Blog

  • Panevėžyje su daugiabučių bendrijomis tariamasi dėl socialinių paslaugų: kas keisis gyventojams?

    Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius kartu su Panevėžio socialinių paslaugų centru susitiko su daugiabučių namų bendrijų pirmininkais. Susitikime aptartos gyventojams aktualios socialinės paslaugos, jų prieinamumas ir bendruomenių vaidmuo sprendžiant kasdienius socialinius klausimus.

    Pagrindinis susitikimo tikslas buvo stiprinti bendradarbiavimą tarp savivaldybės, socialinių paslaugų specialistų ir vietos bendruomenių. Pabrėžta, kad bendrijų pirmininkai dažnai pirmieji pastebi vienišumą, sveikatos pablogėjimą ar finansinius sunkumus, todėl gali padėti greičiau nukreipti žmogų pagalbos.

    Kaip gyventojams pasiekti pagalbą

    Specialistai pristatė Panevėžio mieste teikiamų socialinių paslaugų spektrą ir paaiškino kreipimosi tvarką. Akcentuota, kad aiški informacija laiptinėse, bendrijų kanalais ir tiesioginis kontaktas su socialiniais darbuotojais padeda žmonėms greičiau suprasti, kur kreiptis, kai prireikia pagalbos.

    Susitikime aptartos paslaugos ir priemonės, kurios dažniausiai kelia praktinių klausimų gyventojams: pagalba asmenims su negalia, pavėžėjimo paslaugų organizavimas, taip pat būsto pritaikymo galimybės. Pažymėta, kad bendruomenių įsitraukimas ypač svarbus laiku atpažįstant pagalbos poreikį ir perduodant informaciją atsakingoms tarnyboms.

    Bendruomenių vaidmuo kasdienybėje

    Savivaldybės atstovai pabrėžė, kad efektyvi pagalba priklauso nuo nuoseklaus institucijų ir bendruomenių bendradarbiavimo bei greito informacijos pasidalijimo. Jei signalas apie problemą pasiekia socialinių paslaugų teikėjus anksčiau, pagalbą galima suteikti operatyviau ir tiksliau.

    Susitikimo dalyviai sutarė, kad reguliarus dialogas tarp savivaldybės institucijų, socialinių paslaugų specialistų ir daugiabučių bendrijų padeda užtikrinti kokybiškesnes ir gyventojų poreikius labiau atitinkančias paslaugas. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad stiprios, tarpusavyje bendraujančios bendruomenės prisideda ne tik prie kasdienių problemų sprendimo, bet ir prie geresnio pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms.

    Tikimasi, kad tokio pobūdžio susitikimai Panevėžyje taps tęstiniai. Savivaldybė ir socialinių paslaugų teikėjai siekia, kad bendrijų atstovai turėtų aiškius kontaktus, žinotų veikimo algoritmą ir galėtų gyventojams greičiau padėti pasinaudoti jiems priklausančiomis socialinėmis paslaugomis.

  • Panevėžyje minima Vyšyvankos diena: ukrainietiškų raštų simbolika ir bendrystės šventė

    Gegužės trečiąjį ketvirtadienį visame pasaulyje minima Vyšyvankos diena, skirta ukrainietiškai siuvinėjimo tradicijai ir kultūriniam tapatumui. Panevėžyje šiai progai skirtas renginys vyks gegužės 23 dieną Panevėžio švietimo centre (Topolių al. 12), pradžia – 11 valandą.

    Organizatoriai kviečia miesto gyventojus ir svečius susipažinti su vyšyvanka – tradiciniais siuvinėtais ukrainietiškais marškiniais – jų kilme, raštais ir prasmių įvairove. Renginyje numatyta ne tik pažintinė dalis, bet ir bendruomeniškas susibūrimas, kuriame laukiami tiek ukrainiečiai, tiek panevėžiečiai.

    „Šiandien, kai žmonės pavargsta nuo įtampos, karo žinių ir kasdienio nerimo, ypač svarbu išsaugoti žmogišką artumą, kultūrą ir bendrystę. Tokios šventės primena, kad stiprybė gimsta iš žmonių gebėjimo išlikti drauge, saugoti savo tradicijas ir palaikyti vieni kitus“, – sako Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Renginio programoje – šokių ansamblio „Mavka“ pasirodymas, ukrainietiški eilėraščiai vaikų ir suaugusiųjų atlikime, taip pat vaišės su tradiciniais kepiniais. Dalyviai bus kviečiami ne tik stebėti, bet ir įsitraukti kuriant jaukią, skirtingas patirtis sujungiančią atmosferą.

    Vyšyvanka – daugiau nei rūbas

    Ukrainoje vyšyvanka laikoma tautinės tapatybės, šeimos tradicijų ir kultūrinės atminties simboliu. Skirtinguose regionuose susiformavo saviti ornamentai ir spalvų deriniai, o raštuose dažnai siejama augmenijos, gyvybės, stiprybės, namų ir žemės simbolika.

    Nors siuvinėti marškiniai yra ilgaamžė tradicija, Vyšyvankos diena kaip iniciatyva išplito palyginti neseniai. Nuo 2006 metais pradėtos minėti šventės ji tapo tarptautine proga, vienijančia ukrainiečių bendruomenes įvairiose šalyse ir kviečiančia palaikyti kultūrą per kasdienius, lengvai atpažįstamus ženklus.

    Kviečia ateiti pasipuošus

    Panevėžyje vyksiantis minėjimas skirtas ne tik ukrainiečių bendruomenei – jame laukiami visi, norintys geriau suprasti kaimyninės šalies tradicijas ir kartu praleisti laiką bendrystėje. Organizatoriai ragina atvykti pasipuošus tautiniais ar tradiciniais drabužiais ir prisidėti prie šventės nuotaikos.

    Pasak renginio rengėjų, tokie susitikimai padeda kurti ryšius mieste, stiprina tarpkultūrinį dialogą ir primena, kad kultūra gali tapti kasdieniu būdu palaikyti vieniems kitus net ir sudėtingu laikotarpiu.

  • Trakų savivaldybė kviečia SVV teikti paraiškas: kompensacijos iki 1 500 eurų ir aiškūs terminai

    Trakų savivaldybė kviečia SVV teikti paraiškas: kompensacijos iki 1 500 eurų ir aiškūs terminai

    Trakų rajono savivaldybė paskelbė kvietimą smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektams teikti paraiškas finansavimui iš Smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo programos. Parama teikiama išlaidų kompensavimo principu, todėl verslui būtina turėti patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus.

    Pagal savivaldybės patvirtintą tvarką vienam pareiškėjui per vienus metus galima skirti iki 1 500 eurų. Paraiškas gali teikti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės bei verslininkai, kurie yra įregistruoti ir veiklą vykdo Trakų rajono savivaldybėje.

    Šios programos lėšos numatytos konkretiems verslo poreikiams: nuo įmonės steigimo kaštų ir verslo planų rengimo iki rinkodaros sprendimų ar dalies palūkanų kompensavimo už banko kreditus. Taip pat galima kompensacija naujų darbo vietų įkūrimui reikalingoms priemonėms ir įrangai.

    Tarp dažniausiai aktualių priemonių išskiriamas įmonės įregistravimo ir su steigimu susijusių išlaidų kompensavimas iki 150 eurų, verslo planų ar investicijų projektų rengimas iki 500 eurų. Dalies palūkanų padengimui gali būti skiriama iki 600 eurų per metus, o interneto svetainės sukūrimui ir rinkodaros priemonėms formuoti – iki 250 eurų.

    Programoje numatyti ir atvejai, kai parama gali padėti atsigauti po nenumatytų įvykių: kompensacijos dėl gaisrų ar stichinių nelaimių padarytos žalos gali siekti iki 1 500 eurų. Taip pat lėšos gali būti naudojamos verslo bendruomenę stiprinančioms iniciatyvoms, pavyzdžiui, rajono verslo dienos ar profesinių švenčių prizams ir nominacijoms.

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metais gegužės 25 dienos iki 2026 metais birželio 23 dienos 16.00 valandos. Paraiška ir priedai turi būti užpildyti kompiuteriu, o dokumentus galima pateikti atvykus į savivaldybės administraciją, atsiuntus paštu arba pateikiant elektroniniu paštu.

    Jei paraiška teikiama elektroniniu paštu, ji privalo būti patvirtinta elektroniniu parašu. Savivaldybė pažymi, kad vertinant paraiškas esminę reikšmę turės pateiktų dokumentų tikslumas ir išlaidas pagrindžiantys įrodymai, todėl verslui rekomenduojama iš anksto pasiruošti sąskaitas, sutartis ir kitus priedus.

    Dėl paraiškų teikimo ir programos sąlygų papildomą informaciją teikia Trakų rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus specialistė Karolina Mečkovska. Savivaldybė taip pat nurodo, kad detali programos tvarka ir dokumentų formos skelbiamos savivaldybės informaciniuose kanaluose.

  • Trakų savivaldybėje darbdaviams pristatytos Užimtumo tarnybos priemonės žmonėms su negalia

    Trakų savivaldybėje darbdaviams pristatytos Užimtumo tarnybos priemonės žmonėms su negalia

    Trakų rajono savivaldybėje gegužės 21 dieną surengtas Užimtumo tarnybos seminaras darbdaviams, skirtas žmonių su negalia įdarbinimui ir darbo vietų pritaikymui. Renginyje aptartos praktinės priemonės, kurios gali padėti greičiau spręsti darbuotojų trūkumo klausimus ir kartu didinti įtrauktį darbo rinkoje.

    Seminare Užimtumo tarnybos Trakų skyriaus atstovai pristatė įdarbinimo su pagalba priemonę, apimančią konsultacijas įsidarbinimo procedūrų metu ir palydimąją pagalbą jau pradėjus dirbti. Akcentuota, kad toks modelis darbdaviams mažina riziką adaptacijos laikotarpiu, o darbuotojui padeda sklandžiau įsilieti į kolektyvą.

    Taip pat išsamiau paaiškinta, kokia finansinė parama gali būti taikoma darbdaviams: subsidijos darbo užmokesčiui ir darbo asistento išlaidoms, kai pagalba darbo vietoje reikalinga nuolat arba tam tikru laikotarpiu. Dalyviams priminta, kad subsidijų sąlygos priklauso nuo konkrečios situacijos, todėl prieš priimant sprendimus verta pasikonsultuoti dėl tinkamiausio paramos derinio.

    Darbo vietos pritaikymas ir profesinė reabilitacija

    Renginyje aptartos ir darbo vietų pritaikymo subsidijavimo galimybės, kurios gali būti naudojamos techninės pagalbos priemonėms įsigyti ar patalpų pritaikymui bei remontui. Pabrėžta, kad darbdaviams tai leidžia greičiau pašalinti praktines kliūtis, o darbuotojams suteikia saugesnes ir patogesnes darbo sąlygas.

    Darbdaviams pristatytas ir darbo funkcijų pritaikymas, siejamas su profesinės reabilitacijos paslaugomis. Šis sprendimas padeda peržiūrėti užduotis, paskirstyti jas pagal darbuotojo galimybes ir suderinti darbo organizavimą taip, kad rezultatai būtų tvarūs tiek darbuotojui, tiek organizacijai.

    Kas aptarta Trakuose

    Užimtumo tarnybos Trakų skyriaus vadovė Inga Sakalauskaitė atkreipė dėmesį, kad pristatytos priemonės prisideda prie didesnių žmonių su negalia įsidarbinimo galimybių ir aktyvesnio dalyvavimo darbo rinkoje. Tuo pačiu tai darbdaviams suteikia daugiau instrumentų, kaip praktiškai spręsti darbo jėgos pritraukimo ir išlaikymo iššūkius.

    Mokymuose dalyvavo 13 dalyvių iš Trakų rajono institucijų ir įstaigų. Savivaldybė pažymėjo, kad tokie seminarai padeda aiškiau suprasti, kokios pagalbos formos egzistuoja ir kaip jas pritaikyti realiose atrankos, įdarbinimo bei darbo organizavimo situacijose.

    Darbdaviams, svarstantiems įdarbinti žmones su negalia, rekomenduota įsivertinti ne tik galimas subsidijas, bet ir darbo vietos pritaikymo poreikius, komandų pasirengimą bei ilgalaikį darbuotojo įvedimo planą. Praktikoje būtent šių elementų derinimas dažniausiai lemia, ar įdarbinimas bus sklandus ir abiem pusėms naudingas.

  • Trakų rajone startuoja balsavimas: gyventojai rinks vieną iš 9 bendruomenės projektų idėjų

    Trakų rajone startuoja balsavimas: gyventojai rinks vieną iš 9 bendruomenės projektų idėjų

    Trakų rajono savivaldybė kviečia gyventojus balsuoti už bendruomenės iniciatyvų projektų idėjas, skirtas gyvenamajai aplinkai gerinti. Po dviejų vertinimo etapų iš 11 pateiktų pasiūlymų patvirtintos 9 idėjos, kurios teikiamos viešam gyventojų balsavimui.

    Balsavimas vyks 2026 metais gegužės 25 dieną–birželio 8 dieną. Dalyvauti gali Trakų rajono savivaldybės teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai, balsavimo dieną sulaukę ne mažiau kaip 18 metų.

    Kas pateko į balsavimą?

    Patvirtintų idėjų sąraše dominuoja viešųjų erdvių tvarkymas ir aktyvaus laisvalaikio infrastruktūra. Tarp pasiūlymų yra profesionalių lauko treniruoklių ir modulinių patalpų įrengimas Trakų sporto centro stadione, taip pat keli skverų bei poilsio erdvių projektai skirtingose rajono vietovėse.

    Gyventojai taip pat gali rinktis iniciatyvas, susijusias su vaikų žaidimų aikštelės gerinimu Lentvaryje, bendruomenės poilsio ir susirinkimų teritorijos sutvarkymu Račkūnuose, viešųjų maudyklų infrastruktūros papildymu Aukštadvaryje pontoniniais liepteliais bei muzikinių lauko instrumentų erdvės plėtra Senųjų Trakų parkelyje.

    Biudžetai ir praktinė nauda

    Daugumos projektų planuojamas biudžetas siekia apie 30 000 eurų, o mažiausias iš pateiktų – 18 150 eurų. Savivaldybės praktikoje tokio dydžio sumos dažniausiai skiriamos greitai įgyvendinamiems, aiškiai apčiuopiamos naudos projektams, kurie per trumpą laiką gali pakeisti konkrečią viešą erdvę.

    Tokios iniciatyvos paprastai orientuotos į kasdienius bendruomenės poreikius: apšvietimą, mažąją architektūrą, sporto ir laisvalaikio zonas, saugesnę aplinką vaikams, patogesnį judėjimą ir patrauklesnes viešąsias erdves. Dėl to gyventojų balsavimas dažnai tampa svarbiausiu filtru, padedančiu išskirti labiausiai palaikomą projektą.

    Kaip balsuoti, kad balsas galiotų?

    Vienas gyventojas gali balsuoti ne daugiau kaip už vieną projektą, o jei balsuojama kelis kartus, galioja paskutinis pasirinkimas. Balsuojant būtina pateikti gimimo datą, vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą ir telefono numerį.

    Savivaldybė pabrėžia, kad nepateikus bent vieno duomens arba nurodžius netiksliai, balsas atmetamas. Pateikti duomenys naudojami tik asmens tapatybei patikrinti ir įsitikinti, kiek kartų gyventojas balsavo, o viešai skelbiami nebus.

    Dėl papildomos informacijos gyventojai gali kreiptis į Trakų rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyrių. Savivaldybė ragina neatidėlioti ir balsuoti iki nustatyto termino pabaigos.

  • Zarasų taryba šaukia 40-ąjį posėdį: tvirtins 2025 metų ataskaitas ir svarstys svarbius pakeitimus

    Zarasų taryba šaukia 40-ąjį posėdį: tvirtins 2025 metų ataskaitas ir svarstys svarbius pakeitimus

    Zarasų rajono savivaldybėje šaukiamas 40-asis tarybos posėdis, kuris vyks 2026 metų gegužės 28 dieną 9 valandą savivaldybės Didžiojoje salėje. Posėdis organizuojamas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis ir tarybos veiklos reglamentu.

    Darbotvarkėje numatyta daugiau nei 20 klausimų, apimančių savivaldybės finansų, administravimo, infrastruktūros, švietimo ir socialinės paramos sritis. Dalis sprendimų yra techninio pobūdžio, tačiau keli punktai gali turėti tiesioginę įtaką gyventojų aptarnavimui ir paslaugų organizavimui.

    2025 metų ataskaitos ir biudžeto klausimai

    Vienas pagrindinių darbotvarkės klausimų – 2025 metų savivaldybės ataskaitų rinkinio tvirtinimas. Tokie dokumentai paprastai apima biudžeto vykdymo rezultatus, finansinių įsipareigojimų ir turto pokyčius bei savivaldybės įstaigų finansinę padėtį.

    Taip pat planuojama svarstyti sprendimo dėl biudžetinių ir viešųjų įstaigų centralizuoto buhalterinės apskaitos tvarkymo pakeitimą. Centralizavimas savivaldybėse dažniausiai siejamas su skaidresne apskaita ir didesniu procesų suvienodinimu, tačiau kartu kelia klausimų dėl įstaigų savarankiškumo ir paslaugų operatyvumo.

    Gatvių pavadinimai, atliekos ir kompensacijos

    Posėdyje numatyta spręsti dėl pavadinimų gatvėms suteikimo, gatvių priskyrimo ir geografinių charakteristikų keitimo. Tokie sprendimai svarbūs gyventojams ir verslui dėl adresų tikslumo, registrų duomenų atnaujinimo bei pašto ir gelbėjimo tarnybų darbo.

    Darbotvarkėje taip pat yra atliekų turėtojų skundų nagrinėjimo ir ginčų sprendimo ne teismo tvarka taisyklių tvirtinimas. Praktikoje tai gali reikšti aiškesnę procedūrą, kaip gyventojai turės kreiptis dėl paslaugų kokybės, apskaitos ar mokėjimų ginčų.

    Numatoma svarstyti ir kompensavimo tvarkų pakeitimus, susijusius su individualių nuotekų valymo įrenginiais bei požeminio vandens gavybos gręžiniais. Tokios priemonės paprastai aktualiausios kaimiškose teritorijose, kur nėra centralizuotos infrastruktūros, o investicijos gyventojams yra didelės.

    Švietimo tinklo ir projektų sprendimai

    Posėdyje planuojama svarstyti Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos reorganizavimą prijungiant ją prie Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos. Švietimo įstaigų pertvarkos savivaldybėse dažniausiai siejamos su mokinių skaičiaus pokyčiais, efektyvesniu išteklių naudojimu ir ugdymo kokybės užtikrinimu.

    Taip pat numatyta nustatyti mokinių skaičių klasėse, klasių skaičių srautuose bei ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių rodiklius 2026–2027 mokslo metams. Šie sprendimai tiesiogiai susiję su pedagogų krūviais, klasių komplektavimu ir savivaldybės planuojamu finansavimu.

    Darbotvarkėje yra ir keli projektiniai klausimai, įskaitant iniciatyvas „Jaunimas nori dirbti“, Suvieko kaimo bendruomenės namų atnaujinimą bei „Kaimiškų gerovės patirčių maršrutai“. Tokie sprendimai paprastai reiškia pritarimą paraiškų teikimui ir įsipareigojimus dėl projekto įgyvendinimo bei galimo prisidėjimo savivaldybės lėšomis.

    Be to, taryba svarstys sprendimus dėl valstybės turto perėmimo savivaldybės nuosavybėn ir jo perdavimo švietimo įstaigoms, savivaldybės finansinio turto investavimo į viešąją įstaigą Sveikatos centrą, taip pat ankstesnių sprendimų dėl turto nuomos ir paslaugų kainų koregavimo pakeitimus.

    Posėdžio dokumentai ir sprendimų projektai viešai skelbiami teisės aktų informacinėse sistemose, o priimti tarybos sprendimai paprastai įsigalioja juos paskelbus nustatyta tvarka. Gyventojams, manantiems, kad jų teisės pažeistos, numatytos administracinio ginčo nagrinėjimo ir skundo teikimo procedūros.

  • Oro pavojus ir sirenos Lietuvoje: ką reiškia geltona ir raudona bei kur slėptis per minutes

    Oro pavojus ir sirenos Lietuvoje: ką reiškia geltona ir raudona bei kur slėptis per minutes

    Pastaruoju metu Lietuvoje gyventojai vis dažniau susiduria su perspėjimo pranešimais telefonuose ir sirenų signalais. Tokiais atvejais svarbiausia ne panikuoti, o iš anksto žinoti, ką reiškia skirtingi oro pavojaus lygiai ir kokie veiksmai realiai padeda apsaugoti save bei artimuosius.

    Oro pavojaus perspėjimai paprastai skirstomi į tris būsenas: tikėtiną oro pavojų, oro pavojų ir pranešimą, kad oro pavojaus nėra. Kiekviena būsena reiškia skirtingą situacijos rimtumą, todėl svarbu ne tik perskaityti pranešimą, bet ir tiksliai įvykdyti nurodymus.

    Tikėtinas oro pavojus (geltona) reiškia, kad pavojų galintys kelti objektai Lietuvos teritorijoje dar nefiksuoti, tačiau situacija stebima atidžiau. Tai metas pasiruošti: įsivertinti, kur yra artimiausia priedanga, susitarti su šeima dėl veiksmų plano ir, pastebėjus įtartiną skrendantį ar nukritusį objektą, skambinti numeriu 112.

    Oro pavojus (raudona) skelbiamas, kai Lietuvos oro erdvėje fiksuojamas neatpažintas objektas arba yra didelė tikimybė, kad jis įskris ir gali kelti grėsmę. Gavus tokį pranešimą, rekomenduojama nedelsiant vykti į artimiausią priedangą, o jei jos greitai pasiekti nepavyksta, slėptis pastato viduje laikantis dviejų sienų taisyklės.

    Pranešimas, kad oro pavojaus nėra (balta), reiškia, kad galima palikti priedangas ir saugias vietas. Vis dėlto gyventojai raginami išlikti budrūs ir toliau sekti oficialią informaciją, nes situacija gali keistis, o nauji perspėjimai siunčiami atskirais pranešimais.

    Kaip elgtis gavus raudoną perspėjimą?

    Pirmas žingsnis yra išlaikyti ramybę ir informuoti šalia esančius artimuosius ar kaimynus, ypač jei jie gali negirdėti sirenų ar nepastebėti pranešimo telefone. Toliau būtina sekti oficialią informaciją per LRT ir patikimus valstybinių institucijų kanalus, nes rekomendacijos gali būti tikslinamos pagal realią situaciją.

    Ryšio tinklai krizių metu gali būti perkrauti, todėl skambinti telefonu reikėtų tik esant būtinybei, pavyzdžiui, pranešti apie sužeistuosius ar prašyti pagalbos. Svarbu kuo mažiau būti lauke ir atvirose erdvėse, o saugioje vietoje likti iki atskiro pranešimo, kad pavojus baigėsi.

    Kur slėptis namuose ir lauke?

    Jei esate namuose, įsivertinkite, ar per kelias minutes pasieksite priedangą. Jei taip, verta pasiimti dokumentus, vandenį, būtiniausius vaistus, įkrautą telefoną ir trumpam laikui reikalingas priemones, tačiau svarbiausia yra kuo greičiau atsidurti apsaugotoje vietoje.

    Jei priedanga per toli, rinkitės saugiausią pastato patalpą: rūsį, cokoliniame aukšte esančią erdvę arba kambarį be langų. Kai tokios galimybės ribotos, taikoma dviejų sienų taisyklė: slėpkitės taip, kad tarp jūsų ir lauko būtų bent dvi sienos, ir laikykitės atokiau nuo langų.

    Jei perspėjimą gaunate būdami lauke, prioritetas yra kuo greičiau rasti priedangą arba vietą su viršutine priedanga, pavyzdžiui, požeminę perėją, tunelį ar rūsį. Pastebėjus skrendantį objektą, rekomenduojama jo nefotografuoti ir nefilmuoti, o apie pavojingus radinius informuoti atsakingas tarnybas.

    Vairuojant patariama sustoti saugioje vietoje, geriausia po konstrukcija, kuri pridengia iš viršaus, ir sekti informaciją per radiją. Viešajame transporte būtina vykdyti vairuotojo ar personalo nurodymus, o sustojus ir išlipus kuo greičiau vykti į artimiausią priedangą.

    Vaikai ugdymo įstaigose ir augintiniai

    Ugdymo įstaigose oro pavojaus metu mokiniai turi būti nedelsiant nukreipiami į priedangas ar kitas plane numatytas saugias vietas, o svarbiausias principas yra organizuotas reagavimas. Tėvams rekomenduojama nevykti į mokyklas oro pavojaus metu ir nelaukti, kad vaikai būtų išleisti, kol nepaskelbta, jog pavojus baigėsi.

    Gyventojams taip pat patariama iš anksto apgalvoti, ką daryti su naminiais gyvūnais, nes palikti juos lauke ar pririštus prie būdos yra pavojinga. Jei vykstate į priedangą, augintinį reikėtų pasiimti kartu ir turėti bent minimalų rinkinį: vandenį, pavadėlį, transportavimo priemonę ir būtiniausius gyvūno dokumentus.

    Specialistai pabrėžia, kad geriausia apsauga yra pasirengimas dar iki perspėjimo: žinoti artimiausias priedangas, susitarti su šeima dėl veiksmų ir turėti paruoštus būtiniausius daiktus. Tokiu atveju net ir netikėtas pranešimas telefone tampa ne panikos priežastimi, o aiškiu signalu veikti.

  • Zarasų savivaldybės tarybos komitetų posėdžiai: kada renkasi Socialinis, Finansų ir Ūkio

    Zarasų savivaldybės tarybos komitetų posėdžiai: kada renkasi Socialinis, Finansų ir Ūkio

    Zarasų rajono savivaldybė paskelbė artimiausių Savivaldybės tarybos komitetų posėdžių grafiką. Posėdžiai vyks gegužės 25 dieną savivaldybės Didžiojoje salėje, Sėlių aikštėje 22 (antras aukštas).

    Pirmasis tądien renkasi Socialinis komitetas, posėdžio pradžia numatyta 8.00 valandą. Vėliau, 10.00 valandą, vyks Finansų komiteto posėdis toje pačioje vietoje.

    Popietę suplanuoti dar du posėdžiai: 13.00 valandą rinksis Savivaldos komitetas, o 15.00 valandą – Ūkio komitetas. Savivaldybė nurodo, kad visi šie posėdžiai vyks Didžiojoje salėje.

    Taip pat pranešta ir apie artimiausią Savivaldybės tarybos posėdį. Zarasų rajono savivaldybės tarybos 40-asis posėdis vyks gegužės 28 dieną 9.00 valandą savivaldybės Didžiojoje salėje.

    Komitetų posėdžiuose paprastai svarstomi sprendimų projektai, kurie vėliau teikiami tvirtinti tarybai, todėl būtent šiame etape dažniausiai vyksta detaliausios diskusijos dėl biudžeto, socialinių paslaugų, vietos ūkio ir savivaldos klausimų. Gyventojams aktualią informaciją apie darbotvarkes ir priimtus sprendimus savivaldybės įprastai skelbia savo viešuose informavimo kanaluose.

  • „Panevėžio energija“ už 1,7 mln. eurų atnaujins per 4 km šilumos tinklų: kur vyks darbai

    „Panevėžio energija“ už 1,7 mln. eurų atnaujins per 4 km šilumos tinklų: kur vyks darbai

    AB „Panevėžio energija“ 2026 metais tęs centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimą ir į rekonstrukciją planuoja investuoti apie 1,7 mln. eurų. Bendrovė skelbia atnaujinsianti daugiau nei 4 kilometrus šilumos tiekimo vamzdynų Panevėžio mieste ir rajone, taip pat Kėdainiuose, Rokiškyje ir Zarasuose.

    Įmonė pabrėžia, kad prioritetas išlieka patikimas šilumos ir karšto vandens tiekimas, mažesni energijos nuostoliai tinkle bei didesnis sistemos efektyvumas. Pasak bendrovės, iki šiol jau modernizuota didžioji dalis valdomų trasų, todėl nuoseklūs atnaujinimo darbai padeda mažinti avarijų riziką ir eksploatacines sąnaudas.

    Kur bus rekonstruojami tinklai

    Panevėžyje planuojama rekonstruoti apie 2,2 kilometro šilumos tiekimo vamzdynų Savitiškio, Klaipėdos, Smėlynės, Senamiesčio ir Teatro gatvėse. Dar apie 1 kilometras tinklų numatytas pakeisti Pažagieniuose Panevėžio rajone.

    Kėdainiuose ketinama atnaujinti apie 0,45 kilometro vamzdynų Chemikų, Respublikos ir J. Basanavičiaus gatvių prieigose. Rokiškyje planuojama rekonstruoti apie 0,4 kilometro tinklų Panevėžio ir Vilties gatvių atšakose, o Zarasuose iki 0,12 kilometro Dariaus ir Girėno gatvėje.

    Ką duos modernizavimas

    Bendrovės skaičiavimu, įgyvendinus šiuos projektus per metus būtų sutaupoma apie 700 megavatvalandžių šilumos. Toks kiekis, bendrovės vertinimu, prilygsta maždaug trijų 75 butų daugiabučių metiniam šilumos poreikiui.

    Rekonstrukcijų metu susidėvėję vamzdynai bus keičiami naujais, pramoniniu būdu izoliuotais vamzdžiais. Taip pat numatoma diegti integruotą gedimų kontrolės sistemą, kuri padeda greičiau identifikuoti pažeidimus ir mažinti šilumos nuostolius tinkluose.

    Įtaka sąnaudoms ir taršai

    Efektyvesnis šilumos perdavimas paprastai reiškia mažesnį šilumos gamybai reikalingo kuro poreikį, todėl mažėja ir anglies dioksido emisijos. Tinklų atnaujinimas yra viena svarbiausių priemonių, leidžiančių stabilizuoti šilumos tiekimo kaštus, ypač ten, kur trasos yra senos ir nuostoliai didesni.

    „Aptarnaujame daugiau nei 63 tūkst. klientų, todėl patikimas šilumos ir karšto vandens tiekimas yra vienas pagrindinių Bendrovės prioritetų“, – sakė AB „Panevėžio energija“ generalinis direktorius Tomas Jukna.

    Bendrovės duomenimis, jos valdomų šilumos tinklų ilgis siekia apie 265 kilometrus. Nurodoma, kad modernizuota dalis sudaro 71 proc. visų trasų, arba apie 188 kilometrus, o suplanuoti darbai yra tęstinės programos dalis.

  • NKVC perspėja: plinta DI sukurti vaizdai ir melagienos apie dronų incidentus Lietuvoje

    NKVC perspėja: plinta DI sukurti vaizdai ir melagienos apie dronų incidentus Lietuvoje

    Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) įspėja, kad viešojoje erdvėje, ypač socialiniuose tinkluose, aktyviai platinama klaidinanti informacija apie bepiločių orlaivių incidentus Lietuvoje. Pasak centro, dalis turinio gali būti sufabrikuota, o kai kuriais atvejais naudojami manipuliuoti vaizdai ar DI sugeneruota vaizdinė medžiaga.

    NKVC nurodo, kad internete pasirodo įrašų, kuriuose teigiama, esą Lietuvos teritorijoje skraido ne Lietuvos koviniai dronai, taip pat dalijamasi tariamomis jų kritimo vietų nuotraukomis ar vaizdo įrašais. Institucija pabrėžia, kad tokia medžiaga gali būti sukurta ar pakoreguota siekiant sudaryti klaidingą įspūdį ir paskatinti emocines reakcijas.

    Lygiagrečiai platinami ir vienas kitam prieštaraujantys naratyvai, esą dronų Lietuvos oro erdvėje apskritai nebuvo, o visa informacija apie incidentus tariamai išgalvota. NKVC teigimu, tokios versijos dažnai lydimos sąmokslo teorijų apie neva į Lietuvą atvykusius kitų šalių specialistus, kurie esą organizuoja provokacijas.

    Centro vertinimu, melaginga ar iš konteksto ištraukta informacija gali didinti visuomenės nerimą, silpninti pasitikėjimą oficialia komunikacija ir apsunkinti institucijų darbą. NKVC atkreipia dėmesį, kad informacinėmis atakomis gali būti siekiama sukelti sumaištį, skatinti nepasitikėjimą valstybės institucijomis ir destabilizuoti situaciją.

    NKVC ragina gyventojus išlikti budriems ir kritiškai vertinti sensacingus pranešimus apie dronus, ypač tuos, kurie plinta be aiškios kilmės ar patvirtinimo. Patariama nesidalyti nepatikrintais įrašais, tikrinti informaciją keliuose šaltiniuose ir remtis oficialiais institucijų pranešimais.

    Ekspertai primena, kad DI įrankiai leidžia greitai sukurti tikroviškai atrodančias nuotraukas, vaizdo įrašus ar įrašų fragmentus, todėl vien vizualaus turinio nepakanka patikimumui įvertinti. Dėl to ypač svarbu atkreipti dėmesį į paskyros patikimumą, publikavimo laiką, kontekstą, o kilus abejonių – palaukti oficialaus paaiškinimo.