CP v2

Blog

  • Varėnos miškuose nuaidės sprogimų imitacijos: KASP pratybos Merkinės seniūnijoje 3 dienas

    Varėnos miškuose nuaidės sprogimų imitacijos: KASP pratybos Merkinės seniūnijoje 3 dienas

    Rugsėjo 4–6 dienomis Varėnos rajono savivaldybės Merkinės seniūnijoje vyks Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės 101-osios pėstininkų kuopos ir Žvalgybos būrio lauko pratybos. Mokymai planuojami Bingelių, Mardasavo, Puvočių, Lankininkų ir Kasčiūnų miškuose.

    Pratybų metu bus naudojamos imitacinės garsinės priemonės, todėl aplinkinėse teritorijose gyventojai gali girdėti stipresnius garsus. Organizatoriai pabrėžia, kad tai nėra realūs sprogmenys, o suplanuota mokymų dalis, skirta treniruoti karių veiksmus lauko sąlygomis.

    Kariai judės pėsčiomis ir ratiniu transportu, o transporto priemonės važiuos tik keliais. Dėl to tam tikrose vietose gali laikinai padaugėti karinės technikos ar karių, ypač miškų prieigose ir keliuose, vedančiuose į mokymų teritorijas.

    Ko tikėtis vietos gyventojams?

    Pratybos dažniausiai apima orientavimąsi vietovėje, ryšio ir žvalgybos užduotis, taktinį judėjimą bei veiksmų koordinavimą skirtinguose miško masyvuose. Tokie mokymai padeda KASP ir žvalgybos padaliniams palaikyti parengtį ir praktikuoti užduotis, kurios realiomis sąlygomis remiasi greita reakcija ir tiksliu veiksmų suderinimu.

    Gyventojams rekomenduojama išlikti ramiems, laikytis saugaus atstumo nuo karių veiksmų zonų ir netrukdyti pratybų eigai. Pastebėjus karių judėjimą ar sustojusias transporto priemones, patariama pasirinkti alternatyvų maršrutą ir laikytis Kelių eismo taisyklių.

    Aplinkosaugos ir saugumo akcentai

    Pratybų organizatoriai nurodo, kad mokymų metu nebus žalojama augmenija ar teršiama aplinka. Tokiuose mokymuose įprastai taikomi apribojimai dėl judėjimo ne keliais, laužų kūrenimo ir atliekų tvarkymo, kad po pratybų teritorija būtų paliekama tokios pat būklės, kokia buvo iki jų.

    Jei pratybų metu gyventojai miške rastų neįprastų daiktų ar įtartinų radinių, jų liesti nereikėtų ir apie tai būtina pranešti atsakingoms tarnyboms. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad garsinės imitacijos gali priminti šūvius ar sprogimus, tačiau jos naudojamos kontroliuojamai ir pagal iš anksto suderintą pratybų planą.

  • Žaliasis tręšimas darže: ką sėti po kiekvienos daržovės, kad dirva taptų derlingesnė

    Žaliasis tręšimas darže: ką sėti po kiekvienos daržovės, kad dirva taptų derlingesnė

    Žaliosios trąšos, dar vadinamos sideratais, yra augalai, auginami ne derliui, o dirvai pagerinti. Jie greitai suformuoja daug žalios masės, kuri įterpiama į dirvą ir virsta organine medžiaga, padedančia palaikyti purią struktūrą bei geresnį drėgmės režimą.

    Praktikoje tai vienas paprasčiausių būdų atgaivinti lysves po derliaus, kai ne visada turime pakankamai komposto ar mėšlo. Be to, dirvoje suaktyvėja mikroorganizmai ir sliekai, o tai ilgainiui siejama su stabilesniu humuso kiekiu ir geresniu maisto medžiagų pasisavinimu.

    Žaliosioms trąšoms dažniausiai pasirenkamos garstyčios, facelija, vikiai, avižos, rugiai, dobilai ar lubinai. Kiekvienas augalas turi savo stiprybių: vieni greitai uždengia žemę ir slopina piktžoles, kiti geriau tinka dirvos struktūrai gerinti, o ankštiniai dažniau vertinami dėl azoto kaupimo.

    Kodėl verta sėti sideratus?

    Palikti lysves tuščias po derliaus nėra geras sprendimas, ypač kai dažnėja sausrų periodai ir stipresni liūčių epizodai. Dirvos paviršius greičiau perdžiūsta, o maisto medžiagos intensyviau išsiplauna, todėl žalioji danga tampa praktiška apsauga nuo erozijos.

    Tankus sideratų pasėlis mažina piktžolių dygimą, o šaknys purena dirvą ir padeda geriau įsigerti vandeniui. Dalis rūšių, pavyzdžiui, facelija, dar ir pritraukia apdulkintojus, todėl toks sprendimas dažnai laikomas naudingas viso sklypo ekosistemai.

    Kada ir kaip juos sėti?

    Sideratus galima sėti nuo ankstyvo pavasario iki rudens, svarbiausia vengti šalnų ir parinkti rūšį pagal sezoną. Daržuose dažniausiai sėjama iškart po pagrindinio derliaus nuėmimo, kad lysvės nestovėtų plikos ir augalai spėtų paaugti iki šalčių.

    Technika paprasta: nuėmus derlių lysvę pakanka nuvalyti ir išlyginti, giliai nekasant. Sėklos paprastai išbarstomos tankiai, smulkias užtenka lengvai įgrėbti, o stambesnes užberti plonu žemės sluoksniu; jei nenumatomas lietus, verta palaistyti.

    Dažniausiai rekomenduojama nupjauti sideratus dar prieš gausų žydėjimą, kai žalioji masė yra minkštesnė ir greičiau suyra. Tuomet augalai įterpiami negiliai arba paliekami kaip mulčas, o žieminiai pasėliai dažniau įterpiami pavasarį.

    Ką sėti po skirtingų daržovių?

    Renkantis sideratus svarbiausia atsižvelgti, kas augo lysvėje ir kas bus sėjama kitą sezoną. Bendra taisyklė paprasta: žalioji trąša neturėtų priklausyti tai pačiai botaninei šeimai kaip prieš tai augintos ar netrukus auginamos kultūros, nes taip lengviau išvengti tų pačių ligų ir kenkėjų kaupimosi.

    Po bulvinių daržovių, tokių kaip pomidorai, paprikos, baklažanai ar bulvės, dažnai pasirenkami javai ir greitai augantys sideratai, pavyzdžiui, avižos, rugiai ar facelija. Po kopūstinių daržovių paprastai saugiau rinktis faceliją, javus ar vikius, o kopūstinių šeimai artimų augalų tokiose lysvėse geriau vengti.

    Po svogūnų ir česnakų neretai sėjami vikiai, facelija ar kiti greitai dirvą uždengiantys augalai, kurie padeda suvaldyti piktžoles. Po morkų ir petražolių praktikoje dažnai pasirenkami universalūs sideratai, o po moliūginių daržovių, tokių kaip agurkai, cukinijos ar moliūgai, taip pat tinka greitai augantys žalią masę formuojantys augalai.

    Po ankštinių, pavyzdžiui, žirnių ar pupelių, paprastai rekomenduojama nesėti kitų ankštinių, kad nesikauptų specifiniai kenkėjai ir ligos. Tokiais atvejais dažnai pasirenkami rugiai ar facelija, nes jie gerai „pertraukia“ sėjomainą ir padeda atstatyti lysvės balansą.

    Jei kyla abejonių, vienu universaliausių pasirinkimų dažnai laikoma facelija: ji nėra artima daugeliui daržovių šeimų, greitai auga ir tinka tiek pavasariniam, tiek vasaros pabaigos sėjimui. Vis dėlto galutinį sprendimą verta sieti su jūsų dirvos tipu, drėgmės sąlygomis ir kito sezono daržo planu.

  • Hortenzijos lapai ruduoja ir džiūsta? Štai dažniausios priežastys ir kaip išgelbėti krūmą

    Hortenzijos lapai ruduoja ir džiūsta? Štai dažniausios priežastys ir kaip išgelbėti krūmą

    Ruduojantys ir džiūstantys hortenzijos lapai dažniausiai signalizuoja ne vieną bėdą, o kelių veiksnių derinį: drėgmės svyravimus, per kaitrią saulę, netinkamą dirvožemį ar klaidas tręšiant. Nors vaizdas gali gąsdinti, daugeliu atvejų krūmą dar galima greitai stabilizuoti, jei laiku nustatoma tikroji priežastis.

    Viena dažniausių problemų yra vandens trūkumas ir netolygus laistymas, ypač per karščius. Kai substratas ilgai būna sausas, lapų galiukai pirmiausia paruduoja, vėliau dėmės plečiasi per visą lapą. Situaciją dar labiau pablogina „banginis“ laistymas, kai po ilgos sausros krūmas staiga gausiai užliejamas.

    Ne ką rečiau kaltas ir per intensyvus apšvietimas. Hortenzijos geriausiai auga šviesioje, bet nuo vidurdienio saulės apsaugotoje vietoje, todėl tiesioginiai spinduliai karščio metu gali sukelti lapų audinių nudegimus. Panašiai lapus pažeidžia ir vėlyvos pavasario šalnos, kai jautresni ūgliai nukenčia net po kelių šaltų naktų.

    Trąšos ir dirvožemio reakcija

    Rudavimą gali sukelti ir pertręšimas, kai dirva tampa per sūri, o šaknims darosi sunku pasisavinti vandenį. Tokiu atveju lapų pakraščiai džiūsta net tada, kai laistoma reguliariai, nes augalas patiria osmosinį stresą. Per didelis druskų kiekis taip pat apsunkina svarbių maisto medžiagų pasisavinimą.

    Svarbus ir dirvožemio pH: dauguma hortenzijų geriausiai jaučiasi silpnai rūgščioje terpėje, maždaug pH 5,5–6,5. Jei naudojamos priemonės, didinančios dirvos šarmingumą, lapai gali pradėti šviesėti, o vėliau silpti, nes sutrinka mikroelementų, ypač geležies, prieinamumas. Dėl to augalas tampa jautresnis karščiui ir ligoms.

    Ką daryti, kad krūmas atsigautų?

    Pirmas žingsnis yra stabilizuoti drėgmę: laistykite rečiau, bet nuosekliai, vandenį pilant ties šaknimis ir nemirkant lapų. Per karščius padeda mulčias, pavyzdžiui, plonesnis spygliuočių žievės sluoksnis, kuris lėtina drėgmės garavimą ir apsaugo šaknų zoną nuo temperatūros šuolių.

    Jei įtariate pertręšimą, laikinai sustabdykite tręšimą ir kelis kartus gausiau palaistykite, kad dalis druskų būtų išplauta iš šaknų zonos. Lapus skubėti karpyti verta tik tada, kai jie stipriai pažeisti arba matomi ligų požymiai, nes dalinai pažeistas lapas vis dar padeda augalui gaminti energiją ir stiprinti krūmą.

    Jei rudavimą lydi tamsios, netaisyklingos dėmės, kurios sparčiai plečiasi drėgnu oru, galima įtarti lapų dėmėtligę ar kitą grybinę infekciją. Tokiais atvejais svarbu gerinti oro cirkuliaciją krūmo viduje, šalinti labiausiai pažeistus lapus ir vengti laistymo ant lapijos, nes ilgai užsilaikanti drėgmė sudaro palankias sąlygas ligoms plisti.

  • Kompostas nesubręsta mėnesiais? Pigus naminis aktyvatorius gali pagreitinti procesą keliskart

    Kompostas nesubręsta mėnesiais? Pigus naminis aktyvatorius gali pagreitinti procesą keliskart

    Kodėl kompostas lėtai bręsta?

    Kompostas gali bręsti 6–12 mėnesių ar ilgiau, jei krūvoje trūksta drėgmės, oro ir tinkamos „žalių“ bei „rudų“ medžiagų pusiausvyros. Lėtas irimas dažniausiai reiškia, kad mikroorganizmams stinga azoto, deguonies arba krūva per sausa.

    Svarbus ir sezonas: atvėsus orams biologiniai procesai natūraliai sulėtėja, todėl rudenį ar ankstyvą pavasarį kompostas bręsta ilgiau. Jei krūva dar ir suslėgta, joje ima vyrauti anaerobinės sąlygos, atsiranda nemalonus kvapas, o irimas stringa.

    Pigus aktyvatorius iš namų

    Vienas populiariausių būdų „pabudinti“ kompostą – naminis aktyvatorius su mielėmis ir cukrumi. Tokia priemonė nėra stebuklas, tačiau gali laikinai paskatinti mikroorganizmų aktyvumą, ypač jei kartu sutvarkote drėgmę ir aeraciją.

    Dažniausiai naudojamas receptas paprastas: apie 50 gramų šviežių mielių ir apie 250 gramų cukraus ištirpinama 1 litre drungno vandens, tada palaikoma šilčiau maždaug 2 valandas. Vėliau mišinys praskiedžiamas maždaug 5 litrais vandens ir tolygiai supilamas ant komposto krūvos.

    Po kelių dienų krūvą verta permaišyti, kad į vidų patektų deguonies ir suvienodėtų drėgmė. Jei kompostas sausas, jis ir toliau „stovės“, todėl siekite, kad masė būtų drėgna kaip gerai nuspausta kempinė, bet ne šlapia.

    Kas dar realiai pagreitina kompostavimą?

    Didžiausią efektą paprastai duoda ne priedai, o taisyklinga krūvos priežiūra. Komposto masę naudinga smulkinti, dėti sluoksniais ir palaikyti santykį, kai rudų medžiagų yra maždaug 2–3 dalys, o žalių – 1 dalis, kad netrūktų anglies ir azoto.

    Žaliosioms medžiagoms priskiriama šviežia žolė, daržovių ir vaisių atliekos, kavos tirščiai, o rudosioms – sausos šakelės, šiaudai, popierius be dažų, sausų lapų sluoksnis. Jei žalios masės per daug, krūva gali pradėti dvokti, o jei per mažai – irimas sulėtėja dėl azoto stokos.

    Naudinga ir natūrali dilgėlių raugo užpiltinė, kuri kompostui gali suteikti papildomo azoto. Praktikoje svarbiausia nepersistengti su skysčiais ir nepaversti krūvos šlapia mase, nes tuomet vėl pritrūksta oro.

    Jei norite stabilaus, prognozuojamo rezultato, padeda reguliarus pervertimas kas kelias savaites šiltuoju sezonu ir pakankamas krūvos dydis. Per maža krūva greitai atvėsta, o per didelė, jei nepermaišoma, susispaudžia ir ima skursti dėl deguonies trūkumo.

    „Aktyvatoriai veikia tik tada, kai kompostui netrūksta oro ir drėgmės, o žalios bei rudos medžiagos subalansuotos“, – sako kompostavimo praktikai.

  • Nepražiopsokite: šis rudens terminas lemia, ar tulpės pavasarį žydės gausiai

    Nepražiopsokite: šis rudens terminas lemia, ar tulpės pavasarį žydės gausiai

    Tulpės pavasarį atrodo kaip savaime sužydėjęs stebuklas, tačiau jų sėkmę dažniausiai nulemia rudenį pasirinktas sodinimo laikas. Sodinant per anksti, šiltoje žemėje svogūnėliai lengviau pažeidžiami puvinių ir grybinių ligų, o pasodinus per vėlai jie nespėja įsišaknyti.

    Daugumai Lietuvos vietovių patikimiausias laikotarpis tulpėms sodinti yra nuo rugsėjo vidurio iki spalio pabaigos, o šiltesnį rudenį jis gali nusitęsti ir iki lapkričio pradžios. Svarbiausia taisyklė paprasta: sodinama tada, kai dirva jau atvėsusi, bet dar nėra įšalusi, kad svogūnėlis spėtų suformuoti šaknis.

    Kaip suprasti, kad laikas tinkamas?

    Praktikoje orientuojamasi į dirvos temperatūrą: dažniausiai rekomenduojama sodinti, kai 10 centimetrų gylyje ji siekia apie 9–10 laipsnių šilumos arba mažiau. Toks vėsesnis periodas sumažina ligų riziką ir padeda augalui pereiti natūralų ramybės etapą, kuris vėliau lemia tvirtą stiebą ir žiedą.

    Skubėti neverta ir dėl dar vienos priežasties: šiltas rugpjūčio pabaigos ar ankstyvo rugsėjo dirvožemis po lietaus ilgiau išlieka drėgnas, o tai sudaro palankias sąlygas puvimui. Kita vertus, sodinant per vėlai, ypač prieš pat šalnas, tulpės pavasarį gali dygti silpniau ir žydėti kukliau.

    Dirva, vieta ir sodinimo gylis

    Tulpėms labiausiai tinka saulėta vieta arba lengvas pusšešėlis, tačiau svarbu, kad plotas nebūtų atviras stipriems vėjams. Dirva turėtų būti lengvesnė, laidi vandeniui ir derlinga, nes užmirkimas yra viena dažniausių svogūninių augalų problemų žiemą.

    Prieš sodinant dirvą verta papildyti lėto veikimo mineralinėmis trąšomis ar gerai perpuvusiu kompostu. Duobutės gylis paprastai parenkamas pagal svogūnėlio dydį: dažniausiai sodinama maždaug 2–3 svogūnėlio aukščio gylyje, kad jis žiemą būtų apsaugotas nuo šalčio, o pavasarį lengvai pasiektų paviršių.

    Sodinant rekomenduojama palikti apie 10–15 centimetrų atstumą tarp svogūnėlių, kad augalai nekonkuruotų dėl maisto medžiagų ir geriau vėdintųsi. Jei sode nuolat lankosi graužikai, svogūnėlius patogu sodinti į specialius krepšelius, kurie sumažina nuostolių riziką ir palengvina vėlesnį iškasimą.

    Svogūnėlių paruošimas ir apsauga žiemai

    Renkantis svogūnėlius verta būti išrankiems: jie turi būti kieti, sveiki, be puvinio žymių, įtrūkimų ar minkštų vietų. Geriau vengti ir tų, kurie jau leidžia šakneles ar lapelius, nes tokie augalai būna jautresni pažeidimams žiemą ir prasčiau prisitaiko po persodinimo.

    Siekiant sumažinti grybinės infekcijos tikimybę, kai kurie sodininkai prieš sodinimą svogūnėlius apdoroja fungicidiniais preparatais, ypač jei anksčiau toje pačioje vietoje buvo pastebėta ligų. Tokiu atveju svarbu laikytis konkretaus preparato instrukcijų, nes per ilgas mirkymas ar netinkama koncentracija gali pakenkti.

    Pasodinus tulpes, lysvę verta pridengti mulčiu, šiaudais arba eglišakėmis, ypač jei žiema prognozuojama su dažnais temperatūrų svyravimais ir plikledžiu. Pavasarį eglišakes galima nuimti, o mulčias, pamažu irdamas, prisideda prie dirvos struktūros gerinimo ir drėgmės išlaikymo.

    Jei rudenį pasitaiko ilgesnė sausra, lengvas palaistymas po sodinimo gali padėti svogūnėliams greičiau įsišaknyti, tačiau persistengti nereikėtų. Tulpėms daug svarbiau, kad dirva nebūtų permirkusi, todėl vietose, kur kaupiasi vanduo, geriau rinktis pakeltas lysves arba pagerinti drenažą.

  • Padėkite vakare kiaušinių dėklą darže: ryte po juo rasite šliužų būrį ir kiaušinėlius

    Padėkite vakare kiaušinių dėklą darže: ryte po juo rasite šliužų būrį ir kiaušinėlius

    Šliužai ir sraigės be kiauto – vieni dažniausių daržo ir gėlyno kenkėjų, galintys greitai suniokoti jaunas daržoves, salotas, hostas bei kitus minkštalapius augalus. Jų aktyvumą ypač sustiprina drėgnos naktys ir vėsesni orai, todėl vasaros pabaigoje ir rudenį žala dažnai pastebima staiga.

    Tokiu metu kenkėjai ne tik maitinasi, bet ir ieško slėptuvių bei vietų dėti kiaušinėlius. Šliužams patinka pavėsis, drėgmė ir ankštos ertmės, todėl jie neretai slepiasi po lentomis, vazonais, akmenimis, žole ar storu nukritusių lapų sluoksniu.

    Triukas su kiaušinių dėklu

    Vienas paprastų būdų sumažinti šliužų skaičių be chemijos – vakare darže padėti kartoninį kiaušinių dėklą ir ryte jį patikrinti. Dėklas veikia kaip dirbtinė slėptuvė: po juo susidaro tamsa ir ilgiau išsilaiko drėgmė, kuri šliužams itin patraukli.

    Praktiškai tai galima daryti taip: dėklą padėkite ant žemės šalia augalų, kuriuos šliužai dažniausiai graužia, o ryte pakelkite ir surinkite susibūrusius kenkėjus. Pastebėjus smulkius, permatomus ar balkšvus rutuliukus, jie gali būti šliužų kiaušinėliai, kuriuos taip pat verta pašalinti.

    Ką dar svarbu padaryti rudenį

    Specialistai pabrėžia, kad ilgalaikis efektas pasiekiamas mažinant slėptuvių kiekį: išnešant pūvančių lapų sankaupas, retinant per tankią augaliją, tvarkant komposto vietas ir nepaliekant ant žemės drėgmę kaupinančių daiktų. Kuo mažiau saugių užuovėjų, tuo sunkiau kenkėjams išgyventi ir daugintis.

    Jei šliužų daug, verta derinti kelias priemones: rinkimą rytais, laistymo režimo koregavimą, kad vakare dirva neliktų šlapia, ir barjerus aplink jautriausius augalus. Svarbu reguliariai stebėti situaciją po lietingų periodų, kai židiniai atsinaujina greičiausiai.

    Natūralūs barjerai ir atsargumas

    Daržuose dažnai naudojami barjerai iš susmulkintų kiaušinių lukštų, tačiau jų poveikis gali skirtis priklausomai nuo dirvos drėgmės ir lukštų stambumo. Taip pat kartais pasirenkami kavos tirščiai, bet juos reikėtų naudoti saikingai ir geriausia kompostuotus, kad nepažeistų jautresnių augalų ir neparūgštintų dirvos per stipriai.

    Jei planuojate naudoti specialius moliuskocidus, būtina laikytis etiketėje nurodytų normų ir įvertinti riziką naminiams gyvūnams bei naudingiems sodo gyventojams. Praktikoje dažniausiai pasiteisina nuoseklus prevencijos ir mechaninio surinkimo derinys, o kiaušinių dėklo spąstai tampa paprastu kasdieniu įpročiu.

  • Funkijos sužėlė per tankiai? Vienas paprastas veiksmas ir turėsite net keliolika naujų sodinukų

    Funkijos sužėlė per tankiai? Vienas paprastas veiksmas ir turėsite net keliolika naujų sodinukų

    Tankiai sužėlusi funkija, dar vadinama hosta, dažnam sodininkui tampa galvosūkiu: augalas atrodo sveikas, bet kerui trūksta erdvės, o lapai ima smulkėti. Specialistai primena, kad kero dalijimas yra vienas patikimiausių būdų ir atjauninti augalą, ir pasidauginti naujų sodinukų.

    Geriausias laikas dalyti ir persodinti funkijas dažniausiai būna ankstyvas pavasaris, kai augalas tik pradeda leisti ūglius. Tinka ir vasaros pabaiga, kai iki šalčių dar lieka pakankamai savaičių įsišaknyti, o karščiai jau nebe tokie alinantys.

    Kur ir kada funkijos auga geriausiai?

    Funkijos vertinamos dėl atsparumo ir dekoratyvių lapų, tačiau jos jautriai reaguoja į per daug tiesioginės saulės. Daugumai veislių tinkamiausia pusiau pavėsinga ar pavėsinga vieta, kur dirva išlieka tolygiai drėgna, bet neužmirksta.

    Jei funkijos auga po medžiais, problema dažnai būna ne tik šešėlis, bet ir konkurencija dėl vandens bei maisto medžiagų. Tokiu atveju naujai atskirtas dalis saugiau kurį laiką auginti vazonuose, kad lengviau kontroliuoti laistymą ir prigijimą.

    Kaip teisingai padalyti kerą?

    Funkijos šaknynas dažniausiai būna negilus, bet tankus, todėl kasant svarbu nepažeisti augimo taškų. Kerą patariama atkasti paliekant maždaug 20–25 centimetrų atsargą nuo lapų pagrindo, tuomet atsargiai pakelti visą šaknų gumulą.

    Mažesnį kerą kartais pavyksta išskirti rankomis ar dviem sodo šakėmis, tačiau dideliems, sumedėjusiems kerams dažniau prireikia aštraus kastuvo arba peilio. Svarbiausia pjauti švariai, nesutraiškant šaknų, kad dalys greičiau atsigautų ir nesupūtų.

    Kiekviena atskirta dalis turi turėti savo šaknis ir bent vieną augimo pumpurą, iš kurio formuosis nauji lapai. Silpniau augančioms veislėms praktiškiau palikti po 2 ar daugiau pumpurų, kad augalas lengviau įsitvirtintų naujoje vietoje.

    Pasodinimas ir priežiūra po dalijimo

    Prieš sodinant verta apžiūrėti šaknis ir pašalinti aiškiai pažeistas, perdžiūvusias ar ligotas vietas. Dirva turėtų būti laidi ir derlinga, o kompostas dažnai padeda pagerinti struktūrą bei palaikyti drėgmę be užmirkimo.

    Pasodinus atskirtas dalis būtina gausiai palaistyti, o artimiausiomis savaitėmis žemė turi išlikti lengvai drėgna. Jei laikotarpis sausas, reguliarus laistymas tampa lemiamas, nes jauni sodinukai pirmiausia skiria jėgas šaknims, o ne lapijai.

    Tinkamai atliktas dalijimas paprastai atjaunina seną, per tankų kerą ir leidžia per vieną kartą gauti kelis, o kartais ir keliolika naujų sodinukų. Tai vienas paprasčiausių būdų užpildyti pavėsingas sodo vietas neišleidžiant papildomų pinigų naujiems augalams.

  • Rugsėjo 1-osios grafikas Vilkaviškio rajone: kur ir kada vyks šventės darželiuose, mokyklose

    Rugsėjo 1-oji Vilkaviškio rajone

    Vilkaviškio rajono ugdymo įstaigos paskelbė Mokslo ir žinių dienos renginių laikus ir vietas. Daugumoje mokyklų numatytos bendruomenės šventės kiemuose, po jų vyks pirmosios klasių vadovų pamokos.

    Dalis įstaigų šventinę dieną pradės šv. Mišiomis vietos bažnyčiose, o kai kur numatytos eisenos ar susitikimai miesto erdvėse. Įstaigos primena, kad planas gali keistis dėl oro sąlygų.

    Darželiai ir mokyklos: svarbiausi laikai

    Darželiuose šventės dažniausiai prasidės 8.40–9.30 valandą ir vyks įstaigų kiemuose ar lauko erdvėse. Numatyti trumpi pasisveikinimai, žaidimai grupėse bei veiklos su mokytojomis.

    Gimnazijose ir progimnazijose šventės daugiausia planuojamos nuo 9.00 iki 11.00 valandos, kai kur pirmiausia vyks šv. Mišios, o vėliau bendruomenės renginiai ir pirmosios pamokos. Kybartuose dalis renginių numatyta miesto parke, o atskiruose skyriuose organizuojami bendruomenės susitikimai.

    Neformalusis švietimas ir pastabos tėvams

    Neformaliojo švietimo įstaigos rugsėjo 1-ąją kvies į atviras veiklas: menų mokykla planuoja susitikimus ir veiklas lauke, o vaikų ir jaunimo centras kartu su sporto centru numato sportines veiklas miesto erdvėse.

    Tėvams rekomenduojama iš anksto pasitikslinti konkrečios įstaigos tvarką dėl susirinkimo vietos, aprangos ir atvykimo laiko, nes kai kurios šventės gali būti perkeltos į vidų. Taip pat verta įsivertinti eismo ir parkavimo situaciją prie populiariausių renginių vietų.

    Darželių, gimnazijų, progimnazijų, pagrindinių ir pradinių mokyklų bei neformaliojo švietimo įstaigų švenčių laikai ir vietos skelbiami pagal Vilkaviškio rajono ugdymo įstaigų pateiktą rugsėjo 1-osios grafiką.

  • Vilkaviškio taryba priėmė svarbius sprendimus: nuo stadiono už 6,15 mln. eurų iki moksleivių

    Vilkaviškio taryba priėmė svarbius sprendimus: nuo stadiono už 6,15 mln. eurų iki moksleivių

    Po liepos mėnesio pertraukos į posėdį susirinkusi Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba svarstė 26 klausimus, apėmusius tiek švietimo, tiek socialinės paramos, sporto ir infrastruktūros temas. Posėdžio pradžioje priesaiką davė nauja tarybos narė Jolanta Maksimavičienė, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė, taryboje pakeitusi Daivą Černiuvienę.

    Patvirtinus darbotvarkę, taryba tikslino komitetų sudėtį ir vadovų paskyrimus, kad ji atitiktų pasikeitusią tarybos sudėtį. Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininku paskirtas Kęstas Kružinauskas, o jo pavaduotoju tapo Vytautas Geležiūnas.

    Pokyčiai sportininkų rėmime

    Posėdyje patvirtinti Vilkaviškio rajoną reprezentuojančių sportininkų rėmimo tvarkos pakeitimai, kuriais siekiama aiškesnės atsakomybės ir greitesnės kontrolės. Vienas esminių pokyčių yra trumpesnis ataskaitų pateikimo terminas: vietoje vieno kalendorinio mėnesio dabar numatyta 10 darbo dienų.

    Taip pat patikslintos lėšų panaudojimo, ataskaitų teikimo ir stebėsenos procedūros, aiškiau apibrėžiant savivaldybės administracijos padalinių ir Kontrolės ir audito tarnybos funkcijas. Tokie sprendimai savivaldybėse dažniausiai siejami su siekiu mažinti administracinę dviprasmybę ir greičiau identifikuoti rizikas, kai finansuojamos veiklos vykdomos dinamišku varžybų ir sezonų grafiku.

    2026–2027 mokslo metų planai

    Taryba nustatė grupių skaičių ir dydį neformaliojo švietimo įstaigose 2026–2027 mokslo metams. Vilkaviškio sporto centre numatyta 33 ugdymo grupės ir planuojama priimti 404 mokinius, o Vilkaviškio menų mokykloje numatyta 50 grupių ir apie 500 mokinių.

    Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centre patvirtinta 50 grupių, jose planuojama ugdyti apie 600 mokinių, o minimalus mokinių skaičius grupėje nustatytas 12. Savivaldybės mastu patikslintas ir bendras mokinių bei klasių komplektų planas, remiantis faktiniu mokinių skaičiumi ir įstaigų pateiktais duomenimis.

    Nurodoma, kad naujais mokslo metais savivaldybės švietimo įstaigose planuojama ugdyti 4 573 mokinius, iš jų 818 ikimokyklinio, 243 priešmokyklinio ir 3 512 bendrojo ugdymo programose. Palyginti su praėjusių mokslo metų pradžia, kai mokėsi 4 667 mokiniai, šiemet planuojama 94 mokiniais mažiau.

    Pavėžėjimas, kapinės ir stadiono projektas

    Taryba patvirtino naują mokinių pavėžėjimo organizavimo, kelionės išlaidų kompensavimo ir mokyklinių autobusų naudojimo tvarką, siekiant vienodų taisyklių visoms savivaldybės švietimo įstaigoms. Numatyta galimybė kompensuoti išlaidas ir tėvams ar globėjams, kurie vaikus veža patys, nustatant 0,32 euro už kilometrą dydį.

    Taip pat atnaujintas leidimų laidoti išdavimo, laidojimo, kapinių priežiūros ir lankymo tvarkos aprašas, sprendimus siejant su pasikeitusiu teisiniu reglamentavimu ir savivaldybės kapinių duomenų skaitmenizavimu. Tvarkoje apibrėžta, kaip identifikuojamos ir neprižiūrimomis pripažįstamos kapavietės bei kaip vykdomas kapų identifikavimas.

    Vienas didžiausių posėdžio sprendimų buvo pritarimas projekto Vilkaviškio miesto stadiono modernizavimas įgyvendinimui ir daliniam finansavimui. Numatoma modernizuoti stadioną S. Nėries gatvėje, nugriauti esamus pastatus ir pastatyti naują tribūną bei sporto paskirties inžinerinius statinius.

    Skelbiama, kad projekto vertė siekia apie 6,15 mln. eurų: siekiama 44 proc., arba apie 2,71 mln. eurų, valstybės biudžeto lėšų, o savivaldybės dalis sudarytų 56 proc., arba apie 3,44 mln. eurų. Savivaldybė nurodo planuojanti prisidėjimą užtikrinti UAB „ILTE“ paskolos lėšomis, o įgyvendinimą, gavus finansavimą, numatyta vykdyti 2026–2028 metais.

    Posėdyje taryba patvirtino ir vidutines kuro kainas, pagal kurias nuo 2026 metų spalio 1 dienos bus skaičiuojamos būsto šildymo ir karšto vandens kompensacijos nepasiturintiems gyventojams. Tarp nustatytų kainų pateikiamos malkos, akmens anglis, briketai, granulės, suskystintos dujos, dyzelinas, o dydžiai apskaičiuoti įvertinus vietos tiekėjų pateiktą informaciją.

    Posėdžio pabaigoje vyko Piliečių tribūna, kurioje gyventojai gali pasisakyti bendruomenei aktualiais klausimais. Šįkart pristatyti Kybartų seniūnijos gyventojų apklausos dėl UAB „Vilkaviškio vandenys“ tiekiamo vandens kokybės rezultatai.

  • Tiesioginė transliacija iš Zarasų: taryba spręs svarbius klausimus – kas bus nuspręsta posėdyje?

    Rugpjūčio 28 dieną vyko 43-iasis Zarasų rajono savivaldybės tarybos posėdis, kurį gyventojai galėjo stebėti tiesiogiai internetu. Tokios transliacijos tampa vis svarbesnės siekiant skaidrumo, nes leidžia visuomenei matyti diskusijas ir sprendimų priėmimo motyvus realiu laiku.

    Savivaldybių tarybų posėdžiuose paprastai svarstomi biudžeto, vietos infrastruktūros, švietimo, socialinių paslaugų, turto valdymo ir viešųjų pirkimų klausimai. Priimami sprendimai tiesiogiai veikia kasdienį rajono gyvenimą, todėl gyventojams naudinga sekti ne tik galutinius balsavimo rezultatus, bet ir argumentus, kurie nulemia galutinę poziciją.

    Transliacijos ir viešumas

    Viešas posėdžių transliavimas padeda mažinti informacijos atotrūkį tarp sprendimų priėmėjų ir bendruomenės. Tai ypač aktualu savivaldybių lygmeniu, kur sprendimai dažnai susiję su konkrečiomis gyvenvietėmis, vietiniais projektais ir paslaugų prieinamumu.

    Praktika rodo, kad visuomenės įsitraukimas didėja tada, kai savivaldybės užtikrina patogią prieigą prie posėdžių įrašų ir dokumentų, o darbotvarkės bei sprendimų projektai pateikiami aiškiai. Gyventojams tai leidžia pasirengti, teikti pastabas ir aktyviau dalyvauti vietos demokratijoje.

    Kokie sprendimai svarbiausi gyventojams

    Didžiausio dėmesio dažniausiai sulaukia klausimai, susiję su kelių ir gatvių tvarkymu, viešuoju transportu, švietimo įstaigų tinklu, socialine parama ir sveikatos paslaugų prieinamumu. Ne mažiau svarbūs ir savivaldybės turto klausimai, kai sprendžiama dėl patalpų nuomos, pardavimo ar investicijų į viešąją infrastruktūrą.

    Tarybos posėdžių sprendimai taip pat gali apimti vietinių rinkliavų ar mokesčių nustatymą, finansavimo skyrimą projektams, bendradarbiavimo sutartis ir planavimo dokumentus. Tokie sprendimai dažnai turi ilgalaikių pasekmių, todėl transliacija ir posėdžio įrašas tampa reikšmingu informacijos šaltiniu bendruomenei.

    Kur rasti posėdžio medžiagą

    Posėdžių vaizdo įrašai ir kita susijusi informacija paprastai skelbiami savivaldybės interneto svetainėje, o transliacijos neretai vyksta per vaizdo platformas. Gyventojams verta sekti ir tarybos sprendimų suvestines, nes jose pateikiami priimti nutarimai, balsavimo rezultatai ir įsigaliojimo tvarka.

    Jei gyventojams kyla klausimų dėl konkrečių sprendimų, įprastai galima kreiptis į savivaldybės administraciją arba tarybos narius, o aktualiais atvejais teikti pasiūlymus ir pastabas nustatyta tvarka. Tai padeda užtikrinti, kad vietos sprendimai būtų ne tik formaliai priimami, bet ir atlieptų realius bendruomenės poreikius.