Blog

  • Trumpas skelbia didžiausią naftos sandorį: JAV siekia 55 proc. Venesuelos gavybos

    Trumpas skelbia didžiausią naftos sandorį: JAV siekia 55 proc. Venesuelos gavybos

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė apie susitarimą, kuris, jo teigimu, suteiktų Jungtinėms Valstijoms reikšmingą prieigą prie Venesuelos naftos išteklių. Baltieji rūmai kol kas pateikė mažai detalių, o pats susitarimo tekstas viešai nepaskelbtas.

    Pagal Venesuelos laikinosios lyderės Delcy Rodríguez išplatintą informaciją, kalbama apie 17 telkinių vystymą, kurių patvirtintas potencialas siekia 65 mlrd. barelių. Ji teigia, kad projektai galėtų modernizuoti sektorių ir tapti ekonomikos atsigavimo varikliu.

    Ką žinome apie sąlygas

    Skelbiama, kad JAV vyriausybė kartu su neįvardytu privačiu operatoriumi Venesueloje įsteigė naują įmonę, kuriai suteiktos teisės plėtoti dar neišnaudotus telkinius. Rodríguez teigimu, tai galėtų pritraukti iki 86 mlrd. eurų investicijų ir atnešti daugiau kaip 180 mlrd. eurų mokesčių pajamų Karakasui.

    Trumpas tvirtina, kad derybose dalyvavo valstybės sekretorius Marco Rubio, gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas ir D. Rodríguez. JAV pareigūnas, kalbėjęs anonimiškai, nurodė, kad susitarimas numato JAV 55 proc. faktinės naujos bendrovės produkcijos dalį, įskaitant nuosavybės interesą ir teisę pirkti naftą savikaina.

    Pasak to paties pareigūno, dalis JAV įsigyjamos naftos būtų nukreipiama į Strateginį naftos rezervą ir kariuomenės poreikius. Tačiau lieka neaišku, kokią 55 proc. dalies dalį sudaro nuosavybė, o kokią – išskirtinės pirkimo teisės.

    Reakcija Venesueloje ir JAV

    Venesueloje jau pasigirdo kaltinimų, kad toks žingsnis prieštarauja ilgus metus kartotai nuostatai, jog šalies ištekliai turi tarnauti tik Venesuelos interesams. Harvardo universiteto profesorius Ricardo Hausmannas susitarimą pavadino gėdingu ir suabejojo jo tvarumu, teigdamas, kad ateities valdžios gali jo nepripažinti.

    „Venesuela išlaiko nuosavybę ir suverenitetą savo ištekliams“, – sakė Delcy Rodríguez.

    JAV Kongrese vertinimai išsiskyrė: dalis respublikonų susitarimą vadina strateginiu laimėjimu, o demokratai jį kritikuoja kaip politinį ir ekonominį sandorį, kuriame per daug neatsakytų klausimų. Diskusijas kaitina ir faktas, kad detalių trūksta, o sprendimų pasekmės gali būti ilgalaikės.

    Didžiausios nežinomybės ir rizikos

    Kol kas neaišku, kas finansuos būtinas investicijas, kokia yra privataus operatoriaus tapatybė ir kokie teisiniai bei saugumo mechanizmai garantuotų projekto tęstinumą. Venesuelos naftos infrastruktūra daug metų kentėjo nuo nepakankamų investicijų, o politinė rizika tradiciškai laikoma viena didžiausių regione.

    JAV bendrovių vaidmuo taip pat miglotas. „Chevron“, kuri minima kaip vienintelė JAV kompanija, dar vykdžiusi gavybą Venesueloje, atsisakė komentuoti, kaip ir „Exxon Mobil“. Analitikai pabrėžia, kad net ir atsiradus palankesnėms sąlygoms, įmonės gali rinktis kitus regionus, jei komercinės galimybės ten atrodys patrauklesnės.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad teoriškai tokio masto susitarimas galėtų sustiprinti JAV energetinį saugumą ir sumažinti priklausomybę nuo importo, tačiau praktikoje lemiami bus logistika, investicijų mastas ir politinis stabilumas. Kol nepaskelbtas susitarimo tekstas, rinkos ir visuomenė lieka spėlioti, kiek realiai greitai ir kokiais kaštais būtų įmanoma didinti gavybą.

  • Dujų kaina Europoje peržengė 70 eurų ribą: kas vyksta Persijos įlankoje ir kas laukia sąskaitų?

    Dujų kaina Europoje peržengė 70 eurų ribą: kas vyksta Persijos įlankoje ir kas laukia sąskaitų?

    Europos etaloninė Nyderlandų TTF gamtinių dujų kaina pirmadienį perkopė 70 eurų už megavatvalandę ir pasiekė aukščiausią lygį nuo kovo mėnesio. Rinką į viršų stumia išaugusi įtampa Persijos įlankoje ir baimė dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo vėlavimų.

    Didžiausias dėmesys krypsta į Hormūzo sąsiaurį, kuriuo įprastai keliauja reikšminga pasaulinės SGD prekybos dalis. Bet kokie trikdžiai šiame maršrute Europai svarbūs ypač dabar, kai vasaros pabaigoje intensyviai pildomos dujų saugyklos prieš žiemą.

    Sandėliai pildomi lėčiau

    Pagal Gas Infrastructure Europe skelbiamus duomenis, Europos Sąjungos dujų saugyklos buvo užpildytos apie 64,7 proc. Tai reiškia, kad atsargos išlieka žemiau įprastų istorinių lygių šiam metų laikui, o rinkos dalyviai vis dažniau kalba apie rizikas iki lapkričio 1 dienos pasiekti nacionalinius tikslus.

    Problema ne vien fizinis dujų prieinamumas. Aukštesnės kainos ir menkas skirtumas tarp dabartinių bei žiemos ateities sandorių mažina paskatas kaupti dujas, nes įprastas vasaros pirkimo ir žiemos pardavimo modelis tampa mažiau pelningas arba per daug rizikingas.

    Vokietijai ir pramonei – papildomas spaudimas

    Žemesnės atsargos nebūtinai reiškia, kad dujų žiemą pritrūks, tačiau jos didina pažeidžiamumą kainų šuoliams ar netikėtiems pasaulinės pasiūlos sutrikimams. Tokia situacija ypač jautri didžiausiai Europos ekonomikai, kur pramonė išlieka reikšmingas dujų vartotojas.

    „Jei nepakankamai pripildytos saugyklos sutaptų su labai šalta žiema, Vokietija gali nebepajėgti visiškai padengti įprasto dujų poreikio“, – sakė Vokietijos dujų saugyklų asociacijos INES vadovas Sebastianas Heinermannas.

    „Jeigu kainos pakiltų virš to lygio, kurį pramonės vartotojai gali sau leisti, įmonės būtų priverstos mažinti gamybą, o tai galėtų padaryti reikšmingos žalos ekonomikai“, – pridūrė jis.

    Kada tai gali atsispindėti sąskaitose?

    Jei kainų šuolis pasirodytų trumpalaikis, poveikis gyventojų sąskaitoms gali būti ribotas. Tačiau užsitęsus įtampai ir išliekant aukštoms didmeninėms kainoms, brangimas palaipsniui persiduoda ir galutiniams vartotojams, nors skirtingose šalyse tai vyksta nevienodu tempu.

    Ekonomistų vertinimu, didmeninių kainų pokyčiams visiškai atsispindėti vartotojų kainose vidutiniškai prireikia maždaug pusės metų. Kai kuriose rinkose kainos reaguoja per kelis mėnesius, o kitur galutinis efektas gali išryškėti tik po beveik metų.

    Analitikai taip pat įspėja, kad užsitęsus Persijos įlankos tiekimo sutrikimams Europa gali būti priversta agresyviau konkuruoti su Azijos pirkėjais dėl SGD krovinių. Tokia konkurencija didina tikimybę, kad didmeninės kainos gali pakilti dar aukščiau, ypač artėjant žiemos sezonui.

  • „TAP Air Portugal“ skęsta nuostoliuose: degalai brangsta, o dėl pardavimo sprendžia Vyriausybė

    „TAP Air Portugal“ skęsta nuostoliuose: degalai brangsta, o dėl pardavimo sprendžia Vyriausybė

    Portugalijos valstybinė oro linijų bendrovė „TAP Air Portugal“ pirmąjį 2026 metų pusmetį užbaigė patirdama 99,2 mln. eurų grynąjį nuostolį. Tai yra maždaug 40 proc. prastesnis rezultatas nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, nors pajamos augo.

    Bendrovė skelbia, kad sausio–birželio mėnesiais pervežė rekordinį 8,2 mln. keleivių, tai yra 4,2 proc. daugiau nei 2025 metais. Skrydžių skaičius siekė 57 500, augimas sudarė 0,3 proc., tačiau auganti paklausa neatsvėrė šoktelėjusių sąnaudų.

    Kainas kelia degalai ir geopolitika

    „TAP Air Portugal“ duomenimis, degalų sąnaudos per pusmetį padidėjo 18,7 proc., o antrąjį ketvirtį šuolis siekė 52,3 proc. Bendrovė tai sieja su įtampa Artimuosiuose Rytuose ir jos poveikiu reaktyvinių degalų rinkai.

    Oro transporto sektoriuje degalai išlieka vienas didžiausių kaštų, todėl net ir nedidelis kainų šuolis greitai persiduoda finansiniams rezultatams. Vežėjams sudėtinga iš karto perkelti pabrangimą į bilietų kainas, nes nemaža dalis skrydžių parduodama iš anksto, o kainodara koreguojama palaipsniui.

    Pajamos augo, bet pelningumas smuko

    Bendrovės bilietų pardavimo pajamos per pusmetį didėjo 4,4 proc. ir siekė 1,8 mlrd. eurų. Visos veiklos pajamos viršijo 2 mlrd. eurų, tai yra 4,3 proc. daugiau nei prieš metus, o augimą labiausiai palaikė paklausa Pietų Amerikoje ir Europoje.

    Vis dėlto pelningumas prastėjo: pakartotinis EBITDA siekė apie 182 mln. eurų, o pakartotinis EBIT, įtraukiantis nusidėvėjimą ir amortizaciją, buvo neigiamas ir sudarė 83,7 mln. eurų. Tai rodo, kad veiklos kaštai augo greičiau nei pajamos, ypač antrąjį ketvirtį.

    „Kaip ir tikėtasi, ryškus reaktyvinių degalų kainų šuolis smarkiai spaudė mūsų rezultatus antrąjį ketvirtį“, – sakė „TAP Air Portugal“ vadovas Luísas Rodriguesas.

    „Poveikis sąnaudoms pasijuto iš karto, o priemonės pajamų pusėje veikia lėčiau, nes didelė dalis antrojo ketvirčio pajamų buvo parduota dar iki kainoms kylant“, – teigė jis.

    Lemiamos vasaros savaitės ir pardavimo derybos

    Pirmojo pusmečio finansiniai duomenys dar neapima vasaros mėnesių, kurie aviakompanijoms paprastai yra pelningiausi dėl sezoniškai išaugusio kelionių srauto. Būtent todėl rinkoje dažnai vertinama ne tik pusmečio nuostolio apimtis, bet ir tai, kokį impulsą suteikia trečiasis ketvirtis.

    „TAP Air Portugal“ rezultatai skelbiami tuo metu, kai valstybės valdoma „Parpública“ rengia Vyriausybei galutinę ataskaitą apie įpareigojančius pasiūlymus įsigyti 44,9 proc. bendrovės akcijų. Pasiūlymus pateikė „Air France-KLM“ ir „Lufthansa“ grupės, o sprendimą dėl tolesnio sandorio kurso turės priimti Portugalijos Vyriausybė.

    Kontekstas reikšmingas ir platesniu mastu: Europos aviacijoje pastaraisiais metais stiprėja konsolidacijos tendencijos, o vežėjai vis dažniau ieško masto ekonomijos, kad atlaikytų degalų, darbo jėgos ir aplinkosauginių reikalavimų spaudimą. Tai tampa vienu iš svarbiausių veiksnių, lemiančių, kas ateityje galės augti, o kas bus priverstas ieškoti partnerių ar investuotojų.

  • G20 finansų vadovai susitinka JAV: spaudimas Iranui, tarifų grėsmė ir ES dilema

    G20 finansų vadovai susitinka JAV: spaudimas Iranui, tarifų grėsmė ir ES dilema

    Pirmadienį ir antradienį Ašvilyje, Šiaurės Karolinoje, renkasi G20 finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai. Susitikimą rengia JAV, tačiau foną temdo dvi priešingos kryptys: Vašingtonas ragina partnerius griežtinti finansinę izoliaciją Iranui, kartu didindamas prekybos įtampą tarifais.

    Oficialioje darbotvarkėje numatyti ekonomikos augimo, pasaulinių disbalansų, suverenių skolų restruktūrizavimo, bankų reguliavimo ir energetinio saugumo klausimai. Vis dėlto daug dėmesio prognozuojama skiriant viešosios skolos tvarumui ir infliacijos rizikoms, kurios gali grįžti į centrinių bankų sprendimų centrą.

    Ašvilis pasirinktas neatsitiktinai. Miestą 2024 metų rugsėjį smarkiai nuniokojo uraganas „Helene“: žuvo daugiau nei 250 žmonių, o ekonominiai nuostoliai, vertinant JAV mastu, siekė apie 69 mlrd. eurų.

    JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas šį foną įvardija kaip simbolinę vietą diskusijoms apie augimą ir atstatymą. Tuo pat metu dalyviams teks spręsti, kaip suderinti fiskalinę drausmę, investicijas į energetinį saugumą ir didėjančias skolų aptarnavimo išlaidas, ypač jei palūkanų normos išliks aukštesnės ilgiau.

    JAV planas dėl Irano

    JAV pusė žada dvišaliuose susitikimuose ieškoti platesnės paramos Teherano finansiniam spaudimui. Pranešta, kad šią savaitę gali būti paskelbtos papildomos priemonės, susijusios su dar vienu banku, tačiau konkretus pavadinimas viešai neįvardytas.

    Vašingtonas taip pat pasiūlė taisyklę, kuri apribotų Egipto banko „Banque Misr“ padalinių Jungtiniuose Arabų Emyratuose prieigą prie JAV finansų sistemos. Tokia priemonė vertinama kaip signalas, kad JAV siekia didinti spaudimą per finansines grandines, bet kartu vengia plataus masto žingsnių, kurie smarkiai paliestų didžiuosius prekybos partnerius.

    JAV pareigūnai akcentuoja, kad dėl Irano naftos eksporto ir pirkimų grandinių bus svarstomi įvairūs scenarijai, įskaitant griežtesnį požiūrį į valstybes, kurios tęsia sandorius. Praktikoje tai reiškia didesnę riziką bankams, draudikams ir logistikos grandinėms, nes sankcijų režimai vis dažniau taikomi ne tik tiesioginiams adresatams, bet ir tarpininkams.

    Tarifai ir palūkanų normų šešėlis

    Susitikimą lydi ir prekybos trintis, ypač tarp JAV ir Kanados, kai derybose kilo aklavietė. Tarifų grėsmė kelia papildomą neapibrėžtumą verslui, o kartu didina kainų spaudimo riziką, kuri gali persiduoti į infliacijos rodiklius.

    Papildomą toną nustato ir JAV Federalinio rezervo vadovas Kevinas Warshas, į susitikimą atvykstantis po griežtesnių signalų dėl infliacijos. Rinkoms tai svarbu, nes bet koks užuominas apie palūkanų normų didinimą gali paveikti skolinimosi kainą visame pasaulyje, ypač besivystančiose ekonomikose, kurios jautresnės kapitalo srautų svyravimams.

    Šios diskusijos laikomos įžanga į G20 lyderių susitikimą, numatytą gruodžio 14 ir 15 dienomis Majamyje, „Trump National Doral“ komplekse. Artimiausiomis savaitėmis dėmesį gali papildomai kaitinti ir JAV bei Kinijos aukšto lygio kontaktai, kurie tradiciškai daro įtaką prekybos, valiutų ir žaliavų rinkų lūkesčiams.

    Kas atstovauja Europai

    Europos Sąjungai šiame G20 formate atstovauja Airijos finansų ministras Simonas Harrisas, nes Airija nuo 2026 metų liepos 1 dienos pirmininkauja ES Tarybai. Taip pat dalyvauja Europos Centrinio Banko prezidentė Christine Lagarde ir Europos Komisijos narys Valdis Dombrovskis.

    Europos pusė akcentuoja tarptautinį finansinį stabilumą ir energetinį saugumą, ypač dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose. ES prioritetu laikomas tiekimo atsparumas ir patikimos energijos grandinės, nes kainų šokai energetikoje tiesiogiai veikia infliaciją, pramonės konkurencingumą ir namų ūkių perkamąją galią.

    Susitikime planuojami ir dvišaliai pokalbiai su kitų G20 narių atstovais. Tikėtina, kad pagrindinė įtampa suksis apie tai, kaip suderinti griežtesnį sankcijų režimą Iranui, prekybos politikos priemones ir augimo tikslus, kai pasaulio ekonomika vis dar prisitaiko prie aukštesnių palūkanų normų ir didesnių geopolitinių rizikų.

  • Islandijos referendumas smogė Briuseliui: rinkėjai atkirto ES narystei, nugalėjo ekonomika

    Islandijos referendumas smogė Briuseliui: rinkėjai atkirto ES narystei, nugalėjo ekonomika

    Islandijos rinkėjai referendume atmetė siūlymą atnaujinti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje. „Ne“ stovyklai atiteko 52,8 proc. balsų, o tai tapo nemaloniu signalu Briuseliui, kuris pastaraisiais metais vis dažniau pabrėžia ES kaip saugumo ir gynybos ramsčio vaidmenį.

    Europos Komisijos ir dalies ES politikų akyse Islandija buvo laikoma pavyzdžiu, kaip auganti įtampa Europoje ir Arktyje galėtų priartinti turtingas Šiaurės valstybes prie Bendrijos. Tačiau balsavimas parodė, kad net ir permainingame geopolitiniame fone rinkėjams svarbiausios išlieka kasdienės ekonominės dilemos.

    Kas nulėmė balsavimą?

    Referendumo kampanijoje dominuojančia tema tapo ne gynyba, o ekonomika: valiuta, palūkanos, infliacija ir jautriausias klausimas Islandijai – žvejybos kontrolė. Pritariantys derybų atnaujinimui argumentavo, kad artimesnė integracija, įskaitant galimą prisijungimą prie euro zonos, ilgainiui galėtų sumažinti skolinimosi kainą ir stabilizuoti kainas.

    Priešininkai akcentavo suverenitetą ir sektorius, kurie šalies tapatybei yra esminiai: žuvininkystę ir žemės ūkį. Islandijoje žvejybos politika tradiciškai vertinama kaip viena kertinių valstybės ekonominio savarankiškumo atramų, todėl bet kokie pokyčiai, susiję su ES bendromis taisyklėmis, kampanijoje tapo lengvai mobilizuojamu argumentu.

    „Saugumo argumentas galėjo sustiprinti jau turėtas nuostatas, bet jis nebuvo lemiamas – kampanijoje jis skambėjo daug tyliau, nei tikėtasi“, – sakė Islandijos universiteto profesorė Hulda Þórisdóttir.

    Saugumas: ES ar NATO?

    Briuselis pastaruoju metu vis aktyviau siekia įrodyti, kad ES gali būti ne tik rinka, bet ir politinė bei saugumo sąjunga. Tačiau Islandijos sprendimas išryškino ribą: valstybė yra NATO narė, neturi nuolatinės kariuomenės, o jos visuomenėje gyvas įsitikinimas, kad esama saugumo architektūra jau dabar suteikia pakankamas garantijas.

    Diskusijose atsispindėjo ir platesnė Šiaurės regiono logika. Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą Švedija ir Suomija pasirinko NATO, bet tai automatiškai nesukėlė panašaus impulso dėl ES Islandijoje ar Norvegijoje. Abi šalys yra giliai įsitraukusios į Europos saugumo bendradarbiavimą, tačiau rinkėjų akimis pilna narystė ES dažnai vertinama kaip brangi kaina už ribotą papildomą naudą.

    „ES narystė nesiūlo išskirtinės teritorinės saugumo garantijos, todėl sprendimą nulėmė ekonominis sandoris – ypač žvejyba, valiuta ir suverenitetas“, – sakė Europos politikos centro patarėjas Chrisas Kremidasas-Courtney.

    Ką tai reiškia Briuseliui?

    Islandijos balsavimas Briuseliui yra perspėjimas, kad vien saugumo retorika nebūtinai įtikins net artimus, turtingus ir demokratiškai stabiliais laikomus partnerius. ES institucijoms tai gali reikšti poreikį aiškiau apibrėžti, kokią realią pridėtinę vertę kandidačių visuomenėms suteikia bendros gynybos iniciatyvos, o ne vien deklaracijos.

    Tuo pačiu rezultatas nereiškia santykių lūžio: Islandija ir toliau išlieka glaudžiai susieta su Europa per NATO, bendradarbiavimą Arkties klausimais ir ekonominius ryšius. Vis dėlto referendumas parodė, kad kalbant apie narystę ES lemiamas veiksnys dažniausiai yra ne tarptautinės grėsmės, o nacionalinio ūkio ir suvereniteto kaina.

    „Galų gale islandai ES pirmiausia mato kaip rinką, į kurią galima stoti – arba ne“, – sakė Chrisas Kremidasas-Courtney.

  • „Klaipėdos vanduo“ atveria nemokamą kelią riebalams: kas gali atvežti ir kodėl svarbu

    Nuo rugsėjo 1 dienos iki gruodžio 31 dienos bendrovė „Klaipėdos vanduo“ iš įmonių nemokamai priims skystąsias atliekas, susijusias su riebalais ir aliejumi. Tikslas – sumažinti atvejus, kai tokios atliekos patenka į buitinių nuotekų tinklus ir sukelia užsikimšimus, kvapus bei papildomas sąnaudas.

    Nuotekų tinkluose riebalai prilimpa prie vamzdžių sienelių ir sudaro lipnų sluoksnį, prie kurio lengvai prikimba kitos atliekos. Ilgainiui mažėja pralaidumas, didėja avarijų rizika, o problemų šalinimas tampa brangesnis ir sudėtingesnis nei prevencija.

    Skaičiuojama, kad į Klaipėdos miesto nuotekų valyklą per mėnesį patenka apie 30 tonų riebalų, kuriuos tenka surinkti riebalų gaudyklėse. Tai rodo, kad dalis riebalų vis dar pasiekia tinklus, nors tokios atliekos turėtų būti surenkamos ir perduodamos tvarkytojams atskirai.

    „Tai rodo, kad dalis riebalų vis dar patenka į nuotekų tinklus, nors jie ten neturėtų atsidurti. Tinkamai surinktos ir perduotos tvarkyti skystosios atliekos gali būti panaudojamos kaip žaliava energijai gaminti“, – sakė „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

    Nemokamai bus priimamos skystosios atliekos, kurių sausųjų medžiagų koncentracija siekia 5 proc. ar daugiau. Tai apima riebalus iš riebalų gaudyklių, panaudotą maistinį aliejų ir nuotekų dumblą iš nuotekų valymo įrenginių, o koncentracija bus nustatoma laboratorijoje, paėmus mėginį.

    Paslauga skirta klientams, kurie yra sudarę sutartis su „Klaipėdos vanduo“, todėl įmonėms rekomenduojama iš anksto pasitikslinti priėmimo sąlygas ir logistiką. Bendrovė taip pat primena, kad riebalų šalinimas į buitinių nuotekų tinklus yra draudžiamas, o maitinimo ir maisto gamybos sektoriui aktualu pasirūpinti riebalų gaudyklėmis ir tinkamu surinkimu.

    Gyventojams primenama, kad panaudotą maistinį aliejų saugiausia kaupti sandariuose plastikiniuose buteliukuose ir pristatyti į specialius surinkimo konteinerius arba didžiųjų atliekų aikšteles. Jei aliejaus lieka labai nedaug, keptuvę galima nuvalyti popierine servetėle ir ją išmesti į mišrių buitinių atliekų konteinerį, tačiau aliejaus pilti į kanalizaciją nereikėtų.

  • Po audros ryšys vėl veikia visur? RRT atskleidė, kiek stočių dar maitinamos generatoriais

    Po Lietuvoje praūžusios galingos audros elektroninių ryšių situacija šalyje visiškai normalizavosi, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Tarnybos teigimu, mobiliojo ryšio paslaugos vartotojams vėl teikiamos įprastu režimu, o didžioji dalis pažeistos infrastruktūros jau sutvarkyta.

    RRT nurodo, kad ryšio sutrikimus patyrę operatoriai „Telia“, „Tele2“ ir „Bitė“ užbaigė pagrindinius atstatymo darbus. Pasak tarnybos, operatoriai informavo, jog bazinės stotys veikia, o klientų, kuriems dėl audros ryšys būtų vis dar neveikiantis, nebeliko.

    „Šiandien galime pasakyti, kad po audros Lietuvos ryšys grįžo į įprastą ritmą. Per mažiau nei savaitę operatoriai atkūrė audros pažeistos infrastruktūros veikimą ir sugrąžino ryšio paslaugas gyventojams“, – sakė RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.

    Nors ryšio paslaugų sutrikimų nebeliko, dalis infrastruktūros dar veikia pasitelkiant rezervinius energijos šaltinius. RRT duomenimis, šiuo metu generatoriais maitinamos 28 bazinės stotys, kol atskirose vietovėse pilnai atkuriamas įprastas elektros tiekimas.

    RRT pabrėžia, kad audra tapo rimtu testu elektroninių ryšių atsparumui, nes tinklų darbą labiausiai veikė ne ryšio įrangos gedimai, o elektros energijos tiekimo ir kiti infrastruktūros sutrikimai. Tokiais atvejais operatoriams tenka remtis rezerviniu maitinimu, o ryšio kokybė gali priklausyti nuo to, kaip greitai pavyksta užtikrinti stabilų energijos tiekimą konkrečiai stočiai.

    „Ši situacija parodė, kiek daug lemia infrastruktūros atsparumas, rezervinis maitinimas ir pasirengimas veikti ekstremaliomis sąlygomis. Šią patirtį turime išnaudoti stiprindami tinklų atsparumą, kad ateityje panašių situacijų atveju paslaugos būtų atkuriamos dar greičiau“, – pabrėžė D. Kuliešius.

    RRT nurodo ir toliau stebėsianti elektroninių ryšių tinklų veikimą bei operatorių infrastruktūros būklę. Tarnyba primena, kad ekstremalių situacijų metu ryšio stabilumą dažnai lemia keli veiksniai vienu metu, todėl atsparumo didinimas apima ir rezervinių energijos sprendimų plėtrą, ir greitesnį avarinių brigadų reagavimą.

  • Po audros ryšys grįžo visoje Lietuvoje: RRT skelbia, kas dar veikia ant generatorių

    Po Lietuvoje praūžusios galingos audros elektroninių ryšių situacija šalyje normalizavosi, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Tarnybos duomenimis, mobiliojo ryšio operatoriai atstatė sutrikusių tinklų veikimą, o paslaugos gyventojams ir verslui teikiamos įprastu režimu.

    RRT nurodo, kad ryšio sutrikimai buvo susiję ne vien su pačia ryšio įranga, o pirmiausia su elektros tiekimo ir kita infrastruktūra. Dėl to daliai bazinių stočių prireikė rezervinio maitinimo, kol atstatomas įprastas elektros energijos tiekimas.

    „Šiandien galime pasakyti – po audros Lietuvos ryšys grįžo į įprastą ritmą. Per mažiau nei savaitę operatoriai atkūrė audros pažeistos infrastruktūros veikimą ir sugrąžino ryšio paslaugas gyventojams“, – sakė RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.

    Pasak RRT, „Telia“ ir „Tele2“ tinklų veikimas buvo atkurtas anksčiau, o naujausiais duomenimis darbus užbaigė ir „Bitė“. Operatorius informavo, kad visos jo bazinės stotys veikia ir nebeturi audros paveiktų klientų.

    Nors ryšio paslaugų sutrikimų nebeliko, dalis infrastruktūros dar kurį laiką gali veikti pasitelkiant rezervinius energijos šaltinius. Šiuo metu generatoriais maitinamos 28 bazinės stotys, kurios užtikrina paslaugų tęstinumą, kol tinklai grįžta prie įprasto elektros maitinimo.

    Atsparumas tampa kritine sąlyga

    RRT pabrėžia, kad pastaroji audra tapo rimtu testu elektroninių ryšių infrastruktūros atsparumui. Didžiausią poveikį ryšiui paprastai sukelia ne pats mobiliojo ryšio tinklas, o išoriniai veiksniai, tokie kaip elektros tiekimo nutrūkimas, kabelių ir atramų pažeidimai, sudėtingesnė prieiga prie objektų.

    Tarnybos vertinimu, tokios situacijos išryškina rezervinio maitinimo, tinklų dubliavimo ir operatyvaus gedimų šalinimo svarbą. Praktikoje tai reiškia ne tik generatorius, bet ir akumuliatorių talpą, atsarginių dalių logistiką bei galimybę greitai perkonfigūruoti tinklą.

    „Ši situacija parodė, kiek daug lemia infrastruktūros atsparumas, rezervinis maitinimas ir pasirengimas veikti ekstremaliomis sąlygomis. Šią patirtį turime išnaudoti stiprindami tinklų atsparumą, kad ateityje panašių situacijų atveju paslaugos būtų atkuriamos dar greičiau“, – pabrėžė D. Kuliešius.

    RRT taip pat skelbia ir toliau stebėsianti elektroninių ryšių tinklų veikimą bei operatorių infrastruktūros būklę. Tarnyba ragina gyventojus, pastebėjus lokalius ryšio sutrikimus, apie tai informuoti savo ryšio paslaugų teikėją, nes pavieniai gedimai po ekstremalių orų gali išryškėti ir vėliau.

  • Po audros – netikėta žinia: RRT skelbia, ar Lietuvoje ryšys pagaliau grįžo į normą

    Po Lietuvoje praūžusios galingos audros elektroninių ryšių situacija šalyje, Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) teigimu, visiškai normalizavosi. Tarnyba pranešė, kad mobiliojo ryšio paslaugos vartotojams vėl teikiamos įprastu režimu, o didžioji dalis infrastruktūros jau veikia stabiliai.

    Anksčiau fiksuoti sutrikimai buvo susiję ne tik su pačiais ryšio tinklais, bet ir su elektros energijos tiekimo problemomis bei fiziniais infrastruktūros pažeidimais. Dėl to operatoriams teko skubiai organizuoti remontą ir užtikrinti ryšį naudojant rezervinius sprendimus.

    RRT nurodo, kad anksčiau ryšio veikimą atkūrė „Telia“ ir „Tele2“, o vėliau darbus užbaigė ir „Bitė“. Operatorius informavo, kad visos jo bazinės stotys veikia, o paveiktų klientų nebeliko.

    „Šiandien galime pasakyti – po audros Lietuvos ryšys grįžo į įprastą ritmą. Per mažiau nei savaitę operatoriai atkūrė audros pažeistos infrastruktūros veikimą ir sugrąžino ryšio paslaugas gyventojams“, – sakė RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.

    Nors vartotojams ryšio sutrikimų nebefiksuojama, dalis tinklo dar laikinai remiasi rezerviniu maitinimu. RRT duomenimis, šiuo metu generatoriais maitinamos 28 bazinės stotys, kol atskirose vietovėse galutinai atstatomas įprastas elektros energijos tiekimas.

    Pasak RRT, audra tapo rimtu testu elektroninių ryšių infrastruktūros atsparumui. Tarnyba pabrėžia, kad tokiose situacijose kritiškai svarbūs rezerviniai energijos šaltiniai, atsarginiai maršrutai tinkle ir greitai mobilizuojamos remonto pajėgos, nes ryšys tampa būtinas ne tik kasdieniams poreikiams, bet ir pagalbos tarnyboms.

    „Ši situacija parodė, kiek daug lemia infrastruktūros atsparumas, rezervinis maitinimas ir pasirengimas veikti ekstremaliomis sąlygomis. Šią patirtį turime išnaudoti stiprindami tinklų atsparumą, kad ateityje panašių situacijų atveju paslaugos būtų atkuriamos dar greičiau“, – pabrėžė D. Kuliešius.

    RRT praneša ir toliau stebėsianti elektroninių ryšių tinklų būklę bei operatorių pasirengimą ekstremaliems įvykiams. Tarnyba akcentuoja, kad didžiausios rizikos ryšiui kyla tuomet, kai dėl stichijos sutrinka elektros tiekimas, todėl papildomos investicijos į rezervinį maitinimą ir tinklų atsparumą gali lemti greitesnį paslaugų atstatymą ateityje.

  • Kauno šokių legenda Jūratė E. Norvaišienė atskleidė, ką parketas pasako apie žmogų

    Kaunas sunkiai įsivaizduojamas be žmonių, kurie dešimtmečiais kūrė miesto kultūrinį stuburą ir augino ištisas kartas. Viena ryškiausių asmenybių šiame lauke – Lietuvos sportinių šokių pradininkė, Kauno miesto garbės pilietė Jūratė Elena Norvaišienė, daugiau nei penkis dešimtmečius gyvenusi šokiu, klubu „Sūkuris“ ir Kaunu.

    Kartu su Česlovu Norvaiša ji pradėjo tradiciją, kuri šiandien tapo vienu atpažįstamiausių Kauno kultūrinių ženklų – konkursą „Gintarinė pora“. Renginys per šešis dešimtmečius išaugo iš idėjos į tęstinę miesto šventę, primenančią, kad sportiniai šokiai Lietuvoje turi gilią istoriją ir stiprias mokyklas.

    Vičiūnai – jos ramybės taškas

    Pasak Jūratės Elenos Norvaišienės, Kaunas jai nėra tik miestas žemėlapyje – tai asmeninė atmintis, kur kiekviena gatvė siejasi su gyvenimo etapais. Vis dėlto labiausiai ji vertina Vičiūnus, kuriuos vadina savo kampeliu, padedančiu pabėgti nuo triukšmo ir grįžti į vidinę pusiausvyrą.

    Kalbėdama apie šiandienį Kauną, ji pabrėžia lyderystės ir komandos svarbą: miestas, jos žodžiais, juda į priekį tada, kai vadovai supranta žmonių poreikius ir geba sutelkti stiprius profesionalus. Ji išskiria ir kultūrinį miesto potencialą, kurio, anot jos, Kaune tiek daug, kad juo galima dalytis plačiau.

    Šokis, medicina ir žmogaus kūnas

    Jūratė Elena Norvaišienė savo kelią kūrė jungdama kelias sritis – nuo medicinos ir mokslo iki pedagogikos, teisėjavimo bei visuomeninės veiklos. Ji sako, kad smalsumas jai visada buvo variklis: jei kas neaišku, atsiranda intriga, verčianti ieškoti atsakymų literatūroje, tyrimuose ir praktikoje.

    Medicininis išsilavinimas, pasak jos, tapo tvirtu pagrindu treniruojant šokėjus, nes leidžia suprasti anatomiją, fiziologiją ir saugaus judesio principus. Ji akcentuoja, kad aukštas rezultatas neatsiejamas nuo natūralaus kūno naudojimo ir gebėjimo treniruotis nekenkiant sveikatai.

    Prie to prisidėjo ir muzikinis išsilavinimas, padėjęs tiksliau jausti ritmą, struktūrą ir šokio logiką. Ji prisimena laikotarpį, kai jos ugdytiniai nuolat patekdavo į nacionalinius finalus ir laimėdavo prizines vietas, o tai tapo visos mokyklos kokybės ženklu.

    Parketas kaip žmogaus veidrodis

    Daugiau kaip penkis dešimtmečius dirbdama su jaunais žmonėmis, ji pabrėžia, kad svarbiausia buvo ugdyti ne tik techniką. Anot jos, šokėjas turi būti kultūringas, pagarbus ir brandus, nes tik tuomet įmanoma sukurti tikrą ryšį poroje ir scenoje.

    „Parketas yra tarsi žmogaus veidrodis – užlipus ant jo nukrenta visos kaukės“, – sakė Jūratė Elena Norvaišienė.

    Ji aiškina, kad šokyje neįmanoma paslėpti to, kaip žmogus elgiasi kasdienybėje: nemokėjimas girdėti partnerio ir nepagarba persikelia į judesį. Todėl jos pedagogikoje šalia disciplinos visada buvo ir žmogiškumo principas.

    Kalbėdama apie vidinį pasaulį, ji pabrėžia žodžių svarbą ir atsakomybę už tai, ką sakome apie save ir kitus. Jos įsitikinimu, neigiama savikritika ir žeminantys žodžiai griauna ne tik santykius, bet ir pasitikėjimą, be kurio neįmanoma augti nei sporte, nei gyvenime.

    Prisiminusi „Gintarinės poros“ ištakas, ji pasakoja, kad sovietmečiu tokie renginiai turėjo ir platesnę prasmę: jie padėdavo pasauliui išgirsti apie Lietuvą ir stiprino tapatybę. Šiandien konkursą ji mato kaip tradiciją, kuri gyvuos tiek, kiek bus gyvi mokiniai ir perduodamas bendruomenės ryšys.

    Žvelgdama atgal, Jūratė Elena Norvaišienė sako nesigailinti priimtų sprendimų – ją lydėjo laimės jausmas ir prasminga veikla. O jaunam žmogui ji pirmiausia linkėtų turėti artimą žmogų, su kuriuo galima kalbėtis, pasitikėti ir jaustis išgirstam.

    Kaunui ji linki išlaikyti savitumą: būti lietuviškam, žaliam ir saugoti moderniąją architektūrą, kuri tapo vienu ryškiausių miesto bruožų. Jos akimis, būtent tęstinumas ir pagarba tam, kas sukurta, leidžia miestui augti neprarandant savo veido.