CP v2

Blog

  • Utenos apskrityje atšauktas oro atakos įspėjimas: NATO naikintuvai grįžta, teritoriją tikrina

    Utenos apskrityje atšauktas oro atakos įspėjimas: NATO naikintuvai grįžta, teritoriją tikrina

    Utenos apskrityje atšauktas anksčiau paskelbtas oro atakos įspėjimas, nustatytas baltas statusas. NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai grįžta į bazę.

    Kariuomenė pranešė, kad į vietą, kurioje objektą nustojo matyti radarai, siunčiamas Karinių oro pajėgų sraigtasparnis. Jo užduotis yra apžiūrėti vietovę ir patikslinti situaciją.

    Tokie pranešimai paprastai skelbiami, kai oro erdvės stebėjimo priemonės fiksuoja neidentifikuotą ar ryšį praradusį objektą, o sprendimai priimami remiantis radarų, ryšio ir kitų stebėjimo sistemų duomenimis. Įvertinus informaciją, įspėjimo lygis gali būti mažinamas arba atšaukiamas.

    NATO oro policijos misija Baltijos šalyse veikia nuolat ir yra skirta užtikrinti oro erdvės apsaugą, ypač tais atvejais, kai reikia greito reagavimo į galimus pažeidimus ar neaiškias situacijas. Lietuvoje misija glaudžiai derinama su nacionalinėmis institucijomis ir Karinėmis oro pajėgomis.

    Gyventojams primenama sekti oficialius pranešimus ir neplatinti nepatikrintos informacijos. Jei situacija keistųsi, papildoma informacija būtų pateikta atnaujinimuose.

  • 50 metų santuokoje Panevėžio rajone: meras pasveikino dvi auksines vestuves švenčiančias poras

    Pusę amžiaus trunkanti santuoka – reta ir daug pasakanti sukaktis, liudijanti ne tik jausmus, bet ir kasdienį abiejų žmonių darbą. Gegužę Panevėžio rajone auksinių vestuvių proga pasveikintos dvi poros, gyvenimą kartu skaičiuojančios jau 50 metų.

    Panevėžio rajono savivaldybės meras Antanas Pocius aplankė Geležiuose gyvenančius Bronių ir Birutę Kopūstus, mininčius 50 metų santuokos jubiliejų. Tą pačią dieną sveikinimai pasiekė ir Šilagalio gyventojus Bronių bei Nijolę Adomavičius, taip pat švenčiančius auksines vestuves.

    „50 metų kartu – didžiulis gyvenimo turtas. Tokios šeimos mums visiems primena, kiek daug reiškia pagarba, ištikimybė ir buvimas šalia vienas kito tiek džiaugsme, tiek sunkumuose“, – sakė Antanas Pocius.

    Geležių krašto senbuviai Bronius ir Birutė Kopūstai teigia, kad ilgo bendro gyvenimo pagrindas paprastas: kantrybė, pagarba ir noras vienas kitą suprasti. Per penkis dešimtmečius jų šeima išaugo: sutuoktiniai džiaugiasi trimis vaikais, aštuoniais anūkais ir proanūke.

    Šilagaliečiai Bronius ir Nijolė Adomavičiai taip pat užaugino tris vaikus ir šiandien džiaugiasi šešiais anūkais. Pora pasakoja, kad aktyvus laisvalaikis ir bendros veiklos padeda išlaikyti artumą: jie mėgsta keliauti ir daugiau laiko skiria šeimai.

    Jubiliatus pasveikino ir Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus vedėja Rūta Rudė. Poroms įteiktos įrėmintos santuokos sudarymo aktų kopijos, simboliškai primenančios apie dieną, nuo kurios prasidėjo bendras kelias.

    Panevėžio rajone jau ne vienerius metus puoselėjama tradicija pagerbti poras, kartu gyvenančias 50 ir daugiau metų. Savivaldybė kviečia apie tokias sukaktis iš anksto pranešti Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriui, kad jubiliejus būtų pasitiktas su deramu dėmesiu.

  • Panevėžio rajone – 123 priedangos: ką daryti išgirdus pavojaus signalą ir kur slėptis greičiausiai

    Kur rasti artimiausią priedangą

    Panevėžio rajono savivaldybė primena gyventojams iš anksto pasitikrinti, kur yra artimiausia priedanga ir kaip elgtis išgirdus perspėjimo signalą. Pasak savivaldybės, tokios žinios sumažina riziką suklysti pirmosiomis minutėmis, kai svarbiausia veikti greitai ir ramiai.

    Savivaldybės patvirtintame sąraše šiuo metu nurodytos 123 priedangos. Dalis jų įrengtos daugiabučių namų patalpose, o kita dalis – savivaldybei priklausančiuose viešuosiuose pastatuose, pavyzdžiui, ugdymo ir bendruomenės erdvėse.

    Tikslias vietas gyventojai gali pasitikrinti LT72 žemėlapyje ir informacijoje apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. Savivaldybė pabrėžia, kad priedangos yra pažymėtos, tačiau verta iš anksto žinoti ne vieną alternatyvą, jei artimiausia vieta būtų sunkiai pasiekiama.

    Ką daryti, jei priedanga per toli

    Jeigu iki priedangos nuvykti nepavyksta, rekomenduojama likti pastato viduje ir pasirinkti patalpą kuo toliau nuo langų bei išorinių sienų. Tokia taktika ypač svarbi, kai lauke būti nesaugu, o judėjimas gali užtrukti ilgiau nei leidžia situacija.

    Gyventojams taip pat primenama iš anksto susitarti su šeimos nariais dėl veiksmų plano: kur susitinkama, kaip bendraujama nutrūkus ryšiui ir ką pasiimti išeinant. Praktika rodo, kad aiškus šeimos planas krizės metu leidžia išvengti chaoso ir pavojingų sprendimų.

    „Jei telefone kaukia perspėjimo signalas ar gavote pranešimą apie pavojų, svarbiausia nepanikuoti. Patikimą informaciją ir priedangų žemėlapį verta turėti telefone, pavyzdžiui, naudojantis „LT72“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės atstovas Aivaras Valantiejus.

    Dėmesys mokykloms ir darželiams

    Atskiras dėmesys skiriamas ugdymo įstaigoms, nes jų pareiga – turėti aiškius veiksmų algoritmus ir užtikrinti vaikų saugumą. Savivaldybė pažymi, kad pavojaus metu mokyklos ir darželiai veikia pagal vidinius planus, o vaikai organizuotai perkeliami į saugesnes patalpas.

    Taip pat akcentuojama, kad tėvams pavojaus metu nereikėtų skubėti į ugdymo įstaigas pasiimti vaikų, nes tai gali sukelti papildomų rizikų ir trukdyti organizuotam veiksmų vykdymui. Įstaigos vaikus prižiūri iki tol, kol gaunama oficiali informacija, kad grėsmė praėjo.

    „Išgirdus oro pavojaus signalą, mokyklos ir darželiai iškart vykdo planą ir vaikus perkelia į priedangas. Labai prašome tėvų nevykti prie ugdymo įstaigų ir nebandyti patiems pasiimti vaikų, nes tai pavojinga ir gali trukdyti visai tvarkai“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Kęstutis Rimkus.

    Gyventojams taip pat primenama, kad konsultacijoms civilinės saugos klausimais veikia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento informavimo linija 1856. Specialistai teikia informaciją apie tinkamus veiksmus ir pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms.

  • Sensorinės erdvės Alytaus rajono mokyklose: kaip jos padeda mokiniams nusiraminti ir susikaupti

    Sensorinės erdvės Alytaus rajono mokyklose: kaip jos padeda mokiniams nusiraminti ir susikaupti

    Alytaus rajono ugdymo įstaigose įrengtos sensorinės erdvės, skirtos stiprinti mokinių emocinę gerovę ir gerinti švietimo pagalbos prieinamumą. Šios erdvės atsirado įgyvendinant projektą Švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų paslaugų užtikrinimas Alytaus rajono savivaldybėje.

    Sensorinės erdvės įrengtos Daugų Vlado Mirono gimnazijos Alovės pagrindinio ugdymo skyriuje, Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijoje, Simno gimnazijoje, Miroslavo gimnazijoje, Butrimonių gimnazijoje ir Butrimonių gimnazijos Pivašiūnų pagrindinio ugdymo skyriuje. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Alytaus rajono savivaldybės biudžeto lėšomis.

    Kam skirtos sensorinės erdvės?

    Tokiose erdvėse mokiniai gali nusiraminti, sumažinti įtampą ir lengviau susikoncentruoti į mokymosi užduotis. Jos ypač svarbios vaikams, kuriems sudėtingiau prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, valdyti emocijas, išlaikyti dėmesį ar megzti ryšį su bendraamžiais.

    Specialiai pritaikyta aplinka padeda saugiai atlikti sensorines veiklas, kurios gali prisidėti prie smulkiosios motorikos, koordinacijos ir komunikacijos įgūdžių stiprinimo. Praktikoje tai reiškia, kad mokykla įgyja papildomą įrankį, padedantį mokiniui grįžti į pamoką labiau pasirengus mokytis.

    Koks poveikis tikimasi mokyklose?

    Švietimo pagalbos specialistai pabrėžia, kad emocinės savijautos stabilizavimas tiesiogiai susijęs su elgesiu ir mokymosi rezultatais. Kai mokinys turi galimybę trumpam atsitraukti į ramią, aiškios struktūros erdvę, dažniau pavyksta išvengti konfliktų, sumažinti impulsų valdymo sunkumus ir didinti pasitikėjimą savimi.

    Alytaus rajono savivaldybė nurodo, kad sensorinės erdvės papildo koordinuotai teikiamų paslaugų spektrą ir prisideda prie saugesnės, įtraukesnės ugdymo aplinkos kūrimo. Tikimasi, kad ilgainiui tai padės nuosekliau atliepti skirtingus mokinių poreikius ir stiprinti emocinės gerovės kultūrą mokyklose.

  • Kaip regiono savivaldybės ketina modernizuoti vietinės rinkliavos administravimą ir aptarnavimą

    Gegužės 13 dieną Alytaus regiono atliekų tvarkymo centre vykusiame susitikime regiono savivaldybių atstovai aptarė, kaip modernizuoti vietinės rinkliavos administravimą ir pagerinti gyventojų aptarnavimo kokybę. Pagrindinis dėmesys skirtas procesų skaitmenizavimui, kad informacija gyventojus pasiektų greičiau, o atsiskaitymas taptų patogesnis.

    Susitikime akcentuota, kad viena didžiausių kasdienės administravimo naštos priežasčių išlieka popieriniai pranešimai, jų spausdinimas ir siuntimas. Skaitmeniniai pranešimai galėtų sumažinti išlaidas, sutrumpinti informacijos pateikimo laiką ir sumažinti klaidų riziką, kai keičiasi adresai ar kontaktai.

    Bendrovė „Perlas IT“ pristatė sprendimus, kurie leistų palaipsniui mažinti popierinių sąskaitų kiekį ir plėsti elektroninių pranešimų naudojimą. Taip pat aptarta galimybė patogiau atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, kartu išlaikant alternatyvą gyventojams, kurie įpratę dokumentus atsispausdinti „Perlo“ terminaluose.

    Kita svarbi tema buvo klientų duomenų bazės kūrimas ir nuoseklesnis duomenų valdymas, siekiant tikslingesnės komunikacijos. Tokia bazė padėtų operatyviau informuoti apie mokėjimų terminus, įmokų likučius, galimas lengvatas, taip pat sumažintų situacijų, kai gyventojai pranešimus gauna per vėlai arba negauna jų visai.

    Susitikime aptarta ir tai, kaip klientų aptarnavime galėtų būti pritaikytas dirbtinis intelektas. Bendrovė „Novian“ pristatė DI sprendimą skambučių centrui, kuris galėtų realiuoju laiku atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus lietuvių kalba ir nukreipti sudėtingesnes užklausas specialistams.

    Pasitarimo dalyviai sutarė, kad skaitmenizacija ir automatizavimas gali tapti praktišku keliu gerinant paslaugų kokybę, mažinant administracinius kaštus ir užtikrinant vienodesnį aptarnavimo standartą visame regione. Tolesni žingsniai priklausys nuo suderinamumo tarp savivaldybių sistemų, duomenų apsaugos reikalavimų ir pasirinkto diegimo tempo.

  • Matuiziškių ekipažas Zarasuose užlipo ant podiumo: sudėtingą ralio etapą baigė su trimis apdovanojimais

    Zarasuose gegužės 15–16 dienomis surengtas Rally Aukštaitija 2026 tapo pirmuoju Lietuvos automobilių ralio čempionato sezono etapu, į vieną vietą sutraukusiu stipriausius šalies ekipažus ir gausų žiūrovų būrį. Sezono startas nuo pirmųjų kilometrų pažėrė išbandymų, kurie greitai parodė, kas šiemet yra geriausiai pasiruošę.

    Organizatorių parinkta trasa buvo techniška ir klastinga, todėl sportininkams teko derinti greitį su atsarga, o klaidos kainavo brangiai. Tokiose sąlygose itin svarbūs tapo stabilūs važiavimai, padangų ir automobilio nustatymų parinkimas bei tikslus stenogramos darbas.

    Tarp varžybų dalyvių startavo ir matuiziškiai Darius Sukackas bei Ernestas Česokas. Ekipažas išlaikė konkurencingą tempą ir etapą baigė su apdovanojimais keliose įskaitose.

    Po finišo paaiškėjo, kad D. Sukackas ir E. Česokas užėmė 2 vietą L7 įskaitoje ir 2 vietą bendroje 2WD įskaitoje. Be asmeninių rezultatų, džiugino ir komandinė sėkmė, nes kartu su komanda Rally 4 Fun jie pelnė 1 vietą komandinėje įskaitoje.

    Tokie rezultatai ypač vertingi, nes pirmasis sezono etapas dažnai tampa savotišku lakmuso popierėliu, atskleidžiančiu realią ekipų sportinę formą. Sėkmingas startas suteikia papildomų taškų ir pasitikėjimo prieš kitus Lietuvos automobilių ralio čempionato etapus, kuriuose tradiciškai netrūksta tiek greitų atkarpų, tiek labai siaurų ir techniškų ruožų.

    Patys sportininkai po finišo pabrėžė, kad tai buvo vienas sudėtingiausių etapų, kokius jiems yra tekę važiuoti. Dėl to pasiektas finišas ir iškovoti apdovanojimai tapo dar svarbesniu sezono pradžios akcentu.

  • Budapešte rudenį grįžta geoterminės energijos viršūnių susitikimas: kas šiemet bus svarbiausia?

    Budapešte rudenį grįžta geoterminės energijos viršūnių susitikimas: kas šiemet bus svarbiausia?

    Budapešte rugsėjo 14 dieną vyks ketvirtasis Budapest Geothermal Energy Summit, laikomas vienu svarbiausių geoterminės energijos renginių Centrinėje ir Rytų Europoje. Organizatoriai skelbia, kad konferencija suburs politikos formuotojus, energetikos įmones, investuotojus, technologijų tiekėjus ir mokslininkus aptarti geotermijos vaidmens energetikos transformacijoje.

    Renginys organizuojamas tuo metu, kai Europa siekia mažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro, didinti energijos sistemos atsparumą ir greitinti išmetamųjų teršalų mažinimą. Geoterminė energija šiuose planuose dažnai įvardijama kaip patikimas atsinaujinantis šaltinis, galintis tiekti šilumą ir, tam tikrais atvejais, elektrą stabiliai, nepriklausomai nuo oro sąlygų.

    Geotermija: kuo ji svarbi regionui?

    Centrinės ir Pietryčių Europos šalims geotermija ypač aktuali dėl šilumos ūkio struktūros: daug miestų vis dar remiasi centralizuotu šildymu, kuriam būtina stabili ir prognozuojama energija. Geoterminė šiluma gali tapti alternatyva dujoms ir biokurui, o modernizuojant tinklus atsiveria galimybės didinti efektyvumą ir mažinti kainų svyravimų riziką.

    Vengrija išsiskiria ilga terminių vandenų naudojimo tradicija ir palankiomis geologinėmis sąlygomis, todėl dažnai minima kaip potenciali regiono lyderė. Vis dėlto spartesnę plėtrą daugelyje šalių riboja gręžinių rizika, ilgi leidimų procesai ir didelės pradinės investicijos, todėl rinkai itin svarbūs aiškūs reguliaciniai sprendimai ir finansavimo instrumentai.

    Kokios temos bus aptariamos konferencijoje?

    Organizatoriai nurodo, kad šiemet daug dėmesio bus skiriama rinkos tendencijoms, reguliavimo pokyčiams, finansavimo galimybėms ir technologijų pažangai. Programoje taip pat numatytos diskusijos apie gręžinių technologijas, centralizuoto šildymo sprendimus bei tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kuris gali padėti greičiau perkelti gerąją praktiką tarp regiono šalių.

    Geoterminės energetikos plėtra vis dažniau siejama ir su šilumos siurblių, šilumos kaupimo bei tinklų modernizavimo projektais, kurie leidžia geriau išnaudoti žemesnės temperatūros išteklius. Ši kryptis laikoma viena perspektyviausių miestams, kurie ieško būdų dekarbonizuoti šildymą neapsiribojant vienu energijos šaltiniu.

    Kas kalbės ir ko tikisi rinka?

    Skelbiama, kad tarp patvirtintų pranešėjų yra Miklós Antics, Europos geoterminės energijos tarybos prezidentas, taip pat geotermijos ir šilumos ūkio sektoriuose dirbantys vadovai bei ekspertai iš regiono organizacijų. Tokia sudėtis rodo, kad renginys orientuotas ne tik į technologijas, bet ir į praktinius sprendimus, kurie leistų projektus greičiau perkelti iš planavimo į įgyvendinimo etapą.

    Rinkos dalyviai paprastai tikisi aiškesnių atsakymų dėl leidimų išdavimo terminų, rizikos pasidalijimo modelių ir paramos schemų, kurios mažintų neapibrėžtumą ankstyvoje projektų stadijoje. Būtent šios temos dažnai nulemia, ar geoterminiai projektai tampa bankams ir investuotojams pakankamai patrauklūs.

    Budapest Geothermal Energy Summit organizatoriai kviečia prisijungti energetikos sprendimų priėmėjus, infrastruktūros valdytojus, investuotojus ir inovatorius, kurie ieško patikimų šilumos ir energijos tiekimo alternatyvų. Konferencija Budapešte turėtų tapti vieta, kurioje bus derinami konkrečių projektų poreikiai, reguliaciniai prioritetai ir technologiniai sprendimai visam regionui.

  • Slovėnijos „NGEN“ pritraukė iki 70 mln. eurų baterijų parkams CEE: kur ir kada atsiras 302 MW

    Kas finansuoja projektą

    Slovėnijos bendrovė „NGEN“ užsitikrino iki 70 mln. eurų finansavimą iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko. Sandorį papildomai sustiprina InvestEU rizikos mažinimo priemonės, kurios paprastai leidžia greičiau pritraukti kapitalą dideliems energetikos projektams.

    Lėšos bus skirtos penkioms didelio masto baterijų energijos kaupimo sistemoms, kurių bendra galia sieks 302 MW. Projektas orientuotas į greitai augančią rinką, kurioje baterijos tampa vienu svarbiausių tinklo lankstumo šaltinių.

    Kur bus įrengtos baterijos

    Numatyta įgyvendinti vieną projektą Latvijoje, du Lenkijoje, po vieną Rumunijoje ir Slovėnijoje. Skelbiama, kad Latvijos ir Slovėnijos įrenginiai būtų vieni didžiausių atskirai nuo elektrinių veikiančių, komunalinio masto baterijų projektų savo rinkose.

    Toks išskaidymas per kelias šalis leidžia išnaudoti skirtingus elektros kainų svyravimus ir balansavimo poreikius, kurie ypač išryškėja didėjant vėjo ir saulės elektrinių gamybai. Regionui tai svarbu ir dėl spartėjančios tinklų modernizacijos bei sinchronizacijos sprendimų.

    Kaip veiks verslo modelis

    „NGEN“ nurodo, kad baterijos veiks pagal vadinamąjį prekybinį modelį, kai pajamos generuojamos parduodant elektrą ir paslaugas rinkoje, o ne pagal ilgalaikes fiksuotas sutartis. Praktikoje tai reiškia, kad projektų sėkmė labiau priklausys nuo kainų skirtumų dienos eigoje, balansavimo paslaugų paklausos ir reguliavimo aplinkos.

    Baterijų parkai dažniausiai uždirba iš kelių šaltinių: energijos arbitražo, dažnio palaikymo ir kitų sisteminių paslaugų, taip pat tinklo perkrovų mažinimo. Dėl šios priežasties investuotojai vis dažniau vertina ne vien megavatų skaičių, bet ir prisijungimo tašką, rinkos taisykles bei galimybes teikti pagalbines paslaugas.

    Baterijų energijos kaupimo sistemas tieks JAV gamintojas „Tesla“.

  • Pirmą kartą pasaulyje vėjas ir saulė aplenkė dujas: ką rodo balandžio elektros gamybos duomenys

    Pirmą kartą pasaulyje vėjas ir saulė aplenkė dujas: ką rodo balandžio elektros gamybos duomenys

    Kas įvyko ir kodėl tai svarbu

    2026 metų balandį vėjo ir saulės elektrinės pagamino apie 22 proc. pasaulio elektros, o dujos sudarė apie 20 proc. Tokį lūžį fiksuoja energetikos analitikos centras „Ember“, vertinantis šalių ir regionų elektros gamybos duomenis.

    Tai pirmas kartas, kai vėjo ir saulės generacija per mėnesį viršijo dujų elektrinių gamybą pasauliniu mastu. Nors metiniu pjūviu dujos dar nėra aplenktos, pats faktas rodo sparčią energetikos miksų kaitą.

    Skaičiai: kiek pagamino vėjas, saulė ir dujos

    „Ember“ skaičiavimu, 2026 metų balandį vėjas ir saulė pagamino rekordinį apie 531 teravatvalandės elektros kiekį. Dujomis kūrenamos elektrinės tuo pačiu laikotarpiu pagamino apie 477 teravatvalandes.

    Palyginimui, 2021 metų balandį dujų generacija buvo panaši, apie 476 teravatvalandes, tačiau vėjo ir saulės bendra gamyba tuomet siekė tik apie 245 teravatvalandes. Per penkerius metus šių dviejų šaltinių gamyba iš esmės daugiau nei padvigubėjo.

    Kodėl lūžis fiksuotas būtent balandį

    Analitikai pabrėžia, kad balandis yra palankiausias mėnuo tokiam rekordui dėl sezoninių veiksnių. Šiaurės pusrutulyje, kur sutelkta didelė pasaulio saulės elektrinių dalis, pavasarį dažnai sutampa didesnė vėjo gamyba ir sparčiai auganti saulės generacija.

    Tuo pat metu elektros paklausa dažnai būna mažesnė tarp šildymo ir vėsinimo sezonų, todėl mažėja poreikis lanksčioms dujų elektrinėms. Dėl to dujų dalis miksuose pavasarį linkusi trauktis, palikdama daugiau erdvės atsinaujinantiems šaltiniams.

    Ryšys su energijos krize ir ilgalaike tendencija

    „Ember“ šį pasiekimą vertina kaip ilgalaikės krypties tąsą, o ne vienkartinę reakciją į išaugusį neapibrėžtumą iškastinio kuro rinkose. Organizacijos apžvalgoje pažymima, kad 2025 metais vėjo ir saulės plėtra padengė visą pasaulinį elektros paklausos augimą.

    Vis dėlto momentas simboliškas: geopolitinė įtampa ir svyruojančios dujų kainos daugeliui šalių išryškina importo priklausomybės rizikas. Auganti vėjo ir saulės gamyba, kartu su tinklų plėtra ir energijos kaupimo sprendimais, tampa vienu iš būdų tą riziką mažinti.

    Ką tai gali reikšti artimiausiais metais

    Vieno mėnesio rezultatas dar nereiškia, kad dujos jau prarado savo vaidmenį energetikos sistemoje. Dujos daugelyje rinkų išlieka svarbios balansavimui, ypač kai atsinaujinančių išteklių gamyba smarkiai kinta dėl oro sąlygų.

    Tačiau rekordas rodo, kad vėjo ir saulės plėtra pasiekė mastą, kai net trumpalaikiai sezoniniai pokyčiai gali perstumti tradicinių kuro rūšių pozicijas. Jei išliks investicijų tempas į generaciją, tinklus ir kaupimą, panašūs mėnesiai gali kartotis vis dažniau, o vėliau persikelti ir į metinius skaičiavimus.

  • Kroatija ir Slovėnija didina dujų pralaidumą Rogatec jungtyje: kada atsiras nauji pajėgumai

    Kroatija ir Slovėnija didina dujų pralaidumą Rogatec jungtyje: kada atsiras nauji pajėgumai

    Pasirašyta deklaracija dėl Rogatec jungties

    Slovėnijos ir Kroatijos dujų perdavimo sistemos operatoriai Plinovodi ir Plinacro pasirašė deklaraciją, kuria siekiama didinti Rogatec tarpvalstybinės jungties pralaidumą dujų srautams iš Kroatijos į Slovėniją.

    Įmonės sutaria koordinuotai įgyvendinti techninius, teisinius ir eksploatacinius sprendimus, kad papildomi pajėgumai būtų prieinami laiku ir būtų galima patikimiau planuoti regiono dujų srautus.

    Koks pralaidumas planuojamas

    Pagal paskelbtus planus, užbaigus Kroatijoje numatytus dujotiekių projektus, Rogatec jungties pralaidumas galėtų išaugti iki 170 000 kubinių metrų per valandą.

    Nurodoma, kad toks pralaidumas galėtų būti pasiektas nuo 2026 metų gruodžio 31 dienos, kai bus baigti atitinkami vamzdynų ruožai, finansuojami pagal Kroatijos Nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo planą.

    Kokie projektai susiję su plėtra

    Rogatec jungties didinimas siejamas su Kroatijos magistralinių dujotiekių tinklo stiprinimu, įskaitant Bosiljevo–Sisak ir Kozarac–Sisak ruožus.

    Atnaujintas tinklas turėtų sudaryti sąlygas transportuoti didesnius dujų kiekius tarp šalių ir lanksčiau nukreipti srautus, kai rinkoje keičiasi paklausa ar tiekimo maršrutai.

    Kodėl tai svarbu regiono rinkai

    Didesni tarpvalstybiniai pajėgumai paprastai didina tiekimo saugumą ir konkurenciją, nes leidžia greičiau perskirstyti dujas tarp rinkų ir geriau išnaudoti skirtingus įvežimo kelius.

    Tokie projektai Baltijos ir Vidurio Europos regione vertinami kaip ilgalaikė priemonė mažinti trikdžių riziką ir užtikrinti, kad dujų infrastruktūra atitiktų kintančius vartojimo ir tiekimo scenarijus.