CP v2

Blog

  • Europos turizmo lyderiai pagal nakvynes: Ispanija pirmauja, o Turkija jau lenkia Prancūziją

    Europos turizmo lyderiai pagal nakvynes: Ispanija pirmauja, o Turkija jau lenkia Prancūziją

    Europa išlieka pasaulio turizmo centru

    Europa ir toliau išlaiko labiausiai lankomo regiono statusą: tarptautiniai keliautojai kasmet čia sugeneruoja šimtus milijonų nakvynių. Naujausi duomenys rodo, kuriose šalyse turistai praleidžia daugiausia naktų, nepaisant augančių diskusijų apie perteklinį turizmą.

    Europos Komisijos ir „Eurostat“ statistika leidžia palyginti šalių patrauklumą ne pagal atvykimų skaičių, o pagal nakvynes, kurios geriau atspindi realų turizmo mastą ir ekonominį poveikį. Į penketuką Europoje patenka Ispanija, Italija, Turkija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.

    Skaičiai auga, o įtampa kurortuose nemažėja

    Vertinant visą žemyną, 2025 metais fiksuota daugiau nei 1 500 000 000 tarptautinių turistų nakvynių. Ilgesnėje perspektyvoje augimas įspūdingas: XX amžiaus viduryje tarptautinis turizmas buvo keliasdešimt milijonų kelionių per metus, o šiandien tai jau masinis reiškinys.

    Pasaulinės kelionių rinkos plėtrą rodo ir Pasaulio kelionių ir turizmo tarybos prognozės: 2026 metais sektoriaus augimas turėtų siekti apie 3,2 proc., o darbo vietų, kurias palaiko kelionės ir turizmas, skaičius pasaulyje gali pasiekti 376 000 000. Vis dėlto kartu stiprėja ir spaudimas populiariausioms vietoms, kur daugėja protestų prieš perteklinį turizmą.

    Kas surenka daugiausia nakvynių

    Pagal 2025 metų tarptautinių turistų nakvynes Europoje tvirtai pirmauja Ispanija, kurioje fiksuota 329 661 068 nakvynės. Antroje vietoje išlieka Italija su 264 741 414 nakvynėmis, o trečioje įsitvirtino Turkija su 154 799 879 nakvynėmis.

    Prancūzija pernai peržengė 150 000 000 ribą ir pasiekė 150 753 829 nakvynes, o penktoje vietoje – Jungtinė Karalystė, kuriai pateikiami 2024 metų duomenys: 149 803 000 nakvynių. Tikėtina, kad 2025 metų rodikliai, paskelbus naujausią statistiką, gali būti dar aukštesni.

    Dešimtuką užbaigia šalys, kurių sėkmę dažnai lemia sezoniškumas ir stipri turizmo infrastruktūra. Graikija 2025 metais fiksavo 130 851 809 nakvynes, Austrija – 97 020 394, Kroatija – 85 604 505, Vokietija – 83 622 666, Nyderlandai – 64 311 055.

    Šie skaičiai paaiškina, kodėl Viduržemio jūros kryptys išlieka stabiliais lyderiais: Ispanijos, Italijos, Graikijos ir Kroatijos pakrantėse turizmo sezonas tęsiasi per vasarą ir vis dažniau plečiasi į vadinamuosius pereinamuosius mėnesius. Prancūzijoje srautus palaiko ne tik Paryžius, bet ir Žydroji pakrantė, Provansas bei Alpių žiemos kurortai.

  • „Visit Finland“ kviečia į kulinarinę kelionę: 16 laimingųjų ragaus oficialius meniu

    „Visit Finland“ kviečia į kulinarinę kelionę: 16 laimingųjų ragaus oficialius meniu

    Kelionė į Suomiją – su ragavimo vakariene

    Suomijos turizmo agentūra „Visit Finland“ šį rudenį kviečia 16 užsienio svečių į keturių dienų kulinarinę kelionę, kuriai bus apmokėtos visos išlaidos. Kampanijos tikslas aiškus: sustiprinti Suomijos virtuvės matomumą ir paskatinti keliautojus pažinti šalį per maistą.

    Pasak organizatorių, atrinkti dalyviai ragaus vadinamuosius oficialius ragavimo meniu, sudarytus taip, kad atspindėtų skirtingų Suomijos regionų skonius. Programa apims ne tik vakarienę, bet ir suplanuotas veiklas bei degustacijas, kurios ves link pagrindinio akcento – išskirtinės ragavimo vakarienės.

    Dvi kryptys, dvi virtuvės

    Numatyti du atskiri renginiai po aštuonis dalyvius, o kandidatai gali rinktis vieną iš dviejų regionų. Viena kryptis – Pakrantės ir salyno regionas, kita – Laplandijos laukinė gamta, kur virtuvės tradicijos ir produktai skiriasi tiek pat, kiek ir kraštovaizdžiai.

    Pakrantės ir salyno meniu kurs šefas Erik Mansikka, kurio restoranas Kaskis Turku mieste 2022 metais tapo pirmuoju už Helsinkio ribų Michelin žvaigždę pelniusiu restoranu. Vėliau jam taip pat skirtas Michelin Žaliosios žvaigždės įvertinimas už tvarumo principus.

    Laplandijoje ragavimo vakarienę ves šefas Joel Manninen, vadovaujantis Sky Kitchen and View restoranui Rovaniemio apylinkėse, ant Ounasvaara kalvos. Jis 2025 metais laimėjo Suomijos jaunųjų šefų čempionatą, o kitais metais pelnė sidabro medalį jaunųjų šefų pasaulio čempionate.

    Kaip dalyvauti atrankoje?

    Norint patekti į atranką, reikia paskelbti trumpą vaizdo įrašą „TikTok“ arba „Instagram“ ir atsakyti į klausimą, kodėl norite dalyvauti iniciatyvoje Have Some Finnish. Paraiškas galima teikti vienam arba dviese – tai reiškia, kad į kelionę galima pretenduoti ir poroje.

    Organizatoriai nurodo, kad įraše būtina naudoti grotažymę #HaveSomeFinnish ir pažymėti „Visit Finland“ paskyras: „Instagram“ platformoje tai @ourfinland, o „TikTok“ – @visitfinland.com. Paraiškos priimamos nuo gegužės 18 dienos iki birželio 9 dienos, o laimėtojai bus paskelbti birželio 29 dieną.

    Pastaraisiais metais vis dažniau matyti, kad šalys konkuruoja ne vien reklamuodamos lankytinas vietas, bet ir siūlydamos patirtis, paremtas vietos gastronomija bei tvarumu. „Visit Finland“ modelis atitinka šią kryptį: jis sujungia regioninį identitetą, vietos produktus ir istoriją į aiškų kelionės scenarijų, kurį lengva papasakoti socialiniuose tinkluose ir paversti įkvėpimu kitiems keliautojams.

  • Europa ir Kinija leidžia SMILE: taip pirmąkart rentgenu „pamatys“, kas saugo Žemę nuo Saulės audrų

    Europa ir Kinija leidžia SMILE: taip pirmąkart rentgenu „pamatys“, kas saugo Žemę nuo Saulės audrų

    Antradienį į kosmosą turėtų pakilti bendras Europos kosmoso agentūros ir Kinijos mokslų akademijos aparatas SMILE, skirtas iš arti tirti, kaip Saulės vėjas veikia Žemės magnetinį skydą. Misija sieks geriau suprasti kosminių orų mechanizmus, kurie kartais sukelia sutrikimus palydovams ir ryšio sistemoms.

    Startas planuojamas iš Europos kosmodromo Kuru, Prancūzijos Gvianoje, raketa „Vega-C“. Paleidimas anksčiau buvo atidėtas dėl techninio nesklandumo, tačiau dabar misija grįžta į grafiką.

    Kas yra Saulės audros?

    Saulės vėjas yra nuolatinis įelektrintų dalelių srautas, sklindantis nuo Saulės. Kartais jis sustiprėja dėl vainikinės masės išmetimų, kai į kosmosą išsviedžiamas didžiulis plazmos debesis ir smūginė banga.

    Tokie pliūpsniai Žemę pasiekia maždaug per 1–2 dienas, o magnetosfera daugumą dalelių nukreipia į šalį. Vis dėlto stiprių geomagnetinių audrų metu dalis poveikio persiduoda technologijoms: gali didėti palydovų gedimų rizika, atsirasti ryšio trikdžių, o elektros tinklams tenka didesnės apkrovos.

    Ryškiausias matomas reiškinys yra pašvaistės, kurios sustiprėjus aktyvumui nusileidžia į žemesnes platumas. Istorijoje dažnai minimas 1859 metais įvykęs Karingtono įvykis, kai pašvaistės buvo stebėtos neįprastai toli į pietus, o telegrafo sistemos patyrė sutrikimų.

    Kuo išskirtinė SMILE misija?

    SMILE misijos tikslas yra pirmą kartą rentgeno spinduliais stebėti, kaip sąveikauja Saulės vėjas, magnetosfera ir viršutinė atmosfera. Aparatas fiksuos rentgeno signalus, kurie atsiranda, kai įelektrintos Saulės dalelės susiduria su neutraliais viršutinės atmosferos atomais.

    Skirtingai nuo daugelio ankstesnių tyrimų, kurie rėmėsi vietiniais matavimais, SMILE sieks pateikti platesnį magnetosferos vaizdą, tarsi meteorologinę nuotrauką iš kosmoso. Tai turėtų padėti tikslinti modelius ir gerinti prognozes, kada kosminiai orai gali tapti pavojingi infrastruktūrai.

    „Norime suprasti ryšį tarp Saulės ir Žemės bei pamatyti, kaip magnetinis skydas reaguoja į smūgius“, – sakė Europos kosmoso agentūros mokslininkas Philippe Escoubet.

    Kur skris ir ką matuos?

    Po iškėlimo aparatas bus nukreiptas į labai ištęstą orbitą, leidžiančią stebėti tiek magnetopauzę, kur Saulės vėjas „atsitrenkia“ į magnetosferą, tiek poliarinius regionus. Skirtinguose orbitos taškuose SMILE bus nuo maždaug 5 000 iki 121 000 kilometrų aukštyje, kad galėtų fiksuoti reiškinius skirtingais masteliais.

    Misijoje numatyti keturi pagrindiniai instrumentai: rentgeno vaizdintuvas, ultravioletinis vaizdintuvas, jonų analizatorius ir magnetometras. Duomenis planuojama pradėti rinkti netrukus po įvedimo į orbitą, o pirminė misijos trukmė siekia trejus metus, su galimybe ją pratęsti.

  • „Orient Express“ grįžta su maršrutu Roma–Stambulas: 5 dienų kelionė kainuos nuo 20 000 eurų

    „Orient Express“ grįžta su maršrutu Roma–Stambulas: 5 dienų kelionė kainuos nuo 20 000 eurų

    Prabangaus traukinio sugrįžimas

    Praėjus daugiau nei 140 metų nuo istorinio „Orient Express“ išpopuliarėjimo, 2026 metais planuojamas naujas prabangus maršrutas iš Romos į Stambulą. Kelionė truks penkias dienas ir keturias naktis, o bilietų kainos prasidės nuo 20 000 eurų vienam žmogui.

    Naujas reisas pristatomas kaip modernaus komforto ir klasikinės geležinkelio romantikos derinys, kuriame žadama daug dėmesio skirti gastronomijai, aptarnavimui ir kruopščiai apgalvotoms patirtims sustojimuose. Organizatoriai akcentuoja itališką stilistiką ir 1960-ųjų estetiką, kuri pastaraisiais metais vėl tapo ryški prabangos kelionių rinkoje.

    Kas laukia keleivių pakeliui

    Kelionės pradžia numatyta Romos Ostiense stotyje, kur keleiviai būtų pasitinkami specialioje „Orient Express“ poilsio erdvėje. Prieš išvykimą žadama šampano degustacija, aperityvo stiliaus vaišės ir gyva muzika, atkartojanti klasikinių Europos kelionių atmosferą.

    Traukinyje numatytos skirtingos apgyvendinimo klasės, o interjeras kuriamas remiantis itališko dizaino tradicija. Viena ryškiausių programos dalių – aukštos klasės vakarienės, kuriose pabrėžiama Michelin lygio virtuvės idėja, būdinga naujajai prabangių traukinių bangai Europoje.

    Maršrutas per Europos miestus

    Pirmasis didesnis sustojimas suplanuotas Venecijoje, kur keleiviai galėtų rinktis savarankišką pažintį su miestu arba iš anksto paruoštas patirtis. Tarp siūlomų variantų minimos teminės ekskursijos ir pasiplaukiojimas lagūnoje, atliepiant šiuolaikinį prabangių kelionių lūkestį gauti ne tik transportą, bet ir turinio vertą patirtį.

    Vėliau maršrutas driektųsi į Budapeštą, o kitą dieną – per Karpatų regioną su sustojimais Rumunijoje, įskaitant Brašovą ir Sinaiją. Paskutinę kelionės dieną traukinys pasiektų Stambulą, kur keliautojams būtų siūloma tęsti pažintį su miestu arba planuoti tolimesnę kelionę į rytus.

    Toks kainodaros lygis rodo, kad produktas orientuotas į itin aukštas pajamas gaunančius keliautojus, kurie renkasi lėtą, patirtimis paremtą turizmą. Pastaraisiais metais Europoje matoma aiški tendencija: auga susidomėjimas prabangiais traukiniais, nes jie leidžia keliauti patogiai, matyti kraštovaizdžius ir gauti išskirtinį aptarnavimą be intensyvaus skrydžių ritmo.

  • Kontaktiniai lęšiai siunčia impulsus į smegenis: pelėms palengvino depresijos požymius

    Kontaktiniai lęšiai siunčia impulsus į smegenis: pelėms palengvino depresijos požymius

    Pietų Korėjos mokslininkai sukūrė eksperimentinius kontaktinius lęšius su mikroskopiniais elektrodais, kurie silpnais elektriniais impulsais veikia tinklainę ir taip gali pasiekti nuotaiką reguliuojančius smegenų tinklus. Tyrimas su pelėmis parodė, kad toks poveikis susilpnino depresijai būdingą elgesį, tačiau iki taikymo žmonėms dar labai toli.

    Akis jau seniai laikoma patogia prieiga medicinos technologijoms, nes tinklainė šviesą paverčia elektriniais signalais, kurie regos nervu keliauja į smegenis. Dėl to kuriami išmanieji lęšiai, skirti stebėti akispūdį sergant glaukoma, vertinti vyzdžio reakcijas ar ieškoti biomarkerių ašarų skystyje.

    Naujausiame darbe pasirinktas kitas tikslas: ne stebėti, o stimuliuoti. Lęšiuose integruoti elektrodai generuoja dvi panašias, bet šiek tiek besiskiriančias dažnio sroves, o jų persidengimas leidžia koncentruoti poveikį giliau esančiuose audiniuose ir tiksliau nukreipti signalą į tam tikrus nervinius kelius.

    „Idėja patraukli, bet šiuo metu tai tik ankstyvas bandymas su pelėmis, o ne paruoštas gydymo metodas žmonėms“, – sakė tyrimą komentavę mokslininkai.

    Eksperimentuose depresiją primenantys požymiai buvo sukelti laboratorinėms pelėms, pasitelkiant streso hormonų modelį. Patys tyrėjai pabrėžia, kad toks modelis neatspindi viso žmonių depresijos sudėtingumo, nes ši būklė gali turėti skirtingas priežastis, simptomus ir eigą.

    Dar vienas svarbus ribojimas yra tai, kad lęšiai buvo uždėti pelėms su pažeistais fotoreceptoriais, tai yra sutrikusia rega. To reikėjo todėl, kad įprasta regos veikla gali „užgožti“ ar iškraipyti stimuliacijos signalus, todėl dabartinė metodika, kaip ji išbandyta, netiktų gyvūnams ar žmonėms su sveika tinklaine.

    Kas trukdo pritaikyti žmonėms

    Specialistai atkreipia dėmesį ir į biomechaninius skirtumus: žmogaus akis nuolat fokusuoja vaizdą keisdama lęšiuko formą, o toks judėjimas gali trukdyti stabiliai perduoti impulsus per ant ragenos esantį kontaktinį lęšį. Be to, realiame gyvenime reikėtų užtikrinti patikimą pritaikymą, sterilumą ir infekcijų prevenciją.

    Praktinių kliūčių kelia ir gamyba: išmanieji lęšiai turi būti itin tiksliai pagaminti, biologiškai suderinami, atsparūs drėgmei ir mechaniniam dėvėjimuisi, o integruota elektronika turi veikti saugiai. Tyrėjai nurodo, kad kol kas tokia technologija būtų brangi ir nepasirengusi masinei komercinei gamybai.

    Neinvazinė smegenų stimuliacija medicinoje tiriama ir taikoma jau seniai, tačiau kontaktiniai lęšiai kaip „kelias“ į smegenis būtų visiškai nauja kryptis. Šis darbas papildo paieškas, kaip sukurti tikslesnius ir patogesnius metodus, bet kol kas tai veikiau koncepcijos įrodymas, o ne artimiausio meto gydymo alternatyva.

    Artimiausi žingsniai, kurių tikisi mokslininkai, būtų bandymai su kitais, į žmones labiau panašiais modeliais, saugumo vertinimas ir sprendimai, kaip stimuliaciją suderinti su normalia regos veikla. Tik tada būtų galima kalbėti apie klinikinių tyrimų perspektyvas.

  • Ebolos protrūkis Konge paskelbtas tarptautine grėsme: virusas plinta, vakcinos nėra

    Ebolos protrūkis Konge paskelbtas tarptautine grėsme: virusas plinta, vakcinos nėra

    PSO paskelbė tarptautinę ekstremalią situaciją

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) Kongo Demokratinėje Respublikoje fiksuojamą ebolos protrūkį paskelbė tarptautinio masto visuomenės sveikatos ekstremalia situacija. Toks sprendimas reiškia sustiprintas tarptautines priemones, greitesnį išteklių mobilizavimą ir griežtesnę stebėseną regionuose, kuriuose virusas gali plisti.

    Protrūkio epicentru laikoma Ituri provincija šalies šiaurės rytuose, netoli sienų su Uganda ir Pietų Sudanu. Šis regionas pasižymi didele gyventojų migracija, kuri siejama su kasybos veikla, o kai kuriose vietovėse darbą apsunkina nesaugumo situacija.

    Ką rodo naujausi skaičiai ir rizikos

    Pagal vietos sveikatos institucijų pateiktus duomenis, pranešta apie daugiau nei 90 įtariamų mirčių ir apie 350 įtariamų susirgimų. Dalis atvejų iki šiol vertinami kaip įtariami, nes laboratorinių tyrimų apimtys regione ribotos, todėl tikrasis protrūkio mastas dar gali kisti.

    Didžiausia įtampa kyla dėl to, kad užfiksuotas atvejis Gomoje, dideliame mieste šalies rytuose, kuris yra svarbus transporto ir judėjimo mazgas. Ugandoje taip pat patvirtintas atvejis ir viena mirtis, tačiau vietinio plitimo židinys, valdžios teigimu, nenustatytas.

    Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centrai įspėja, kad rytų Afrikos šalims, besiribojančioms su Kongo Demokratine Respublika, išlieka didelė įvežimo rizika. Šioje situacijoje kritiškai svarbios pasienio patikros, greita diagnostika ir kontaktų atsekimas.

    Kodėl šis ebolos tipas kelia išskirtinį nerimą

    Dabartinį protrūkį sukėlė Bundibugyo atmaina, kuriai nėra plačiai taikomos specifinės vakcinos ar standartizuoto tikslinio gydymo. Praktikoje tai reiškia, kad pagrindinės priemonės išlieka ankstyvas atvejų nustatymas, izoliavimas, infekcijų kontrolė sveikatos įstaigose ir saugios laidotuvės.

    Esamos ebolos vakcinos pirmiausia buvo kuriamos ir taikomos Zaire atmainai, kuri sukėlė didžiausius istorinius protrūkius. Bundibugyo atmaina anksčiau buvo fiksuota Ugandoje 2007 metais ir Kongo Demokratinėje Respublikoje 2012 metais, o mirtingumas tuomet siekė apie 30–50 proc.

    „Tai protrūkis, kuris gali plisti labai greitai, ypač jei pasiekia tankiai apgyvendintas teritorijas“, – sakė virusologas Jeanas-Jacquesas Muyembe.

    Kaip prasidėjo protrūkis ir kodėl jis galėjo vėluoti

    Epidemiologiniai tyrimai tęsiami, siekiant nustatyti protrūkio kilmę ir ankstyviausias užsikrėtimo grandis. Pirmasis identifikuotas atvejis siejamas su slaugytoja, kuri kreipėsi į sveikatos centrą Bunijoje, tačiau manoma, kad protrūkio epicentras yra Mongbwalu sveikatos zonoje, maždaug už 90 kilometrų.

    PSO apie didelio mirtingumo ligos pasireiškimą informuota gegužės 5 dieną, kai per kelias dienas mirė keli sveikatos priežiūros darbuotojai. Vietos sveikatos ministerija nurodė, kad dalis bendruomenių iš pradžių ligą siejo su mistinėmis priežastimis, todėl žmonės kreipėsi ne į medikus, o į maldos centrus, ir tai galėjo uždelsti kontrolės priemones.

    Specialistai pabrėžia, kad ebolos pradžia dažnai primena gripą ar maliariją, todėl ankstyvoje stadijoje ligą lengva supainioti. Dėl to svarbiausios tampa greitai pasiekiamos diagnostikos paslaugos, aiškus rizikos komunikavimas ir sveikatos sistemos apsauga nuo užsikrėtimų gydymo įstaigose.

  • Kanapės lieknina? Naujas tyrimas su pelėmis atskleidė netikėtą ryšį su diabetu

    Kanapės lieknina? Naujas tyrimas su pelėmis atskleidė netikėtą ryšį su diabetu

    Kanapės ir jų junginiai pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau mokslininkų dėmesio, ypač ten, kur švelninami reguliavimo ribojimai. Vis dėlto visuomenėje įsišaknijęs įsitikinimas apie vadinamąjį alkio jausmo sužadinimą ilgai kėlė klausimą, kaip kanapės gali sietis su mažesniu kūno svoriu.

    Kalifornijos universiteto Riversaido mokslininkai naujame eksperimente su pelėmis pabandė paaiškinti šį paradoksą. Jie nutukusias suaugusias peles 30 dienų veikiant Vakarų tipo racionu gydė arba grynu THC, arba viso augalo ekstraktu, kuriame THC kiekis buvo toks pats.

    Ką parodė bandymai su pelėmis

    Pelės buvo šeriamos riebalų ir cukraus gausia dieta 60 dienų, o gydymas pradėtas po 30 dienų. Abiejose grupėse, gavusiose THC arba ekstraktą, fiksuotas kūno masės mažėjimas, kai tuo metu negydytos pelės ir toliau priaugo svorio.

    Tyrėjai taip pat nustatė, kad gydytų pelių riebalinė masė eksperimento pabaigoje buvo mažesnė, nors suvartojamo maisto kiekis reikšmingai nesiskyrė. Tai leidžia manyti, kad pokyčius galėjo lemti ne vien apetito svyravimai, o metaboliniai mechanizmai.

    Svarbiausias skirtumas paaiškėjo vertinant gliukozės apykaitą: reikšmingesni metaboliniai pagerėjimai, įskaitant geresnę gliukozės toleranciją, buvo stebimi tik viso augalo ekstrakto grupėje. Vien THC tokio efekto nesukėlė.

    THC ne vienintelis veiksnys

    „Tai rodo, kad vien THC nepaaiškina metabolinės naudos, kuri kai kada siejama su kanapių vartojimu“, – sakė biomedicinos mokslininkas Nicholas DiPatrizio, vadovaujantis Kanabinoidų tyrimų centrui.

    „Panašu, kad kiti augalo junginiai gali atlikti kritinį vaidmenį“, – pridūrė jis.

    Mokslininkų vertinimu, kanapėse yra šimtai fitocheminių junginių, įskaitant skirtingus kanabinoidus, terpenus ir flavonoidus, kurie gali veikti kartu. Dėl šios priežasties vienos molekulės išskyrimas ne visada atspindi realų viso augalo ekstrakto poveikį.

    Kodėl išvadų negalima perkelti žmonėms

    Tyrimas atliktas su gyvūnais, todėl jo išvadų tiesiogiai taikyti žmonėms negalima. Pats N. DiPatrizio pabrėžė, kad tai nėra rekomendacija kanapes naudoti svoriui ar diabetui valdyti, nes klinikinių įrodymų, patvirtinančių tokį taikymą, šiuo metu nepakanka.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad kanapių poveikis gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, vartojimo trukmės, dozės ir cheminės sudėties. Kai kurie darbai su gyvūnais rodo, jog ankstyvas poveikis gali būti siejamas su nepalankiais vystymosi rodikliais, todėl rizikos ir naudos balansas išlieka esminis klausimas.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale The Journal of Physiology. Autoriai teigia, kad ateities darbams bus svarbu tiksliau atskirti, kurie kanapių junginiai ir kokiais biologiniais keliais gali veikti gliukozės apykaitą bei riebalų kaupimą.

  • Mokslininkai atskleidė, kodėl APOE2 gali saugoti nuo Alzheimerio: raktas slypi DNR

    Mokslininkai atskleidė, kodėl APOE2 gali saugoti nuo Alzheimerio: raktas slypi DNR

    Mokslininkai vis geriau supranta, kodėl kai kurie žmonės rečiau suserga Alzheimerio liga. Nauji tyrimų duomenys rodo, kad APOE2 geno variantas gali turėti tiesioginį apsauginį poveikį neuronams, o svarbiausias mechanizmas susijęs ne tik su riebalų apykaita, bet ir su DNR apsauga.

    APOE genas koduoja apolipoproteiną E, kuris dalyvauja cholesterolio ir kitų lipidų pernašoje organizme bei smegenyse. Šis genas turi kelis dažnesnius variantus, iš kurių APOE4 siejamas su didesne Alzheimerio rizika, o APOE2 dažniau aptinkamas tarp žmonių, kuriems rizika mažesnė.

    Kas paaiškėjo apie neuronų DNR?

    JAV Buck senėjimo tyrimų instituto komanda tyrė, kaip skirtingi APOE variantai veikia žmogaus neuronų atsparumą. Laboratorijoje iš žmogaus kamieninių ląstelių buvo išaugintos smegenų ląstelės su APOE2, APOE3 ir APOE4 variantais, o vėliau vertinta, kaip jos reaguoja į stresą.

    Paaiškėjo, kad neuronai su APOE2 variantu patiria mažiau DNR pažeidimų ir, svarbiausia, greičiau įjungia apsaugos bei taisymo sistemas. Tyrėjai taip pat fiksavo požymius, kad šios ląstelės geriau atsispiria su amžiumi siejamam ląstelių senėjimo procesui, kai ląstelė nebeveikia efektyviai, bet neišnyksta ir gali skatinti uždegiminius procesus.

    „Jau seniai žinome, kad APOE2 nešiotojai dažniau gyvena ilgiau ir rečiau suserga Alzheimerio liga, tačiau apsauginis mechanizmas ilgai buvo neaiškus“, – sakė Buck instituto mokslininkė Lisa Ellerby.

    Kodėl tai svarbu gydymui?

    Tyrime keliama idėja, kad ateityje būtų galima kurti terapijas, imituojančias APOE2 poveikį, ypač žmonėms, turintiems APOE4 variantą. Papildomu signalu tapo ir tai, kad eksperimentuose APOE4 neuronams pritaikius APOE2 baltymą, buvo matomas didesnis atsparumas pažeidimams.

    Kita tyrimo dalis atlikta su senesnėmis pelėmis, kurių smegenyse buvo išreikšti skirtingi APOE variantai. Rezultatai sustiprino laboratorinių bandymų kryptį: APOE2 siejosi su sveikesnio smegenų senėjimo žymenimis ir geresniu ląstelių struktūriniu stabilumu.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia ribotumus: neuronai buvo dirbtinai veikiami intensyviu stresu, pavyzdžiui, radiacija ir cheminėmis medžiagomis, todėl būtini papildomi tyrimai, kad būtų aišku, kaip šie procesai vyksta natūralaus senėjimo metu. Alzheimerio liga išlieka daugialypė, todėl tikėtina, kad veiksmingiausios strategijos ateityje derins kelis taikinius, įskaitant amiloido ir tau procesus, uždegimą bei ląstelių atsparumą.

    „Mūsų duomenys rodo, kad APOE2 neuronai geriau apsaugo ir taiso DNR pažeidimus, taip pat labiau priešinasi ląstelinio senėjimo programai, kuri skatina vėlyvo amžiaus silpnėjimą“, – sakė Lisa Ellerby.

    Tyrimo autoriai tikisi, kad šie rezultatai padės tiksliau suprasti, kaip genetika veikia smegenų senėjimą, ir atvers naujas kryptis kuriant prevencines bei gydomąsias priemones. Dar vienas svarbus žingsnis bus detaliai išnarplioti, kokie signaliniai keliai sujungia APOE2, DNR taisymo mechanizmus ir uždegiminius procesus smegenyse.

  • Mikroplastikas geriamajame vandenyje: mokslininkai sako, kad užtenka 2 žingsnių namuose

    Mikroplastikas geriamajame vandenyje: mokslininkai sako, kad užtenka 2 žingsnių namuose

    Mikroplastiko ir dar smulkesnių nanoplastiko dalelių vis dažniau aptinkama geriamajame vandenyje, o kartu jos patenka ir į žmogaus organizmą. Nors tikslios ilgalaikės pasekmės vis dar tiriamos, vis daugiau tyrimų rodo, kad poveikis gali būti susijęs su uždegiminiais procesais ir kitais sveikatos rizikos veiksniais.

    2024 metais Kinijos mokslininkų komanda paskelbė rezultatus, kurie rodo netikėtai praktišką būdą sumažinti nano ir mikroplastiko kiekį iš čiaupo bėgančiame vandenyje. Tyrėjų teigimu, daugeliu atvejų pakanka vandenį užvirinti ir tuomet perfiltruoti susidariusias nuosėdas.

    „Iš čiaupo tekančiame vandenyje esančios nano ir mikroplastiko dalelės, prasprūstančios pro centralizuotas valymo sistemas, kelia vis didesnį susirūpinimą, nes gali kelti riziką žmogui per kasdienį vartojimą“, – aiškino tyrimo autoriai.

    Kas vyksta verdant vandenį

    Bandymuose mokslininkai vertino tiek minkštą, tiek kietą vandenį ir į jį įmaišė mikro bei nanoplastiko dalelių. Užvirus vandenį ir vėliau atskyrus susidariusias nuosėdas, bendras plastiko dalelių kiekis sumažėjo, o efektyvumas priklausė nuo vandens kietumo.

    Didžiausias poveikis užfiksuotas kietame vandenyje, kuriame daugiau ištirpusių mineralų. Kaitinant tokį vandenį, dažniau formuojasi kalkių nuosėdos, kurios gali „pririšti“ plastiko daleles ir paversti jas lengviau pašalinamomis, kai nuosėdos išfiltruojamos.

    „Mūsų rezultatai parodė, kad nanoplastiko nusėdimas verdant didėjo didėjant vandens kietumui“, – rašė tyrėjai, pabrėždami, kad kai kuriais atvejais dalelių sumažėjimas buvo labai ryškus.

    Kiek galima pašalinti ir ką tai reiškia

    Tyrime nurodoma, kad dalyje bandymų verdinimo ir filtravimo derinys pašalino iki 90 proc. nano ir mikroplastiko dalelių. Minkštame vandenyje efektyvumas buvo mažesnis, tačiau reikšmingas sumažėjimas taip pat stebėtas, nes dalis dalelių vis tiek nusėdo kartu su susidarančiomis nuosėdomis.

    Praktinis šio metodo privalumas tas, kad jis pasiekiamas daugeliui namų ūkių be sudėtingos įrangos. Tyrėjai pabrėžia, jog po užvirinimo svarbi antroji dalis, kai nuosėdos turi būti pašalinamos, pavyzdžiui, per smulkų metalinį sietelį ar kitą filtrą.

    Vis dėlto mokslininkai atkreipia dėmesį, kad vien verdinimas nėra universalus sprendimas visoms vandens taršos problemoms, o mikroplastikas į organizmą patenka ne tik per vandenį, bet ir per maistą bei aplinką. Dėl to verdinimas ir filtravimas labiau vertinamas kaip papildoma, o ne vienintelė rizikos mažinimo priemonė.

    Kodėl tema aštrėja

    Mikroplastikas atsiranda yrant didesniems plastiko gaminiams ir iš kasdienių šaltinių, tokių kaip sintetiniai audiniai ar įvairios buitinės plastiko detalės. Šios dalelės dėl savo patvarumo ilgai išlieka aplinkoje, o vandens valymo technologijos ne visur vienodai veiksmingai jas sulaiko.

    Naujesnės mokslinės apžvalgos rodo, kad nuotekų valymo įrenginiai dalį dalelių pašalina, tačiau reikšminga jų dalis vis tiek gali patekti į aplinką ir galiausiai į vandens tiekimo grandines. Tuo pat metu skirtingose šalyse ryškiai skiriasi vandens kietumas, todėl ir verdinimo poveikis gali būti nevienodas.

    Tyrimo autoriai ragina atlikti daugiau plačios apimties tyrimų su didesniu mėginių skaičiumi ir realiomis vartojimo sąlygomis, kad būtų tiksliau įvertinta, kiek šis paprastas įprotis galėtų sumažinti bendrą žmogaus kontaktą su nano ir mikroplastiku. Tyrimas publikuotas žurnale „Environmental Science & Technology Letters“.

  • Tyrimas perspėja: svarbu ne tik svoris, bet ir kada priaugate – vėžio rizika gali keistis

    Tyrimas perspėja: svarbu ne tik svoris, bet ir kada priaugate – vėžio rizika gali keistis

    Naujas Švedijos mokslininkų darbas primena seniai žinomą faktą: antsvoris ir nutukimas siejami su didesne daugelio vėžio rūšių rizika. Tačiau šįkart akcentuojama kita detalė – svarbi ne vien kūno masė, bet ir amžius, kada svoris pradeda augti.

    Tyrėjai analizavo daugiau nei 630 000 žmonių sveikatos duomenis, kuriuose buvo keli svorio matavimai nuo 17 iki 60 metų. Šie rodikliai buvo sugretinti su vėžio atvejais, kad būtų galima įvertinti skirtingas svorio kitimo trajektorijas per gyvenimą.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad daug ankstesnių darbų rėmėsi vienu matavimu, dažniausiai vidutinio ar vyresnio amžiaus. Šį kartą pasirinktas požiūris leidžia matyti, ar rizika susijusi su pradiniu svoriu jauname amžiuje, ar su vėlesniu priaugimu, ir ar svarbus pokyčių greitis.

    Kada priaugtas svoris siejamas su didesne rizika

    Duomenys parodė, kad spartus svorio augimas bet kuriuo gyvenimo etapu buvo susijęs su didesne kelių vėžio formų rizika. Vyrams ryškiausiai išsiskyrė kepenų vėžio ir stemplės adenokarcinomos sąsajos, moterims – endometriumo vėžio, o abiem lytims – inkstų ląstelių karcinomos ir hipofizės navikų.

    Vyrams stipresnės sąsajos nustatytos tuomet, kai svoris augo iki 45 metų. Tyrėjai svarsto, kad reikšmės gali turėti lėtinis uždegimas, atsparumas insulinui ir gastroezofaginio refliukso liga, kuri siejama su stemplės pažeidimais.

    Moterims didesnė rizika labiau siejosi su svorio augimu po 30 metų. Kaip galimą paaiškinimą autoriai mini hormoninių pokyčių laikotarpį, kuris daliai moterų sutampa su kūno masės didėjimu ir metaboliniais pokyčiais.

    Jauno amžiaus svoris ir ilgalaikės pasekmės

    Kai kurių vėžio rūšių, įskaitant kasos vėžį, rizika labiausiai siejosi su svoriu 17 metų amžiuje, o ne su vėlesniais pokyčiais. Tai rodo, kad ankstyvos su kūno mase susijusios būklės gali turėti ilgalaikį biologinį pėdsaką.

    Tyrėjai taip pat pastebėjo bendrą tendenciją: kuo anksčiau žmogui išsivysto nutukimas, tuo didesnė vėžio rizika vėlesniame amžiuje. Toks ryšys dera su platesniu moksliniu kontekstu, siejančiu ilgalaikį perteklinį riebalinį audinį su hormonų pusiausvyros pokyčiais, uždegiminiais procesais ir metaboliniais sutrikimais.

    Ką svarbu žinoti interpretuojant rezultatus

    Šis darbas yra stebimasis, todėl jis neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio. Be to, tyrėjai neturėjo visų detalių, kurios galėtų daryti įtaką rezultatams, pavyzdžiui, išsamios informacijos apie mitybą, fizinį aktyvumą ar kitus gyvenimo būdo veiksnius.

    Vis dėlto tyrimas papildo vis gausėjančius duomenis, kad vėžio prevencijoje svarbus gyvenimo eigos požiūris: ne tik siekti sveikesnio svorio, bet ir kuo anksčiau sustabdyti spartų svorio augimą. Autoriai teigia, kad ateityje prevencinės priemonės gali būti tikslinamos pagal amžių ir lytį, atsižvelgiant į skirtingas rizikos kreives.

    Tyrimo rezultatai pristatyti Europos nutukimo kongrese, o pats darbas paskelbtas kaip išankstinė publikacija ir dar nėra recenzuotas. Tai reiškia, kad išvados gali kisti po vertinimo, tačiau pateikta analizė jau dabar kelia svarbių klausimų sveikatos politikai ir asmeninei prevencijai.