CP v2

Blog

  • Indonezijoje vėl suaktyvėjo Anak Krakatau: vulkaniniai pelenai sustabdė skrydžius ir uždarė 6 oro uostus

    Indonezijoje vėl išsiveržė Anak Krakatau ugnikalnis, 2018 metais siejamas su mirtinu cunamiu Sundos sąsiauryje. Dėl į atmosferą pakilusių vulkaninių pelenų laikinai sustabdytas šešių šalies oro uostų darbas, o Džakartos pagrindiniame oro uoste atšaukta ir atidėta šimtai reisų.

    Didžiausi trikdžiai fiksuoti tarptautiniame Sukarno–Hatta oro uoste, aptarnaujančiame sostinės regioną. Oro uosto operatoriai pranešė, kad skrydžių grafikai koreguoti dėl saugos reikalavimų, kai pelenai pasiekė oro uosto zoną ir pablogino matomumą.

    Vulkaniniai pelenai yra pavojingi lėktuvų varikliams ir korpusui: smulkios dalelės gali patekti į turbinas, lydytis aukštoje temperatūroje ir trikdyti variklio darbą. Dėl to oro bendrovės, remdamosi meteorologų ir civilinės aviacijos tarnybų vertinimais, dažnai renkasi prevenciškai atšaukti arba nukreipti skrydžius.

    Situaciją apsunkina tai, kad pelenų debesis gali greitai keisti kryptį ir aukštį, o rizika priklauso ne tik nuo išsiveržimo intensyvumo, bet ir nuo vėjo. Indonezijos institucijos ragino keleivius sekti oro linijų pranešimus, o daliai žmonių oro uostuose buvo organizuojama papildoma pagalba.

    Vietos tarnybos pranešė apie pelenų kritimą dalyje Javos ir aplinkinių teritorijų, todėl kai kur buvo ribojamos lauko veiklos, laikinai koreguotos mokyklų veiklos. Gyventojams rekomenduota dėvėti kaukes, saugoti akis, uždengti vandens talpas ir būti atsargiems keliuose, nes pelenai mažina matomumą.

    Laivams Sundos sąsiauryje taip pat patarta laikytis atstumo nuo ugnikalnio kraterio. Tokios priemonės taikomos siekiant sumažinti riziką, jei išsiveržimo pobūdis keistųsi arba pasireikštų pavojingi šalutiniai reiškiniai.

    Anak Krakatau yra aktyvus ugnikalnis, susiformavęs po istorinio Krakatau išsiveržimo XIX amžiuje. Regionas priklauso Ramiojo vandenyno Ugnies žiedui, kur dažni tiek žemės drebėjimai, tiek ugnikalnių išsiveržimai, todėl Indonezija nuolat palaiko padidintą stebėseną.

    Katastrofų valdymo institucijos teigė, kad šiuo metu tiesioginės cunamio grėsmės nematoma, tačiau 2018 metais Anak Krakatau aktyvumas lėmė nuošliaužą ir sukėlė cunamį, nusinešusį daugiau nei 400 gyvybių Javoje ir Sumatroje. Dėl šios patirties tarnybos pabrėžia ankstyvo perspėjimo ir prevencinių ribojimų svarbą.

  • Kamčiatkos ugnikalnis atgijo po 500 metų: mokslininkai įvardijo, kaip žemės drebėjimas jį pastūmėjo

    Kamčiatkoje esantis Krašenininkovo ugnikalnis, daugiau nei 500 metų laikytas „miegančiu“, netikėtai parodė aktyvumo ženklų. Tyrėjai tai sieja su 2025 metų liepos 30 dieną regione fiksuotu itin stipriu, maždaug 8,8 magnitudės žemės drebėjimu, kuris galėjo išjudinti gilesnius magmos procesus.

    Kamčiatka laikoma vienu aktyviausių vulkaninių regionų pasaulyje: čia priskaičiuojama apie 160 ugnikalnių, iš kurių apie 29 laikomi aktyviais. Todėl kiekvienas naujas išsiveržimas ar staigus „prabudimas“ domina ne tik vietos tarnybas, bet ir tarptautinę vulkanologų bendruomenę.

    Mokslininkų dėmesį patraukė tai, kad ugnikalnis į didįjį smūgį neatsiliepė akimirksniu. Anot stebėjimų, praėjus maždaug dviem dienoms po pagrindinio drebėjimo, per kelias valandas užfiksuota serija mažesnių postūmių, o tuomet palydoviniai duomenys rodė, kad magma pradėjo kilti, formuodama beveik vertikalią plyšio struktūrą plutoje.

    Tokia uždelsta reakcija dažnai signalizuoja, kad vien mechaninio „supurtymo“ paaiškinimo nepakanka. Tyrėjai vertino, ar drebėjimo sukelti įtempiai galėjo suteikti pakankamą papildomą slėgį magmos telkiniui, kad šis prarastų stabilumą.

    Skaičiavimai rodo, kad magmos rezervuarui ar jį gaubiančioms uolienoms suardyti gali reikėti maždaug nuo 1 iki 10 megapaskalių perteklinio slėgio. Drebėjimo metu jis galėjo pasiekti apie 1,0 ± 0,6 megapaskalio, tad teoriškai to galėjo pakakti, tačiau vien šis faktas nepaaiškina vėlavimo tarp drebėjimo ir aktyvumo suintensyvėjimo.

    Mokslininkai pabrėžia dujų reikšmę: per ilgą ramybės laikotarpį magmoje galėjo kauptis ištirpusios dujos, formuodamos burbulus. Ilgalaikis požeminis „drebėjimas“ ir įtempių kaita galėjo skatinti burbulų augimą, didinti slėgį rezervuare ir palaipsniui stumti sistemą prie lūžio taško, kol magma prasiveržė aukštyn.

    „Ilgalaikiai tektoniniai svyravimai, tikėtina, skatino laipsnišką lakiųjų medžiagų išsiskyrimą, burbulų didėjimą ir galiausiai magmos rezervuaro destabilizaciją“, – sakė tyrėjų komanda, aiškindama, kodėl iš pažiūros rami sistema gali staiga tapti nestabili.

    Tokią situaciją vulkanologai apibūdina kaip paslėptai kritinę būseną: ugnikalnio sistema jau būna arti išsiveržimo, tačiau aiškių paviršinių signalų gali ir nebūti. Tai ypač svarbu stebėsenai, nes vien įprasti požymiai ne visada leidžia laiku įvertinti riziką.

    Šis atvejis primena, kad dideli žemės drebėjimai gali „perjungti“ vulkanines sistemas, ypač jei jos jau yra įtemptos būsenos. Praktikoje tai reiškia, kad po megadrebėjimų padidėja poreikis atidžiau sekti ne tik seisminį foną, bet ir dujų išsiskyrimą, grunto deformacijas bei palydovinius šiluminius signalus.

    Kamčiatkoje tokia stebėsena ypač svarbi ir dėl aviacijos: pelenų debesys gali kelti riziką skrydžiams, o staigūs išsiveržimai kartais įvyksta greičiau, nei spėjama pritaikyti įprastus perspėjimo scenarijus. Todėl tyrėjų įžvalgos apie uždelstą reakciją ir dujų kaupimąsi gali padėti tikslinti prognozavimo modelius.

  • Černobylio draustinyje pasikeitė sulaukėjusių karvių banda: dingo lyderis Rybkas, grįžo du buliai

    Černobylio radiaciniame ir ekologiniame biosferos draustinyje specialistai vėl užfiksavo sulaukėjusių galvijų bandą, tačiau šįkart joje nebuvo įprasto lyderio – buliaus Rybko. Stebėtojai nurodo, kad banda dabar susideda iš 12 gyvūnų, o jos sudėtis, panašu, pasikeitė.

    Pasak draustinio darbuotojų, į grupę sugrįžo du buliai, kurie anksčiau laikėsi atskirai. Toks pokytis iškart sukėlė klausimų: ar bandos hierarchijoje įvyko permainos ir ar šie sugrįžę patinai galėjo išstumti iki tol dominavusį Rybką.

    „Ar pasikeitė bandos hierarchija ir ar du sugrįžę buliai galėjo išstumti Rybką, vienareikšmio atsakymo kol kas nėra“, – sakė draustinio specialistai.

    Gyvulių elgseną tyrinėjantys ekspertai pabrėžia, kad galvijų bandose patinų tarpusavio santykiai dažnai siejami su konkurencija dėl priėjimo prie patelių, maisto išteklių ir statuso grupėje. Hierarchija nėra sustingusi: ją gali keisti amžius, fizinė būklė, grupės dydis ir konkrečių individų tarpusavio sąveika.

    Bandinis gyvenimas laukinėje aplinkoje suteikia ir aiškių privalumų. Didesnė grupė paprastai greičiau pastebi grėsmes, gali sinchroniškai reaguoti į pavojų ir efektyviau apsaugoti jauniklius, o patyrę suaugę gyvūnai neretai lemia, kur banda ilsisi ir kokiais maršrutais juda.

    Draustinyje primenama, kad sulaukėję galvijai Černobylio zonoje tapo vienu labiausiai stebimų reiškinių, nes daugelį metų išsilaiko savarankiškai ir prisitaiko prie laukinių sąlygų. Nors apie bandą žinoma jau seniai, ji į fotospąstus patenka palyginti retai, todėl kiekvienas naujas užfiksuotas epizodas padeda tiksliau suprasti jos judėjimą ir socialinę struktūrą.

    Dabar specialistai planuoja tęsti stebėjimus, kad paaiškėtų, kur dingo Rybkas ir ar banda jau turi naują lyderį. Tokie pokyčiai gali būti laikini, tačiau lygiai taip pat gali signalizuoti apie ilgalaikę persitvarkymo fazę, ypač jei grupėje atsiranda konkurencingų, subrendusių patinų.

  • Išgyvenimo planas gali nuvilti kritinę minutę: viena klaida, kurią daro beveik visi

    Pasiruošimas ekstremalioms situacijoms dažnai pradedamas nuo universalių patarimų: sukaupti vandens ir maisto, susidėti kuprinę, turėti žibintuvėlį, baterijas ir būti pasirengus bet kada išvykti. Tačiau toks „vienas planas visiems“ modelis realiame gyvenime neretai suveikia prasčiau, nei tikimasi.

    Didžiausia klaida ta, kad planas paliekamas „kaip buvo“ ir ilgą laiką neatnaujinamas. Kritinę dieną paaiškėja, jog jis labiau atitinka ankstesnį gyvenimą, o ne dabartines galimybes, įpročius ir aplinkybes.

    Planą keičia gyvenimas

    Per kelerius metus gali pasikeisti sveikata, fizinė forma, šeimos sudėtis, darbo režimas ar gyvenamoji vieta. Dėl to skiriasi ir realus evakuacijos laikas, reikalingų daiktų sąrašas bei tai, kas žmogui yra įmanoma fiziškai.

    Pavyzdžiui, jei atsirado lėtinių ligų, gali prireikti nuolatinio vaistų rezervo, aiškaus jų vartojimo grafiko ir atsarginių receptų kopijų. Jei šeimoje yra mažų vaikų ar vyresnio amžiaus artimųjų, išvykimas tampa lėtesnis, o prioritetai persikelia nuo įrangos prie logistikos ir saugumo.

    „Geriausias pasirengimo planas yra tas, kurį realiai galite įgyvendinti šiandien, o ne tas, kurį įsivaizdavote prieš penkerius metus“, – sako civilinės saugos ekspertai, pabrėžiantys reguliaraus atnaujinimo svarbą.

    Kodėl vien įranga nepadeda

    Išgyvenimo kultūroje daug dėmesio skiriama daiktams: kuprinėms, vandens filtrams, radijo stotelėms, peiliams ar turistiniams įrankiams. Vis dėlto dažnai lemia ne brangi įranga, o tai, ar pasirūpinta kasdieniais poreikiais, be kurių žmogus praranda savarankiškumą.

    Tokiais „nepastebimais“ dalykais gali tapti patogūs judėjimo sprendimai, priemonės daiktams pernešti, akiniai su atsargine pora, klausos aparatai su baterijomis, higienos reikmenys ar papildomos kūdikio priežiūros priemonės. Praktikoje būtent šios smulkmenos padeda išvengti chaoso pirmosiomis valandomis.

    Kitas dažnas aklas taškas yra dokumentai ir ryšys. Jei telefonas išsikrauna, o svarbi informacija laikoma tik skaitmeniniu formatu, žmogus gali netekti prieigos prie kontaktų, sveikatos duomenų ar būtinų paslaugų.

    Kaip atnaujinti planą, kad jis veiktų

    Efektyvus planas turi būti lankstus ir periodiškai peržiūrimas, ypač po reikšmingų gyvenimo pokyčių. Praktinis principas paprastas: kuo mažiau veiksmų reikės krizinę minutę, tuo didesnė tikimybė, kad planas bus įgyvendintas.

    Verta pasitikrinti, ar numatytas realus maršrutas ir susitikimo vietos, ar aišku, kaip elgtis dingus elektrai, ryšiui ar sutrikus transportui. Taip pat svarbu įsivertinti, kiek laiko iš tiesų užtrunka susiruošti, ir ar tai atitinka galimas grėsmes.

    Pasirengimo esmė nėra apsunkinti kasdienybę, o sumažinti problemų skaičių krizei prasidėjus. Todėl strategiją verta grįsti ne vien teorija, o realiu savo gyvenimo vertinimu: sveikata, aplinka, įpročiais, šeimos poreikiais ir tuo, kas iš tikrųjų pasiekiama.

  • Po rekordinės audros „Energijos skirstymo operatorius“ kelia kompensacijas: kam priklauso iki 660 eurų

    Po rekordinės audros „Energijos skirstymo operatorius“ kelia kompensacijas: kam priklauso iki 660 eurų

    „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) po rugpjūčio 22 dieną šalį nusiaubusios audros didina gyventojams mokamų kompensacijų ribas už tiesioginius nuostolius, patirtus dėl užsitęsusio elektros tiekimo atkūrimo. Maksimali išmoka priklausys nuo to, kiek laiko konkrečiame objekte nebuvo elektros ir kada tiekimas buvo atnaujintas.

    Pagal atnaujintą tvarką, jei elektros tiekimas buvo atkurtas per 3–6 paras, gali būti kompensuojama iki 220 eurų, per 7–13 parų – iki 440 eurų, o užtrukus 14 ir daugiau parų – iki 660 eurų. ESO pabrėžia, kad tai yra kompensacija už realias, dokumentais pagrįstas išlaidas, patirtas būtent dėl ilgo sutrikimo.

    Kada ir už ką mokama?

    ESO nurodo, kad kompensacija skirta padengti tiesioginius nuostolius, tokius kaip sugedęs maistas, generatoriaus įsigijimo ar nuomos kaštai, kuras, taip pat būtinos laikino apgyvendinimo išlaidos. Svarbu, kad prašyme būtų aiškiai nurodyta, kokie nuostoliai patirti, ir pridėti juos pagrindžiantys dokumentai.

    Pagal bendrovės anksčiau skelbtas gaires, gyventojai dažniausiai prašo atlyginti sugedusio maisto išlaidas, taip pat kompensuoti generatorių nuomą ar pirkimą ir kuro sąnaudas. Jeigu dalis išlaidų paaiškėjo jau pateikus prašymą, galima teikti papildomą prašymą dėl naujai nustatytų nuostolių.

    ESO skaičiuoja, kad yra gavusi daugiau kaip 2 800 gyventojų prašymų, kuriuose bendra prašoma suma siekia apie 664 000 eurų. Pirmosios išmokos, anot bendrovės, turėtų pasiekti gyventojus artimiausiomis dienomis, o prašymai vertinami eilės tvarka.

    Ką svarbu žinoti teikiant prašymą?

    ESO akcentuoja, kad gyventojams, kurie prašymus jau pateikė, iš naujo kreiptis nereikia: didesnės ribos bus taikomos visiems gautiems prašymams. Tuo pačiu primenama, kad prašymą turi pateikti objekto, kuriame buvo sutrikęs elektros tiekimas, savininkas.

    Jei nėra pirkimo kvitų ar kitų finansinių dokumentų, ESO prašo pateikti alternatyvius įrodymus, kurie pagrįstų nuostolių faktą ir apimtį. Praktikoje tai gali būti sugadinto turinio nuotraukos, įrenginių gedimo fiksavimas ar kiti aiškiai identifikuojami įrodymai.

    Dvi skirtingos kompensacijos

    Bendrovė atkreipia dėmesį, kad kompensacija už tiesioginius nuostolius mokama atskirai nuo kompensacijos už nustatyto elektros tiekimo atkūrimo termino viršijimą. Pastaroji išmoka skiriama automatiškai visiems klientams, kuriems elektra buvo atkurta vėliau nei per 72 valandas, todėl dėl jos atskirai kreiptis nereikia.

    ESO pabrėžia, kad abi išmokos nesidubliuoja ir viena kitos nemažina, nes skaičiuojamos skirtingu pagrindu. Tai reiškia, kad gyventojas gali gauti ir automatinę kompensaciją už termino viršijimą, ir atskirai įvertintą kompensaciją už patirtas tiesiogines išlaidas.

    Rugpjūčio 22 dieną audra, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vertinimu, buvo stipriausia pagal nuo 1970 metų turimus vėjo duomenis. ESO skelbė, kad piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 000 klientų, o tinklo pažeidimų skaičius siekė apie 11 000.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vasaros audrų žalą elektros tinklams dažnai sustiprina pilnai sužėlę medžiai, o po ilgesnio ramesnio laikotarpio netikėtai stiprus vėjas lemia daugiau lūžtančių šakų ir virtusių medžių. Dėl to didėja ir rizika ilgesniems atjungimams atokesnėse vietovėse, kur gedimų šalinimas užtrunka ilgiau.

  • Audra paliko tūkstančius be elektros: „Energijos skirstymo operatorius“ kelia kompensacijas

    Audra paliko tūkstančius be elektros: „Energijos skirstymo operatorius“ kelia kompensacijas

    „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) po rugpjūčio 22 dieną Lietuvą nusiaubusios audros didina kompensacijų ribas gyventojams, patyrusiems tiesioginių nuostolių dėl užsitęsusio elektros tiekimo atstatymo. Bendrovė pabrėžia, kad didžiausia galima išmoka priklausys nuo to, kiek laiko po audros buvo atkurta elektra.

    Pagal atnaujintą tvarką, jei elektros tiekimas buvo atstatytas vėliau nei per 72 valandas, gyventojai gali prašyti kompensuoti dalį patirtų išlaidų. Maksimalios sumos siekia iki 220 eurų, kai tiekimo atkūrimas truko nuo 3 iki 6 parų, iki 440 eurų, kai truko nuo 7 iki 13 parų, ir iki 660 eurų, kai elektra nebuvo atkurta 14 ir daugiau parų.

    ESO nurodo, kad ši kompensacija skirta tiesioginiams nuostoliams, kuriuos sukelia ilgas elektros tiekimo sutrikimas, pavyzdžiui, sugedusiam maistui, generatoriaus įsigijimui ar nuomai, kurui ir būtinoms laikino apgyvendinimo išlaidoms. Gyventojams primenama, kad reikėtų išsaugoti išlaidas pagrindžiančius dokumentus, nes jų gali būti prašoma vertinant pateiktą prašymą.

    Tiesioginių nuostolių kompensacija bus mokama atskirai nuo kitos išmokos, kuri skiriama už nustatyto elektros tiekimo atkūrimo termino viršijimą. Pastaroji kompensacija, kaip nurodo ESO, bus apskaičiuojama automatiškai visiems klientams, kuriems tiekimas buvo atstatytas vėliau nei per 72 valandas, todėl papildomai kreiptis dėl jos nereikia.

    ESO akcentuoja, kad abi išmokos tarpusavyje nesidubliuoja ir viena kitos nemažina, nes taikomos skirtingais pagrindais. Tai reiškia, kad gyventojas gali gauti automatinę kompensaciją už termino viršijimą ir atskirai pateikti prašymą dėl realiai patirtų tiesioginių nuostolių.

    Įmonė taip pat informuoja, kad gyventojai prašymus dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo gali teikti nuo rugsėjo 1 dienos. Tie, kurie prašymus jau pateikė anksčiau, iš naujo kreiptis neturi, nes naujos kompensacijų ribos bus pritaikytos visiems prašymams.

    Pagal ESO pateiktą informaciją, dažniausiai kompensuojamos išlaidos susijusios su sugedusiu maistu, laikinu apgyvendinimu, generatorių nuoma ar įsigijimu bei kuro sąnaudomis. Konkrečios kompensuojamos sumos ir jų ribos priklausys nuo prašymo aplinkybių, pateiktų įrodymų ir taikomų maksimalių dydžių.

    ESO teigia jau sulaukęs daugiau kaip 2 800 gyventojų prašymų, kuriuose prašoma atlyginti apie 664 000 eurų nuostolių. Bendrovė nurodo, kad pirmosios kompensacijos gyventojus turėtų pasiekti artimiausiu metu.

  • Trijų kryžių paminklas Vilniuje vėl baltuos: prasideda atnaujinimas, paaiškėjo svarbi detalė

    Trijų kryžių paminklas Vilniuje vėl baltuos: prasideda atnaujinimas, paaiškėjo svarbi detalė

    Vilniaus panoramoje iš tolo matomas Trijų kryžių paminklas artimiausiu metu bus atnaujintas: numatyta nuvalyti paviršių, sutvarkyti nusidėvėjusias vietas ir perdažyti dangą. Darbai planuojami taip, kad lankytojai ir toliau galėtų patekti į šalia esančią apžvalgos aikštelę.

    Paminklo būklė įvertinta 2024 metais atliktos ekspertizės metu. Specialistai nurodė, kad konstrukcinė būklė yra gera ir esminių pažeidimų nenustatyta, tačiau paviršiuje matyti laiko ir aplinkos poveikio pėdsakai.

    Pasak miesto atstovų, atnaujinimas yra kosmetinis, tačiau praktiškai svarbus, nes padeda apsaugoti dangą nuo tolesnio dėvėjimosi. Tokie darbai įprastai atliekami prevenciškai, kad drėgmė, temperatūrų kaita ir tarša neardytų paviršiaus sparčiau.

    Planuojama, kad darbai truks apie mėnesį, o tiksli trukmė priklausys nuo oro sąlygų. Paminklą tvarkys UAB „Grinda“.

    Teritorija nebus uždaryta, tačiau prie pat paminklo prieiti nepavyks, nes darbų zona bus aptverta saugumo juosta. Taip siekiama užtikrinti tiek lankytojų, tiek dirbančių specialistų saugumą.

    Pastaraisiais metais paminklas buvo prižiūrimas atliekant mažesnės apimties darbus, tačiau kompleksinis paviršių atnaujinimas ilgą laiką nebuvo vykdytas. Miesto teigimu, dabar siekiama suvienodinti dangą ir išsaugoti tvarkingą vieno ryškiausių sostinės simbolių vaizdą.

  • ESO skelbia naujausią situaciją: Zarasų rajone dar šimtai be elektros, dirba brigados

    ESO skelbia naujausią situaciją: Zarasų rajone dar šimtai be elektros, dirba brigados

    Po rugpjūčio 22 dieną praūžusios audros ESO skelbia atnaujintą informaciją apie elektros tiekimo sutrikimų šalinimą. Bendrovė nurodo, kad gedimų dar fiksuojama keliuose regionuose, o darbai tęsiami tiek miestuose, tiek atokesnėse vietovėse.

    Zarasų rajone registruoti 89 elektros tiekimo sutrikimai, be elektros išlieka 268 klientai. Gedimus rajone šalina 13 brigadų, kurios dirba pagal prioritetus, pirmiausia užtikrindamos saugų ir stabilų elektros tiekimą gyventojams.

    Pasak ESO, daugiausia šiuo metu šalinami 0,4 kV tinklo gedimai, dėl kurių elektra dažniausiai dingsta vienam–keturiems klientams. Tokie gedimai neretai išsiblaškę plačioje teritorijoje, todėl jų lokalizavimas ir sutvarkymas užtrunka, net jei kiekvienas atskirai atrodo nedidelis.

    ESO pabrėžia, kad tikrasis gedimo mastas dažnai paaiškėja tik brigadai atvykus į vietą. Kai kur tenka statyti naujas elektros linijų atramas, o darbus apsunkina įmirkęs gruntas ir sudėtingas privažiavimas prie pažeistų tinklo vietų.

    Daugiausia sutrikimų, bendrovės teigimu, išlieka Salako seniūnijoje bei buvusių Antazavės ir Suvieko seniūnijų teritorijose. Pavienių atsijungimų dar yra buvusios Antalieptės seniūnijos teritorijoje, Turmanto seniūnijoje, Zarasų mieste ir Dusetose.

    Laikinam elektros tiekimo užtikrinimui Zarasų rajone ESO yra pastačiusi arba klientams suteikusi 50 generatorių, dalis gyventojų naudoja ir savo turimą įrangą. Bendrovė taip pat atkreipia dėmesį, kad 55 objektai, kuriuose registruoti sutrikimai, yra negyvenamos sodybos ar kitos paskirties pastatai, šiuo metu nevartojantys elektros energijos.

    Utenos regione fiksuoti 474 sutrikimai, be elektros buvo 1 258 klientai, gedimus šalino 65 brigados. Bendrai regionuose, kuriuose dar likę audros sukelti pažeidimai, registruoti 517 sutrikimų, be elektros buvo 1 318 klientų, dirbo 79 brigados.

    ESO atsiprašo gyventojų dėl užsitęsusių sutrikimų ir patiriamų nepatogumų. Bendrovė primena, kad po audrų dalis gedimų gali pasikartoti dėl papildomai lūžtančių šakų ar medžių, todėl situacija gali kisti net ir atstačius elektros tiekimą.

  • Visagine pradedami miško kirtimai: savivaldybė paaiškino, kas bus pjaunama ir kodėl

    Visagine pradedami miško kirtimai: savivaldybė paaiškino, kas bus pjaunama ir kodėl

    Visagino savivaldybės administracija pranešė, kad valstybinės reikšmės miške bus vykdomi atrankiniai sanitariniai kirtimai. Darbai numatyti 295 kvartalo 8 sklype, kur jų apimtis sieks 1,2 hektaro.

    Pasak savivaldybės, planuojama šalinti pažeistus ir pavojingus medžius, kurie kelia riziką aplinkiniams ir gali bloginti miško būklę. Tuo pačiu akcentuojama, kad sveikos pušys ir beržai bus paliekami, iš jų formuojant likusį medyną.

    Kodėl pasirenkami sanitariniai kirtimai?

    Atrankiniai sanitariniai kirtimai IIB miškų grupės medynuose dažniausiai taikomi tuomet, kai reikia greitai pašalinti ligų, kenkėjų ar stichijų pažeistus medžius. Tokia praktika naudojama siekiant sumažinti riziką, kad pažeidimai išplis, o miškas praras rekreacinę ir kraštovaizdinę vertę.

    Miškų tvarkyme sanitariniai kirtimai taip pat siejami su saugumu, ypač ten, kur miško takais vaikšto gyventojai ir poilsiautojai. Vėjo išlaužyti, įtrūkę ar pradėję džiūti medžiai gali tapti pavojingi, todėl atrankinis šalinimas leidžia išlaikyti teritoriją tvarkingą ir mažinti nelaimingų atsitikimų tikimybę.

    Kaip bus organizuojami darbai?

    Savivaldybė nurodo, kad nupjauti medžiai bus supjaustomi į medienos sortimentus, o kirtimo atliekos, tokios kaip viršūnės ir šakos, bus ištraukiamos ir sandėliuojamos. Sandėliavimo vieta numatyta Pramonės gatvėje 29.

    Darbai pagal sutartį bus vykdomi nuo 2026 metų rugsėjo 7 dienos iki spalio 31 dienos. Rangovu įvardijama bendrovė „Arbora LT“.

    Kokiu pagrindu leidžiama kirsti?

    Pranešime teigiama, kad kirtimai vykdomi vadovaujantis Aplinkos ministerijos patvirtintomis miško kirtimų apimtimis ir Valstybinės miškų tarnybos nustatyta tvarka. Leidimas kirsti mišką išduotas 2026 metų rugpjūčio 3 dieną, numeris 22602854.

    Savivaldybė pabrėžia, kad tikslas yra išsaugoti ir formuoti rekreacinę miško aplinką bei auginti atsparesnį medyną, kuris būtų mažiau pažeidžiamas vėjų, ligų ir miško kenkėjų. Gyventojų prašoma supratingumo dėl galimų laikino miško lankymo ribojimų ir nepatogumų darbų metu.

  • Ką valgyti vakarienei, kad ilgai jaustumėtės sotūs: dietologai išskyrė 4 taisykles

    Ką valgyti vakarienei, kad ilgai jaustumėtės sotūs: dietologai išskyrė 4 taisykles

    Vakarienė, po kurios po valandos vėl norisi užkandžiauti, dažniausiai būna sudaryta vien iš greitai pasisavinamų angliavandenių. Specialistai pabrėžia, kad sotumą labiausiai lemia ne „stebuklinga“ valanda, o keturi elementai lėkštėje: baltymai, daržovės, kokybiški angliavandeniai ir nedidelis kiekis riebalų.

    Geras atskaitos taškas yra sveikos mitybos lėkštės principas, taikomas daugelyje šalių: maždaug pusę porcijos turėtų sudaryti daržovės ir vaisiai, pirmenybę teikiant daržovėms. Likusi dalis paprastai paskirstoma viso grūdo produktams ir baltymų šaltiniams, o skonį ir vitaminų įsisavinimą papildo saikingas riebalų kiekis.

    Baltymai ir skaidulos – sotumo pagrindas

    Baltymai vakarienėje padeda ilgiau išlaikyti sotumą, nes trumpuoju laikotarpiu gali mažinti alkį ir veikti apetito hormonus. Tam nebūtina rinktis itin daug baltymų turinčio patiekalo, svarbiausia, kad jų apskritai būtų: kiaušiniai, natūralūs pieno produktai, paukštiena, ankštiniai ar žuvis.

    Daržovės padidina patiekalo tūrį, bet neprideda daug energinės vertės, todėl padeda „prisipildyti“ lengviau. Be to, jos yra pagrindinis skaidulų, vitaminų ir mineralų šaltinis, o skaidulos siejamos su geresne sotumo kontrole ir stabilesniu gliukozės atsaku.

    Jei vakare nuo didelio kiekio žalių daržovių pučia pilvą ar skauda, tą patį tikslą galima pasiekti renkantis termiškai apdorotas daržoves. Keptos, troškintos ar virtos daržovės dažnai būna lengviau toleruojamos, ypač žmonėms, turintiems jautresnį virškinimą.

    Angliavandeniai vakare nedraudžiami

    Paplitusi taisyklė, kad po tam tikros valandos reikia visiškai atsisakyti duonos, ryžių ar bulvių, neturi tvirto pagrindo. Angliavandeniai gali būti sveikos vakarienės dalis, tačiau didžiausią reikšmę turi jų rūšis, porcija ir tai, kaip atrodo visa dienos mityba.

    Dažniau verta rinktis viso grūdo duoną, avižas, kruopas ar pilno grūdo makaronus, nes jie suteikia daugiau skaidulų ir dažnai sotina ilgiau nei saldūs kepiniai ar labai rafinuoti dribsniai. Vis dėlto viso grūdo produktai nėra absoliutus reikalavimas: sergant kai kuriomis virškinamojo trakto ligomis pasirinkimas turėtų būti individualus.

    Riebalai ir vakarienės laikas: kur slypi klaidos

    Nedidelis riebalų kiekis vakarienėje svarbus, nes jis padeda įsisavinti riebaluose tirpius vitaminus A, D, E ir K bei pagerina skonį. Tam pakanka šlakelio alyvuogių aliejaus, saujelės riešutų, sėklų ar kelių avokado skiltelių, tačiau per riebi ir labai gausi vakarienė gali didinti sunkumo jausmą.

    Vakarienės laiką geriausia derinti prie dienotvarkės, o ne prie „griežtos“ valandos. Dažniausiai rekomenduojama paskutinį valgymą planuoti likus maždaug 2–3 valandoms iki miego, o žmonėms, varginamiems refliukso, ilgesnis tarpas iki atsigulimo gali padėti sumažinti naktinius simptomus.

    Praktiškai sotumo principus lengva pritaikyti kasdien: sumuštinis su kiaušiniu ir daržovėmis, kruopos su keptomis daržovėmis ir pupelėmis ar salotos su paukštiena, porcija viso grūdo duonos ir šlakelis aliejaus. Svarbiausia, kad vakarienė būtų įvairi, atitiktų jūsų poreikius ir nekeltų diskomforto prieš miegą.