CP v2

Blog

  • Sausos vištienos blauzdelės? Prancūziškas konfitavimas išgelbės ir namuose pavyks kiekvienam

    Prancūziškas konfitavimas – tai lėtas mėsos kaitinimas riebaluose žemoje temperatūroje, dėl kurio vištienos blauzdelės tampa tokios minkštos, kad lengvai skyla šakute. Šis būdas ypač tinka blauzdelėms ir šlaunelėms, nes jose daugiau kolageno, kuris ilgai kaitinant virsta želatina.

    Konfitavimo esmė paprasta: mėsa kelias valandas būna panardinta riebaluose ir kaitinama maždaug 80–90 laipsnių temperatūroje. Tokios sąlygos neleidžia mėsai staigiai prarasti drėgmės, todėl net ir šiek tiek „perlaikius“ rezultatas paprastai išlieka sultingas.

    Istoriškai konfitavimas buvo naudojamas kaip konservavimo technika, kai riebalai atskirdavo mėsą nuo oro. Šiandien namų virtuvėje tai labiau būdas pasiekti ypatingą tekstūrą: vidus tampa minkštas, o odelę vėliau galima trumpai apskrudinti, kad atsirastų traškumas.

    Kaip parinkti riebalus?

    Klasikinis pasirinkimas – žąsies arba anties taukai, suteikiantys sodresnį skonį. Vis dėlto jie ne visada lengvai randami, o kaina dažnai didesnė, todėl namuose populiarėja praktiškesni variantai.

    Dažna išeitis – kokybiški kiaulienos taukai, kartais maišomi su neutralesniu aliejumi, kad riebalai būtų švelnesnio skonio ir patogesni kaitinti. Svarbiausia, kad riebalų būtų tiek, jog mėsa būtų apsemta ir šiluma pasiskirstytų tolygiai.

    Temperatūra ir laikas – svarbiausia

    Norint gauti „plėšomą“ rezultatą, blauzdelėms dažniausiai reikia apie 3–4 valandų žemoje temperatūroje. Patogiausia tai daryti orkaitėje arba ant labai silpnos kaitros, stebint, kad riebalai neužvirtų ir tik lengvai „judėtų“.

    Iškepus mėsą verta išimti, nusausinti ir labai trumpai apskrudinti keptuvėje ar orkaitėje, kad odelė apsitrauktų karameliniu traškumu. Likusių riebalų paprastai nereikia išpilti: juos galima perkošti ir panaudoti kitą kartą ar, pavyzdžiui, bulvėms kepti.

    Kaip patiekti, kad neatsibostų?

    Konfituota vištiena ypač tinka su paprastu garnyru, kuris sugeria padažą ir riebalų aromatą: bulvėmis, kruopomis ar keptomis daržovėmis. Skoniui subalansuoti praverčia rūgštesni akcentai, pavyzdžiui, marinuotos daržovės ar lengvos salotos.

    Ši technika naudinga ir planuojant maistą kelioms dienoms: paruošta mėsa gerai laikosi šaldytuve, o pašildyta išlieka minkšta. Dėl to konfitavimas vis dažniau vertinamas ne kaip restorano triukas, o kaip patikimas būdas namuose išvengti sausos vištienos.

  • ES patvirtino 3,2 mlrd. eurų paramą Ukrainai: pirmoji išmoka numatyta birželio viduryje

    ES patvirtino 3,2 mlrd. eurų paramą Ukrainai: pirmoji išmoka numatyta birželio viduryje

    Kada ir kokia suma pasieks Ukrainą?

    Europos Sąjunga patvirtino, kad jau kitą mėnesį Ukrainai planuoja pervesti 3,2 mlrd. eurų biudžetinės paramos. Tai būtų pirmoji išmoka pagal balandį patvirtintą didelės apimties finansinės pagalbos mechanizmą, skirtą stabilizuoti Ukrainos viešuosius finansus ir užtikrinti valstybės veiklos tęstinumą.

    Už ekonomiką atsakingas Europos Komisijos atstovas Valdis Dombrovskis nurodė, kad pirmoji makrofinansinės paramos dalis numatoma apie birželio vidurį. Esminė sąlyga – kad Ukraina operatyviai ratifikuotų susitarimą ir būtų užbaigtos techninės procedūros, reikalingos lėšoms išmokėti.

    Kaip veikia šis finansavimo modelis?

    Ši išmoka yra dalis balandį suderinto maždaug 90 mlrd. eurų dydžio paskolų paketo, kuriame numatyta parama tiek biudžetui, tiek su gynyba susijusiems poreikiams. Europos Komisija šias lėšas skolinsis kapitalo rinkose valstybių narių vardu, o tada paskirstys Ukrainai pagal sutartas sąlygas.

    Europos Sąjunga skaičiuoja, kad toks finansavimo paketas galėtų padengti apie du trečdalius Ukrainos bendrų finansavimo poreikių šiais ir kitais metais. Praktinis tikslas – sumažinti bankroto riziką karo sąlygomis ir užtikrinti, kad valstybė galėtų mokėti atlyginimus, pensijas bei finansuoti būtiniausias viešąsias paslaugas.

    Grąžinimas ir politiniai niuansai

    Pagal aptartą modelį Ukraina paskolą grąžintų tik tuomet, kai Rusija kompensuotų karo žalą. Tokia logika siekiama išlaikyti Ukrainos skolinimosi tvarumą ir kartu stiprinti principą, kad agresijos kaina turi tekti agresoriui, o ne užpultai šaliai.

    Tuo pat metu Briuselis ir Kyjivas dar derina dalį sąlygų bei techninių detalių, susijusių su likusia paketo dalimi, įskaitant gynybai skirtų lėšų išmokėjimo tvarką. Dombrovskis pabrėžė, kad svarbu ir kitų G7 partnerių indėlis, nes Ukrainos finansavimo poreikiai išlieka dideli, o situacija fronte ir energetikoje gali greitai keistis.

    Sprendimų priėmimas ES lygmeniu taip pat turi politinį kontekstą: makrofinansinė parama paprastai reikalauja plataus valstybių narių sutarimo, o atskirų sostinių pozicijos gali daryti įtaką terminams. Vis dėlto šiuo metu signalas iš Briuselio aiškus – pirmoji išmoka planuojama artimiausiomis savaitėmis, jei neatsiras naujų procedūrinių kliūčių.

  • Płacisz už 1 Gb/s, o gauni mažiau? Štai kaip patikrinti šviesolaidį ir kas vagia greitį

    Płacisz už 1 Gb/s, o gauni mažiau? Štai kaip patikrinti šviesolaidį ir kas vagia greitį

    Šviesolaidžio planai iki 1 Gb/s daugeliui žada itin greitą ir stabilų internetą net tada, kai namuose vienu metu veikia keli įrenginiai. Vis dėlto atlikus greičio testą rezultatai neretai būna mažesni, nei tikimasi pagal sutartį. Dažniausiai tai nereiškia, kad operatorius „neatiduoda“ greičio, o veikiau rodo realias ryšio sąlygas namuose.

    Svarbu suprasti, kad formuluotė „iki 1 Gb/s“ apibrėžia maksimaliai pasiekiamą spartą idealiomis techninėmis sąlygomis. Praktikoje greitis kinta dėl tinklo apkrovos, pasirinkto serverio, namų įrangos ir ryšio būdo. Didžiausi svyravimai paprastai atsiranda naudojant belaidį ryšį.

    Dar viena dažna painiava kyla dėl matavimo vienetų. Interneto sparta paprastai nurodoma megabitais per sekundę, o atsisiuntimo langai įrenginiuose dažnai rodo megabaitus per sekundę. 1 Gb/s teorinis maksimumas atitinka maždaug 125 MB/s, todėl 80–110 MB/s atsisiuntimo rodiklis dažnai yra labai arti gigabitinio ryšio galimybių.

    Kas dažniausiai riboja greitį?

    Dažnas „butelio kaklelis“ slypi ne šviesolaidyje, o namų tinkle. Senesni maršrutizatoriai ar tinklo komutatoriai gali turėti tik 100 Mb/s prievadus, kurie automatiškai apriboja greitį, net jei įvadas leidžia gerokai daugiau. Panašiai riboti gali ir pasenusi kompiuterio tinklo plokštė.

    Reikšmę turi ir kabelis: norint stabiliai išnaudoti 1 Gb/s, paprastai reikia bent Cat5e, o dar geriau Cat6 kategorijos Ethernet laido. Greitį taip pat gali mažinti tarpiniai įrenginiai, pavyzdžiui, senesni „mesh“ mazgai, Wi-Fi stiprintuvai ar PLC adapteriai per elektros instaliaciją, nes užtenka vieno silpnesnio elemento visoje grandinėje.

    Didžiausi skirtumai tarp sutartinės ir realios spartos dažniausiai matomi per Wi-Fi. Signalą silpnina sienos, perdangos, metalinės konstrukcijos, netinkama maršrutizatoriaus vieta, o daugiabučiuose papildomai veikia kaimynų tinklų trikdžiai, ypač 2,4 GHz ruože. Dėl to greičio testas per Wi-Fi dažniau parodo belaidžio tinklo ribas, o ne šviesolaidžio potencialą.

    Kaip teisingai atlikti greičio testą?

    Patikimiausias būdas įvertinti ryšį yra testuoti kompiuteriu, prijungtu prie maršrutizatoriaus laidu. Prieš testą verta sustabdyti atsisiuntimus, išjungti VPN, pristabdyti debesų sinchronizavimą ir uždaryti programas, kurios gali siųsti ar gauti duomenis fone. Taip sumažinsite riziką, kad rezultatus „suvalgys“ papildomas srautas.

    Taip pat verta patikrinti, ar įrenginys ir maršrutizatorius tikrai susijungė 1 Gb/s režimu, o ne 100 Mb/s. Jei testuojate per Wi-Fi, svarbu įvertinti, kuriame dažnių ruože esate, koks atstumas iki maršrutizatoriaus ir kiek kitų tinklų yra aplink. Tie patys namai skirtinguose kambariuose gali rodyti labai skirtingus rezultatus.

    Vienas testas vienu paros metu nėra pakankamai reprezentatyvus. Naudingiau atlikti kelis matavimus ryte, dieną ir vakare, nes piko valandomis tinklo apkrova gali būti didesnė. Dėl objektyvumo pravartu testuoti per kelis skirtingus serverius ir laikytis tų pačių sąlygų.

    Kokius įrankius rinktis?

    Kasdieniam pasitikrinimui dažniausiai pakanka populiarių greičio testavimo paslaugų, kurios leidžia pamatuoti atsisiuntimo ir išsiuntimo greitį bei delsą. Rezultatai priklauso nuo serverio apkrovos ir maršruto iki jo, todėl kartais verta palyginti kelių skirtingų testų duomenis. Jei problema kartojasi, nuosekliai surinkti matavimai gali padėti aiškiau apibūdinti situaciją operatoriui.

    Vertinant paslaugos kokybę, verta žiūrėti ne tik į „maksimalią“ spartą, bet ir į įprastai pasiekiamą bei minimalią, taip pat į išsiuntimo greitį. Būtent šie parametrai dažniau parodo, kaip internetas veiks vaizdo skambučiams, failų įkėlimui ir darbui nuotoliu. Jei net ir testuojant laidu rezultatai sistemingai smarkiai atsilieka, tai jau signalas kreiptis į operatorių dėl linijos ir įrangos patikros.

  • „Steam“ skandalas: žaidimas slėpė virusą, vagusį kriptovaliutas – „Valve“ jį skubiai pašalino

    „Steam“ skandalas: žaidimas slėpė virusą, vagusį kriptovaliutas – „Valve“ jį skubiai pašalino

    „Steam“ platformoje aptiktas žaidimas, kuris, kaip įtariama, veikė kaip kenkėjiška programinė įranga ir taikėsi į kriptovaliutų pinigines. Nors užkrėsti žaidimai šioje parduotuvėje nėra kasdienybė, incidentas primena, kad net ir populiariose platformose pasitaiko pavojingų išimčių.

    Kalbama apie žaidimą „Beyond the Dark“, pristatytą kaip ėjimais paremtą strateginį projektą su siaubo elementais. Iš pažiūros jis niekuo neišsiskyrė: aprašymai, iliustracijos ir žaidimo puslapis galėjo atrodyti pakankamai įtikinamai, kad dalis vartotojų nuspręstų jį atsisiųsti.

    Tyrimą paviešino kibernetinio saugumo turinio kūrėjas Ericas Parkeris, analizavęs žaidimo failus izoliuotoje aplinkoje. Pasak jo, „Beyond the Dark“ elgėsi kaip tipinis kenkėjiškas paketas, galintis parsisiųsti papildomų komponentų ir plėsti užkrėtimą.

    Didžiausias įtarimas krito ant failo „unity.dll“, kuris, kaip teigiama, galėjo veikti kaip „įkroviklis“ papildomam kenkėjiškam kodui. Tokie komponentai dažnai naudojami tam, kad pirminė programa atrodytų įprastai, o pavojingesnė veikla būtų vykdoma tik vėliau, atsisiuntus papildomų modulių.

    Pasak tyrimo, atakos grandinėje buvo minimi ir naršyklės plėtiniai bei „Chrome“ aplinka, o pagrindinis taikinys buvo kriptovaliutų piniginės ir su jomis susiję prisijungimo duomenys. Tokie vagystėms pritaikyti kenkėjai paprastai ieško piniginių failų, slapukų, išsaugotų slaptažodžių ar kitų autentifikavimo žymių.

    Nėra patvirtinta, kiek žmonių spėjo atsisiųsti ar paleisti šį žaidimą ir ar realiai patyrė nuostolių. Vis dėlto, kai su incidentu siejami signalai pasiekė „Valve“, žaidimas buvo pašalintas iš „Steam“, todėl jo atsisiųsti nebegalima.

    Ekspertai ne kartą yra pabrėžę, kad kenkėjiškos kampanijos vis dažniau maskuojamos kaip legalūs produktai, o žaidimų ekosistema tampa patraukliu kanalu dėl didelės auditorijos ir įpročio greitai diegti naujus pavadinimus. Ypač rizikinga, kai vartotojai turi kriptovaliutų, o jų piniginių ar paskyrų apsauga nėra sustiprinta papildomais saugumo žingsniais.

    Ši istorija primena ir ankstesnius atvejus, kai kenkėjiškas kodas žaidimuose buvo naudojamas finansiniams duomenims vogti. Pavyzdžiui, anksčiau buvo minėta, kad žaidimas „BlockBlasters“ panašiu principu iš kelių šimtų žaidėjų galėjo išvilioti apie 140 000 eurų.

    Jei vartotojas įtaria, kad galėjo atsisiųsti įtartiną žaidimą, rekomenduojama nedelsiant jį pašalinti, patikrinti kompiuterį patikima saugumo programine įranga ir pakeisti svarbiausius slaptažodžius. Kriptovaliutų atveju saugumo specialistai taip pat pataria perkelti lėšas į naują piniginę, jei yra bent menkiausia tikimybė, kad pradinės piniginės duomenys galėjo būti kompromituoti.

  • Degalų kainų lubos vėl keičiasi: kiek už benziną ir dyzeliną vairuotojai mokės ketvirtadienį

    Degalų kainų lubos vėl keičiasi: kiek už benziną ir dyzeliną vairuotojai mokės ketvirtadienį

    Nauji maksimalūs įkainiai

    Lenkijoje trečiadienį paskelbti atnaujinti maksimalūs degalų kainų įkainiai, kurie aktualūs vairuotojams planuojant keliones ir pildant baką artimiausiomis dienomis. Skelbiama, kad 95 markės benzino litras negali kainuoti daugiau kaip apie 1,50 euro, 98 markės benzino – apie 1,63 euro, o dyzelino litras – apie 1,62 euro.

    Palyginti su ankstesne diena, maksimalios kainos kilo: 95 markės benzinas nuo maždaug 1,48 euro brango iki 1,50 euro, 98 markės benzinas – nuo 1,61 euro iki 1,63 euro, o dyzelinas – nuo 1,58 euro iki 1,62 euro. Tokie skirtumai reiškia, kad net ir nedidelis pokytis litre gali virsti juntama suma dažnai važinėjantiems.

    Kodėl kainos keičiasi

    Didžiausi leistini įkainiai nustatomi pagal aiškią formulę, kuri remiasi vidutine didmenine kaina vidaus rinkoje ir prie jos pridedamais mokesčiais. Į skaičiavimą įtraukiamas akcizas, vadinamasis kuro mokestis, taikoma fiksuota mažmeninės prekybos marža bei pridėtinės vertės mokestis.

    Šią savaitę papildomą signalą rinkai davė ir „Orlen“, pranešęs apie didmeninių kainų mažinimą. Nors didmeninės kainos ir kainų lubos nėra tas pats, jų kryptis dažnai veikia galutinį kainyną degalinėse, ypač kai rinka jautriai reaguoja į naftos kainų svyravimus ir logistikos kaštus.

    Kas prižiūri ir kas galioja toliau

    Pagal galiojančią tvarką atsakinga institucija darbo dienomis skelbia pranešimus dėl maksimalių kainų, o nauja riba įsigalioja nuo kitos dienos po paskelbimo. Jei įkainiai paskelbiami prieš nedarbo dienas, jie gali galioti iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Prekyba viršijant nustatytą maksimalų tarifą užtraukia sankcijas, o kontrolę vykdo mokesčių administravimu užsiimančios tarnybos. Vairuotojams tai reiškia paprastą dalyką: net jei kainos degalinėse skiriasi, jos negali peržengti nustatytų lubų.

  • Po Rusijos branduolinių pratybų – JAV žingsnis: išbandė „Minuteman III“, žinia aiški visiems

    Po Rusijos branduolinių pratybų – JAV žingsnis: išbandė „Minuteman III“, žinia aiški visiems

    JAV Oro pajėgos atliko sėkmingą tarpžemyninės balistinės raketos „Minuteman III“ bandomąjį paleidimą, siekdamos pademonstruoti branduolinio atgrasymo sistemos patikimumą didėjančios geopolitinės įtampos fone. Bandymas sutapo su Rusijos skelbiamomis branduolinėmis pratybomis, vykdomomis ir Baltarusijoje, todėl įgavo papildomą politinį svorį.

    Paleidimas įvyko gegužės 20 dieną iš Vandenbergo kosminių pajėgų bazės Kalifornijoje, vykdant misiją GT-256. JAV kariuomenė pabrėžė, kad raketa buvo be kovinės galvutės, o bandymo tikslas buvo patikrinti sistemos parengtį ir patikimumą.

    Skrydžio programa buvo įvykdyta pagal planą, o raketa po numatytos trajektorijos buvo neutralizuota. JAV oro pajėgų Global Strike Command atstovai akcentavo, kad tokie bandymai yra reguliarios programos dalis ir nėra susiję su konkrečių įvykių eskalavimu, nors laikas neišvengiamai siunčia signalą.

    Kas yra „Minuteman III“

    „Minuteman III“ išlieka pagrindiniu JAV sausumos branduolinės triados elementu ir vienu svarbiausių strateginio atgrasymo instrumentų. Ši sistema eksploatuojama dešimtmečius, tačiau nuolat modernizuojama, kad atitiktų saugumo ir patikimumo reikalavimus.

    Viešai skelbiami techniniai duomenys rodo, kad „Minuteman III“ yra apie 18,3 metro ilgio, jos startinė masė siekia maždaug 36 tonas, o nuotolis viršija 13 000 kilometrų. Raketa varoma trimis kietojo kuro pakopomis, o maksimalus greitis gali siekti apie Mach 23.

    Kodėl tai svarbu dabar

    Bandymas įvyko tuo metu, kai Rusija viešai demonstruoja branduolinės eskalacijos retoriką ir rengia pratybas, kurias sieja su įtampa dėl Vakarų paramos Ukrainai. Lygiagrečios demonstracijos didina nervingumą, tačiau kartu primena, kad branduolinės valstybės palaiko nuolatinį parengties režimą.

    Ekspertai tokiose situacijose paprastai išskiria du lygiagrečius tikslus: vidinį, kai tikrinama techninė būklė ir procedūros, ir išorinį, kai siunčiamas atgrasymo signalas. JAV pusė nuosekliai kartoja, kad bandomieji paleidimai yra gynybinio pobūdžio ir skirti strateginiam stabilumui užtikrinti.

    JAV kariuomenė nurodo, kad „Minuteman III“ bandymai bus tęsiami ir artimiausiais mėnesiais pagal planą. Pastaraisiais metais Vašingtonas taip pat viešai kalba apie ilgalaikį sausumos komponento atnaujinimą, tačiau iki tol „Minuteman III“ išlieka kertine atgrasymo sistemos dalimi.

  • Wreckfest 2 gavo milžinišką atnaujinimą: nauji automobiliai, trasa ir net pusinis bolidas

    Wreckfest 2 gavo milžinišką atnaujinimą: nauji automobiliai, trasa ir net pusinis bolidas

    Lenktynių ir automobilių daužymo žaidimas „Wreckfest 2“ vis dar kuriamas ankstyvosios prieigos režimu, todėl jame gali pasitaikyti techninių nesklandumų. Vis dėlto toks modelis leidžia kūrėjams reguliariai papildyti turinį ir greičiau reaguoti į žaidėjų pastabas.

    Septintasis didelis atnaujinimas žymi iki šiol ryškiausią plėtros etapą. Kūrėjai iš Suomijos studijos „Bugbear Entertainment“ pranešė apie naujus automobilius, naują lenktynių trasą ir tolesnius darbus gerinant našumą bei vieno žaidėjo režimų elgseną.

    Kas naujo atnaujinime?

    Atnaujinimas papildė garažą dviem įprastais automobiliais – „Valken“ ir „Stahlwagen“, stilistiškai įkvėptais europietiškų modelių. Tačiau daugiausia dėmesio sulaukė trečias pasirinkimas, kurį kūrėjai patys pateikia kaip neįprastą eksperimentą.

    Į žaidimą įtrauktas ir vadinamasis pusinis automobilis – transporto priemonė, turinti tik priekinę dalį. Tokia idėja iškart tapo diskusijų objektu bendruomenėje, nes dera su serijos filosofija, kur svarbus ne tik greitis, bet ir išlikimas chaotiškose grumtynėse trasoje.

    Nauja trasa ir daugiau valdymo

    Žaidėjai taip pat gavo naują trasą „Mora Raceway“, įkurdintą Amerikos dykumos aplinkoje. Joje numatyti trys trasos variantai, tad lenktynių dinamika gali keistis priklausomai nuo pasirinkto maršruto.

    Kartu pristatytos ir papildomos automobilio derinimo bei nustatymų keitimo galimybės, nors jos dar nėra pilnai išplėtotos. Kūrėjai akcentuoja, kad artimiausiais mėnesiais ši dalis bus plečiama, o lygiagrečiai bus gerinama sparta ir kompiuterio valdomų varžovų elgsena vieno žaidėjo režimuose.

    Techniniu požiūriu tai stambus atnaujinimas, reikalaujantis daugiau nei 14 GB vietos diske. Ankstyvosios prieigos laikotarpiu tokio masto paketai nėra retenybė, nes turinio papildymai dažnai keliauja kartu su variklio optimizavimo darbais ir klaidų taisymais.

    Kontekstas: kuo svarbi ši serija?

    „Wreckfest“ dažnai vadinamas dvasiniu „FlatOut“ serijos įpėdiniu – būtent „Bugbear Entertainment“ kadaise išpopuliarino lenktynes, kuriose kontaktas su varžovais ir įspūdingas deformacijų modelis yra žaidimo esmė. 2018 metais pasirodęs pirmasis „Wreckfest“ išsiskyrė vairavimo fizika ir žalos sistema, o tęsinys siekia šią formulę išplėsti.

    Ankstyvosios prieigos pradžioje „Wreckfest 2“ buvo vertinamas prieštaringai dėl riboto turinio ir optimizavimo problemų, tačiau nuoseklūs mėnesiniai pataisymai keitė situaciją. Dabartinis atnaujinimas rodo, kad kūrėjai siekia spartinti turinio tempą ir kartu stiprinti techninį pagrindą iki pilno leidimo.

  • Lenkijos ekonomika ties lūžiu: BNP Paribas vadovas apie energetiką, gynybą ir naują augimo modelį

    Lenkijos ekonomika ties lūžiu: BNP Paribas vadovas apie energetiką, gynybą ir naują augimo modelį

    Energetikos transformacija keičia skaičiavimus

    Lenkijos ekonomika artėja prie etapo, kai ankstesnis augimo receptas, paremtas santykinai pigia darbo jėga ir spartaus eksporto plėtra, ima sekti. BNP Paribas Bank Polska vadovas Przemekas Gdańskis interviu pabrėžia, kad šalia geopolitinių rizikų ryškėja ir struktūriniai iššūkiai, verčiantys ieškoti naujo konkurencingumo pagrindo.

    Vienas kertinių klausimų – energijos kaina ir šaltiniai. Pasak jo, ilgalaikėje perspektyvoje branduolinės energetikos projektai gali prisidėti prie stabilesnių ir mažesnių elektros kainų bei didesnės sistemos dekarbonizacijos, o tai tiesiogiai veikia pramonės konkurencingumą.

    Gdańskis akcentuoja ir kitą argumentą: anglimi paremta energetika nebesuteikia kainos pranašumo, nes brangsta tiek taršos kaštai, tiek pati gamyba, o rinkoje daugėja nepastovumo. Dėl to energetikos transformacija tampa ne vien aplinkosauginiu, bet ir grynai ekonominiu sprendimu.

    Investicijų mastas – trilijonais eurų

    Banko vadovo vertinimu, iki 2040 metų vien energetikos transformacijai reikės milžiniškų investicijų, kurios, skaičiuojant pagal interviu minėtus dydžius, siekia maždaug 620–760 mlrd. eurų. Tokios sumos rodo, kad be privataus kapitalo ir veikiančios finansų sistemos šių projektų įgyvendinti nepavyks.

    Lygiagrečiai išaugęs prioritetas – gynyba. Interviu teigiama, kad šiemet Lenkijos investicijos gynybos srityje gali siekti apie 46 mlrd. eurų, o bendros išlaidos gynybai turėtų viršyti 4 proc. bendrojo vidaus produkto, ir šį lygį, pašnekovo nuomone, verta išlaikyti.

    Gdańskis pabrėžia, kad bankų sektorius yra pasirengęs finansuoti didelius projektus, tačiau jo pajėgumai turi ribas. Jo pateiktas pavyzdys rodo, kad net ir visiems bankams susivienijus į konsorciumą, vienam projektui suteikiamo kredito dydis būtų tik dalis didžiausių infrastruktūros sumanymų kainos, todėl būtini ir kiti finansavimo šaltiniai.

    Deficitas, skola ir naujas augimo receptas

    Interviu paliečiama ir fiskalinė rizika: augant biudžeto deficitui, didėja skolos finansavimo poreikis, o investuotojai gali reikalauti didesnės grąžos už valstybės obligacijas. Tai reikštų didesnę skolos aptarnavimo naštą ir mažesnę erdvę kitoms viešosioms išlaidoms.

    Banko vadovas teigia, kad Lenkija yra „gilių pokyčių“ išvakarėse, nes darbo jėgos sąnaudomis paremto augimo modelis išsisemia. Išeitimi jis laiko produktyvumo šuolį, inovacijų skatinimą, infrastruktūros modernizavimą ir aktyvesnę politiką, padedančią prisitaikyti prie demografinių tendencijų.

    Demografija, pasak pašnekovo, tampa lemiamu veiksniu: mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius gali lėtinti augimą, jei nebus didinama ekonomikos automatizacija ir robotizacija bei nesuformuota nuosekli migracijos politika. Jo vertinimu, būtent technologijos ir efektyvesnė darbo organizacija gali kompensuoti darbo rinkos įtampas.

    Interviu taip pat aptariamas dirbtinis intelektas: Gdańskis pažymi, kad DI plėtra JAV ir Azijoje vyksta greičiau nei Europoje, o senstančiai visuomenei tai gali būti kritiškai svarbi priemonė didinti našumą. Jis priduria, kad finansų sektorius ieško praktinių DI pritaikymo scenarijų, tačiau tikrasis proveržis dar priešakyje.

    Kartu banko vadovas atkreipia dėmesį į Europos problemą – rinkų ir reguliavimo fragmentaciją. Jo teigimu, norint konkurencingai varžytis su JAV ir Azija, Europai reikia daugiau integracijos ir masto, o tai svarbu ir kapitalo rinkoms, ir inovacijų finansavimui.

    Galiausiai pašnekovas pabrėžia Lenkijos atsparumą šokams, primindamas, kad 2008–2009 metų krizę šalis perėjo palyginti stabiliai, o bankų sektoriui neprireikė plataus masto viešosios paramos. Vis dėlto jis kartoja pagrindinę mintį: ateinančiais metais sėkmę lems ne vien atsparumas, o gebėjimas laiku persitvarkyti ir susikurti naują augimo idėją.

  • Ukrainos dronas pramušė „Pancir“ gynybą: smūgis „Lukoil“ rafinerijai ir vaizdo įrašas

    Ukrainos dronas pramušė „Pancir“ gynybą: smūgis „Lukoil“ rafinerijai ir vaizdo įrašas

    Ukrainos pajėgos paskelbė, kad per naktį iš gegužės 19 į 20 dieną ilgojo nuotolio dronas smogė vienai didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų Kstove, priklausančiai „Lukoil“. Teigiama, kad smūgis sukėlė gaisrą ir palietė svarbų perdirbimo grandinės mazgą.

    Ukrainos generalinis štabas nurodė, kad taikiniu tapo pirminio distiliavimo įrenginys, nuo kurio prasideda žaliavinės naftos perdirbimas. Šis objektas buvo atakuotas ir anksčiau, todėl epizodas vertinamas kaip tęstinės kampanijos dalis.

    Kaip dronas įveikė gynybą?

    Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo medžiaga, kurioje matyti bandymas numušti droną rusiška oro gynybos sistema „Pancir“. Vaizdo įraše fiksuojama, kad raketa sprogo visai šalia taikinio, tačiau drono nesunaikino.

    Po kelių akimirkų dronas, sprendžiant iš įrašų ir pranešimų, pasiekė tikslą pramoniniame komplekse. Nepriklausomi OSINT analitikai atkreipė dėmesį, kad tokie atvejai rodo problemas ginantis nuo palyginti lėtai ir žemai skrendančių taikinių.

    Ką reiškia smūgis rafinerijai?

    Kstovo gamykla laikoma viena svarbiausių Rusijos naftos perdirbimo grandyje, aprūpinančioje degalais ir civilius regionus, ir kariuomenės poreikius. Kai pažeidžiami pirminio distiliavimo įrenginiai, gamyba dažnai tampa ribota net ir tuo atveju, jei kitos linijos fiziškai nenukentėjo.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukraina vis dažniau smogia energetikos ir perdirbimo infrastruktūrai giliai Rusijos užnugaryje, siekdama mažinti degalų tiekimą ir didinti logistikos kaštus. Rusijos regionų valdžia paprastai patvirtina gaisrus ar incidentus, tačiau nuostolių mastą pateikia fragmentiškai.

    „Pancir“ reputacijos klausimas

    „Pancir“ yra trumpojo nuotolio oro gynybos sistema, skirta dengti objektus nuo dronų, sparnuotųjų raketų ir kitų oro taikinių. Vis dėlto pastarojo meto atakų kontekste vis dažniau diskutuojama, ar tokios sistemos efektyvumas atitinka deklaruojamas galimybes, ypač kai atakos vykdomos masiškai ir skirtingais maršrutais.

    Šiuo metu nėra patikimai patvirtintos informacijos apie civilių aukas Kstove. Situacija toliau tikslinama, o gaisro ir žalos mastas priklauso nuo to, kokia įranga realiai buvo pažeista ir kaip greitai pavyko lokalizuoti incidentą.

  • „Microsoft“ stiprina „Xbox“ vadovybę: DI ir strategija keičia žaidimų planą – kas bus toliau?

    „Microsoft“ stiprina „Xbox“ vadovybę: DI ir strategija keičia žaidimų planą – kas bus toliau?

    Grzegorz Gajkoś

    Asha Sharma niedawno objęła rolę szefowej działu Microsoft Gaming. Od tamtej pory w sekcji gier giganta z Redmond doszło do kilku prominentnych rewolucji. Szybko okazało się, że to dopiero początek zmian i nowości… Xbox poszerzył właśnie załogę o dwóch specjalistów.

    Xbox przechodzi gruntowny rebranding. Nowa strategia opracowana przez Ashę Sharmę realizowana jest pod hasłem ‘We Are Xbox‘. Marka skupia się na sukcesywnym odbudowaniu zaufania społeczności. Wprowadzono już dużo korekt do usługi Game Pass (zmniejszono ceny). W przyszłości gigant chce silniejszy akcent postawić również na sprzęt gamingowy.

    W szeregi Xboxa wstąpiło właśnie dwóch nowych pracowników. To Matthew Ball oraz Scott Van Vliet. Obaj od początku swojej drogi w sekcji gier Microsoftu będą sprawować stanowiska kierownicze. Ball obejmie funkcję dyrektora ds. strategii, natomiast Van Vliet będzie dyrektorem ds. technologii.

    Rewelacje te przekazał serwis The Game Business. Źródło podaje, że nowe osobistości pomogą w “szybszym działaniu, tworzeniu lepszych produktów i podejmowaniu bardziej ukierunkowanych decyzji biznesowych”. Ball w przeszłości pracował jako analityk branżowy, co roku cyklicznie publikował wyniki swojego raportu ‘The State of Video Gaming‘, na którym opierała się lwia część sektora rozrywkowego. Był też szefem strategii i planowania w Amazon Studios.

    Z kolei Van Vliet odpowiadał za rozwój infrastruktury Azure OpenAI i AI Core pod skrzydłami Microsoftu. Świat gier nie jest mu bynajmniej obcy – odpowiedzialny był m.in. za Amazon Game Studios oraz wyznaczanie polityki Amazon App Store. “Wcześniej był wiceprezesem ds. Digital Play w firmie Mattel i pracował z markami takimi jak Batman, Barbie, Angry Birds, Fruit Ninja i Cut The Rope” – dowiadujemy się.

    Czy to koniec rewolucji w Microsoft Gaming? Wątpliwe. Wokół Xboxa dzieje się teraz bardzo wiele i niemal w każdym tygodniu można usłyszeć kolejne istotne rewelacje.