskriminacijos ir efektyvinti reagavimą į neapykantos kalbą bei neapykantos nusikaltimus. Organizatorių vertinimu, vien deklaracijų nepakanka, kai žmonės realiame gyvenime susiduria su grasinimais ar pažeminimu.

    Prieš eitynes, rugsėjo 11 dieną, Kaune numatyta spaudos konferencija. Joje ketinama aptarti Kaunas Pride reikšmę artėjančių savivaldos rinkimų kontekste ir atsakyti į žiniasklaidos klausimus.

    „Žygiuojame vėl ir tvirtai teigiame, kad visada buvome, esame ir visada būsime Lietuvos istorijos ir ateities dalis“, – sakė Kaunas Pride organizatoriai.

    Konferencijoje planuoja dalyvauti Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Mažvydas Karalius, asociacijos „Trans Autonomija“ bendraįkūrėjas Saša Kochan ir Kaunas Pride organizacinės komandos atstovas.

    Organizatoriai primena, kad Kaunas Pride vyksta antrą kartą ir išlieka vienu ryškiausių bandymų perkelti diskusiją apie LGBTQIA+ teises už sostinės ribų. Jų teigimu, savivaldos sprendimai regionuose gali lemti tiek paslaugų prieinamumą, tiek realią diskriminacijos prevenciją bendruomenėse.

  • Panevėžys švęs 523-ąjį gimtadienį: trys dienos koncertų, eisenos ir šou Senvagėje

    Panevėžys rugsėjo 11–13 dienomis minės 523-iąjį miesto gimtadienį. Trijų dienų programa pasklis po miesto centrą, Senvagę, kultūros erdves ir kitas vietas, kur suplanuoti koncertai, spektakliai, sporto varžybos, edukacijos, mugė ir veiklos šeimoms.

    Šių metų šventės tema Panevėžys. KAIP MES! akcentuoja žmones, kurie kuria miesto kasdienybę ir istoriją. Organizatoriai žada, kad renginiuose bus vietos ir tradicijoms, ir šiuolaikiniams formatais paremtoms patirtims, įtraukiant bendruomenes, jaunimą, kūrėjus bei miesto svečius.

    „Miesto gimtadienis kasmet parodo, koks įvairus yra Panevėžys ir kiek daug skirtingų žmonių jį kuria. Kviečiu panevėžiečius ir miesto svečius atrasti tai, kas artima būtent jums, ir drauge švęsti miestą“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Penktadienis: startas ir jaunimo erdvės

    Šventė prasidės rugsėjo 11 dieną: miesto centre nusidrieks mugė, o Senvagė taps viena pagrindinių traukos vietų jaunimui. Čia numatytos kūrybinės ir poilsio zonos, taip pat technologijų erdvė, kurioje bus siūloma išbandyti virtualiosios realybės patirtis ir interaktyvias veiklas.

    Vakare Laisvės aikštėje numatyti koncertai, o vėliau planuojama aktyvi programa, jungianti muziką ir sportinį ritmą. Organizatoriai pabrėžia, kad penktadienis orientuotas į šventės atidarymo nuotaiką ir jaunatvišką miesto pulsą.

    Šeštadienis: didžioji eisena ir pagrindinė scena

    Rugsėjo 12 dieną laukia plačiausia programa: dieną vyks miesto vėliavos kėlimo ceremonija, edukacijos ir kultūriniai pasirodymai įvairiose erdvėse. Senvagėje planuojamos veiklos šeimoms, o miesto centre veiks bendruomenių ir organizacijų erdvės.

    Vienas svarbiausių akcentų – tradicinė miesto eisena, kuri prasidės 17 valandą ir suvienys bendruomenes, organizacijas, sporto klubus, meno kolektyvus bei šeimas. Po eisenos numatyti vakaro koncertai, o vėliau žadama speciali gimtadienio staigmena Senvagėje.

    Sekmadienis: sportas, šeimos ir aktyvus laikas

    Rugsėjo 13 dieną šventė tęsis ramesniu, bet aktyviu tempu: mieste bus daugiau sporto renginių, pasirodymų ir veiklų šeimoms. Lankytojai galės rinktis pramogas miesto centre, mugę, kultūrines erdves ir įvairias iniciatyvas Senvagėje.

    Programoje numatyti ir automobilių sporto renginiai, todėl dalyje gatvių planuojami laikini eismo ribojimai. Vairuotojai raginami keliones planuoti iš anksto ir sekti savivaldybės skelbiamą informaciją dėl konkrečių atkarpų bei laikų.

    Organizatoriai taip pat primena, kad po vakaro renginių rugsėjo 11 ir 12 dienomis iš miesto centro kursuos papildomi autobusai pagrindinėmis kryptimis. Kelionės jais bus nemokamos, kad po koncertų būtų patogiau saugiai grįžti namo.

    Šventės naujovė – audiovizualinis spektaklis ant vandens Atspindžiai, kuriame vandens ekrane derinami vaizdai, muzika, šviesos ir fontano judesys. Spektaklio seansai numatyti miesto gimtadienio išvakarėse ir šventės pabaigoje, o fontano šviesų pasirodymai veiks ir kitomis dienomis.

  • Statybos leidimų bumas rugpjūtį: Vilnius ir rajonas išsiveržė į priekį, skaičiai stebina

    VšĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ (SSVA), administruojanti informacinę sistemą „Infostatyba“, suskaičiavo, kiek statybą leidžiančių dokumentų šalyje patvirtinta 2026 metų rugpjūčio mėnesį. Duomenys rodo ryškų aktyvumą: per mėnesį patvirtinti 1 074 statybos leidimai.

    SSVA skaičiavimu, 96,46 proc. visų dokumentų buvo patvirtinti įstatymais nustatytais terminais, tai yra be vėlavimo. Tai reiškia, kad didžioji dalis procedūrų savivaldybėse vyko sklandžiai, o pareiškėjams nereikėjo laukti ilgiau, nei numatyta.

    Kur išduota daugiausia leidimų?

    Daugiausia statybą leidžiančių dokumentų 2026 metų rugpjūtį patvirtinta Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybėse. Vilniaus mieste patvirtinti 164 leidimai, Vilniaus rajone – 152.

    Sudėjus šiuos rezultatus matyti, kad sostinėje ir aplinkinėje savivaldybėje patvirtinta 29,42 proc. visų rugpjūčio mėnesio statybos leidimų Lietuvoje. Toks santykis išryškina, jog didžiausias statybų planavimo intensyvumas išlieka Vilniaus regione.

    Toliau rikiuojasi Klaipėdos rajonas, kuriame patvirtinti 96 leidimai, ir Kauno rajonas su 91 leidimu. Kauno miesto savivaldybė rugpjūtį patvirtino 90 statybą leidžiančių dokumentų, todėl Kauno regionas pagal apimtis išlieka labai arti lyderių grupės.

    Į daugiausiai leidimų išdavusių savivaldybių dešimtuką taip pat pateko Šiaulių rajonas su 37 dokumentais, Trakų rajonas su 25 ir Panevėžio miestas su 21. Alytaus rajonas ir Klaipėdos miestas patvirtino po 20 leidimų.

    Dešimtuką pagal apimtis užbaigia Marijampolės savivaldybė, Jonavos rajonas ir Širvintų rajonas, kuriose patvirtinta po 19 statybos leidimų. Šie skaičiai rodo, kad aktyvumas pasiskirstęs plačiai, tačiau didžiausia koncentracija išlieka didžiųjų miestų ir jų žiedinių savivaldybių teritorijose.

    Kodėl leidimų skaičius neparodo statybų masto?

    SSVA pabrėžia, kad statybos leidimų skaičius nėra tiesiogiai lygus statinių skaičiui. Vienu leidimu gali būti numatytas kelių objektų statymas ar infrastruktūros įrengimas, pavyzdžiui, kvartalo vidaus tinklai, parkavimo aikštelės ar keli pastatai viename projekte.

    Dėl šios priežasties realus fizinių statybų mastas, kai projektai pasieks įgyvendinimo etapą, gali būti didesnis, nei leidžia spręsti vien tik patvirtintų dokumentų skaičius. Praktikoje tai ypač aktualu kvartalų vystymui, kai viename projekte apjungiami kelių statinių ir komunikacijų sprendiniai.

    Terminai ir savivaldybių darbo kokybė

    Vertinant dešimtuką pagal išduotų leidimų apimtį, daugiau nei pusė jame esančių savivaldybių rugpjūtį nebuvo pavėlavusios nė vienos dienos. Tarp jų minimos Klaipėdos rajono, Šiaulių rajono, Trakų rajono, Alytaus rajono ir Jonavos rajono savivaldybės, taip pat Klaipėdos miesto ir Marijampolės savivaldybės.

    Kitur, SSVA duomenimis, vėlavimų dalis pirmajame dešimtuke svyravo nuo 1,32 iki 12,09 proc. punktų. Šie skirtumai leidžia matyti, kad net ir didesnes apimtis turinčiose savivaldybėse procesų sparta gali būti nevienoda, o pareiškėjams svarbu įvertinti praktinį terminų laikymąsi konkrečioje vietovėje.

  • Kas vyksta regionuose: „Raseinių kredito unija“ po rekonstrukcijos atvėrė atnaujintas erdves

    „Raseinių kredito unija“ užbaigė 220 kv. m biuro Raseiniuose rekonstrukciją ir atnaujintose patalpose jau priima klientus. Nors kasdienės finansinės paslaugos vis dažniau persikelia į skaitmeninę erdvę, kredito unija pabrėžia, kad gyvas bendravimas ir individualus aptarnavimas regione išlieka itin svarbūs.

    Atnaujinimu siekta išlaikyti finansinių paslaugų prieinamumą Kauno regiono gyventojams ir sukurti patogesnę aplinką, kurioje klientų apsilankymai būtų sklandesni. Tokie sprendimai ypač aktualūs dėl mažėjančio tradicinių bankų skyrių skaičiaus regionuose ir didėjančio poreikio turėti alternatyvą arčiau namų.

    „Mūsų prioritetas – kokybiškos ir gyventojams lengvai prieinamos finansinės paslaugos. Matome, kad mažėjant bankų skyrių skaičiui regionuose, gyventojai kredito uniją vis dažniau renkasi kaip pagrindinį finansų partnerį“, – sakė „Raseinių kredito unijos“ valdybos pirmininkė ir administracijos vadovė Birutė Žiūraitienė.

    Pasak jos, klientų lūkesčiai finansų sektoriuje nuolat auga, todėl atnaujintos erdvės atspindi ilgalaikį įsipareigojimą bendruomenei. Kredito unija tikisi, kad šiuolaikiškesnė aplinka bus patogi ir kasdieniam aptarnavimui, ir komandos darbui.

    Interjero koncepcija kurta remiantis „Kreda“ grupės kryptimi ir siekiu stiprinti ilgalaikį ryšį su klientu. Projekto autorius, studijos „Panto studio“ įkūrėjas ir interjero dizaineris Tomas Paninas teigia, kad sąmoningai atsisakyta formalaus, šalto biuro įvaizdžio.

    „Manome, kad aplinka, kurioje susitinka žmonės, daro didelę įtaką pasitikėjimo kūrimui, todėl siekėme sukurti jaukesnę, namus primenančią erdvę“, – sakė T. Paninas.

    Jo teigimu, interjere pasirinktos natūralios medžiagos ir žemiškos spalvos, o akcentai integruoti subtiliai. Tokia kryptis atitinka platesnę tendenciją finansų paslaugų sektoriuje, kai fizinės erdvės vis dažniau kuriamos ne kaip formalūs aptarnavimo langeliai, o kaip konsultacijų ir santykio su klientu vieta.

    Po rekonstrukcijos trijų aukštų pastate buvo perplanuotos funkcinės zonos: įrengtos erdvės individualiam klientų aptarnavimui ir 20 modernių darbo vietų. Buvusiose archyvo patalpose įkurtas konferencijų kambarys bei darbuotojų virtuvėlė su poilsio zona.

    Projekto valdytojo, mažosios bendrijos „Interela“ vadovo Kęstučio Gudaičio teigimu, svarbus tikslas buvo darbus suplanuoti taip, kad kredito unijos veikla kuo greičiau grįžtų į įprastą ritmą. Pasak jo, didelis dėmesys skirtas skirtingų sričių darbų koordinavimui ir sprendimų kokybei.

    Prie projekto įgyvendinimo prisidėjo keli partneriai: MB „Interela“ („TavoDeco“) vykdė ir inžinerinių sistemų darbus, apdailą atliko „Intus projektai“, baldus gamino MB „Kemida“. Taip pat prisidėjo „Finger Print“, o šildymo bei vėdinimo sprendimus įgyvendino „Eko2Šiluma“.

    2026 metų pirmojo pusmečio duomenimis, „Raseinių kredito unija“ yra viena didžiausių „Kreda“ grupėje ir pagal turtą sudaro 15,6 proc., pagal paskolas – 16 proc., o pagal indėlius – 10,5 proc. viso grupės portfelio. Kredito unijos veiklos teritorija apima dešimt Kauno regiono savivaldybių – nuo Raseinių, Jonavos ir Kėdainių iki Kaišiadorių, Prienų rajonų ir Kauno miesto.

  • Vilniaus naktys sprogo: vienas bilietas, keturi klubai ir eilės iki ryto – kas vyko viduje

    Rugsėjo 5 dienos naktį Vilniuje pirmą kartą surengtos Vilniaus naktys sutraukė minias: keturi renginyje dalyvavę klubai didžiąją laiko dalį dirbo maksimaliu pajėgumu. Iniciatyva, kurią koordinavo Vilniaus naktinis biuras, tapo Vilniaus dienų programos dalimi ir vienai nakčiai sujungė skirtingas miesto erdves.

    Renginyje dalyvavo „Anna Mesha. Butas“, „Cornercafé“, „Elastica“ ir „Gallery 1986“. Vienas 10 eurų kainavęs bilietas suteikė teisę judėti tarp visų keturių vietų, todėl lankytojai galėjo susidaryti savo maršrutą pagal atlikėjus, nuotaiką ar norą atrasti naują klubą.

    Programos ašimi tapo Lietuvos elektroninės muzikos scena: per naktį pasirodė 19 vietos atlikėjų ir prodiuserių. Skirtingi klubai kuravo savitas kryptis, tad viena iniciatyva apėmė kelias scenos nišas ir leido patirti platesnį Vilniaus naktinio gyvenimo pjūvį.

    Piko metu prie kai kurių vietų susidarė eilės, o srautai buvo reguliuojami pagal saugumo ir talpos reikalavimus. Organizatoriai akcentavo, kad dalis lankytojų kantriai laukė, kiti keitė planus ir rinkosi mažiau užpildytas erdves, o vėliau naktį judėjimas tarp klubų tapo sklandesnis.

    Tokį kelių erdvių formatą naktinės kultūros miestuose galima sutikti ir Europoje, kur elektroninė muzika dažnai pasklinda po skirtingas vietas vienu metu. Vilniuje šis modelis išbandytas lokaliai, o didelis lankytojų skaičius parodė, kad auditorijai aktualu ne tik vienas koncertas ar vakarėlis, bet ir galimybė per vieną naktį pamatyti kelias scenas.

    „Praėjusį savaitgalį vykusios Vilniaus naktys parodė šio formato galimybes: keturi klubai veikė kaip vienas organizmas, o žmonės galėjo laisvai rinktis maršrutą pagal muziką ir nuotaiką“, – sakė „Gallery 1986“ programos vadovas Paulius Austrevičius.

    Visose vietose galiojo bendros renginio taisyklės: neįleisti stipriai apsvaigusių ar agresyviai besielgiančių asmenų, priminti apie pagarbą kitų riboms ir atsakingą elgesį. Klubuose buvo pateikta papildoma prevencinė informacija, dalyti ausų kištukai ir gėrimų apsaugos priemonės, skirtos mažinti nepageidaujamų situacijų riziką.

    „Norime, kad Vilniaus naktinė kultūra būtų labiau matoma, kad žmonės atrastų, kas vyksta jų mieste, ir vertintų vietos kūrėjus“, – sakė Vilniaus naktinio biuro projektų vadovė Gabija Liaugminaitė.

    Vilniaus naktyse pasirodė Angelou, Valdagger, Y2KATI, Under Black Helmet, Patricia Kokett, Très Sticky ir kiti vietos scenos vardai. Organizatoriai leidžia suprasti, kad sėkmingas startas gali atverti kelią formatui sugrįžti, o klubų bendradarbiavimas tapo vienu ryškiausių šios nakties akcentų.

  • „Vilniaus vandenys“ atskleidė, kas slepiasi už čiaupo: kampanija ir 1 mln. eurų sutaupymai

    Didžiausia šalies vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ pristatė naują integruotos komunikacijos kampaniją „Vilniuje tai normalu“. Ja siekiama paprastai paaiškinti gyventojams ir miesto svečiams, kiek nematomo darbo slypi už kasdienio veiksmo atsukus čiaupą.

    Kampanijos žinutė remiasi idėja, kad aukštas vandens paslaugų standartas ilgainiui tampa nepastebima norma. Pasak bendrovės, Vilniuje geriamas vanduo, infrastruktūros priežiūra ir nuotekų tvarkymas yra kasdienė rutina, nors daugelyje pasaulio miestų tokia kokybė vis dar laikoma prabanga.

    „Mūsų tikslas – kad aukšta vandens paslaugų kokybė gyventojams būtų savaime suprantama, tačiau už šio paprastumo slypi sudėtinga infrastruktūra, technologijos ir atsakingas specialistų darbas“, – sakė „Vilniaus vandenų“ Komunikacijos skyriaus vadovė Paulė Pupinytė-Bružienė.

    Bendrovė pabrėžia, kad paslaugos teikiamos ne tik Vilniaus mieste, bet ir Vilniaus, Švenčionių bei Šalčininkų rajonuose. Iš viso „Vilniaus vandenys“ vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis aptarnauja daugiau nei 600 tūkst. gyventojų.

    Kampanijoje akcentuojami ir konkretūs procesai, kurių kasdienybėje nematome. Pavyzdžiui, bendrovė skelbia, kad nuotekas išvalo iki 12 mikronų dydžio dalelių, o valymo efektyvumą padeda didinti dirbtinis intelektas, leidžiantis per metus sutaupyti apie 1 000 000 eurų.

    Kita kryptis, kurią „Vilniaus vandenys“ sieja su miesto atsparumu ir tvarumu, yra energijos gamyba iš nuotekų dumblo. Bendrovės duomenimis, taip pagaminama apie 26,4 proc. įmonei reikalingos elektros, o tai mažina priklausomybę nuo išorinių energijos kainų svyravimų.

    Pristatydama kampaniją įmonė priminė ir investicijų mastą. Per pastaruosius 5 metus į infrastruktūros plėtrą ir paslaugų kokybės gerinimą investuota apie 208 mln. eurų, o tai, pasak bendrovės, leidžia nuosekliai atnaujinti tinklus, mažinti avarijų riziką ir užtikrinti paslaugų patikimumą augančiam miestui.

    „Synthesis Consulting Group“ strategas Marius Mozūraitis teigė, kad kampanijos kūrybinė įžvalga gimė iš paradokso, kai patikimai veikiantis aukštas standartas tampa beveik nematomas. Pasak jo, būtent vanduo yra vienas geriausių pavyzdžių, kaip kasdien naudojamės sudėtingomis sistemomis apie jas negalvodami.

    Kampaniją „Vilniuje tai normalu“ „Vilniaus vandenys“ įgyvendina kartu su „Synthesis Consulting Group“, „Dentsu Lithuania“ ir „Headline“. Bendrovė tikisi, kad komunikacija padės aiškiau suprasti, kodėl vandens ūkis reikalauja nuolatinės priežiūros, investicijų ir technologinių sprendimų.

  • Tik 5 dienos paraiškoms: jaunoms šeimoms Radviliškyje – dviguba parama pirmajam būstui

    Nuo rugsėjo 14 dienos jaunos šeimos galės teikti prašymus valstybės finansinei paskatai pirmajam būstui regionuose įsigyti. Radviliškio rajone planuojančios kurtis šeimos gali tikėtis didesnės bendros naudos, nes papildomai prie valstybės subsidijos prisideda ir Radviliškio rajono savivaldybė.

    Paraiškų langas bus trumpas: prašymai priimami nuo rugsėjo 14 dienos 9 valandos iki rugsėjo 18 dienos 12 valandos. Šiam kvietimui valstybė numato apie 6 000 000 eurų.

    Kaip pateikti prašymą?

    Prašymą reikia teikti savivaldybei, kurios teritorijoje planuojama pirkti pirmąjį būstą. Tai galima padaryti atvykus į savivaldybės administraciją, siunčiant registruotu laišku arba elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą.

    Jei prašymas teikiamas ne elektroniniu būdu, svarbus registravimo laikas, kai savivaldybė prašymą įkelia į sistemą. Dėl didelio aktyvumo tokiais kvietimais gyventojai paprastai raginami dokumentus pasiruošti iš anksto, kad nepritrūktų laiko taisymams.

    Kiek siekia valstybės subsidija?

    Valstybės subsidijos dydis priklauso nuo vaikų skaičiaus šeimoje: be vaikų arba su vienu vaiku skiriama 10 proc., su dviem vaikais – 12,5 proc., su trimis ir daugiau vaikų – 15 proc. Subsidija skaičiuojama nuo būsto kredito dalies, tačiau nustatyta didžiausia kredito suma, nuo kurios skaičiuojama parama, yra 87 000 eurų.

    Taikomas ir turto vertės „lubų“ kriterijus: perkamo būsto vertė negali viršyti 120 000 eurų. Vertinama tiek turto vertintojo nustatyta vertė, tiek pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta kaina.

    Kas laikoma jauna šeima?

    Paramos prasme jauna šeima laikomi sutuoktiniai arba registruotą partnerystę sudariusi pora, taip pat vienas vaiką ar vaikus auginantis tėvas ar mama, kai amžius neviršija 36 metų. Dažniausiai taikoma taisyklė, kad šeima negali turėti nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto, tačiau numatytos išimtys.

    Išimtys galioja, kai turimo būsto naudingasis plotas vienam šeimos nariui neviršija 14 kvadratinių metrų arba būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc. Taip pat būtina deklaruoti turtą, nors šeimos pajamos ir turto vertė šios priemonės atveju nėra vertinamos.

    „Nuosavas būstas jaunai šeimai dažnai yra vienas didžiausių pirmųjų finansinių iššūkių. Norime, kad jauni žmonės, kurie savo ateitį mato Radviliškio rajone, žinotų, jog priimdami tokį svarbų sprendimą jie gali sulaukti ne tik valstybės, bet ir mūsų savivaldybės pagalbos“, – sakė Radviliškio rajono savivaldybės meras Kazimieras Račkauskis.

    Ką papildomai siūlo Radviliškio rajonas?

    Radviliškio rajono savivaldybės taryba šių metų vasarį priėmė sprendimą papildomai remti jaunas šeimas, kurios perka pirmąjį būstą rajone ir naudojasi valstybės subsidija. Savivaldybės parama taip pat skaičiuojama nuo būsto kredito sumos ir priklauso nuo vaikų skaičiaus.

    Vaikų neauginančiai arba vieną vaiką auginančiai jaunai šeimai savivaldybė gali kompensuoti 7 proc., dviem vaikais – 9 proc., trims ir daugiau vaikų – 11 proc. Tokia papildoma priemonė savivaldybėje pristatoma kaip būdas mažinti pradinę finansinę naštą ir didinti regiono patrauklumą jaunoms šeimoms.

    „Priimdami sprendimą dėl savivaldybės paramos siekėme labai paprasto dalyko – kad jaunai šeimai pasirinkti Radviliškio rajoną būtų lengviau. Vieniems ši pagalba padės sukaupti trūkstamą sumą, kitiems sumažins finansinę naštą“, – sakė K. Račkauskis.

    Kokie įsipareigojimai taikomi gavus paramą?

    Gavus valstybės subsidiją, per šešis mėnesius nuo būsto įsigijimo visi šeimos nariai turi jame deklaruoti gyvenamąją vietą. Deklaracija turi būti išlaikyta ne trumpiau kaip penkerius metus nuo nuosavybės įgijimo dienos.

    Jeigu per pirmuosius penkerius metus būstas būtų perleistas kitam asmeniui, subsidiją tektų grąžinti, nors teisės aktuose numatytos tam tikros išimtys. Šeimoms rekomenduojama iš anksto pasitikrinti atitiktį reikalavimams ir susirinkti dokumentus dar iki kvietimo pradžios.