CP v2

Blog

  • Lazdijų rajone planuojamos komendantinės pratybos: savivaldybėje aptarti tikslai, veiklos ir partnerystės

    Lazdijų rajone planuojamos komendantinės pratybos: savivaldybėje aptarti tikslai, veiklos ir partnerystės

    Lazdijų rajono savivaldybėje įvyko darbinis susitikimas dėl rudenį planuojamų komendantinių pratybų. Aptarti pagrindiniai pratybų tikslai, numatomos veiklos ir institucijų tarpusavio koordinavimas.

    Susitikime dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės vadas Skirmantas Valatkevičius ir Alytaus regiono komendantūros atstovai. Savivaldybę atstovavo vicemeras Dalius Mockevičius, už mobilizaciją atsakingas vyr. specialistas Rimas Jarmala bei Teisės ir personalo skyriaus patarėjas Vitas Merkininkas.

    Kam skirtos pratybos?

    Planuojama, kad pratybų metu komendantiniai vienetai stiprins pasirengimą remti valstybės ir savivaldos institucijas krizinių situacijų metu. Toks pasirengimas siejamas su praktinių veiksmų suderinimu, ryšių patikrinimu ir sprendimų priėmimo grandinės išbandymu realistiškose situacijose.

    Vienas svarbiausių akcentų numatomas svarbių objektų apsaugos užduotims ir viešosios tvarkos užtikrinimo elementams, kai reikalingas kelių institucijų veikimas išvien. Taip pat planuojama skirti dėmesio veiksmų koordinavimui, informacijos apsikeitimui ir operatyviam reagavimui.

    Ko tikimasi iš savivaldybės?

    Susitikime aptartos pratybų organizavimo galimybės Lazdijų rajone ir praktiniai klausimai, kurie dažniausiai lemia pratybų efektyvumą: vietų parinkimas, logistiniai sprendimai, atsakomybės pasidalijimas ir sąveika su civilinėmis institucijomis. Pabrėžta, kad sėkmingam įgyvendinimui būtinas aiškus institucijų vaidmenų suderinimas.

    Rudenį planuojamos pratybos turėtų tapti proga patikrinti, kaip komendantiniai padaliniai ir vietos institucijos veikia bendroje sistemoje, kai svarbus ne tik atskirų grupių pasirengimas, bet ir bendras veiksmų vientisumas. Galutiniai pratybų sprendimai turėtų paaiškėti suderinus scenarijus, apimtį ir dalyvių įtraukimą.

  • Įspėjimas Oro pavojus telefone: kaip elgtis lauke, transporte ir pastatuose, kad išliktumėte saugūs

    Įspėjimas Oro pavojus telefone: kaip elgtis lauke, transporte ir pastatuose, kad išliktumėte saugūs

    Gavus perspėjimą Oro pavojus svarbiausia kuo greičiau sumažinti riziką atsidurti atviroje vietoje ir pasiekti priedangą ar saugią patalpą. Tokie pranešimai siunčiami, kai Lietuvos oro erdvėje fiksuojamas neatpažintas ar grėsmę galintis kelti objektas, todėl delsti ir stebėti situaciją lauke yra pavojinga.

    Jei įspėjimą gavote būdami lauke, pirmas veiksmas yra nedelsiant ieškoti artimiausios priedangos. Ja gali tapti ne tik specialiai pažymėta priedanga, bet ir požeminė pėsčiųjų perėja, tunelis, rūsys ar kita tvirtesnė požeminė erdvė, kurioje mažesnė skeveldrų ir smūgio bangos rizika.

    Kol vyksta oro pavojus, venkite be būtino reikalo būti gatvėje ir neplanuokite maršrutų per atviras erdves. Nefilmuokite ir nefotografuokite skrendančių objektų ar sprogimų, nes tai atima laiką ir verčia likti nesaugioje vietoje.

    Jei esate viešajame transporte

    Jei pranešimą gaunate autobuse ar kitame viešajame transporte, vadovaukitės vairuotojo ar transporto darbuotojų nurodymais. Tokiais atvejais vežėjai paprastai turi numatytas instrukcijas, o vairuotojo dėmesio blaškymas gali padidinti riziką visiems keleiviams.

    Transportui sustojus ir išlipus, kuo skubiau ieškokite artimiausios priedangos arba požeminės erdvės. Jei priedangos netoliese nematyti, prioritetas yra patekti į pastatą ar saugesnę vietą, o ne judėti atvirais šaligatviais didesnį atstumą.

    Jei esate biure ar pastato viduje

    Jei oro pavojus užklumpa biure, prekybos centre, degalinėje ar kitoje įstaigoje, vykdykite administracijos ar atsakingų darbuotojų nurodymus. Jei aiškių nurodymų nėra, skubėkite į artimiausią priedangą, požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ar rūsį.

    Jeigu priedangos pasiekti nepavyksta, rinkitės patalpą be langų, esančią cokoliniame aukšte ar vidinėje pastato dalyje. Praktikoje taikoma dviejų sienų taisyklė reiškia, kad nuo lauko jus turėtų skirti bent dvi sienos, o langų zonos laikomos pavojingiausiomis dėl duženų ir skeveldrų.

    Ką reiškia spalvos pranešimuose?

    Perspėjimų logika paremta trimis būsenomis, kurios padeda suprasti situacijos rimtumą ir veiksmų skubumą. Geltona spalva reiškia tikėtiną oro pavojų, kai grėsmę galintys kelti objektai Lietuvos teritorijoje dar nefiksuojami, tačiau gyventojai raginami išlikti budrūs ir nusimatyti, kur artimiausia saugi vieta.

    Raudona spalva reiškia oro pavojų, kai neatpažintas objektas yra Lietuvos oro erdvėje arba yra didelė tikimybė, kad jis įskris ir gali kelti grėsmę. Tokiu atveju reikia nedelsiant slėptis priedangoje arba, jei jos nėra, saugioje patalpoje, pasirūpinti šalia esančiais žmonėmis ir sekti oficialiai skelbiamą informaciją.

    Balta spalva reiškia, kad oro pavojaus nėra ir priedangas galima palikti, tačiau rekomenduojama išlikti budriems. Net ir atšaukus perspėjimą verta įvertinti aplinką, nesiartinti prie įtartinų ar nukritusių objektų ir apie juos pranešti numeriu 112.

    „Svarbiausia yra kuo greičiau atsidurti priedangoje arba patalpoje be langų ir laikytis nurodymų iki pranešimo, kad pavojus atšauktas“, – teigiama oficialiose civilinės saugos rekomendacijose.

    Ryšio priemones naudokite atsakingai: jei reikia susisiekti su artimaisiais, dažniau rinkitės trumpąją žinutę, o ne skambutį, kad ryšio tinklai nebūtų be reikalo apkrauti. Skambinkite tik tada, kai būtina pranešti apie sužeistuosius, reikalingą pagalbą ar pastebėtą tiesioginį pavojų.

  • „Orlen“ gali laukti milijardinis viršpelnio mokestis: analitikai skaičiuoja sumas ir rizikas

    Lenkijoje svarstomas vadinamasis viršpelnio mokestis (windfall tax) naftos sektoriui gali reikšmingai paveikti didžiausią šalies energetikos grupę „Orlen“ ir kitus rinkos dalyvius. Investicijų bendrovės „Trigon DM“ analitikas Michałas Kozakas skaičiuoja, kad vien „Orlen“ potenciali mokestinė našta, esant dabartinėms rinkos sąlygoms, gali siekti apie 1,4 mlrd. eurų.

    Analitiko vertinimu, mažesnei bendrovei „Unimot“ mokestis galėtų kainuoti apytikriai nuo 14 mln. iki 47 mln. eurų, priklausomai nuo to, kaip bus pritaikytos detalios taisyklės. Jis pabrėžia, kad dabartinės projekto nuostatos vis dar nepakankamai tikslios, todėl poveikį konkrečioms įmonėms įvertinti iki galo sudėtinga.

    Kaip veiktų planuojamas mokestis?

    Iš valdžios projekto aprašymo matyti, kad mokestis būtų laikinas ir taikomas įmonėms, veikiančioms naftos rinkoje, įskaitant degalų gamintojus bei pasirinktų skystųjų degalų importuotojus ar prekiautojus tarptautinėje rinkoje. Apmokestinimo bazė būtų apskaičiuojama kaip skystųjų degalų pardavimo pajamų perteklius virš referencinio lygio.

    Referencinis lygis būtų nustatomas pagal 2025 metais fiksuotą vidutinę pardavimo maržą, ją padidinant 20 proc. Tokiai bazei numatyta 75 proc. mokesčio norma, o surinkimas būtų organizuojamas savarankiško apskaičiavimo principu, mokant mėnesines įmokas ir atliekant metinį perskaičiavimą specialioje deklaracijoje.

    Kas mokėtų ir kada?

    Pagal pateikiamas gaires, mokesčio mokėtojais taptų įmonės, kurios Lenkijos teritorijoje nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2026 metų gruodžio 31 dienos gamintų skystuosius degalus arba vykdytų jų importą ir įsigijimą Bendrijos viduje. Taikymas apimtų veiklą tiek tiesiogiai, tiek per tarpininkus.

    Numatomas ir mechanizmas, skirtas palyginti dabartinį įmonių pelningumą su istoriniu, kad apmokestinama būtų tik ta pajamų dalis, kuri viršija įprastą lygį. Projekto logika tokia, kad mokestis taikomas ne produktyvumo augimo ar investicijų rezultatui, o išskirtinai rinkos sąlygomis susidariusiam vadinamajam „nadzwyczajnym“ pelnui.

    Ką tai reikštų „Orlen“ ir rinkai?

    „Trigon DM“ analitikas atkreipia dėmesį, kad valdžia, panašu, renkasi apmokestinti degalų gamybą ir prekybą Lenkijoje, o ne žaliavinės naftos gavybos segmentą. Tai reikštų didesnį poveikį „Orlen“ perdirbimo ir degalų prekybos veikloms, o „Unimot“ atveju labiau paliestų skystuosius degalus ir suskystintas naftos dujas.

    „Atrodo, kad valdžia nusprendė apmokestinti skystųjų degalų gamybą ir prekybą Lenkijoje, o ne gavybą. Tai reikštų poveikį „Orlen“ perdirbimo ir degalų prekybos segmentams bei „Unimot“ skystųjų degalų ir suskystintų naftos dujų veiklai“, – sakė Michałas Kozakas.

    Analitiko vertinimu, rinka jau galėjo dalinai įkainoti šią riziką „Orlen“ akcijose, tačiau mažesnių bendrovių atveju toks scenarijus galėjo būti įtrauktas menkiau. Jis taip pat pažymi, kad, jei mokestis būtų įvestas dabartine forma, dalis išskirtinai palankių maržų degalų sektoriuje galėtų būti „suvartojama“ mokesčio, o tai mažintų galimybę tikėtis itin didelių pelnų tęstinumo.

    Be atskirų įmonių poveikio, analitikas mini ir platesnį biudžeto kontekstą: teoriškai viso sektoriaus įplaukos iš šio mokesčio 2026 metais galėtų siekti apie 3,3 mlrd. eurų. Tai, jo skaičiavimu, būtų panašu į bendrą biudžeto pajamų netektį dėl mažesnio PVM ir akcizo degalams per 2026 metų kovo–gruodžio laikotarpį.

  • Baltojo ežero pakrantė keisis iš esmės: nauji paplūdimiai, takai ir sporto zonos

    Baltojo ežero pakrantė keisis iš esmės: nauji paplūdimiai, takai ir sporto zonos

    Lazdijų rajone planuojami reikšmingi Baltojo ežero pakrantės tvarkymo darbai, kurie turėtų iš esmės pakeisti poilsio infrastruktūrą tiek vietos gyventojams, tiek atvykstantiems svečiams. Savivaldybė skelbia, kad tikslas yra sukurti patogią, aiškiai sutvarkytą ir lankytojams pritaikytą poilsio teritoriją.

    Šiuo metu prie ežero, pasak projekto rengėjų, trūksta patogumų ir aiškiai suplanuotų erdvių, todėl dalis pakrantės nėra patogi ilgesniam poilsiui ar aktyviam laisvalaikiui. Numatyta, kad atnaujinta aplinka bus pritaikyta skirtingo amžiaus žmonėms ir lankytojams, turintiems individualių poreikių.

    Ką planuojama įrengti?

    Projekto apimtyje numatyta įrengti du paplūdimius, poilsio ir laisvalaikio zonas, maudyklas bei persirengimo kabinas. Taip pat planuojama nutiesti naujus pėsčiųjų takus ir įrengti lieptelius, kad pakrantė būtų patogiau pasiekiama ir naudojama.

    Aktyviam laisvalaikiui žadamos vaikų žaidimų erdvės, tinklinio ir lauko teniso aikštelės, šachmatų stalai. Atskira projekto dalis numato ir ežero įžuvinimą, kuris, savivaldybės vertinimu, turėtų prisidėti prie rekreacinės teritorijos patrauklumo.

    „Labai džiaugiuosi, kad ši vieta taps dar patogesnė ir jaukesnė tiek vietos gyventojams, tiek svečiams“, – sakė Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.

    Kada prasidės darbai?

    Skelbiama, kad darbus planuojama pradėti liepos mėnesį, kai bus gautas reikalingas aplinkosaugininkų leidimas ir pasibaigs paukščių perėjimo laikotarpis. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad gamtosaugos reikalavimai tokiais atvejais yra kritiškai svarbūs, nes pakrančių tvarkymo darbai gali turėti poveikį buveinėms.

    Kol vyks atnaujinimo darbai, gyventojai ir turistai kviečiami maudynėms bei poilsiui rinktis kitas Lazdijų rajono vietas. Visiškai atnaujinta Baltojo ežero pakrante, kaip nurodoma, planuojama džiaugtis kitą vasarą.

    Kiek kainuos projektas?

    Projektą įgyvendina Lazdijų rajono savivaldybės administracija, o finansavimas numatytas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų. Bendra projekto vertė siekia 500 000 eurų.

    Didžiąją dalį sumos, 425 000 eurų, skiria Europos Sąjunga, o likusią dalį, apie 75 000 eurų, finansuoja Lazdijų rajono savivaldybės administracija. Savivaldybė tikisi, kad investicijos padidins vietovės patrauklumą ir paskatins lankytojų srautus šiltuoju metų laiku.

  • Panevėžio apskrityje oro pavojus nepaskelbtas: pareigūnai ragina išlikti ramiems ir tikrinti faktus

    Panevėžio apskrityje oro pavojus nepaskelbtas: pareigūnai ragina išlikti ramiems ir tikrinti faktus

    Panevėžio apskrityje oro pavojus nėra paskelbtas, skelbia atsakingos tarnybos. Gyventojai raginami išlikti ramūs ir nesivadovauti nepatikrintais pranešimais, kurie gali plisti socialiniuose tinkluose ar žinutėmis.

    Institucijos primena, kad tik oficialūs kanalai pateikia patikimą informaciją apie galimus perspėjimus, jų galiojimą ir veiksmus, kurių reikėtų imtis. Kilus neaiškumams, patariama pirmiausia pasitikrinti, ar nėra paskelbtas konkretus pranešimas dėl konkrečios teritorijos.

    Gyventojams rekomenduojama sekti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Lietuvos kariuomenės, savivaldybių bei kitų valstybės institucijų pranešimus. Taip pat verta įsijungti radiją ar patikrinti patikimus naujienų kanalus, kurie informaciją tikrina prieš skelbdami.

    Jei pastebite klaidinančius įrašus ar gandus apie tariamą oro pavojų, jų neplatinkite ir perduokite informaciją artimiesiems, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Apie bet kokius pasikeitimus atsakingos institucijos informuos papildomai.

  • Kalvarija kviečia darbdavius vasarai įdarbinti jaunimą: kompensacijos iki 600 eurų už darbuotoją

    Kalvarija kviečia darbdavius vasarai įdarbinti jaunimą: kompensacijos iki 600 eurų už darbuotoją

    Kalvarijos savivaldybės administracija pradėjo registraciją į jaunimo užimtumo vasarą ir integracijos į darbo rinką programą. Ja siekiama, kad vasaros atostogų metu jauni žmonės įgytų praktinių įgūdžių, susipažintų su darbo aplinka ir lengviau įsilietų į darbo rinką.

    Programa skirta Kalvarijos savivaldybės teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravusiam jaunimui nuo 14 iki 29 metų. Darbai numatomi liepos ir rugpjūčio mėnesiais, kai nevyksta ugdymo procesas.

    Kas gali dalyvauti ir ką gauna darbdaviai?

    Dalyvauti kviečiami Kalvarijos savivaldybės teritorijoje veiklą vykdantys darbdaviai: Lietuvoje įsteigti juridiniai asmenys, kitos organizacijos, taip pat ūkininkai. Prisijungti gali ir asmenys, vykdantys individualią veiklą pagal pažymėjimą arba su verslo liudijimu, jei veikla vykdoma Kalvarijoje.

    Darbdaviams už kiekvieną įdarbintą jauną žmogų numatyta darbo užmokesčio kompensacija. Už visą darbo krūvį per mėnesį kompensuojama 300 eurų, o dirbant ne visu krūviu suma skaičiuojama proporcingai pagal dirbtas valandas ar dienas.

    Maksimali kompensacija už vieną jaunuolį per visą programos laikotarpį siekia 600 eurų. Savivaldybė pabrėžia, kad tai priemonė, skatinanti darbdavius suteikti pirmąją darbo patirtį ir padėti jauniems žmonėms saugiau pradėti profesinį kelią.

    Kaip vyksta registracija?

    Registracijos logika paprasta: jaunas žmogus turi susirasti darbdavį, o darbdavys gali pats rasti norintį dirbti jaunuolį ir suderinti dalyvavimą programoje. Tuomet iki birželio 15 dienos 17.00 valandos savivaldybei pateikiami registracijai reikalingi dokumentai.

    Savivaldybė nurodo, kad atrinktiems dalyviams ir darbdaviams bus pasirašomos trišalės sutartys. Taip užtikrinama aiški atsakomybių tvarka, darbo sąlygų apibrėžimas ir sklandus kompensacijų administravimas.

    Kur kreiptis dėl informacijos?

    Dėl konsultacijų ir registracijos sąlygų galima kreiptis į Kalvarijos savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorę Viktoriją Rimavičienę telefonu +370 645 29 951. Konsultacijos teikiamos iki birželio 15 dienos imtinai, antradieniais–penktadieniais nuo 8.00 iki 17.00 valandos.

    Savivaldybė ragina darbdavius nelaukti paskutinės dienos, nes laiku suderinti dokumentai ir darbo sąlygos padeda sklandžiau pradėti darbus liepos mėnesį. Jaunuoliams tai galimybė užsidirbti, o darbdaviams praktiškai susipažinti su potencialiais būsimais darbuotojais.

  • „Airbnb“ verčia keliones aukštyn kojomis: DI planavimas, paėmimai oro uostuose ir Pasaulio taurė

    „Airbnb“ verčia keliones aukštyn kojomis: DI planavimas, paėmimai oro uostuose ir Pasaulio taurė

    „Airbnb“ plečia veiklą už nuomos ribų

    Apgyvendinimo nuomos platforma „Airbnb“ skelbia apie didelę plėtrą: nuo šiol programėlėje atsiras ne tik būsto paieška, bet ir papildomos kelionės paslaugos. Bendrovė siekia tapti vieno langelio sprendimu visai kelionei – nuo planavimo iki patirties vietoje.

    Pranešama, kad į pasiūlą įtraukiami maisto pristatymai, paėmimai oro uostuose, bagažo saugojimas, automobilių nuoma, taip pat daugiau patirčių ir paslaugų keliautojams. Tai dar vienas signalas, kad kelionių rinka vis labiau krypsta į integruotas platformas.

    Naujos paslaugos: nuo maisto iki automobilių

    Jungtinėse Amerikos Valstijose „Airbnb“ planuoja pradėti maisto pristatymo paslaugą 25 miestuose, kad keliautojai galėtų atvykti į jau paruoštą apsipirkimą. Tokie sprendimai tampa ypač aktualūs šeimoms ir ilgesnių viešnagių metu, kai patogumas gali lemti, kuri platforma bus pasirinkta.

    Visame pasaulyje žadama galimybė užsisakyti paėmimą iš oro uosto, o vairuotojai, kaip teigiama, seks skrydžių informaciją, kad paslauga būtų suteikta laiku. Tuo pat metu „Airbnb“ ruošiasi vasarą pradėti automobilių nuomą pačioje programėlėje, taip tiesiogiai konkuruodama su specializuotomis nuomos platformomis.

    DI įrankiai ir nauja kryptis su viešbučiais

    „Airbnb“ taip pat diegia DI paremtus planavimo ir problemų sprendimo įrankius, kurie turėtų padėti lengviau organizuoti kelionę ir viešnagę. Viena iš idėjų – apibendrinti didžiulį atsiliepimų kiekį ir pateikti keliautojams aiškesnę išvadą apie vietą, patogumus ar tinkamumą šeimoms.

    Kartu bendrovė praneša, kad apie 20 populiariausių krypčių papildys tūkstančiais nedidelių, nepriklausomų ir butikinių viešbučių. Tokia kryptis leidžia „Airbnb“ plėsti pasiūlą už tradicinės trumpalaikės nuomos ribų ir mažinti sezoniškumo poveikį, nes viešbučiai dažnai turi stabilesnius užimtumo srautus.

    Išskirtinės patirtys ir Pasaulio taurės pasiūlymai

    Patirtys „Airbnb“ ekosistemoje tampa vis svarbesne dalimi, nes keliautojai ieško ne tik nakvynės, bet ir unikalaus turinio vietoje. Bendrovė teigia, kad patirtys sulaukė itin aukštų įvertinimų, todėl jų pasiūla bus plečiama nuo lankytinų vietų iki maisto kultūros ir renginių.

    Šalia to pristatomi specialūs pasiūlymai, susiję su 2026 metais vyksiančia FIFA Pasaulio taure – žadamos vienkartinės patirtys keliuose turnyro miestuose. Tai atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai kelionių platformos investuoja į renginių turizmą ir riboto leidimo patirtis, kurios kuria didesnę emocinę vertę ir lojalumą.

    Rinkos stebėtojai atkreipia dėmesį, kad tokia strategija yra bandymas perimti kuo didesnę kelionės biudžeto dalį vienoje ekosistemoje. Keliautojams tai gali reikšti daugiau patogumo, tačiau kartu ir mažesnį kainų palyginimo skaidrumą, todėl renkantis paslaugas svarbu išlikti budriems.

  • „Google“, „Meta“ ir „OpenAI“ kovoja dėl DI žvaigždžių: algos iki 129 mln. eurų?

    „Google“, „Meta“ ir „OpenAI“ kovoja dėl DI žvaigždžių: algos iki 129 mln. eurų?

    Didžiųjų technologijų bendrovių varžybos dėl pažangiausių DI sistemų kūrėjų pasiekė naują lygį: rinkoje kalbama apie itin retą kelių šimtų specialistų grupę, galinčią kurti vadinamuosius „frontier“ modelius dideliu mastu. Dėl to pastaraisiais metais suaktyvėjo „Google DeepMind“, „Meta“, „OpenAI“, „Anthropic“, „xAI“ ir naujų laboratorijų medžioklė, kai talentų paiešką vis dažniau asmeniškai kuruoja vadovai.

    Šią situaciją kursto ne tik ambicijos artėti prie dirbtinio bendrojo intelekto, bet ir praktiniai barjerai: pažangiems modeliams reikia milžiniškų skaičiavimo resursų, duomenų infrastruktūros ir patyrusių komandų, gebančių valdyti rizikas. Todėl atlygio paketai, akcijų dalys ir pritraukimo premijos tampa strateginiu ginklu, o vieno žmogaus perėjimas kartais prilyginamas dideliam įsigijimui.

    Retas talentas, milžiniški skaičiai

    Pastaruoju metu viešoje erdvėje sklando skirtingo patikimumo skaičiai apie devynženkles išmokas ir išskirtines akcijų dalis, tačiau aiški tendencija viena: paklausa gerokai pranoksta pasiūlą. Bendrovės konkuruoja ne vien dėl mokslininkų, bet ir dėl vadovų, gebančių sukurti procesus, suburti komandą bei sparčiai perkelti mokslinius pasiekimus į produktus.

    Ryškiausias pavyzdys – „Scale AI“ įkūrėjas Alexandr Wang, kurio karjera rodo, kaip vertinami žmonės, išmanantys ne tik modelius, bet ir visą jų kūrimo grandinę: nuo duomenų parengimo iki vertinimo sistemų. Pranešimuose apie jo atlygį minimas maždaug 860 000 eurų bazinis atlyginimas ir akcijų paketas, kurio vertė per penkerius metus gali siekti 86–129 mln. eurų, nors dalis detalių viešai nepatvirtintos.

    „OpenAI“ veteranai kuria naujas laboratorijas

    Vienas labiausiai stebimų vardų – Ilya Sutskever, vienas iš „OpenAI“ bendraįkūrėjų ir buvęs vyriausiasis mokslininkas, prisidėjęs prie GPT modelių proveržio. Po „OpenAI“ valdymo krizės 2023 metais jis pasitraukė ir 2024 metais kartu su partneriais įkūrė „Safe Superintelligence“, kurią rinka 2025 metais, remiantis privačiais vertinimais, siejo su maždaug 27,5 mlrd. eurų verte, nors įmonė tuo metu dar neturėjo plačiai komercializuoto produkto.

    Vėliau teismuose ir viešuose liudijimuose taip pat nuskambėjo informacija apie Sutskever turėtą reikšmingą dalį „OpenAI“ akcijų, o tai dar labiau išryškino, kiek kapitalo sukasi aplink kelias uždaras DI laboratorijas. Investuotojai ir rinka tokius žmones vertina kaip itin retą derinį: mokslinis autoritetas, praktinė patirtis su pažangiausiais modeliais ir gebėjimas vadovauti didelio masto tyrimų organizacijai.

    Dar viena ryški figūra – buvusi „OpenAI“ technologijų vadovė Mira Murati, kuri 2024 metais paliko bendrovę ir pradėjo „Thinking Machines Lab“. Pranešimuose teigiama, kad ši laboratorija greitai sulaukė didelio investuotojų dėmesio ir buvo vertinama daugiau nei 4,3 mlrd. eurų, nors produktas taip pat dar tik kuriamas.

    Murati komandos kryptis siejama su žmogaus ir DI bendradarbiavimu bei naujo tipo sąsajomis, kurios leistų DI veikti arčiau vartotojo darbo aplinkos. Rinkoje tai vertinama kaip bandymas išspręsti vieną svarbiausių artimiausių metų uždavinių: kaip DI paversti kasdieniu įrankiu, o ne vien demonstraciniu pokalbių langu.

    „Google DeepMind“ ir „Meta“ spaudžia greitintuvą

    „Google DeepMind“ vadovas Demis Hassabis išsiskiria tuo, kad sujungia įkūrėjo patirtį, mokslinius pasiekimus ir ilgalaikį organizacijos auginimą. „DeepMind“ kadaise įsigijo „Google“, o vėliau konsolidavo DI pajėgumus į „Google DeepMind“, kai konkurencija su „OpenAI“ ir kitomis laboratorijomis tapo ypač intensyvi.

    Tuo pat metu „Meta“ stengiasi paspartinti savo DI ambicijas, stiprindama komandą ir pritraukdama vadovus bei infrastruktūros ekspertus. Tokiose lenktynėse atlygis tampa ne vien personalo klausimu, bet ir rinkos signalu: kiek įmonė pasiruošusi investuoti į talentą, kad sutrumpintų atsilikimą ar išlaikytų poziciją.

    Šalia didžiųjų laboratorijų ryškėja ir naujos iniciatyvos, pavyzdžiui, Andrej Karpathy pradėta „Eureka Labs“. Jo įtaka developer’ių bendruomenei ir gebėjimas aiškiai komunikuoti sudėtingus DI principus rodo dar vieną vertinimo kriterijų: šiandien svarbu ne tik sukurti modelį, bet ir suformuoti aplink jį ekosistemą, mokymo kultūrą bei pritraukti naują specialistų kartą.

    Bendra tendencija rodo, kad DI talentų koncentracija keliuose centruose tik didės, o atlygio paketai ir įsigijimai vis dažniau bus matuojami ne tradicinėmis pareigomis, bet konkretaus žmogaus gebėjimu pastūmėti organizaciją link pažangiausių rezultatų. Tuo pačiu rinkoje daugėja diskusijų, ar šis burbulas yra tvarus, nes didėjant skaičiavimo sąnaudoms ir reguliavimui, daliai projektų gali tekti įrodyti komercinę vertę greičiau nei iki šiol.

  • ES smogia nauja prognozė: Hormūzo krizė brangina energiją, o augimas 2026-aisiais traukiasi

    ES smogia nauja prognozė: Hormūzo krizė brangina energiją, o augimas 2026-aisiais traukiasi

    Prognozės pakoreguotos žemyn

    Europos Komisija pakoregavo 2026 metų ekonomikos augimo prognozę Europos Sąjungai, argumentuodama, kad įtampa Artimuosiuose Rytuose ir su Hormūzo sąsiauriu susijusi krizė smarkiai pakėlė energijos kainas. Dėl to, pasak Komisijos, pasikeitė ir infliacijos bei vartojimo perspektyvos.

    Naujausiu vertinimu, ES ekonomika 2026 metais turėtų augti 1,1 proc., kai anksčiau buvo prognozuota 1,4 proc. Euro zonos augimo prognozė sumažinta iki 0,9 proc.

    Kodėl Hormūzo sąsiauris toks svarbus?

    Komisija pabrėžia, kad Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos ir dujų gabenimo koridorių, todėl bet koks ilgiau trunkantis sutrikimas greitai persiduoda į pasaulines kainas. Europai tai ypač skausminga dėl vis dar didelės priklausomybės nuo importuojamo iškastinio kuro.

    Ataskaitoje situacija lyginama su 2022 metų energijos šoku po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Pasak Komisijos, tai jau antras tokio pobūdžio sukrėtimas per mažiau nei penkerius metus, atskleidžiantis struktūrinį Europos pažeidžiamumą.

    „Iki 2026 metų vasario pabaigos buvo tikimasi nuosaikaus augimo ir tolesnio infliacijos mažėjimo, tačiau konfliktas reikšmingai pakeitė perspektyvą“, – teigiama Europos Komisijos vertinime.

    Infliacija kyla, o vartotojų nuotaikos prastėja

    Infliacijos prognozė taip pat pabloginta: ES infliacija šiemet, Komisijos vertinimu, gali siekti 3,1 proc., t. y. maždaug vienu procentiniu punktu daugiau nei manyta anksčiau. Pagrindinis veiksnys – išaugusios energijos kainos, kurios brangina šildymą, degalus ir įmonių veiklos sąnaudas.

    Komisija pažymi, kad vartotojų pasitikėjimas jau smuko iki žemiausio lygio per maždaug 40 mėnesių, nes namų ūkiai ruošiasi didesnėms sąskaitoms. Verslui didesnės sąnaudos reiškia silpnesnę paklausą ir atsargesnius plėtros planus.

    Rizikos: nuo trąšų iki biudžetų

    Komisija įspėja, kad užsitęsę trikdžiai Hormūzo sąsiauryje ar platesnėse regiono tiekimo grandinėse galėtų dar labiau išpūsti energijos kainas ir uždelsti infliacijos slūgimą. Tai taip pat didintų riziką, kad Europos atsigavimas sulėtės ar net sustos.

    Kartu akcentuojama, jog brangstant energijai didėja ir kitų prekių savikaina, ypač tose srityse, kurios jautrios dujų ir naftos kainoms. Tarp dažniausiai minimų grandininių efektų – rafinuotų naftos produktų trūkumai, trąšų brangimas bei didesnės maisto ir pramonės produkcijos gamybos sąnaudos.

    Didėjant kainų spaudimui, dalis valstybių svarsto papildomas pagalbos priemones gyventojams ir verslui, o tai didina biudžetų deficitų riziką. Komisija taip pat pažymi, kad fiskalinį spaudimą didina ir augančios gynybos išlaidos, kurias skatina geopolitinis nestabilumas.

    Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni yra raginusi Europos Komisiją lanksčiau taikyti fiskalines taisykles, kad šalys galėtų padidinti paramą dėl išaugusių energijos sąskaitų. Romos argumentas – energetinis saugumas turėtų būti vertinamas panašiu skubumo lygiu kaip ir gynybos poreikiai.

    Kodėl Europa atsparesnė nei anksčiau?

    Nors prognozės prastėja, Komisija pabrėžia, kad ES dabar geriau pasirengusi nei 2022 metais: mažesnis dujų vartojimas, spartesnės investicijos į atsinaujinančią energetiką ir tiekimo šaltinių diversifikavimas sumažino kai kuriuos pažeidžiamumus. Vis dėlto pabrėžiama, kad rizikų balansas išlieka nepalankus, o energetikos rinkų šokai gali greitai persiduoti į kainas ir ekonomikos aktyvumą.

    Ekonomistai paprastai atkreipia dėmesį, kad tokiose situacijose didžiausią reikšmę turi du dalykai: energijos kainų trajektorija ir tai, ar valdžios priemonės bus tikslingos bei laikinos. Per plati parama gali išpūsti deficitą, o per menka – gilinti ekonomikos sulėtėjimą ir socialinę įtampą.

  • „SpaceX“ ruošiasi istoriniam IPO: kalbama apie 64,5 mlrd. eurų ir milijoną žmonių Marse

    „SpaceX“ ruošiasi istoriniam IPO: kalbama apie 64,5 mlrd. eurų ir milijoną žmonių Marse

    Elono Musko valdoma „SpaceX“ paskelbė planus rengti pirminį viešą akcijų siūlymą, kuris galėtų tapti vienu didžiausių istorijoje. Įmonės dokumentuose nurodoma, kad nors pajamos auga, bendrovė išlieka nuostolinga, o rizikų sąrašas investuotojams – ilgas.

    Prospekte teigiama, kad per praėjusius metus „SpaceX“ patyrė apie 2,24 mlrd. eurų veiklos nuostolį, o pajamos siekė apie 16,1 mlrd. eurų. Nuostoliai, kaip nurodoma, tęsėsi ir metų pradžioje, tačiau įmonė tikisi, kad viešas akcijų platinimas suteiks kapitalo didelio masto kosminėms programoms.

    Rinkoje minimas galimas IPO dydis siekia maždaug 64,5 mlrd. eurų, nors oficialiai tiksli suma neįvardijama. Tokia apimtis gerokai viršytų anksčiau rekordiniais laikytus platinimus, o „SpaceX“ atsidurtų tarp didžiausių ir labiausiai stebimų biržos debiutų pasaulyje.

    Kam būtų skiriami pinigai?

    „SpaceX“ nurodo, kad pritrauktos lėšos būtų naudojamos projektams, susijusiems su žmonių skraidinimu į Mėnulį ir Marsą. Bendrovė savo tikslu įvardija žmonijos gebėjimą ilgainiui tapti daugiaplanete civilizacija, o tai reiškia itin dideles investicijas į technologijas, infrastruktūrą ir bandymus.

    „Nenorime, kad žmones ištiktų toks pats likimas kaip dinozaurus“, – rašoma įmonės dokumentuose.

    Prospekte taip pat aprašoma ambicinga ilgalaikė vizija, įskaitant sąlygą, kad dalis vadovo atlygio būtų susieta su itin aukštais pasiekimais. Tarp jų minima ir nuolatinė žmonių kolonija Marse, kurios gyventojų skaičius ateityje turėtų siekti bent 1 000 000.

    „Starlink“ pelnas ir kitos rizikos

    Dokumentuose akcentuojama, kad reikšmingu grynųjų pinigų šaltiniu tapo „Starlink“, palydovinio interneto paslauga. Skelbiama, kad per praėjusius metus „Starlink“ sugeneravo apie 3,8 mlrd. eurų veiklos pelno, o paslauga esą teikiama dešimtims milijonų vartotojų daugelyje rinkų.

    Tuo pat metu investuotojams pateikiama informacija apie nuostolingas susijusias veiklas, įskaitant su DI susijusį verslą, kuris, kaip nurodoma, per praėjusius metus patyrė apie 5,5 mlrd. eurų veiklos nuostolį. Prospekte taip pat aptariami klausimai dėl kai kurių sandorių ir jų vertinimo „SpaceX“ investuotojų požiūriu.

    Valstybės kontraktai ir kontrolės klausimas

    „SpaceX“ raketų paleidimų verslas remiasi ne tik komerciniais užsakymais, bet ir reikšmingais valdžios institucijų kontraktais. Skelbiama, kad per pastaruosius penkerius metus bendrovė laimėjo sutarčių už maždaug 5,2 mlrd. eurų, o apie penktadalį pernai gautų pajamų sudarė užsakymai iš federalinės valdžios.

    Prospekte įspėjama, kad kontrolė bendrovėje išliks sutelkta, o daliai akcininkų būtų suteiktos skirtingos balsavimo teisės. Tai reiškia, kad smulkieji investuotojai galėtų turėti ribotą įtaką strateginiams sprendimams ir valdybos formavimui.

    Taip pat nurodoma, kad po prospekto paviešinimo „SpaceX“ galėtų pradėti pristatymus investuotojams praėjus 15 dienų. Praktikoje tai yra vienas svarbiausių etapų prieš nustatant galutinę kainą ir sprendžiant, kokia apimtimi akcijos būtų pasiūlytos rinkai.