CP v2

Blog

  • Mažeikiuose baigti susitikimai su gyventojais: kokius 2025 metų darbus ir projektus žada savivaldybė

    Gegužės 20 dieną Mažeikių seniūnijos salėje įvyko susitikimas su gyventojais, kuriuo užbaigta visų devynių Mažeikių rajono seniūnijų susitikimų serija. Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė su komanda pristatė 2025 metų veiklos kryptis, numatomus projektus ir jau atliktus darbus.

    Susitikime dalyvavo savivaldybės administracijos ir skyrių vadovai, seniūnijos atstovai, tarybos nariai, taip pat savivaldybės valdomų įmonių vadovai. Gyventojai turėjo galimybę užduoti klausimus, pateikti pastabas ir pasiūlymus, kurie, pasak savivaldybės, bus vertinami planuojant artimiausius sprendimus.

    Kas pristatyta gyventojams?

    Gyventojams buvo pristatyta ne tik savivaldybės 2025 metų veikla, bet ir Mažeikių seniūnijos 2025 metų veiklos ataskaita. Seniūnijos ataskaitoje aptartos kasdienės paslaugos ir darbai, kurie tiesiogiai veikia gyvenamąją aplinką, nuo teritorijų priežiūros iki eismo ir viešosios tvarkos klausimų.

    Diskusijose daug dėmesio skirta Mažeikiuose įgyvendinamiems ir planuojamiems strateginiams projektams, taip pat turizmo infrastruktūros plėtrai. Tokie projektai paprastai apima viešųjų erdvių atnaujinimą, maršrutų pritaikymą lankytojams, informacinius sprendimus ir patogesnį judėjimą mieste.

    Kokie klausimai dažniausiai keliami?

    Susitikime gyventojai domėjosi regioninių ir vietinių kelių bei gatvių remontu, pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimu bei jų priežiūra. Tokie klausimai daugelyje savivaldybių išlieka vieni aktualiausių dėl kasdienio mobilumo, saugumo ir susisiekimo su darbo bei paslaugų vietomis.

    Taip pat aptartas pasirengimas šildymo sezonui, viešųjų erdvių tvarkymas ir komunalinių paslaugų kokybė. Savivaldybės valdomų įmonių vadovai pristatė atliktus ir planuojamus darbus, o policijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai apžvelgė situaciją, susijusią su saugumu ir reagavimu į incidentus.

    Devyni susitikimai per mėnesį

    Susitikimai su gyventojais Mažeikių rajone prasidėjo balandžio 29 dieną ir vyko visose devyniose seniūnijose. Per šį laikotarpį gyventojai galėjo ne tik išklausyti pristatymus, bet ir tiesiogiai aptarti vietos problemas bei sprendimų galimybes su atsakingais asmenimis.

    Tokio formato susitikimai paprastai leidžia savivaldybei geriau įsivardyti prioritetus, o gyventojams aiškiau suprasti, kokie projektai planuojami ir kaip priimami sprendimai. Mažeikiuose surengtas susitikimas tapo paskutiniuoju šios serijos renginiu ir, savivaldybės teigimu, užbaigė pavasarinį 2025 metų planų aptarimo etapą.

  • Ministrė Mažeikiuose: ar pavyks išsaugoti gimdymo paslaugas ir užtikrinti ligoninės finansavimą?

    Gegužės 22 dieną į Mažeikių rajono savivaldybę atvyksta sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė su komanda. Vizito metu numatytas susitikimas su savivaldybės ir sveikatos priežiūros įstaigų vadovais.

    Pagrindinis darbotvarkės klausimas – akušerijos paslaugų, įskaitant gimdymo paslaugas, išsaugojimas ir jų finansavimas Mažeikių rajone. Taip pat planuojama aptarti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, apmokėjimo tvarką ir įstaigų veiklos rezultatus.

    Pastaraisiais metais daugelyje regionų sveikatos sistema susiduria su tuo pačiu iššūkiu: mažėjant pacientų srautams ir augant kaštams, ypač sudėtinga išlaikyti kai kurias stacionarines paslaugas, tarp jų ir akušeriją. Ministerijos ir savivaldybių dialogas tokiais atvejais dažnai tampa lemiamas sprendžiant, kaip suderinti paslaugų saugą, kokybės reikalavimus ir realų gyventojų poreikį.

    Susitikime taip pat ketinama kalbėti apie bendradarbiavimą sveikatinimo klausimais nacionaliniu lygiu, paslaugų planavimą bei jų teikimo organizavimą. Akcentuojama, kad sprendimai dėl regioninių paslaugų turi remtis ne tik finansiniais rodikliais, bet ir gyventojų pasiekiamumu bei skubios pagalbos užtikrinimu.

    Vizito programoje numatytas apsilankymas Regioninėje Mažeikių ligoninėje ir Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centre. Pagal galimybes planuojama užsukti ir į Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurą, aptariant jo veiklos kryptis ir finansavimo poreikius.

  • Mažeikių taryboje merė pristatė 2025 metų ataskaitą: įvardijo darbus ir svarbiausius projektus

    Mažeikių rajono savivaldybės tarybos posėdyje merė Rūta Matulaitienė pristatė metinį mero pranešimą, kuriame apžvelgė 2025 metais atliktus darbus ir savivaldybės veiklos kryptis. Pranešime daugiausia dėmesio skirta vykdytiems sprendimams, bendruomenės poreikiams ir savivaldybės prioritetams.

    Merė akcentavo, kad ataskaita apima ne tik politinius sprendimus, bet ir praktinius rezultatus rajone, įgyvendintus bei šiuo metu vykdomus projektus. Toks pranešimas taryboje paprastai tampa atskaitos tašku planuojant kitų metų biudžetą, investicijų programą ir administracijos darbų tęstinumą.

    Kas aptarta metiniame pranešime

    Posėdyje pristatyta 2025 metų mero veiklos apžvalga apėmė savivaldybės darbotvarkę, svarbiausius sprendimus ir projektus, kurie dar yra įgyvendinimo stadijoje. Tokios ataskaitos savivaldybėse dažniausiai apima infrastruktūros, viešųjų paslaugų, švietimo, socialinės srities ir aplinkos tvarkymo klausimus.

    Metinis pranešimas tarybai leidžia palyginti suplanuotus tikslus su faktiniais rezultatais, įvertinti, kur reikalingi papildomi resursai, ir identifikuoti sritis, kuriose būtinos korekcijos. Tai svarbu ir gyventojams, nes viešai pristatoma informacija padeda suprasti, kokie sprendimai priimami ir kaip jie veikia kasdienes paslaugas.

    Ačiū komandai ir partneriams

    Pranešimo metu merė padėkojo prie bendrų tikslų prisidėjusiems žmonėms ir organizacijoms: tarybos nariams, savivaldybės administracijai, komandai, gyventojams bei partneriams. Pasak merės, nuoseklus darbas ir racionalūs sprendimai yra esminė sąlyga užtikrinti stabilų savivaldybės augimą.

    Metinės ataskaitos pristatymas taryboje dažnai tampa ir politinės atsakomybės momentu, kai aptariama, kas pavyko, o kas reikalauja didesnio tempo ar aiškesnių sprendimų. Savivaldybė nurodė, kad posėdyje pristatyta apžvalga skirta įvertinti padarytą pažangą ir numatyti tolimesnius veiksmus.

  • Mažeikiuose tikrino Sporto ir pramogų centro statybas: kas jau padaryta ir kokie terminai laukia

    Po Mažeikių rajono savivaldybės tarybos posėdžio merė Rūta Matulaitienė pakvietė tarybos narius, Savivaldybės administracijos skyrių vedėjus ir specialistus į Sporto ir pramogų centro statybvietę. Vizito tikslas buvo vietoje įvertinti projekto eigą ir pasitikslinti artimiausių etapų planą.

    Rangovų atstovai pristatė projektą, apžvelgė iki šiol atliktus darbus ir tai, kas šiuo metu vykdoma statybvietėje. Taip pat aptarti darbų grafikai, svarbiausi technologiniai etapai ir numatomi terminai, nuo kurių priklausys tolesnė objekto statybos sparta.

    Tokie apsilankymai statybvietėse savivaldybėms yra praktinis būdas stiprinti projekto priežiūrą ir mažinti rizikas, susijusias su darbų kokybe ar grafiko nukrypimais. Didelės apimties viešosios infrastruktūros projektuose dažniausiai daugiausia iššūkių kyla dėl tiekimo grandinių, rangos darbų suderinimo ir statybų kainų pokyčių, todėl aiškus terminų ir etapų sekimas tampa kritiškai svarbus.

    Sporto ir pramogų centras planuojamas kaip daugiafunkcė erdvė sporto treniruotėms, varžyboms ir renginiams, todėl statybų eiga aktuali ne tik Savivaldybei, bet ir vietos bendruomenėms bei sporto organizacijoms. Savivaldybė nurodo, kad statybų progresas ir pagrindiniai sprendimai toliau bus derinami su atsakingais administracijos padaliniais, o apie svarbiausius projekto etapus gyventojai bus informuojami viešai.

  • Mažeikių savivaldybėje ieškota būdų, kaip gyventojus realiai įtraukti į sprendimų priėmimą

    Gegužės 22 dieną Mažeikių rajono savivaldybėje vyko diskusija, skirta gyventojų įtraukimui į savivaldos sprendimų priėmimą. Aptarta, kokias realias galimybes savivaldybės turi telkti pilietinę visuomenę ir kokie praktiniai metodai veikia geriausiai.

    Susitikime dalyvavo savivaldybės vicemerė Živilė Keršytė, mero patarėja Viktorija Pagojė, administracijos direktorius Arvydas Pocius, vyriausiasis patarėjas Alfonsas Meškys, skyrių vedėjai ir specialistai. Diskusiją moderavo Kauno technologijos universiteto mokslininkas dr. Vytautas Valentinavičius.

    KTU tyrėjų komanda, kurioje dirba ir dr. V. Valentinavičius, atlieka tyrimą apie tai, kaip pilietiškumas ir piliečių mokslas gali stiprinti visuomenės bei bendruomenių atsparumą įvairioms grėsmėms. Mažeikiuose vykusi fokus grupės diskusija buvo vienas iš šio tyrimo etapų.

    Kodėl gyventojų įtraukimas tampa svarbesnis

    Diskusijoje akcentuota, kad gyventojų įsitraukimas svarbus ne tik dėl demokratijos kokybės, bet ir dėl sprendimų tvarumo. Kai bendruomenė prisideda prie problemų įvardijimo ir sprendinių pasirinkimo, dažniau pasiekiamas aiškesnis prioritetų suderinimas ir didesnis pasitikėjimas savivalda.

    Taip pat aptarta, kad pilietinis aktyvumas siejasi su atsparumu krizių metu, kai reikalinga greita informacijos sklaida, savanorystė ir tarpusavio pagalba. Tokiais atvejais svarbūs ne vien formalūs kanalai, bet ir iš anksto sukurti ryšiai tarp savivaldybės, organizacijų ir gyventojų.

    Piliečių mokslas ir atsparumo stiprinimas

    Susitikime nagrinėta, kaip piliečių mokslas gali būti pritaikomas savivaldos lygmeniu, pavyzdžiui, renkant duomenis apie aplinkos būklę, viešųjų paslaugų pasiekiamumą ar infrastruktūros problemas. Tokios iniciatyvos padeda savivaldybei gauti daugiau vietos konteksto duomenų, o gyventojams suteikia aiškesnį vaidmenį sprendimų grandinėje.

    Kalbėta ir apie tai, kad vienas didžiausių iššūkių yra užtikrinti, jog įtrauktis nebūtų vien formali. Tam reikalingi aiškūs grįžtamojo ryšio principai, suprantamai paaiškinama, kaip gyventojų pasiūlymai įvertinami ir kokie sprendimai priimami, taip pat nuoseklus dialogas, o ne vienkartinės konsultacijos.

    Tyrimo etapas ir tolimesni žingsniai

    Pažymėta, kad analogiškos fokus grupių diskusijos vykdomos ir kitose savivaldybėse, siekiant palyginti patirtis bei įvardyti dažniausiai pasiteisinančius įtraukimo modelius. Tyrimo išvados turėtų prisidėti prie rekomendacijų savivaldybėms, planuojant gyventojų dalyvavimo priemones ir jų vertinimo kriterijus.

    Mažeikių rajono savivaldybėje vykusioje diskusijoje apibendrinta, kad gyventojų įtraukimui būtina derinti skirtingus kanalus ir priemones, o didžiausią poveikį kuria nuoseklumas ir aiškiai matomas rezultatas. Tai leidžia pilietinį aktyvumą paversti praktine pagalba savivaldai ir pačiai bendruomenei.

  • Maudynės be rizikos: svarbiausios taisyklės vaikams ir suaugusiesiems prie vandens telkinių

    Vanduo vilioja ir vaikus, ir suaugusiuosius, o poilsis prie ežerų, upių ar jūros daugeliui tampa vasaros kasdienybe. Vis dėlto net ramiai atrodantis telkinys gali slėpti pavojų, todėl pareigūnai kasmet primena paprastas, bet gyvybiškai svarbias elgesio taisykles.

    Saugiausia maudytis gerai žinomose, oficialiai prižiūrimose vietose, kur stebima vandens kokybė ir įrengtos maudyklos. Nežinomuose telkiniuose riziką didina staiga gilėjantis dugnas, duobės, povandeninės kliūtys ir srovės, kurias ypač sunku įvertinti atvykus pirmą kartą.

    Vaikai prie vandens

    Vaikų negalima palikti be nuolatinės suaugusiųjų priežiūros net seklumoje, nes pavojinga situacija gali susidaryti per kelias sekundes. Mažesniems vaikams verta parinkti tinkamas gelbėjimosi liemenes, tačiau jos neatstoja budraus stebėjimo ir atsakomybės.

    Su vaikais svarbu iš anksto susitarti dėl aiškių ribų, kur galima bristi, o kur ne, ir priminti, kad žaidimai vandenyje turi taisykles. Prie vandens taip pat vertinga turėti telefoną su įkrauta baterija, kad prireikus būtų galima nedelsiant kviesti pagalbą numeriu 112.

    Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

    Viena pavojingiausių klaidų yra šuoliai į nepažįstamą vandens telkinį, kai nežinomas gylis ar dugno struktūra. Toks sprendimas gali baigtis galvos, kaklo ar stuburo traumomis, todėl prieš lipant į vandenį būtina įsitikinti, kad dugnas saugus.

    Nelaimių riziką smarkiai didina alkoholis, nes silpnina reakciją, koordinaciją ir gebėjimą įvertinti realų pavojų. Net patyrę plaukikai turėtų vengti plaukti per toli, nes nuovargis, banguotumas, šaltas vanduo ar srovė gali greitai atimti jėgas.

    Ką daryti, jei žmogus skęsta?

    Pamačius skęstantį žmogų, svarbiausia išlikti ramiems ir nedelsiant skambinti 112. Skęstančiajam reikėtų mesti gelbėjimo ratą, virvę ar kitą plūduriuojantį daiktą ir stengtis padėti iš kranto, nes panikuojantis žmogus gali netyčia įtraukti į pavojų ir gelbėtoją.

    Jei į bėdą patenkate patys, stenkitės nepanikuoti ir taupyti jėgas, laikytis virš vandens, kviesti pagalbą balsu ir rankos mostais. Patekus į stipresnę srovę, nereikėtų plaukti tiesiai prieš ją, geriau judėti į šoną, kol pavyks ištrūkti iš srovės zonos, ir tik tada artėti prie kranto.

    Taip pat svarbu nesimaudyti audros metu, ypač žaibuojant: vanduo gerai praleidžia elektrą, o atviroje erdvėje ant vandens žmogus gali tapti aukščiausiu tašku. Atsakingas elgesys, dėmesys aplinkai ir elementarios taisyklės padeda užtikrinti, kad poilsis prie vandens baigtųsi geromis, o ne skaudžiomis istorijomis.

  • Kiek iš tiesų kainuoja paros šildymas daugiabutyje: skaičiai pagal lauko temperatūrą ir kainą

    Šildymo sezono pradžioje ir pabaigoje daugiabučių gyventojams dažnai kyla tas pats klausimas: ar verta šildymą išjungti keliomis savaitėmis anksčiau, kad sąskaitos būtų mažesnės. Praktikoje didžiausią įtaką šilumos suvartojimui turi ne sprendimas „šildyti ar ne“, o temperatūrų skirtumas tarp vidaus ir lauko bei pastato sandarumas.

    Centralizuotai tiekiamos šilumos kiekis kiekviename name apskaitomas įvadiniu šilumos skaitikliu, todėl suvartojimas matuojamas tiksliai. Kai butuose palaikoma panaši temperatūra, šilumos poreikis kinta priklausomai nuo orų: naktimis, apniukusiomis dienomis ar atvėsus, sąnaudos didėja, o atšilus ar pašvietus saulei – mažėja.

    Tipiniame sovietinės statybos, vidutinės energetinės būklės daugiabutyje šilumos sąnaudos dažnai skaičiuojamos kvadratiniam metrui. Praktinis palyginimas rodo, kad 60 kvadratinių metrų bute šalčiausiomis dienomis išlaidos gali pasiekti apie 6–7 eurus per parą, o esant teigiamai lauko temperatūrai, pavyzdžiui, apie +7 laipsnius, jos sumažėja iki maždaug 1,5–2 eurų per parą.

    Tokie skirtumai paaiškinami paprastai: kuo didesnis vidaus ir lauko temperatūrų skirtumas, tuo daugiau šilumos „išteka“ per sienas, stogą, langus ir kitas atitvaras, o šildymas tą netektį tik kompensuoja. Dėl to trumpalaikis šildymo stabdymas, kai lauke dar vėsu, ne visada duoda apčiuopiamą finansinį efektą, ypač jei po kelių dienų tenka vėl sparčiai kelti vidaus temperatūrą.

    Svarbu įvertinti ir tai, kad vieno namo ar net vienos laiptinės rezultatai gali smarkiai skirtis: renovuotuose ar gerai prižiūrimuose pastatuose paros kaina paprastai mažesnė, o prastos būklės, nesandariuose namuose – didesnė. Jeigu rudenį ar pavasarį butuose akivaizdžiai per karšta, dažniausia priežastis būna netinkamai sureguliuotas šilumos punktas arba parinktas netikslus šildymo režimas, o ne „per ilgas“ sezonas.

    Lyginant su alternatyvomis, šildymas elektra dažnai kainuoja daugiau. Pavyzdžiui, 1 kilovato galios elektrinis šildytuvas, veikdamas visą parą, sunaudoja apie 24 kilovatvalandes, todėl net ir vidutinei elektros kainai išlaidos gali siekti kelis eurus per dieną vien už vieną prietaisą.

    Galutinis atsakymas, kiek kainuoja viena šildymo para, priklauso nuo trijų dalykų: lauko temperatūros, šilumos kainos konkrečioje savivaldybėje ir pastato energinės būklės. Tačiau bendra tendencija aiški: šildymo sezono kraštuose paros kaina dažniausiai būna palyginti nedidelė, todėl sprendžiant dėl šildymo verta remtis ne gandais, o skaitiklio duomenimis ir realiu komfortu namuose.

  • Europos muziejų naktis Panevėžyje: 18 erdvių kviečia miestą atrasti per žaidimus ir ekskursijas

    Gegužės 23 dieną Panevėžyje vyks Europos muziejų naktis – nuo 17 iki 23 valandos mieste atvers duris muziejai, galerijos, bibliotekos, teatrai ir kitos kultūros erdvės. Lankytojams siūlomos nemokamos edukacijos, ekskursijos, kūrybinės veiklos ir pasirodymai, o šių metų tema „Žaidimai“ kviečia kultūrą patirti aktyviai.

    Renginį koordinuoja Panevėžio kraštotyros muziejus, jį finansuoja Panevėžio miesto savivaldybė. Prie iniciatyvos šiemet prisijungė 18 miesto įstaigų ir organizacijų, todėl programa išsiplėtė nuo tradicinių ekspozicijų lankymo iki orientacinių užduočių, interaktyvių veiklų ir naktinių turų.

    Europos muziejų naktis – visoje Europoje vykstanti iniciatyva, skirta pritraukti platesnę auditoriją į kultūros erdves ir paskatinti miestus pažinti netradiciniais maršrutais. Pastaraisiais metais renginiuose vis dažniau akcentuojamas patyriminis dalyvavimas: lankytojai ne tik žiūri, bet ir kuria, sprendžia užduotis, įsitraukia į žaidybines veiklas.

    Pagrindiniai akcentai mieste

    Panevėžio kraštotyros muziejuje bus galima aplankyti ekspozicijas ir parodas, išbandyti kroketo žaidimą, susipažinti su restauratorių darbu bei dalyvauti žaidimų kiemo veiklose. Taip pat numatyti išmanieji STEAM žaidimai su dronų ir robotų pristatymais, o vakare – muzikiniai pasirodymai.

    Nuo 17.30 iki 19.30 valandos muziejaus Edukacijos centre vyks prof. dr. Gedimino Navaičio paskaita apie psichologinius žaidimus. Muziejaus ekspozicijoje „Gamtos medija“ tam tikrais laikais bus įjungiami specialūs garso ir šviesų efektai, skirti sustiprinti patyrimą.

    Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje suplanuotas orientacinis žaidimas, naktinės ekskursijos po biblioteką, edukacinės veiklos šeimoms ir stalo žaidimų pristatymai. Vakaro programoje numatyta ir paskaita apie kiemo žaidimų istoriją bei vinilinių plokštelių klausymosi vakaras.

    Nuo meno iki kino ir teatro

    „Stasys Museum“ kvies nemokamai lankyti ekspozicijas, stebėti šokio pasirodymus ir dalyvauti ekskursijose po parodas. Kino centre „Garsas“ numatytas filmo seansas, o Panevėžio miesto dailės galerijoje lankytojų lauks kūrybinės meno stotelės, pritaikytos įvairaus amžiaus dalyviams.

    Fotografijos galerijoje vyks ekskursijos po Dariaus Misiūno parodą „Daktaras Faustas“, kurias ves pats autorius. Juozo Miltinio dramos teatras siūlys naktinę ekskursiją po teatro erdves, o Panevėžio lėlių vežimo teatras kvies į edukaciją, supažindinančią su kelione nuo lėlės sukūrimo iki spektaklio.

    Žaidybiniai maršrutai ir patyrimai

    Panevėžys NOW organizuos pažintinę ekskursiją-žaidimą „Pramonės detektyvai“, kurioje miesto istorija bus pristatoma per užduotis ir atradimus. Panevėžio kūrybiškumo centre „Pragiedruliai“ numatyta interaktyvi lauko šaškių erdvė ir dirbtuvės, kviečiančios į vaizdą pažvelgti kaip į žaidimą.

    Aktyvesniems lankytojams Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazija prie „Kalnapilio“ arenos žada judriuosius žaidimus ir užduotis, o Panevėžio kolegijoje Taikomųjų tyrimų ir inovacijų centre bus siūloma patyriminė ekskursija apie inovacijas ir ateities technologijas.

    Organizatoriai primena, kad visi Europos muziejų nakties renginiai Panevėžyje yra nemokami, tačiau daliai veiklų gali būti reikalinga išankstinė registracija dėl riboto vietų skaičiaus. Gyventojai ir miesto svečiai kviečiami vakaro maršrutą susiplanuoti iš anksto ir Panevėžį patirti kaip gyvą, žaidybišką kultūros erdvę.

    „Europos muziejų naktis kasmet suburia miesto kultūros įstaigas bendram tikslui – atverti kultūrą žmonėms gyvai, patraukliai ir šiuolaikiškai“, – sakė Panevėžio miesto savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Asta Čeponienė.

  • Festivalis „Europos kinas ir dieną, ir naktį“ Panevėžyje: seansai, diskusijos ir naujos erdvės

    Panevėžyje prasidėjo 22-asis filmų festivalis „Europos kinas ir dieną, ir naktį“, kuris žiūrovus lydės iki vasaros pabaigos. Šių metų programa žada ne tik europinio kino seansus, bet ir pokalbius bei specialius renginius, skirtus aktualioms šiandienos temoms.

    Festivalis šiemet vyksta atsinaujinusiame kino centre „Garsas“, įsikūrusiame „Stasys Museum“ erdvėje. Organizatoriai tikisi, kad moderni aplinka pritrauks ir nuolatinius kino gerbėjus, ir tuos, kurie europinį kiną dar tik atranda.

    Programa ir temos

    Festivalio sudarytojai akcentuoja, kad atrinkti filmai padeda pažinti skirtingas Europos kultūras ir visuomenės patirtis. Dalis seansų papildomi diskusijomis, kurios leidžia gilesniame kontekste aptarti ekrane keliamus klausimus.

    Pastaraisiais metais europinis kinas vis dažniau atsigręžia į tapatybės paieškas, santykių trapumą, emocinę sveikatą, bendruomeniškumą ir pilietinį aktyvumą. Šias kryptis atliepia ir festivalio Panevėžyje programa, kviečianti ne tik žiūrėti, bet ir kalbėtis.

    Nemokami seansai ir susitikimai

    Gegužės 23 dieną, minint Europos muziejų naktį, numatytas nemokamas norvegų režisieriaus Ole Giæver filmo „Leiskite upei gyventi“ seansas. Filmas pasakoja apie samių kilmės mokytoją, o siužete paliečiamos tapatybės, gamtos išsaugojimo ir pilietinio įsitraukimo temos.

    Gegužės 27 dieną žiūrovams pristatomas čekų režisierės Zuzanos Kirchnerovos debiutinis ilgo metro filmas „Karavanas“, rodytas Kanų kino festivalyje. Po seanso planuojama diskusija su knygų autore, vertėja ir vaikų literatūros eksperte Aiguste Vykante Bartkute-Poderiene, taip pat dalyvaus Čekijos Respublikos ambasados Vilniuje atstovai.

    Gegužės 28 dieną kino centras „Garsas“ kartu su Panevėžio miesto visuomenės sveikatos biuru kvies į kroatų režisierės Jasnos Nanut komediją „Devintame danguje“, skirtą Nacionalinei vyrų dienai. Po filmo numatyta diskusija su priklausomybių konsultantu Valdemaru Misevičiumi.

    Organizatoriai primena, kad dalis renginių yra nemokami, tačiau reikalinga išankstinė registracija arba bilietų atsiėmimas. Festivalio renginiai Panevėžyje vyks iki rugpjūčio pabaigos.

  • Panevėžys paminėjo išvadavimo iš bolševikų 107-ąsias metines: salvės, žygis ir padėka savanoriams

    Panevėžyje paminėtos Lietuvos nepriklausomybės kovų ir miesto išvadavimo iš bolševikų 107-osios metinės. Minėjimas pradėtas šv. Mišiomis Švč. Trejybės bažnyčioje, o vėliau Nepriklausomybės aikštėje surengta iškilminga rikiuotė.

    Renginio dalyviai tylos minute pagerbė žuvusių karių atminimą, o prie pulkininko leitenanto Jono Variakojo paminklo buvo padėtos gėlės. Taip akcentuota savanorių ir kariuomenės reikšmė valstybės laisvės kovose.

    „Panevėžio išvadavimo diena primena, kad valstybės stiprybė gimsta iš žmonių drąsos, atsakomybės ir ištikimybės savo šaliai. Šiandien dėkojame visiems, kurie anuomet gynė Lietuvos laisvę, ir tiems, kurie ją saugo dabar“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Pagerbiant laisvės gynėjus ir kariuomenės bei miesto bendrystę, minėjime nuaidėjo trys garbės salvės. Jos skirtos Panevėžio miestui ir jo žmonėms, Lietuvos nepriklausomybės kovose žuvusiems kariams bei Karaliaus Mindaugo husarų batalionui.

    Minėjimo išvakarėse Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Karaliaus Mindaugo husarų batalionas organizavo tradicinį pėsčiųjų žygį. Dalyviai ėjo istoriniais 4-ojo pėstininkų pulko puolimo keliais nuo Upytės iki Laisvės aikštės Panevėžyje.

    Žygiu įprasminta 1919 metų gegužės 19 dieną vykdyta operacija, kai Jono Variakojo vadovaujami savanoriai galutinai išvadavo Panevėžį iš bolševikų. Šis įvykis siejamas su nepriklausomybės įtvirtinimu šiaurės Lietuvoje ir savanorių judėjimo indėliu į valstybės gynybą.

    Organizatoriai nurodo, kad žygyje dalyvavo husarų bataliono kariai, pavieniai žygeiviai, šeimos, miesto įstaigų ir organizacijų bendruomenės. Žygeiviai galėjo rinktis 7, 15 arba 25 kilometrų maršrutus.

    Kasmetinis Panevėžio išvadavimo dienos minėjimas tampa proga ne tik prisiminti konkrečius istorinius įvykius, bet ir stiprinti pilietinį ryšį su krašto gynybos tradicija. Mieste pabrėžiama, kad atminties kultūra, pagarba savanoriams ir bendruomenės įsitraukimas padeda istoriją išlaikyti gyvą.