CP v2

Blog

  • Ukmergėje asfaltuojama Anykščių gatvė: gegužės 20–27 dienomis prašo nepalikti automobilių

    Ukmergės savivaldybė praneša, kad gegužės 20–27 dienomis mieste bus vykdomi privažiuojamosios gatvės asfaltavimo darbai Anykščių gatvėje prie kelių daugiabučių. Darbai numatyti ties Anykščių g. 3, 15, 27, 29 ir 31 namais.

    Gyventojų prašoma šiuo laikotarpiu nepalikti automobilių remontuojamose atkarpose, nes technikai reikės laisvos prieigos prie važiuojamosios dalies. Taip pat raginama vadovautis laikinaisiais kelio ženklais ir, jei įmanoma, iš anksto susiplanuoti alternatyvius maršrutus.

    Tokie darbai dažniausiai vykdomi etapais, todėl eismo organizavimas gali keistis priklausomai nuo konkrečios dienos ir darbų apimties. Savivaldybė primena, kad laikini ribojimai taikomi siekiant užtikrinti darbų saugą ir sklandesnį atlikimą.

    Vairuotojams patariama atkreipti dėmesį į laikinai įrengtas stovėjimo draudimo zonas ir kelio susiaurėjimus, o automobilį palikti kitoje gatvės pusėje ar gretimose aikštelėse. Tai padeda išvengti situacijų, kai transporto priemonės trukdo darbams arba gali būti laikinai neprivažiuojamos.

    Ukmergės savivaldybė atsiprašo už laikinus nepatogumus ir dėkoja gyventojams už supratingumą darbų laikotarpiu.

  • Nauja lieknėjimo tabletė gali išspręsti didžiausią GLP-1 vaistų bėdą: kas keisis pacientams

    Nauja lieknėjimo tabletė gali išspręsti didžiausią GLP-1 vaistų bėdą: kas keisis pacientams

    Svorio mažinimo injekcijos, tokios kaip „Wegovy“ ar „Mounjaro“, per kelerius metus iš esmės pakeitė nutukimo gydymą. Tačiau praktikoje ryškėja viena didžiausių problemų: nutraukus vaistų vartojimą, daliai žmonių svoris gana greitai grįžta, o kartu silpnėja ir anksčiau pagerėję sveikatos rodikliai.

    Mokslininkai vis dažniau pabrėžia, kad nutukimas yra lėtinė liga, todėl ilgalaikis rezultatas priklauso ne tik nuo pradinių kilogramų. Dėl to didėja poreikis sprendimams, kurie padėtų išlaikyti pasiektą efektą, būtų patogesni ir lengviau prieinami didesniam pacientų skaičiui.

    Nuo injekcijų prie tabletės

    GLP-1 grupės vaistai tradiciškai buvo kuriami kaip peptidai, kurie virškinamajame trakte greitai suardomi, todėl dažniausiai turi būti leidžiami injekcijomis. Prie kainos prisideda ir sudėtingesnė gamyba, ir logistiniai reikalavimai, pavyzdžiui, laikymas šaldytuve bei specialios švirkštimo priemonės.

    Šiame kontekste daug dėmesio sulaukė orforglipronas, geriamasis preparatas, kuris veikia tą pačią GLP-1 sistemą, bet yra vadinamoji mažos molekulės medžiaga. Tokie vaistai paprastai yra atsparesni virškinimui, paprasčiau gaminami ir lengviau sandėliuojami, todėl teoriškai gali būti pigesni ir patogesni vartoti kasdien.

    Ką rodo naujausi tyrimai?

    Klinikiniuose tyrimuose orforglipronas siejamas su daugiau nei 15 proc. kūno svorio sumažėjimu suaugusiesiems, turintiems nutukimą. Tai rezultatai, panašūs į dalies jau naudojamų GLP-1 injekcijų, nors kai kurių naujesnių preparatų poveikis svoriui kai kuriuose tyrimuose buvo didesnis.

    Dar įdomesnė kryptis – bandymai, kuriuose vertinta, ar pasiektą svorio mažėjimą galima išlaikyti pakeitus injekcijas į geriamą vaistą. Viename tyrime dalyviai, kurie anksčiau sėkmingai numetė bent 5 proc. kūno svorio vartodami GLP-1 injekcijas, buvo perkelti į orforgliprono arba placebo vartojimą ir stebėti 52 savaites.

    Rezultatai parodė aiškią tendenciją: placebo grupėse svoris grįžo reikšmingai greičiau, o vartojus orforgliproną atkritimas buvo mažesnis. Tyrėjai taip pat fiksavo, kad vartojant orforgliproną palankesni išliko ir kai kurie metabolinės sveikatos rodikliai, tokie kaip gliukozės kontrolė, kraujospūdis ar lipidų profilis.

    Kodėl tai svarbu pacientams?

    Svorio grįžimas nutraukus GLP-1 vaistus yra vienas dažniausiai aptariamų realios praktikos iššūkių, nes pacientai neretai tikisi ilgalaikio efekto po gydymo kurso. Jei geriamasis preparatas galėtų tapti palaikomojo gydymo alternatyva, tai reikštų paprastesnį vartojimą ir potencialiai mažesnes bendras gydymo išlaidas.

    Kita vertus, specialistai primena, kad vieno vaisto formato pakeitimas nepanaikina pagrindinio principo: ilgalaikis nutukimo valdymas paprastai reikalauja nuoseklios strategijos. Prie jos priskiriami mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai, miego bei streso valdymas, gretutinių ligų kontrolė ir individualiai parinktas gydymas.

    Tyrimai, kuriuose dalyvių skaičius siekė kiek daugiau nei po 100 kiekvienoje grupėje, laikomi perspektyviais, bet dar ne galutiniu atsakymu visai populiacijai. Artimiausiais metais lemiami bus didesnės apimties tyrimai, saugumo stebėsena realiomis sąlygomis ir sprendimai dėl registracijos skirtingose rinkose.

  • ESO atvyksta į Ukmergę: gyvos konsultacijos apie elektros ir dujų prijungimą, skaitiklius ir paslaugas

    Elektros skirstymo operatorius ESO gegužės 28 dieną Ukmergėje rengia gyvas konsultacijas gyventojams ir verslui. Susitikimo metu bus galima tiesiogiai pasikalbėti su ESO specialistais ir vietoje gauti atsakymus apie elektros ir dujų tinklų klausimus.

    Tokios mobilios konsultacijos paprastai naudingiausios tiems, kurie planuoja naują įvadą, būsto ar komercinių patalpų prijungimą, taip pat tiems, kurie nori pasitikslinti dėl dokumentų, terminų ar techninių sprendimų. ESO pabrėžia, kad atvykus galima aptarti ir konkrečią situaciją, jei turimi reikiami duomenys ir dokumentai.

    Kas bus aptariama susitikime?

    ESO nurodo, kad konsultacijose Ukmergėje bus galima sužinoti apie elektros ar dujų įvedimą ir prijungimo procesą, taip pat apie galios keitimą ir su tuo susijusias paraiškas. Gyventojams tai aktualu tiek naujos statybos objektuose, tiek modernizuojant esamus įvadus.

    Taip pat bus aptariamas skaitiklių keitimas ir išmanieji sprendimai, apskaita bei kitos ESO paslaugos. Pastaruoju metu daliai klientų daug klausimų kyla būtent dėl praktinių dalykų: kada numatomas keitimas, ką reikia pasiruošti ir kaip po pakeitimo stebėti suvartojimą.

    Kur ir kada vyks konsultacijos?

    Gyvos konsultacijos vyks Ukmergės kultūros centre gegužės 28 dieną, nuo 10:00 iki 15:00. ESO kviečia registruotis iš anksto, tačiau pabrėžia, kad konsultacijos suteikiamos ir atvykus be registracijos.

    Atvykstant rekomenduojama turėti asmens dokumentą, nes tai padeda greičiau identifikuoti klientą ir sklandžiau suteikti paslaugą. Jei klausimas susijęs su konkrečiu objektu ar paraiška, pravartu turėti ir su situacija susijusią informaciją, pavyzdžiui, objekto adresą ar paraiškos duomenis.

    ESO ragina Ukmergės gyventojus ir verslo atstovus pasinaudoti proga gyvai aptarti rūpimus klausimus, ypač jei sprendimai užtrunka ar reikia aiškumo dėl tolimesnių žingsnių. Tokie susitikimai dažnai sutaupo laiko, kai vietoje galima išsigryninti reikalavimus ir atsakomybes.

  • Mokslininkai įspėja: ankstyvas atminties silpnėjimo ženklas gali slėptis jūsų rašysenoje

    Mokslininkai įspėja: ankstyvas atminties silpnėjimo ženklas gali slėptis jūsų rašysenoje

    Paprasti, patikimi būdai anksčiau pastebėti kognityvinių funkcijų silpnėjimą gali reikšmingai pagerinti pagalbą ir gydymo planavimą. Naujas tyrimas rodo, kad rašysenos užduotys ateityje gali tapti vienu iš nebrangių testų, padedančių įvertinti galimus pokyčius.

    Rašymas ranka laikomas tinkamu kandidatu dėl to, kad vienu metu apkrauna kelias sistemas: smulkiąją motoriką, regos ir judesių koordinaciją, dėmesį, darbinę atmintį ir vykdomąsias funkcijas. Kitaip tariant, tai nėra vien rankos judesys – tai sudėtingas smegenų apdorojimo procesas, kuriame klaidos ar sulėtėjimas gali tapti pastebimi anksčiau nei kasdienybėje.

    Tyrėjų komanda iš Évoros universiteto Portugalijoje nagrinėjo, kaip skiriasi rašymo judesių organizavimas vyresniame amžiuje, kai nustatytas kognityvinis sutrikimas. Analizė rėmėsi anksčiau moksle fiksuota įžvalga, kad sergant neurodegeneracinėmis ligomis, įskaitant Alzheimerio ligą, rašysena ir rašymo dinamika gali prastėti kartu su pažintinių funkcijų silpnėjimu.

    Kas buvo tiriama ir kaip

    Tyrime dalyvavo 58 slaugos namuose gyvenantys 62–99 metų žmonės. Iš jų 38 buvo diagnozuotas tam tikras kognityvinis sutrikimas, o 20 dalyvių laikyti kognityviškai sveikais.

    Naudojant rašiklį ir skaitmeninę planšetę dalyviai atliko kelias užduotis: braižė taškus ir linijas, perrašinėjo sakinius ir rašė sakinius iš diktanto. Būtent diktanto užduotis, reikalaujanti klausymo, informacijos išlaikymo atmintyje, garsų pavertimo tekstu ir tikslaus judesių valdymo, ryškiausiai atskyrė grupes.

    Kognityvinį sutrikimą turėję dalyviai dažniau rašė lėčiau: vienam brūkštelėjimui skirdavo daugiau laiko, atlikdavo daugiau brūkšnių ir jų judesiai būdavo smulkesni. Tyrėjai tai sieja su sumažėjusia smegenų geba kompensuoti, kai užduotis tampa sudėtinga ir vienu metu reikia valdyti kelis procesus.

    „Rašymas nėra vien motorinė veikla – tai langas į smegenų darbą“, – sakė kineziterapijos specialistė Ana Rita Matias iš Évoros universiteto.

    „Didesnių kognityvinių reikalavimų užduotys parodė, kad silpnėjimas atsispindi tame, kaip efektyviai ir nuosekliai laikui bėgant organizuojami rašymo judesiai“, – pridūrė ji.

    Ką tai gali reikšti praktikoje

    Autoriai pabrėžia, kad vieno testo nepakanka ir ateityje greičiausiai reikės kelių skirtingų rašysenos užduočių, kad būtų patikimai įvertintos skirtingos smegenų funkcijos. Vis dėlto tokie testai galėtų tapti patrauklūs todėl, kad potencialiai leistų atlikti pirminį įvertinimą be brangių tyrimų ir sudėtingos įrangos, ypač slaugos įstaigose ar pirminėje sveikatos priežiūroje.

    Tačiau tyrimas turi ribojimų: dalyvių imtis buvo palyginti nedidelė, žmonės nebuvo stebimi ilgą laiką, kad būtų galima matyti rašysenos pokyčių dinamiką. Taip pat nebuvo detaliai įvertintas medikamentų vartojimas, o kai kurie vaistai gali turėti įtakos motorikai ir rašymo greičiui.

    Mokslininkai ieško ir kitų ankstyvo įspėjimo signalų – nuo kraujo biologinių žymenų iki balso ir kalbos ypatybių, kurias gali padėti analizuoti DI. Šiame kontekste rašysena gali tapti dar vienu informatyviu rodikliu, ypač jei bus patvirtinta didesniais ir ilgesniais tyrimais.

    „Ilgalaikis tikslas – sukurti lengvai pritaikomą, laiką taupantį ir prieinamą įrankį, kurį būtų galima integruoti į kasdienę sveikatos priežiūrą be specializuotos ar brangios įrangos“, – sakė A. R. Matias.

  • Ukmergės miesto šventė: šaulių veiklos šeimai, pirmosios pagalbos praktika ir parama Ukrainai

    Ukmergėje gegužės 22–24 dienomis vyksianti miesto šventė kvies užsukti ir į Ukmergės Vyčio 1002-osios šaulių kuopos erdvę. Organizatoriai žada ne tik pramogas, bet ir praktiškas veiklas, kurios praverčia kasdienėse situacijose.

    Dienos metu, nuo 10.00 iki 15.00 valandos, numatyta vaikų zona, skirta žaidimams ir smalsumui. Šalia jos lankytojai galės susipažinti su tradicinių tinklų pynimu, kurį pristatys „Vilniaus vorai“.

    Šventės programoje išskiriami praktiniai užsiėmimai apie pirmąją pagalbą. Kelis kartus per dieną planuojamos trumpos sesijos, kuriose bus mokoma širdies masažo pagrindų ir turniketų naudojimo, o tai laikoma vienais svarbiausių įgūdžių kritinėse situacijose.

    Pirmosios pagalbos mokymai pastaraisiais metais vis dažniau integruojami į viešus renginius, nes didėja visuomenės pasirengimo ekstremalioms situacijoms poreikis. Tokie užsiėmimai padeda žmonėms ne tik išgirsti teoriją, bet ir praktiškai išbandyti veiksmų seką, kuri lemia minutes iki atvykstant medikams.

    Šventėje taip pat numatyta iniciatyva Ukrainai paremti: 12.00 valandą planuojami šauliški barščiai, kurių metu lankytojai bus kviečiami prisidėti parama. Organizatorių teigimu, tai būdas bendruomeniškai sujungti miesto šventės atmosferą, pilietiškumą ir solidarumą.

    Ukmergės šaulių erdvė skirta įvairaus amžiaus lankytojams, todėl kviečiami atvykti tiek šeimos su vaikais, tiek norintys įgyti praktinių žinių. Šaulių atstovai ragina pasinaudoti proga ne tik praleisti laiką mieste, bet ir išsinešti įgūdžių, kurie gali būti gyvybiškai svarbūs.

  • Mokslininkai aptiko riebalų deginimo jungiklį: gali padėti ir kaulams – ką tai reiškia mums

    Mokslininkai aptiko riebalų deginimo jungiklį: gali padėti ir kaulams – ką tai reiškia mums

    Mokslininkai praneša aptikę molekulinį mechanizmą, kuris gali veikti kaip savotiškas riebalų deginimo „jungiklis“ ir kartu būti susijęs su kaulų stiprumu. Tyrimas atliktas su pelėmis, tačiau rezultatai susieti ir su žmonių genetiniais duomenimis, todėl atradimas kelia vilčių dėl naujų gydymo krypčių.

    Dėmesio centre atsidūrė rudosios riebalų ląstelės, kurios skirtingai nei baltieji riebalai nėra skirtos energijai kaupti. Jų pagrindinė funkcija – deginti kalorijas ir gaminti šilumą, ypač šaltyje, todėl jos laikomos svarbiomis medžiagų apykaitos ir kūno temperatūros reguliavimo grandimis.

    Du šilumos gamybos keliai

    Ilgą laiką buvo žinoma, kad rudosios riebalų ląstelės šilumą gali gaminti per UCP1 baltymu paremtą mechanizmą. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio sulaukia ir alternatyvus kelias – vadinamasis bergždžias kreatino ciklas, kuris taip pat „sudegina“ energiją šilumos pavidalu.

    Naujojo darbo autoriai nagrinėjo, kas tiksliai paleidžia šį antrąjį kelią. Jie nustatė, kad svarbus vaidmuo tenka fermentui TNAP, o vienas iš signalų, galinčių jį aktyvinti, yra glicerolis – medžiaga, susijusi su riebalų apykaita.

    „Pirmą kartą parodėme, kaip gali būti įjungiamas alternatyvus šilumos gamybos kelias, nepriklausomas nuo klasikinės sistemos“, – sakė biochemikas Lawrence Kazak.

    Ryšys su kaulais ir genetika

    Tyrėjai papildomai rėmėsi didelės apimties žmonių genetiniais įrašais ir ieškojo sąsajų tarp TNAP veiklos bei kaulų būklės. Analizėje aptiktos mutacijos TNAP struktūros srityje, kurią mokslininkai sieja su glicerolio prisijungimu, buvo susietos su mažesniu kaulų tankiu ir sumažėjusia fermento veikla.

    Toks ryšys svarbus ir todėl, kad žinomas retas sutrikimas, kai TNAP aktyvumas sumažėjęs, o kaulų mineralizacija prastėja. Tai padeda paaiškinti, kodėl tas pats fermentas gali būti reikšmingas ir energijos apykaitai, ir kaulų tvirtumui.

    Ką tai gali reikšti gydymui?

    Mokslininkai pabrėžia, kad iki praktinių vaistų dar anksti, tačiau pats „jungiklio“ identifikavimas suteikia aiškesnį taikinį. Šiuo metu kai kurioms retoms kaulų ligoms taikoma fermentų pakaitinė terapija, tačiau ji gali būti sudėtinga ir reikalauti dažnų injekcijų.

    Idėja sukurti junginius, kurie selektyviai didintų TNAP aktyvumą, teoriškai galėtų pasiūlyti patogesnių sprendimų. Be to, jei ateities tyrimai patvirtins, kad šis kelias reikšmingas ir žmonių energijos apykaitai, gali atsiverti papildomos kryptys, susijusios su nutukimo ar 2 tipo diabeto rizikos mažinimu.

    Tyrėjai taip pat primena svarbų apribojimą: pelės, lyginant su žmonėmis, turi santykinai daugiau rudųjų riebalų, todėl poveikio mastas žmogui gali būti kitoks. Vis dėlto šis darbas sustiprina tendenciją, kad medžiagų apykaitos „valdymas“ per konkrečius molekulinius taikinius tampa vienu aktyviausių šiuolaikinės biomedicinos laukų.

  • Ukmergės miesto šventėje laukiama 9 partnerių delegacijų: nuo Latvijos iki Turkijos ir Švedijos


    Miesto šventėje – gausus būrys užsienio partnerių delegacijų

    2026 m. gegužės 20 d.

    Miesto šventėje – gausus būrys užsienio partnerių delegacijų

    Gegužės 22–24 dienomis Ukmergės miesto šventėje laukiama net devynių užsienio miestų partnerių delegacijų. Į šventę atvyks svečiai iš Lyvanų (Latvija), Korostenio, Podolės Kameneco ir Krasylivo (Ukraina), Muratpašos (Turkija), Bad Langensalzos (Vokietija), Kiškunmajsos (Vengrija), Tarnowo Podgorne (Lenkija) bei Finspango (Švedija). Iš viso tikimasi sulaukti daugiau nei 20 svečių.

    Vizito metu delegacijų nariai aktyviai įsitrauks į šventės programą – dalyvaus šventinėse eitynėse, oficialiame miesto šventės atidaryme, kuriame sveikins Ukmergę ir jos bendruomenę. Taip pat numatyti susitikimai su Ukmergės rajono savivaldybės vadovais, pažintinė ekskursija „Ukmergė iš arti“, o ypatingu vizito akcentu taps simbolinis bendrystės gestas – Šventosios upės pakrantėje prie Mirabelių tako svečiai pasodins pirmuosius kuriamo Bendrystės parko medelius.

    Šventės organizatoriai džiaugiasi, kad Ukmergės vardas vis plačiau skamba tarptautinėje erdvėje, o partnerių delegacijų vizitas dar labiau stiprina miestų draugystę ir bendradarbiavimą.

    Ukmergės rajono savivaldybės informacija

  • Mokslininkai perspėja: šis kasdienis įprotis gali paspartinti biologinį senėjimą

    Mokslininkai perspėja: šis kasdienis įprotis gali paspartinti biologinį senėjimą

    Nors kalendorinis amžius visiems skaičiuojamas vienodai, biologinis amžius gali skirtis: jis parodo, kaip greitai organizmas dėvisi. Naujas tyrimas rodo, kad kasdienės rutinos stabilumas gali būti susijęs su lėtesniu biologiniu senėjimu.

    Tyrimą atliko Johns Hopkins Bloomberg visuomenės sveikatos mokyklos komanda. Mokslininkai vertino, ar nuoseklūs 24 valandų poilsio ir aktyvumo ritmai, įskaitant miegą bei judėjimą, gali būti susiję su palankesniais senėjimo žymenimis kraujyje.

    Kas buvo tiriama?

    Analizei panaudoti 207 vyresnio amžiaus žmonių duomenys, surinkti per vieną savaitę. Vertintas judėjimas, miego epizodai ir šviesos poveikis, o taip pat tai, kiek ritmai buvo pastovūs ir ar dienotvarkė nebuvo fragmentuota.

    Tuomet šie duomenys sulyginti su keturių vadinamųjų epigenetinių laikrodžių rodikliais. Tai metodai, kurie pagal kraujo biomarkerius ir DNR chemines žymes leidžia įvertinti, ar organizmo biologinis amžius „skuba“ pirmyn greičiau nei kalendorinis.

    Ką parodė rezultatai?

    Mokslininkai nustatė reikšmingas sąsajas: reguliari ir nuspėjama poilsio bei aktyvumo rutina dažniau siejosi su lėtesniu biologiniu senėjimu. Tuo metu išskaidyti grafikai, dažni perėjimai nuo aktyvumo prie poilsio ir didelis nenuoseklumas buvo susiję su greitesnio senėjimo signalais.

    „Mūsų rezultatai rodo, kad poilsio ir aktyvumo ritmai gali būti naudingi rodikliai, leidžiantys spręsti apie fiziologinio senėjimo tempą suaugusiesiems“, – sakė Johns Hopkins Bloomberg visuomenės sveikatos mokyklos mokslininkas Adamas Spira.

    „Jeigu ateities tyrimai patvirtins šias išvadas, šie ritmai gali tapti intervencijų taikiniais, padedančiais lėtinti senėjimo procesą“, – pridūrė jis.

    Kodėl svarbu neskubėti su išvadomis?

    Tyrimas buvo momentinis, todėl jis negali įrodyti priežasties ir pasekmės ryšio. Kitaip tariant, dar neaišku, ar būtent nereguliari dienotvarkė spartina biologinį senėjimą, ar greičiau senstantis organizmas pats „išmuša“ žmogų iš stabilaus ritmo.

    Mokslininkai taip pat pabrėžia atrankos ypatumus: tyrime dalyvavo vyresni žmonės, kurie buvo pakankamai sveiki, kad galėtų dalyvauti matavimuose. Tai gali reikšti, kad bendroje populiacijoje ryšiai būtų dar ryškesni.

    Rezultatai dera su ankstesniais darbais, siejančiais sutrikusius cirkadinius ritmus su didesniu uždegimu ir nepalankiais smegenų pokyčiais. Dėl to tyrėjai ragina atlikti ilgalaikius stebėjimus, kurie leistų tiksliau atsakyti, kas vyksta pirmiau.

    Praktinė žinutė paprasta: organizmui paprastai palankiau, kai miego, poilsio ir aktyvumo laikas yra panašus kasdien, o vakarinis režimas nėra nuolat stumdomas. Vis dėlto dėl individualių sveikatos būklių ir vaistų poveikio pokyčius verta aptarti su gydytoju.

  • Ukmergėje prasidėjo poezijos festivalis: „Gyvojo intelekto“ tema kviečia kalbėti apie DI

    2026 metais gegužės 19 dieną Ukmergės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje atidarytas tradicinis Ukmergės poezijos festivalis, subūręs žinomus literatūros kūrėjus ir poezijos mylėtojus. Šių metų renginių ašimi tapo tema „Gyvasis intelektas“, akcentuojanti žmogaus kūrybos gyvybingumą technologijų amžiuje.

    Atidarymo vakarą susirinkusiuosius pasveikino Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorė Inga Pračkailė ir mero patarėja Goda Juzėnaitė. Jos linkėjo prasmingų susitikimų ir pokalbių, kuriuose poezija tampa ne vien tekstu, bet ir bendru patyrimu.

    Poetų skaitymai ir pokalbiai

    Festivalio pradžioje savo kūrybą skaitė poetai Marius Burokas, Antanas A. Jonynas ir Gvidas Latakas. Greta eilių skambėjo atviri svarstymai apie kūrybos kasdienybę, įkvėpimo paieškas ir tai, kaip šiandien kinta poezijos vaidmuo visuomenėje.

    Muzikinę renginio nuotaiką papildė Ukmergės meno mokyklos mokinės Militos Stočkutės pasirodymas. Jaunosios atlikėjos programa subtiliai sujungė literatūrinį vakarą su gyvu muzikos skambesiu.

    „Gyvasis intelektas“ ir santykis su DI

    Organizatorių pasirinkta tema kviečia kalbėti apie tai, kaip technologijos keičia informacijos vartojimą, o DI vis dažniau tampa kasdieniu įrankiu darbe, moksluose ir kūryboje. Kartu išryškėja klausimas, ko negali pakeisti skaitmeninės sistemos: žmogiško jautrumo, patirties, bendrystės ir gyvo pokalbio.

    Literatūros lauke ši diskusija ypač aktuali dėl autorystės, originalumo ir teksto vertės klausimų, kai DI gali generuoti eiles ar imituoti stilius, tačiau nepatiria emocinio turinio taip, kaip jį išgyvena žmogus. Festivalis Ukmergėje šią temą siūlo nagrinėti ne deklaracijomis, o per skaitymus, pokalbius ir susitikimus, kurie padeda aiškiau suprasti kūrybos ribas ir galimybes.

    Kas laukia festivalio programoje

    Artimiausiomis dienomis numatyti įvairūs literatūriniai renginiai, tarp jų jaunųjų kūrėjų apdovanojimai, susitikimas su atlikėja „Petunija“, antrasis Ukmergės slemas ir poezijos skaitymai po atviru dangumi. Taip pat planuojamas Ukmergės krašto leidinių „Knygynėlio“ atidarymas Ukmergės Sename (nebe) knygyne.

    Ukmergės poezijos festivalis šiemet dera su visoje Lietuvoje gegužę vykstančiu tarptautiniu festivaliu „Poezijos pavasaris“, kuris tradiciškai suburia autorius ir skaitytojus įvairiuose miestuose. Toks renginių sutapimas Ukmergėje sustiprina kultūrinį pulsą ir suteikia daugiau progų poeziją patirti kaip gyvą, bendruomenę telkiantį įvykį.

  • Pasaulio bankas apie urbanizaciją: kodėl miestų augimas lemia ekonomiką ir darbo vietas

    Pasaulio bankas apie urbanizaciją: kodėl miestų augimas lemia ekonomiką ir darbo vietas

    Pasaulio banko vyresnysis ekonomistas Markas Robertsas Pasaulio miestų forume Baku teigė, kad nė viena šalis iki galo neišsivystė be urbanizacijos. Jo vertinimu, miestų augimas turėtų būti laikomas ne problema, o galimybe kryptingai formuoti ekonomikos pažangą.

    Ekspertas pabrėžė, kad urbanizacija paprastai spartina produktyvumą, nes miestuose lengviau telkiasi darbo rinka, paslaugos ir verslai, o tai didina investicijų grąžą. Kartu ji kuria daugiau darbo vietų, tačiau reikalauja planavimo, kad nauda būtų pasidalinta plačiau, o ne kauptųsi tik keliuose rajonuose ar sektoriuose.

    Didžiausias iššūkis – infrastruktūra

    Pasak M. Robertso, ypač Afrikoje miestų infrastruktūros finansavimo poreikis yra milžiniškas ir per didelis vienai institucijai ar vien tik viešajam sektoriui. Todėl, jo teigimu, svarbiausia tampa gebėjimas pritraukti kapitalą iš kelių šaltinių, įskaitant privatų sektorių, tarptautinius fondus ir vietos finansų rinkas.

    Ši tema tampa vis aktualesnė, nes sparčiai augančiuose miestuose prireikia vandens tiekimo, nuotekų, elektros tinklų, viešojo transporto, mokyklų ir sveikatos paslaugų plėtros. Kai investicijos vėluoja, miestai susiduria su būsto trūkumu, kainų šuoliais ir didėjančia socialine atskirtimi.

    Klimato rizikos jau keičia miestus

    Pasaulio banko ekonomistas įspėjo, kad miestų funkcionavimą vis labiau trikdo klimato poveikis, įskaitant potvynius ir ekstremalų karštį. Tokios rizikos didina išlaidas, mažina infrastruktūros patikimumą ir kelia grėsmių gyventojų sveikatai, ypač ten, kur trūksta želdynų, vėsinimo sprendimų ir tvirtų statybos standartų.

    Didėjančios spūstys, brangstanti žemė ir įtempta būsto rinka, anot M. Robertso, yra ne vien urbanizacijos „kaina“, bet ir ženklas, kad miestai traukia žmones bei kapitalą. Jo teigimu, užduotis yra ne stabdyti šį procesą, o suvaldyti jį taip, kad infrastruktūra ir būstas būtų vystomi laiku.

    Įspėjimai dėl nelygybės

    Ne visi dalyviai dalijosi tokiu optimizmu, nes spartus ir prastai valdomas miestų augimas kai kuriose Afrikos ir Pietų Azijos dalyse paskatino didelius neformalius rajonus. Tokiose teritorijose dažnai trūksta pagrindinių paslaugų, o tarša ir užstatymo chaosas didina nelygybę ir aplinkos žalą.

    Adis Abebos miesto vyriausiasis atsparumo pareigūnas Mogesas Tadesse pabrėžė, kad klimato kaita veikia ne tik būstą, bet ir ekonomiką bei žmonių gyvybes. Jo teigimu, daugeliui Afrikos miestų spaudimas jau viršija valdžios gebėjimą reaguoti, todėl būtinos didesnės tarptautinės investicijos, padedančios padengti sparčiai augančias prisitaikymo išlaidas.

    Pasaulio miestų forumas, rengiamas kas dvejus metus, šį kartą Baku vyko gegužės 17–22 dienomis ir pritraukė dešimtis tūkstančių dalyvių iš daugiau nei 180 šalių. Renginio tema buvo būstas ir atsparūs miestai, o vienu iš rezultatų turėtų tapti Baku kvietimas veikti, siejamas su Jungtinių Tautų Naująja miestų darbotvarke.